Straipsniai
“Tawerna Miejska” pavaišins gardžiai
Esu abejomis rankomis “už”, jei galite sau leisti smaguriauti labiausiai turistų apspistose vietose, kad ir Vavelio centre esančiame “Trattoria Wawel” – bus brangiau, nei kitur, tačiau kokia senovės atmosfera! Esu lietuviškai racionalus – visgi mamos giminė kilusi iš Suvalkijos – tad nesirenku brangesnių užeigų, o paeinu kelis šimtus žingsnių nuo turistų traukos objektų, ir pasistiprinu ir skaniau, ir greičiau, ir pigiau. Ir šįsyk pakviesiu jus gardžiai papietauti Krokuvoje, šiek tiek nutolus nuo Vavelio pilies: eisime tolyn nuo senamiesčio, iš kurio ką tik išėjome Grodzka gatvele (joje jau gėrėjomės šv. Andriaus bažnyčia bei šv. apaštalų Petro ir Pauliaus šventove.) Mūsų kelelis pilkas eis Stradomska gatve, kuria paėjėsime šimtą-kitą žingsnių nuo Vavelio
Krokuvos senamiesčio pažiba – švč. Mergelės Marijos bazilika
Nebevardinsiu Krokuvos įžymybes, kurias jau lankėme: įvesite paieškoje žodį “Krokuva”, ir gėrėsitės lankomiausio Lenkijos miesto grožybėmis. Vieną jų niekaip neišeina nepastebėti, mat įsikūrusi pačioje senamiesčio širdyje – šalia Svarbiausio/pagrindinio turgaus (Rynek Glowny, lenk.) aikštės. Stiebdamasi į dangų visus aštuoniasdešimt metrų, gotikinė gražuolė matoma iš daugelio Krokuvos vietų, o priešais ją lenkai įkurdino paminklą visų mūsų mėgstamam Adomui Mickevičiui: antai jis – vakarinės nuotraukos kairiajame krašte. Gėrėtis didžiūne galima ir dieną, ir naktį, viena bėda – lankymas turistams griežtai apribotas, o ir pataikėme laiką, kai didysis bokštas pradėtas restauruoti, tad pakilti į jį neišėjo. Švč. Mergelės Marijos bazilika išskirtinė Krokuvos gražuolių bažnyčių būryje: jei dvyliktą valandą įsijungsite Lenkijos radiją, išgirsite nutrūkstančią
Propagandinis menas sovietmečiu: herojumi paverstas sukriošėlis
Veikėjas senokai pasimiręs – prieš 41-ius metus – ir, rodos, galėtume nebekreipti dėmesį į jau nutolusią praeitį, jei tik šis asmuo nebūtų anuomet ją smarkiai įtakojęs. Nepilnus porą dešimtmečių stovėjęs prie sovietijos šturvalo, ligotas politikierius įstūmė milžinišką imperiją sąstingin ir užaštrino ydų puokštę taip, kad vėlesniems vadukams teliko stebėti lėtą šalių kalėjimo agoniją. Nepraeis nei dešimtis metų po sąstingio puoselėtojo baigties, ir milžinas molio kojomis grius visiems laikams, nugramzdindamas užmarštin ir jį nustekenusio L.Brežnevo darbelius. Tragišką kadaise gerovėje tarpusių Brežnevų šeimos istoriją aptarsime jau netrukus, o šįkart turėsime progą retai kelionei į propagandinio meno brūzgynus, pasidairymui į eilinį tikrovės iškraipymą. Mūsų tyrimo objektu bus ūmųjį Chruščiovą iš sosto išvertusių sąmokslininkų
Automuziejaus perliukai (II)
Pustrečios valandos praleidau senojo transporto apsuptyje, ir šio laiko pasirodė permažai dėl itin vykusiai pasirinktos muziejaus įkūrėjų strategijos. Artimiausiame vilniškio muziejaus konkurente – Rygos automobilizmo muziejuje – eksponatai spiečiasi arti vienas kito, tad neretai užgožia kaimynus. Vilniaus muziejuje tokio įspūdžio nėra, nes įkūrėjų koncepcija traktuoja eksponatus meno – tegul ir techninio – kūriniais, tad kiekvienam jų reikia pakankamos erdvės. Jos Automuziejuje nepasigedau, sekdamas įkūrėjų sumanymą parodyti inžinerinį pasaulio progresą ir transporto technikos evoliuciją. Visgi stebina surinktų eksponatų įvairovė: gali išvysti Nepalo karaliaus gražuolį “Delage”, senojoje dokumentikoje matytą Antano Smetonos “Delauney-Belleville”, legendinio lenktynininko Antano Ilgausko “Harley Davidson”, prikeltą bemaž iš “numirusių” po ilgų metų slėpimo nuo sovietinių kareivų siautėjimo pokariu. Reikia
Petras Bluzma. 1965. Sajanų kalnuose
1965 metų vasarą, kaip ir tris pastaruosius metus, vėl susiruošiau į kalnus. Šį sykį – į Sibire prie Jenisiejaus esančius Vakarų Sajanus. Keliavome keturiese: du neseniai studijas baigę biologai (aš ir mano kursiokas Rimas B.) ir du geografai (Aušra J. bei Algis T.). Algis buvo ir šio žygio sumanytojas bei vadovas. Keliaudami nusigavome į laukines, negyvenamas, sunkiai pasiekiamas ir praeinamas vietas, esančias tarp Chakasijos ir Tuvos. Čia iš tolimų gyvenviečių kartais užklysdavo pavieniai medžiotojai, žvejai, maralo šaknų rinkėjai. Per mėnesio trukmės žygį kalnų taigoje tik du kartus sutikome žmones: grupę arkliais keliaujančių geologų ir prie upės gyvenančią medžiotojų bei žvejų šeimą. Mes čia irgi pasijutome “taigos bastūnais”. Maitinomės daugiausia tuo
Vytauto Didžiojo karo muziejus kviečia paminėti Kengyro lagerio sukilimo 70-metį
Kazachstano stepėse įkurto Kengyro lagerio kalinių sukilimas – vienas iš nedaugelio to laikmečio epizodų, kuomet represijų traiškomi žmonės sukilo prieš sovietinį totalitarizmą. Įkalintieji Kengyre protestavo dėl prižiūrėtojų žiaurumo, reikalavo sušvelninti režimą, pagerinti gyvenimo sąlygas, peržiūrėti bylas, paleisti į laisvę nepilnamečius. Sukilimo metu lageryje kalėjo apie 5500 žmonių, tarp kurių buvo daug politinių kalinių iš Baltijos valstybių ir Vakarų Ukrainos. Priskaičiuojama, kad tuo metu ten kalėjo apie 700 lietuvių. Žeminami, smurtą ir lagerio pareigūnų sadizmą patiriantys 1954 metų gegužės 16 dienos kaliniai sukilo ir iš teritorijos išvarė prižiūrėtojus, sudarė už tvarką atsakingas grupes, lagerio apsaugos būrius, administraciją. Buvo įvesta griežta drausmė, sukilėliai budėjo pamainomis, įsteigė tautinius kalinių komitetus. Jie taip pat
Koncertas Druskininkuose “Rekonstruojant Čiurlionį. Pirmasis Lietuvos Dailės draugijos koncertas”
Koncertas “Rekonstruojant Čiurlionį. Pirmasis Lietuvos Dailės draugijos koncertas” Gegužės 17 d. 19 val. Vilniaus sakralinės muzikos choras „Adoramus“ kartu su choru „Momentum“ klausytojus kviečia į rekonstruotą istorinį M. K. Čiurlionio KONCERTĄ Druskininkuose. Koncerto metu skambės specialiai šiam koncertui muzikologo Charis Efthimiou rekonstruota M. K. Čiurlionio kantatos „De profundis“ versija ir M. K. Čiurlionio išdailintos lietuvių liaudies dainos, kurios apžvelgus archyvinius dokumentus įgavo kiek kitokias, autentiškesnes spalvas. Renginį ves ir skambins pianistas, M. K. Čiurlionio vaikaitis, Rokas Zubovas. Diriguos dr. Imantas Šimkus. 1908 m. gegužės 17 d. M. K. Čiurlionis surengė pirmąjį savo koncertą Vilniuje su choru. Šiuo metu labai mažai yra kam žinoma, kad vienas garsiausių lietuvių kompozitorių ir dailininkų Vilniuje
Muziejų naktį Vytauto Didžiojo karo muziejus kviečia rinktis LAISVĘ
1944 m. vasarą, atslenkant Antrojo pasaulinio karo frontui ir prasidedant antrajai sovietinei Lietuvos okupacijai, drąsūs Lietuvos vyrai ir moterys pasirinko laisvę ir stojo į kovą su gausesniu ir geriau ginkluotu priešu. Karas po karo, 1944–1953 m. partizaninis pasipriešinimas yra vienas iš svarbiausių ir ryškiausių XX a. Lietuvos istorijos pasakojimų. Ir šiandien daugelyje šeimų branginami prisiminimai apie partizanavusius ar partizanams padėjusius tėvus, dėdes, senelius, prosenelius. Daugelis žino didžiųjų kautynių ir bunkerių vietas, mena, kur buvo numesti išniekinti kovotojų kūnai. Partizaninio karo istorija yra tiltas tarp to meto ir dabartinės Lietuvos, todėl klausimas, ar tai vis dar aktualu šiandien, neturėtų kilti. Šiais metais švęsdami Muziejų naktį mes atsigręžiame ir prisimename šiuos 80
Tulpių magija Kauno botanikos sode
Bemaž pusė tūkstančio tulpių rūšių yra Kauno botanikos sode, tad pirmosios pradeda žydėti dar kovo pabaigoje, ir iki pat gegužės pabaigos tęsiasi žydėjimo šventė. Grafo J. Godlevskio laikais suformuotoje Aukštosios Fredos dvaro parke saloje tulpių prisodinta gausiai: didesniame nei devynių arų plote karaliauja net penkiolika grupių tulpių. Kviečiame kartu su mumis apsilankyti Botanikos sode (Ž.Žilibero g. 6, Kaune) ir pasigėrėti žiedų jūra. Visą žydinčių tulpių grožį ir spalvų gamą išvysite apsilankę Kauno botanikos sode.
‘Kukurūzninkas’, prisivadovavęs iki nušalinimo (II)
Uoliai tarnavęs paranojiškam savo šeimininkui, Chruščiovas kurį laiką delsė pasmerkti Stalino asmens kultą: jo nurodymu du šimtai mgėbistų – persivadinusių nkavėdistų – rausėsi archyvuose, ieškodami ir naikindami visus Chruščiovo pasirašytus stalininių represijų dokumentus. 1956-ų pradžioje, praėjus trejiems metams nuo tirono mirties, vykęs kompartijos XX suvažiavimas tapo lūžio tašku destalinizacijos vyksme. Suvažiavimui baigiantis, Chruščiovas uždaram posėdyje naujai išrinktam kompartijos Centro komitetui (CK) perskaitė pranešimą „Apie asmenybės kultą ir jo padarinius“, kuriame pasmerkė Stalino kultą ir atskleidė dalį jo nusikaltimų, pabrėždamas represijas prieš kompartijos veikėjus. Šiuo pranešimu, kurio pagrindiniai teiginiai aptakesne forma pakartoti kompartijos CK plenumo 1956-ų birželį nutarime ir paskelbti sovietų imperijos spaudoje, pradėta komunistinio režimo nežymi liberalizacija (atlydys): baigėsi masinės
Atsukęs veidą jūros vėjams Marsalfornas
Po truputį vakarėjant, smarkiai banguojančia jūra atplaukiame į Gozo salos uostą, ir čia mūsų laukia rebusas: laukti autobuso į Viktoriją, esančią Gozo centre, ir jau iš ten riedėti į nakvynei pasirinktą Marsalforną, laukti gerą valandą tiesioginio 322-o autobuso į tą pakrantės miestuką, ar samdytis taksistą už porą dešimčių eurų. Pasirenkame pastarąjį variantą, nes ima darytis žvarboka, o ir maltiečiai sumastę, kaip apsaugoti gausius turistus nuo taksistų lupikavimo – informacinė lenta uoste aiškiai skelbia kelionių į įvairius Gozo salos miestelius kainas. Geru pavyzdžiu senokai turėtų vadovautis ir Lietuvos miestų turizmo kuratoriai, bet… Pusėtinais Gozo keliais dardame gerą pusvalandį, šiek tiek gailėdami žiauriai Maltoje “drožiamų” automobilių, nes miestų gatvės pakenčiamos, o užmiesčio
Tautodailės lobyno grožybės (I)
Sakysite, tautodailininkų kuriamus stebuklus yra matęs kiekvienas, lankęsis Kaziuke ar etnografinius festivalius lydinčiose mugėse? Būsite arti tiesos, tačiau yra vienas niuansas, ir jis labai svarbus, o galbūt net esminis. Šiuolaikiniai tautodailininkai patirties bei išmonės semiasi senųjų meistrų darbuose, radusiuose vietą solidžiuose “Lietuvių liaudies menas” albumų serijos kataloguose, leistuose dar 6-ame dešimtmetyje. O padeda šiandienos meistrams aibė visokiausių įrengimų, tad frezuoti, išdeginti, graviruoti, gręžti ir atlikti daugybę kitų veiksmų jiems talkina staklės bei įrengimai. Lankydamiesi Kretingos muziejaus etnografinėje ekspozicijoje, jau turėjome progą paveizėti į senovinius dirbinius, nagingų meistrų padirbintus rankiniais įrankiais. Visgi šįkart leisimės gerokai įdomesnėn kelionėn į liaudies meistrų kurtų grožybių pasaulį, nes šią saugyklą (taip, taip: tai tikrų tikriausia
Petras Bluzma. 1964. Kaukazo kalnuose (V)
1964.08.26, MestijaRytas buvo puikus, – slėnio galuose kilo snieguotos kalnų viršūnės, o jo šlaitai buvo apaugę vešliais miškais, pasipuošę rūku. Pusryčiams aš viriau daržovių sriubą. O papusryčiavę mašina išvažiavome į Svanetijos sostinę Mestiją. Siauras vingiuotas kelias buvo iškirstas aukštai kalno šlaite. Vienu šonu mašina beveik visa laiką buvo ties bedugne, o kitu šonu, – vos nekliudė kalno uolų. Be to, kelias buvo labai blogas, pasišiaušęs akmenimis, daugelyje vietų per jį sruvo maži upeliai. Prasilenkti jame mašinos galėjo ne visur. Tiesa, jų per dieną čia pravažiuodavo gal tik 2 ar 3. Slėnyje buvo matyti nedideli kaimeliai su aukštais gynybos bokštais, likusiais nuo laikų, kai kalnų tautelės nuolat kariaudavo. Balkarai, čerkesai, karačajevai,
Protėvių takus mindami, leidžiamės kelionėn su aisčiais
Pritariu, kad pirma reiktų paragauti gardžią kavą pas Eskedar, nes kelionė nusimato tolima ir ilga, o ir kavinė kaip tik šalia kelio pradžios – pas aisčius kaipmat pateksime, palypėję šalia kavinės esančiais dailiais laiptais. Iš tolo mus pasitinka bangų mūšos garsai, tad kirba intriga: teks plaukti vandenimis ar keliausime kitu būdu? Šiuolaikinės ekspozicijos smarkiai skiriasi nuo vyresniosioms kartoms įprastų sovietinių standartų, kai eksponatai guli po stiklu, ir jų negalima nei liesti, nei kitaip pažinti. Tad ir aisčiai maloniai kviečia įlipti vežiman ir kartu su jais leistis tolimon ir pavojingon kelionėn miškų keliais, kur gali sutikti ne tik išalkusių vilkų gaują, bet ir negailestingų plėšikų būrį. Berods, laikas mums pasidomėti, kas
Proga istorijos gurmanams: reprezentatyvių leidinių kainos nudžiugins
Pamenate mūsiškius pasivaikščiojimus šiųmetėje knygų mugėje? Gali ir puikią knygą už keletą eurų įsigyti, tačiau dažno leidinio kaina “užlankstyta” konkrečiai. Beklajodamas po Lietuvos nacionalinio muziejaus klodus – vien Vilniuje jis turi arti dešimties padalinių – užsukau į Senajame arsenale įsikūrusią Archeologijos ekspoziciją. Muziejaus adresas atitinka specifiką – Arsenalo g. 3, pastatų komplekso kieme yra daugeliui žinomas keltuvas Gedimino kalnan, budriai prižiūrimas Vytauto Didžiojo skulptūros, o įėjimas ekspozicijon – tiesiai priešais keltuvą. Pati ekspozicija – apie ją paporinsiu netrukus – verta ne tik dėmesio, bet tikro pasigėrėjimo vien dėl pasakojimo apie senovinio kalavijo prikėlimą iš nebūties į tikrovę (šiek tiek gaila, kad vaizdo siužetas apie kalavijo gaminimą buvo bemaž begarsis: gal
“Kavos gėrimas” vs. TIKRA KAVA
Dievaži neturėjau sumanymo šiandieną kavinėti, nes norėjau apibėgti tris muziejus, ką ir pavyko padaryti – jau netrukus sužinosite, kokius lobius neslepia Lietuvos muziejininkai. Žemai lenkiu galvas prieš šiuos idėjinius žmones, puoselėjančius meilę krašto praeičiai, turtingai mūsų istorijai. Visai neatsitiktinai sutapo, kad Istorijų namuose – netrukus papasakosiu apie juos, nes dažnas turbūt nesate girdėjęs, o paveizėti ten yra ką – aptikau žavios moters įkurtą kavinę, ir joje paragavau TIKRĄ kavą. Viskas, bičiuliai, gyvenime vertinama palyginimais: 194 cm manojo ūkio lyg ir nemažai, bet prieš Joną Valančiūną arba Arvydą Sabonį jau būčiau nedidukas. Taip ir kava: manosios bei vyresniosios kartų nariai dar puikiai pamena sovietmečiu aukštame metaliniame indelyje pardavinėtą kavos erzacą –
Vytauto Didžiojo karo muziejus kviečia į interaktyvią parodą „Sukilusieji 1863–1864“
Interaktyvi paroda „Sukilusieji 1863–1864“ Gegužės 24 d. 11 val. kviečiame į interaktyvios parodos „Sukilusieji 1863–1864“ atidarymą. 160-osioms sukilimo metinėms paminėti skirtą parodą lietuvių ir lenkų kalbomis parengė Lenkijos istorijos muziejus. Paroda veiks Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje iki birželio 2 d. Kaip moterys prisidėjo prie 1863–1864 metų sukilimo? Kaip su sukilimu susijęs darželinis šlamutis? Ar dalgis buvo geriau už šautuvą? Į šiuos ir kitus klausimus atsakymus surasite apsilankę parodoje, kurią sudarys: Multimedijos paviljonas, čia susipažinsite su 30 min. trukmės animacija apie svarbiausius sukilimo epizodus; Interaktyvūs stendai su mūšių žemėlapiais ir to meto laikraščių iškarpų kopijomis; Informaciniai stendai apie sukilimo herojus, patriotines demonstracijas, madą, tam tikrų socialinių grupių veiklą, represijas, sukilimo
Tūkstantmetės Mdinos grožybė – šv. Pauliaus katedra
Sakote, pačioje Mdinoje dar kaip reikiant nepasivaikščiojom, o jau bažnyčion skubam? Kaip neskubėsi, juk šiandien sekmadienis, tad “sekmadienį švęst” nepamirštam. Beje, Maltos grožybėje Mdinoje jau šiek tiek dairėmės, grožėdamiesi nuostabiomis panoramomis bei buvodami šiurpą keliančiame Bausmių muziejuje, įsikūrusiame buvusio kalėjimo požemiuose. Beje, mūsų laukia viešnagė ne tik šv. Pauliaus katedroje, bet ir greta jos įsikūrusiame katedros muziejuje, kuriame rūpestingi Maltos muziejininkai eksponuoja gausybę retenybių. Bus kur akis paganyti ir šv. Pauliaus valdose, nes maltiečių bažnyčiose akys raibsta nuo spalvų ir dekoro margumyno. Maltiečių bažnyčios interjero puošyba artimos itališkam stiliui, pranokstančiam ne tik santūrias skandinavų šventoves, bet ir lietuviškų ar lenkiškų maldos namų dekorą. Simpatijas ir antipatijas metam į šalį, ir
Akademiko A. Andrijausko trilogijos pirmosios knygos „Čiurlionis: nesuprasto genijaus tragiškas skrydis“ pristatymas Druskininkuose
Gegužės 11 d. 15 val. Druskininkų miesto muziejuje (M. K. Čiurlionio g. 59, Druskininkai) bus pristatyta akademiko, kultūrologo, filosofo Antano Andrijausko pirmoji trilogijos knyga „Čiurlionis: nesuprasto genijaus tragiškas skrydis“. Naujausia, solidžios apimties, 632 puslapių, M. K. Čiurlioniui skirta knyga „Čiurlionis: nesuprasto genijaus tragiškas skrydis“, pasak A. Andrijausko – vienas didžiausių jo gyvenimo kūrybinės biografijos iššūkių. Šis renginys – tai pirmojo Lietuvoje sertifikuoto nacionalinio kultūros kelio „M. K. Čiurlionio kelias“ kultūrinės topografijos programos „Čiurlionio Lietuva“ dalis. Druskininkų miesto muziejus informacija.
Atgimimo kartos “namų darbai”
Vaikštinėdami Vilniaus praeityje, dairėmės į pūpsojusias pamėkles, sudarkytus gatvių pavadinimus, sovietine propaganda “padabintus” pastatus bei viešąsias erdves, melagingą ideologiją skleidusius muziejus – visą šią kakofoniją teko išmėžti Atgimimo kartai, pirmuosius darbus nuveikusiai dar sovietmečio pabaigoje. Sovietmetį ne iš nuogirdų – priešingai, nei dažnas dabartinis sovietmečio “žinovas” – pažįstantys gerai pamena, kad propagandistai rasdavo įvairiausių būdų nuodyti žmonių savimonę melaginga sovietine ideologija. Maniesiems amžininkams, o ir vyresniajai kartai, teko atlaikyti šį smegenų plovimą, ir papūtus gaivališkai galingiems Atgimimo vėjams, palaipsniui švarinti Lietuvos miestus nuo sovietinio užkrato. Besistengiant, kartais ir lazda perlenkta, nes nesugebėta atskirti nykius režimo reliktus nuo lietuvaičių sukurtų unikumų, neturinčių jokio propagandinio atspalvio. Šįsyk bandysim pažvelgti į pačią brežnevinio
REKOMENDUOJAM PRENUMERATORIAM:
Krokuvos senamiesčio pažiba – švč. Mergelės Marijos bazilika
Vavelio kunstkameros lobiai Krokuvoje
Žavingas Jūrmalos perliukas – Kemeriai
Pasivaikščiojimas spalvingoj Vilniaus praeity XX a. pradžioje
Kerinti gražuolė Tatrų papėdėje – Zakopanė
Svečiuose pas Jo Šventenybę: Jono Pauliaus II vardo muziejus Vavelyje
6000 metų menantis miestas-tvirtovė Mdina (I)
Tūkstantis druskinių be druskos Druskininkuose
Vienuolių giesmės po viduramžių Krokuvos skliautais
Svečiuose pas kardinolą Karolį Voitylą
Sukriošėlis, sovietų imperiją griovęs neveiklumu
Japonijos sodų magija Žemaitijos glėbyje
Atogrąžų tankumynai Kopenhagos sodo oranžerijoje
Naujam gyvenimui prikelta Siesikų galiūnė
Angelo pilies Amžinajame mieste slėpiniai
Svečiuose pas Vavelio smaką Krokuvos urvuose
Piotro Mašerovo žūtis: aplaidumo pasekmė ar klastinga žmogžudystė?
Sovietinės imperijos kurpėjų lemtys
Šlovingų pergalių aidai Vavelio skliautuose
Imperatoriškosios Karakalos pirtys
Kelionė užsienin pro geležinę uždangą
Senesnė už Stounhendžą ir Egipto piramides Džgantija
Tūkstantmečio Tynieco vienuolyno žavesys II
Automobilis sovietmečiu – prabanga ir rūpestis
Margas “gazovikų” namo kontingentas amžiaus pabaigoje
Sakralioji Krokuvos viduramžių puošmena
Sovietinių prekeivių turtai iš puvėsių ir apgavysčių
Vieta, kur sovietmečiu galėjai nusipirkti dešrą!
Nuotykiai traukiniuose prieš trisdešimtį metų
Kraugerė hidra, be gailesčio rijusi ir save
Iškalbingos praeities globėja Krokuvos širdyje
Kūčios be Kalėdų, bet su Naujaisiais
Angelo pilis, saugojusi imperatorius ir popiežius
Tūkstantmečio Tynieco vienuolyno žavesys
Viduramžių aidas karalių mieste
Sakralusis Maltos perliukas – Ta’ Pinu bazilika
Kaip samovaras ir palydovas pralaimėjo varžybas skalbyklei bei šaldytuvui
“Tawerna Miejska” pavaišins gardžiai
Esu abejomis rankomis “už”, jei galite sau leisti smaguriauti labiausiai turistų apspistose vietose, kad ir Vavelio centre esančiame “Trattoria Wawel”
Krokuvos senamiesčio pažiba – švč. Mergelės Marijos bazilika
Nebevardinsiu Krokuvos įžymybes, kurias jau lankėme: įvesite paieškoje žodį “Krokuva”, ir gėrėsitės lankomiausio Lenkijos miesto grožybėmis. Vieną jų niekaip neišeina
Propagandinis menas sovietmečiu: herojumi paverstas sukriošėlis
Veikėjas senokai pasimiręs – prieš 41-ius metus – ir, rodos, galėtume nebekreipti dėmesį į jau nutolusią praeitį, jei tik šis
Automuziejaus perliukai (II)
Pustrečios valandos praleidau senojo transporto apsuptyje, ir šio laiko pasirodė permažai dėl itin vykusiai pasirinktos muziejaus įkūrėjų strategijos. Artimiausiame vilniškio
Petras Bluzma. 1965. Sajanų kalnuose
1965 metų vasarą, kaip ir tris pastaruosius metus, vėl susiruošiau į kalnus. Šį sykį – į Sibire prie Jenisiejaus esančius
Vytauto Didžiojo karo muziejus kviečia paminėti Kengyro lagerio sukilimo 70-metį
Kazachstano stepėse įkurto Kengyro lagerio kalinių sukilimas – vienas iš nedaugelio to laikmečio epizodų, kuomet represijų traiškomi žmonės sukilo prieš
Koncertas Druskininkuose “Rekonstruojant Čiurlionį. Pirmasis Lietuvos Dailės draugijos koncertas”
Koncertas “Rekonstruojant Čiurlionį. Pirmasis Lietuvos Dailės draugijos koncertas” Gegužės 17 d. 19 val. Vilniaus sakralinės muzikos choras „Adoramus“ kartu su choru
Muziejų naktį Vytauto Didžiojo karo muziejus kviečia rinktis LAISVĘ
1944 m. vasarą, atslenkant Antrojo pasaulinio karo frontui ir prasidedant antrajai sovietinei Lietuvos okupacijai, drąsūs Lietuvos vyrai ir moterys pasirinko
Tulpių magija Kauno botanikos sode
Bemaž pusė tūkstančio tulpių rūšių yra Kauno botanikos sode, tad pirmosios pradeda žydėti dar kovo pabaigoje, ir iki pat gegužės
‘Kukurūzninkas’, prisivadovavęs iki nušalinimo (II)
Uoliai tarnavęs paranojiškam savo šeimininkui, Chruščiovas kurį laiką delsė pasmerkti Stalino asmens kultą: jo nurodymu du šimtai mgėbistų – persivadinusių
Atsukęs veidą jūros vėjams Marsalfornas
Po truputį vakarėjant, smarkiai banguojančia jūra atplaukiame į Gozo salos uostą, ir čia mūsų laukia rebusas: laukti autobuso į Viktoriją,
Tautodailės lobyno grožybės (I)
Sakysite, tautodailininkų kuriamus stebuklus yra matęs kiekvienas, lankęsis Kaziuke ar etnografinius festivalius lydinčiose mugėse? Būsite arti tiesos, tačiau yra vienas
Petras Bluzma. 1964. Kaukazo kalnuose (V)
1964.08.26, MestijaRytas buvo puikus, – slėnio galuose kilo snieguotos kalnų viršūnės, o jo šlaitai buvo apaugę vešliais miškais, pasipuošę rūku.
Protėvių takus mindami, leidžiamės kelionėn su aisčiais
Pritariu, kad pirma reiktų paragauti gardžią kavą pas Eskedar, nes kelionė nusimato tolima ir ilga, o ir kavinė kaip tik
Proga istorijos gurmanams: reprezentatyvių leidinių kainos nudžiugins
Pamenate mūsiškius pasivaikščiojimus šiųmetėje knygų mugėje? Gali ir puikią knygą už keletą eurų įsigyti, tačiau dažno leidinio kaina “užlankstyta” konkrečiai.
“Kavos gėrimas” vs. TIKRA KAVA
Dievaži neturėjau sumanymo šiandieną kavinėti, nes norėjau apibėgti tris muziejus, ką ir pavyko padaryti – jau netrukus sužinosite, kokius lobius
Vytauto Didžiojo karo muziejus kviečia į interaktyvią parodą „Sukilusieji 1863–1864“
Interaktyvi paroda „Sukilusieji 1863–1864“ Gegužės 24 d. 11 val. kviečiame į interaktyvios parodos „Sukilusieji 1863–1864“ atidarymą. 160-osioms sukilimo metinėms paminėti
Tūkstantmetės Mdinos grožybė – šv. Pauliaus katedra
Sakote, pačioje Mdinoje dar kaip reikiant nepasivaikščiojom, o jau bažnyčion skubam? Kaip neskubėsi, juk šiandien sekmadienis, tad “sekmadienį švęst” nepamirštam.
Akademiko A. Andrijausko trilogijos pirmosios knygos „Čiurlionis: nesuprasto genijaus tragiškas skrydis“ pristatymas Druskininkuose
Gegužės 11 d. 15 val. Druskininkų miesto muziejuje (M. K. Čiurlionio g. 59, Druskininkai) bus pristatyta akademiko, kultūrologo, filosofo Antano
Atgimimo kartos “namų darbai”
Vaikštinėdami Vilniaus praeityje, dairėmės į pūpsojusias pamėkles, sudarkytus gatvių pavadinimus, sovietine propaganda “padabintus” pastatus bei viešąsias erdves, melagingą ideologiją skleidusius
You must be logged in to post a comment.