Viešpats, matyt žinodamas, kad riedam Liškiavon aplankyti Jo namus, padovanojo puikų pavasarišką orą: fotogeniškai žydrą dangų, malonią šilumėlę, lengvutį, vos juntamą vėjelį. O likimas pridėjo dar vieną sėkmę: po mišių bažnyčioje vyko ekskursija, tad, puse ausies klausydamas kolegės pasakojimo, galėjau iki soties pripaveiksluoti. Dažna Lietuvos šventovė, net plačiai išgirta šv.
Keistas sutvėrimas tas žmogus: baladojasi tūkstančius kilometrų į kokią nors Maltą ar Italiją, kai nuostabūs gamtos ir senovės slėpiniai yra jam po nosimi… Nuo manųjų namučių iki rudens auksu padabinto vilniškio Belmonto tėra trys dešimtys kilometrų, ir kaskart atrandu jame vis ką nors nauja. Pasivadinsiu ir jus saulėtą rudenišką savaitgalį
„Sovietmečiu veikė gamybinių įmonių kombinatas, siuvimo fabrikas, tarybinis ūkis-technikumas Raudondvario dvare.” Sutikite, kad visažinė Wikipedia šįsyk itin lakoniškai apibūdina Šeduvos istoriją nuo prieškario iki pat Lietuvos valstybingumo atkūrimo. Pusei amžiaus – lygiai vienas trumputis sakinys. O gal nieko ir nevyko Šeduvoje ištisus penkiasdešimt metų, tik šaunus restoranas, visgi vadintas „kavine”,
Gal kuris pasakysit, kad keliauti praeitin nesudėtinga, bet taip nėra: nepakanka parašyti, kad tais ar anais metais tas ir tas padarė tą ir aną. Atsiranda žmogiškasis santykis su faktais ir permainomis, pokyčiais visuomenėje, aplinkos kitimu, būties virsmais, mentaliteto transformacijomis. Rodos, šįkart keliaudami į architektūros pasaulį, neturėtume patirti smarkesnių emocijų, juk
Dėkingi žmonės tie anykštėnai: pats meras padėkojo skambučiu už ciklą straipsnių apie Anykščius ir jų apylinkes, už pasivadinimą netolimon kurorto praeitin, pasiūlė paramą būsimoms publikacijoms. Neatsiliko ir turizmo informacijos centras, net tik pasiūlęs įdomius leidinius apie Anykščių praeitį, bet ir suradęs solidaus amžiaus anykštėną, sutikusį valandikę pasivaikščioti su mumis po
You must be logged in to post a comment.