Nei aš turtuolis, nei vargšas, tik šiek tiek prakutęs vidutiniokas, tad kokį sykį per mėnesį galiu sau leisti apsilankymą restorane ar kurioje kitoje užeigoje. Tokių, kurią lankysime šįkart, Lietuvoje labai mažai, nes daugumos senųjų kavinių bei restoranų interjerai buvo be gailesčio sunaikinti laukinės „pri(ch)vatizacijos” laikmečiu, kai link lietuvių architektų bei statybininkų sukurtų grožybių nusitiesė godžios ir paikos letenos. Bačkonių „Sodžiui” išties pasisekė: net ir praėjus pusei amžiaus, jo interjere atrasime originalių, lietuvaičių sukurtų akcentų bei meno kūrinių. Na, o kuo ši jauki užeiga susijusi su turtuoliais bei vargšais, papasakosiu jums kiek vėliau, dabar gi leiskimės kelionėn į šarmingo restorano praeitį. Itin vertingi bei įdomūs yra Bačkonių kaimynystėje gyvenusio Artūro Morkūno prisiminimai (juos neredagavau): „Aš užaugau ir gyvenu šalia Bačkonių. O restorane būdavau nuo 1976 metų, kai ten motina įsidarbino. Dažnai buvau, visko mačiau. Ragaudavau maisto produktus, apie kuriuos eilinis sovietmečio žmogelis tik pasvajot galėjo. Kartais man drausdavo eit į salę, nes atvažiuodavo Ggriškevičius, rajono pirmininkė Greičiuvienė ar koks kitas aukštas partinis veikėjas. Vaiko akims geriau nematyti visos tos kiaulidės, į kurią pavirsdavo restoranas, kai lėbaudavo valdžia. Dirbdamas restorane mano tėvas važinėjo girtas ir špygas rodydavo milicininkams, jis ir dabar tuo didžiuojasi, o man net ir visai vaikui buvo dėl to gėda ir šlykštu.. Keistas laikotarpis buvo… Namuose stovėjo visokie bulgariški agurkėliai, žirneliai, cigarai iš Kubos, egzotiški gėrimai.. Restoranas užsidarydavo 24.00 – tai kartais kokie milicininkai ar žemesnio rango rajono veikėjai atsibelsdavo į mūsų lauko virtuvėlę, ten gerdavo, gerdavo, gerdavo.. Ryte atsikeli, eini pusryčiaut – o ten ant stalo raštelis su padėka ir nepradėtas valgyt Bačkonių rūkytas viščiukas. Ar koks kilogramas baravykų. Tų baravykų kepime konditerijos ceche man pačiam ne kartą teko dalyvaut. Mano darbas buvo išvyniot šokoladinius saldainius iš popieriukų. Saldainiai būdavo su pasibaigusia galiojimo data, juos tirpdydavo, o į gautą skystą karštą šokolado masę buvo merkiama baravyko kepurėlė. Baltas baravyko kotelis buvo išgaunamas su cukraus pudros ir kiaušinio baltymo mase. Dar konditerijoj kepė fantastiškai skanų pyragą. Aplamai – sovietmečiu Bačkonys turėjo vieno geriausių Lietuvos restoranų reputaciją. Paskui jau nepriklausomybės metais restorano žvaigždė kiek prigeso, gal turėjo įtakos ir klientų apsinuodijimas. Tada atvažiavo keletas vyrukų, užsisakė ąsotį alaus, bet nugėrė tik puse. Padavėjas sugalvojo sutaupyt ir tą alų atgal supylė. Na, dar ir pats atsigėrė. Rezultatas – pats reanimacijoj ir kažkiek kitų klientų. Šiais laikais pats restoranas jau mažai kam žinomas, nupirktas vietinio verslininko, kažkiek egzistuoja ir tiek. Kitoje tvenkinuko pusėje yra pastatyta konferencijų salė, kuri ir generuoja pagrindinius pinigus, o pats restoranas tik priedas prie jos.”
Architekto Edvardo Beinorto kurtame interjere nesunkiai atpažinsime nacionalinę stilistiką, atrasim lietuviškus baldus bei anuomečius indus.
Baldai Bačkonių restorane keitėsi, o štai garsios keramikės Audronės Skarbaliūtės-Glinskienės meno kūriniai tebežavi iki šiolei.
Kaltinės geležies duris „Sodžiui” sukūrė menininkas Leonas Glinskis.
Metams bėgant, „Sodžiaus” vidus keitėsi – jame atsirado „neužmušami” uosiniai baldai, dailiai tikę tradiciniam interjero stiliui.
Bačkonių restoranui pavyko net kine įsiamžinti: 1982-ais čia filmuotos scenos serialo „Turtuolis, vargšas”, sukurto Irvino Šou romano motyvais.
Filmo scenose restoraną lanko turtuolį vaidinęs Regimantas Adomaitis ir jo jaunoji simpatija, įkūnyta žaviosios Nelės Savičenko.
Serialo herojus pasitinka dailiai griežiantys muzikantai ir solidaus stiliaus baldai – lietuviški uosiniai nepritiko „amerikietiškam” interjerui.
Filmo kadre išvysime „Sodžiaus” vidų prieš keturias dešimtis metų.
Retas Lietuvos restoranas gali pasigirti tokia kinematografine sėkme, tačiau šiandieną apie šį filmavimą nerasite nei žodžio restorano tinklapyje.
Pernai apsilankęs Bačkonių restorane manasis bičiulis Martynas Sirusas buvo maloniai nustebintas išsaugoto interjero ir dailių meno kūrinių.
Bačkonių restorano privalumai: nuostabūs gamtos vaizdai, tvenkinys, ramuma, išsaugoti lietuvaičių architekto bei menininkų darbai. M.Siruso nuotr.
Belieka apsilankyti Bačkonių restorane ir paragauti virtuvės siūlomų gardumynų, trumpam pasijuntant Regimanto Adomaičio suvaidintu turtuoliu.
Pabuvoti Bačkonių restorano „Sodžius” praeityje mums padėjo AIDAI.LT fotoarchyvas ir serialo „Turtuolis, vargšas” (1982 m.) stopkadrai.
