Senovės graikų filosofui Sokratui priskiriamas posakis „Aš žinau, kad nieko nežinau”. Kai kuriose citatose jis pateikiamas šiek tiek pakeista forma: „Kuo daugiau žinau, tuo labiau suprantu, kad nieko nežinau.” Jei šiuos žodžius pritaikysime mokslininkų atliekamam mūsų pasaulio ir kosmoso tyrinėjimui, taps aiški šių žodžių tiesa. Kuo daugiau mokslininkai sužino, tuo labiau jie atranda, kiek daug jie nežino. Buvo laikas, kai astrofizikai susidūrė su viena problema: bandė išsiaiškinti, kas yra „tamsioji medžiaga”. Tamsioji medžiaga – tai terminas, kuriuo mokslininkai aiškina didžiulį tariamą gravitacijos perteklių visatoje.
Ji gali sudaryti apie 96 % visatos, tačiau niekas nežino, kas tai yra. Ji nešviečia ir niekaip nereaguoja su mūsų pasaulyje matomomis dalelėmis. Nors ir buvo išsakyta spėlionių, tai tik spėlionės. Pasak kai kurių teorijų, tai taip pat yra „klijai”, kurie laiko Visatą kartu ir neleidžia jai amžinai plėstis į begalinę erdvę. Nors daromos prielaidos – tai tik prielaidos. Pagal kai kurias teorijas, tai taip pat yra „klijai”, laikantys visatą kartu ir neleidžiantys jai amžinai plėstis į begalinę erdvę
Deividas Kaldvelas iš Kalifornijos universiteto Santa Barbaroje sako: „Kalbant apie tamsiąją medžiagą, vienintelis dalykas, kuriuo šiuo metu esame įsitikinę, yra tai, kad ji egzistuoja.” Tačiau iš tiesų net ir dėl to mokslininkai negali susitarti. Čikagos universiteto astrofizikos profesorius Maiklas Terneris sakė: „Tai labai žeminantis dalykas. Gausiausios Visatoje materijos kilmė, sudėtis, energija ir masė yra nežinomi”. Galbūt turėtume paklausti To, kuris sukūrė visatą ir mūsų pasaulį?.. Biblijoje teisingai sakoma: „Tai tik Jo kelių pakraščiai, ir apie Jį girdėti tik šnabždesiai! Bet kas supras Jo galingą griausmą?”
