AIDAI

Straipsniai
Search
PRENUMERATA
Search
Straipsniai

„Frau Maria” intriga: ar Baltijoje nuskendusiame laive iki šiol slypi neįkainojami šedevrai?

Ar gali būti, kad slaptas krovinys, skirtas įnoringajai imperatorienei Jekaterinai II, iki šiol guli Baltijos jūros dugne, užsandarintas švininiuose vamzdžiuose? 1771 m. rudens pradžioje Amsterdamo uoste vyko diplomatinė operacija, užmaskuota prekybos sandoriu. Nedidelis olandų laivas „Frau Maria“ priėmė į laivą krovinį, kuris bet kuriam kolekcininkui būtų sukėlęs širdies daužymąsi: dešimtys dėžių su olandų meistrų paveikslais, plonu Meiseno porcelianu, auksiniais statulėlėmis, sidabro dirbiniais, retomis tabako pypkėmis ir daugybe kitų daiktų. Visa tai buvo skirta vienos moters – imperatorienės Jekaterinos II – kolekcijai. Laivas išplaukė į jūrą rugsėjo pradžioje. Atrodė, kad kelionė bus greita: kursas į imperijos sostinę, pažįstami Baltijos vandenys. Tačiau Baltija visada buvo nenuspėjama. Spalio pradžioje prie Alandų salų laivas pateko

Skaitykite toliau..

Seuso lobio mįslės

Seuso lobio paslaptis iki šiol neišaiškinta: kaip ir kokiomis aplinkybėmis jis buvo rastas, vis dar nežinoma. Maždaug prieš pusšimtį metų Vengrijos gilumoje neaiškiomis aplinkybėmis buvo aptiktas vienas iš paslaptingiausių ir pavojingiausių archeologinių radinių. Vėliau jis buvo pavadintas „Seuso lobiu“, o dėl jo nuosavybės kovojo ištisos valstybės. Viskas prasidėjo nuo vieno jauno vengrų kareivio Jožefo Sužegos iš Polgardi kaimo, kuris iškasė gražų masyvų sidabrinį indą. Vaikinas buvo sumanus. Jis tęsė kasinėjimus ir aptiko daug sidabrinių indų. Sklandė įvairūs gandai apie rastų brangenybių skaičių, bet kol kas žinoma tik apie keturiolika daiktų. Deja, nuo to momento jauno vaikino gyvenime ėmė suktis „atgalinis” laikrodis. Kai kurie sako, kad Jozefas niekam nieko nepasakojo, tik parodė

Skaitykite toliau..

Amerikietiškojo „gyvybės medžio” paslaptis

XII amžiuje prieš mūsų erą, kai pasaulį valdė faraonai ir karaliai, Amerikos Kolorado, Jutos, Arizonos ir Naujosios Meksikos valstijų teritorijoje gyveno indėnų anasazių kultūros atstovai. Jie žinomi tuo, kad pastatė didžiulį miestą Pueblą Bonitą, kurio pagrindinėje aikštėje augo šešių metrų aukščio pušis. Kadangi netoliese nebuvo kitų medžių, manyta, kad milžiniška pušis anasazių tautai buvo šventa, ir naudojama religiniais tikslais. Tačiau neseniai ši prielaida buvo paneigta, nes amerikiečių mokslininkai išsiaiškino, kad iš pradžių medis augo visiškai kitoje vietoje. Gyvybės medis Jungtinėse Valstijose: šis tas apie tai, kaip mokslininkams pavyko paneigti mitus apie „gyvybės medį“ Pueblo Bonito mieste. Aštuonių tūkstančių kvadratinių metrų ploto gyvenvietė, susidedanti iš daugiau nei pusseptinto šimto kambarių, buvo

Skaitykite toliau..

Ūkanotojo Albiono šmėklos

1930-ųjų vasaros tvankų vakarą Londono puikioje koncertų salėje Royal Albert Hall susirinko apie aštuoni tūkstančiai žmonių į renginį, skirtą mylimam rašytojui Artūrui Konanui Doiliui, sukūrusiam garsųjį Šerloką Holmsą. Visų susirinkusiųjų akivaizdoje, garsusis rašytojas lėtai įėjo į salę, ir užėmė garbingą vietą šalia savo žmonos Džin, likdamas ten iki renginio pabaigos. Niekas nebūtų nustebęs rašytojo dalyvavimu susitikime, jei ne faktas, kad seras Artūras mirė šešias dienas prieš šį koncertą, skirtą jo atminimui. Kodėl rašytojo žmona net nenustebo jo pasirodymu salėje? Pasirodo, Džin buvo žinoma mediumė, gebanti bendrauti su mirusiųjų sielomis ir organizuoti jų apsilankymus gyvųjų pasaulyje. Tikriausiai ji iš anksto žinojo, kad koncerte pasirodys Artūro fantomas. Keista, bet visi susirinkusieji, atpažinoję rašytojo

Skaitykite toliau..

Molinio žmogaus Golemo legendos pradžia senojoje Prahos sinagojoje

Viduramžiais Čekijos sostinėje buvo pastebima reikšminga alchemijos, astrologijos, magijos ir kitų pusiau „stebuklingų” mokslų plėtra. Būtent su tuo susijęs didelis skaičius legendų ir mitų, kurie tuo pačiu metu atsirado Čekijos sostinėje. Ypač populiarus buvo žydų kvartalas, apie kurį istorijas sugalvojo tiek patys kvartalo gyventojai, tiek kiti Prahos gyventojai. Garsiausia istorija yra paslaptinga ir mistiška legenda apie molinio Golemo sukūrimą – žmogaus pavidalo būtybės, turinčios galingą jėgą ir net sielą. Dėl šios viduramžių legendos daugelis turistų, atvykstančių į Prahą, būtinai apsilanko garsiajame žydų kvartale. Prahos mitinį personažą išgarsino rašytojo Gustavo Meirinko romanas „Golemas“. Tačiau tai toli gražu ne vienintelis šaltinis, kuriame pasakojama paslaptinga istorija, įvykusi Prahos žydų kvartale. Daugelis tyrinėtojų ieškojo ir

Skaitykite toliau..

Senovinis Marso žemėlapis iš Aleksandrijos bibliotekos užminė painias mįsles

Aleksandriją, kaip liudija jos pavadinimas, įkūrė 332–331 m. pr. m. e. Aleksandras Makedonietis. Po jo, Ptolemėjų dinastijos laikais, ji tapo Egipto sostine ir didžiausiu uostu Viduržemio jūroje. Aleksandrijos biblioteka buvo įkurta III a. pr. m. e. pradžioje. Įvairiais šaltiniais, joje buvo saugoma nuo šimto tūkstančių iki milijono rankraščių. Nepaisant gaisrų ir fanatikų barbariškumo, biblioteka išbuvo daugiau nei tūkstantį metų. Tačiau VII a. čia atėjo arabai, kurie užbaigė jos naikinimą. Ilgą laiką istorikai manė, kad neįkainojamas senovės žinių lobynas negrįžtamai prarastas, bet palaipsniui įvairiose Europos ir Azijos šalyse ėmė atsirasti istoriniai dokumentai, akivaizdžiai kažkada priklausę bibliotekai. Jos saugotojai, tuo metu labai išsilavinę žmonės, negalėjo nepastebėti religinių fanatikų keliamos grėsmės lobynui, ir ėmėsi

Skaitykite toliau..

Petras Bluzma. Prie Baltosios jūros (III)

(Paskutinė apybraižos dalis, pirmąsias skaitykite čia.) Mediniai Karelijos šedevrai Iš Solovkų su žmona grįžę į Kandalakšą, ilgai joje neužsibuvome. Kartu su viena bendrakeleive, su kuria susipažinome plaukdami garlaiviu, traukiniu nusigavome į Karelijos didžiausią miestą – Petrozavodską. Pernakvoję pas naująją pažįstamą, kitą dieną susiruošėme į Kižus, į garsųjį medinės architektūros muziejų po atviru dangumi, esantį Onegos ežero saloje. Plaukimas į ją nedideliu turistiniu laivu buvo neilgas ir malonus. Oras taip pat pasitaikė saulėtas, tad saloje praleidome kone visą dieną apžiūrinėdami nuostabius vien iš medžio ręstus įvairios paskirties pastatus, – nuo didelių mediniais kupolais pasipuošusių cerkvių iki gyvenamų namų bei ūkinių pastatų. Šie šedevrai buvo sukurti nagingų karelų meistrų rankomis ir Karelijos

Skaitykite toliau..

Prieštvaniniai valdovai

Iki Didžiojo tvano valdė aštuoni valdovai: kuo gi sutampa bibliniai ir šumerų tekstai? Sutapimai, rasti Pradžios knygoje (Biblijoje) ir senovės šumerų tekstuose, verčia mokslininkus rimtai vertinti šiuos šaltinius kaip tvano priešistorės aprašymus. Kalbame apie įvykius, kurie vyko prieš Didįjį tvaną. Pradžios knygoje randame pasakojimą, kad tarp Adomo ir Nojaus būta aštuonerių kartų. O Nojus, kaip žinoma, išgyveno potvynį, ir išgelbėjo žmoniją kartu su visais gyvūnais nuo išnykimo.Dabar sutelkime dėmesį į senovinius šumerų tekstus. Deja, mokslininkai turi tik fragmentus, rastus skirtingu laiku ir skirtingose vietose. Tačiau jie yra įsitikinę, kad visi šie fragmentai yra vieno kūrinio – vadinamojo Šumerų lapų sąrašo – dalis. Čia taip pat rašoma, kad aštuoni karaliai valdė pasaulį

Skaitykite toliau..

Lietuvos kariuomenės sunkvežimiai tarpukariu

Pirmasis žinomas 1918-1940 m. Lietuvos kariuomenės sunkvežimis – 1919 m. birželį nupirktas 18 AG „Fiat“. Tą pačią vasarą nupirkti dar keli šveicariški „Arbenz“. Priėmimo akte nurodyta (kalba netaisyta): „mašinos padyrbtos iš neatatinkančios medžiagos ir tokių būdū tarnauti ylga laika ne gales“. Su laiku sunkvežimių kariuomenėje daugėjo ir juos vairuodavo ne tik kariai, bet ir laisvai samdomi vairuotojai. Įdomu, kad Automobilių kuopa prisiparkavo buvusioje cerkvėje K. Donelaičio gatvėje – ten pat 1921 m. bus atidarytas Karo muziejus. Pirmaisiais metais sunkvežimius kariuomenė pirkdavo arba paimdavo kaip trofėjus Nepriklausomybės kovose. 1920 m. lapkritį Širvintų-Giedraičių operacijoje prieš lenkus dalyvavo 18 krovininių ir 2 sanitariniai sunkvežimiai, važiavo motociklai. Ir tai buvo bene pirmas kartas, kai

Skaitykite toliau..

Panamos kanalo įdomybės

Panamos kanalo tema visiems netikėtai sugrįžo viešumon po to, kai 2025 m. pradžioje į valdžią atėjo 47-asis JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Jis net pasiūlė statinį pervadinti „Amerikos kanalu“. Tad sugrįžkime prie tikrosios šio unikalaus jūrinio statinio istorijos. 1914 m. rugpjūčio 15 d.  Panamos kanalu praplaukė pirmasis laivas „Cristobal“. Laivyba iš Atlanto vandenyno į Ramųjį vandenyną per Panamos sąsmauką buvo pradėta. Kanalas buvo įgyvendintas tik pasitelkiant XIX-XX amžių ribos galimybes inžinerijos ir technikos srityse. Iniciatyva statyti kanalą priklausė Prancūzijos akcinei bendrovei, vadovaujamai garsaus Sueco kanalo statytojo Ferdinando Lesepso. Pompastiška teatralizuota Panamos kanalo statybos pradžios ceremonija Rio Grande upės žiotyse įvyko 1880 m. sausio 1-ąją. Tačiau projektavimo klaidos, nuolat stabdžiusios statybos darbus, kartu su melaginga

Skaitykite toliau..

Šėtono bokšto pinklės

Šiaurės rytinėje Vajomingo (JAV) dalyje esančioje saugomoje teritorijoje yra keliautojų mėgstama vieta – Velnio bokštas, kuris teisėtai laikomas viena paslaptingiausių ir mistiškiausių vietų Žemėje. Beveik keturių šimtų metrų aukščio uola prilygsta kadaise aukščiausiam Niujorko pastatui – Empire State Building – kuris (be smailės) stiebiasi į 381-ą metrą. Velnio bokštas susiformavo prieš šešiasdešimt penkis milijonus metų dėl vulkaninės veiklos. Išorinės uolienos buvo eroduotos ir, dėl didesnio plastiškumo, palyginti su vidiniais sluoksniais, pakeitė formą. Tai liudija figūrinės uolos sienos. Be senovės kilmės, uolai spalvingumo suteikia neįprasta vieta: ji yra plokščiakalnyje, o šalia nėra nieko net panašaus į aukštumą. Taigi uola išsiskiria iš aplinkos. Yra ir kitų, paslaptingesnių versijų apie Velnio bokšto kilmę. Beje,

Skaitykite toliau..

Leonas Petrotas. Trumpos iliuzijos ir kagėbistinė tikrovė

Galbūt kalbininkai ir turėtų pastabų žodžių deriniui „trumpos iliuzijos”, nes tai žargoninis posakis, o sakyti reiktų „trumpai trukusios iliuzijos”. Tačiau norėjau tokį derinį adresuoti JAV prezidentui Trumpui, prieš susitikimą su menkysta turėjusį, matyt, šiokių-tokių iliuzijų ką nors susitarti dėl Ukrainos. Iliuzijos akivaizdžiai žlugo, ir priežastys to yra kelios – bandykime jas nuosekliai susidėlioti. Pirmoji: JAV ilgą laiką neskyrė deramo dėmesio postsovietinės Rusijos mentaliniams pokyčiams, taigi – rusų visuomenės pasaulėžiūros kitimui. Pergyvenę itin sunkų šaliai paskutinįjį XX amžiaus dešimtmetį, kai prie vairo stovėjo retai išsipagiriojantis Jelcinas, rusai žengė į putininį laikmetį. Per ketvirtį amžiaus amoraliam sūtraukai išties pavyko perlaužti visas moralės liekanas, ir rusai tapo aršiais, pasipūtusiais, įžūliais ir godžiais. Tokiais,

Skaitykite toliau..

Leonardas Augustis. Tauro apygarda: jungianti Lietuvą ir atverianti kelius į Vakarus (II)

(Tęsinys, pirmąją dalį publikavome vakar.) Dar pirmajam apygardos vadui L. Tauniui–Kovui vadovaujant, 1945 m. rugsėjo 16 d. toje pačioje klebonijoje, kaip ir įkurta apygarda – Skardupiuose, buvo įkurtas Lietuvos Išlaisvinimo Komitetas (LIK), turėjęs suvienyti visos Lietuvos pogrindį ir surengti antisovietinio pasipriešinimo atstovų suvažiavimą. Komitetui vadovavo pulk. Liudas Butkevičius-Elbė, pasižymėjęs itin aktyvia laisvės kovotojo veikla dar nuo 1918 m. pabaigos, kai tapo Lietuvos kariuomenės savanoriu. Vėliau jis mokėsi Prahos karo mokykloje, dalyvavo Birželio sukilime ir antinaciniame pogrindyje – inicijavo atsišaukimą, nukreiptą prieš lietuvių jaunimo mobilizaciją į nacistinės Vokietijos kariuomenę, o sovietų okupacijos metais pradėjo leisti pirmąjį Suvalkijoje antisovietinį pogrindinį laikraštį „Girios balsas“ ir parengė ne tik minėto komiteto, bet ir karinio

Skaitykite toliau..

Žizoro pilies slėpiniai

Žizoro pilis – vienas galingiausių, gražiausių ir paslaptingiausių viduramžių Europos statinių. Ji dunkso to paties pavadinimo miesto pakraštyje Normandijoje (kiek daugiau, nei šešiasdešimt kilometrų nuo Paryžiaus) ir viduramžiais buvo Veksono regiono centras. Ši senovinė tvirtovė dažnai vadinama tamplierių pilimi. Iš tiesų, tam tikrą laiką Žizoro pilis priklausė tamplieriams. Tačiau jos istorija prasideda gerokai anksčiau – IX amžiuje. Epto upė, ant kurios stovi pilis, kelis šimtmečius buvo siena tarp Prancūzijos ir Anglijos valdomų teritorijų Normandijoje. Abiejose upės pusėse buvo pastatyta daug pilis, iš kurių svarbiausia buvo Žizoro pilis. Ji užėmė strategiškai svarbią vietą ant kalvos viršūnės, iš kurios atsiveria vaizdas į Epto upės slėnį. Per Žizorą ėjo du keliai iš Paryžiaus į

Skaitykite toliau..

Kaip žioplys caras Aliaską prakišo

Prieš bemaž šimtą šešiasdešimtį metų rusijos imperija pardavė Aliaską Jungtinėms Amerikos Valstijoms. Sandoris brendo metų metus: dar 1853-ais Rytų Sibiro generalgubernatorius Muravjovas-Amūrskis pareiškė apie galimą teritorijos pardavimą, motyvuodamas tai būtinybe sutelkti dėmesį  Tolimųjų Rytų plėtroje, ir neišvengiamu Aliaskos praradimu ateityje dėl besitęsiančios JAV ekspansijos. Kitos priežastys pardavimui – teritorijos atokumas ir sunkumas ją įsisavinti bei apginti karinio konflikto atveju. 1867 m. kovo 30 d. Vašingtone buvo pasirašyta sutartis dėl Aliaskos pardavimo. JAV atiteko Aliaskos pusiasalis, dešimties mylių pločio pakrantės juosta palei Britų Kolumbijos vakarinį krantą ir keletas salų – bendras teritorijos plotas sudarė daugiau nei pusantro milijono kvadratinių kilometrų. Jungtinės valstijos už Aliaską sumokėjo virš septynių milijonų dolerių, tai yra gerokai

Skaitykite toliau..

Leonardas Augustis. Tauro apygarda: jungianti Lietuvą ir atverianti kelius į Vakarus (I)

1945 m. rugpjūčio 15 d. oficialiai yra laikoma Lietuvos partizanų Tauro apygardos įkūrimo diena. Žolinių popietę Skardupiuose įvyko Tauro apygardos partizanų vadų susirinkimas, kuriame dalyvavo apygardos štabo vadas kpt. Leonas Taunys–Kovas, laikinojo štabo viršininkas ltn. Vytautas Bacevičius–Vygandas, štabo adjutantas Jonas Pileckis–Brokas, Vytauto rinktinės Baudžiamojo skyriaus viršininkas Vytautas Gavėnas–Vampyras, propagandos skyriaus viršininkas Albinas Raktelis–Oželis, „Laisvės žvalgo“ redaktorius Vincas Radzevičius–Vaidila, politinio skyriaus viršininkas plk. Liudvikas Butkevičius–Luobas, Kalvarijos partizanų grupės vadas ltn. Vaclovas Navickas–Perkūnas, Marijampolės atstovas Vincas Kulboka–Vytenis, Prienų – Kazys Lapinskas–Berželis, Kauno – Stasys Šačkus–Uosis. Susirinkimo metu buvo sudaryta apygardos vadovybė, vadu paskirtas kpt. Leonas Taunys–Kovas, nustatytos apygardos ribos: Marijampolės, Vilkaviškio, Šakių ir Lazdijų apskritys, o taip pat Alytaus ir Kauno apskričių

Skaitykite toliau..

Tamplierių „verslo imperija”

Tamplierių ordino „ofšorinė zona“ apėmė didelę dalį Mažosios Azijos. Religingieji kariai nemokėjo mokesčių ir nesidalijo trofėjais su bažnyčia, laisvai disponuodami kryžiaus žygių grobiu. „Vargšai Kristaus kariai“ laikui bėgant tapo mikliais verslininkais. Jie teikė paskolas, meistriškai apeidami draudimą priskaičiuoti palūkanas. Už atlygį saugojo vertybes savo tvirtovėse. Skolino pinigus karaliui, jei šis neturėjo iš ko išlaikyti meilužes. Sunkiu metu pagalbos į tamplierius kreipėsi pats Romos popiežius. 1307-ais galingas ordinas buvo sunaikintas. Kur gi dingo jo turtai? Jei viduramžių Europos gyventojas svajojo apie lobius, jam neabejotinai didžiausią susidomėjimą kėlė tamplierių tvirtovės. Čia buvo saugomas auksas, sidabras ir kiti laimikiai, prisiplėšti kryžiaus žygiuose. Tiesa, lobynai buvo kruopščiai saugomos, ir paprastas mirtingasis negalėjo pasiekti trokštamus lobius.

Skaitykite toliau..

Filosofinio akmens paieškos

Bet kokia informacija apie filosofinį akmenį laikoma legenda. Ir kas gali patikėti, kad egzistuoja tokia medžiaga, kurios naudojimas paprasčiausią metalinį lydinį paverčia aukso ar sidabro luitais. Be to, buvo teigiama, kad dėka šio paslaptingo daikto galima pratęsti gyvenimą arba sukurti eliksyrą, suteikiantį sveikatą ir amžiną jaunystę. Tik pačioje paieškų pradžioje paslaptinga medžiaga buvo vadinama filosofiniu akmeniu. Vėliau ji buvo pervadinta ir pavadinta „pirmine medžiaga“.  Ilgus metus alchemikai praleido begaliniuose eksperimentuose. Būtent jie sukūrė šiuolaikinių mokslų, tokių kaip metalurgija ar chemija, pagrindus, tačiau jų pagrindinis tikslas – rasti „pirminę medžiagą” – liko nepasiekiamas. Galima žavėtis pasakomis apie filosofinio akmens paieškas, bet tikroji jo istorija yra nesuvokiamai žiauri, sugriovusi tūkstančių žmonių likimus. Visą

Skaitykite toliau..

„Nebūk kitu, jei nesugebi būti savimi”

Paracelso (tikrasis vardas Teofrastas Filipas Aureolas Bombastas von Hohenheimas, 1493–1541) devizas skambėjo taip: „Nebūk kitu, jei nesugebi būti savimi“. Vargu ar istorijos šaltiniuose rasime asmenybę, galinčią prilygti Paracelsui – gydytojui, astrologui, teologui, mistikui ir magui. Tuo metu, kai mokslas pradėjo skirstytis į daugelį šakų, kai krikščioniškame tikėjime įsiplieskė priešiškų dogmų konfliktas, kai žemė buvo netoli to, kad netektų garbingą visatos centro vardą, trumpai tariant, tuo metu, kai griuvo senasis vieningas pasaulio vaizdas, Paracelsas pasiekė neįmanomą: jis sujungė teorines žinias, praktiką ir tikėjimą. Siekdamas šio magiško idealo, jis parodė savo įsišaknijimą nykstančio viduramžių tradicijose – epochoje, kai toks visų žmogaus mąstymo sričių suvienijimas dar buvo priimtinas. Visą apybraižą galite skaityti dėka jos

Skaitykite toliau..

Tikrojo Ato istorija

1643-ųjų gruodžio mėnesį Paryžiaus Pre-o-Klero turgaus rajone įvyko tragedija: žuvo dvidešimt aštuonerių metų amžiaus karališkasis muškietininkas Armanas de Sijegas d’Atas d’Otvilis, kurio vardą po dviejų šimtmečių Aleksandras Diuma įamžino romane „Trys muškietininkai“. Deja, apie kilnaus muškietininko prototipą žinoma labai mažai. XVII a. pradžioje Prancūzija išgyveno gilių permainų laikotarpį. Augant karūnos galiai ir palaipsniui nykstant feodaliniams santykiams, likimas į Paryžių atvedė jauną Bearno bajorą, kurio trumpas gyvenimas tapo permainingo laikmečio atspindžiu. Visą apybraižą galite skaityti dėka jos rėmėjo – apsilankykite https://draudimopolisas.lt, drauskitės ir būkite saugūs. Tikrojo Ato istorija prasidėjo 1615 m. senovinėje Bearno provincijoje, kur tarp vaizdingų Pirėnų priekalnių stūksojo senovinė Sijegų šeimos pilis. Šiame krašte, kur riterių tradicijos dar nebuvo praradusios savąją

Skaitykite toliau..

Liūtaširdis konkistadorų šuo Beresiljas

Pastaruosius tris tūkstančius metų žmonės naudojo šunis karuose. Senovės egiptiečiai, graikai, persai, sarmatai, britai ir romėnai šunis naudojo kaip žvalgus, sargybinius, pėdsakų ieškotojus ir budelius. Tačiau ispanų konkistadorai šunis naudojo tokiu mastu, koks anksčiau retai pasitaikydavo. Kristupas Kolumbas pirmasis juos panaudojo prieš Espanjolos salos vietinius gyventojus, kurie 1494 m. bandė sutrukdyti naujakurių išsilaipinimui Jamaikoje. 1495 m. Vega Realio mūšis keliautojui parodė didžiulį kovinių šunų karinį potencialą kovoje su vietiniais gyventojais. Visą apybraižą galite skaityti dėka jos rėmėjo – apsilankykite https://draudimopolisas.lt, drauskitės ir būkite saugūs. 1495 m. kovo 27 d. Kolumbas ir jo brolis Bartolomiejus su dvejais šimtais kareivių, dvidešimčia raitelių ir dvejomis dešimtimis ispanų mastifų išžygiavo į salos gilumą, kad susikautų

Skaitykite toliau..

Cheopso piramidė žinoma visiems, o kur gi jo mumija?

Senovės Egiptas yra bene viena iš paslaptingiausių ir todėl patraukliausių valstybių. Egipto civilizacija pasauliui padovanojo piramides, mumifikavimą ir milijonus mįslių. Senovės egiptiečių palikti kultūros ir istorijos paminklai iki šiol mokslininkams pateikia naujų staigmenų. Pavyzdžiui, garsioji Cheopso (Chufu) piramidė, nepaisant savojo populiarumo, viduje slepia daug neatrastų dalykų. Ir svarbiausias iš jų – kur yra žymiausio Egipto faraono mumija? Visą apybraižą galite skaityti dėka jos rėmėjo – apsilankykite https://draudimopolisas.lt, drauskitės ir būkite saugūs. Remiantis įrašais, likusiais po Kairo kalifo Al-Mamuno, gyvenusio IX a. po Kr., valdymo, kai darbininkai valdovo įsakymu pateko į Cheopso piramidės vidų, jie išvydo tik tuščią sarkofagą, ir jokios mumijos. Tušti sarkofagai buvo rasti ir Cheopso brolio Chefreno bei Cheopso sūnaus

Skaitykite toliau..

Grėsmingi tamplierių pirmtakai

Senovinis Italijos miestas Luka viduramžiais atliko tą pačią funkciją kaip Palestinos Jafa. Jei pastarojoje susitikdavo piligrimai, keliaujantys į Jeruzalę, tai Lukoje susikirsdavo keliai į Romą, Parmą, Pizą, Florenciją ir toliau į Apulijos jūrų uostus. Per miestą ėjo pagrindinė to meto transporto arterija – Via Francigena. Per jį, bet priešinga kryptimi, piligrimai keliavo į kitą ne mažiau žinomą ir svarbią šventovę – Iberijos pusiasalio Santjago de Kompostela. Visą apybraižą galite skaityti dėka jos rėmėjo – apsilankykite https://draudimopolisas.lt, drauskitės ir būkite saugūs. Mažasis Altopašo miestelis netoli Lukos buvo šio didžiulio kelio infrastruktūros dalis, teikdamas piligrimams laikinas pastoges ir maistą. Kelionė po šventas vietas buvo visai nesaugi. Dar nežinoma, kurie buvo drąsesni – riteriai,

Skaitykite toliau..

Šampaną žmonijai dovanojęs vienuolis

Yra gėrimas, kurio bent gurkšnį paragaujame įvairių švenčių – vestuvių, jubiliejų, Naujųjų Metų – proga. Šiandieną galime gurkštelėti tikro šampano, o sovietmečiu gyvenusios kartos prisimena Alytuje gamintą gėrimą, pavadintą „Sovetskoje šampanskoje” („Sovietinis šampanas”, rus.). Kiek sąryšio šio gėrimo skonyje buvo su tikru šampanu, žinojo tik garbaus amžiaus someljė, kurių anuomet tebuvo vienetai. Šampanu pavadintą gėrimą sovietų imperijoje gamino ne tik alytiškiai: antai, imperijos pietuose esančiame Cimlianske, esančiame prie to paties pavadinimo marių, buvo gaminamas gardus putojantis gėrimas iš raudonųjų vynuogių, tad jo skonis buvo gerokai salsvesnis, nei lietuviškojo (gal dėl kaitresnės pietietiškos saulės?). Paskutiniajam SSRS vadukui Gorbačiovui paskelbus aršią kovą su stipriųjų gėrimų vartojimu ir naminukės varymu, XX amžiaus 9-ojo

Skaitykite toliau..

Seniausių Žemės kapaviečių mįslės

Airijoje, už keturiasdešimt kilometrų nuo Dublino, yra trys kapavietės: Dautas, Njūgreindžas ir Nautas, kurios, kaip teigia specialistai, yra seniausios mūsų planetoje. Šios unikalios istorinės įdomybės, esančios Boeno upės slėnyje, yra senesnės už Stounhendžą bei garsiąsias Egipto piramides. Tačiau tyrinėtojus stebina ne tik šių neįprastų statinių amžius, bet ir jų išdėstymas. Trys senoviniai piliakalniai, pastatyti žmonių rankomis prieš daugiau nei penkis tūkstančius metų, yra apsupti trisdešimt septynių piliakalnių, išdėstytų pagal gana sudėtingą schemą. Visą apybraižą galite skaityti dėka jos rėmėjo – apsilankykite https://draudimopolisas.lt, drauskitės ir būkite saugūs. Mokslininkai teigia, kad tuo metu šiaurinėje Europos dalyje nebuvo civilizacijų, kurios būtų sugebėjusios atlikti tokį neįprastą planavimą. Šiuo klausimu pasiūlytos kelios hipotezės, viena jų teigia, kad

Skaitykite toliau..

Arši sovietinių stuobrių kova su NSO entuziastu

Sovietinės ufologijos tėvas, astronomas Feliksas Zigelis nuo vaikystės domėjosi mokslu. Būdamas vos šešerių metų, jis surinko pirmąjį teleskopą, o šešiolikos išvyko į ekspediciją Kazachstanan stebėti 1936-ų birželio 19-os saulės užtemimą. Ši kelionė visam laikui pakeitė jaunuolio gyvenimą, nes netoliese buvo įsikūrusi amerikiečių ekspedicija – Feliksas susipažino su astrofiziku Donaldu Menzeliu. Galbūt būtent ši ekspedicija nulėmė jaunuolio likimą. Zigelis nusprendė tapti astronomu ir tolimesnį gyvenimą paskyrė švietėjiškai veiklai. Devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje bemaž kiekviena sovietijos šeima turėjo kurią nors jo knygą apie astronomiją – nuo „Įdomiosios kosmonautikos“ iki „Žvaigždėto dangaus lobių“. Tačiau mokslininko dėmesio centre visada buvo NSO – neatpažintų skraidančių objektų – tyrimai. Feliksas Zigelis, nepaisydamas gausių oponentų, tyrinėjo NSO.

Skaitykite toliau..

Kailaso kalno paslaptys

Paslaptingi įvykiai, vykstantys vienoje mistiškų mūsų planetos vietų, lieka nesuprantami net patiems iškiliausiems mokslininkams. Kas gi slepiasi už šios vietovės? Kalbama apie Kailaso kalną, esantį atokioje ir sunkiai pasiekiamoje Vakarų Tibeto dalyje. Šis kalnas laikomas vienu įdomiausių objektų Žemėje, pritraukiančiu tyrėjų, piligrimų ir paslapčių mėgėjų iš viso pasaulio dėmesį. Nepaisant daugybės bandymų atskleisti jo mįsles, kalnas lieka paslaptingas ir apgaubtas mistika. Kailaso kalnas siekia 6666-ių metrų aukščio virš jūros lygio, o tai savaime yra įspūdinga. Tačiau jo unikalumas slypi ne tik įspūdinguose matmenyse. Nuo jo viršūnės prasideda keturios pagrindinės Indijos upės: Indas, Satledžas, Brachmaputra ir Karnalis. Šis faktas jau daro Kailasą svarbiu gamtos objektu, tačiau jo paslaptys tuo nesibaigia. Vienas

Skaitykite toliau..

Paulius Juzys. Atstumtoji imperija

Užaugo ir sumetėjo karta, gimusi po sovietų imperijos baigties. 1991-ųjų pabaigoje SSRS pirmasis ir paskutinis prezidentas Gorbačiovas paskelbė nutraukiantis savąją veiklą. Dar prieš gerą dešimtmetį iki žlugimo, sovietų sąjungos represinės struktūros – nusikalstamos kagėbistų irštvos – čiuptuvai buvo apraizgę pusę pasaulio. Pumpuodamas ginklus ir pinigus į Šiaurės Afriką, Aziją ir Pietų Ameriką, sovietinis režimas įtakojo daugybės šalių politinį kursą. Devintojo dešimtmečio pradžioje ėmus pigti naftai, sumenko imperijos finansai, ilgainiui nusistekenę iki didžiulių skolų Vakarams. Sovietines „skaldyk ir valdyk”, o tikriau – „provokuok ir supriešink” – tradicijas perėmė naujoji, putininė Rusijos imperija. Kagėbistiniai čiuptuvai apsivijo Ukrainą ir Gudiją, Armėniją ir Sakartvelą (Gruziją) šmėkščiojo SSRS kadaise buvusiose Azijos valstybėse. Ne iki galo

Skaitykite toliau..

Apvaliojo stalo herojai

Prieš daugelį metų jos herojai gyveno ir mirė už karaliaus garbę, už savo žemę ir gražias damas. Bet jie gyvena ir šiandien, žavėdami mus senovinių pasakų magija ir perkeldami į pasaulį, kuris egzistuoja už erdvės ir laiko ribų, bet tuo pačiu yra suprantamas kiekvienam žmogui, pasaulį, kuris apšviečia kiekvieną mūsų poelgį. Karalius Artūras ir jo drąsūs riteriai, kartą palikę tolimąją Britaniją, toliau kovoja žmonių sielose, pažadindami jų širdyse prisiminimus. Prieš daugelį metų Britanijos žemėje gyveno galingas karalius Uteris Pendragonas, kuris buvo įsimylėjęs gražiąją Igreinę, Kornvalio hercogienę. Už sėkmę susituokti su ja karalius pažadėjo burtininkui Merlinui savo būsimąjį sūnų. Kai vaikas gimė, Uteris, laikydamasis žodžio, atidavė berniuką išmintingajam magui, kad šis

Skaitykite toliau..

Riteriškos maudyklės ir du šimtmečiai nevalyvumo

Kada tiksliai atsirado vonios kambarys, yra sunku nustatyti. Egzistuoja mitas, kad pirmosios vonios buvo dar primityvių žmonių būstuose. Po mamuto medžioklės pavargęs vyras atsiguldavo pailsėti ant kranto ir užmigdavo. Kai prasidėdavo potvynis, vanduo tekėdavo į susidariusią duobę ir šildydavo. Įvairiais istorijos laikotarpiais žmonės skirtingai suvokė švarą. Pavyzdžiui, viduramžių žmogus kvepėjo daug geriau nei Tiudorų laikų atstovas. Paprasčiausiai todėl, kad pastarieji laikė maudymąsi nuodėmingu užsiėmimu.Mums sunku įsivaizduoti, kaip galima gyventi be karšto vandens, bet daugelį amžių žmonija tenkinosi minimumu – šalia lovos šalia dubeniu. Dažnai mes įsivaizduojame viduramžius kaip „tamsius“, nešvarius laikus. Bet tai nėra tiesa. Maudymasis ir tuomet buvo labai svarbus gyvenimo atributas. Ypač turtingųjų. Europos miestuose buvo atidarytos viešosios

Skaitykite toliau..

Milžiniškų turtų neišgelbėtas ordinas, tapęs godaus karaliaus auka

Viduramžių politinių procesų tarpe ypatingą vietą užima tamplierių teismai. Bažnytinis tamplierių ordinas (vertimas – „šventyklos riteriai“, nuo žodžio „le Tample“ – Jeruzalės šventykla) susikūrė po Pirmojo kryžiaus žygio XI a. pabaigoje. Jis daugeliu atžvilgių buvo panašus į tokias kovai netikėliais skirtas krikščioniškas karines organizacijas kaip hospitalierių ordinas ar kryžiuočių ordinas, kuris, kaip žinoma, tapo pagrindiniu viduramžių Vokietijos valstybių ginklu. 1128 m. patvirtintas tamplierių statutas vėliau buvo papildytas daugybe slaptų taisyklių, susijusių su ordino vidaus struktūra. Ordino riteriai, kuriais buvo aktyviai verbuojami Anglijos, Vokietijos ir kitų Vakarų Europos šalių bajorai, gynė kryžiuočių užkariautas teritorijas Sirijoje ir Palestinoje. Popiežiai dosniai apdovanojo tamplierius įvairiomis privilegijomis. 1291 m., kai žlugo Akra, paskutinė kryžiuočių tvirtovė Artimuosiuose

Skaitykite toliau..

Tulio papiruso slėpiniai

Tyrinėtojai laužo galvas, bandydami įminti, kokį gi neįprastą reiškinį aprašė egiptiečiai Tulio papiruse. Senovės egiptiečiai paliko daug įrašų ir vaizdų šventyklose. Ypač vertingi yra papirusai, pasakojantys apie praeities įvykius. Šiuo atžvilgiu Tulio papirusas ufologams laikomas tikru lobiu, nes gali papasakoti apie NSO stebėjimus.1933 m. Vatikano muziejaus Egipto skyriaus direktorius Albertas Tulis vaikščiojo po vietinį Kairo turgų. Viename antikvariatų jis rado neįprastą papirusą su hieroglifais. Tulis suprato, kad jam į rankas pateko senovinė relikvija. Tačiau parduotuvės savininkas prašė pernelyg didelės sumos, todėl Tulis negalėjo nusipirkti papirusą. Tačiau jam buvo leista padaryti kopiją (galbūt už šią paslaugą taip pat reikėjo sumokėti?..).Vertimui Tulis kreipėsi į Borisą Račeviltą, kuris parašė keletą knygų apie egiptiečių gyvenimą

Skaitykite toliau..

Mirtinas Teslos spindulys

Nikola Tesla, kuris neapkentė karų, sukūrė savąjį „mirties spindulį”, tikėdamasis, kad jis galės amžiams išgelbėti pasaulį nuo kraujo praliejimo. Įsivaizduokite energijos spindulį, kuris gali numušti lėktuvus už daugelio kilometrų, nuotoliu naudodamas elektrą. Įsivaizduokite energijos sieną, saugančią valstybės teritoriją nuo užpuolėjų, veikiančią kaip elektrinė tvora, sudeginančią kiekvieną, kuris bandys ją peržengti. Viskas tai skamba kaip karo strategų svajonė ir šiandien. Svajonė apie tokio tipo „mirties spindulius“ jau daugelį metų neleidžia miegoti ginklų kūrėjams. Tesla teigė, kad jam pavyko sukurti tokius spindulius. Tesla gimė Serbijoje 1856 metais. Ten jis baigė inžinieriaus studijas, o vėliau persikėlė į Jungtines Valstijas, kur dirbo pas Tomą Edisoną, kol nusprendė pats užsiimti išradimais. Jis sutelkė dėmesį į

Skaitykite toliau..

Senovės civilizacijų aidai. Keltai

Dauguma Europos genčių I–II a. sparčiai vystėsi. Šiuo laikotarpiu susiformavo ekonominės ir socialinės prielaidos didelių genčių sąjungų susidarymui, tautų, kurios vėliau vaidino pagrindinį vaidmenį viduramžių Europos istorijoje, atsiradimui. Prasidėjo atkakli ir ilga šių genčių kova su vergovine Roma. Tačiau imperija vis dar buvo nugalėtoja. Genčių ir tautų, įsitraukusių į kovą su Roma, pasirengimas šiai kovai buvo menkas: tai buvo tik artimiausi imperijos kaimynai, jų ekonominis ir socialinis vystymasis vyko pernelyg stipriai paveiktas imperijos, o jų aplinkoje susiformavusi aristokratija daugeliu atvejų ieškojo ir rasdavo sąjungininkų Romos vyriausybėje, išduodama savo gentainių laisvę. Padėtis pasikeitė III a., kai imperijos prestižas ir reali galia pradėjo silpnėti, o kovą su ja pradėjo vokiečių ir sarmatų gentys, kurios vystėsi

Skaitykite toliau..

Viduramžiška šviesa

Daugelis mano, kad viduramžiai buvo nevilties laikotarpis, kai buvo sunaikintos Romos imperijos naujovės, nutrūko siekis žinių ir tyrimų. Viduramžių Europa vaizduojama niūria atmosfera ir visuotiniu nepasitenkinimu. Tačiau šiuolaikiniai tyrimai parodė, kad tais laikais buvo pakankamai optimizmo ir pažangos, namai ir pastatai buvo ryškiai padažyti, tik laikui bėgant jie prarado ryškius pigmentus. Šiuolaikinius tyrinėtojus labai nustebino tai, kad viduramžiais apšvietimas buvo pakankamai geras. XIV a. veiksmingas apšvietimas buvo prieinamas ne tik feodalams, bet ir varguoliams.Tuo metu britų valstiečiams apšvietimas buvo gausus, prieinamas ir nemokamas. Žemdirbiai turėjo labai ekonomišką apšvietimo būdą. Jie naudojo nendres, kurių buvo pakankamai daug laukinėje gamtoje daugelyje Britanijos regionų. Nendrės buvo renkamos kaip derlius, tada džiovinamos, nuimant viršutinį

Skaitykite toliau..

Kraują stingdančios „vaiduoklių pilies” istorijos

Vos už trijų kilometrų nuo Roskrio miesto Airijoje yra Lipo pilis. Ši tvirtovė buvo pastatyta XIII amžiaus vidury, joje gyveno bauginantis O’Kerolų klanas. Tačiau tai ne vienintelis dalykas, dėl kurio pilis yra liūdnai pagarsėjusi. Šimtmečių tėkmėje šioje pilyje vyko žmogžudystės ir mirtys. Nei viena kita vieta Airijoje negali prilygti piliai vaiduoklių skaičiumi. Lipo pilies istorija jau buvo kruvina dar prieš jos pastatymą. Du broliai iš O’Benonų klano susiginčijo dėl lyderio vietos. Jie turėjo nušokti nuo uolos, ant kurios turėjo būti pastatyta pilis. Išgyvenęs brolis tapo klano vadu ir gavo pilį. Visa tai įvyko apie 1250-us metus. Pilis buvo pavadinta Benonų šuoliu“. O’Benonai buvo autoritetai šioje vietovėje, bet jiems pakluso dar galingesnis

Skaitykite toliau..

Permainų vėjo nunešti

Romos imperijos klestėjimo laikais, kitoje žemės pusėje – Peru šiaurinėje pakrantėje – nuostabi ir paslaptinga tauta kūrė savo civilizaciją. Ši tauta neturėjo rašto, kuris išsaugotų jos pavadinimą. Todėl mokslininkai ją pavadino močika – pagal netoliese tekančios upės Močės pavadinimą.Močikai gyveno despotiškoje valstybėje: joje vyravo socialinė nelygybė, valdantysis elitas engė paprastus darbininkus. Galbūt močikai turėjo statybų prievolę, panašią į inkų „mite“ ir Europos tautų karo prievolę. Tokia prievolė leido valdovams per trumpą laiką surinkti reikiamą skaičių darbininkų valstybės reikmėms. Paprastų močikų rankomis buvo pastatyti nuostabūs drėkinimo kanalai ir akvedukai. Iki mūsų dienų išliko nedaug, bet norint bent iš dalies įsivaizduoti senovės močikų darbų mastą, pakanka tokio pavyzdžio: vienas iš akvedukų Askopoje

Skaitykite toliau..

Senovinių Goliubio mūrų slėpiniai

Vietovė, kurioje šiandien stovi galinga Goliubio pilis, buvo apgyvendinta jau viduramžiais. Apie 1300 m. buvo pradėta statyti konventinė pilis su dviem sparnais. Kaip ir bet kuri save gerbianti pilis, Goliubio pilis turi savo vaiduoklį – Baltąją damą. Iš tiesų, moteris baltais drabužiais – tai vaiduoklis, kuris daugelį metų lankė Vokietijos valdovų pilis, daugiausia Bohemijoje. Moteris baltais drabužiais niekam nepadarė jokios žalos, o susitikusi su žmonėmis tik linktelėdavo galva. Kiekvienoje pilyje vaiduoklis turėjo savo vardą. Goliubyje tai neabejotinai Anna Vaza. „Patikimi žmonės“ prisiekia, kad matė ją apsirengusią balta su perlų papuošimais suknele, naktį vaikščiojančią po kambarius ir galerijas.  Keletą metų pilyje rengiami Naujųjų metų pokyliai, kurių pavadinimas gali būti išverstas maždaug

Skaitykite toliau..

Neįtikėtina „Sidabrinio miesto” paslaptis

Kartą tarp senovinių rankraščių tyrinėtojai atsitiktinai rado trumpą pasakojimą, kuriame buvo paminėtas paslaptingas Sidabrinis miestas. Vėliau jie aptiko ir keletą kitų šaltinių, kuriuose buvo minimas šis pusiau mitinis miestas, esantis Centrinėje Azijoje. Ar tikrai istorijoje egzistavo toks klestintis, sidabru turtingas miestas? Sidabrinis miestas tapo poetine metafora ir Rytų simboliu, apdainuotu senovės legendose ir mituose, pasak kurių tai buvo tikras rojus žemėje. Šio miesto gatvės buvo išklotos sidabrinėmis plokštėmis, o namų sienos buvo pastatytos iš aukso luitų. Šio senovinio mitinio miesto žydinčiuose soduose dainavo gražiausi rojaus paukščiai ir augo nuostabaus grožio augalai. III a. kinų istorikas Suan Čžu senoviniame traktate aprašė neįtikėtinai turtingą didelę gyvenvietę Šiaurės Azijoje. Ten, kur nuo karščio

Skaitykite toliau..

Troją aptikęs prekeivis

XIX a. pabaigoje Atėnuose buvo palaidotas Henrichas Šlimanas – žmogus, iškasęs Troją. Nuotykių ieškotojas ir nepakartojamas verslininkas, per savo gyvenimą jis sukaupė daugiau nei dešimt milijonų markių, buvo vienas sėkmingiausių savo laikų prekybininkų, tačiau tik po keturiasdešimt penkerių metų atrado savo tikrąjį pašaukimą.Nepaisant to, kad Šlimanų šeima buvo žinoma dar nuo XV amžiaus, 1822 m. Vokietijos miestelyje Nojbukove gimęs Henrichas Šlimanas vaikystėje patyrė ne pačias maloniausias akimirkas. Šlimano motina mirė anksti, o tėvas, buvęs pastoriumi, netrukus vedė savo tarnaitę. Bažnyčioje, žinoma, toks poelgis nebuvo įvertintas: tėvas buvo atleistas iš darbo, o vaikai, tarp jų ir jaunasis Henrichas, buvo išsiųsti pas turtingesnius giminaičius. Naujosios šeimos galva taip pat buvo pastorius –

Skaitykite toliau..

Viduramžių dinozaurai

Tuo, kad dinozaurai gyveno žmonijos atmintyje, o ne išmirė „prieš labai daug milijonų metų“, vargu ar galima abejoti, atsižvelgiant į naujausius paleogenetikos tyrimus ir atskirus šviežių dinozaurų liekanų pavyzdžius, kuriuose yra kraujo ląstelių, hemoglobino ir minkštųjų audinių. Bet ar dinozaurai galėjo išgyventi iki viduramžių? Į šį klausimą nėra lengva atsakyti vienareikšmiškai. Belieka žvilgtelti į pasakojimus, legendas ir padavimus. Dinozaurams neteko laimė patekti į rimtus rašytinius šaltinius, tačiau daugelyje žodinių pasakojimų gausu labiau legendinių nei mitinių būtybių, pavyzdžiui, Vavelio smakas. Vakarų Europos tautų kronikose ir epinėje literatūroje randama daugybė įvairiausių drakonų paminėjimų. Visą apybraižą galite skaityti dėka jos rėmėjo – apsilankykite https://draudimopolisas.lt, drauskitės ir būkite saugūs. Taigi, pasak senovės keltų kronikų, karalius

Skaitykite toliau..

Legenda apie „Milžinų žiemą”

Šiandien ne tik mokslininkai, bet ir namų šeimininkės entuziastingai diskutuoja, kas bus, jei, neduok Dieve, į Žemę nukris didžiulis meteoritas arba prasidės galingas ugnikalnio išsiveržimas. Diskutuojama apie pasekmes, bandoma jas prognozuoti. Bet kas tiksliai žino, kas bus iš tikrųjų ir ar tai apskritai įvyks? Tuo tarpu, pažvelgę į žmonijos istoriją, mes, pasirodo, galime gana patikimai sužinoti, kaip tai buvo praeityje.Žinoma, kad pirmieji mūsų eros amžiai buvo labai palankūs žemdirbystei. Klimatas buvo toks šiltas, kad Didžiosios Britanijos teritorijoje net augo vynuogės. Tačiau IV a. pabaigoje prasidėjo atšalimas, kurio poveikis Europoje buvo jaučiamas iki VIII a., o vidutinė temperatūra buvo žemiausia per pastaruosius 2000 metų. Tačiau mokslininkų dėmesį ypač patraukė 535–536 m.

Skaitykite toliau..

Neįtikėtinas masono-alchemiko ir koplyčios šedevrų ryšys

Neįtikėtina Sansevero koplyčios ir alchemiko Raimondo di Sangro istorija: Sansevero koplyčia Neapolyje garsėja nepaaiškinamu siurrealistiniu skulptūrų plastiniu grožiu, kuris nuo jų sukūrimo iki šiol lieka neišspręsta mįslė tyrinėtojams ir mokslininkams. Statulas tiesiog neįmanoma pavadinti išskaptuotomis, atsižvelgiant į neplastines marmuro savybes ir žmogaus įrankių galimybes. Iš tiesų, skulptūros „Dengtas Kristus“ (aut. Džiuzepė Sanmartina) ir tinklas „Kuklumas“ (aut. Antonijus Koradinis) pagaminti… iš marmuro! Marmuro „audinys“ tėra tik 2–3 mm(!) storio. Lankytojai lieka priblokšti pačios minties, kad šių šedevrų medžiaga yra marmuras. Žmogaus logikai tai atrodo neįmanoma… Skulptoriaus peilis, kaltas ir kiti įrankiai visiškai netinka daugeliui detalių, atkartojančių tinklą, atlikti. Nepaisant to, statulos stovi Sansevero koplyčioje Neapolyje ir yra realus „neįmanomo” meno įrodymas. Visą apybraižą galite

Skaitykite toliau..

Nepaaiškinamų radinių galvosūkiai

Žmonijos istorijoje yra tūkstančiai archeologinių mįslių, kurios iki šiol nėra išspręstos. Šioje apybraižoje paminėsime kai kurias jų. Tai ir prarasti labirintai, ir milžiniški akmenų geoglifai, sudėti su stebinančiu tikslumu, savo paslaptingumu žavinčios statulėlės ir milžiniški akmeniniai rutuliai. Galbūt kada nors bus rasti atsakymai į šiuos archeologų užduodamus klausimus.Senovės Egiptas, Prarastasis labirintas: jei pastatytume visus graikų pastatus, tai pareikalautų daug mažiau pastangų ir išlaidų nei šis labirintas. Net faraonų piramidės yra daug didingesnės nei senovės graikų statiniai. O Prarastasis labirintas pranoksta piramides. Taip manė senovės graikų istorikas Herodotas V a. pr. m. e. Jis aprašė milžinišką šventyklą, sudarytą iš trijų tūkstančių patalpų, padabintų freskomis, graviūromis ir užrašais. Senovės graikai jį vadino

Skaitykite toliau..

Mičigano trikampio mįslės

1950 m. dingęs Northwest Airlines 2501 reiso lėktuvas, ir iš užrakintos krovininio laivo kajutės dingęs kapitonas Džordžas Doneris – dvi įdomiausios mįslės, susijusios su Mičigano trikampiu. Su anomalia Mičigano trikampio zona, esančia Mičigano ežero teritorijoje, susiję daugybė paslaptingų laivų ir lėktuvų dingimų. Bermudų trikampis laikomas viena žinomiausių vietų, kur paslaptingai dingsta lėktuvai ir laivai. Tačiau yra daug kitų, mažiau žinomų, anomalių zonų. Mičigano trikampis driekiasi nuo Liudingtono iki Bentono-Harboro, Mičigano valstijoje, ir Manitovokio, Viskonsino valstijoje. Mičigano ežero teritorijoje, kurios ilgis yra apie pusę tūkstančio kilometrų, dažnai siaučia stiprūs vėjai, kurių greitis gali siekti iki šimto dvidešimties kilometrų per valandą. Kai kurie tyrinėtojai mano, kad būtent šios baisios oro sąlygos yra nepaaiškinamų dingimų

Skaitykite toliau..

Besotė Sargasų jūra

Beveik visos mistinės vietos, apie kurias žmonės kalba, suteikdami joms paslaptingą aurą, yra ant vandens. Kai įvyksta „galai į vandebį“, pradingimai tikrai atrodo labai keisti ir nepaaiškinami. Viena iš tokių vietų, į kurią jūreiviai iki šiol bijo įplaukti, yra Sargasų jūra, kuri turi savybių, išskiriančių ją iš kitų pasaulio jūrų. Šioje istorijoje yra mistikos, bet didžiąją dalį mistikos mokslininkai sugebėjo paaiškinti. Paaiškinimai pasirodė labai įdomūs ir dažnai jie pagrįsti būtent šios pasaulio vandenyno dalies ypatumais. Sargasų jūra tikrai gali būti laikoma viena iš įdomiausių jūrų pasaulyje. Tam yra keletas priežasčių. Pavyzdžiui, tai vienintelė jūra pasaulyje, kuri neturi krantų. Ji yra tarsi Atlanto vandenyno gelmėje ir, dalinai – Bermudų trikampyje. Visą apybraižą

Skaitykite toliau..

„Drakonų namų” slėpiniai

Graikijos saloje Eubėjoje yra tikra archeologinė mįslė: dvidešimt penki milžiniški statiniai, vadinami Drakospita arba Drakonų namais. Pastatyti iš megalitinių kalkakmenio blokų, sudarančių piramidės formos stogą, paslaptingieji Drakonų namai yra tikra senovės mįslė. Mokslininkai nežino, kas juos pastatė, kaip jie buvo pastatyti, bet svarbiausia – istorikai neturi jokio supratimo, kada jie buvo pastatyti. Drakonų namai (graikiškai Drakospita) – tai didžiuliai pastatai, išsibarstę pietinėje Eubėjos salos, šeštos pagal dydį Viduržemio jūroje, esančios prie rytinės Graikijos žemyninės dalies pakrantės, dalyje. Vadinamieji Drakonų namai yra stačiakampio formos statiniai, sumūryti iš didžiulių akmenų, pastatyti megalitiniu stiliumi, vienas ant kito be jokio skiedinio. Tarpai tarp luitų užpildyti mažesniais akmenimis, o stogas padengtas tokiomis pačiomis didelėmis akmens

Skaitykite toliau..

Jūrų vaikai

Vikingus vienijo daug kas, tačiau stipriausiai juos suvienijo troškimas geresnio likimo. Jie priklausė skirtingoms tautoms, bet puikiai suprato vieni kitus. Juos vienijo daugybė sąlygų: tai, kad jų tėvynė buvo šiaurinė žemės riba, tai, kad jie meldėsi tiems patiems dievams, tai, kad jie kalbėjo ta pačia kalba. Tačiau labiausiai šiuos nepaklusnius ir ryžtingus žmones vienijo troškimas geresnio gyvenimo. Jis buvo toks stiprus, kad beveik trys šimtmečiai – nuo VIII iki XI amžiaus – įėjo į Senojo pasaulio istoriją kaip vikingų era. Tai, kaip jie gyveno ir kuo užsiiminėjo, taip pat buvo vadinama vikingu. Žodis „vikingas“ kilęs iš senovės norvegų kalbos žodžio „vikingr“, kuris pažodžiui reiškia „žmogus iš fiordo“. Būtent fjorduose ir

Skaitykite toliau..

Kardas akmenyje, bet ne karaliaus Artūro

Greičiausiai jūs negirdėjote apie Galganą Gujotį, bet žinote legendinį karaliaus Artūro kardą. Tas pats kardas, kuris buvo įstrigęs akmenyje ir buvo iškilmingai ištrauktas Artūro, siekiant įrodyti savo teisę į karaliaus sostą. Kas gi bendro tarp jų? Legendinė karaliaus Artūro ir jo kardo Ekskaliburo istorija žinoma beveik visiems. Tačiau ši legenda tapo realybe Italijos gyventojams. Norėdami tuo įsitikinti, apsilankykite Toskanos abatijoje, esančioje Montesipio miestelyje. Ten pamatysite tikrų tikriausią kardą, įsmeigtą į kietą akmenį. Matosi tik rankena ir keli centimetrai geležtės. Įprastai jis vadinamas Galgano kardu. Kardas yra San Galgano Montesipio koplyčioje, už kelių šimtų žingsnių į šiaurę nuo to paties pavadinimo vienuolyno griuvėsių, centrinėje Italijos dalyje, Toskanos regione. Artimiausias didelis miestas

Skaitykite toliau..

Šumerų žemėlapio mįslės

Ar įmanoma, kad senovės šumerai stebėjo ir užregistravo asteroido Atono (Atonai – asteroidai, kertantys Žemės orbitą) kritimą daugiau nei prieš penkis tūkstančius metų? Gerus pusantro šimto metų mokslininkai bandė išspręsti prieštaringos dantiraščio molinės lentelės, kuri nurodo į vadinamojo Kiofelso smūgio poveikį, stebėtą senovėje, paslaptis. Ašurbanipalo biblioteka buvo pirmoji tokio tipo biblioteka istorijoje. Joje karalius surinko daug molinių lentelių, kuriose buvo įvairių žinių šaltinių. Daugelis tokių senovinių įrašų saugomi Londone ir įvairiuose kituose muziejuose visame pasaulyje. Apvali akmeninė lentelė buvo išimta iš karaliaus Ašurbanipalo požeminės bibliotekos Ninevėje (Irakas) XIX a. pabaigoje. Ilgą laiką laikyta asirų lentele, kompiuterinė analizė palygino ją su dangumi virš Mesopotamijos 3300 m. pr. m. e. ir įrodė, kad ji

Skaitykite toliau..

REKOMENDUOJAM PRENUMERATORIAM:

Turino drobulės slėpiniai

Restauratorių sukurtas stebuklas – didinga Marienburgo (Malborko) pilis (II)

Ramybės, gamtos ir sakralumo darna, prisikėlusi iš nebūties (II)

Restauratorių sukurtas stebuklas – didinga Marienburgo (Malborko) pilis (I)

Ramybės, gamtos ir sakralumo darna, prisikėlusi iš praeities (I)

Šeštojo dešimtmečio baldai: stilingi, šiuolaikiški, tvirti, sunkūs ir brangūs

Cezaris: ne tik politikas ir karvedys, bet ir oratorius bei rašytojas

Rasputinas – fatališkas istorijos personažas

Vaizduotę pranokstanti architektūros didybė

Gdansko rotušės puošmenys

Pirmojo popiežiaus bazilikos didybė

Vatikano muziejaus lobiai ir slėpiniai (II)

Vatikano muziejaus lobiai ir slėpiniai (I)

Sakraliosios Gietšvaldo įdomybės

Stulbinantis senovės meistrų sugebėjimų liudytojas Gdansko rotušėje

Užburianti Gieštvaldo didžiūnės puošyba

„Panem et circences!” („Duonos ir žaidimų!”)

Gintaro stebuklų lobynas Gdansko malūne (II)

Allenšteino aidai Olštyno dabartyje

Prūsiškai lenkiškas Elblongo žavumas

Žavios Milano akimirkos (II)

Panoramų rojus Elblongo bažnyčios bokšte

Milijono verta akimirka, kurią neįamžinau, ir to nesigailiu

Gintaro stebuklų lobynas Gdansko malūne (I)

Svečiuose pas Didįjį kryžiuočių ordino magistrą

Dangų remiančios Elblongo didžiūnės slėpiniai ir grožybės

Sakralumo aidai Olivos altorių šešėlyje

Dangų remianti gotikos gigantė Gdansko širdyje

Svečiuose pas Veličkos druskų kasėjus (II)

Sakralusis Liškiavos perliukas

Svečiuose pas Veličkos druskų kasėjus (I)

Gimęs viduramžiais, bet mano vienmetis – Marienburgo dičkis

Veličkos požemių magija (II)

Šventos Kotrynos didybė ir vargai Gdanske

Iš griuvėsių prikeltas sakralusis feniksas – Malborko pilies bažnyčia

Veličkos požemių magija (I)

Gotikos galiūnės didybė Olštyne

Pasaulio stebuklo „giminaitis” Sopote

Naikintuvų flotilė Milano palubėje

Karališkosios Vavelio didybės aidai (III)

Viduramžius menantys Sforcos pilies rūmai

Karališkosios Vavelio didybės aidai (II)

Sforcos rūmų arsenalas

Karališkosios Vavelio didybės aidai (I)

Brerų rūmų perliukas – Astronomijos muziejus

Kraičio skrynių slėpiniai Arklio muziejuje

Mdinos katedros muziejaus grožybės

Sakralusis Romos perliukas – šv. Petro bazilika

Žavi Jūrmalos pažiba – Kemeriai (II)

Krokuvos praeitis ir senamiesčio grožybės

Krokuvos senamiesčio pažiba – švč. Mergelės Marijos bazilika

Vavelio lobyno grožybės

Balsio apylinkių įdomybės

Vavelio kunstkameros lobiai Krokuvoje

Žavingas Jūrmalos perliukas – Kemeriai

Pasivaikščiojimas spalvingoj Vilniaus praeity XX a. pradžioje

Kerinti gražuolė Tatrų papėdėje – Zakopanė

Svečiuose pas Jo Šventenybę: Jono Pauliaus II vardo muziejus Vavelyje

6000 metų menantis miestas-tvirtovė Mdina (I)

Tūkstantis druskinių be druskos Druskininkuose

Vienuolių giesmės po viduramžių Krokuvos skliautais

Svečiuose pas kardinolą Karolį Voitylą

Sukriošėlis, sovietų imperiją griovęs neveiklumu

Japonijos sodų magija Žemaitijos glėbyje

Atogrąžų tankumynai Kopenhagos sodo oranžerijoje

Naujam gyvenimui prikelta Siesikų galiūnė

Angelo pilies Amžinajame mieste slėpiniai

Svečiuose pas Vavelio smaką Krokuvos urvuose

Piotro Mašerovo žūtis: aplaidumo pasekmė ar klastinga žmogžudystė?

Sovietinės imperijos kurpėjų lemtys

Šlovingų pergalių aidai Vavelio skliautuose

Imperatoriškosios Karakalos pirtys

Kelionė užsienin pro geležinę uždangą

Senesnė už Stounhendžą ir Egipto piramides Džgantija

Tūkstantmečio Tynieco vienuolyno žavesys II

Automobilis sovietmečiu – prabanga ir rūpestis

Margas „gazovikų” namo kontingentas amžiaus pabaigoje

Sakralioji Krokuvos viduramžių puošmena

Sovietinių prekeivių turtai iš puvėsių ir apgavysčių

Vieta, kur sovietmečiu galėjai nusipirkti dešrą!

Nuotykiai traukiniuose prieš trisdešimtį metų

Kraugerė hidra, be gailesčio rijusi ir save

Iškalbingos praeities globėja Krokuvos širdyje

Kūčios be Kalėdų, bet su Naujaisiais

Angelo pilis, saugojusi imperatorius ir popiežius

Tūkstantmečio Tynieco vienuolyno žavesys

Viduramžių aidas karalių mieste

Sakralusis Maltos perliukas – Ta’ Pinu bazilika

Kaip samovaras ir palydovas pralaimėjo varžybas skalbyklei bei šaldytuvui
Būties margumynai
Redakcija AIDAI.LT

Keturkojo draugo įdomybės

Pasaulį sąlyginai galime suskirstyti į dvi grupes – šunų augintojus ir kačių mylėtojus. Katėms skirsime atskirą pasakojimą, o šįkart suskaičiavome

Skaitykite toliau..
2025-11-04 Komentarų: 0
Žiloje senovėje
Redakcija AIDAI.LT

Minotauro pėdomis

Net turint istorinius rašytinius šaltinius, sunku, o kartais ir neįmanoma tiksliai nustatyti ribą, kurioje tiesa susipynė su išmone, sukuriant keistus

Skaitykite toliau..
2025-11-04 Komentarų: 0
Būties margumynai
Redakcija AIDAI.LT

Romos katakombų baziliskas

Viena iš didžiausių Romos įžymybių yra jos garsiosios katakombos (Catacombe di Roma). Jos atsirado ankstyvojo krikščionybės laikotarpiu. Amžinojo miesto teritorijoje

Skaitykite toliau..
2025-11-04 Komentarų: 0
Likimų vingiai
Redakcija AIDAI.LT

Emos Richter fenomenas

1873 m. mažame provincijos miestelyje netoli Leipcigo gyvenimas tekėjo savo eiga. Jis buvo ramūs ir ramus. Visi vietiniai gyventojai pažinojo

Skaitykite toliau..
2025-11-03 Komentarų: 0
Netolima praeitis
Redakcija AIDAI.LT

Bloknamių kilmė

Lietuvoje jie atsirado šiek tiek vėliau, nei sovietinės imperijos sostinėje: pirmieji stambiaplokščių namų, dažniausiai vadinamų „bloknamiais” kvartalai iškilo tarp dabartinių

Skaitykite toliau..
2025-11-03 Komentarų: 0
Žiloje senovėje
Redakcija AIDAI.LT

Kas sunaikino dinozaurus?

Iki šiol mokslininkai negali vienareikšmiškai atsakyti į klausimą: kodėl prieš 65 mln. metų išnyko dinozaurai. Tarp galimų priežasčių, sukėlusių šį

Skaitykite toliau..
2025-11-03 Komentarų: 0
Žiloje senovėje
Redakcija AIDAI.LT

Prūsijos širdies sergėtojai

Senovės prūsai užėmė gana kompaktišką teritoriją Baltijos jūros pakrantėje tarp Memelės ir Vyslos upių. Prūsams priklausė keletas giminingų kilmės genčių

Skaitykite toliau..
2025-11-02 Komentarų: 0
Būties margumynai
Redakcija AIDAI.LT

Bretanės miškų paslaptys

Ši Prancūzijos vieta yra apdainuota daugelio poetų ir rašytojų. Šiandien papasakosime apie Broceliand mišką, genialų išgalvotą kūrinį, kurio prototipu tapo

Skaitykite toliau..
2025-10-30 Komentarų: 0
Istorijos atgarsiai
Redakcija AIDAI.LT

Viduramžiškų pilių realijos

Viduramžių pilys paprastai vaizduojamos kaip kažkas pasakiško: dantytos sienos, padengtos samanomis, pakeliamas tiltas per griovį, šarvuotas kilnusis riteris skuba išlaisvinti

Skaitykite toliau..
2025-10-30 Komentarų: 0
Būties margumynai
Redakcija AIDAI.LT

Sustojusio laiko kaimas

Keliautojai, atvykę į Škotiją, dažnai klausia, kaip nuvykti į šią paslaptingą ir gražią vietą. Kai kaime rytas keičia naktį, pas

Skaitykite toliau..
2025-10-29 Komentarų: 0
Būties margumynai
Redakcija AIDAI.LT

Geležinė karūna

Visais laikais monarchai stengėsi išsiskirti itin puošniais apdarais, ir, savaime suprantama, prabangia – būtinai auksine ir brangakmeniais papuošta! – karūna.

Skaitykite toliau..
2025-10-29 Komentarų: 0
Likimų vingiai
Redakcija AIDAI.LT

Įsikūnijimo fenomenas

XX a. 6-ojo dešimtmečio pabaigoje medicinos koledžo Šarlotsvilyje, Virdžinijoje, psichiatras Janas Stivensonas ėmėsi ieškoti atsakymų į klausimą apie ankstesnių gyvenimų

Skaitykite toliau..
2025-10-29 Komentarų: 0
Žiloje senovėje
Redakcija AIDAI.LT

Vudu ritualai senovės Egipte

Visos senovės magijos žinios grindžiamos keliais pagrindiniais principais. Vienas iš tokių principų yra vadinamasis „simpatizmas“ arba panašumo magija. Šio reiškinio

Skaitykite toliau..
2025-10-28 Komentarų: 0
Scroll to Top

SUSISIEKITE