Jaukų kurortą pasiryžome aplankyti patį viduržiemį, ir – nesigūžkite nuo šalčio, buvo visai smagus oras, vos-vos čiupinėjo lengvas šaltukas – nes Ledams jokia žiema baisi neturėtų būti! Na, o jei ne juokais, tai tiesiog buvome pasiilgę Birštono gardumynų, kurių neragavome jau labai senai, pirmenybę suteikę daugsyk lankytų Druskininkų vaišėms. Ir, žinote, ką, mieli bičiuliai – klydome ilgokai ignoravę Birštoną, nors nakvynė plačiai išreklamuotame „Vytautas Mineral SPA” nuvylė, kaip ir perpildytas jo vandens pramogų kompleksas. Plačiau apie toje kontorėlėje klestinčią betvarkę (tiesa, maistas puikus) jau rašiau, tad nesikartosiu, o ir mūsų vizito Birštone tikslas kitas – ne ragauti gardžiuosius sušius jaukioje aplinkoje, o prisiminti Birštono praeitį, viena akimi pasidairant į šiandieną. Taigi, kviečiu kartu žengti Lietuvos istorijos mėgėjus, nesibaiminančius žodžio „sovietmetis”, nes būtent tame laikmetyje ir keliausime. Paraminsiu dvejojančius, kad Birštonas, kurį išvysime, kurtas ne partinių funkcionierių ar sovietinių kareivų, tad lietuvaičių darbais galėsime grožėtis ramia sąžine. Mūsų pasivaikščiojimas praeityje bus padalintas į du etapus: ankstyvasis sovietmetis – chruščiovinio „atšilimo” laikai, ir vėlyvasis, kai lietuvaičiai jau pasistatė kurorte visą infrastruktūrą pilnaverčiam poilsiui ir aktyviam sveikatinimuisi.
Šeštojo dešimtmečio pabaigoje Birštone dar tik 1300 gyventojų, tačiau gyvenamasis plotas jau viršija 10,5 tūkst. kvadratinių metrų, du trečdalius jo sudaro individualūs namai. Mieste veikia 80-ies vietų viešbutis, klubai, kino teatrai, 300 vietų valgykla, restoranas(!). Ano meto Birštone yra bemaž dvi dešimtys gatvių, yra autobusų stotis, vidurinė mokykla, buitinio aptarnavimo paviljonas, universalinė parduotuvė, mineralinio vandens pilstymo įmonė. Sveikas ir gardus mineralinis išgaunamas keliuose gręžiniuose, kurių garsiausi – „Vytautas” ir „Birštonas”. Septinto dešimtmečio vidury Birštonas išpilsto 4,5 mln. gazuoto mineralinio vandens „Vytauto” įmonėje. Gydomajam purvui naudojamos durpės kasamos už kelių kilometrų nuo Birštono, vėliau jos skiedžiamos mineraliniu vandeniu. Visgi Birštono „ašis” – sanatorijos: kiaurus metus veikia 400 šimtų vietų „Tulpė”, pastatyta vėlyvuoju tarpukariu, ir 300 šimtų vietų „Spalis”. Trisdešimties vietų mineralinio vandens ir tiek pat vietų – purvo gydyklose veikia mineralinio vandens, pušų, radono, angliarūgštės, subakvalinės vonios ir gydomojo purvo procedūros. Septinto dešimtmečio vidury Birštone sveikatinosi daugiau nei 8 tūkst. žmonių.
Nuo Kauno hidroelektrinės kilsterėto Nemuno vandens Birštoną saugo sustiprintas krantinės pylimas, o pati pakrantė yra drenuojama. Ūksmingame Alksniakiemio šile šeštojo dešimtmečio pabaigoje įsikuria turistinė bazė, joje gali poilsiauti geras pusšimtis turistų, palaipsniui bazė išsiplečia iki bemaž trisdešimties dviviečių ir keturviečių namukų, atsiranda kino ir šokių paviljonai, bei labai aktuali atvykėliams skalbykla. Laikas bėga, birštoniečiai triūsia, ir septintojo dešimtmečio pabaigoje iškyla poros šimtų vietų gyvenamasis pastatas ir valgykla trims šimtams svečių. Dar po poros metų duris atveria plačiaekranis kino teatras, o 1973-ais šile įrengiamas „Saulės takas”: pavėsinės, lieptai, staleliai su suolais. Bazė išsiplečia nuo poros šimtų vietų septintojo dešimtmečio vidury, iki šešių šimtų vietų aštuntojo dešimtmečio vidury. Atvykėliai sveikatinasi sporto aikštelėse, irstosi valtimis, o drąsiausi išbando sugebėjimus vandens slidžių treniruotėse. Atvykėliai ne tik turistauja bazėje, bet ir lanko Birštoną ir jo apylinkes.
Birštoniečiai nieko nelaukdami gražina savąjį miestą ir aštuntajame dešimtmety: šalia kelio Vilniun iškyla gyvenamųjų daugiabučių kvartalas, jame įsikuria medikai ir įvairių įmonių darbuotojai. Dar septintojo dešimtmečio pabaigoje atveria duris pensionatas „Versmė”, turintis pusantro šimto vietų. Šalia stoties atsidaro maisto produktų parduotuvė, valgykla, vakarais tampanti jaukia kavine. Aštuntojo dešimtmečio pradžioje mažuosius pakviečia pusantro šimto vietų vaikų darželis, netrukus baigiama turgaus paviljono ir turgavietės statyba. Dailias patalpas gauna atsinaujinęs knygynas, žiūrovus pakviečia kino teatras „Pušynas”, kurorto administracija įsikelia į erdvų triaukštį. Skambiu akcentu Birštono istorijoje tampa olimpinės irklavimo bazės atidarymas 1972-ais, į kurortą ima rinktis geriausi irkluotojai ne tik iš Lietuvos, besirengiantys olimpiniams startams. Aštuntojo dešimtmečio vidury buitinio aptarnavimo kombinato darbuotojai įsikelia į naujas patalpas, kurorte sparčiai plečiasi centralizuoti vandentiekio ir kanalizacijos tinklai, asfaltuojamos gatvės, vyksta dujofikacija. Verta prisiminti, kad visi šie darbai vyksta statybinių medžiagų deficito (stygiaus) ir trūkčiojančio tiekimo sąlygomis, tačiau atkaklūs ir darbštūs birštoniečiai, kaip ir visi lietuvaičiai, nenuleidžia rankų ir atsispiria sovietmečio slogučiui.
Atsispyrę brežnevinio sąstingio nykumai, birštoniečiai triūsia išsijuosę, ir miestas mainosi tiesiog akyse: kurorto plotas artėja prie pusantro tūkstančio, mineralinį vandenį pilsto jau kauniškio „Ragučio” filialu tapusi pilstymo įmonė, dailius dirbinius gamina Kauno meno gaminių įmonės tekstilės cechas, darbuojasi girininkijos vyrai. Duris atvėrusi vaikų ir jaunių sporto mokykla, veikia poliklinika, vaistinė, ryšių skyrius, muzikos mokykla, kultūros rūmai, penkios bibliotekos, kauniškio Istorijos muziejaus filialas, raumenis užsiaugina sanatorijos. Profesinėms sąjungoms priklausančioje „Spalio” sanatorijoje jau daugiau nei pusė tūkstančio vietų, o žemdirbių laukianti „Versmė” sveikatina daugiau nei porą šimtų atvykėlių. Miestas auga, vadovaudamasis architektų Alekso Grigaliūno ir Algirdo Puco parengtais 1967-ųjų ir 1978-ųjų generaliniais planais, birštoniečiai sėkmingai įveikia sezoniškumo iššūkius, plečiasi sveikatinimo paslaugų spektras. Besigydančių kurorte skaičius siekia trylika tūkstančių kasmet, auga ir pačių birštoniečių gretos. Šis mūsų apsilankymas Birštono praeityje baigtas, o kitąkart imsimės dairytis permainų, vykusių naujausioje kurorto istorijos atkarpoje.
Apsilankyti kurortinio Birštono Žiemos šventėje (nuotraukoje, 9-as deš.) ir praeityje mums padėjo AIDŲ fotoarchyvas.
