Savaime suprantama, kad pasiūlysiu kompromisą, ir dar kokį! Kadangi keliausime į septintąjį dešimtmetį, kai cenzūra bei režimas šiek tiek atleido gniaužtus, o lietuvaičiai ėmėsi kurti įstabius interjerus, baldus ir meno kūrinius, tai apsiriboti vienu miestu būtų neracionalu – šįvakar Naujametį sutiksim Kauno ir Vilniaus kavinėse bei restoranuose, o rytoj eisim pataisyti sveikatą į kitų miestų užeigas. Naujųjų sutikimas, sugrįžtant į praeitį pasižavėti Lietuvos architektų, inžinierių, dizainerių darbštumu bei išmone turėtų būti įdomus ir intriguojantis. Kviečiu visus pasidabinti šventiniais apdarais: vyrams privalu pasirišti kaklaraištį, o mielas moteris paprašysiu pasiieškoti geriausius papuošalus. Siūlome damoms parankes, ir pirmyn!
Pirmą lankom kauniškį restoraną “Tartu”, kurio autoriai sutuoktiniai Tiju ir Anicetas Vaivados, Algimantas Zeidotas, garsaus menininko Stasio Ušinsko dukros Filomena ir Eglė, V.Jankauskas bei J.Baranauskas, talkinami estų specialistų. “Tartu” (salės nuotrauka – viršuje) atsidarė 1963-ais.
“Neringos” tėvais tapo Algimantas ir Vytautas Nasvyčiai, mažosios salės sienoje matom į Juozo Kėdainio sukurtą skulptūrinį reljefą, vaizduojantį poilsį pajūryje. Didžiosios salės sienas Neringos ir Naglio legendos motyvais padabino dailininkai Vladas Jankauskas ir Vytautas Povilaitis. Baldų ir sienų tekstilės gobelenus sugalvojo ir įgyvendino menininkas Vladas Daujotas. Barą puošiančius vitražus, vaizduojančius povandenį jūros gyvenimą, sukūrė Antanas Garbauskas. “Neringa” duris atvėrė 1959-ais, o jos personalą konsultavo kauniškės “Tulpės” vadovas Jonas Vabolevičius.
Kad jau prakalbom apie žaviąją kaunietę – “Tulpę” – tai laikas joje apsilankyti: 1948–1949 metais „Tulpe“ pavadintos Konrado kavinės-cukrainės interjeras buvo pertvarkytas pagal Jono Virako projektą, o 1961-ais interjeras vėl atnaujintas, patalpos praplėstos, šio projekto autoriai Vytautas Dičius ir Algimantas Mikėnas.
Dirstelim į “Tulpės” išorę, ir pėdinam į stotį – dardėsim Vilniun.
Vilniškės stoties restoranas pasitinka V.A.Gurskio sgrafitu “Vilniaus panorama”, o architekto Romualdas Šilinskas projektas įgyvendintas 1965-ais.
Nuo vilniškės stoties vos per kelias minutes ateisim į 1964-ais duris atvėrusio “Gintaro” viešbučio – architekto Stasio Bareikio kūrinio – restoraną, papuoštą garsaus menininko Teodoro Kazimiero Valaičio kūriniu.
Nuodėmė būtų neužsukti į vilniškę “Palangą”, po rekonstrukcijos alsuojančią modernumu, duris atvėrusią 1964-ais architektų Romualdo Šilinsko ir Jurgio Zavišos bei lietuvaičių statybininkų dėka. Berods, laikas mums sugrįžti į žavias Kauno užeigas.
Smagia daina mus pasitinka “Kastyčio” muzikantai, o pats restoranas duris svetingai atvėrė 1964-ais architekto Felikso Vito dėka.
Kas Naujuosius sutinka su šampano taure rankoje, o kas – su bokaliuku, tad alučio mėgėjų liktume nesuprasti, neužsukę į kauniškę alinę “Rambynas”, 1967-ais gimusią architektų Algimanto Sprindžio ir Valerijono Šepkaus išmonės dėka, o vitražo autorius Vytautas Banys. Pasidairysim į Rambyno kalne siaučiančią raganaitę ir ją lydintį kipšiuką.
Likimas bus gailestingesnis “Medžiotojų užeigai”, kuri sulauks ir mūsų dienų, o kol kas lankome ją praeityje, užsukdami ir į “Baltąją menę”. “Medžiotojų užeiga” duris atvėrė 1965-ais Kauno restauratorių dėka, įgyvendinant architektų Dalijos Zareckienė ir Vytauto Parčiausko projektą.
Turiu jus atsiprašyti, kad nepateksim (visgi naujametis vakaras…) į 1965-ais duris atvėrusią populiariąją “Orbitą”, kurią meniškais darbais papuošė skulptorius Juozas Ruzgas, o projektą parengė Vytautas Jurgis Dičius ir Algimantas Mikėnas.
Smagiai pasibuvom Kaune, tad laikas sugrįžti Vilniun, kur mūsų nekantriai laukė dičkė “Dainava”.
Kompleksas, pastatytas specialiai visuomeninio maitinimo įstaigai – 1963 m. Vilniaus centre atidarytas restoranas-kavinė „Dainava“. Pirmame modernaus stiklinio pastato aukšte būta kavinės, antrame – tuo metu didžiausio Vilniuje 362 vietų restorano su net keturiomis banketinėmis salėmis. Solidus pagrindinės salės aukštis ir originalus Teodoro Kazimiero Valaičio bei Eugenijaus Antano Cukermano sukurtas interjeras lėmė šventišką atmosferą, o aukštos lubos žavėjo restorano lankytojus didybe ir iškilmingumu.
Paskutinįjį lankysim 1961-ais duris atvėrusį vilnišką “Taurą”, suprojektuotą Vytauto Batisos, papuoštą Laimučio Ločerio sgrafitu “Taurų medžioklė”.
Ką tik baigėme smagią kelionę laike, aplankydami senuosius Kauno ir Vilniaus restoranus, kurių šiandieną tebeveikia tik du – “Medžiotojų užeiga” bei “Neringa”. Linkėdamas viso kuo geriausio Naujaisiais, dėkoju visiems prenumeruojantiems AIDUS, kitiems linkiu Naujaisiais tapti prenumeratoriais.
Apsilankyti Lietuvos restoranų ir barų praeityje talkino AIDŲ fotoarchyvas, norėdami skaityti daugiau tokių publikacijų, tapkit AIDŲ prenumeratoriais!
