Yra toks liaudiškas zababonas: jei pavasarį pirmą kartą pamatai gandrą skrendantį, vadinasi – lakstysi; jei lizde tupintį – namie lindėsi
.
Važiuojam su tėčiu sodan iki skausmo tuo pačiu keliu, pro tą patį gandralizdį, kaip ir paskutinius gal 40 metų. Žiūriu – tėtis akis užsidengė. Sakau, imk špikolius nuo saulės, jei smarkiai žlibina
. Ne, sako, mėginu į tą gandralizdį nepažiūrėti: o jei busilas tupi? Reikės namie sėdėti
. Užmetu akį: na taip – iš lizdo snapuota makaulytė jau dairosi
. Sakau: tėti, kaip gerai, kad tupi: reiškia, karo nebus, nereikės iš namų dipkų nešti
. O ir bėgti nėra kur: mūsų sodas – šalia poligono, tai kaip spriegs kokia pusbombė, savo rastinį namelį po malką galėsim surinkinėti penkiolikos kv. kilometrų plote, o iš šešiolikto durų rankeną parsinešim. Tokios teritorijos pirmos spragilų gauna. 
Taviškiai gentainiai visi – vietiniai būrai – lietuviai, patys blaškysis kaip išprotėjusios molekulės lenkų parubežy
.
Į braliukų latvių pusę mestis – kaip nuogam su pliku rūbais mainytis – tas pats 
Mamutės protėviai kadais, matyt, arielkos padauginę iš kelio išklydo: mažu – pamažu ir atsibastė iš saulėtų Balkanų
Lietuvėlėn šaltos jūros ir cepelininio dangaus
. O kol akys prasišvietė, žiū – jau ir pati prie šono, ir vaikų apie pečių eilės trys. Taip ir įsišaknijo
. Sakau, nebent atgal atsakomąjį mandagumo vizitą surengt ? Bet tai į kuriuos vartelius tuose Balkanuose belstis? Blizgučių – cincaliukų mėgėjų daug giminėj – tai gal į Rumunijos čigonų taborą
? Bet pas juos vartelių nėra – norėsi pasibelsti, reikės dar vartelius su savim temptis. Baisiai varginantis dalykas. 
Sočiai pavalgyt ir skaniai atsigerti bei gi padainuoti irgi nebrokijam – tai gal prie graikų vartelių? Bet bus sarmata – juk apgersim ir apėsim – saikingai nemokam ir nesusiturėsim. Gausim sparčiu sirtakio žingsniu maut lauk, kol šunimis neužpjudė. 
– Mat jį velnias, sako tėtis, – tegul tas gandras tik tupi. Vasarą sodelin mane nutarabanysi, ten pasikrapštysiu… kurortai
! Žiemą kantičkas paskaitysiu
, skalbinius paprosysiu. Ir čia pat atsidūsta: bet tos tavo hektaro dydžio paklodės…
Tai kol kas viskas savo vietose: gandrai – lizduose
, daigiukai – vazonėliuose
, kauptukai pagaląsti
, iešmai nušveisti
.


