Pasideginę, pasimaudę ir pasikaitinę vasariškoje saulutėje, vakarą galime skirti pasikultūrinimui: džiaugdamasis Jums pranešu, kad liaudies meno kūrinių paroda prasideda…dabar! Joje ir apsilankysime, trumpai prisimindami ir parodos surengimo vietų istoriją.
Pirmąsyk 1530 m. rašytiniuose šaltiniuose paminėta Pilies gatvė sovietmečiu buvo pavadinta rašytojo Maksimo Gorkio vardu: vargu ar kas galėtų paaiškinti istorinės gatvės ryšį su sovietiniu rašytoju, ir būtinumą keisti senosios gatvės pavadinimą… Kaip ten bebūtų, bet Pilies gatvės pradžioje atsišakojęs Pilies skersgatvis (dab. Bernardinų g.) sovietmečiu pavadinimą išsaugojo, galbūt todėl, kad ir žymusis tapytojas Mstislavas Dobužinskis, ir fotografijos metras Janas Bulhakas, ir daugelis kitų dailininkų ir menininkų pagrįstai žavėjosi šia – viena seniausių, dalinai “belangių” dėl viduramžiais tvyrojusio paplavų latakų dvoko – senamiesčio gatvelių, įamžindami ją tapypos ir fotografijos darbuose. Na, o sovietmečiu šioje gatvelėje vykdavo meno kūrinių parodos, dažnai derintos su Dainų šventės dienomis. Sunku dabar įsivaizduoti tokią parodą atviroje erdvėje: kūrinių saugumą, vandalizmo riziką, surengimo keblumus. Kas gi saugojo paveikslus sovietmečiu? Turbūt parodos lankytojų padorumas – dažnas žodis tuometėje kasdienėje kalboje, ir retas svečias šiandienos žiniasklaidos puslapiuose…
Organizuoti analogiškas parodas, koncertus ir renginius dabartinėje S.Daukanto aikštėje (sovietmečiu pavadintoje karvedžio M.Kutuzovo vardu, net ir paminklą jam ten ketinta pastatyti, tik laiku susigriebta ar pamiršta?) buvo gerokai paprasčiau: sovietmečiu aikštė naudota turistinių autobusų parkavimui, o pačiai aikštės istorijai skirsime atskirą Kelionę po Vilniaus praeitį. Belieka viltis, kad šaunios tokių renginių tradicijos bus atgaivintos
Apsilankyti Vilniuje vykusių meno renginių praeityje talkino AIDAI.LT fotoarchyvas.
