AIDAI

Straipsniai
Search
PRENUMERATA
Search
Straipsniai

Gamtos pamilta sala

Sokotros sala – izoliuota sala, kurioje gamta išliko tokia, kokia buvo priešistoriniais laikais. Ši vieta – visų pasaulio turistų svajonė. Ji įdomi tuo, kad čia patekti yra nepaprastai sunku, be to, čia yra tokia flora ir fauna, kokios niekur kitur nerastumėte. „Laimės sala“ – būtent taip iš vietos kalbos verčiamas salos pavadinimas. Tie, kurie čia buvo bent kartą, tvirtina, kad ši vieta yra nereali ir fantastiška. Apskritai sala yra to paties pavadinimo salyno, esančio Indijos vandenyne netoli Somalio pakrantės, dalis. Legenda pasakoja, kad kažkada čia gyveno didingas žvėris, panašus į drakoną. Plėšrūnas puldinėjo dramblius. Kartą didžiausias ir vyriausias jų sėdo ant pabaisos ir ją sutraiškė. Gyvūno kraujas įsismelkė į salos dirvą, todėl

Skaitykite toliau..

Ašigalių civilizacijos

Mūsų planeta patyrė keletą stipriausių kataklizmų – potvynių ir žemės drebėjimų, kurie, kaip manoma, sunaikino Lemūriją ir Atlantidą. Žemė keitė ir polių padėtį. Ten, kur senovėje augo tropiniai augalai, dabar yra kilometrai ledo. Kalbėsime apie senovės Arkties ir Antarkties civilizacijas. Daugelis tautų, ypač indoarijai, prisimena pasakojimus apie savo protėvių žemę, buvusią kažkur toli šiaurėje, šiuolaikinės Arkties regione. Senovės Graikijoje šios žemės buvo vadinamos Hiperborėja, o tai reiškia „toliausiai į šiaurę“. Germanų tautos jas žinojo Tule vardu. Ten buvo didelės salos, išsidėsčiusios ratu aplink Šiaurės ašigalį. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Senovėje Šiaurės ašigalyje, žinoma, nebuvo karščio, bet klimatas buvo vidutinis. Kai čia tapo nepakeliamai šalta, Arktidos gyventojai išvyko į pietus: pirmiausia

Skaitykite toliau..

Kuklumu papuoštas genijus

1943 m. sausio mėnesį kambarinė atidarė „New Yorker“ viešbučio 3327-o kambario duris ir rado Nikolą Teslą mirusį lovoje – vienišą, be pinigų, apsuptą savo senų popierių ir brėžinių. Jis mirė vienišas, bet ne visiškam skurde: garsiajam išradėjui buvo mokama nedidelė kompanijos „Westinghouse“ pašalpa – dėkojant už jo išradimus. Kadaise Teslos genijus tiesiogine prasme nušvito Čikagoje – 1893 m. Pasaulinėje parodoje, kurioje pirmą kartą istorijoje visas miestas švietė nuo kintamosios srovės. Tai buvo jo ir Vestinghauso triumfas: pasaulis pamatė, kad nauja energija gali nugalėti tamsą. Tomas Edisonas uždirbo iš elektros, Vestinghausas lipdė imperiją, o Tesla, nemąstydamas apie turtus, tiesiog kūrė. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Jis iš tikrųjų nutraukė pelningą sutartį, kad

Skaitykite toliau..

Baugščios, bet žavios Prahos legendos

Praha yra vienas gražiausių ir labiausiai lankomų Europos miestų. Išlikusi pirminėje formoje daugybė viduramžių pastatų smailiais stogais ir auksiniais kupolais saugo daugybę paslapčių, legendų ir pranašysčių. Dauguma jų atsispindi XII a. parašytose „Čekijos kronikose“, o kai kurios perduodamos iš lūpų į lūpas. Legenda apie Kroką, Libušę, Pržemyslą ir Prahą Žinoma, svarbiausia Prahos legenda yra apie tai, kaip atsirado šis miestas. Pirmosios čia įkurtos gyvenvietės datuojamos V amžiumi. Žmonės apgyvendino šias žemes ir statė miestus. Šių teritorijų valdovas buvo Čekas. Nuo čia prasideda čekų tautos istorija. (Visa apybraiža – prenumeratoriams.) Legenda apie Kroką VIII amžiuje Čekijos žemėmis ėmė valdyti kunigaikštis Krokas. Legenda pasakoja, kad jaunystėje jis buvo bandos prižiūrėtojas ir gyveno

Skaitykite toliau..

Kentaurų monai

Priimta manyti, kad kentauras buvo mitologinis padaras, išgalvotas senovės graikų. Jis buvo žmogaus ir arklio hibridas. Turėjo arklio kūną, o vietoj kaklo ir galvos su karčiais virš jo iškilęs žmogaus liemuo. Šis padaras gyveno kalnuotoje ir miškingoje vietovėje. Jis pasižymėjo nevaldomu ir audringu charakteriu. Dalis šių būtybių buvo priešiškos žmonėms, o kita dalis, atvirkščiai, visais atžvilgiais padėdavo žmogui. Iš kur atsirado legendos apie tokias originalias mitologines būtybes? Senovėje Viduržemio jūros regiono gyventojai nemokėjo jodinėti. Jie judėjo kinkiniais. Kinkiniai buvo pagrindinė senovės armijų smogiamoji jėga. Reikia pasakyti, kad taktikos požiūriu kinkinys yra daug efektyvesnis už raitelį. Tačiau tai pernelyg brangus malonumas. Todėl šimtmečių eigoje raitelių daliniai išstūmė kinkinius, traukiamus poros ar

Skaitykite toliau..

Nepaaiškinamas Al-Naslaa akmens trūkis, o gal – pjūvis?..

Tajamos oazė Saudo Arabijoje garsėja savo uolų formomis ir piešiniais, taip pat istoriniu paveldu. Praeityje ji buvo pagrindinio prekybos kelio dalis, taip pat vieta, kurioje gyveno Babilono valdovas Nabonidas.Oazės minimos keliuose bibliniuose ir asirų eilėraščiuose, taip pat minima didelė uolų piešinių įvairovė, kai kurie jų yra keturių tūkstančių metų senumo. Vienas įspūdingiausių uolėtų darinių Tajamoje – Al-Naslaa akmuo – smėlio uola, padalyta į dvi dalis, kurių kiekviena stovi ant pjedestalo. Tarpas tarp dviejų dalių yra toks plonas, kad atrodo, jog buvo padarytas lazeriu. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Didžioji dalis Arabijos pusiasalio susideda iš kalkakmenio, smiltainio ir skalūnų, kurie susikaupė per milijonus metų. Mokslininkai mano, kad jie susiformavo sekliuose pakrančių vandenyse.

Skaitykite toliau..

Sapnų kilmės paslaptis

Mokslininkai ne kartą kėlė klausimą, kodėl mes sapnuojame. Tačiau iki šiol žinoma tik tai, kad sapnai sutampa su greitojo miego faze. Toliau – tik spėjimai. Fiziologas Ivaras Sečekoras manė, kad „sapnas yra neįtikėtinas praeities įspūdžių derinys“. Kadangi, jo nuomone, miegas yra pagrįstas refleksais, bet koks atsitiktinis dirginimas gali sukelti vaizdų grandinę. Pavyzdžiui, jei žmogus miego metu sušalo, jam gali prisisapnuoti snieguota lyguma, kurioje jis bando užkurti laužą. Jei jis išalkęs, gali susapnuoti virtuvę, kurioje kažkas ruošiasi maistą. Psichoanalitikas Zigmundas Froidas buvo kitos nuomonės. Jis manė, kad sapnuose mūsų pasąmonė perduoda užkoduotą informaciją apie slopintus ir draudžiamus seksualinius troškimus. Pavyzdžiui, jaučiant potraukį giminaičiui, žmogus, žinoma, negali realizuoti savo troškimo realybėje, bet sapne

Skaitykite toliau..

Nuskandintų Korteso laivų beieškant

Ispanų konkistadoras Hernanas Kortesas, išplaukęs iš Kubos ieškoti naujų žemių ir lobio, tolesnių nuotykių metu buvo priverstas kovoti su savo žmonių nepasitenkinimu, kurie nebuvo ypač linkę užkariauti Meksiką. Siekdamas užkirsti kelią bailiams grįžti atgal, 1519 m. liepos 26 d. Kortesas Verakruzo uoste nuskandino dešimtį iš turėtų vienuolikos laivų. Nors pirmosios Korteso ekspedicijos aplinkybės mums yra gana neaiškios, faktas apie laivų nuskandinimą yra akivaizdžiai patikimas. Vis dėlto jų paskutinio poilsio vieta yra žinoma tik apytikriai: kažkur prie kranto, maždaug septyniasdešimtį kilometrų į šiaurę nuo šiuolaikinio Verakruzo. Tuo metu miestas buvo įsikūręs ten. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Po pirmojo Korteso žygio dugne atsidūrė šešiolika iš aštuoniolikos ekspedicijos laivų, priklausiusių konkistadorui Panfilui Narvaesui,

Skaitykite toliau..

Sielos užkaboriuose tūnantys šešėliai

Visi žmonės yra netobuli ir kartais linkę į nuodėmes. Žinoma, reikia stengtis tobulėti ir lavintis, bet norint žinoti, kaip pašalinti savo trūkumus, pirmiausia reikia susipažinti su pagrindinių žmogaus ydų sąrašu, kuris pateikiamas šiame straipsnyje.Kas gi yra yda? Yda yra moralinis ir dvasinis trūkumas, priešingybė gėriui. Tai viskas, kas prieštarauja gerumui ir tiesai. Ydomis laikomi bet kokie moraliniai iškrypimai, iškraipymai, polinkis į blogį, blogą gyvenimą.Yra visada yra normos pažeidimas. Liūdna tai pripažinti, bet gamtoje nėra idealių žmonių, visi turi kokių nors trūkumų.Nors pavadinimas „mirtinos nuodėmės“ kelia savotišką baimę, iš tiesų jos yra ne daugiau kaip informacija, kurią žmogus turi suvokti, priimti ir pradėti apdoroti. Jei nebandote pabėgti nuo tiesos ir pripažįstate, kad

Skaitykite toliau..

Raganų ratai ir raganų miestas

Raganų ratai (fėjų ratai, raganų žiedai, elfų žiedai) – tai nuo kelių dešimčių centimetrų iki kelių metrų skersmens ratai, susiformavę iš grybų. Raganų ratus sudaro įvairių rūšių grybai: pieniniai, kalbos, pievagrybiai, musmirės, kempinės ir kt. Magiška vieta, raganų šokių aikštelė, vieta, kur paslėptas lobis… Šiais sąvokomis praėjusių amžių žmonės bandė paaiškinti grybų išsidėstymą vadinamajame „raganų žiede“. Grybų ratai dažnai pasitaiko parkų, sodų ir ganyklų vejose. Visose tautose grybų ratai keldavo smalsumą. Prancūzijoje jie buvo vadinami „stebuklingais ratais“, senovės Lietuvoje – „raganų ratais“. Manoma, kad miške, mėnulio šviesoje, stebuklingos fėjos, raganos ar maži miško nykštukai – troliai – šoko ratelius ir mindžiodavo žemę, o iki ryto šių ratų pakraščiuose išaugdavo grybai.

Skaitykite toliau..

Fantastiškas Hitlerio favorito iškilimas ir mįslinga baigtis

Jis buvo laikomas žymiausiu savo laikų pranašu ir aiškiaregiu, nors jo gebėjimai buvo abejotini daugeliui. Tačiau, parėmęs Hitlerio atėjimą į valdžią ir atlikęs keletą išsipildžiusių pranašysčių, jis tapo „Trečiojo reicho aiškiaregiu“ ir asmeniniu fiurerio pranašu, karjeros viršūnėje Berlyne atidarė asmeninius „Okultizmo rūmus“. Vėliau jo kūnas su šautinėmis žaizdomis galvoje, sudraskytas laukinių žvėrių, buvo rastas atokioje miško vietovėje netoli Berlyno. Jo slaptiningas gyvenimas ir ne mažiau paslaptinga mirtis tik padidino mįslingumą ir spėliojimus apie tai, kas iš tiesų buvo Erikas Hanusenas, ir koks buvo jo vaidmuo nacių Vokietijoje. Jis gimė 1889 m. Vienos nusikaltėlių kvartalo Otakringe kalėjimo kameroje, kur jo motina, keliaujanti dainininkė žydų kilmės, buvo trumpam įkurdinta. Gimimo metu jam

Skaitykite toliau..

Prancūziją nustekenusi „Saulė”

Liudvikas XIV de Burbonas, kurį gimimo metu pavadino „Liudviku Dievo duotuoju”, amžinai liks istorijoje kaip labiausiai į prabangą linkęs Europos monarchas. Jo amžininkai ne be pagrindo manė, kad jis iškėlė turtingumo ir prabangos sąvokas į visiškai naują lygį, anksčiau nežinomą žmonijai.„Karalius Saulė” visą gyvenimą buvo įsitikinęs, kad jo pagrindinė užduotis yra demonstruoti Prancūzijos galią ir turtus, ir jis puikiai su tuo susidorojo, neatsižvelgdamas į tikrąją padėtį šalyje.Karalius Liudvikas XIV ilgiausiai iš visų Europos istorijoje sėdėjo soste – likimas jam skyrė septyniasdešimt dvejus valdymo metus. Nebūtų perdėta pasakyti, kad tai buvo ilgiausia šventė, kurios atmintis išliko istorijoje. Karalius sugebėdavo surengti pokylį ar teatro spektaklį net šalia mūšio lauko, o jo palyda

Skaitykite toliau..

Romos imperijos aidai

Romos erelis išskleidė sparnus virš didžiulių teritorijų – nuo rūko apgaubtos Britanijos iki karštų Afrikos dykumų. Jis egzistavo tūkstančius metų prieš Europos Sąjungą, ir ne tik žemėlapyje, bet ir realybėje – viskas buvo pavaldu Romai. Vieninga finansų sistema, su sunkumais įdiegta ES, turi puikiai veikiantį senovės Romos prototipą. Tarptautiniam bendravimui buvo naudojama lotynų kalba, kuri tapo beveik visų Europos kalbų pagrindu. Iki šiol ta mirusi civilizacijos kalba naudojama mokslinėse fugose, siekiant sukurti vieningą prasminį lauką. Vietos savivalda ir dokumentų tvarkymas, taip pat teisinės ir prekybinės dokumentacijos tvarkymas buvo standartizuoti, o tai reiškia, kad buvo efektyviausi. Visa šiuolaikinė civilinė teisė yra pagrįsta būtent romėnų teise. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Romėnų armija,

Skaitykite toliau..

Krašto apsaugos ministrui Baliui Sližiui sukaktų 140 metų

Kviesdami į parodą „Prakaitu grįstas kelias: Lietuvos karo inžinerijos istorija“, šiandien pasakojame apie žmogų, svariai prisidėjusį prie Lietuvos Kariuomenės inžinerijos pirmųjų žingsnių. Be abejo, jis nuveikė žymiai daugiau ir net pasiekė Krašto apsaugos ministro portfelį. Bet apie viską nuo pradžių. O pradžia mus nukelia į šią dieną lygiai prieš 140 metų (1885 m.), kada gimė kariuomenės ir visuomenės veikėjas, inžinierius Balys Sližys. Gabus jaunuolis derino inžinerijos mokslus su slapta, bet karšta, kova už lietuvybę. 1904–1906 m., studijuodamas Rygos politechnikumo Inžinerijos skyriuje, aktyviai dalyvavo lietuvių studentų draugijoje „Viltis“. Dar ryškesnė ir sodresnė viltis pasiekti garsesnių laimėjimų sušvito 1905 m. Didžiajame Vilniaus Seime, kuriame dalyvavo ir Sližys. Šios vilties uždegtas, Seimo narys

Skaitykite toliau..

Pirmoji Amerikos civilizacija ir jos paslaptinga žūtis

Praėjusio amžiaus ketvirtojo dešimtmečio pradžioje netoli Klovio miestelio Naujosios Meksikos valstijoje amerikiečių archeologas Edvardas Hovardas atrado senovės akmens amžiaus civilizacijos reliktus. Iš pradžių mokslo bendruomenė į šiuos radinius reagavo gana šaltai, tačiau 1936 ir 1937 m. ekspedicijos parodė, kad tai nebuvo klaida ar klastotė. Be to, vietiniai gyventojai liudijo apie panašius radinius, kurie buvo atrasti dar 1920 m. Tolesni tyrimai aptiko panašius radinius visoje JAV teritorijoje, taip pat šiaurės Meksikoje ir pietų Kanadoje. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Radioaktyviosios anglies analizė parodė, kad seniausi iš rastų akmens įrankių (daugiausia tai buvo iečių antgaliai) yra maždaug iš XII a. pr. m. e. O civilizacijos klestėjimo laikotarpis, matyt, buvo 11 500–10 600 m.

Skaitykite toliau..

Stulbinantys Rozenchano eksperimento rezultatai

Amerikiečių psichologo Deivido Rosenchano eksperimentas susidėjo iš dviejų dalių: 1 – į psichiatrijos kliniką turėjo patekti apsimetėliai, kurie turėjo įtikinti gydytojus, kad jie serga; 2 – šis etapas buvo vykdomas be pacientų su išgalvotomis ligomis. Rosenchanas norėjo suprasti, ar medikai gali atskirti tikrus psichikos ligonius nuo simuliantų.Pirmajame etape pats Rosenchanas ir dar vienuolika psichiškai sveikų žmonių kreipėsi į dvylika Amerikos klinikų, sakydami, kad jie patiria klausos haliucinacijas. Jie teigė, kad jų galvoje yra tylus balsas, kuris jiems sako įvairius žodžius. Visi šie žmonės buvo paguldyti į ligoninę ir jiems buvo nustatytos diagnozės. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Vienuolika žmonių „susirgo“ šizofrenija, o vienas – maniakine-depresine psichoze. Po patekimo į klinikas „ligoniai“ pradėjo gluminti

Skaitykite toliau..

Vunderkindas iš Liubeko

Vunderkindai kartas po karto atsiranda šiame pasaulyje. Iš kur jie atsiranda? Kas jie tokie? Mokslininkai negali atsakyti į šiuos klausimus.Papasakosime jums apie, ko gero, genialiausią vaiką istorijoje – vunderkindą iš Vokietijos miesto Liubeko. Beje, „vunderkind“ – vokiškas žodis. Todėl viskas idealiai sutampa… Kalbėsime apie berniuką, kurio vardas buvo Kristianas Frydrichas Heikenas. Jis gimė 1721 m. ir paliko šį pasaulį 1725 m. Tai reiškia, kad berniukas gyveno tik ketverius metus. Beje, tai būdinga genialiems – „stebuklingiems” – vaikams.Yra net tokia teorija, kad genialūs žmonės ilgai neužsibūna šiame pasaulyje. Jiems čia tiesiog nėra ką veikti. Jie greitai suvokia tai, ką turi sužinoti, ir taip pat greitai išeina – tęsia savo kelią kitur. Šiuolaikiniai

Skaitykite toliau..

Venecijos rūmų prakeiksmas

Venecija – vienas nuostabiausių miestų Žemėje: jis yra ir gražus, ir baugus tuo pačiu metu. Maro epidemijos, niūrūs karnavalai, politinės intrigos – visa tai buvo, bet šiandien prisiminsime visai kitą, ne mažiau šiurpinančią istoriją iš miesto gyvenimo.Palazzo Dario, arba Ka’ Dario – tai liūdnai pagarsėję rūmai, kurių nuosavybė, kaip daugelis tiki, atnešė nemažai kančių įvairiems žmonėms visiškai skirtingais istorijos laikotarpiais. Pastatyti 1487 m. nei tai gotikos, nei tai renesanso stiliumi, jie yra puikus viduramžių architektūros paminklas. Pirmasis šio turto savininkas buvo Džiovanis Dario – labai talentingas diplomatas ir Venecijos Senato sekretorius.Po jo mirties rūmai atiteko Džiovanio dukrai Marietei. Po kelerių metų jos vyras buvo nužudytas, o nelaiminga našlė nusižudė savo

Skaitykite toliau..

Karaliaučiaus katedros virsmai

Tikslios Karaliaučiaus (Kionigsbergo) katedros, pastatytos baltikiniu gotikos stiliumi, statybos pradžios datos nežinoma. Jos „gimtadieniu“ laikoma pirmoji paminėta dokumentuose data – 1333-ų rugsėjo 13-a. Oficialia statybos pabaigos data nurodyta 1380 metai, nors darbai katedroje tęsėsi ir vėliau. Karaliaučiaus katedra nepalieka įspūdžio itin sėkmingomis proporcijomis ar vieningu meniniu dizainu. Jos svarba pasireiškia ordino bažnyčios statusu, nors ir buvo nuolat perstatoma ir formuojama iki baroko laikų pagal laikmečio reikalavimus.Katedros planas atitinka ordino bažnyčių schemą trijų navų parapijinės bažnyčios tiesia pabaiga, bet be kriptos (požeminės koplyčios). Ant ko stovi Karaliaučiaus katedra? Kadangi statybai buvo pasirinkta vieta ant Pregolės upės salos, teko sutvirtinti gruntą. Ji stovi ant žemės pylimo, trijų-keturių metrų storio durpių sluoksnio, o po juo –

Skaitykite toliau..

Baltaodžiai indėnai

Baltaodžiai indėnai yra realybė, ir tai nėra nieko keisto, jei žinote tikrąją mūsų žemės civilizacijos istoriją. Maždaug prieš dvidešimt penkis tūkstančius metų į Ameriką pradėjo keltis antai, kuriuos mes vadiname atlantais… Kai praėjusio amžiaus vokiečių keliautojas Heinrichas Bartas pirmą kartą atrado Sacharos dykumoje drėgmę mėgstančių gyvūnų piešinius ir papasakojo apie tai Europoje, jį išjuokė. Kai kitas vokiečių tyrinėtojas Karlas Mauchas pasidalijo su kolegomis savo įspūdžiais apie milžiniškus statinius Zimbabvėje, jį apsupo šalto tylėjimo ir nepasitikėjimo siena. Anglas Persis Fosetas, keliaujantis po Braziliją mūsų amžiaus pradžioje, būtų patyręs tą patį nelengvą likimą, jei nebūtų… amžinai dingęs džiunglėse, palikęs tik kelionės užrašų knygą. Jaunieji drąsaus keliautojo amžininkai ją pavadino „Neužbaigta kelionė“… (Visą apybraižą

Skaitykite toliau..

Epas, senesnis nei biblija

Šimtmečius Europos studentai skaitė antikinius mitus apie Heraklį ir Odisėją, stebėdamiesi senovės didvyrių žygdarbiais. Krikščionys žinojo Senojo Testamento stipruolio Samsono, kuris plikomis rankomis draskė liūtus į gabalus, istoriją. Menininkai nutapė šimtus paveikslų apie šiuos herojus, skulptoriai išdrožė dešimtis statulų, bet niekas nežinojo, kad ir bibliniai, ir antikiniai herojai kilę iš vieno personažo…1849 m. britų archeologas Ostinas Henris Lejardas vykdė kasinėjimus Artimuosiuose Rytuose. Jis norėjo rasti įrodymų apie Senajame Testamente aprašytus įvykius. Tuo metu buvo manoma, kad Biblija yra seniausias tekstas pasaulyje. Tačiau Lejardo kasinėjimai paneigė šią versiją. Jo rastos akmeninės lentelės iš karaliaus Ašurbanipalo bibliotekos Ninevėje pasirodė esąs daug senesnės už seniausius biblinius tekstus. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Plokštės buvo

Skaitykite toliau..

195-i metai Lietuvos ir Belgijos karinės bendrystės

1830-1831-ieji Europoje buvo revoliucijų metai. Išsivadavimo sąjūdžiai užsiplieskė Italijos ir Vokietijos žemėse, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Rusijos imperijos aneksuotose buvusioje Abiejų Tautų Respublikoje, Nyderlanduose. 1830 m. rugpjūčio 25 m. Briuselis sukilo ir per porą mėnesių iš Nyderlandų pietrytinės provincijos išstūmė sukilimo malšinti atvykusią olandų kariuomenę. Taip susikūrė laisva Belgija Karalystės. Prieš 195 metus, 1830 m. lapkričio 11 d., pirmajam posėdžiui Briuselyje susirinko naujai išrinktas Belgijos Karalystės Nacionalinis Kongresas, kūręs valstybės konstituciją, toliau vedęs valstybę link nepriklausomybės ir konstitucinės monarchijos. Nacionalinis Kongresas oficialiai paskelbė, kad Nepriklausomybės kova prieš Nyderlandus laimėta.Belgijos sėkmė įkvėpė ir lenkus, sukilusius prieš Rusiją 1830 m. lapkričio pabaigoje. Apie 1830-1831 m. sukilimą papasakosime ateityje, o šiandien – apie Belgiją. Juk

Skaitykite toliau..

Senovinio Japonijos karjero slėpiniai

Mūsų planetoje randama vietų, labai panašių į karjerus, kuriuose kasyba vyko senovėje ir galėjo būti vykdoma naudojant aukštųjų technologijų mašinas. Pakalbėkime apie vieną tokių vietų, rastą tolimojoje Japonijoje. Tekančios saulės šalyje gausu paslaptingų vietų. Viena jų yra karjeras, esantis aukštikalnėse, Nokogirio regione. Nokogirio kalnas pažodžiui reiškia „kalnas-pjūklas“, jo aukštis yra 329,5 metrai. Toks neįprastas pavadinimas kalnui buvo suteiktas dėl nuostabios formos – vienintelės tokios pasaulyje. Būtent ši forma ir aplinkinės gamtos grožis leido šią vietą paversti atviru muziejumi, į kurį kasmet atvyksta daugybė turistų, ieškančių savęs ir harmonijos su pasauliu. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Nokogirio kalnas sudarytas iš vulkaninio tufo, kuris puikiai tinka įvairių konstrukcijų statybai. Todėl istorikai teigia, kad

Skaitykite toliau..

Genialiojo matematiko pėdsakai istorijoje

Apie didžiojo graikų mokslininko Archimedo gyvenimą žinoma nedaug, nors, palyginti su kitais senovės išminčiais, apie jį žinome daugiau nei apie kitus. Būdamas tikrai gabus žmogus, jis amžiams įėjo istorijon genialaus mokslininko vaidmeny. Kas žino, kiek jis būtų sugebėjęs išvystyti mokslą, jei jo gyvenimas nebūtų tragiškai nutrūkęs?.. Senovėje jis buvo labiau žinomas kaip ginklų išradėjas. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Superginklo išradėjas: Archimedo letena Gyvenęs Sirakūzuose, Archimedas sukūrė daugybę ginklų, skirtų miestui apginti nuo užpuolikų, tarp jų – sudėtingą „mirties spindulį“, kuris sutelkdavo saulės spindulius į priešo laivus ir juos padegdavo. Jis taip pat sugalvojo veiksmingas katapultas ir „gigantišką leteną“, kuri įsikibdavo į laivo korpusą ir priversdavo jį apvirsti. Svertų meistras Archimedas pritaikė

Skaitykite toliau..

Draugą vergovėn pardavęs „kilnusis” Robinzonas

Kiek berniukų, vaikystėje skaitydami nuostabią Danielio Defo istoriją apie Robinzoną Kruzą, kuris sugebėjo daugiau nei du dešimtmečius gyventi negyvenamoje saloje ir neprarasti žmogiškumo, žavėjosi šio herojaus dvasios stiprybe. Ir apskritai, visas Robinzono įvaizdis atrodė toks herojiškas ir teigiamas. Net tai, kad jis buvo pamaldus krikščionis ir nuolat kreipėsi į Bibliją moralinės paramos, kadaise visiškai netrukdė skaitytojui. Laikai buvo tokie, reikia atsižvelgti į epochą ir to visuomenės, kurioje jis augo, normas, suprato mūsų tautiečiai, gyvenę sovietijoje. Beje, įdomu, kad fragmentai su biblinėmis citatomis ir paties Robinzono religiniai samprotavimai nebuvo cenzūruojami. Paimkime bet kurį sovietinį Danielio Defo romano leidimą , kuris, tikriausiai, anuomet buvo kiekvienos šeimos namų bibliotekėlėje, ir tai lengvai įsitikinsime. Tačiau griežtai

Skaitykite toliau..

Užburianti legenda apie moterį-ruonę Kopakonan

Farerų salose tikima, kad kažkada ruoniai buvo žmonės, kurie vieną kartą nusprendė mirti jūroje. Kartą per metus, tryliktąją naktį, jiems buvo leidžiama priplaukti prie kranto ir nusimesti savo kailius. Jie prisijungdavo prie žmonių, kartu su jais šventė ir šoko.Jaunas ūkininkas iš Mikladaluro kaimo labai susidomėjo šia istorija. Todėl vieną kartą tryliktąją naktį jis pasislėpė už akmenų ir pamatė, kaip iš vandens pradėjo išlįsti ruoniai. Jų buvo daug, jie lipo ant uolų, nusirengė kailius ir juos tvarkingai sudėjo. Be kailių jie atrodė kaip įprasti žmonės. Vaikinas pastebėjo vieną ruonių merginų, ir jos grožis jį pavergė. Ji paliko savo kailį netoli vietos, kur jis slėpėsi. Vos tik prasidėjus šokiui, ūkininkas nubėgo prie

Skaitykite toliau..

Majų piramidžių įdomybės

Du kartus per metus tūkstančiai turistų renkasi senoviniame Čičen-Icos regione, Meksikoje, El Castillo (t.y. Pilies) piramidėje. Pasak legendos, čia gyvena plunksnuotas gyvatės dievas Kurunas, kuris nusileido iš dangaus, kad palaimintų savo tikinčiuosius žemėje. Kiekvienais metais pavasario ir rudens lygiadienio metu saulėlydis meta šešėlį ant turėklų į šiaurę nuo El Castillo piramidės, tarsi gyvatė, slenkanti laiptais. Archeologai beveik šimtą metų tyrinėjo piramidės vidų. Archeologiniai El Castillo piramidės tyrimai ne tik rodo griuvėsius ar purvą, iš kurių buvo pastatytos daugelis Centrinės Amerikos piramidžių, bet ir dvi ankstesnes piramides. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Žinoma dėl savo malonios radialinės simetrijos, tvarkingų laiptinių platformų ir viršūnių šventyklų, El Castillo piramidė yra viena iš žinomiausių piramidžių

Skaitykite toliau..

Neiššifruojamas rankraštis: Voiničo manuskripto mįslės

Šiuolaikinis mokslas jau gali įrodyti, kad knygos turinys yra prasmingas, tačiau dar negali iššifruoti to, ką parašė viduramžių alchemikas.Visą XX amžių lingvistai, istorikai ir kriptografai domėjosi klausimu – kas gi parašyta paslaptingoje knygoje, pavadintoje „Voiničo rankraščiu“ pagal antikvaro Vilfrido Voiničo, kuris 1912 m. iš naujo atrado rankraštį, pavardę. Pavardė Voinič yra gerai žinoma skaitytojams: Etel Lilijan Voinič-Bul, airių logiko ir matematiko Džordžo Bulo (gal girdėjote ką apie „Bulo algebrą“?) dukra, parašė romaną „Gylys“. Šioji knyga nėra svarbi mūsų istorijai, bet pati Etel, kuri vėliau tapo Vilfrido Voiničo žmona, joje dar pasirodys.Šiuolaikinė rankraščio istorija prasidėjo 1912-ais, kai Niujorko antikvaras Voiničas kažkurioje paslaptingoje vietoje nusipirko krūvą senų rankraščių. Jis visais būdais slėpė

Skaitykite toliau..

Senojo Prahos laikrodžio paslaptys

Turbūt Prahoje nėra mistiškesnio ir labiau kraują stingdančio viduramžių simbolio nei astronomijos laikrodis. Šis nuostabus kūrinys saugo savo kūrėjo – laikrodininko Hanušo – baisią istoriją. Vieną dieną šis talentingas meistras pasiūlė miesto valdžiai sukurti ypatingą laikrodžį, kuris ne tik papuoštų savivaldybės pastatą, bet ir paverstų Prahą unikaliu bei gražiausiu Europos miestu. Meras ir jo komanda trumpai pasitarė ir davė sutikimą. Sumanusis laikrodininkas, kuris taip pat buvo matematikos ir astronomijos profesorius universitete, nedelsdamas ėmėsi darbo. Dienomis ir naktimis jis braižė savo monumentalų kūrinį, o kai suprato, kad profesoriui nederėtų eikvoti jėgų nuobodžiam braižymo darbui, pasamdė padėjėją, jaunuolį Jakubą Čeką. 1492 m. laikrodžio pristatymo dieną priblokšta minia žavėjosi retu grožiu laikrodžio mechanizmu,

Skaitykite toliau..

Pamirštos ekspedicijos, kadaise atvėrusios nežinomus tolius

Mūsų šiuolaikinis pasaulio supratimas grindžiamas drąsių, nebijančių sunkių išbandymų ir mirties žmonių pasiekimais. Keliautojai buvo pasirengę rizikuoti labai daug kuo, leisdamiesi ekspedicijon į atšiaurias, iki tol neatrastas vietas. Istorijoje gausu išskirtinės drąsos pavyzdžių, tačiau tik labai nedaugelio keliautojų vardai išliko jos „amžinosiose lentose”. Papasakosime apie keletą nepelnytai pamirštų ekspedicijų, kurių kiekviena iš esmės pakeitė pasaulio žemėlapį. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Luisas Vaeso de Toreso Australija 1605 m. trys Ispanijos laivai išplaukė ieškoti paslaptingos Australijos. Vieno iš fregatų kapitonas buvo Luisas Vaesas de Toresas, kuris per audrą atsiskyrė nuo pagrindinės grupės. Visiškai atsitiktinai jūrininkas atsidūrė Naujojoje Gvinėjoje ir palaikė ją Australija, nors ji buvo tik už sąsiaurio. Toresas baigė savo dienas

Skaitykite toliau..

Brezė pilies mūrų ir požemių slėpiniai

Viduramžių pilis Brezė yra Prancūzijoje ir garsėja keliais ypatumais, savaime suprantama, be savo amžiaus. Tačiau pagrindinis Brezė ypatumas yra ne pati pilis, o tai, kas yra po ja ir aplink ją. Tai giliausias griovys Europoje, kuris apjuosia Brezė pilį, ir katakombos, iškastos po šiuo senoviniu pastatu per ilgą jo egzistavimo laiką. Bet pradėkime nuo to, kad pilis yra privati nuosavybė, nors turistams čia leidžiama lankytis. Be to, savininkai neslepia, kad visi dabartiniai restauravimo darbai atliekami būtent pajamomis iš turistų. Tačiau kaip prieinamas muziejus Brezė pilis buvo atidaryta tik 1998-ais. Tai tapo įmanoma dėka dabartinių pilies savininkų – nuo 1959 m. ji priklauso Kolberų šeimai.Reikia pasakyti, kad senovinė pilis priklauso senai giminei.

Skaitykite toliau..

Neolito revoliucija

Mokslininkų tarpe nerimsta diskusijos apie tai, kaip pirmykštis pasaulis perėjo prie žemės ūkio ir prijaukino gyvūnus?Maždaug prieš dvylika tūkstančių metų ledynai pradėjo trauktis. Begalinė ledynmečio tamsa baigėsi, atsivėrė žaliuojantys Žemės šiaurės platūs plotai. Brendo svarbiausias įvykis žmonijos istorijoje – neolito revoliucija… Iki šio momento primityvusis žmonių – rinkėjų pasaulis pasiekė aukščiausią tobulumą. Visame plane, iki ledynų krašto, klajojo žmonių būriai, medžiodami paskutinius mamutus ir kainozojaus eros pabaisas.Ištobulinti kauliniai darbo įrankiai leido maksimaliai panaudoti sumedžiotus gyvūnus ir surinktus vaisius. Nuotoliniai ginklai – lankai ir ietys – iškėlė medžioklę į neregėtą aukštumą. Žmonės-rankiotojai buvo pasiekę aukščiausią savo raidos tašką, bet jie negalėjo pakeisti pačios gamtos, negalėjo įveikti atsitiktinumo valios. Žmonės tebepriklausė nuo gamtos

Skaitykite toliau..

Grėsmingo prakeiksmo tamplierių žudikams šleifas

Prancūzijos karalius Pilypas IV Gražusis iš Kapetingų dinastijos įvykdė ne tik neteisybę tamplierių atžvilgiu. Tai buvo tikra išdavystė. Kai Prancūzijoje prasidėjo liaudies neramumai dėl nepakeliamų mokesčių ir karaliaus sprendimo sumažinti aukso ir sidabro monetų svorį, monarchas rado prieglobstį mieste-tvirtovėje Tamplyje, kurį tamplieriai pastatė savo aukščiausiajai vadovybei Paryžiaus centre. Didysis magistras Žakas de Molė šiltai sutiko Pilypą IV ir nieko nuo jo neslėpė, atskleidęs tvirtovės gynybinės sistemos ypatybes ir jos požeminių sandėlių, prikimštų tamplierių per du šimtmečius sukauptais lobiais, paslaptis. Didysis magistras neatsižvelgė į tai, kad būti turtingesniam už karalių yra mirtinas pavojus. Jis buvo Pilypo IV dukters krikštatėvis ir manė, kad monarchas jam palankus. Tačiau pamatęs legendinius tamplierių lobius, karalius

Skaitykite toliau..

Henrikas VIII ir „nelabojo šalmas”

Žvelgdami į Henriko VIII portretus, matome apkūnų ir geranorišką žmogų. Istoriniai įrašai rodo, kad jis mirė dėl progresuojančio diabeto, greičiausiai dėl gyvenimo, kupino perdėto prabangos. Be cukrumi turtingos mitybos, karaliaus gyvenimas pasižymėjo prabangiu laisvalaikiu ir netvarkingumu. Kai kurie tyrimai rodo, kad jis tikriausiai sirgo kokia nors psichine liga, kuri galėtų paaiškinti jo ekscentrišką elgesį ir dažnus nuotaikos svyravimus. Akivaizdu, kad visa tai galiausiai turėjo įtakos jo sveikatai.  1547 m., būdamas 55-ių metų, Henrikas VIII mirė, sverdamas šimtą keturiasdešimtį kilogramų, ir turėjęs pusantro metro juosmens apimtį. Minima, kad prieš laidotuves jo kūną teko daug kartų plauti aromatinėmis esencijomis dėl atgrasaus palaikų kvapo. Tačiau jaunystėje karalius buvo disciplinuotas sportininkas, užsiiminėjo ėjimu, alpinizmu ir

Skaitykite toliau..

Įdomioji Karo muziejaus rinkinių vertybė – 1920 m. Lietuvos kariuomenės karių dienotvarkė

Prieš 107 metus, 1918 m. lapkričio 23 d., buvo išleistas pirmasis įsakymas kurti Lietuvos ginkluotąsias pajėgas. Todėl šį mėnesį, minint Lietuvos Kariuomenės dieną, Vytauto Didžiojo karo muziejus kviečia su pirmųjų Lietuvos karių kasdienybe susipažinti iš arčiau. Dienotvarkė su 12-ojo pėstininkų Kauno pulko 6-osios kuopos vado vyr. ltn. Sergijaus Bukevičiaus (1888-1975) pastabomis – kiek neįprastas, tačiau labai svarbus ir įdomus šaltinis. Jis atskleidžia Nepriklausomybės kovų metais įkurto, 1920-1924 m. egzistavusio, pėstininkų pulko ir bendrai Lietuvos karių rutiną, kasdienybę, auklėjimą, vertybes, jaunos Lietuvos Kariuomenės identiteto kūrimą. Didesnio formato, 33 x 42 cm dydžio, stilizuota dienotvarkė, tikėtina, buvo kurta kaip kiekvieną dieną karius pasitinkanti atmintinė. Vienoje lapo pusėje tvarkaraštis surašytas juodomis, raudonais paspalvintomis

Skaitykite toliau..

Vampyrų žinovas

Antuanas Augustinas Kalmė (1672–1757) – žinomas prancūzų teologas, gerbiamas to meto mokslininkas ir istorikas. Būdamas šešiolikmetis jis tapo vienuoliu, o trisdešimt dvejų jau užėmė aukštą postą Miunsterio abatijoje. Protingas ir talentingas Kalmė tapo Šv. Leopoldo vienuolyno abatu, vėliau – Sinono abatu. Jo gyvenimo metai sutapo su vampyrizmo epidemijų protrūkiais Europoje. Keletą metų jis rinko informaciją apie vampyrus Vengrijoje, Bohemijoje, Moravijoje ir Silezijoje ir 1746 m. ją atspindėjo savo traktate „Disertacija apie vaiduoklių, vampyrų ir šmėklų atsiradimą“. Analizuodamas pranešimus apie vampyrizmo atvejus, jis nepatvirtino vampyrų egzistavimo fakto, bet jį pripažino. Jį remiančios demonologijos atstovai ir net kritiškai nusiteikęs Volteras Kalmė darbą priėmė kaip patvirtinimą, kad vampyrai egzistuoja. Kalmė itin atsakingai žiūrėjo

Skaitykite toliau..

Babelio bokšto padegėjas

„Štai aš esu prieš tave, pražūtingas kalne”, sako Viešpats, „kuris niokoji visą žemę, ir ištiesiu savo ranką virš tavęs, ir numesiu tave nuo uolų, ir padarysiu tave apdegusiu kalnu. Ir iš tavęs nebus paimtas akmuo kampams ir akmuo pamatams, bet tu amžinai liksi apleistas…“Tai pranašo Jeremijo pranašystė. Biblija mums pasakoja, kad iki potvynio žmonės buvo viena tauta ir kalbėjo viena kalba. Ir žmonės nusprendė pastatyti miestą, pavadintą Babilonu, ir bokštą iki dangaus, kad „pasidarytų vardą“. Bokšto statyba buvo nutraukta Dievo, kuris privertė žmones kalbėti skirtingomis kalbomis, dėl ko jie nustojo suprasti vieni kitus, negalėjo tęsti miesto ir bokšto statybos ir išsisklaidė po visą žemę.Archeologai ieškojo bokšto Babilone ir jo apylinkėse.

Skaitykite toliau..

Radioaktyvių pelenų sūkuriuose

Šįkart papasakosime, kaip „humaniškiausia” pasaulio šalis vertė savuosius piliečius radioaktyviais pelenais. Ir kalba eis ne apie Černobylį. Šešios radiacinės katastrofos, šeši didelio masto radioaktyvūs užteršimai, kuriuos slėpė sovietinis režimas, ir apie kuriuos dauguma „postsovietinių“ visuomenių niekada negirdėjo.Pirmas atvejis: sovietų palydovo su branduoline įranga „Kosmos-954” perkėlimas iš kosminių pajėgų į antžemines 1978 metais. Kosminis palydovas su atominiu reaktoriumi staiga nusprendė baigti savo gyvenimą ryškiai ir nukeliavo į buržuazinę Kanadą trumpiausiu maršrutu. Sovietų palydovo nuolaužos, įskaitant aktyviąją reaktoriaus zoną, sušildė šaltą Kanados žemę šimto dvidešimties tūkstančių kvadratinių kilometrų plote. Niekas nenukentėjo, nuolaužos buvo surinktos kanadiečių ir amerikiečių bendromis pastangomis, bet skandalas buvo didžiulis.Rezultatas: aukų nebuvo, nukentėjusiųjų nebuvo, SSRS sumokėjo Kanadai kompensaciją ir trejiems metams

Skaitykite toliau..

Keturkojo draugo įdomybės

Pasaulį sąlyginai galime suskirstyti į dvi grupes – šunų augintojus ir kačių mylėtojus. Katėms skirsime atskirą pasakojimą, o šįkart suskaičiavome net pusšimtį įdomybių apie ištikimąjį keturkojį draugą – šunį. Ar žinojote, kad šunys supranta iki pustrečio šimto žodžių ir gestų, moka skaičiuoti iki penkių ir gali spręsti paprasčiausias matematikos užduotis. Jų intelektas prilygsta dvejų metų vaiko lygiui. Šunys nemėgsta apkabinimų – jiems tai yra dominavimo ženklas. Taigi, jei mėgstate glebėsčiuotis su augintiniu, nustokite tai daryti.  Šunys girdi ultragarsinį švilpimą. Polas Makartnis, žinodamas apie tai, įrašė tokį garsą dainos „Day in the Life“ pabaigoje specialiai savo škotiškam aviganiui. Senovės Kinijoje mažas pekinų veislės šunelis buvo paskutinė imperatoriaus gynybos linija: jis slėpdavosi rankovėje ir pavojaus

Skaitykite toliau..

Minotauro pėdomis

Net turint istorinius rašytinius šaltinius, sunku, o kartais ir neįmanoma tiksliai nustatyti ribą, kurioje tiesa susipynė su išmone, sukuriant keistus ir paslaptingus legendos. Viena tokių legendų – mitas apie Tesėją ir Minotaurą.Maždaug 1600–1400 m. pr. m. e. iš Balkanų pusiasalio šiaurės į jo pietines dalis prasidėjo aktyvus achajų, laikomų senovės graikų protėviais, migracija. Tačiau vietos, į kurias taip troško persikelti migrantai, nebuvo tuščios. Didžioji jų dalis jau buvo mažų Kretos valstybių, atskirtų kalnų masyvais, valdžioje, o tai iš pradžių trukdė jų suvienijimui, nors rimtų priežasčių tokiam suvienijimui jie neturėjo, nes ilgą laiką nepatyrė nei karų, nei priešiškų genčių antpuolių. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Kretos sala tapo vientisa valstybe tik karaliaus

Skaitykite toliau..

Didžiosios piramidės šifras

Atrodytų, kad apie Cheopso piramidę parašyta daugybė straipsnių. Tačiau nuolat atsiranda vis naujų duomenų, verčiančių vėl ir vėl grįžti prie šios amžinybę siekiančios temos. Kaip piramidė atrodė pradžioje? Amerikiečių inžinierius Raimondas Manersas 1996 m. lapkričio mėn. paskelbtame straipsnyje teigė, kad Didžioji piramidė savo pradinėje formoje pasižymėjo dviem ypatybėmis: blizgiu paviršiumi ir įgaubtomis vidurinėmis briaunomis. Senovės statybininkai piramidę padengė poliruoto kalkakmenio sluoksniu. Jos kraštai buvo tokie blizgūs, kad juos buvo galima pamatyti iš daugybės kilometrų atstumo. Ryte ir vidurdienį saulės spinduliai, atspindėti nuo šio veidrodinio paviršiaus, tariamai buvo matomi net iš Mėnulio. Vietiniai gyventojai daugelį amžių su baime žiūrėjo į piramidę ir jos poliruotus akmenis.Apdailos akmenys pasižymi idealiais stačiaisiais kampais, kurių

Skaitykite toliau..

Romos katakombų baziliskas

Viena iš didžiausių Romos įžymybių yra jos garsiosios katakombos (Catacombe di Roma). Jos atsirado ankstyvojo krikščionybės laikotarpiu. Amžinojo miesto teritorijoje yra daugiau nei šešiasdešimt įvairių katakombų, kurių bendras ilgis siekia 150–170 km. Jose esama apie 750 tūkstančių kapaviečių, kurių didžioji dalis yra po žeme palei Apiano kelią. Esama prielaidų, kad kažkada čia buvo akmens skaldyklos.Su Romos katakombomis siejamos legendos apie baziliską – būtybę paukščio galva, sparnuoto drakono kūnu ir gyvatės uodega. Jo aprašymas randamas dar IV a. pr. m. e., Plinijaus Vyresniojo „Gamtos istorijoje“. Pasak senovės tikėjimų, baziliskas gali žudyti žmones savo nuodingais dantimis, taip pat savo kvėpavimu ir žvilgsniu. Iš čia kilo sąvoka apie mirtiną „bazilisko žvilgsnį“. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.)

Skaitykite toliau..

Emos Richter fenomenas

1873 m. mažame provincijos miestelyje netoli Leipcigo gyvenimas tekėjo savo eiga. Jis buvo ramūs ir ramus. Visi vietiniai gyventojai pažinojo vieni kitus iš veido ir vardu. Kiekvienas menkiausias įvykis buvo karštai aptariamas turgaus aikštėje, o visos gandos sklido miško gaisro greičiu. Būtent čia gimė mergaitė, kurios vardą po kelerių metų šnabždės ne tik kaimynai, bet ir daugelis pasaulinio garso mokslininkų. Kuo 8-metė Ema Richter sugebėjo taip išgąsdinti mokslo atstovus? Richterių šeima buvo visiškai paprasta. Tėvas Johanas buvo aritmetikos ir istorijos mokytojas vietinėje mokykloje. Motina Greta buvo siuvėja. Jie gyveno ne itin turtingai, bet turėjo viską, ko reikėjo. Svarbiausia, kad namuose vyravo abipusė pagarba ir meilė. Kai porai gimė ilgai laukta dukra, jie

Skaitykite toliau..

Bloknamių kilmė

Lietuvoje jie atsirado šiek tiek vėliau, nei sovietinės imperijos sostinėje: pirmieji stambiaplokščių namų, dažniausiai vadinamų „bloknamiais” kvartalai iškilo tarp dabartinių Geležinio Vilko, Žemaitės gatvių ir Savanorių prospekto, bei netoliese a.a. Grąžtų gamyklos – tarp Naugarduko, Smolensko, T.Ševčenkos ir Birželio 23-osios gatvių. Tiesa, būta nediduko bloknamių kvartalo ir vilniškiame Antakalnyje, bet čia jis buvo greičiau išimtimi, nei taisykle. Įdomu tai, kad bloknamiams kiek pavėlavus atkeliauti į Lietuvą, jie nebuvo vadinami „chruščiovkėmis”, kaip įprasta maskolijoje, o „chruščiovkių” vardas prigijo neįmantriems silikatinių plytų daugiabučiams, kuriuose spietėsi ankšti pereinamų kambarių butukai. Visgi, bloknamiai, sovietinėje imperijoje vadinti „chruščiovkėmis” dėl jų statybos pradžioje valdžiusio ūmiojo „kukurūzninko” Nikitos Chruščiovo, it utėlės benamio barzdoje, dauginosi bekraščiuose sovietijos tyruose,

Skaitykite toliau..

Kas sunaikino dinozaurus?

Iki šiol mokslininkai negali vienareikšmiškai atsakyti į klausimą: kodėl prieš 65 mln. metų išnyko dinozaurai. Tarp galimų priežasčių, sukėlusių šį įvykį, minimos įvairios katastrofos, tokios kaip atšalimas, ugnikalnių išsiveržimai ir asteroido kritimas. Tačiau, greičiausiai, viskas buvo daug paprasčiau ir įdomiau… Tarp tų, kurie gyveno Žemėje mezozojaus eroje (nuo 251 mln. iki 65 mln. metų), didžiausią žinomumą ir populiarumą turi dinozaurai. Apie šiuos nuostabius milžinus kuriami meniniai filmai, jie dažnai minimi fantastinių romanų puslapiuose, jiems statomi paminklai ir skiriami eilėraščiai. Na, o kiek mokslo darbų parašyta apie šiuos senovinius roplius – net neįmanoma suskaičiuoti. Gana įmanoma, kad tokio didelio dėmesio senoviniams mezozojaus gigantams priežastis yra jų paslaptingas išnykimas nuo Žemės paviršiaus maždaug prieš

Skaitykite toliau..

Prūsijos širdies sergėtojai

Senovės prūsai užėmė gana kompaktišką teritoriją Baltijos jūros pakrantėje tarp Memelės ir Vyslos upių. Prūsams priklausė keletas giminingų kilmės genčių – sembai, natangai, pogezai, pomezai, skalvai, galindai, jatvagai ir varmiai. Pastarųjų žemės, žiūrint į šiuolaikinį žemėlapį, šiaurės vakaruose ribojosi su Vyslos (dar vadinama Kaliningrado) įlanka, o vakaruose – su Vokietijos teritorija. Tai buvo savotiškas senovės Prūsijos centras.Nors paminėjus prūsus iš karto į galvą ateina Vokietija, jie nepriklauso germanų gentims. Prūsai priklausė baltų tautoms, kurios dar priešistoriniais laikais apsigyveno pietryčių Baltijos jūros pakrantėje. Juos siejo bendra istorija, bendra kultūra ir beveik vienoda kalba. Tačiau labiausiai juos vienijantis elementas buvo tikėjimas. Tikėjimą prūsų tarpe įdiegė Videvutas (Videvuto) ir jo dvynys brolis Brutenas

Skaitykite toliau..

Užkietėjęs Romos priešas ir genialus karvedys

Hanibalas Barka buvo Kartaginos vadas, gyvenęs III–II a. pr. m. e. Jis labiausiai įsimintinas dėl savo karinių kampanijų prieš Romą Antrajame Pūnų kare. Dėka jo sumanių veiksmų kartaginiečiai pasiekė keletą šlovingų pergalių prieš Romą ir užėmė teritorijas pietų Italijoje. Istorijoje jis liko vienas didžiausių pasaulio karo vadų, kartu su Julijumi Cezariumi, Aleksandru Makedoniečiu ir Napoleonu. Hanibalas gimė 247 m. Kartaginoje, finikiečių valstybėje Šiaurės Afrikoje, dabartinio Tuniso teritorijoje. Jo vardas pūnų – Kartaginos – kalba reiškė „Baalio malonė“: Baalis – aukščiausioji pūnų dievybė. Hanibalo tėvas buvo Hamilkaras, Kartaginos karo vadas. Kai Hanibalas gimė, Kartagina buvo karo su Romos respublika būsenoje. Pirmasis Pūnų karas baigėsi kartaginiečių pralaimėjimu. Tačiau Hamilkaras romėnuuose matė pagrindinius

Skaitykite toliau..

Bretanės miškų paslaptys

Ši Prancūzijos vieta yra apdainuota daugelio poetų ir rašytojų. Šiandien papasakosime apie Broceliand mišką, genialų išgalvotą kūrinį, kurio prototipu tapo didžiausias Bretanės miško masyvas – Pempono miškas. Jei tikėti senovės legendomis, kažkada pasakų miško tankmėje slėpėsi gražios fėjos ir piktos nykštukės, o virš medžių viršūnių skraidė ugnimi spjaudantys drakonai… Druidų karalystė: pirmosios legendos apie Broseliandą atsirado senais laikais, kai šias vietas dar apgyvendino keltų gentys, o pati Bretanė buvo vadinama Armorika. Pasakojimai byloja, kad iš pradžių visa šiuolaikinio pusiasalio teritorija buvo padengta šimtamečiais miškais, kur lieknos pušys kaitaliojosi su vešliais ąžuolais, bukais, guobomis, ir kiekvienas šių medžių buvo pripildytas stebuklingos jėgos. Manoma, kad Pemponas yra stebuklingai išlikęs saugomas tų senųjų miškų gabalas,

Skaitykite toliau..

Tolimi terminatoriaus pirmtakai

Istorikai teigia, kad žodis „robotas“ buvo sugalvotas 1920 m. čekų rašytojo Karelo Čapeko. Tai šiek tiek pavėluota, nes vienokios ar kitokios formos pirmieji pilnaverčiai automatiniai įrenginiai atsirado dar prieš šimtus metų. Pavardinsime kelis robotus, pagamintus dar gerokai prieš paties sąvokos „robotas“ atsiradimą – nuo Leonardo da Vinčio androido iki Žako de Vokansono mechaninės anties, kuri net galėjo atlikti gamtinius reikalus.Manote, kad neįmanoma sudaryti sandėrio su Dievu? Nieko panašaus! Kartą Ispanijos karaliaus Pilypo II sūnus susirgo. Karalius bandė viską, siuntė žymiausius gydytojus, bet sūnus vis tiek merdėjo. Tada Pilypas II maldavo Dievą ir pasiūlė jam sandėrį: jei Dievas sugrąžins princą į gyvenimą, karalius liks skolingas. Ir čia jūs paklausite, o kaip

Skaitykite toliau..

Viduramžiškų pilių realijos

Viduramžių pilys paprastai vaizduojamos kaip kažkas pasakiško: dantytos sienos, padengtos samanomis, pakeliamas tiltas per griovį, šarvuotas kilnusis riteris skuba išlaisvinti gražuolę, įkalintą bokšte. Žinoma, tikrovėje viskas buvo ne taip romantiška. Paminėsime kelis faktus, kurie išsklaidys jūsų iliuzijas apie gyvenimą viduramžių pilyse. Ne kiekviena pilis iš tiesų yra pilimi. Šiandien žodžiu „pilis“ vadiname beveik bet kokį reikšmingą viduramžių laikotarpio statinį, nesvarbu, ar tai būtų rūmai, didelis dvaras, ar tvirtovė – trumpai tariant, viduramžių Europos feodalo gyvenamoji vieta. Toks žodžio „pilis“ minėjimas kasdieniame gyvenime neatitinka jo pirminės reikšmės, nes pilis – tai pirmiausia gynybinė tvirtovė. Pilies teritorijoje galėjo būti įvairios paskirties statiniai: gyvenamieji, religiniai ir kultūriniai. Tačiau vis dėlto pagrindinė pilies funkcija

Skaitykite toliau..

REKOMENDUOJAM PRENUMERATORIAM:

Turino drobulės slėpiniai

Restauratorių sukurtas stebuklas – didinga Marienburgo (Malborko) pilis (II)

Ramybės, gamtos ir sakralumo darna, prisikėlusi iš nebūties (II)

Restauratorių sukurtas stebuklas – didinga Marienburgo (Malborko) pilis (I)

Ramybės, gamtos ir sakralumo darna, prisikėlusi iš praeities (I)

Šeštojo dešimtmečio baldai: stilingi, šiuolaikiški, tvirti, sunkūs ir brangūs

Cezaris: ne tik politikas ir karvedys, bet ir oratorius bei rašytojas

Rasputinas – fatališkas istorijos personažas

Vaizduotę pranokstanti architektūros didybė

Gdansko rotušės puošmenys

Pirmojo popiežiaus bazilikos didybė

Vatikano muziejaus lobiai ir slėpiniai (II)

Vatikano muziejaus lobiai ir slėpiniai (I)

Sakraliosios Gietšvaldo įdomybės

Stulbinantis senovės meistrų sugebėjimų liudytojas Gdansko rotušėje

Užburianti Gieštvaldo didžiūnės puošyba

„Panem et circences!” („Duonos ir žaidimų!”)

Gintaro stebuklų lobynas Gdansko malūne (II)

Allenšteino aidai Olštyno dabartyje

Prūsiškai lenkiškas Elblongo žavumas

Žavios Milano akimirkos (II)

Panoramų rojus Elblongo bažnyčios bokšte

Milijono verta akimirka, kurią neįamžinau, ir to nesigailiu

Gintaro stebuklų lobynas Gdansko malūne (I)

Svečiuose pas Didįjį kryžiuočių ordino magistrą

Dangų remiančios Elblongo didžiūnės slėpiniai ir grožybės

Sakralumo aidai Olivos altorių šešėlyje

Dangų remianti gotikos gigantė Gdansko širdyje

Svečiuose pas Veličkos druskų kasėjus (II)

Sakralusis Liškiavos perliukas

Svečiuose pas Veličkos druskų kasėjus (I)

Gimęs viduramžiais, bet mano vienmetis – Marienburgo dičkis

Veličkos požemių magija (II)

Šventos Kotrynos didybė ir vargai Gdanske

Iš griuvėsių prikeltas sakralusis feniksas – Malborko pilies bažnyčia

Veličkos požemių magija (I)

Gotikos galiūnės didybė Olštyne

Pasaulio stebuklo „giminaitis” Sopote

Naikintuvų flotilė Milano palubėje

Karališkosios Vavelio didybės aidai (III)

Viduramžius menantys Sforcos pilies rūmai

Karališkosios Vavelio didybės aidai (II)

Sforcos rūmų arsenalas

Karališkosios Vavelio didybės aidai (I)

Brerų rūmų perliukas – Astronomijos muziejus

Kraičio skrynių slėpiniai Arklio muziejuje

Mdinos katedros muziejaus grožybės

Sakralusis Romos perliukas – šv. Petro bazilika

Žavi Jūrmalos pažiba – Kemeriai (II)

Krokuvos praeitis ir senamiesčio grožybės

Krokuvos senamiesčio pažiba – švč. Mergelės Marijos bazilika

Vavelio lobyno grožybės

Balsio apylinkių įdomybės

Vavelio kunstkameros lobiai Krokuvoje

Žavingas Jūrmalos perliukas – Kemeriai

Pasivaikščiojimas spalvingoj Vilniaus praeity XX a. pradžioje

Kerinti gražuolė Tatrų papėdėje – Zakopanė

Svečiuose pas Jo Šventenybę: Jono Pauliaus II vardo muziejus Vavelyje

6000 metų menantis miestas-tvirtovė Mdina (I)

Tūkstantis druskinių be druskos Druskininkuose

Vienuolių giesmės po viduramžių Krokuvos skliautais

Svečiuose pas kardinolą Karolį Voitylą

Sukriošėlis, sovietų imperiją griovęs neveiklumu

Japonijos sodų magija Žemaitijos glėbyje

Atogrąžų tankumynai Kopenhagos sodo oranžerijoje

Naujam gyvenimui prikelta Siesikų galiūnė

Angelo pilies Amžinajame mieste slėpiniai

Svečiuose pas Vavelio smaką Krokuvos urvuose

Piotro Mašerovo žūtis: aplaidumo pasekmė ar klastinga žmogžudystė?

Sovietinės imperijos kurpėjų lemtys

Šlovingų pergalių aidai Vavelio skliautuose

Imperatoriškosios Karakalos pirtys

Kelionė užsienin pro geležinę uždangą

Senesnė už Stounhendžą ir Egipto piramides Džgantija

Tūkstantmečio Tynieco vienuolyno žavesys II

Automobilis sovietmečiu – prabanga ir rūpestis

Margas „gazovikų” namo kontingentas amžiaus pabaigoje

Sakralioji Krokuvos viduramžių puošmena

Sovietinių prekeivių turtai iš puvėsių ir apgavysčių

Vieta, kur sovietmečiu galėjai nusipirkti dešrą!

Nuotykiai traukiniuose prieš trisdešimtį metų

Kraugerė hidra, be gailesčio rijusi ir save

Iškalbingos praeities globėja Krokuvos širdyje

Kūčios be Kalėdų, bet su Naujaisiais

Angelo pilis, saugojusi imperatorius ir popiežius

Tūkstantmečio Tynieco vienuolyno žavesys

Viduramžių aidas karalių mieste

Sakralusis Maltos perliukas – Ta’ Pinu bazilika

Kaip samovaras ir palydovas pralaimėjo varžybas skalbyklei bei šaldytuvui
Žiloje senovėje
Redakcija AIDAI.LT

Žmonijos istorijos aidai

Kiek metų iš tiesų trunka žmonijos civilizacijos istorija? Šis klausimas jaudina tiek mokslininkų, tiek paprastų žmonių protus. Šiuolaikinis mokslas teigia,

Skaitykite toliau..
2026-01-16 Komentarų: 0
Būties margumynai
Redakcija AIDAI.LT

Rubikas ir kubikas

Ernė Rubikas savo garsųjį kubą sukūrė ne kaip žaislą ir ne kaip galvosūkį. Jis kūrė vaizdinę mokymo priemonę architektūros studentams,

Skaitykite toliau..
2026-01-16 Komentarų: 0
Likimų vingiai
Redakcija AIDAI.LT

Leonardo da Vinčio CV

Aštri darbo paieškos problema kilo net didiems žmonėms. Jūsų dėmesiui – XV a. parašytas Leonardo da Vinčio gyvenimo aprašymas:„Mano šviesiausias

Skaitykite toliau..
2026-01-15 Komentarų: 0
Istorijos atgarsiai
Redakcija AIDAI.LT

Carinis antisemitizmas

Atgrasus ir pasibjaurėtinas šūksnis „bei žydov, spasaj rosiju!” („mušk žydus, gelbėk rusiją!”, rus.) neatsiejamas nuo carinėje, o vėliau – sovietinėje

Skaitykite toliau..
2026-01-14 Komentarų: 0
Būties margumynai
Redakcija AIDAI.LT

Monos Lizos lūpomis

Kiekvieną dieną apie trisdešimt tūkstančių lankytojų plūsta į Luvrą, kad pamatytų mane. Tai beveik dešimt milijonų žmonių per metus. Jie

Skaitykite toliau..
2026-01-14 Komentarų: 0
Būties margumynai
Redakcija AIDAI.LT

Paslaptingosios ledi šmėkla

Airijos pakrantėje, Dublino grafystėje, stūkso Ardgilano pilis. Jos apylinkės alsuoja senove: šimtamečiai medžiai, marmuriniai laiptai, senovinio parko tyla, iš kurio

Skaitykite toliau..
2026-01-13 Komentarų: 0
Būties margumynai
Redakcija AIDAI.LT

Dievo karvytės nuodai

Dievo karvytė: visi jos bijo, išskyrus žmones, mat nuodingas jos kraujas, o dar ir stulbinantis apetitas. Ką jūs manote apie dievo

Skaitykite toliau..
2026-01-12 Komentarų: 0
Scroll to Top

SUSISIEKITE