Vienų Ivanu Rūsčiuoju, kitų Ivanu Žiauriuoju vadinamas rusijos caras istorijoje įsiamžino pačiu prasčiausiu būdu – sadistiškais būdais malšindamas menkiausią pasipriešinimą. Rodos, despotas stengėsi suteikti bausmėms savitą „sakralinę” prasmę, išgalvodamas vis naujas įvairias egzekucijų rūšis. Ivanas IV ne kartą buvo istorinis orientyras beširdžiams Rusijos valdovams, tačiau bandymai pakartoti jo „sėkmę“ paprastai nebuvo
Rembrantas laikomas vienu iškiliausių visų laikų dailininkų. Jis pradėjo mokyti tapybos, kai jam buvo vos dvidešimt dveji metai, bet laikui bėgant vaidmenys pasikeitė: jo mokiniai pasiekė sėkmę, o Rembranto perspektyvos ėmė blogėti, ir dailininkas, kurio stilius pralenkė laiką, mirė visiškai nuskurdęs. Savo kūriniuose jis nuolat eksperimentavo, o techniškai jo paveikslai
Vienu viduramžiškų vunderkindų buvo Kristianas Frydrichas Heinekenas, tačiau jis neišgyveno iki penkerių metų. Kristianas jau dešimties mėnesių amžiaus mokėjo kalbėti, o dvejų metų amžiaus žinojo Penkiaknygės siužetus, vėliau išmoko Bibliją, ėmėsi istorijos ir geografijos ir netgi skaitė studentams paskaitas apie istoriją. Auklė, visiškai perėmusi vaiko auklėjimą ir maitinimą, jam duodavo
„1917 m. balandžio mėn. 12 d. įstojau į Ilinoiso (valstybės) 1-ojo lauko artilerijos pulko bateriją C; rengiausi stoti į aviaciją. 16 d. pirmoji diena su kariškais drabužiais; gavom ir aprangą. Nuo bal. 16 d. ligi liepos 1 d. kasdien rikiuotė (drilling)“. Taip S. Darius tarnybos dienoraštyje aprašo savo pirmąsias dienas
Nepilni penki mėnesiai Lietuvos Kariuomenės vado pareigose gali pasirodyti labai trumpas laikas. Nepriklausomybės kovų metu ir toks akimirksnis istorijos tėkmėje palieka gausybę skirtingų įspūdžių. Tiek laiko besikuriančią Lietuvos kariuomenę į priekį vedė generolas leitenantas Pranas Liatukas, kurio 150-ąsias gimimo metines šiandien minime. Džiugias bei įkvepiančias pergales keitė naujai iškylančios kritinės
You must be logged in to post a comment.