Bičiulis gudriai buvo susigalvojęs: lenkams jis Jiežis, o lietuviams – Jurgis, tad ir sakydavo: „Kaip pavadinsi, taip nepagadinsi“. Gyvenęs Vilniaus priemiesčiu buvusiame Justiniškių kaime, vėliau gavo butą tame pat rajone. Stambiaplokštės statybos būstas, šiandieniais kokybės standartais žiūrint, jau atrodo kuklokai, tačiau Jurgis-Jiežis vaizdingai papasakojo man apie savąsias emocijas, įsikėlus į butą: „Žinai, koks gyvenimas kaimo name, kai praustis kartą per savaitę pirtyje tegali, o kasdieniam prausimuisi tenka vandenį šildytis, ir tupykloje per šalčius į ragą sušali pliką užpakalį, o ir ne vien jį? Tad bute koks komfortas, kai gali prisileisti pilną vonią vandens, ir joje gulėti kiek nori, kaip didelis ponas, o ir nieko nesušalsi, kaip anksčiau lauko būdelėje..“
Tiesa ta, kad pagrįstai keiksnojame sovietiniu periodu gausiai sudygusius stambiaplokščius („blokinius“) namus, statytus anaiptol nevisuomet blaivių statybininkų, žiemą dažnai dirbusių prožektorių šviesoje, tad ir statybos kokybė išėjo tokia, kokia yra. Girdimumas šiuose daugiabučiuose – it naujos statybos „stiklainiuose“, kur „į sveikatą“ gali pasakyti ne kaimyniniame aukšte nusičiaudžėjusiam, o gerais pora aukštų žemiau ar aukščiau gyvenančiam. Tačiau sovietmečiu komunalinio – dalinto kilometrinių eilių būstui gauti – ar net kooperatinio buto geidė absoliučiai visi, nes sparčiai augant miestiečių skaičiui, smarkiai trūko ne tik bendrabučių, bet ir nuomojamo būsto, o kur dar aibė gyvenusių senose priemiesčių lūšnose. Visgi, įvairiais sovietmečio periodais statyti būstai gerokai skiriasi savąja kokybe, projektuotojų požiūriu į buities detales, tad šįkart pakviesiu jus apsilankyti keliuose sovietinės statybos butuose, ir pasidomėti jų ypatumais.
.