Jūs šaunuoliai, oi, kokie šaunuoliai: mikliai atminty gaivinate mūsų keliones į “Dainavos”, “Vasaros”, “Žirmūnų” praeitį, o kur dar būsima kelionė į vilniškį “Šaltinėlį” – triukšmingą manosios babulės kaimyną!.. Na, ir girdžiu, puikiai girdžiu įtikinamus raginimus nepalikti nuošalyje ir “Palangos” restorano sostinėje, kurį irgi dabino meniškos sielos galiūno sukurtos grožybės. Šioje kelionėje į išnykusį lietuviškojo meno pasaulį mus lydės ne vien charizmatiško menininko darbų nuotraukos, bet ir šiltos emocijos apie cenzūros bei propagandos laikmečiu kurtą lietuvišką meną, savąja išmone, drąsa, novatoriškumu išsiveržusį toli už propagandinių rėmų (beje, nepavyko rasti nei vieno kūrinio, kurį garsusis kaldintojas būtų sukurpęs sovietiniam režimui pašlovinti). Neversiu jus raginti mane, o jau įvardinsiu šios kelionės herojų – bene garsiausią lietuviškojo kaldinto metalo kūrinių autorių Teodorą Kazimierą Valaitį, savaisiais stebuklais išpuošusį ne tik Vilnių. Neapsiribosim uždarose erdvėse buvusiais kūriniais, pasidairydami ir į porą išlikusių monumentalių T.K.Valaičio kūrinių. Galbūt vieną-kitą jūsų stebina, kodėl apie puikius meno kūrinius kalbu būtoju laiku: kas gi galėjo nutikti iškilaus kūrėjo fantastiškiems darbams, juk jie – mūsų tautos turtas, neginčijamas paveldas savuoju unikalumu, nepakartojama išmone, toli laikmetį pralenkusiu avangardiškumu? Jau matau dažną jūsų jau supratingai ir liūdnokai linguojant galva: išties, niūrus ir plėšrus “pri(ch)vatizacijos” laikmetis buvo negailestingas unikaliai Valaičio kūrybai, kaip ir tūkstančiams kitų meno kūrinių, neturėjusių nei krislo propagandinių ar ideologinių atspalvių. Visgi, praeitis – taigi ir jos dalimi buvęs anuometis menas – yra gyva, kol mes ją pamenam, mokam objektyviai ir bešališkai vertinti, nepasiduodami pseudoistoriniam vištakumui. Tad, jums leidus, po kiekviena senąja nuotrauka tarsiu keletą žodžių, emocijas ir prisiminimus palikdamas jūsų valiai ir iniciatyvai. (Nuotraukoje viršuje – T.K.Valaičio kūrinys palangiškiame “Vasaros” restorane, 7-as deš. Neišlikęs.)
T.K.Valaičio pano “Tinklas su žuvytėmis” (1961 m., sidabras) “Vasaros” restorane Palangoje, kadras iš 1966-ų filmo “Laiškas žuvėdrai”.
Dekoratyvinis pano restorane “Palanga” autorius Teodoras Kazimieras Valaitis, oksiduotas varis 300 x 380 cm, 1965 m.
T.K.Valaičio kūrinys buvo ryškiu restorano “Palanga” (pastatas nugriautas) interjero akcentu.
Vilniškio restorano “Žirmūnai” (prekybos ir paslaugų centro “Žirmūnai” pastatas nugriautas) interjerą puošė futuristiniai T.K.Valaičio kūriniai.
T.K.Valaičio kūriniai restorane “Žirmūnai”, 8-o deš. pr.
Didžiausią Lietuvoje restoraną “Dainava” Vilniuje puošė T.K.Valaičio “Saulė”, vaizduojanti stilizuotus moters ir vyro veidus, kūrinio likimas nežinomas.
Dekoratyvinis reljefas-medalionas “Saulė” (1963 m.) yra bene žinomiausias lietuviškas kaldinto metalo kūrinys, pakliuvęs į dažną meno katalogą.
Pasidairę, “Dainavos” interjere atrasime ir kitus meno kūrinius. “Dainavos” restoranas senai nustekentas, jo patalpose įsikūręs sporto klubas.
Prieš 60 metų E.A.Cukermano, L.Ločerio, T.K.Valaičio, D.Gobytės-Daunorienės ir V.Mažeikienės sukurtas “Dainavos” interjeras stulbina estetiškumu.
Pano restorane “Šaltinėlis”, autorius Teodoras Kazimieras Valaitis, 1971 m. Tonuotas gipsas.
Restoranas “Šaltinėlis” uždarytas, buvusiame prekybos ir paslaugų centro pastate įsikūręs prekybcentris, T.K.Valaičio kūrinio likimas nežinomas.
Vilniškio viešbučio “Gintaras” restorano interjerą puošė T.K.Valaičio kūrinys, jo likimas nežinomas.
T.K.Valaičio kūrinys vilniškių Statybininkų kultūros rūmų kavinės interjere. Pastato paskirtis senai pasikeitusi, kūrinio likimas nežinomas.
Garsioji T.K.Valaičio “Vėtrungė” prie buvusio prekybos ir paslaugų centro “Erfurtas” vilniškiuose Lazdynuose išlikusi, jį supęs baseinėlis neišlikęs.
“Skulptūra „Žiedas“ yra fontano centre: skulptorius panaudojo kinetinius elementus – kabančias plokštumas, pučiant stipriam vėjui jų skleidžiamas ūkimas panašus į varpo gaudesį, todėl skulptūra dar vadinama „grojančia“. Ji pastatyta 1982 m., praėjus aštuoneriems metams po autoriaus T. K. Valaičio tragiškos mirties. „Žiedas“ – pirmoji metalo plastiko skulptūra, pradėjusi formuoti tokių skulptūrų ansamblį Alytaus Jaunimo parke.” (www.alytusinfo.lt)
Susidomėjusius T.K.Valaičio novatoriška ir daugiaplane kūryba kviečiu įsigyti 1984-ų leidinį “Valaitis”, plačiai nužvelgiantį kūrėjo biografiją ir darbus.
Pasidairyti į garsaus lietuvių menininko Teodoro Kazimiero Valaičio (1934-1974) kūrybą mums padėjo AIDAI.LT fotoarchyvas.
