Net viduramžių inžinieriai negalėjo pasigirti tokiais pasiekimais vandentvarkos srityje kaip senovės romėnai. Iki šių dienų kai kurie Antikos statiniai yra puikiai išlikę, o romėnų epochos paminklų galima pamatyti ne tik Italijoje ar Viduržemio jūros regione, bet ir daug šiauriau esančiose šalyse. Pavyzdžiui, Vokietijoje, kurios teritorija iš dalies priklausė Romos imperijai, kur yra unikalus beveik šimto kilometrų ilgio akvedukas, inžinierių pastatytas Kelno miestui aprūpinti vandeniu. Žmonių gyvenviečių Kelno vietoje būta dar prieš atvykstant romėnams, tačiau būtent jie čia įkūrė didelį miestą, tapusį imperijos tvirtove prie šiaurinių jos sienų. I a. pr. m. e. romėnai čia įkūrė Ubiorum tvirtovę, kuri po kelių dešimtmečių tapo miestu, pavadintu Agripinos kolonija. Kad augančio miesto gyventojams nekiltų problemų dėl švaraus geriamojo vandens, romėnai pastatė tiems laikams visiškai neįtikėtiną vandens akveduką, kurio pradžia buvo Eifelio kalnuose, už devyniasdešimt penkių kilometrų nuo miesto sienų.
(Toliau skaityti kviečiam AIDŲ prenumeratorius: kiekvienam metams užsiprenumeravusiam dovanojam jo pasirinktą knygą iš >1000 leidinių sąrašo.)
