AIDAI

Straipsniai
Search
PRENUMERATA
Search
Straipsniai

Vaizduotę pranokstanti architektūros didybė

Nėra daug tokių sakraliosios architektūros pastatų, kurie priverstų išsižioti iš nuostabos, bet Milano katedra tikrai tokia. Stulbinanti žmogaus išradingumu, kantrumu, nuoseklumu, meistriškumu. Viešpatį garbinti iškiliais pastatais žmogus išmoko, nors iki titulo „sapiens” („protingasis”) jam toloka. Ar milžiniškus pinigus karams ir ginklams išleidžianti žmonija gali vadintis civilizuota? Būsimos kartos žvelgs į mus, kaip mes šiandieną žvelgiame į amžių glūdumoje nutolusį vikingų barbariškumą ar viduramžišką proto prieblandą, trukusią nei daug, nei mažai – tūkstantį metelių. Na, bet mūsų išvykos tikslas kitas, ne filosofavimas žmogaus būties klausimais – grožėsimės Milano pažiba ir Europos sakraliosios architektūros perlu. Kaip ir įprastai, prisiminsime nuostabaus pastato istoriją, nepamiršdami užversti galvas į nuostabias katedros panoramas. (Toliau skaityti kviečiame AIDŲ

Skaitykite toliau..

Mesopotamijos slėpiniai

Bene svarbiausia Mesopotamijos istorijoje yra tai, kad jos pradžia sutampa su pasaulio istorijos pradžia. Pirmieji rašytiniai dokumentai priklauso šumerams. Vadinasi, istorija tikrąja to žodžio prasme prasidėjo Šumere ir galėjo būti sukurta šumerų. Tačiau raštas nebuvo vienintelis veiksnys, nulėmęs naujos eros pradžią. Svarbiausias pasiekimas buvo metalurgijos išsivystymas iki tokio lygio, kad visuomenė, norėdama toliau egzistuoti, turėjo kurti naujas technologijas. Vario rūdos telkiniai buvo toli, todėl poreikis gauti šio gyvybiškai svarbaus metalo lėmė geografinio akiračio praplėtimą ir paties gyvenimo tempo pasikeitimą. Istorinė Mesopotamija gyvavo beveik dvidešimt penkis šimtmečius – nuo rašto atsiradimo iki persų Babilonijos užkariavimo. Tačiau net ir po to svetimšalių dominavimas negalėjo sunaikinti šalies kultūrinės nepriklausomybės. (Toliau skaityti kviečiame AIDŲ prenumeratorius – kiekvienam

Skaitykite toliau..

Karvedys, supurtęs galingą imperiją

Atila (Attila) – hunų vadas 434-453 m., vienas didžiausių visų laikų barbarų genčių valdovų, kada nors įsiveržusių į Romos imperiją. Vakarų Europoje jis kitaip nei „Dievo rykštė“, neįvardijo. Pirmuosius žygius Atila vykdo kartu su broliu Bleda. Istorikų nuomone, hunų imperija, kurią broliai paveldėjo po dėdės Rugilo mirties, driekėsi nuo Alpių ir Baltijos jūros vakaruose iki Kaspijos (Hunų) jūros rytuose. Pirmą kartą istoriniuose metraščiuose šie valdovai paminėti ryšium su taikos sutarties su Rytų Romos imperijos valdovu pasirašymu Marguso mieste (dabar – Pozarevakas). Pagal šią sutartį romėnai turėjo padvigubinti duoklę hunams, kurios dydis nuo šiol turėjo būti septyni šimtai svarų aukso per metus. Apie 435-439 metų Atilos gyvenimą nieko nežinoma, tačiau galima daryti

Skaitykite toliau..

Viceministras Karolis Aleksa Jungtinėje Karalystėje: „Stiprūs aljansai, stipri Europa ir stipri lyderystė yra svarbūs kaip niekada anksčiau”

Šią savaitę krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa viešėjo Jungtinėje Karalystėje, kur aplankė Jungtinės Karalystės vadovaujamoje Ukrainos karių mokymo operacijoje „Interflex“ dalyvaujančius Lietuvos karius, taip pat susitiko su rengiamais Ukrainos kariais, mokymo operacijos vadovybe. Vizito metu viceministras iš arčiau susipažino su Ukrainos karių rengimo programa bei tikslais. Susitikimo su operacijos vadovybe metu viceministras padėkojo Jungtinei Karalystei už lyderystę rengiant Ukrainos karius, remiant Ukrainą, taip pat pabrėžė, kad Lietuva tęs savo dalyvavimą „Interflex“ operacijoje ir toliau rems Ukrainos karių rengimą. Vizito metu viceministras dalyvavo „Chatham House“ organizuotame renginyje „Security and Defence 2025”, skirtame aptarti šiandienos saugumo iššūkius, situaciją Ukrainoje. Pasisakydamas įvadinėje renginio sesijoje K. Aleksa pabrėžė, kad gyvename lūžių laikotarpyje, kuomet stiprūs aljansai, stipri Europa ir

Skaitykite toliau..

Alchemikų paslaptys

Senovės alchemijos mokslo šaknys siekia miglotą Egipto praeitį. Mitinės žinios ir legendinis Filosofinis akmuo viliojo kelias senovės ir viduramžių mokslininkų kartas. Net ir šiandien žmonės nesiliauja bandę surasti raktą visatos paslaptims atskleisti. Iš amžių glūdumos Nedaug kas žino, kad pats pavadinimas „chemija“ yra egiptietiškos kilmės. Labai senais laikais didinga sfinksų ir piramidžių šalis buvo vadinama Kemi (Juodoji žemė). Šis pavadinimas atspindėjo Egipto žemių derlingumą, palyginti su greta esančia negyva dykuma. Senovėje Egiptas buvo mokslų centras. Pavyzdžiui, kelis šimtus metų pr. m. e. Aleksandrijoje veikė tikra Mokslų akademija, kurioje chemijai buvo teikiama ypatinga reikšmė ir pastatytas atskiras pastatas – Serapio šventykla. Ji buvo garbinama kaip išminties, gyvenimo ir mirties garbinimo vieta.

Skaitykite toliau..

Hetitai – išnykę kaip dūmas…

Iki XX a. pradžios mokslininkai beveik nieko nežinojo apie hetitus. „Hetitai“ trumpai paminėti Biblijoje. Egipto ir asirų užrašuose minima „hetitų šalis“ arba „Hatti“. Iš Egipto šaltinių galima suprasti, kad 1300 m. pr. m. e. hetitai kovojo su Egiptu dėl dominavimo Sirijoje ir Palestinoje. Ši kova baigėsi, taip sakant, „lygiosiomis“, o tai reiškia, kad hetitai buvo verti varžovai ir nenusileido galingai Egipto galybei nei mūšio lauke, nei diplomatijos mene. XIX a. pabaigoje prasidėję kasinėjimai centriniuose Mažosios Azijos regionuose (dabartinėje Turkijoje) parodė, kad čia buvo hetitų karalystės centras. Archeologai rado šimtus molinių plytelių, padengtų rašmenimis. (Toliau skaityti kviečiame AIDŲ prenumeratorius – kiekvienam užsiprenumeravusiam dovanojame jo pasirinktą knygą iš >1000 leidinių sąrašo.) Užrašai ant daugelio plytelių mokslininkams

Skaitykite toliau..

„Dievų karai” Kinijos žemėse

Senovės pasaulio „dievų karas“ su galingais naikinamaisiais ginklais minimas ne tik senovės indų epe. Šio „didžiojo karo“ atgarsių aptinkama ir senovės Kinijos mitologijoje. Antai legendoje „Fenšenas“ aprašoma, kaip keturi debesų milžinai vadovavo šimtatūkstantinei dangaus karių armijai, kad padėtų Šanui, gynusiam miestą ir Šešupės kalną nuo įsiveržusios Čiang Zui ir Huang Feihu armijos. Legendose vyriausiasis iš brolių Mo Lichinas aprašomas kaip aštuonių metrų ūgio milžinas su barzda iš varinės vielos. Ant piršto jis nešiojo nuostabų žadeito žiedą. Mojuodamas savo stebuklingu kardu, vadinamu „Perkūno debesiu“, šis dangaus žmogus iškviesdavo savotišką „juodąjį vėją“, sudarytą iš dešimčių tūkstančių iečių, kurios perverdavo žmonių kūnus ir paversdavo juos pelenais. (Toliau skaityti kviečiame AIDŲ prenumeratorius – kiekvienam užsiprenumeravusiam dovanojame jo pasirinktą

Skaitykite toliau..

Povilas Dedėnas. Vagonetė pinigų gynybai: kas prikraus ir atveš?

Rašyti darsyk apie gynybos stiprinimo finansinius šaltinius paskatino garsaus apžvalgininko straipsnis nacionalinio transliuotojo portale. Atspindėdamas tipinę neoliberalų pasaulėžiūrą, apžvalgininkas įtikinėja, kad pirmų pirmiausia valstybė turėtų veržtis diržus, kur tik galėdama. Ko tik nesiūloma atsisakyti: tarnybinio transporto, naujų darbuotojų paieškos, būsimos Regionų ministerijos, kelionių užsienin ir t.t., ir pan. Proliberali pasaulėžiūra, kurią, beje, akivaizdžiausiai demonstruoja naujasis JAV prezidentas, verslo šulų interesus visuomet iškelia prieš valstybės ir visuomenės. Taigi ir akylasis apžvalgininkas siūlo pirmiausia spaustis valstybei, nors šiai ir taip lėšų trūksta būtiniausioms socialinėms reikmėms. Formaliai visos trys valdančiojoje koalicijoje esančios partijos prisistato esančios kairiosiomis: vienos kurpia sau kažin kokį „centro kairės” kurpalį, kitos pozicionuojasi aiškiai kairiosiomis. Kairiosios – socialiai atsakingos ir

Skaitykite toliau..

Gdansko rotušės puošmenys

Sakot, dailus interjeras istorinėje nuotraukoje? Tai ne pagrindinė Gdansko, o anksčiau – Dancigo, rotušės salė, o tik ta, kurioje nesenai apžiūrinėjome itin prabangų durų portalą, paties karaliaus sutikimui kadaise įrengtą. Gana keista buvo sužinoti, kad nuostabius drožinius nuo sunaikinimo išgelbėjo pasaulinį karą pradėję naciai, frontui artėjant prie Dancigo, portalą išmontavę ir paslėpę atokioje provincijoje. O į šią salę patenkama, palypėjus puošniais laiptais – antai, jie nuotraukos kairėje, virš jų matosi lotyniško užrašo dalis. Lenkiški akcentai šiandieniame Gdanske atsirado po Antrojo pasaulinio karo, o iki tol laisvajame Dancigo mieste vyravo prūsiškai-vokiška dvasia. Dažnas turbūt pamenate, kad pasaulinis karas prasidėjo būtent Dancigo/Gdansko apšaudymu, nes nacistinė Vokietija reikalavo miestą prijungti prie Trečiojo reicho

Skaitykite toliau..

Archimedo lemties vingiai

Apie didžiojo graikų mokslininko Archimedo gyvenimą žinoma nedaug, nors, palyginti su kitais antikos išminčiais, apie jį žinome daugiau nei apie kitus. Jis buvo tikrai talentingas žmogus, visiems laikams į istoriją įėjęs kaip genialus mokslininkas. Kas žino, kiek jis būtų galėjęs pažengti į priekį moksle, jei jo gyvenimas nebūtų tragiškai nutrūkęs. Senovėje jis labiau garsėjo kaip ginklų išradėjas.  Superginklų išradėjas Gyvendamas Sirakūzuose, Archimedas sukūrė daugybę ginklų miestui nuo užpuolikų ginti, įskaitant sudėtingą „mirties spindulį“, kuris sutelkdavo saulės šviesą į priešo laivus ir taip juos padegdavo. Jis taip pat sukūrė veiksmingas katapultas ir „milžinišką nagą“, kuris prisitvirtindavo prie laivo korpuso ir priversdavo jį apvirsti. (Toliau skaityti kviečiame AIDŲ prenumeratorius – kiekvienam užsiprenumeravusiam dovanojame jo pasirinktą

Skaitykite toliau..

Rokiškio praeities aidai (I)

Kokia ta Lietuva? Prisitaikiusi, bet nesusitaikiusi. Tokia ji man įsiminė prieš trisdešimtį metų pasirodžiusioje knygoje apie rezistentus ir tremtinius „Nenugalėtoji Lietuva”. Lietuva, kuri lediniuose tremties gniaužtuose sugebėdavo švęsti Velykas ir Kalėdas. Kuri nepamiršo gimtąją kalbą ir sergėjo ją it akies vyzdį. Lietuva, įsprausta į melagingos ideologijos, klastingo režimo ir nuožmaus kagėbistų persekiojimo gniaužtus. Lietuva, mokėjusi dirbti ir kurti, mokytis ir mylėti, dainuoti ir švęsti, gudriai mulkindama režimo pakalikus. Todėl sena nuotrauka Rokiškio vaikų bibliotekoje yra tokia miela, kad pasirinkau ją tituliniam vaizdui pasakojimo apie Rokiškio praeitį – vaikystė stengiasi būti nerūpestinga, nebodama smegenų plovyklos ir kitų santvarkos ydų. Šįkart keliausime praeitin šiek tiek kitaip, nei leisdamiesi į Anykščių, Jurbarko, Vilniaus

Skaitykite toliau..

Menkai žinoma keltų istorija

Šiuolaikiniam žmogui žodis „keltiškas“ asocijuojasi su tradiciniu Airijos ir Škotijos menu, literatūra ir muzika. Tačiau senovės keltai buvo plačiai paplitusi žmonių grupė, kilusi iš Vidurio Europos. Sužinokite, ką apie šią turtingą ir sudėtingą tautą sužinojo istorikai.  Keltai buvo didžiausia senovės Europos gyventojų grupė Senovės keltų kultūra kadaise driekėsi toli už Britų salų ribų. Keltų teritorija driekėsi nuo Ispanijos iki Juodosios jūros, todėl geografiniu požiūriu jie buvo didžiausia senovės Europoje gyvenusi žmonių grupė. Sunkumų atsekti keltų istoriją kelia tai, kad nė viena iš šių senovės tautų, gyvenusių Vakarų ar Vidurio Europoje, savęs nevadintų keltais. Pavadinimas kilo iš graikų, kurie 540 m. pr. m. e. pietinėje Prancūzijos pakrantėje pirmą kartą susidūrė su „barbarų“

Skaitykite toliau..

Pirmojo popiežiaus bazilikos didybė

Kurdamas pavadinimą apybraižai, aš, savaime suprantama, pagudravau, nes apaštalas Petras gyveno pačioje mūsų eros pradžioje, pirmame šimtmetyje, o bazilika imta statyti prieš penkis šimtus metų. Tačiau šventovėje yra palaidoti apaštalo Petro palaikai, o ir katalikų Bažnyčioje jis laikomas pirmuoju popiežiumi, tad galėtume šventovę pavadinti Pirmojo popiežiaus bazilika, juolab būtent iš jos balkono popiežiai skaito savo garsiuosius kreipimusis „Urbi et ori” („Miestui ir pasauliui”, lot.). Titulinėje nuotraukoje ir matote baziliką šv. Velykų šventės išvakarėse, jau surikiuotos kėdės garbiems svečiams, o bazilikos prieiga šventiškai padabinta.  Patys popiežiai, beje, skirtingai matė ir mato savo ganytojiškos misijos finalą: jau sunkiai sirgdamas ir vargokai orientuodamasis tikrovėje, daugel nusipelnęs pasauliui Jonas Paulius II (Karolis Wojtyla) popiežiaus

Skaitykite toliau..

Rimantas Rugertas. Putininės ekonomikos dumblas

Ketvirtus metus vyksta putininės imperijos agresija Ukrainoje. Dažnam rodosi keista, kad agresorės ekonomika niekaip nenugaišta, bet pasigilinkim, kokia jos tikroji būklė. Prognozuota, kad okupantų ekonomiką ištiks katastrofa – nebus teikiamos elementarios komunalinės paslaugos, nevažiuos visuomeninis transportas, trūks maisto ir t.t., ir pan. To nėra, bet siūlės braška bene visos. Kurį laiką agresorės ūkis net imitavo augimą, sąlygojamą naujai atspausdintų pinigų įliejimo rinkon. Tačiau praėjusių metų vidury vadinamasis „augimas” išblėso, o ekonomika lėtai, bet tvirtai perėjo į sąstingio fazę. Karinio komplekso plėtra, darbas trimis pamainomis bei dosnus karo finansavimas atsisuko kitu galu – žarstomi karinei pramonei ir smogikams pinigai įsuko infliacijos smagratį. Atmetant į šalį putininių „statistikų” duomenis, maisto produktų bei

Skaitykite toliau..

Kas ir kam pastatė Stounhendžą?

Didingas, garsus, legendinis – visi Stounhendžui priskiriami epitetai. Kukliausiais skaičiavimais, Solsberio žemėje jis stovi jau keturis tūkstančius metų. Jis toks senas, kad jo istorija buvo pamiršta dar antikos laikais. Iki šiol nežinoma, kas pastatė šį grandiozinį megalitinį statinį, o svarbiausia – kokiu tikslu. Ir taip Europos centre stovi akmeninė paslaptis, žadinanti mokslininkų ir paprastų mirtingųjų smalsumą… Nepraeina metai, kad Stounhendže nebūtų pradėti kokie nors didelio masto tyrimai, nepradėti archeologiniai kasinėjimai. Tačiau tai aukso kasyklos: kaskart mokslininkai randa ką nors nauja. Ir tai nepaisant to, kad kiekvienas akmuo, kiekvienas riedulys, plyšys, griovys ir tranšėja buvo aprašyti ir išmatuoti šimtus kartų… Kromlecho paslaptis. Pagal seniausią versiją Stounhendžas pastatytas dėl Merlino, vyriausiojo britų

Skaitykite toliau..

Paulius Juzys. Dar kortą, Donaldai!

Veltui Amerikos prezidentas koliojamas už kažin kokius užkulisinius žaidimėlius. Zelenskiui viešint Baltuosiuose rūmuose, JAV vadovas aiškiai pasakė: „Su mumis jūs turit kortas, be mūsų neturit kortų”. Gal šiek tiek pamiršo paminėti, kad „kortas” – lėšas ir ginklus – dalino nei jis, o Baideno administracija. Šiandieną sužinojom, kad daugiau „kortų” jis Ukrainai nebeduos, bent jau kurį laiką. Kol prispaus derėtis jam priimtinomis sąlygomis, kaip kokiame verslo šulų sandėryje. Tikrumoje Trumpas kortas nemoka išsaugoti, tad taško į kairę ir į dešinę, įskaitant kozirines. Dirstelkim į jas. Pradėjęs muitų karus, Trumpas kaip mat atidavė patikimo partnerio kortą. Apsižodžiavęs su Zelenskiu, Trumpas dosniai išmetė prognozuojamo politiko kortą. Sustabdęs karinę pagalbą Ukrainai, Trumpas tėškė šonan

Skaitykite toliau..

Už ką gi nulinčiavo Ciceroną?..

„Daugelis žmonių jo nemėgo ir net nekentė ne dėl kokių nors blogų darbų, bet dėl to, kad jis be galo save gyrė. … Jis užtvindė savo knygas ir raštus pagyrimais, o jo kalbos, visada tokios eufoniškos ir kerinčios, tapo kančia klausytojams.“ (Plutarchas, „Ciceronas“) Pasakojimas apie Marką Tulijų Ciceroną – tai pasakojimas apie žymų romėnų oratorių, tapusį savo įsitikinimų ir politinių kovų auka. Diktatorių ir pilietinių karų epochoje jo respublikoniški idealai vienų buvo gerbiami, kitų – nemėgstami. Tačiau būdamas lankstus ir pragmatiškas žmogus, jis kartais eidavo į kompromisus, kad pasiektų „didįjį tikslą“. (Toliau skaityti kviečiame AIDŲ prenumeratorius – kiekvienam užsiprenumeravusiam dovanojame jo pasirinktą knygą iš >1000 leidinių sąrašo.) Kova prieš Katilino sąmoksląSu Cicerono vardu glaudžiai

Skaitykite toliau..

Krašto apsaugos viceministrė Orijana Mašalė: „Būtina investuoti tiek į Europos Sąjungos, tiek į Ukrainos gynybos pramonę”

Kovo 3 d. krašto apsaugos viceministrė Orijana Mašalė kartu su finansų ministru Rimantu Šadžiumi ir Lietuvoje viešinčiu Liuksemburgo finansų ministru Gilles Roth lankėsi Rokantiškėse esančiame Kunigaikščio Vaidoto pėstininkų batalione. Vizito metu buvo aptarti gynybos finansavimo klausimai, Lietuvos gynybos pajėgumų vystymo prioritetai, tolimesnis bendradarbiavimas su Liuksemburgu. Viceministrė O. Mašalė padėkojo Liuksemburgui už ilgametį indėlį į Baltijos šalių saugumą, finansinę paramą Lietuvos kariuomenei, pabrėžė būtinybę sparčiai didinti investavimą į gynybą. „Principingi Europos šalių veiksmai yra mūsų visų nacionalinio saugumo klausimas. Būtina didinti investicijas į kritinius Europos gynybos pajėgumus, stiprinti gynybos pramonę. Lietuva daro savo namų darbus – daug investuojame į priimančios šalies paramą, perkame ginkluotę“, – kalbėjo viceministrė. Mašalė taip pat akcentavo, kad NATO

Skaitykite toliau..

Fransua Piko – tikrasis Edmondo Danteso prototipas

Paryžiaus policijos archyvuose saugomas neįprastas dokumentas – mirštančio vyro prisipažinimas, užrašytas 1828 m. Londono lūšnyne. Šiame tekste pasakojama istorija apie Fransua Piko (François Picot), batų meistrą iš Nimo, kuris iš baisios neteisybės aukos tapo negailestingu keršytoju. Po dvidešimties metų ši išpažintis pateks į Aleksandro Diuma rankas ir pasaulis išvys „Grafą Monte Kristo“. Fransua Piko – tikrasis Edmondo Danteso prototipas1807 m. pavasarį Nime ruošėsi vestuvėms, kurioms nebuvo lemta įvykti. Fransua Piko, paprastas batsiuvys, ketino susieti savo likimą su gražuole Margarita Vigorou. Sėkmingas amatininkas, kupinas vilčių ir ateities planų, net nenutuokė, kad jo likimas jau nuspręstas. Tą pačią akimirką, kai jis užsakė vestuvių vakarienę dvylikai asmenų savo draugo Matjė Lupiano užeigoje, pavydas

Skaitykite toliau..

Vatikano muziejaus lobiai ir slėpiniai (II)

„Sekmadienį švęsk!”, moko mus išmintinga katalikų Bažnyčios doktrina, kuria šventai vadovaujasi Bažnytinio meno muziejaus Vilniuje šeimininkai, ir aklinai užveria muziejaus duris būtent sekmadienį, kai Vilniun suvažiuoja daugybė turistų – potencialių muziejaus lankytojų ir pajamų davėjų. Vatikano muziejuje yra kiek kitaip, ir paskutinį mėnesio sekmadienį muziejus atveria duris visiškai nemokamai, tad prie jo nusidriekia milžiniškos eilės norinčių ir grožybes pamatyti, ir pinigėlių sutaupyti, nes bilietai į šią meno šventovę labai brangūs. O mes sugrįžtame į Vatikano lobynus (demonstruojamas bemaž trečdalis sukauptų lobių – apie 20 tūkst. iš 70 tūkst.) tolesnei pažinčiai su gausius turtus Šventajam sostui nuolat kraunančia ekspozicija. Vatikano muziejai atsirado dėl vienos marmurinės skulptūros, įsigytos XVI amžiuje: „Lakoonas ir

Skaitykite toliau..

232040: pašto pasaulio transformacijos

Anaiptol ne kiekvienas mano amžininkas jau ir prisimena, kas gi tas, toks nesunkiai prisimenamas, skaičius 232040. Lengviau įmintų šį rebusą vilniškio Antakalnio gyventojai, prisimenantys paprastų – popierinių – laiškų siuntimo laikus. Magiškas skaičius yra ne kas kitas, o pašto skyriaus indeksas. Anuomet Antakalnyje buvo du pašto skyriai: vienas, senesnis, Antakalnio gatvės 75-ame name (išlikęs ir tebegyvuoja ir šiandieną) bei poeto Pauliaus Širvio gyvento devynaukščio pirmajame aukšte, Antakalnio gatvės 50-ame name (šis pašto skyrius uždarytas). Taigi, spėčiau, kad pašto indekso pirmieji du skaitmenys – 23 – reiškė Lietuvos kodą, kiti du – Vilniaus kodą, o paskutiniai – 40 – žymėjo keturiasdešimtąjį pašto skyrių. Lietuvai nutraukus ryšius – anaiptol ne paprasta ir

Skaitykite toliau..

Pora tūkstančių metų po žeme

Prieš du tūkstančius metų, iškart po romėnų invazijos į Britaniją, šis pastatas buvo vienas pirmųjų būsimojo Londono valdžios centrų. Jei manote, kad norint padaryti sensacingą atradimą archeologams būtinai reikia vykti į kokias nors tolimas vietas, klystate: kartais užtenka pravažiuoti kelias stoteles metro. Būtent taip nutiko Didžiosios Britanijos sostinės centre. Po vienu Londono biurų pastatu archeologai aptiko pirmosios romėnų bazilikos akmeninės sienos fragmentą. Viskas prasidėjo, kai Gracechurch gatvėje esantis namas Nr. 85 buvo ruošiamas nugriauti. Tuomet, vadovaudamiesi žanro dėsniais, į pagalbą atskubėjo gudrūs archeologai… Preliminarūs sklypo tyrimai mokslininkams leido manyti, kad kažkur iš tiesų gali būti senovinių pastatų pėdsakų. Todėl po betoninėmis pastato grindimis buvo atlikta keletas bandomųjų kasinėjimų, kurių rezultatas

Skaitykite toliau..

Marius Letuvas. Trumpo jungimo nauda Europai

Pavyzdžiui, norėjote pakabinti spintelę, ir gręžėte sieną kuoliukui įkalti. Ir tiesiai laidan pataikėte, tik sukibirkščiavo grąžtelis, ir kaip mat „išmušė|” saugiklis. Kodėl? O gi trumpą jungimą padarėte, tad teks iškalti gabaliuką tinko ir tvarkyti pažeistą laidą. Jei tik vos vos pažeidėte laido izoliaciją – prileiskite išgręžton skylutėn silikono, jis veiks kaip dielektrikas. O geriausia – prieš gręždami, visuomet pasitikrinkite testeriu, ar sienoje nėra elektros laido. Testeris „jaučia” elektromagnetinį lauką ir neklysdamas parodo, ar toje vietoje po tinku slepiasi elektros instaliacija. Tiek apie trumpąjį elektros jungimą. Būna trumpi jungimai ir tarptautiniuose santykiuose. Antai, Baltuosiuose rūmuose, patogiai išsiskėtę krėsluose, prabangiais kostiumais apsirėdę dabitos ėmė ir „užtrumpino” Ukrainos bei demokratijos tvirtovės(?) – JAV

Skaitykite toliau..

Kodėl romėnai sugriovė Korintą

Vienas seniausių istorijoje miestų yra Graikijoje esantis Korintas. Ši vieta buvo apgyvendinta dar 6000 m. pr. m. e. Miesto pavadinimas kilo iš pelasgų, gyvenusių Peloponeso pusiasalyje gerokai prieš graikams atvykstant, kalbos. Vėliau miestą valdė Mikėnų kultūra, o vėliau – dorėnai. Klasikinėje antikoje miestas savo galia ir turtais varžėsi su Atėnais ir Tėbais. Korintas įkūrė kolonijas už Graikijos ribų, tokias kaip Kerkyra (Korfu) ir Sirakūzai. Korinte atsiradusi korintiečių architektūra išgarsino miestą visame pasaulyje. Ypač garsi buvo Korinto deivės Afroditės šventykla. Miestas turi turtingą istoriją ir yra daugelio legendų herojus. Pasak vienos iš jų, Korintą įkūrė Sizifas, o Jasonas čia paliko Medėją. Kariai iš Korinto dalyvavo Trojos kare, vadovaujami Agamemnono, ir keturiasdešimt

Skaitykite toliau..

Majų paslapčių šydo apgaubta Septynių lėlių šventykla

Septynių lėlių šventykla Dzibilchaltūne yra svarbiausias šios majų archeologinės vietovės paminklas. Šventyklos pavadinimas kilo nuo septynių neapdorotų molinių lėlių, padėtų po ankstyvosios šventyklos grindimis. Ji taip pat vadinama Saulės šventykla, nes du kartus per metus, pavasario ir rudens lygiadienių metu, pro jos angas matoma besileidžianti saulė – tai duoklė neįtikėtinoms majų matematinėms žinioms. Šis kvadratinis statinys buvo centrinis miesto taškas, gerai sujungtas su kitomis grupėmis ir cenotais Sacbes, arba „baltaisiais keliais“, pavadintais todėl, kad iš pradžių jie buvo padengti baltu kalkakmeniu, pastatytu ant uolų ir nuolaužų. Nubrėžtos rankosAnt šiaurinės šventyklos vidinių sienų raudonai rudu pigmentu nubrėžtos aštuonios žmogaus rankos. Matyt, atsitiktine tvarka buvo išdėstytos ant galinės sienos. Rankų pirštai buvo nukreipti į

Skaitykite toliau..

Algimantas Šindeikis. Ką atneš šis sekmadienis Europai ir visam pasauliui

Ukrainiečiai tris metus atlaikė kruvino Kremliaus režimo laukinių gaujų plūdimą į jų šalį, tačiau laisvojo pasaulio forpostas JAV per ciniškai suplanuotą penktadienio „televizinį šou“ pradėjo Ukrainos perdavimą į Kremliaus žmogėdros nasrus. Šiandien Londone susitinka Europos valstybių vadovai (pakviestas ir Kanados ministras pirmininkas). Bus sprendžiama kokie turi būti laisvojo pasaulio sprendimai ir žingsniai po to kai laisvasis pasaulis neteko pagrindinio jo kūrėjo ir ramsčio JAV, šią šalį jos rinkėjų laisva valia pradėjus valdyti chamams ir verslo bei naudos principus quid pro quo į politiką perkėlusiems D.Tramp ir jo nepilnavertiškumo kompleksų kamuojamiems sėbrams, siekiantiems tik pasipuikuoti televizijos ekrane ir naudotis kaip brutaliu kumščiu iš JAV rinkėjų gauta galia, naikinančia viską kas pasaulyje buvo

Skaitykite toliau..

Juozapas Blažiūnas. Apie tabaką, papirosus ir šalpusnius 1916-1918 metais

Pirmas pasaulinis karas tęsėsi. Ir nors smarkiai trūko kasdienių dalykų, bet žalingi įpročiai liko. Kiekvienas ir dabarties laikais suprantame, kad rūkymas smarkiai kenkia sveikatai. Bet Pirmo pasaulinio karo metu vietinių rūkančiųjų buvo apsčiai. Ir daug. Nes tai įprastinis vyrų to meto užsiėmimas, kai susėdę ar po darbų, ar tiesiog šiaip, visi užtraukdavo melsvą dūmą. Tik tabako nepakankamumas lėmė, kad ir vietiniai bandė auginti tabaką, o ir visokių alternatyvų prisigalvodavo.Štai net vienas iš garsiausių XX a. pradžios lietuvių gydytojų Amerikoje Andrius Liucijonas Graičiūnas visaip skelbė apie tabako žalą žmogaus organizmui. Nes pasak jo, „kiekvienas gali apsisaugoti nuo tabokos. Nors asmuo ne visada gali prasilenkti ligos gaminančių mikrobų, bet yra vienas kenksmingas

Skaitykite toliau..

Trečiasis Pūnų karas: Kartaginos žlugimas

Trečiasis Pūnų karas 149-146 m. pr. m. e.: Kartaginos žlugimas Priežastis. Intensyvus Kartaginos augimas ir ekspansija į Šiaurės Afriką privertė Romą baimintis Kartaginos galios. Savo ruožtu Kartaginos imperijos atgimimo baimė paskatino Romą pradėti karą. (Toliau skaityti kviečiame AIDŲ prenumeratorius – kiekvienam užsiprenumeravusiam dovanojame jo pasirinktą knygą iš >1000 leidinių sąrašo.) Karo pradžia ir eiga. Pasibaigus 201 m. pr. Antrąjį pūnų karą, romėnai užgrobė visus Kartaginos karo laivus ir inžinerinę įrangą. Jie taip pat uždraudė jiems įsitraukti į karo veiksmus be Romos senato leidimo.Tačiau Numidijos karalius Masinissa reguliariai puolė kartaginiečius. Ir privertė juos pasipriešinti jam 152 m. pr. m. e. Masinisa (Massinissa; apie 240 m. pr. m. e. – apie 149 m. pr. m. e.) buvo pirmasis

Skaitykite toliau..

Vatikano muziejaus lobiai ir slėpiniai (I)

Nors spėjome daug ką pamatyti, bet kelionė Romon per Velykas tapo nemenku išbandymu: visuose sakraliuosiuose objektuose mūsų laukė didžiulė minia atvykėlių-maldininkų ar tiesiog turistų, tad pavargęs nuo srauto personalas mandagus buvo anaiptol ne visuomet. Kaip bebūtų keista, bet Vatikano muziejaus apsaugininkai, nepaisant labai brangių bilietų (pirkome pirmenybinius, ne kitaip tiesiog nebebūtume patekę iki Velykų), su lankytojais bendravo labiau komandiniu, o ne draugiškai paslaugiu tonu. Slogoką bendravimą su kaupu kompensavo Viešpaties pasiųstas puikus oras, pamaloninęs saulutės spinduliais ir malonia šiluma, pakvietusia laukan daugybę Romos gyventojų, mikliai nusėdusių didmiesčio pievutes. Netrūko kaitinančių prieš saulutę bambą ir Vatikano muziejaus sode, tiesa, tramdė griežtas reikalavimas gazonais nevaikščioti, parašytas ir rusiškai – tai buvo vienintelis

Skaitykite toliau..

Lietuviško jaunimo kelionė prie geležinės uždangos

Piešimo sugebėjimus galima išlavinti, bet visgi šiokią-tokią kūrybinę gyslelę ir lakesnę fantaziją reikia įgimti. Draugas mėgo piešti nuo vaikystės, turėjo išsiugdęs savitą, karikatūriškai originalų komiksų stilių, tad jo sugebėjimai neliko nepastebėti. Dariui teko rengti-piešti vadinamąjį sienlaikraštį – savitas sovietinių laikų atributas daugelyje organizacijų, įmonių ir įstaigų – šmaikščiai atspindėjusį mūsiškės vidurinės mokyklos visuomeninį gyvenimą. Išskirtiniu uolumu draugas nepasižymėjo, tad laiptų aikštelėje tarp pirmojo ir antrojo mokyklos aukštų kabėjusį sienlaikraštį atnaujindavo retokai – kas kokį pusmetį. Atsirado jam ir nauja prievolė ar pareiga – sienlaikraščio rengėjas turėjo būti mokyklos komjaunimo komiteto nariu, tegul ir pasyviu, bet visgi dalyviu. Du bičiuliai-karjeristai – Paulius ir Marius – iki užkimimo ginčydavosi komjaunimo komiteto posėdžiuose

Skaitykite toliau..

Kodėl romėnai įveikė graikus, nugalėjusius persus?

Istorija ne kartą parodė, kaip graikų miestai-valstybės susivienydavo prieš galingas imperijas. Šis scenarijus buvo įgyvendintas du kartus: V a. pr. m. e., kai Graikiją užpuolė Persijos imperija, ir II a. pr. m. e., kai grėsmę kėlė Roma. Pirmuoju atveju graikams pavyko iškovoti daug puikių pergalių ir sudaryti taiką palankiomis sąlygomis. Antruoju atveju visa Graikijos teritorija tapo Romos provincija. Kodėl šių dviejų susidūrimų rezultatai buvo tokie skirtingi? Persija ir Roma: užpuolikų skirtumaiPagrindinis skirtumų veiksnys buvo imperijos, su kuriomis susidūrė Graikija. Achemenidų imperija, vadinama Persija, buvo daugiausia sausumos valstybė su palyginti silpna politine struktūra. Ji apėmė didžiules žemes nuo Indijos vandenyno pakrantės iki Egėjo jūros krantų, todėl buvo sunku išlaikyti kontrolę ir

Skaitykite toliau..

Vilniaus praeities aidai senuosiuose piešiniuose, raižiniuose ir graviūrose

Fotografija Vilnių pasiekė XIX amžiaus antroje pusėje, kai Juzefas Cechovičius, Abdonas Korzonas, Stanislavas Fleris pradėjo įamžinti miesto ir jo apylinkių vaizdus. Tačiau nereikėtų tokių senų fotografijų, nes lygindami Vilniaus pokarines nuotraukas su šiandienėmis, netruktume suprasti, kad didžiausi pokyčiai sostinėje įvyko XX amžiaus antroje pusėje. Visgi, žvelgdami į seniausius Vilniaus vaizdus – dar ne nuotraukas, o piešinius, litografijas, raižinius – galime padaryti dvejopą išvadą: viena vertus, kai kurios miesto vietos pasikeitė tik sąlyginai, o kitos – tiesiog neatpažįstamai. Kokius objektus ir pastatus ir šiandieną rastume Vilniaus panoramose, sulygindami su kadaise dailininkų užfiksuotu Vilniumi (tiesa, anuomet tik Vilna vadintame)? Kviečiame pasidairyti į porą šimtmečių skaičiuojančius ar dar senesnius vaizdus, ir pasigėrėti su

Skaitykite toliau..

Romėnai Britanijoje

55 m. pr. m. e. rugpjūčio 23 d. Didžiosios Britanijos pakrantė buvo ant permainų slenksčio. Keltų kariai išsirikiavo smėlėtoje pakrantėje priešais baltas Doverio uolas. Jie buvo pasirengę kovoti su ateiviais, išdrįsusiais kėsintis į jų žemę. Priešais krantą esančiuose jūros vandenyse suposi romėnų armada – 80 didžiulių transporto laivų, kuriuose buvo dviejų pulkų legionieriai. Viename iš šių laivų, stebėdamas padėtį, sėdėjo pats Julijus Cezaris, vyriausiasis romėnų invazijos vadas. Išsilaipinimas pranašavo didelius nuostolius. Statūs laivų šonai neleido romėnams lengvai išlipti į krantą – jie turėjo šokti į vandenį, įveikdami bangų gylį ir pasipriešinimą. O pačiame krante jų jau laukė ginkluoti britai, pasiruošę užpuolikus apmėtyti ietimis ir strėlėmis. Jau laivams priartėjus prie kranto, į

Skaitykite toliau..

Sakraliosios Gietšvaldo įdomybės

„Neskubėk, ir būsi pirmas”, – garsus posakis šiais laikais vargu ar teisingas, kai terminas „veržlus” yra bene dominuojantis sėkmingo žmogaus apibūdinimas. Visgi tas „neskubėjimas” labai taikytinas kelionėse, kai, rodos, norisi pamatyti ir sužinoti įmanomai daugiau, bet skubant neretai daug ką nepastebi, praleidi, nepamatai. Gerą pusdienį riedėję iki Gietšvaldo, suskubome palikti daiktus rekolekcijų namų kambariuose, ir pagrįžom porą dešimčių kilometrų iki Olštyno – labai vėlyviems pietums ir pavakarojimui senamiestyje. Strategija pasiteisino, Olštyne išties yra į ką paganyti akis, tad į nedidelį ir jaukų Gietšvaldo miestuką grįžome jau saulelei pakrypus vakarop. (Toliau skaityti kviečiam AIDŲ prenumeratorius – kiekvienam užsiprenumeravusiam metam dovanojam jo pasirinktą knygą iš >1000 leidinių sąrašo.) Tiesa, kas esate skaitę maniškius prisiminimus apie

Skaitykite toliau..

Kaligula – šis vardas sako daug ką

Gajus Julijus Cezaris Augustas Germanikas, geriau žinomas kaip Kaligula, buvo pirmojo Romos imperatoriaus Oktaviano Augusto anūkas. Pravardę „Kaligula“ jis gavo dar būdamas vaikas, o ją gavo dėl kareiviškų sandalų, „kaligulų“, kuriais buvo apsiavęs gyvendamas karinėse stovyklose. Būdama dvejų metų, motina pasiėmė jį iš Romos ir nuvežė į tėvo Germaniko stovyklą, įsikūrusią Oppidum Ubiorum (dabartinis Kelnas). Kad patiktų kareiviams, berniukas buvo aprengtas mažu legionieriumi, ir vardas įsitvirtino. Kai Kaligulai buvo penkeri metai, jo šeima grįžo į Romą dalyvauti iškilmingoje imperatoriaus Tiberijaus triumfo šventėje. Netrukus po to jo tėvas Germanikas išvyko į Aziją su diplomatine misija, o šeima išvyko paskui jį. Tačiau Sirijoje Germanikas staiga susirgo ir mirė, o tai buvo didelė

Skaitykite toliau..

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė šalies gynybos prioritetus aptarė su Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija

Ministrė Dovilė Šakalienė kartu su Krašto apsaugos ministerijos komanda susitiko su Liberalų sąjūdžio frakcija Seime. Aptarti šalies gynybos poreikiai, finansavimas bei kiti nacionaliniam saugumui svarbūs klausimai. Susitikimo tikslas buvo suteikti Seimo nariams išsamią ir aktualią informaciją apie krašto apsaugos sistemos prioritetus bei vykstančių darbų eigą. „Esame pasirengę atsakyti į visus Seimo nariams kylančius klausimus – tiek dėl mūsų įgyvendinamų saugumo prioritetų, tiek dėl krašto apsaugos sistemos problemų, su kuriomis susidūrėme pradėję darbą ministerijoje. Nacionalinis saugumas privalo būti visų politinių partijų bendras prioritetas, todėl norime, kad Seimo nariai būtų geriau informuoti apie Krašto apsaugos ministerijos veiklą”, – sako krašto apsaugos ministrė D. Šakalienė. Pasak ministrės, tokie susitikimai yra būtini, siekiant užtikrinti

Skaitykite toliau..

Seimo pavasario sesijoje – dėmesys Rūdninkų poligono vystymui, Lietuvos kariuomenės pajėgumų plėtrai ir nacionalinio saugumo užtikrinimui

Krašto apsaugos ministerija Seimo pavasario sesijai pristatys penkis teisės aktų projektus, skirtus Lietuvos gynybai ir saugumui stiprinti. Pagrindinis dėmesys – karinės infrastruktūros, skirtos Vokietijos brigadai, vystymui Rūdninkų poligone, Lietuvos kariuomenės pajėgumų plėtrai ir nacionalinio saugumo užtikrinimui.  Šiandien Vyriausybė pritarė šių teisės aktų pateikimui Seimui. Vokietijos brigados priėmimas Lietuvoje – vienas svarbiausių Krašto apsaugos ministerijos prioritetų. Tam planuojama pateikti Rūdninkų karinio poligono įstatymo pakeitimo projektą, kuris sudarys sąlygas spartesniam Vokietijos brigadai skirtos infrastruktūros vystymui, kartu ir geležinkelio infrastruktūros, esančios už Rūdninkų karinio poligono teritorijos ribų, pagal Vokietijos poreikius sukūrimui iki 2027 m. pabaigos. Siekiant užtikrinti sklandų šio projekto įgyvendinimą siūloma supaprastinti teritorijų planavimo bei žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras, taip pat leisti statybos laikotarpiui išnuomoti žemės sklypus

Skaitykite toliau..

Atminties knygos – Vilniaus knygų mugėje

2025 m. vasario 27–kovo 2 d. Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO įvyks didžiausias kasmetinis tarptautinis literatūrinis renginys Baltijos šalyse – Vilniaus knygų mugė. Per ketvirtį amžiaus mugė ne tik išaugo į svarbiausią Lietuvos skaitytojų literatūrinę šventę, bet ir tapo tikru kultūriniu centru, į kurį kasmet suplūsta dešimtys tūkstančių knygų mylėtojų. Dvidešimt penktoji Vilniaus knygų mugė skaitytojus pasitiks su šūkiu „Kukutis eina į mugę“. Poeto Marcelijaus Martinaičio sukurtas Kukutis laikomas vienu populiariausių ir žinomiausių šiuolaikinės lietuvių poezijos personažų, jis įkūnija žmonių įvairialypiškumą, vidinį laisvės siekį. Istorinei atminčiai įamžinti didžiulį ir svarbų darbą atlieka Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Leidybos skyrius, bene vienintelis Lietuvoje kryptingai ir nuosekliai leidžiantis bei

Skaitykite toliau..

„Pergalei sutrukdė audringas oras”: romėnų nesėkmė prie Trebios

Romėnų konsulas Publijus Kornelijus Scipionas (tėvas Scipiono, kuriam bus lemta parklupdyti Kartaginą) buvo įsitikinęs, kad Hanibalas, staiga nusprendęs eiti į Italiją per Alpes, žus kalnų tarpekliuose kartu su savo armija. Tačiau jis to nepadarė. Kartaginiečių nuostoliai per 15 dienų trukusį perėjimą, pasak senovės graikų istoriko Polibijaus, buvo tikrai dideli, kariuomenė sumažėjo maždaug perpus. Tačiau ji neprarado kovinio pajėgumo. Ir su motyvacija buvo tvarkinga, nors, ką ir kalbėti, visi buvo velniškai išsekę. Bet! Priešais Hanibalą ir jo kariuomenę plytėjo graži ir turtinga Italija, o kažkur toli buvo pagrindinis prizas – Roma. Kartaginiečių vadas stengėsi įkvėpti ir savo karius, ir Šiaurės Italijoje gyvenančius Insubrą, Boją ir kitus galus, kurie atsargiai žvelgė į

Skaitykite toliau..

Antisovietinio kino etalonas sovietinėje televizijoje

Gorbačiovinė „perestroika” („pertvarka”, rus.), atnešusi ir viešumo vėjus, ir Atgimimo nuotaikas, pasižymėjo ir kadaise „antisovietiniais” laikytų kūrinių renesansu. Imti publikuoti anksčiau sovietinės cenzūros drausti rankraščiai, dulkėję cenzorių lentynose. Tikra bomba tapo Michailo Bulgakovo kūrinio „Šuns širdis” motyvais sukurtas televizijos filmas, vėlyvą 1988-ųjų rudenį rodytas sovietinės televizijos. Dažnas klausėme save, kaip gi toks – aiškiai antisovietinis – filmas galėjo prasiskinti kelią į imperijos centrinę televiziją? Siužetas persunktas akivaizdžia antipatija sovietiniams marazmams, nes kūrinys parašytas tolimais 1925-aisiais, kai Rusijoje baigusis pilietiniam karui, įsivyravo bolševikinė diktatūra. Ūkio suirutė, naujosios valdžios negebėjimas užtikrinti elementarias buities sąlygas, priešprieša tarp bolševikinių aktyvistų ir senosios inteligentijos – „nepribaigtų „buržujų”, tauškalais vietoj darbų užsiimantys bolševikiniai „tvarkdariai” – visa

Skaitykite toliau..

Aplenkęs laiką: Herono Aleksandriečio garo variklis

Senovės graikų kultūra unikali dėl kelių priežasčių. Jos kūrėjai sugebėjo perimti ir savaip realizuoti didžiausius ankstesnių civilizacijų – šumerų, egiptiečių, babiloniečių – pasiekimus. Būtent pirmosios civilizacijos, dar prieš graikus, padarė svarbiausius atradimus tokiose žmonijos pažinimo srityse kaip matematika, astronomija, gamtotyra, architektūra. Beje, šiomis žiniomis naudojamės ir mes, būdami Viduramžių ir Senovės Graikijos civilizacijų paveldėtojai. Tik mažas pavyzdys, kad mūsų žinios apie pasaulį yra archajiškos, t. y. žinios, turinčios kažko labai seno pėdsaką. (Toliau skaityti kviečiame AIDŲ prenumeratorius – kiekvienam užsiprenumeravusiam dovanojame jo pasirinktą knygą iš >1000 leidinių sąrašo.) Šiandien pasaulis skaičiuoja 60 sekundžių, kad suskaičiuotų minutę, ir tiek pat minučių, kad suskaičiuotų valandą. Bet kodėl 60? Tradicija taip skaičiuoti laiką atkeliavo iš Antikos laikų.

Skaitykite toliau..

Skitų mestas iššūkis Aleksandrui Makedoniečiui

329 m. buvo sunkiausi metai Makedonijos karaliaus Aleksandro III karinėje karjeroje. Ji prasidėjo nuo to, kad keturių tūkstančių graikų korpusą nugalėjo šešis kartus mažesnis skitų kavalerijos dalinys, vadovaujamas sogdų aristokrato Spitameno. Aleksandras stengėsi nuslėpti šį apmaudų nesusipratimą, bet jis vis tiek tapo žinomas. Tada jam pačiam teko vadovauti kariuomenei prieš klajoklius. Nesutarimo priežastis buvo viena iš kitų Aleksandro, kuris per tris savaites buvo pastatytas ant Syr Darjos (Jaksartos). Sogdai jau seniai buvo sudarę sąjungą su skitais – jų kunigaikščiai dažnai sudarydavo politines santuokas. Be to, jie buvo giminaičiai ir kalbėjo beveik ta pačia kalba. Dėl to „… skitų karalius … pasiuntė savo brolį, vardu Kartasis, su dideliu raitelių būriu sunaikinti šį

Skaitykite toliau..

Jurbarko praeities aidai

Meluočiau jums, sakydamas, kad „myniau” du šimtus kilometrų iki Jurbarko tam, kad parengčiau šią apybraižą. Važiavau ne į Jurbarką, o į kitoje Nemuno pusėje esančius Kidulius, kuriose gausiai ukrainietės šeimai (net penki vaikai!) buvo rastas tegul ir labai kuklus, bet visgi saugus būstas. Reikalas buvo 2023-ų metų balandį, kai putininiai orkai visa jėga spaudė ukrainiečius, o aš turėjau nemažai darbelio vežioti pabėgėlius talpiu „busu”. Pasiėmęs vyriausiąją ukrainietės dukrą, paskubėjau nuvažiuoti į banką atidaryti jai sąskaitą, kad manieji giminaičiai ir draugai turėtų kur pervesti pinigėlius paramai. Banke susilaukiau visiško abejingumo ir nepasirengimo, rodos, elementariam reikalui, o štai picerijoje porą didelių picų man iškepė labai operatyviai, kai paminėjau, jog jas vešiu pabėgėliams.

Skaitykite toliau..

Kodėl romėnai neįveikė arabus?

Savo galybės viršūnėje Romos imperija kontroliavo daugiau kaip 5 milijonų kvadratinių kilometrų teritoriją. Nuo Ispanijos iki Egipto romėnų legionai triuškino priešų armijas. Vis dėlto imperijos žemėlapyje buvo viena neįveikiama teritorija – Arabijos pusiasalis. Romai Arabija buvo raktas į neišmatuojamus turtus: šilką, prieskonius, auksą ir sidabrą. Užkariavus šį regioną, būtų atsivėrusios galimybės prekiauti su Indija ir Kinija. Tačiau daugybė invazijų taip ir nebuvo sėkmingos. Karštis, dykumų kraštovaizdis ir atkaklus vietinių genčių pasipriešinimas neleido užkariauti Arabiją. (Toliau skaityti kviečiame AIDŲ prenumeratorius – kiekvienam užsiprenumeravusiam dovanojame jo pasirinktą knygą iš >1000 leidinių sąrašo.) Pirmoji nesėkminga ekspedicija26 m. pr. m. e. imperatorius Augustas įsakė Egipto valdytojui Gajui Kornelijui Galui vadovauti ekspedicijai į pietų Arabiją. Apie dešimties tūkstančių

Skaitykite toliau..

Nepavaldus laikui romėnų statybos stebuklas

Jis unikalus tuo, kad vienintelis išliko 1900-us metų: ne nuo 1900-ųjų, o nuo 126-ųjų. Mūsų lankytos Karakalos pirtys ar Koliziejus gerokai nukentėjo amžių tėkmėje, daugel matė ir Panteonas, bet liko „gyvas”. Kadaise, kai dėstytojai braižė ant lentos Panteono kupolo struktūrą ir aiškino mums, dar vos pradėjusiems krimsti karčius statybos mokslus, kevalo struktūrą, net svajose nebuvo, kad galėsiu gyvai išvysti šį romėnų statybinį stebuklą. Išties, Panteono kupolas palieka neišdildomą įspūdį meistriškais senovės meistrų skaičiavimais, juk sukurti, rodos, amžiną konstrukciją galėjo tik genialūs statytojai. Matęs daugybę sukrėtimų, statinys didingai pergyveno visus išbandymus, ir stulbina žmogaus sugebėjimu kurti didingus pastatus. Apie Panteoną rasite pakankamai medžiagos internete, tad nesiimsiu perpasakoti statybines vingrybes ar istorinius

Skaitykite toliau..

Piramidžių statybos paslaptys

Daugelį amžių didžioji Cheopso piramidė, pastatyta apie 2055 m. pr. m. e., buvo didžiausias statinys Žemėje. Atsigręžusi beveik tiksliai į šiaurę, ji yra nukrypusi vos 3,6 laipsnio kampu ir suderinta dar tiksliau nei Grinvičo karališkoji observatorija. Tačiau kokią technologiją turėjo senovės egiptiečiai, kad galėtų taip tiksliai pastatyti piramides? Kaip senovės civilizacija, neturėdama šiuolaikinių įrankių, galėjo perkelti milžiniškus akmens luitus dideliais atstumais? Kaip egiptiečiams pavyko taip tiksliai sutalpinti plokštes, kad tarp jų iki šiol neįmanoma įkišti net popieriaus lapą? (Toliau skaityti kviečiame AIDŲ prenumeratorius – kiekvienam užsiprenumeravusiam dovanojame jo pasirinktą knygą iš >1000 leidinių sąrašo.) „Istorijos tėvas“ Herodotas pirmasis pabandė įminti Egipto piramidžių paslaptis. Būtent jis pateikė vieną pirmųjų teorijų, kaip buvo pastatytas šis pasaulio

Skaitykite toliau..

Sodoma ir Gomora: ar egzistavo šie bibliniai miestai?

Esame įsitikinę, kad net ir tie, kurie visiškai nesusipažinę su Biblija, bent kartą gyvenime bent iš klausos yra girdėję apie Sodomą ir Gomorą – miestus, kurie pražuvo dėl Dievo valia ant jų nukritusios „ugnies iš dangaus“. Tokiu paprastu būdu Dievas nusprendė nubausti šių miestų gyventojus už jų ištvirkimą, žiaurumą ir visišką moralės stoką. Na, ši istorija iš tiesų atrodo labai pamokanti, tačiau daugeliui žmonių tai, kas nutiko Sodomai ir Gomorai, tėra išmonė, dar viena biblinė pasaka, sukurta tam, kad pasakytų žmogui, kaip jis turėtų gyventi. Tačiau daugybė archeologinių radinių, tarp jų ir senoviniai klinio rašto tekstai iš Eblos miesto (šiuolaikinis pavadinimas Tel Mardihas) archyvų, patvirtina, kad šie miestai egzistavo iš tikrųjų.

Skaitykite toliau..

Profesijos sovietmečiu: lūkesčiai ir tikrovė

Kadaise buvo malonu susilaukti laišką ar spaudą, tad dažnas klausydavom, ar ankstų rytą nebarškina pašto dėžutes laiškanešys. Ne prestižinė, tačiau populiari ir, ypač kaimo vietovėse, svarbi laiškanešio profesija patyrė smarkų ir negrįžtamą interneto smūgį. Kam rašyti popierinį laišką, kai elektroniniu paštu siųstas pasieks jus akimirksniu iš kokių Naujosios Zelandijos ar Australijos – šalių, iš kurių kadaise laiškai keliaudavo mėnesius? Pasaulį apraizgęs globalusis žiniatinklis neatpažįstamai pakeitė tarptautinę prekybą, juk prekes šiandieną galima užsisakyti iš viso pasaulio. Internetas taip kardinaliai pakeitė kasdienę mūsų būtį, kad vargu ar spėjame pastebėti pokyčių mastus ir įtaką žmogaus profesinei veiklai. Nunyko vienos profesijos, netruko atsirasti aktualios nūdienos poreikiams, o kaip atrodė profesijos pasirinkimas ir būsimas profesinis

Skaitykite toliau..

Rimantas Rugertas. Separatinė taika, o Europoje – tyla?

Tokią Ukrainą išradingai pavaizdavo dailininkas prieš pusę amžiaus. Kartu su Baltijos šalimis kalėjusi sovietinėje imperijoje, Ukraina buvo turtinga ne tik derlingomis žemėmis, bet ir išplėtota pramone bei naudingomis iškasenomis. Putino Rusija puikiai žino Ukrainos turtų vertę, tad sumanė ją pavergti ir engti. Neįvertino vieną – Ukrainos žmonės, t.t. Ukrainos rusai nenori vilkti vergišką jungą, Putino sėbrų uždėtą Rusijai. Trejus metus Ukraina didvyriškai priešinasi okupantams ir ši kova kainavo ukrainiečiams dešimtis tūkstančių gyvybių, sugriautus miestus, nuniokotą ūkį, kenčiančią ekonomiką, masinę emigraciją. Didžiulę laisvės kainą žino ne tik pati Ukraina, bet ir ją remiančios Europos ir pasaulio šalys. Tik ar žino ją Trumpas? Rodos, naujasis JAV lyderis savotiškai supranta įsipareigojimus sąjungininkams, jei

Skaitykite toliau..

Kas buvo Meksikos piramidžių statytojai?

Toltekai – viena paslaptingiausių Mezoamerikos civilizacijų, apipinta mitais ir legendomis. Daugiausia informacijos apie juos mus pasiekė per actekus, kurie gerbė toltekus kaip savo pirmtakus ir priskyrė jiems didelius mokslo, meno ir karybos pasiekimus. Vis dėlto klausimas lieka atviras: ar toltekai buvo tikra tauta, ar tik mitinis senovės didybės simbolis? Išminčių ir karių tautaPasak legendos, toltekai gyveno iš nefrito ir aukso pastatytame Tlano mieste, o jų valdovas buvo legendinis Kecalkoatlis. Actekai jį laikė idealiu valdovu, apdovanotu ne tik kariniais gabumais, bet ir žemdirbystės, astronomijos bei amatų žiniomis. Jis išmokė toltekus matuoti laiką, auginti kukurūzus, auginti medvilnę ir gaminti papuošalus iš nefrito bei plunksnų. Tačiau mitas apie Kecalkoatlį nebuvo vienareikšmis. Pasak vienos legendos,

Skaitykite toliau..

REKOMENDUOJAM PRENUMERATORIAM:

Turino drobulės slėpiniai

Restauratorių sukurtas stebuklas – didinga Marienburgo (Malborko) pilis (II)

Ramybės, gamtos ir sakralumo darna, prisikėlusi iš nebūties (II)

Restauratorių sukurtas stebuklas – didinga Marienburgo (Malborko) pilis (I)

Ramybės, gamtos ir sakralumo darna, prisikėlusi iš praeities (I)

Šeštojo dešimtmečio baldai: stilingi, šiuolaikiški, tvirti, sunkūs ir brangūs

Cezaris: ne tik politikas ir karvedys, bet ir oratorius bei rašytojas

Rasputinas – fatališkas istorijos personažas

Vaizduotę pranokstanti architektūros didybė

Gdansko rotušės puošmenys

Pirmojo popiežiaus bazilikos didybė

Vatikano muziejaus lobiai ir slėpiniai (II)

Vatikano muziejaus lobiai ir slėpiniai (I)

Sakraliosios Gietšvaldo įdomybės

Stulbinantis senovės meistrų sugebėjimų liudytojas Gdansko rotušėje

Užburianti Gieštvaldo didžiūnės puošyba

„Panem et circences!” („Duonos ir žaidimų!”)

Gintaro stebuklų lobynas Gdansko malūne (II)

Allenšteino aidai Olštyno dabartyje

Prūsiškai lenkiškas Elblongo žavumas

Žavios Milano akimirkos (II)

Panoramų rojus Elblongo bažnyčios bokšte

Milijono verta akimirka, kurią neįamžinau, ir to nesigailiu

Gintaro stebuklų lobynas Gdansko malūne (I)

Svečiuose pas Didįjį kryžiuočių ordino magistrą

Dangų remiančios Elblongo didžiūnės slėpiniai ir grožybės

Sakralumo aidai Olivos altorių šešėlyje

Dangų remianti gotikos gigantė Gdansko širdyje

Svečiuose pas Veličkos druskų kasėjus (II)

Sakralusis Liškiavos perliukas

Svečiuose pas Veličkos druskų kasėjus (I)

Gimęs viduramžiais, bet mano vienmetis – Marienburgo dičkis

Veličkos požemių magija (II)

Šventos Kotrynos didybė ir vargai Gdanske

Iš griuvėsių prikeltas sakralusis feniksas – Malborko pilies bažnyčia

Veličkos požemių magija (I)

Gotikos galiūnės didybė Olštyne

Pasaulio stebuklo „giminaitis” Sopote

Naikintuvų flotilė Milano palubėje

Karališkosios Vavelio didybės aidai (III)

Viduramžius menantys Sforcos pilies rūmai

Karališkosios Vavelio didybės aidai (II)

Sforcos rūmų arsenalas

Karališkosios Vavelio didybės aidai (I)

Brerų rūmų perliukas – Astronomijos muziejus

Kraičio skrynių slėpiniai Arklio muziejuje

Mdinos katedros muziejaus grožybės

Sakralusis Romos perliukas – šv. Petro bazilika

Žavi Jūrmalos pažiba – Kemeriai (II)

Krokuvos praeitis ir senamiesčio grožybės

Krokuvos senamiesčio pažiba – švč. Mergelės Marijos bazilika

Vavelio lobyno grožybės

Balsio apylinkių įdomybės

Vavelio kunstkameros lobiai Krokuvoje

Žavingas Jūrmalos perliukas – Kemeriai

Pasivaikščiojimas spalvingoj Vilniaus praeity XX a. pradžioje

Kerinti gražuolė Tatrų papėdėje – Zakopanė

Svečiuose pas Jo Šventenybę: Jono Pauliaus II vardo muziejus Vavelyje

6000 metų menantis miestas-tvirtovė Mdina (I)

Tūkstantis druskinių be druskos Druskininkuose

Vienuolių giesmės po viduramžių Krokuvos skliautais

Svečiuose pas kardinolą Karolį Voitylą

Sukriošėlis, sovietų imperiją griovęs neveiklumu

Japonijos sodų magija Žemaitijos glėbyje

Atogrąžų tankumynai Kopenhagos sodo oranžerijoje

Naujam gyvenimui prikelta Siesikų galiūnė

Angelo pilies Amžinajame mieste slėpiniai

Svečiuose pas Vavelio smaką Krokuvos urvuose

Piotro Mašerovo žūtis: aplaidumo pasekmė ar klastinga žmogžudystė?

Sovietinės imperijos kurpėjų lemtys

Šlovingų pergalių aidai Vavelio skliautuose

Imperatoriškosios Karakalos pirtys

Kelionė užsienin pro geležinę uždangą

Senesnė už Stounhendžą ir Egipto piramides Džgantija

Tūkstantmečio Tynieco vienuolyno žavesys II

Automobilis sovietmečiu – prabanga ir rūpestis

Margas „gazovikų” namo kontingentas amžiaus pabaigoje

Sakralioji Krokuvos viduramžių puošmena

Sovietinių prekeivių turtai iš puvėsių ir apgavysčių

Vieta, kur sovietmečiu galėjai nusipirkti dešrą!

Nuotykiai traukiniuose prieš trisdešimtį metų

Kraugerė hidra, be gailesčio rijusi ir save

Iškalbingos praeities globėja Krokuvos širdyje

Kūčios be Kalėdų, bet su Naujaisiais

Angelo pilis, saugojusi imperatorius ir popiežius

Tūkstantmečio Tynieco vienuolyno žavesys

Viduramžių aidas karalių mieste

Sakralusis Maltos perliukas – Ta’ Pinu bazilika

Kaip samovaras ir palydovas pralaimėjo varžybas skalbyklei bei šaldytuvui
Svečiose šalyse
Redakcija AIDAI.LT

Seuso lobio mįslės

Seuso lobio paslaptis iki šiol neišaiškinta: kaip ir kokiomis aplinkybėmis jis buvo rastas, vis dar nežinoma. Maždaug prieš pusšimtį metų Vengrijos

Skaitykite toliau..
2025-08-26 Komentarų: 0
Svečiose šalyse
Redakcija AIDAI.LT

Ūkanotojo Albiono šmėklos

1930-ųjų vasaros tvankų vakarą Londono puikioje koncertų salėje Royal Albert Hall susirinko apie aštuoni tūkstančiai žmonių į renginį, skirtą mylimam

Skaitykite toliau..
2025-08-25 Komentarų: 0
Žiloje senovėje
Redakcija AIDAI.LT

Prieštvaniniai valdovai

Iki Didžiojo tvano valdė aštuoni valdovai: kuo gi sutampa bibliniai ir šumerų tekstai? Sutapimai, rasti Pradžios knygoje (Biblijoje) ir senovės šumerų

Skaitykite toliau..
2025-08-24 Komentarų: 0
Scroll to Top

SUSISIEKITE