1962 m. liepos mėnesį 23 metų prancūzų geologas Mišelis Sifras nusileido į ledinį Skarasono urvą Alpėse. Jis pasiėmė maisto, vandens, knygų ir mokslinę įrangą. Viršuje liko jo asistentas, kuris užregistruodavo kiekvieną Mišelio skambutį telefonu. Susitarimas buvo paprastas: Sifras urve gyvena be laikrodžių, be saulės, be jokių laiko rodiklių. Jis skambina į viršų, kai pabunda, kai valgo, kai eina miegoti. Eksperimentas turėjo trukti du mėnesius. Sifras planavo išeiti rugsėjo pradžioje. Kai viršuje nusprendė, kad laikas baigti, jam paskambino: „Mišeli, ar esi pasiruošęs lipti į viršų? Šiandien rugsėjo 14 d.“ Jis atsakė: „Koks pokštas? Dabar yra daugiausia rugpjūčio 20 d.“ Jis urve praleido 63 dienas. Tačiau jo subjektyvus laikas – 37 dienos. Jis prarado beveik mėnesį. Tas laikas tiesiog išnyko iš jo suvokimo.
