“Žinai, Vyti, ką aš tau pasakysiu: Kaune niekada ir nebuvo tarybų valdžios”, – drąsiai teigia man tetėnas Romualdas, kelerius metus krimtęs mokslus Kauno politechniniam, vėliau gavęs paskyrimą į vilniškę elektronikos gamyklą “Vilma”. Romualdas jau pensijinio amžiaus, tad jam sunkoka pereiti į šiandieną įprastesnį terminą “sovietmetis”, “sovietų valdžia”, bet esmę jis nusakė visiškai teisingai: net sovietinio režimo sąlygomis kauniečiai įsigudrindavo ne tik sumaniai verslauti, bet ir ignoruoti dažną anuometį suvaržymą, absurdiškus reikalavimus bei apribojimus, ideologines nesąmones. Išradingam ir kūrybingam žmoguje glūdi ne tik mokėjimas išvengti propagandos bei cenzūros gniaužtų, bet ir sugebėjimas kurti dailią, mielą aplinką net ir visuotinio stygiaus – deficito – laikmečiu. Šįkart keliausime į senuosius Kauno restoranus, kurių dažnas vertas susižavėjimo šūksnių: tiek meilės, išradingumo, meniškumo, drąsių ir originalių sprendimų, techninių naujovių rastume jų interjeruose, kurių vėliau nepasigailėjo godžios “pri(ch)vazitacijos” audrų vėjai. Teko seniesiems restoranams patirti ir prakutusių vertelgų diletantiškumą meno, dizaino, kultūros srityse, tad mielos mums pavakarojimo su bendradarbiais ar pasibuvimo jubiliejaus proga vietos šiandieną žvelgia į mus tik iš nuotraukų. Nevarvindami gailias ašarėles, leisimės į smagių prisiminimų, patirtų meniškose ir pozityvia aura prisodrintose erdvėse, kuriose kadaise skambėjo geriausių Lietuvos estrados balsai ir virtuoziškų muzikantų akordai. Apie kiekvieną kauniškį restoraną ar kavinę tarsiu keletą žodžių, o kiti prisiminimai – jūsų, tad kartu pamiklinsim atmintį. “Trijose mergelėse” ir “Gildijoje” jau lankėmės ir atidžiai dairėmės, net ir serviravimo parodą apžiūrėjome, tad šįkart ten nebesilankysim.
Kuri Laisvės alėjoje veikusi kavinė buvo ilgiausiai veikianti ir bene žinomiausia: „Astra“, „Laumė“, „Tulpė“, „Daina“?
Bemaž pusantro šimto metų veikusi kavinė „Tulpė“ kauniečiams labiausiai asocijavosi su Laisvės alėja, buvo tapusi šios simboliu.
Kaip dar vadinta stilingo interjero kavinė „Svajonė“: „Retro baru“, „Disko baru“, „Ritmo baru“, „Stereo baru“?
Vėlyvojo sovietmečio leidiniuose apie Kauną galime rasti „Stereo baro“ vardu pavadintą kavinę „Svajonė“.
Kurios Laisvės alėjoje veikusios kavinės interjerą vėlyvuoju sovietmečiu matote nuotraukoje: „Pasakos“, “Laumės“, “Astros“, „Tulpės“?
Kavinė „Tulpė“ buvo dukart rekonstruota: pirmąsyk išplėsta chruščiovinio atlydžio laikmečiu, interjero autorius – Jonas Virakas, o vėlesnės rekonstrukcijos metu masyvius ąžuolinius baldus lengvesniais ir moderniais pakeitė pertvarkos autoriai Vytautas Dičius ir Algimantas Mikėnas.
Kuriame viešbutyje veikusio restorano banketinės salės nuotrauką matote nuotraukoje: „Takioji Neris“, „Baltija“, „Lietuva“, „Nemunas“?
Prabangia ir jaukia aplinka alsavusi banketinė salė su įrengtu ugniakuru valgiams kepti buvo „Baltijoje“.
Kuri Laisvės alėjoje veikusi valgykla buvo bene žinomiausia: „Lietuviški patiekalai“, „Aukštaitiški valgiai“, „Ramunė“, „Kauno svetainė“?
Kiekvienam kauniečiui, o ir dažnam Kauno svečiui buvo žinomi Soboro kaimynystėje įsikūrę „Lietuviški valgiai“.
Kurio jau prieš pusšimtį metų veikusio alaus baro nuotrauką matote nuotraukoje: „Apynėlio“, „Rambyno“, „Pasimatymo“, „Vitebsko“?
„Rambyno“ interjero nuotrauką randame jau 1972-ųjų Kauno fotoalbume, o už baro matome įėjimą į banketinę salę.
Kuriame restorane filmuotas pramoginių šokių elito atstovų – Jūratės ir Česlovo Norvaišų – šokamas pasadoblis: „Vakare“, „Baltijoje“, „Dviejuose milžinuose“, „Gildijoje“?
1969-ais Lietuvos televizija filmavo garsiosios šokėjų poros atliekamus šokius, tąkart pasadoblis filmuotas „Baltijoje“.
Kurio pavadinimo aludės Kaune nebuvo: „Šnekučio“, „Berželio“, „Saulutės“, „Gervės“?
Kaune nebūta „Gervės“ aludės, o kitos vaišino svečius Kauno alaus kombinato virtais alučiais: „Biržiečių“, „Tauru“, „Žemaičių“, „Kauno“, „Baltijos“, „Lietuvišku“, „Porteriu“, „Rygos“, „Žiguliniu“.
Kurio su Kaunu susibroliavusio Lenkijos miesto vardu pavadintą restoraną matote nuotraukoje: „Punską“, „Bialystoką“, „Suvalkus“, „Lomžą“?
Anuomet Kaunas susigiminiavo – būta tokios tradicijos – su Lenkijos miestu Baltstoge, tuomet vadinto Bialystoku, o to paties pavadinimo restoranas svečius vaišino lenkiškos virtuvės valgiais.
Kuriais metais nuo XIX amžiaus vidurio Laisvės alėjoje veikusi „Konrado“ kavinė-cukrainė pervadinta „Tulpe“: 1944-ais, 1948-ais, 1950-ais, 1961-ais?
Ankstyvuoju pokariu buvo išlikęs senasis pavadinimas, tačiau dėl ideologinių sumetimų 1948-ais kavinė buvo pervadinta “Tulpe”, mat kavinės, o anksčiau cukrainės, savininkai buvo vokiečiai, tad vokiškas “Konrado kavinės” savininko vardas kliuvo sovietinių funkcionierių akims.
Kuri kavinė garsėjo ne tik reikliu personalui vadovu, bet ir puikiais konditerijos gaminiais: „Jūratė“, „Eglė“, „Astra“, „Tulpė“?
Puikūs konditerijos gaminiai buvo gaminami „Tulpėje“, o šios kavinės vadovas Jonas Vabolevičius buvo ypač atidus personalo aptarnavimo kultūrai bei nepriekaištingai aprangai, tad ir arbatpinigių svečiai negailėdavo.
Kurios kavinės firminis to paties pavadinimo kotletas pelnytai buvo gavęs gurmaninio delikateso vardą: „Astros“, „Tulpės“, „Eglės“, „Jūratės“?
Visi puikiai žinome gardžius kotletus „Astra“ bei „Jūratė“, o ir skaniais valgiais svečius vaišino visos kauniškės maitinimo įstaigos, tačiau smagurių labiausiai vertinamas buvo „Tulpės“ kotletas.
Šalia kurios kavinės buvo įsikūrusi cukrainė, išlikusi net ilgiau, nei pati kavinė: „Trijų mergelių“, „Tartu“, „Jūratės“, „Tulpės“?
Visos trys pirmosios kavinės savuoju lygiu, valgiais bei aptarnavimu buvo artimesnės restoranui, nei kavinei, o cukrainė buvo – įkurta antrosios rekonstrukcijos metu – šalia Laisvės alėjoje veikusios „Tulpės“.
Kurios vilniškės kavinės, anuomet garsios ne tik Lietuvoje, personalą mokė kavinės „Tulpė“ vadovas: „Neringos“, „Literatų užeigos“, „Laumės“, „Sodžiaus“?
Visoje sovietų imperijoje garsios, šeštojo dešimtmečio pabaigoje pradėjusios veikti kavinės „Neringa“ personalą mokė tarpukario inteligento išprusimo „Tulpės“ direktorius Jonas Vabolevičius.
Kurios kavinės interjeras buvo įrengtas, bendradarbiaujant su kitos Baltijos šalies architektais: „Trijų mergelių“, „Tartu“, „Jūratės“, „Eglės“?
Kavinės „Tartu“, artimesnės lygiu restoranui, įspūdingą interjerą sukūrė sutuoktiniai Tiju Enė bei Anicetas Vaivados, meninės kūrybos mokęsi Estijoje, tad ir bendradarbiauta buvo su estų specialistais.
Kelionę į senuosius Kauno restoranus bei kavines pratęsime jau netrukus, o šįkart mums talkino AIDAI.LT fotoarchyvas.
Jei norite skaityti daugiau tokių publikacijų, tapkite AIDŲ prenumeratoriumi / prenumeratore jau dabar!
