Gal kuris pasakysit, kad keliauti praeitin nesudėtinga, bet taip nėra: nepakanka parašyti, kad tais ar anais metais tas ir tas padarė tą ir aną. Atsiranda žmogiškasis santykis su faktais ir permainomis, pokyčiais visuomenėje, aplinkos kitimu, būties virsmais, mentaliteto transformacijomis. Rodos, šįkart keliaudami į architektūros pasaulį, neturėtume patirti smarkesnių emocijų, juk pastatas ar statinys yra bedvasiai, negyvi, nebylūs, statiški?.. Visgi, vadindamasis jus į urbanistinės estetikos tyrus, aiškiai suprantu, kad nepavyks išvengti emocijų, nes įvykusios permainos neretai drastiškos, ir anaiptol ne visuomet pozityvios. Tačiau didžiuotis ir gėrėtis rasime pagrindą, prisimindami, kokiomis sąlygomis teko darbuotis Lietuvos architektams, projektuotojams, inžinieriams ir statybininkams.
Mane puikiai supras tie, kurie atsimena sovietmečiu vyravusią betvarkę, totalų statybinių medžiagų stygių, chaotišką jų tiekimą, būtinybę „patepti” gamintojus, barterinius mainus „plytos už dešrą” ir kitas sovietinės tikrovės peripetijas. Visgi, ir atšiauriomis sąlygomis Lietuvoje it ant mielių kilo vienas kitą kūrėjų išmone lenkę architektūros perliukai, ne visuomet išsaugoti iki mūsų dienų. Tebūnie ši apybraiža kuklia padėka architektūros ir statybos talentams, gražinusiems Lietuvą ir sovietijos laikmečiu. Įstabių pastatų bei statinių tiek daug, kad šįkart apsiribosime esančiais Vilniuje – ne viename jų jau esame lankęsi. (Nuotraukoje apybraižos pradžioje – Dailės parodų rūmai Vilniuje, arch. V.E.Čekanauskas, inž. R.Jakas, 9-as deš.)
Pusės amžiaus jubiliejų šiomis dienomis atšventę Operos ir baleto teatro rūmai baigti 1974-ais po dešimties metų statybos, arch. N.Bučiūtė.
Brolių A. ir V. Nasvyčių projektuotam Aukščiausiosios Tarybos pastatui buvo lemta ne tik Lietuvą, bet ir visą pasaulį pakeitusių įvykių epicentru.
Šiemet Anapilin iškeliavusio Algimanto Mačiulio projektuoti VRM kultūros ir sporto rūmai žavi moderniomis linijomis, o statyti baigti 1980-ais.
Lietuvos liaudies ūkio pasiekimų parodos rūmai iki šiol nepraradę šiuolaikiškos dvasios, jų arch. E.Stasiulis, inž. L.Borctaitė, baigti statyti 1980-ais.
Žemės ūkio ekonomikos mokslinio tyrimo instituto pastatas, suprojektuotas V.E.Čekanausko, darniai „lipa” į vilniškį Tauro kalną.
Nacionalinio dramos teatro plėtrai-rekonstrukcijai broliai Nasvyčiai sumaniai panaudojo tarp dviejų pastatų buvusį kiemą – jame įrengta teatro fojė.
Teatro fojė stebina erdvumu, solidumu, jaukumu – talentingiems architektams pavyko sukurti išties vertą mūzų aplinką.
Lietuvos kooperatyvų sąjungos – tada galingos ir turtingos organizacijos – rūmai vilniškiam prospekte žavi plastiškomis linijomis, arch. J.Šeibokas.
Vilniaus koncertų ir sporto rūmai, baigti statyti daugiau nei prie pusę amžiaus, arch. E.Chlomauskas, J.Kriukelis, Z.Liandzbergis, yra baigiami niokoti.
Visu solidumu unikalus brutalizmo stiliaus pastatas atsiskleisdavo sutemose, dovanodamas nepakartojamas emocijas ir jo viduje, ir lauke esantiems.
Tuometės Ryšių ministerijos ir tarpmiestinės telefonų stoties pastate šiandieną įsikūrusi Sveikatos ministerija, o jo autorius arch. J.Šeibokas.
V.E.Čekanausko suprojektuoti Kompozitorių namai puikiai priderinti prie Žvėryno pastatų aukštingumo, nenusileidžia europiniams standartams.
Prospekto prieigoj iškilusiam administraciniam pastate kadaise slampinėjo kompartijos veikėjai, o dabar dirba vyriausybė. Arch. V.E.Čekanauskas.
Santuokų rūmų pastatas stebina plastiškumu ir žavi solidumu, o jo laiptai senai tapę jaunavedžių fotosesijų vieta. Arch. G.Baravykas.
Prigludęs prie Vilnelės Dailės akademijos pastatas darniai įsiliejo į savitą Užupio dvasią. Arch. V.Brėdikis, V.Nasvytis, V.Mikučianis, B.Kazlauskas.
Kino teatro rotušės kaimynystėje pastatas išradingai priderintas prie senamiesčio aplinkos, padailinant fasadą čerpėmis. Arch. G.Baravykas.
Daugiabutis M.K.Čiurlionio gatvėje nepalikdavo abejingų futuristinėmis formomis, ir šiandieną nėra praradęs modernaus šarmo. Arch. G. ir K. Balėnai.
Ritualinių paslaugų rūmai drąsiai priskirtini modernaus ir savito stiliaus pastatų ratui, jų autorius arch. Č.Mazūras, statyti etapais, ir baigti 1982-ais.
Paskutinįjį lankome Jaunimo teatrą, kurio rekonstrukcijos autoriai A.Čibiraitė, A.Kunigėlis, V.Stepulienė, darbai baigti 1982-ais.
Pažvelgti į sovietmečiu iškilusius Lietuvos architektų ir inžinierių iškilius darbus mums padėjo AIDŲ fotoarchyvas.
