Straipsniai
Knygų mugę pasitinkant, pristatomas naujas leidinys – Tremtinių ir politinių kalinių albumas ,,Ištremti iš Tėvynės”
Palikimas ateities kartoms: Tremtinių ir politinių kalinių albumas „Ištremti iš Tėvynės“ 2023 m. pabaigoje Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Leidybos skyrius išleido Tremtinių ir politinių kalinių albumą „Ištremti iš Tėvynės / Deported From Their Homeland“. Leidinį rengė ir sudarė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Atminimo programų skyriaus istorikai: Benas Navakauskas, Birutė Panumienė, Violeta Jasinskienė, Elvyra Mickevič, Jolanta Vilija Sinkevičiūtė, Julita Milašiūtė. Kuo šis leidinys išskirtinis „Ištremti iš Tėvynės: Tremtinių ir politinių kalinių nuotraukų albumas“ yra daugiau nei tris dešimtmečius Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vykdomos programos „Tremties ir kalinimo vietos“ darbo rezultatas. Tai pirmasis lietuvių ir anglų kalbomis parengtas nuotraukų albumas, nuosekliai pasakojantis sovietų
Vytauto Didžiojo karo muziejuje atidaroma paroda „Kartu mes esame stiprūs“
Vytauto Didžiojo karo muziejuje atidaroma paroda „Kartu mes esame stiprūs“, skirta Lietuvos narystės NATO 20-mečiui paminėti. Narystė NATO ir Europos Sąjungoje iš esmės pakeitė šimtmečius Lietuvos likimą lėmusias istorines bei geopolitines sąlygas ir tapo mūsų saugumo, stabilumo, tvaraus vystymosi sėkmės istorija. Nuo 2004 m. žengėme tvirtus žingsnius į naują perspektyvą, lydimi atsakomybės patiems bei kartu su sąjungininkais priimti ir įgyvendinti sprendimus dėl nacionalinio ir kolektyvinio saugumo užtikrinimo. Pasiekėme kokybinį lygį, prilygstantį NATO senbuvėms šalims ir itin gerai vertinamą NATO ekspertų. Parodos „Kartu mes esame stiprūs“ lankytojai susipažins su Lietuvos keliu į aljansą, su besikeičiančia ginkluote, ekipuote ir technika bei aktyviu dalyvavimu tarptautinėse misijose ir visokeriopu Ukrainos rėmimu. Atidarymo proga kviesime
Sovietinės imperijos kurpėjų lemtys
Kaip manote, kurioje šalyje išlikusi aktyvi komunistų partija? Esate teisūs, bičiuliai – putininėje Rusijoje. Nors ir būdama “opozicine” Putino chuntai politine jėga, rusiškoji komunistų partija vaizduotės lakumu nepasižymi – visa savo esybe ilgisi sovietinės imperijos. Net loštelėjau kėdėje, atsitiktinai atradęs Youtube platformoje, kad rusiškoji kompartija prieš porą metų šventė sovietijos šimtmetį. Taip, taip, jūs perskaitėte teisingai – šventė 1922-ais gimusios, o 1991-ais nugaišusios sovietų imperijos šimtmetį. Tokia labai savotiška velionio pagerbimo šventė – nors šis jau trisdešimtį metų pūva grabe, bet švenčiamas nabašninko šimtmetis. Matant, kuo putininė klika pavertė Rusijos gyventojus – nei apie tautą, nei apie naciją kalbos būti negali – nestebina tokios fantasmagorijos, kai matai senokai pastipusios imperijos
Vasario 16-oji Telšiuose: šypsenos, skambios natos ir Lietuvos gimtadienis
„Laisvė yra šventė, laisvė yra skambios natos, laisvė yra spalvos, laisvė yra šypsenos ir žmonės!“ – su Vasario 16-ąja – Valstybės atkūrimo diena, 106-uoju Lietuvos gimtadieniu – pasveikino Telšių kultūros centro režisierė Alina Gintalienė. Vasario 16-oji – Lietuvoje valstybinė šventė, skirta 1918-aisiais Lietuvos Tarybos narių pasirašytam Lietuvos nepriklausomybės nutarimui paminėti. Šį dokumentą pasirašė 20 Lietuvos Tarybos narių. Šią istorinę dieną – vasario 16-ąją Lietuvos Respublikos Seimas įstatymiškai įteisino kaip šventinę dieną – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną. Valstybės atkūrimo diena prasidėjo vėliavos pagerbimo ceremonija Nepriklausomybės aikštėje bei tautiška giesme, kurią sugiedojo Telšių rajono savivaldybės administracijos vokalinis ansamblis, kuriam vadovauja Ernesta Dargužienė. Sveikinimo žodžius susirinkusiesiems tarė Telšių rajono savivaldybės meras Tomas Katkus. Skambias dainas aikštėje visuomenei dovanojo minėtas Telšių
Senesnė už Stounhendžą ir Egipto piramides Džgantija (II)
Ką jau ten Džgantija ar kažin kokio ten Karakalos pirtys, jei net Valdovų rūmus miestiečiai ėmė ardyti plytomis, iki jie pavirto apleistais griuvėsiais, priglaudusiais tik benamius ir elgetas? Tąsė ir Karakalos palikimą gabalais Romos gyventojai, nes kam ten labai rūpėjo, kad prieš šimtus metų tai buvo įspūdingas terminių pirčių kompleksas. Ne kažin ką geriau sekėsi ir maltiškei Džgantijai, kurios apylinkėse tūkstančius metų gyveno žemdirbiai, netrukę šventyklos teritoriją paversti sąvartynu. Bėgo tūkstantmečiai, iki archeologai susivokė, kokį turtą turi nedidukame Xaghros miestuke Gozo saloje, o iki tol neišradingi poilsiautojai žymėjo neįmantriais įrėžiais žilą senovę menančius Džgantijos luitus. Eidamas virš žemės įrengtu taku link Džgantijos, matai jau gerokai vėliau gyvenusių žmonių apleistus statinius,
Imperatoriškosios Karakalos pirtys
Nustebsite sužinoję, kad vieną Romos senovės pažibų – imeratoriaus Karakalos baigtą statyti pirčių kompleksą – jau esate matę. Buvau matęs jas ir aš, nes 1990-ų liepos 7-ą jame vyko trijų garsiųjų tenorų – Chose Karero, Plačido Domingo ir Lučiano Pavaročio – pirmasis bendras koncertas. Kiekvienas scenos grandas norėjo būti “numero uno” (“numeris vienas”, it.), tad vadybininkams prireikė kolosalaus darbo, norint apšlifuoti ambicijas, ir įtikinti koncertuoti drauge. Koncertą, beje, rasite Youtube platformoje, įsivedę paieškos žodžius “Three tenors from Caracalla to the world”. Nor praėjo jau trečdalis amžiaus, bet genialių tenorų balsai tebežadi kaip ir kitados. Į koncertą jus šįkart nepasikviesiu, nes eisime nuo Koliziejaus pro Circus Maximus (irgi labai įspūdinga), ir
Kraugeriškos ir baikščios chuntos arbatėlė Navalnui
Opozicionierius putininė chunta tvarkingai veja lauk iš melo ir smurto imperijos, o sugebėjusi sučiupti į mirtiną glėbį – meistriškai žudo. Valstybingumo atkūrimo dieną – tai simboliška Lietuvai, nes patys esame sudėję galybę aukų ant laisvės aukuro – sužinojome apie Aleksejaus Navalno nužudymą. Sąmoningai nerašau “nudužymą”, o ne “mirtį”, nes įprastai 47-ių metų vyras nesiskundžia ne tik potencija, bet ir sveikata, net jei ir yra kalinamas. Šiame kontekste keistokai švelniai buvo pasielgta su bandžiusiu mesti pirštinę Putinui rinkimuose B.Nadeždinu: chunta įtartinai daug leido jam reikštis, kritikuoti Putino ir jo klikos sukeltą karą. Rodos, tokiam išsišokėliui kandidatui jau senai turėjo būti parūpintas “novičiok’as”… Vieną kartą turime nustoti “polikorektiškai” posakius ir terminus “vynioti
Ką šiandienei Lietuvai palinkėtų signatarai?
Švęsime 105-ąsias metines respublikos, kuriai net 50-imt metų teko kęsti svetimšalių valdžią. Lietuviškosios demokratijos jubiliejus dar kuklesnis, jei prisimintume tarpukario peripetijas. Ką gi palinkėtų dvi dešimtys drąsių vyrų mūsų laisvai ir demokratiškai Lietuvai? Pabandykime spėti kartu. Spaustuvininkas ir leidėjas Saliamonas Banaitis linkėtų puoselėti ir stiprinti lietuvišką žodį, laisvą nuo interesų grupuočių valios žiniasklaidą. Gydytojas ir redaktorius Jonas Basanavičius palinkėtų deramai finansuoti sveikatos apsaugą, laisvą nuo bulvariškumo žiniasklaidą. Istorikas Mykolas Biržiška pakviestų istorikus, muziejininkus, publicistus, gidus vienytis ne “sausam”, o patraukliam Lietuvos praeities parodymui. Teisininkas Kazys Bizauskas patartų skaidrinti teisėsaugos ir teismų darbą, kad rezonansinės bylos nebūtų metų metus marinamos ir nesubliukštų. Teisininkas ir filosofas Pranas Dovydaitis paskatintų pažvelgti į tautos
Šlovingų pergalių aidai Vavelio skliautuose
Nors Lietuvos bajorija, o ypač jos vadovai, šiame istoriniame epe parodyti nevienareikšmiškai, didžiulės eilės lietuvaičių mindžikuodavo šaltyje, laukdamos eilėse bilietų į “Tvaną”. Jeržio Hofmano filmas trunka beveik penkias valandas (tiesą sakant, tai dviejų dalių saga), bet žiūrovai užgniaužę kvapą stebėdavo XVI amžiaus kovas su švedais ir nuostabią pagrindinių herojų meilės istoriją. Nemačiusius kviečiu susirasti filmą Youtube platformoje, nes masinės kovų scenos išties vertos dėmesio: anuomet dar nebūta kompiuterinių technologijų, kuriančių minios ar armijos vaizdus. Lenkų kinematografininkai smarkiai pasistengė, realistiškai vaizduodami Dviejų tautų respublikos kovas su švedų atėjūnais, juk anuomet nebuvo galimybės prisiminti žūtbūtines kovas su dar piktesniu priešu – Rusijos carais ir jų suburtomis ginkluotomis gaujomis. Nevėpso ir lenkų restauratoriai
Virtuali paroda “Sovietų nukankintas ir sušaudytas legendinis Lietuvos karininkas Teodoras Balnas”
Šiemet minime Lietuvos Nepriklausomybės kovų dalyvio, kapitono Teodoro Balno 135-ąsias gimimo metines. Virtualią parodą aplankysite čia. Teodoras Balnas gimė 1889 m. vasario 17 d. Rusijoje, Tomsko gubernijoje, Barnaule, ištremto 1863 m. sukilimo dalyvio šeimoje. Nuo 1911 m. tarnavo carinės Rusijos armijoje, 1913 m. baigė praporščikų mokyklą. Per Pirmąjį pasaulinį karą kovojo Rusijos armijos 305-ame pėstininkų pulke, buvo kuopos vadu. 1915 m. pateko į Vokietijos nelaisvę. Iki 1918 m. kalėjo Nysos mieste (dabar – Lenkija), vėliau buvo pervežtas į Kauną. Jo paties žodžiais: „iš nelaisvės paleistas, tačiau kaip ir kiti belaisviai buvo Vokietijos okupantų įskaitoje“ iki pat Pirmojo pasaulinio karo pabaigos. Kai kurių šaltinių teigimu, T. Balnas 1919 m. Estijoje kovojo
Kelionė užsienin pro geležinę uždangą
Vargu, ar jų būtų tiek daug – bemaž 190-imt – jei ne užrašas “Europos Sąjunga” viršelyje. Vien žodžiai “Lietuvos Respublika” vargu ar trauktų poziciją naudingiausių pasaulio pasų dešimtuke, suteikiančią galimybę be vizų aplankyti 187-ias šalis. Tad, mieli keliautojai praeitin ir dabartyje, nuolat lydintys jūsų kuklų gidą įvairiausiose išvykose, dabar tereikia turėti pinigėlių ir – vualia! – jūs jau stebeilijatės į tolimos šalies grožybes bei įžymybes. Galimybė ne vien pavėpsoti į kokį nors Rio de Žaneiro ar Venecijos karnavalą, bet pažinti kitų šalių kultūrą, perimti geriausius sumanymus, įdomias tradicijas yra svarbi kiekvienam, tad pasaulio dvasia vis labiau tampa multikultūriška. Tačiau šįkart mes leisimės kokį pusšimtį metų praeitin, kai sovietų imperijos pilietis
Lietuvių desantas sovietmečio Minske
Kelionė Minskan kadaise buvo gerokai trumpesnė, nei šiandieną, bet ne todėl, kad mūsiškis LAZ’as riedėjo greičiau, nei dabartiniai autobusai. Tiesiog nebuvo muitinės ir pasienio postų tarp sovietų imperijoje įkalintų respublikų (pavadinti jas “šalimis” būtų skamboka). Bemaž tris valandas riedėjusi iki Minsko, lietuvaičių grupė buvo gudų sutikta skambiomis kalbomis apie bendradarbiavimą, tautų draugystę, ir kitomis sovietinėmis-propagandinėmis klišėmis. Sveikinimo kalboms aptilus, pasivaišinome gudų pasiūlyta arbata, ir leidomės į Minsko gatves bei aikštes. Prieš išsiruošdami kelionėn į Gudijos, anuomet vadintos tik Baltarusija, sostinę, šiek tiek pasidomėjome Minsko praeitimi. Miestas buvo smarkiai bombarduojamas II pasaulinio karo metais, o 1944-ais jame virė aršūs sovietų kariaunos ir nacių dalinių mūšiai. Kaip ir mūsiškiai Šiauliai, karo verpetuose
Stebuklingai išlikusi “kino planeta”
Pasiimdavau bent dvidešimt monetukių, nes taip greitai prabėgdavo tos dvi minutės už penkioliką kapeikų. Firminis salonas buvo šalia anuomečio “univermago”, ir jame nuolat būriavosi žaidimo aistrų ištroškusių vaikigalių būrelis. Netrukus sužinojau, kad mano pamėgtas “Laivų mūšis” ir keli kiti žaidimai (be šokių) įsikūrė “Planetos” fojė. Ten ir susipažinau su kita “Laivų mūšio” fane, tiesa, energinga mergučė vargu ar atsitraukdavo nuo žaidimų, nes buvo pramokusi žaisti profesionaliai, tad gerokai lenkė mane pasiekimais. Beje, tuomet dar nežinojau, kad žaidimo automatus gamino ne kas kitas, o vilniškė “Sigma”. “Planeton” atvažiuoti ir sugrįžti iš jos buvo patogu, nes priešais kino teatrą buvusi (ir tebesanti) stotelė anuomet taip ir vadinosi – “Planeta”. O sovietmečio pabaigoje
Senesnė už Stounhendžą ir Egipto piramides Džgantija (I)
Pamenate mūsų apsilankymą malūne Xaghros miestuke? Kaip bebūtų keista, vizitas pas paskutinįjį Maltos malūnininką įvyko netikėtai, Džgantijos šventyklos personalui prasitarus, kad į malūną pateksime nemokėdami – su bilietais šventyklon. Maltoje šis puikus sumanymas – bilietas iškart į du objektus – įgyvendintas daug kur, tačiau anaiptol ne visada jums tai patars personalas. Na, o pėdinti nuo šventyklos iki malūno tereikia kelias minutes, nes Xaghra yra nedidelis miestukas. Tad šįsyk pagrįšim nuo malūno į žilą senovę, nes šventyklai pusšešto tūkstančio metų (jei teisingai būsiu suskaičiavęs). Istorinių objektų Maltoje tiršta, vien Gozo saloje jų dešimtys (pamenat mūsiškį apsilankymą Victorios mieste esančioje Citadelėje?), todėl stengsimės Džgantijos šventykloje pernelyg neužsibūti, nebent jau esate AIDŲ prenumeratoriais.
Žvejyba Gudijoje, privertusi linguoti žemę
Ne, bičiuliai, žvejyba prasidėdavo ne prie ežero ar upės, net ne prie marių, ir jau tuo labiau ne prie jūros. Ji prasidėdavo turistinio inventoriaus nuomos punkte vilniškės Antakalnio gatvės 69-ame name. Ne itin malonaus veido apkūni moteriškė, labiau laukianti pensijos, o ne klientų, išrašydavo sutartėlę palapinių nuomai, ir pora brezentinių laikinųjų namų tįsdavome namolio. Kitądien grupelė klasiokų iš pat ryto rinkdavosi antakalniškiame troleibusų žiede, šalia kurio buvo į Buivydžius vežančio priemiestinio autobuso stotelė. Apsiginklavę palapinėmis, miegamaišiais, kuprinėmis su rimtomis maisto – ir ne vien jo – atsargomis, spaudėme rankoje po meškerę – juk vykstame (formaliai vertinant) į žvejybą. Kompanija vien jaunatviškai vyriška, nes anuomet ne tik medžioklė, bet ir žvejyba
Apsukrūs vertelgos “FiDi” pakampiuose
Ilgai tartis nereikėjo, nes visi bendraklasiai buvome antakalniečiai, o nuo Antakalnio troleibusų žiedo iki Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto tik dešimt-penkiolika minučių pėsčiomis. Nutarę ryžtingai šturmuoti “FiDi” (“Fizikų dienos”) renginius, susitikome prie Antakalnio stotelės, ir pro ištaigingus Žirgo gatvės daugiabučius patraukėme į “FiDi” asfaltuotu taku per kolektyvinius sodus (šiandieną jų nebelikę nei kvapo). Gorbačiovinė “perestroika” (“pertvarka, rus.) buvo atnešusi liberalių permainų į išradingųjų fizikų šventę, tad joje mūsų grupelės laukė ne tik linksmi renginio vedėjų sąmojai, bet ir pirmieji smulkūs verslininkai. Kas gali žinoti, gal šiandieną manuosius prisiminimus pasiskaitys kuris nors garbus verslo tūzas, anuomet žvejojęs pirmuosius rubliukus iš naivių šventės žiūrovų. Atmintis jau nebedirba idealiai, kad atsiminčiau visus “FiDi” tarpusius
Lietuvos verslo pionieriai: kuriuos beatrasime po 30-ies metų?
Tie, kam šiandieną 50+, gana gerai pamena pirmųjų kooperatyvų kūrimąsi sovietmečio pabaigoje, jų transformavimąsi į “firmas” ir bendroves praėjusio amžiaus paskutiniam dešimtmetyje. Laukinio kapitalizmo epochoje atsirado ir sumenko daugybė komercinių bankų, draudimo kompanijų, investicinių bendrovių, žlugo arba buvo sužlugdytos neišmanėlių didžiulės įmonės, steigėsi daugybė lietuviškojo verslo pionierių. Šįkart dairysimės į valstybingumą atkūrusią Lietuvą XX amžiaus paskutiniajame dešimtmetyje, senų reklaminių skelbimų pagalba ieškodami visus išbandymus atlaikiusių įmonių. Tokių tikrai esama nemažai – atsispyrusių reketininkams, biurokratų neraštingumui, nevykėlių funkcionierių “žiaurioms akcijoms” prieš verslą, muitinėje klestėjusiai korupcijai, chaotiškam teisės aktų keitimuisi ir kitoms anuomečio laikotarpio negandoms. Išgyvenę laukinio kapitalizmo sąlygomis, atspariausios lietuviškos įmonės šiandieną yra smarkiai išaugę bei sustiprėję, įdiegę europinius veiklos standartus
Lietuvos valstybės dieną Karo muziejų ir jo padalinius lankykite nemokamai!
Vasario 16-ąją, švenčiant Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, Vytauto Didžiojo karo muziejus ir jo padaliniai (Pogrindžio spaustuvė „ab“ ir Karo technikos ekspozicija) bus atviri nemokamam lankymui. Vytauto Didžiojo karo muziejus (K. Donelaičio g. 64, Kaunas) dirbs nuo 10 iki 17 valandos. Lankytojai galės ne tik apžiūrėti ekspoziciją, pristatančią Lietuvos ir pasaulio karybos istoriją, bet ir dvi šiuo metu veikiančias parodas: „Karo anatomija: Ukraina“ ir „Sąjūdžio Lietuva: žalios žolės galia“. Karo technikos ekspozicijoje (VI fortas, K. Baršausko g. 101, Kaunas) kas valandą vyks ekskursijos, kurių metu lankytojai apžiūrės Kauno tvirtovės VI bei įvairią karinę techniką, kurios didžioji dalis buvo naudota atkurtos Lietuvos kariuomenėje. Ekskursijos Vasario 16-ąją bus nemokamos ir vyks kas valandą nuo 10
Sakralioji Krokuvos viduramžių puošmena (II)
Dairydamasis švč. Trejybės bažnyčioje ir dominikonų vienuolyno erdvėse, išsyk susivokiau, kad objektai pernelyg įspūdingi ir vaizdais, ir dydžiu, kad jungti juos į vieną pasakojimą. Tad šįkart toliau dairysimės į nuostabius šventovės bei jos koplyčių dekorus, o kitąkart suksime ienas į vienuolyną. Pradžiai darsyk peržvelkime nuo pat viduramžių besidriekiančią bažnyčios istoriją. Dominikonai su šv. Jaceku priešakyje į Krokuvą atvyko iš Bolonijos 1222 m. Juos atvežė Krokuvos vyskupas Iwo Odrowąż, kuris dominikonams padovanojo iš dalies medinę, iš dalies mūrinę Šv. Trejybės parapinę bažnyčią, perkeldamas parapiją į naująją vietą. 1223 m. kovo 12 d. bažnyčia pašventinta. Po totorių invazijos 1241 m. dominikonai pradėjo statyti naują gotikinę bažnyčią ir vienuolyną. Iš pradžių tai buvo
Trumpos Putino pseudoistorinių tauškalų kojos
Yla išlindo iš maišo pačioje pradžioje, kai iš Amerikos (rodos, ne nuo stogo) atskridęs Karlsonas pavadino karą Ukrainoje “konfliktu”. Matyt, buvo tvirtai sutarta daiktus ir reiškinius vadinti ne savo vardais, o apibendrinimais: “panašus į pirštą, bet visgi nevisai pirštas”. Interviu šį užsakomąjį monologą nepavadinsi, nes aiškiai nepatogiai jautęsis diktatorius buvo ne kartą grubokai Karlsono pertraukinėjamas ar replikuojamas. Pseudoistoriniai postringavimai apie Ukrainos praeitį, apie kažin kokią tai “novorosiją”, pasvaičiojimai apie I tūkstantmečio laikų įvykius bei kitos blevyzgos verčia ir mus pasidairyti praeityje, tik galbūt ne tokioje tolimoje. Apie imperijos “vladykos” kūno kalbą, išdavusią porinamas melagienas, šnektelsime vėliau, o dabar paviešinkim tai, ką diktatorius suktai nutylėjo. Apybraižos pradžioje matote miestą Krymo pusiasalyje
REKOMENDUOJAM PRENUMERATORIAM:
Vavelio kunstkameros lobiai Krokuvoje
Žavingas Jūrmalos perliukas – Kemeriai
Pasivaikščiojimas spalvingoj Vilniaus praeity XX a. pradžioje
Kerinti gražuolė Tatrų papėdėje – Zakopanė
Svečiuose pas Jo Šventenybę: Jono Pauliaus II vardo muziejus Vavelyje
6000 metų menantis miestas-tvirtovė Mdina (I)
Tūkstantis druskinių be druskos Druskininkuose
Vienuolių giesmės po viduramžių Krokuvos skliautais
Svečiuose pas kardinolą Karolį Voitylą
Sukriošėlis, sovietų imperiją griovęs neveiklumu
Japonijos sodų magija Žemaitijos glėbyje
Atogrąžų tankumynai Kopenhagos sodo oranžerijoje
Naujam gyvenimui prikelta Siesikų galiūnė
Angelo pilies Amžinajame mieste slėpiniai
Svečiuose pas Vavelio smaką Krokuvos urvuose
Piotro Mašerovo žūtis: aplaidumo pasekmė ar klastinga žmogžudystė?
Sovietinės imperijos kurpėjų lemtys
Šlovingų pergalių aidai Vavelio skliautuose
Imperatoriškosios Karakalos pirtys
Kelionė užsienin pro geležinę uždangą
Senesnė už Stounhendžą ir Egipto piramides Džgantija
Tūkstantmečio Tynieco vienuolyno žavesys II
Automobilis sovietmečiu – prabanga ir rūpestis
Margas “gazovikų” namo kontingentas amžiaus pabaigoje
Sakralioji Krokuvos viduramžių puošmena
Sovietinių prekeivių turtai iš puvėsių ir apgavysčių
Vieta, kur sovietmečiu galėjai nusipirkti dešrą!
Nuotykiai traukiniuose prieš trisdešimtį metų
Kraugerė hidra, be gailesčio rijusi ir save
Iškalbingos praeities globėja Krokuvos širdyje
Kūčios be Kalėdų, bet su Naujaisiais
Angelo pilis, saugojusi imperatorius ir popiežius
Tūkstantmečio Tynieco vienuolyno žavesys
Viduramžių aidas karalių mieste
Sakralusis Maltos perliukas – Ta’ Pinu bazilika
Kaip samovaras ir palydovas pralaimėjo varžybas skalbyklei bei šaldytuvui
Knygų mugę pasitinkant, pristatomas naujas leidinys – Tremtinių ir politinių kalinių albumas ,,Ištremti iš Tėvynės”
Palikimas ateities kartoms: Tremtinių ir politinių kalinių albumas „Ištremti iš Tėvynės“ 2023 m. pabaigoje Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo
Vytauto Didžiojo karo muziejuje atidaroma paroda „Kartu mes esame stiprūs“
Vytauto Didžiojo karo muziejuje atidaroma paroda „Kartu mes esame stiprūs“, skirta Lietuvos narystės NATO 20-mečiui paminėti. Narystė NATO ir Europos
Sovietinės imperijos kurpėjų lemtys
Kaip manote, kurioje šalyje išlikusi aktyvi komunistų partija? Esate teisūs, bičiuliai – putininėje Rusijoje. Nors ir būdama “opozicine” Putino chuntai
Vasario 16-oji Telšiuose: šypsenos, skambios natos ir Lietuvos gimtadienis
„Laisvė yra šventė, laisvė yra skambios natos, laisvė yra spalvos, laisvė yra šypsenos ir žmonės!“ – su Vasario 16-ąja –
Senesnė už Stounhendžą ir Egipto piramides Džgantija (II)
Ką jau ten Džgantija ar kažin kokio ten Karakalos pirtys, jei net Valdovų rūmus miestiečiai ėmė ardyti plytomis, iki jie
Imperatoriškosios Karakalos pirtys
Nustebsite sužinoję, kad vieną Romos senovės pažibų – imeratoriaus Karakalos baigtą statyti pirčių kompleksą – jau esate matę. Buvau matęs
Kraugeriškos ir baikščios chuntos arbatėlė Navalnui
Opozicionierius putininė chunta tvarkingai veja lauk iš melo ir smurto imperijos, o sugebėjusi sučiupti į mirtiną glėbį – meistriškai žudo.
Ką šiandienei Lietuvai palinkėtų signatarai?
Švęsime 105-ąsias metines respublikos, kuriai net 50-imt metų teko kęsti svetimšalių valdžią. Lietuviškosios demokratijos jubiliejus dar kuklesnis, jei prisimintume tarpukario
Šlovingų pergalių aidai Vavelio skliautuose
Nors Lietuvos bajorija, o ypač jos vadovai, šiame istoriniame epe parodyti nevienareikšmiškai, didžiulės eilės lietuvaičių mindžikuodavo šaltyje, laukdamos eilėse bilietų
Virtuali paroda “Sovietų nukankintas ir sušaudytas legendinis Lietuvos karininkas Teodoras Balnas”
Šiemet minime Lietuvos Nepriklausomybės kovų dalyvio, kapitono Teodoro Balno 135-ąsias gimimo metines. Virtualią parodą aplankysite čia. Teodoras Balnas gimė 1889
Kelionė užsienin pro geležinę uždangą
Vargu, ar jų būtų tiek daug – bemaž 190-imt – jei ne užrašas “Europos Sąjunga” viršelyje. Vien žodžiai “Lietuvos Respublika”
Lietuvių desantas sovietmečio Minske
Kelionė Minskan kadaise buvo gerokai trumpesnė, nei šiandieną, bet ne todėl, kad mūsiškis LAZ’as riedėjo greičiau, nei dabartiniai autobusai. Tiesiog
Stebuklingai išlikusi “kino planeta”
Pasiimdavau bent dvidešimt monetukių, nes taip greitai prabėgdavo tos dvi minutės už penkioliką kapeikų. Firminis salonas buvo šalia anuomečio “univermago”,
Senesnė už Stounhendžą ir Egipto piramides Džgantija (I)
Pamenate mūsų apsilankymą malūne Xaghros miestuke? Kaip bebūtų keista, vizitas pas paskutinįjį Maltos malūnininką įvyko netikėtai, Džgantijos šventyklos personalui prasitarus,
Žvejyba Gudijoje, privertusi linguoti žemę
Ne, bičiuliai, žvejyba prasidėdavo ne prie ežero ar upės, net ne prie marių, ir jau tuo labiau ne prie jūros.
Apsukrūs vertelgos “FiDi” pakampiuose
Ilgai tartis nereikėjo, nes visi bendraklasiai buvome antakalniečiai, o nuo Antakalnio troleibusų žiedo iki Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto tik dešimt-penkiolika
Lietuvos verslo pionieriai: kuriuos beatrasime po 30-ies metų?
Tie, kam šiandieną 50+, gana gerai pamena pirmųjų kooperatyvų kūrimąsi sovietmečio pabaigoje, jų transformavimąsi į “firmas” ir bendroves praėjusio amžiaus
Lietuvos valstybės dieną Karo muziejų ir jo padalinius lankykite nemokamai!
Vasario 16-ąją, švenčiant Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, Vytauto Didžiojo karo muziejus ir jo padaliniai (Pogrindžio spaustuvė „ab“ ir Karo technikos
Sakralioji Krokuvos viduramžių puošmena (II)
Dairydamasis švč. Trejybės bažnyčioje ir dominikonų vienuolyno erdvėse, išsyk susivokiau, kad objektai pernelyg įspūdingi ir vaizdais, ir dydžiu, kad jungti
Trumpos Putino pseudoistorinių tauškalų kojos
Yla išlindo iš maišo pačioje pradžioje, kai iš Amerikos (rodos, ne nuo stogo) atskridęs Karlsonas pavadino karą Ukrainoje “konfliktu”. Matyt,
You must be logged in to post a comment.