AIDAI

Straipsniai
Search
PRENUMERATA
Search
Straipsniai

Druska vietoj majų pinigų

Mokslininkai nesutaria, ar klasikinės eros majai galėjo naudoti druską kaip pinigus: archeologė Hyter Mak-Kilop priartėjo prie išvados, kad druska galėjo būti naudojama kaip mokėjimo priemonė majų-indėnų klasikinėje eroje (300–900 m. e. m.). Šis produktas atitinka tokius svarbius prekių pinigų reikalavimus kaip, pavyzdžiui, naudingumas, vertė, perkeliamumas ir dalumas. Remdamasi archeologiniais duomenimis, gautais iš senovinių druskos gamyklų, autorė padarė išvadą, kad keramikos standartizavimas garinant rodo pasiūlytos hipotezės pagrįstumą. Mezoamerikos civilizacijose iki jų užkariavimo europiečių pinigų vaidmenį atliko įvairūs daiktai. Taigi, tarp actekų plačiai paplito kakavos pupelės, išlikusios net po ispanų atvykimo, specialūs medvilnės audinio gabalėliai – kuachli, auksas, brangus nefritas ir įvairūs vario dirbiniai, tarp jų ir žinomi kaip „pinigai-kirviai“. Kai kurie

Skaitykite toliau..

„Karaliaus Saulės” rūmų didybė ir svitos ydos

Karvės ir ožkos vaikšto koridoriais, šunys klajoja po kambarius, ligos, sukeltos higienos nesilaikymo – toks buvo gyvenimas Versalyje Liudviko XIV laikais… Versalis – labiausiai lankomi karališkieji rūmai pasaulyje – pirmiausia asocijuojasi su menu ir turtu. Tačiau, lankantis čia, nereikėtų pamiršti, kad tai buvo milžiniškos svitos, kartais net dešimties tūkstančių gyventojų, buveinė. Dažnam smalsu, koks gi buvo šių žmonių gyvenimas šiame savotiškame „mieste“. Rūmų statytojas buvo Liudvikas XIV, „Karalius Saulė“ – absoliutus monarchas, despotas ir meno mylėtojas. Jam nepatiko tvanki Luvro atmosfera, jį traukė didžiulės erdvės, kur jis galėjo užsiimti mėgstamais užsiėmimais: medžiokle ir pasivaikščiojimais po sodus. Jis pasirinko Versalį, nedidelį kaimą tarp miškų ir pelkių, kad pastatytų savo naujuosius rūmus. Čia jau stovėjo

Skaitykite toliau..

Eksperimento „Filadelfija” mitai ir tikrovė

Daugelis paranormalių reiškinių tyrinėtojų yra girdėję arba skaitę apie „Filadelfijos“ eksperimentą, kurį JAV vyriausybė atliko 1940-aisiais eskadrinio minininko „Eldridžo“ laive Filadelfijos uoste, kurio pavadinimas ir davė pavadinimą šiam eksperimentui. Praėjus daugeliui dešimtmečių, JAV valdžia tyli apie visą informaciją apie šį eksperimentą, kuris pakliuvo į įvairias žiniasklaidos priemones, ir jo niekaip nekomentuoja. Lygiai taip pat JAV vyriausybė elgiasi ir NSO reiškinio bei NASA „Mėnulio misijos“ atžvilgiu. Tačiau daugelis šią temą tyrinėjusių mokslininkų mirė arba žuvo neaiškiomis ir paslaptingomis aplinkybėmis, o tai netiesiogiai patvirtina faktą, kad JAV tikrai vyko tokie eksperimentai. Bet kiek patikima buvo bulvarinės spaudos informacija apie laivo ir įgulos perkėlimą erdvėje ir laike, taip pat apie daugybę šio eksperimento aukų?..

Skaitykite toliau..

Tutanchamono kaukės mįslės

Nebdžeperura Tutandžamonas, geriau žinomas kaip Tutanchamonas, kurio vardo reikšmė – „gyvasis Amono atvaizdas“, buvo vienas svarbiausių faraonų viso Egipto mene. Šis faraonas valdė XVIII dinastijos Egipte laikais. Būtent po jo mirties egiptiečių juvelyrai pagamino laidojimo kaukę, kad ji taptų faraono laidojimo reikmenų dalimi. Tutanchamono kapas buvo Egipto nekropolyje Karalių slėnyje ir buvo atrastas 1922 m. archeologo G.Karterio. Jei yra kokia nors garsi Tutanchamono laidojimo reikmenų detalė, tai neabejotinai yra jo laidojimo kaukė. Dėl kažkokių priežasčių šis monarcho veido atvaizdas giliai įsiskverbė į kolektyvinę vaizduotę, galbūt todėl, kad jis leidžia mums įsivaizduoti tą milžinišką turtą, kuris buvo palaidotas kartu su juo. Jos gamyba buvo aukščiausio meistriškumo demonstravimas. Šiek tiek daugiau nei

Skaitykite toliau..

Žlugęs paranojiško diktatoriaus ir jo sėbrų sumanymas

Artėjanti karo pradžia XX amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje privertė sovietų vyriausybę priimti sudėtingus sprendimus. Vienas iš tokių sprendimų buvo sovietinės Ministrų Tarybos nutarimas Nr. 638, priimtas 1940 m. spalio 2 d. Pokyčiai buvo rimti: buvo įvesta mokestį už mokslą vyresnėse klasėse, technikos mokyklose ir aukštosiose mokyklose. Tai atrodė ypač neįprasta „socialistine” save vadinančioje valstybėje, atsižvelgiant į deklaruojamus ir jau tapusius įprastais nemokamo švietimo principus. Žmonės šnabždėjosi ir diskutavo apie pokyčius. Iki ketvirtojo dešimtmečio pabaigos sovietų sąjunga baigė trečiąjį penkmetį. Industrializacija ir gynybos stiprinimas liko pagrindiniais uždaviniais. Ekonomika buvo prie savo pajėgumų ribos. GULAGo dėka buvo statomi nauji fabrikai, plečiama gynybos pramonė, smarkiai jautėsi kruvinų 1937–1938 m. represijų pasekmės. Šioje situacijoje sovietinės

Skaitykite toliau..

Paslaptingieji etruskai

Atliekant senovės nekropolio Palazone Perudžoje, Italijoje, restauravimo darbus, archeologai aptiko unikalų radinį. Nuostabi travertino laidojimo urna atskleidė mokslininkams svarbią etruskų laidojimo tradicijų paslaptį. Šis atradimas pakeitė visus istorikų įsitikinimus apie tai, kaip paslaptinga tauta laidojo savo mirusiuosius. Rastas indas yra daugiau nei dviejų tūkstančių metų senumo, jį puošia meistriškai atliktas Medūzos reljefas ir sudėtingi etruskų rašmenys. Tik laidojimo urnos viduje nebuvo palaikų, o trys terakotos indai. Ką, mokslininkų nuomone, reiškia šis simbolinis laidojimas? Mokslininkams pavyko išsiaiškinti, kam priklausė laidojimo urna. Šis žmogus vadinosi Arna, jis buvo kilęs iš Aksio giminės. Indas datuojamas III a. pr. m. e. Šį radinį ypač įdomiu daro reljefas su Medūzos atvaizdu, kurį apjuosia etruskų kursyvas

Skaitykite toliau..

Serapeumo sarkofagų slėpiniai

Nuo tada, kai mokslininkai pradėjo tyrinėti senovės Egipto kultūrą ir technologijas, žmonija nenustoja stebėtis. Beveik viskas, kas buvo žinoma prieš tūkstančius metų, mums, išsivysčiusiai šiuolaikinei civilizacijai, tapo paslaptimi už septynių antspaudų. Apie daugelį žinių mes net negalime svajoti. Senovės mūrininkai, inžinieriai ir architektai mokėjo iškirsti milžiniškus šimtų tonų gabalus kietame granite, juos apdirbti, transportuoti didelius atstumus ir montuoti sunkiai pasiekiamose vietose. Istorijos vadovėliuose rašoma, kad tam buvo naudojami akmenys, kirtikliai ir pagaliai… Ar tikrai mokslininkai mums pasakoja pasakas, o iš tikrųjų viskas buvo visiškai kitaip?..Po Sakaros žemėmis Egipte yra paslaptinga konstrukcija, iškasta kietame kalkakmenyje. Šie labirintai ir galerijos teisingai laikomi dar vienu užmirštų senovės technologijų įrodymu. Tunelių sistema, sukurta dinastijos laikotarpiu,

Skaitykite toliau..

Sovietmečio gandai, iki mirtino išgąsčio baugindavę lengvatikius (II)

(Tęsinys, pirmąją dalį skaitykite čia.) Ar egzistuoja gandai mūsų laikais, ir kas juos platina? Internete apstu „ekspertų” pasakojimų apie būtas ir nebūtas civilizacijas, ateivius iš kitų planetų, žmogaus kilmės teorijų, povandeninių pasaulių ir visokiausių kitų sąmokslo teorijų. Atsakomybės už pramanų ir sapaliojimų kurpimą nėra jokios, todėl „ekspertai” dauginasi greičiau nei blusos benamio barzdoje . Gandais netrunka apaugti ir paskyrimai į politinius postus, nes tai vienas valdžios atstovas ką nors prasitarė, tai kitas kažin ką pafantazavo, ir, žiūrėk, žiniasklaida jau mirga „žinovų” nuomonėmis bei išvadomis. Neretai – itin diletantiškomis, vaikiškai naiviomis ir juokingomis. Tas pasakytina ir apie sovietmečio „tyrėjus” ir „analitikus”. Visgi, jei šiandieną gandai mums asocijuojasi su pramanais („fake’ais”), tai

Skaitykite toliau..

Mįslingas garsiojo pirato ir jo brangenybių dingimas

Šįkart papasakosime apie Jo-ho-ho ir jo monetų lobį – neįtikėtiną vieno garsiausių pasaulio piratų dingimo istoriją. Kaip rastos XVII a. monetos paskatino istorikus ieškoti dingusį piratą? 2014-ais Rod Ailendo sode metalo detektorius pradėjo pypsėti. Taip jis sureagavo į XVII a. arabišką monetą. Vėlesniais metais  Naujojoje Anglijoje kiti lobių ieškotojai rado dar daug arabiškų monetų to paties laikotarpio. Tačiau ankstyvieji Europos kolonistai neprekiavo su arabų pasaulio pirkliais… Taigi, kaip šios monetos atsidūrė kolonijose? Šis klausimas domino daugelį tyrinėtojų, o istorikas mėgėjas Džimas Beilis atliko savąjį tyrimą, kurio metu bandė susieti paslaptingų monetų atsiradimą ir garsaus pirato dingimą. Vaismedžių sode, praėjus dvejiems metams po to, kai Beilis iškasė keletą kitų kolonijinės epochos

Skaitykite toliau..

Levitacijos paslaptis

Vieną dieną Reinardas, kaip įprasta, anksti ryte išėjo dirbti laukuose, vakare grįžo namo, kaip visada labai pavargęs, pavalgė ir atsigulė miegoti. Kitą rytą jis pabudo esant neįprastam jausmui kūne: visi skausmai nugaroje ir kojose, kuriuos sukėlė sunkus darbas, dingo, ir jis jautėsi visiškai žvalus ir energingas. Nustebęs savo būsenos gerumu ir staigiu skausmo išnykimu jo įprastai nuolat pavargusiame kūne, Reinardas iššoko iš lovos, pasirengęs pradėti naują darbo dieną, bet būtent tuomet įvyko kažkas tikrai keisto. Vietoj to, kad atsistotų, Reinardas pastebėjo, kad kojos neliečia žemę, ir kad jis sklendžia ore netoli nuo grindų. Keletui akimirkų jis pakibo virš grindų, o tada pradėjo kilti vis aukščiau ir aukščiau, tiesiai link lubų,

Skaitykite toliau..

Vidury baltos dienos užklupusi tamsa

Istorijoje esama neįtikėtinų atvejų, kai staiga, vidury baltos dienos, Žemę apgaubdavo tamsa – apie juos šįkart ir papasakosime. Staigi naktis vidury dienos – kas tai per keistas reiškinys? Ar jis natūralus, ar dirbtinis? Ar kas nors iš išorės žaidžia su mūsų planetos atmosfera, ar mes tiesiog iki galo nesuprantame, kaip veikia jos ekosistema? Įsivaizduokite saulėtą dieną, viskas yra gerai ir jūs užsiimate įprastais reikalais. Ir staiga saulės šviesa dingsta ir viskas aplink atrodo taip, tarsi būtų naktis. Tuo pačiu nėra jokių matomų priežasčių, jokių astronominių reiškinių, saulės užtemimų, technologinių veiksnių ir pan. Tiesiog staigi tamsa kelioms valandoms, tarsi būtų išjungtas žibintuvėlis. Istorijoje buvo keletas tokių keistų atvejų. Toliau pateikiami žinomiausi iš

Skaitykite toliau..

Pasitikėjimo žabangos

1966 m. žinomas psichiatras Čarlzas Hoflingas nusprendė išsiaiškinti, kiek mes, žmonės, linkę pasitikėti kieno nors nuomone, jei ji mums atrodo autoritetinga. Savo eksperimentui jis pasirinko medicinos personalą. Psichiatras įtarė, kad bet koks gydytojo, kuris yra akivaizdžiai labiau išsilavinęs nei sanitaras ar slaugytoja, reikalavimas bus nedelsiant įvykdytas, o žmonės net nesusimąstys, prie ko tai gali privesti. Ar jis buvo teisus? Eksperimento protokolas buvo siaubingai paprastas: kažkoks žmogus skambindavo į ligoninę, pakviesdavo prie telefono slaugytoją ir prisistatydavo kaip daktaras Smitas (žinoma, ligoninėje nebuvo jokio daktaro Smito, tai buvo numatyta iš anksto). Tada jis paprašydavo jos konkrečiam pacientui suleisti 20 mg vaisto, vadinamo „Astorten“, paaiškindamas, kad nespėjo įrašyti vaisto paskyrimo į ligos istoriją, bet

Skaitykite toliau..

Babilono slėpiniai

Biblijos pasakojimas apie grandiozinį statinį – Babelio bokštą – iki šiol neduoda ramybės daugeliui mokslininkų, kurie bando paneigti arba įrodyti šio pasakojimo tikrumą. Pagal šią plačiai žinomą legendą, vieną kartą žmonės norėjo pastatyti bokštą, kuris siektų dangų, ir tai labai nepatiko Dievui, kuris, nubaudęs žmones už jų išdidumą ir pasitikėjimą savimi, atėmė iš jų bendrą kalbą. Nesupratę vieni kitų, statybininkai atsisakė savo sumanymo, o vieta, kurioje įvyko šis reikšmingas istorinis įvykis, buvo pavadinta Babilonu, o tai iš aramėjų kalbos verčiama kaip „sumaištis“. Tačiau kai kurie filologai yra pasirengę ginčytis su šia interpretacija, nes hebrajiškai Babilonas skamba kaip Babel. O senovės užrašuose dažnai pasitaikantys žodžiai Bab-il ir Bab-ilu, kurie skamba panašiai kaip

Skaitykite toliau..

Mamutų pražūties mįslė

Kadaise mūsų planetoje klajojo ištisi nuostabių gyvūnų – mamutų – pulkai. Tamsiai rudos spalvos kailiu padengti, labai į dramblius panašūs žinduoliai buvo daugiau nei penkių metrų ūgio ir svėrė apie dešimtį-dvylika tonų. Šių gyvūnų kailio ilgis žiemą siekė bemaž metrą, o ilčių ilgis – apie keturis metrus. Mamutų liekanos nėra tokia jau retenybė. Be kaulų, kartais randama net puikiai išsilaikiusių mamutų kūnų, kurie ilgą laiką gulėjo daugelio metrų gylyje po amžinojo įšalo sluoksniu. Iki šiol mokslininkams nerimą kelia mįslė: kodėl mamutai išnyko, ir kas buvo to priežastimi?Buvo daugybė hipotezių, paaiškinančių šių plaukuotų gigantų išnykimą, ir ilgą laiką buvo manoma, kad mamutus išnaikino žmonės. Vėliau priežasties buvo ieškoma klimato sąlygų pasikeitime, kometos

Skaitykite toliau..

Didis filosofas ir amžinas vienišius

Vienas ididžiausių žmonijos protų, vokiečių filosofas Artūras Šopenhaueris, gyvenime buvo žinomas kaip atsiskyrėlis, cinikas, paranojikas ir egoistas, paniekinamai žiūrėjęs į moteris. Savo darbuose jis rašė, kad moterys yra intelektualiai silpnesnės už vyrus, joms nebūdingas racionalus mąstymas, be to, jos dažniau vadovaujasi emocijomis, o ne protu. Iš esmės visi jo pamąstymai apie moteris atspindėjo jo asmeninį gyvenimą, o jo kritiškas moteriškos prigimties vertinimas slėpė ne ką kitą, kaip gilią vaikystės traumą, kurią dar labiau sustiprino neapykanta moterims jau būnant brandžiame amžiuje. Būsimasis didis filosofas gimė 1788 m. vokiškame Dancigo mieste (dabar Lenkijos Gdanskas) pirklių šeimoje. Jo tėvas Heinrichas Florisas Šopenhaueris buvo sėkmingas prekybininkas, neturėjęs gilių intelektualinių sugebėjimų. Jo motina, priešingai, pasižymėjo

Skaitykite toliau..

Vimanų eros sugrįžimas

2018-ų kovo vidury tuometis JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kalbėdamas San Diege, JAV jūrų pėstininkų dalinyje, oficialiai paskelbė apie specialios JAV karinių oro pajėgų kosminės rūšies sukūrimą. Tuo pačiu Trumpas pareiškė, kad pagal JAV nacionalinę strategiją artimas kosmosas laikomas galimu mūšio lauku, kaip ir sausuma, jūra ar Žemės oro erdvė. Pagal šią karinę programą planuojama kosminėje erdvėje dislokuoti daugiausia nepilotuojamas robotizuotas sistemas. Pažymėtina, kad anksčiau, dar prieš šešiasdešimt penkerius metus, tuometinis JAV prezidentas Dvaitas Eisenhaueris įteisino takoskyrą tarp civilinės JAV kosmonautikos (NASA) ir karinės (bepiločių orlaivių kūrimas). Tokios specialiosios paskirties JAV pajėgos, skirtos karinėms operacijoms atviroje kosminėje erdvėje, esančioje daugiau nei dviejų šimtų ir iki septynių šimtų penkiasdešimties kilometrų aukštyje, amerikiečių

Skaitykite toliau..

Šiurpios Beningtono trikampio mįslės

Amerikos Vermonto valstijoje yra nedidelis miestelis Beningtonas – toks, kokius mėgsta „siaubo karalius“ Stivenas Kingas. Tik čia bauginanti realybė gerokai pranoksta pačias išgalvotas fantazijas. Pirmojoje praėjusio amžiaus pusėje šiame ramiame miestelyje tris dešimtmečius vyko labai keisti ir bauginantys įvykiai. Jame žmonės dingdavo – tarsi ištirpdavo ore. Be pėdsakų. Ir nors dabar miestelis gyvena taikų ir ramų gyvenimą, jis ir toliau vadinamas Beningtono trikampiu – pagal analogiją su Bermudų trikampiu, kur vyksta ne mažiau anomalūs reiškiniai. Amerikiečių tyrinėtojas Žozefas Sitrou savo knygose pateikė liudytojų pasakojimus apie paslaptingus įvykius Beningtone, įvykusius nuo 1945-ų iki 1950-ų metų. Penki epizodai turi svarius dokumentinius įrodymus. Manoma, kad šio mirtino trikampio viršūnėje yra Beningtono miestas, netoliese

Skaitykite toliau..

Neprilygstamas genijus ar nelabojo globotinis?

Nelabojo sūnus, šėtono tarnas – tokiais pravardėmis vadino vieną iš didžiausių pasaulio muzikantų Nikolą Paganinį. Neįprastos išvaizdos ir neprilygstamo talento savininkas mėgavosi pavydėtina šlove. Muzikanto, turinčio unikalią grojimo techniką, kelias atrodė neįtikėtinas paprasto krovėjo sūnui. Paganinio stygos skambėjo kaip vaiko verksmas, bepročio juokas ar burtininko šnabždesys. Jis galėjo viena styga sugroti sudėtingiausią partiją. Kas Europoje paskleidė gandą, kad Nikolas Paganinis sudarė sandėrį su pačiu nelabuoju? (Toliau skaito prenumeratoriai.) Būsimojo genijaus tėvas buvo paprastas krovėjas. Nikolas užaugo skurdžioje Genujos šeimoje su šešiais vaikais. Tėvai anksti pastebėjo mažojo sūnaus polinkį į muziką ir išmokė jį groti mandolina bei smuiku. Jei berniukas tinginiaudavo, Antonijus negailestingai baudė vaiką, tiesa, tai nutikdavo labai retai. Nikolas

Skaitykite toliau..

Mirusių sielų dinamika

Ši istorija įvyko XIX a. pradžioje Čeizų-Elijotų kriptoje, esančioje Kristinčerčo parapijos kapinėse Barbadoso saloje. Pagrindinės medžiagos, kuriomis pastatyta ši kripta, buvo plytos ir dideli koralinio akmenų blokai. Iš pradžių įėjimą į kriptą uždengė mėlyna marmuro plokštė. Į apatinę kriptos patalpą vedė aštuoni laipteliai. Iš išorės kripta atrodė plokščia, bet jos viduje lubos buvo išgaubtos, panašios į romėnų arkas. Remiantis bažnyčios knygų įrašais, pirmoji, kuriai buvo skirta vieta šiame mauzoliejuje, buvo ponia Tomasina Godard. Jos karstas buvo čia palaidotas 1807 m. liepos mėnesį. O po metų amžiną poilsį kriptoje rado dvejų metų Marija Čeiz. Pagal tuo metu galiojusią tradiciją, turtingų plantatorių šeimų nariai buvo laidojami švininiuose karstuose. Tokį patį karstą užsakė ir

Skaitykite toliau..

Legendinė karalienė Tamara

Tamara – vienas iš populiariausių moteriškų vardų Sakartvele jau aštuonis šimtmečius. Tarp istorinių asmenybių, žinomų šiuo vardu, ypač išsiskiria karalienė Tamar (valdžiusi nuo 1184 iki 1213 metų). Ši pirmoji Gruzijos karalienė buvo kanonizuota bažnyčios, jos vardas įtrauktas į bažnyčios kalendorių per kartvelų kalbą. Vardo Tamara kilmė siejama su senovės hebrajų kalba, kurioje jis reiškia „datulių palmė“. Mažybinės formos yra: Tamro, Tamriko, Tamuna, Tamunia, Tako. Įdomu, kad Sakartvele Tamara dažnai vadinama vyriškos giminės vardu – Karalius Tamara. Taip jai reiškiamas pagarba, pripažįstama jos didžiulė galia. „Ji buvo pirmoji teisėta karalienė (taip ją vadino), kuri labai jauna pradėjo valdyti valstybę. Tamara pasirodė esanti verta Davido Statytojo (prosenelio) įpėdinė. Tai buvo geriausias laikas Sakartvelui – aukso

Skaitykite toliau..

Neįtikėtini tibetiečių sugebėjimai

Apie Tibetą žinoma daug išgalvotų istorijų. Pasakojama apie jame esančias paslaptingas žemes, tokias kaip Šangri-La, apie tibetiečių vienuolius – lamas, turinčius antgamtinių gebėjimų. Tačiau tiesa apie Tibetą pasirodo esanti kur kas stebuklingesnė už išgalvotas istorijas. Pasak senos budistų legendos, kažkur aukštikalnių Tibeto karalystės centre yra tikroji Šangri-La – šventa ramybe alsuojantis pasaulis, vadinamas Šambala. Tai žydintis derlingas slėnis, kurį nuo mūsų skiria sniegu padengtos kalvos. Šambala – tai ezoterinių žinių saugykla, kuri yra daug kartų senesnė už visas egzistuojančias civilizacijas. Būtent čia Buda įsisavino senovės išmintį. Šambala apgyvendinta išsilavinusių superžmonių rasės ir paslėpta nuo daugumos mirtingųjų žvilgsnių. Jos neįmanoma pamatyti net skrendant virš jos lėktuvu, o Potala, Dalai Lamos rūmai, su stebuklinga

Skaitykite toliau..

Mįslingieji senovės indėnų dievai

Kaip žmonija išlaikė laiko išbandymą? Ar mums pavyko nueiti šį gyvenimo kelią be jokios pagalbos, ar mus iš tiesų vadovavo kokios nors nežemiškos būtybės, norinčios padėti mums augti ir klestėti? Pasak daugybės legendų ir padavimų, „Baltieji dievai“ kartą atvyko į Žemę ir padėjo žmonijai vystytis ir klestėti, perteikdami žinias įvairiais būdais.  Mezoamerika – istorinis ir kultūrinis regionas, nusidriekęs maždaug nuo Meksikos centro iki Hondūro ir Nikaragvos. Terminas buvo įdiegtas į vartoseną 1943 m. vokiečių filosofo ir antropologo Paulio Kirchhofo. Jis gali būti tapatinamas su mažiau tiksliu terminu „Centrinė Amerika“.Ketsalkoatlis laikomas vienu pirmųjų „baltųjų dievų“, apsilankiusių mūsų planetoje. Jis buvo vienas svarbiausių senovės Mezoamerikos dievų ir buvo žinomas kaip „Kukulkanas“ majams, „Gukumacas“

Skaitykite toliau..

Komos slėpiniai

Koma tradiciškai laikoma tarpine būsena tarp gyvenimo ir mirties: ligonio smegenys nereaguoja į išorinius dirgiklius, sąmonė nyksta, lieka tik paprasčiausi refleksai… Gydytojai įprastai pataria komos būsenoje esančio paciento artimiesiems laukti, kol jis pats atsibus, arba, jei koma trunka ilgai, atjungti jį nuo gyvybinių funkcijų palaikymo sistemos. Kartais žmonėms, išgyvenusiems komą, nutinka dalykų, kuriuos sunku paaiškinti racionaliai.  Pavyzdžiui, patyrusi galvos traumą, 35-ių metų anglė Hizer Houland iš pavyzdingos žmonos ir motinos netikėtai tapo sekso apsėsta moterimi. Nelaimė įvyko 2005 m. gegužės mėnesį. Hizer patyrė kelis kraujosruvas smegenyse ir dešimtį dienų buvo komos būsenoje. Kai  buvo išrašyta iš ligoninės, jos vyras Endis paėmė atostogas, kad galėtų prižiūrėti žmoną. Iš pradžių jis nepastebėjo nieko keisto. Po trijų

Skaitykite toliau..

Nelengva Kenamono dalia

Faraono Amenchotepo II „pieno brolio” mumija buvo atrasta buvusio vienuolyno teritorijoje, atlikus naują XIX a. archyvinių dokumentų tyrimą. Mumija, kuri, deja, dėl netinkamų laikymo sąlygų iki šiol jau virto skeletu, greičiausiai priklauso Kenamonui – aukšto rango didžiūnui, valdovo Amenchotepo II (apie 1424–1398 m. pr. m. e.) amžininkui. Kenamonas buvo karaliaus „pieno brolis”, o jo motina, ponia Ameninimpet, vadovavo valdovo žindyvių tarnybai ir žindė sosto įpėdinį, būsimąjį Amenchotepą II. Karalius ir žindyvės sūnus užaugo kartu, dalydamiesi jaunystės pramogomis, vėliau Kenamonas užėmė labai privilegijuotą padėtį dvare. Niekas nežinojo, kur yra Kenamono mumija, kurio prabangus kapas, iškaltas Fivų nekropolio uolose, seniai ir gerai žinomas: buvo manoma, kad jis buvo apiplėštas dar senovėje. Tačiau

Skaitykite toliau..

Žinių lobynai už devynių užraktų

Nepaisant interneto technologijų amžiaus, kai praktiškai bet kuris dokumentas, vaizdo įrašas ar skaitmenizuotas rankraštis yra vos už poros pelės paspaudimų, egzistuoja uždari archyvai, kuriuose saugomi slapti duomenys. Šiandien jums papasakosime apie keletą tokių slaptų saugyklų. Pradėsime nuo požeminės mormonų saugyklos, kuri yra po Granito kalnu, dviejų šimtų metrų gylyje, netoli Solt Leik Sity. Ji priklauso Jėzaus Kristaus Šventųjų Paskutiniųjų Dienų Bažnyčiai. Šis bunkeris gali atlaikyti branduolinio smūgio pasekmes. Jo saugumo sistemai gali pavydėti didieji bankai. Kas ten taip kruopščiai saugoma bažnyčios pasekėjų, nežinoma. Juk prieiga prie jo yra tik bažnyčios vadovams. Yra tik prielaida, kad ten saugomi įrašai, kuriuose aprašyta visa organizacijos istorija ir genealoginiai medžiai. (Toliau skaityti kviečiame AIDŲ

Skaitykite toliau..

Paslaptingieji katarai

Kas gi yra tie katarai ir kodėl Šventoji inkvizicija buvo sukurta specialiai tam, kad juos sunaikintų? Daugelis žino, kad viduramžių Europoje egzistavo inkvizicijos teismas. Taip pat žinoma, kad geriau buvo nepatekti į inkvizitorių rankas – pakanka prisiminti liūdną Žanos d’Ark, Džordano Bruno ar Jano Huso likimą. Be to, ir Galilėjas Galilėjus vargu ar liko labai patenkintas teismo proceso rezultatu. Tačiau mažai kas žino, kad Šventoji inkvizicija buvo įkurta popiežiaus Inocento III specialiai kovai su katarų erezija. Kas yra katarai, žino nedaugelis. Pabandykime šiek tiek kilstelti šio religinio judėjimo nežinomybės šydą.Viduramžiais prieštaravimai tarp katalikų ir ortodoksinės krikščionybės atšakų buvo tokie gilūs, kad 1054-ais Konstantinopolio patriarchas ir Romos popiežius abudu pasmerkė vienas kitą.

Skaitykite toliau..

„Skrajojančio olando” pirmtakas

Jūrų mitologija mažai skiriasi nuo sausumos mitologijos: drakonus ir smakus sėkmingai pakeičia jūrų gyvatės ir krakenai, nimfas ir fėjas – sirenos ir undinės, o „pražūtingų vietų“ vaidmenį atlieka Bermudų ir kiti trikampiai. Tik vaiduoklių vandenynų platybėse yra nedaug – jiems nėra kur gyventi, o vandenyje, kaip ir sausumoje, nesugebėsi gudriai išdykauti. Todėl čia vaiduokliai yra prisitaikę prie jūrų kelionių: jie yra laivai. Ir žymiausias iš jų, visų anapusinių transporto priemonių „tėvas“ – „Skrajojantis olandas“.Ši legenda, bent jau bendrais bruožais, žinoma kiekvienam. Pasakojama, kad naktimis, įprastai per audrą, jūros platybėse galima pamatyti vaiduoklišką laivą, kuris siekia priplaukti prie kranto, tačiau jam tai niekada nepavyksta, ir jis ištirpsta ore, vos priartėjęs prie

Skaitykite toliau..

Ječio pėdomis

Mokslininkus ir tyrinėtojus stebina aplinkybė, kad mitinio sniego žmogaus statulos erzina Himalajų gyventojus. Sniego žmogus visada buvo nemalonus mitinis padaras. Žmonės metų metus ginčijosi dėl jo egzistavimo, o daugelis tvirtina matę šį nepasiekiamą milžinišką beždžionės pavidalo padarą, klajojantį po Himalajus. Daugybė sniego žmogaus pastebėjimų neįtikino mokslininkų, kurie teigia, kad sniego žmogus negali būti realus. Prieš kelerius metus mokslininkų grupė išvyko į Himalajus ieškoti šio padaro. Jie atliko tyrimą, parašė ataskaitą ir nuvylė visus tikinčiuosius. Mokslininkų grupė, vadovaujama genetikės Šarlotės Lindkvist, pareiškė, kad retas Himalajų rudasis lokys yra vienas iš galimų legendos apie sniego žmogų šaltinių. Visą apybraižą galite skaityti dėka jos rėmėjo – apsilankykite https://draudimopolisas.lt, drauskitės ir būkite saugūs. Ar gali

Skaitykite toliau..

Mįslingasis Teotiuakanas

Teotiuakanas yra Meksikoje, už pusšimčio kilometrų į šiaurės rytus nuo sostinės Meksiko, San Chuano-Teotiuakano savivaldybėje. Šiuo metu archeologai laiko Teotiuakaną pirmuoju didžiuoju miestu tiek Pietų, tiek Šiaurės Amerikoje: jis buvo įkurtas maždaug prieš du tūkstančius metų, užėmė bemaž trisdešimties kvadratinių kilometrų plotą, o jo teritorijoje gyveno nuo šimto iki dviejų šimtų tūkstančių gyventojų. Pirminis gyvenvietės pavadinimas nežinomas, o dabartinį pavadinimą jai suteikė actekai, interpretuodami jį kaip „Vietą, kur dievai liečia žemę“ – kai jie atrado miestą, buvo taip sužavėti statinių didybe, kad nusprendė, jog jį pastatė dievai arba bent jau milžinai. Teotihuakanas atsirado kelis šimtmečius prieš mūsų erą, o jo klestėjimas siekia II–VI amžius. Po Šitlės vulkano išsiveržimo, Kuikuilko –

Skaitykite toliau..

Semiramidės sodų slėpiniai

Ilgą laiką mokslo pasaulyje vyravo nuomonė, kad Semiramidės sodai, dar vadinami Kabančiaisiais Babilono sodais, yra senovės keliautojų išgalvotas dalykas, be to, dėl senovės statybininkų techninio atsilikimo (palyginti su šiuolaikinėmis technologijomis) buvo neįmanoma tiekti vandenį į viršutinius sodo aukštus lygumų sąlygomis be galingų elektrinių arba garinių siurblių. Tiesą sakant, pakabinami sodai vis dar kelia daug klausimų.Pirmą kartą apie Semiramidės kabančius sodus, kaip dar vieną stebuklą, pasauliui papasakojo tuo metu daug kur lankęsis keliautojas, istorijos „tėvas“ Herodotas, kuris iki tol jau buvo aplankęs Didžiąsias Gizos piramides. Svarbu pažymėti, kad Herodotas atidžiai apžiūrėjo visą Babiloną ir paliko mums išsamų visų svarbiausių jo paminklų aprašymą, išskyrus pačius sodus, apie kuriuos mums pateikia tik trumpą

Skaitykite toliau..

Terra incognita

Visais laikas žmones traukė tolimi ir nepažinti kraštai, kai kurie jų liko tik senuose žemėlapiuose, ir šiandieną niekas nebegali aiškiai pasakyti, kur būti vienos ar kitos „nežinomos žemės” – terra incognita. Bandysime papasakoti apie kelis tokius kraštus, apipintus paslapties ir mistikos šydais. Bujano sala: pasakiškasis Bujanas tapo plačiai žinomas dėl poezijos klasiko: Bujano saloje saugomi stebuklingi daiktai, kurie padeda pasakiškiesiems herojams, ir auga stebuklingas ąžuolas (Pasaulio medis). Daugelis liaudies užkeikimų ir burtų prasidėdavo žodžiais: „Jūroje, okeane, Bujano saloje, guli baltasis akmuo Alatyris“. Šventasis akmuo Alatyris senovės mitologijoje reiškė pasaulio centrą. Tikrasis Bujanas – tai vokiečių sala Riugenas Baltijos jūroje. Senovėje saloje gyveno gentis rujanai, ir jų garbei sala buvo pavadinta

Skaitykite toliau..

Pažangiosios granito apdirbimo technologijos prieš… 6000 metų

 Senovės mieste Abide, kuris pasak oficialiosios istorijos buvo įkurtas daugiau nei prieš šešis tūkstančius metų, yra Ozirio šventykla, kuri net pagal šiuolaikinius statybos standartus laikoma labai sudėtingu statiniu, jei apskritai įmanomu. Kiek metų pačiai šventyklai, nėra žinoma, bet jei tikėti oficialia istorija, tai mažiausiai šeši tūkstančiai. Nors manoma, kad ši šventykla yra viena seniausių statinių Egipte. Tačiau, nepaisant jos amžiaus, statybų technologijos, sprendžiant iš visko, buvo ne blogesnės už mūsų, o greičiausiai netgi daug geresnės. Verta pradėti nuo didelių granito blokų, iš kurių pastatyta visa šventykla. (Skaityti toliau kviečiame AIDŲ prenumeratorius.) Daug tonų sveriantys granito blokai ne tik idealiai apdirbti, pagaminti tikslių matmenų, bet ir taip puikiai suleisti, kad tarp jų

Skaitykite toliau..

Leonas Petrotas. Mentalinės tektonikos lūžiai

Teisingai atspėjote, pastebėję kairiame viršutiniame nuotraukos kampe smailų bokštą – tai rusiškosios imperijos sostinė. Šiandieną žodis „rusija” daugumai kelia pasidygėjimą, nes siejasi su agresija, brutalumu, provokacijomis, melu, moraliniu degradavimu. Paradoksalu, tačiau nelengvame Lietuvos kelyje laisvėn didelė parama buvo sulaukta būtent iš… rusijos. Kas gi įvyko ne itin mieloje mums kaimyninėje šalyje, kad nuo šimtatūkstantinio mitingo Lietuvai palaikyti 1991-ų sausį nusirista iki militaristinių maršų karui ir žudynėms Ukrainoje remti? Prisiminkim ir panagrinėkim, paieškokim gilių, ir, deja, beviltiškai negatyvių sąmonės ir sąžinės lūžių rusų visuomenėje priežasčių bei pasekmių. 1991-ų pradžioje, kai braškančios sovietų sąjungos prezidentas Gorbačiovas nutarė jėga palaužti mūsų laisvės siekį, rusijoje stiprėjo demokratinės jėgos. Tuomet pažangiu laikyto Boriso Jelcino aplinka

Skaitykite toliau..

Aragaco kalno fenomenas

Anomalinė zona ant Aragaco kalno Armėnijoje stebina ir mokslininkus, ir keliautojus: kame šio reiškinio paslaptis? Daugelis fizikos dėsnių ir reiškinių mums atrodo nekintami ir pastovūs. Vienas iš jų – Žemės trauka, kuri daro įtaką visiems ant jos vykstantiems gamtiniams procesams. Kaip pasireiškia gravitacija, mes visi žinome. Jei kamuolį padėsime ant kalno nuolydžio, jis riedės žemyn, o ne aukštyn. Dėl tos pačios priežasties ir kalnų upės teka žemyn, o ne aukštyn. Atrodytų, kad kitaip būti negali. Tačiau ne, Žemėje yra vietų, kur mums įprasti fizikos dėsniai neveikia arba, bent jau, pasireiškia visiškai kitaip, nei mes esame įpratę.  Viena iš tokių anomalijų zonų yra Armėnijoje, Aragaco kalne, esančiame už trisdešimties kilometrų nuo sienos

Skaitykite toliau..

Karo muziejaus rinkinių vertybė – Vytauto Didžiojo aukštųjų karininkų ženklas

Reta Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių vertybė – Vytauto Didžiojo aukštosios karo mokyklos III laidos baigimo ženklas Rugsėjo mėnesio TOP vertybė primena apie Lietuvos kariuomenės aukštojo mokslo tradicijas 1918-1940 m. Lietuvoje. Tai – Vytauto Didžiojo aukštosios karo mokyklos III laidos baigimo ženklas. 1932 m. prie Aukštųjų karininkų kursų veiklą pradėjo Generalinio štabo skyrius, kuris ruošė vyresniuosius vadus ir štabo karininkus Lietuvos kariuomenei. 1938 m. mokymo įstaiga įgavo oficialų Aukštosios karo mokyklos statusą ir Vytauto Didžiojo vardą. Karinius dalykus klausytojams dėstydavo generalinio štabo karininkai mokslus baigę užsienyje. Teisės ir visuomenes sritis dėstydavo Vytauto Didžiojo universiteto profesoriai bei mokslų daktarai. Mokslas trukdavo 2,5 metų. Aukštoji karo mokykla ypač vertinta dėl dviejų dalykų:

Skaitykite toliau..

„Birutės vardu šventą ugnį nešu“

Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų draugija šiais metais švenčia savo gyvavimo šimtmetį. Draugijos ištakos siekia jauną Lietuvos Respubliką – 1922-uosius, tada gen. ltn. Vlado Nagevičiaus rūpesčiu ir iniciatyva buvo įkurtas Moterų komitetas kariams, ligoniams ir neįgaliesiems globoti. Šio komiteto pagrindu 1925 m. kovo 25 d. buvo įkurta Karininkų šeimų moterų draugija. 1935 m., švęsdama didžiosios kunigaikštienės Birutės 550-ąsias mirties metines, draugija pasivadino jos vardu. Draugija numatė doriškai, tautiškai ir kultūriškai lavinti karininkų šeimų moteris ir Lietuvos visuomenę, auklėti jaunimą, padėti savo vyrams per karą, globoti sužeistus ir ligotus karius.  Dėl draugijos svarbos ir tradicijų 2025-uosius Lietuvos Respublikos Seimas yra paskelbęs ir Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės draugijos metais. Birutietės

Skaitykite toliau..

Asirijos dvasių pasaulis

Asirija, kaip ir kitas senovinis pasaulis, visada jaudino Vakarų vaizduotę. Asirų samprata apie dvasių pasaulį nebuvo išimtis. Asirai tikėjo, kad vaiduokliai gali grįžti iš pomirtinio pasaulio. Tai nutikdavo tais atvejais, jei jie buvo palaidoti ne pagal apeigas arba juos ištiko tragiška nenatūrali mirtis. Todėl jie ateidavo į gyvųjų pasaulį, trukdydavo jiems ir netgi užvaldydavo jų kūnus. Norint išvaryti piktus vaiduoklius atgal, buvo sukurti ritualai, skirti išvaryti nešvariąsias jėgas. Asirų pasakojimai apie vaiduoklius ir egzorcistus – piktųjų dvasių išvarytojus – dažnai pasitaiko folklore. Asirų požeminis pasaulis – gana niūri vieta: senovės asirai, kaip ir kiti Mesopotamijos tautos, tikėjo, kad po mirties žmogus tampa gidimu arba etemu. Šiais šumerų ir akadų žodžiais buvo

Skaitykite toliau..

DNR paslaptys

JAV genetikai Edvinas Raideris ir Džošas Simpsonas daugiau nei penkerius metus praleido Ekvadore, kur vietos archeologai teigė atradę nežinomą senovės žmogaus rūšį, gyvenusią šiose žemėse prieš dvidešimt aštuonis tūkstančius metų. Mokslo bendruomenė šias žinias pasitiko be didelio entuziazmo. Tačiau amerikiečių mokslininkai nusprendė patikrinti šią naujieną, ir kelioms savaitėms išvyko į Ekvadorą. Galiausiai jų tyrimų rezultatai privertė juos šalyje užtrukti ilgus penkerius metus. Genetikai dalyvavo keliose archeologinėse ekspedicijose šiaurės Ekvadore. Specialistai iš senovės žmogaus gyvenvietės iškasė daugiau nei tris šimtus kaulų, priklausančių anksčiau nežinomai žmonių rūšiai, gyvenusiai Pietų Amerikoje maždaug prieš nepilną trisdešimtį tūkstančių metų. Antropologai atliko nuodugnią mėginių analizę, ir priartėjo prie išvados, kad ši rūšis tiek fiziškai, tiek protiniu

Skaitykite toliau..

Požeminio miesto Derinkuju slėpiniai

Paralelinių pasaulių slėpiniai: šįkart papasakosime, kaip sugadinta namo siena atvėrė duris į kitą pasaulį. Atrodo, nėra nieko banalesnio ir nuobodesnio už remonto darbus savuosiuose namuose. Tačiau kartais noras pertvarkyti namus gali padovanoti netikėtą rezultatą. Kai 1963-ais Turkijos pilietis nusprendė susiremontuoti savo namus, jis net negalėjo įsivaizduoti, ką pamatys už sienos griuvėsių. Tačiau šis atradimas abstulbino ne tik namo savininką. Kartais žmogaus veiklos rezultatai stebina kur kas labiau nei fantastika. „Žvaigždžių karų“ herojus Lukas ir jo giminaičiai gyveno po žeme. Žiūrovai tai suvokė kaip fantastiką, nors pusiau požeminio miestelio filmavimas vyko Tunise, visiškai realioje vietoje su požeminiais tuneliais ir patalpomis. Pasirodo, iki šiol jau atrasta nemažai panašių požeminių būstų. Didžiausias iš jų tapo

Skaitykite toliau..

Supratingieji augalai

Laikydamas save visagaliu kūrėju, žmogus mano, kad yra protingiausias padaras Žemėje. Tuo pačiu jis pripažįsta, kad gyvūnai – ypač naminiai – taip pat turi tam tikrą intelektą, bet visiškai atsisako pripažinti augalų protą. Apie protą praradusius žmones įprasta sakyti, kad jie gyvena augalų gyvenimą. Ar žodis „daržovė“ jums nieko neprimena?.. Iš tiesų mūsų įsivaizdavimai ir nuomonės apie augalus yra absurdiški ir labai primityvūs, nes senovės žmonės laikė augalus ne tik protingais, bet ir dvasingais. Garsus viduramžių gydytojas Paracelsas savo knygoje „Okultinė botanika“ rašė, kad kiekvienas augalas turi protą ir net sielą. Tai žinojo ir senovės išminčiai.  Mes kažkodėl manome, kad augalai negali jausti, negali kentėti – juose tiesiog vyksta tam tikros cheminės

Skaitykite toliau..

Daugiamatė visata

Ar visata turi „erdvesnius” matmenis? Pasaulis, kuriame gyvename, yra trimatis. Jame galime judėti į kairę ir į dešinę, į priekį ir atgal, į viršų ir į apačią. Pažvelkite į savo kambario kampą. Matote? Viena kitai statmenų krypčių yra tik trys. Bet kodėl ne septynios? Arba ne dvidešimt šešios? Atsakymo į šį klausimą niekas nežino. Niekas nežino, kodėl erdvė turi tris matmenis. Bet ar ji gali turėti dar daugiau? Šį klausimą sau kelis kartus per dieną užduoda kiekvienas uolus moksleivis. Šiandien apie tai ir pakalbėsime.  Kiti matmenys: idėja, kad erdvė turi daugiau nei tris matmenis, iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti visiškai beprotiška. Tačiau šį klausimą fizikai rimtai tiria jau daugiau nei šimtmetį. Pradėkime

Skaitykite toliau..

Neįmintoji Tibeto paslaptis

1937-ų ir 1938-ų metų sandūroje, Bajan-Kara-Ula kalnų grandinėje, Cinchai provincijoje, Tibeto ir Kinijos pasienyje, archeologų grupė, vadovaujama Ši Pu-Tajo, tyrinėjo sunkiai pasiekiamą vietovę. Staiga priešais juos atsivėrė uolų siena, kurioje, tarsi milžiniško avilio korys, juodavo iškaltos nišos. Paaiškėjo, kad septyniuose šimtuose šešiolikoje nišų buvo laidojimo vietos. Palaidojimų liekanos glumino mokslininkus. Skeletai buvo apie metro trisdešimties centimetrų ilgio, pasižymėjo neproporcingai didelėmis kaukolėmis ir plonomis galūnėmis. Archeologai ant sienų nerado nė vieno užrašo ar epitafijos, tik keletą piešinių, primenančių žvaigždynus, Saulę ir Mėnulį, sujungtus tarpusavyje taškų, dydžio kaip žirniai, linijomis. Taip pat keistus akmeninius diskus su nesuprantamais hieroglifais. Ši Pu-Tajas manė, kad tai yra išnykusių kalnų beždžionių rūšių palaidojimo vietos, o diskai ir

Skaitykite toliau..

Felikso Vaitkaus skrydis per Atlantą (II)

(Tęsinys, pirmąją dalį skaitykite čia.) Šiais metais minime JAV lietuvio lakūno Felikso Vaitkaus (1907-1956) skrydžio per Atlantą devyniasdešimtmetį. Užsimojęs pakartoti legendinių S. Dariaus ir S. Girėno skrydį, F. Vaitkus į savąją kelionę iš Niujorko į Kauną leidosi 1935 m. rugsėjo 21-22 d. 1935 m. gegužės 24 d. Feliksas Vaitkus atskrido į Floyd Bennet aerodromą, iš kurio turėjo pakilti. Niekas nenumanė, kad lauks ilgi keturi mėnesiai skrydžio laukimo. Bet tada, vos tik atskridus, prasidėjo išlydėtuvių renginiai. Feliksas, kaip garbės svečias, apsigyveno „Half Moon“ viešbutyje. Čia jis ruošėsi skrydžiui, toliau nagrinėjo žemėlapius ir, žinoma, laukė gero oro, kai galėsi atlikti bent bandomuosius svorio skrydžius. Liepos antroje pusėje lėktuvas visiškai paruoštas stovėjo aerodrome.

Skaitykite toliau..

Povandeninis Kinijos miestas iš tolimos praeities

2000-ųjų pradžioje rytinėje Kinijos Junian provincijoje archeologai didžiausio Kinijos giluminio ežero Fušian Chu gelmėse atrado unikalią povandeninę architektūros ir inžinerijos statinių grupę, menančią tūkstantmetę istoriją. Senovinių rūmų ir šventyklų didybė stebina net įvairių sričių mokslininkų vaizduotę. Senovės statiniai yra megalitinės konstrukcijos, kurių sudėtingumas pranoksta Egipto megalitų sudėtingumą. Pasiekti reliktinį miestą nėra labai paprasta, nes vandens telkinio gylis čia siekia šimtą aštuoniasdešimt vieną metrą. Fušian Chu ežeras yra labai gerbiamas ir Kinijos gyventojų laikomas šventu. Pasak kinų mitų, senovėje paslaptingo ežero dugnas buvo apgyvendintas, ten buvo auksinis miestas. Po vandeniu gyvenantiems miesto gyventojams retkarčiais buvo leidžiama išeiti į krantą. 2006–2007 m. Kinijos karinės pajėgos, bandydamos naujausią povandeninę įrangą, susijusią su echolokacija ir

Skaitykite toliau..

„Žvaigždžių žmonės” ir indėnų gentys

Civilizacijos, puoselėjančios ypatingą supratimą apie visatos metafiziką, tikinčios subtilių pasaulių egzistavimu, iki šiol saugo atmintį apie tą savo istorijos laikotarpį, kai žemiečiai laisvai bendravo su „žvaigždžių žmonėmis“. Ikikolumbinės Amerikos kultūros atstovai, pavergti ir išnaikinti europiečių, neperėmė nei religijos, nei kolonizatorių įsitikinimų. Šiose teritorijose susiformavo unikali moralinių ir religinių-filosofinių pažiūrų sistema. Tarsi brangų lobį indėnai visomis jėgomis stengėsi išsaugoti senovines savo protėvių žinias. Daugelis legendų buvo negrįžtamai prarastos, bet, laimei, dalis informacijos išliko, išlaikiusi laiko išbandymą. Britų mokslininkai negali paaiškinti kai kuriuos Amerikos čiabuvių istorijos faktus, nes paaiškėjo, kad indėnų pasaulėžiūros išeities taškai prieštarauja susiformavusiai Vakarų Europos paradigmai. Įvairių indėnų genčių atstovai pasakoja panašias legendas apie antgamtines būtybes – „žvaigždžių žmones“, nusileidusius

Skaitykite toliau..

Felikso Vaitkaus skrydis per Atlantą (I)

Šiais metais minime JAV lietuvio lakūno Felikso Vaitkaus (1907-1956) skrydžio per Atlantą devyniasdešimtmetį. Užsimojęs pakartoti legendinių S. Dariaus ir S. Girėno skrydį, F. Vaitkus į savąją kelionę iš Niujorko į Kauną leidosi 1935 m. rugsėjo 21-22 d. Kas jis, žmogus pasiryžęs vienas perskristi Atlanto vandenyną? Lietuvių kilmės lakūnas, gimęs Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tėvai – Antanas Vaitkus ir Marija Magdalena Stankevičiūtė – susituokė Žagarėje, kurį laiką gyveno Rygoje, vėliau emigravo į Ameriką. F. Vaitkus turėjo du brolius, Adolfą (Adolph Waitkus), Vincentą (William Waitkus) ir sesę Antaniną (Antoinette Waitkus). Vyresnysis brolis Adolfas, pats būdamas lakūnu, skraidyti išmokė ir Feliksą. Čikagoje F. Vaitkus pabaigė filosofijos ir verslo administravimo studijas. Dvidešimt vienerių įstojo į

Skaitykite toliau..

Romos inteligentų „vėžlio” nesėkmė

Senovės Romoje pagrindinė valstybės jėga buvo armija. Šioje armijoje tarnavo visi Romos piliečiai. Jei netarnavai Romos armijoje arba jai, tai nesi Romos pilietis ir romėnas. Štai visa Romos valstybės sistema. Romos armija, savo ruožtu, susidėjo iš legionų, legionai – iš kohortų, kohortos – iš centurių, centurijos – iš manipulų. Iš čia ir kilo sąvoka „manipuliuoti“. Legionas susidėjo iš penkių kohortų, kohorta – iš dešimties centurijų, centurija – iš dešimties manipulų, manipula – iš dešimties legionierių. Vadovaujantis šiais skaičiais, galima apskaičiuoti legiono sudėtį – tai penki tūkstančiai karių. Kariai legione buvo skirstomi į naujokus, apmokytus, patyrusius, veteranus ir elitą. Naujokai paprastai sudarė pirmąją kohortą, antrojoje kohortoje kovojo kariai, dalyvavę mūšyje, trečiojoje kohortoje kovojo

Skaitykite toliau..

Senųjų Afrikos civilizacijų pėdomis

Kai kalbama apie archeologinius radinius Afrikoje, iš karto į galvą ateina Egiptas. Mumijos, piramidės, keli tūkstantmečiai istorijos… Tačiau karštojo žemyno teritorijoje buvo ir kitų senovės civilizacijų. Kai kurias iš jų mes tik dabar pradedame atrasti. Ilgą laiką mokslininkai skeptiškai žiūrėjo į Afrikos čiabuvius gyventojus. Kokius archeologinius atradimus galima padaryti istoriniu požiūriu atsilikusių genčių žemėse? Šiaurės Afrika – ten viskas aišku, senovės Egiptas. Etiopija – taip pat aišku: krikščionybės amžiai. O Nigerija? Bastūnai… 1928 m., vykdant sprogdinimo darbus Džoso plokščiakalnyje, pulkininkas leitenantas Džonas Dentas-Jangas netoli Noko kaimelio kasykloje aptiko terakotos statulėlių nuolaužų. Tarp jų buvo mažytė beždžionės galva, moters statulėlės galva ir pėda. Karininkas radinius perdavė vietos muziejui. Tačiau jiems nebuvo skirta

Skaitykite toliau..

Džiunglių dinozaurai

Ar gali būti , kad dinozaurai ar jų palikuonys iki šiol gyvena nepraeinamose džiunglėse? Pasakojimai apie mokslo nežinomus didelius gyvūnus, pagal aprašymą primenančius priešistorinius dinozaurus, paprastai išgirstami Afrikoje arba Pietų Amerikoje. Kur kas mažiau žinomi pasakojimai apie susitikimus su gyvais dinozaurais, kurie įvyko Indonezijoje ir Papua Naujojoje Gvinėjoje. Daugelį metų, įskaitant ir mūsų dienas, gaunami pranešimai apie keistą būtybę, kurią vietiniai gyventojai vadina žodžiu „kavuk“, gyvenančią Indonezijos saloje Nusa Kambangan. Liudininkų teigimu, „kavukas” panašus į krokodilą, bet juda ant užpakalinių kojų. Išvaizda jis panašus į velociraptorių. Kai kurie sako, kad „kavukas” – tai tiesiog didelis driežas, panašus į Komodo varaną arba milžinišką Indonezijos varaną. Tačiau Komodo varanas, kaip ir kiti

Skaitykite toliau..

Džonas Lilis: keistuolis, genijus ar aiškiaregys?

Vieni jį vadino genijumi, kiti – sadistu, treti – bepročiu. O jis, jo paties žodžiais, tiesiog „norėjo pabandyti įsiskverbti į kitus pasaulius, kurie skiriasi nuo mūsų…“. Ir dar – sužinoti, iš kur atsiranda mintys. Atsakymo į šį klausimą jis ieškojo, studijuodamas fiziologiją, neurobiologiją, psichiatriją, parapsichologiją, filosofiją, matematiką, hipnozę ir ekstrasensorinius žmogaus gebėjimus. Nenuostabu, kad jį sekė FTB, CŽV, NASA, Pentagonas. 1915-ų sausio 6-ą Minesotos valstijos sostinėje Sent Paulo mieste fanatiškų katalikų šeimoje gimė „princas ant žirnio“. Tiesiogine šio žodžio prasme. Pirmąsias gyvenimo savaites kūdikis buvo toks jautrus bet kokiam prisilietimui, kad jį nešiojo ant pagalvėlių. Jį pavadino Džonu. Kai jis paaugo ir sustiprėjo, jį atidavė į katalikų šv. Luko vardo mokyklą. Džono

Skaitykite toliau..

REKOMENDUOJAM PRENUMERATORIAM:

Turino drobulės slėpiniai

Restauratorių sukurtas stebuklas – didinga Marienburgo (Malborko) pilis (II)

Ramybės, gamtos ir sakralumo darna, prisikėlusi iš nebūties (II)

Restauratorių sukurtas stebuklas – didinga Marienburgo (Malborko) pilis (I)

Ramybės, gamtos ir sakralumo darna, prisikėlusi iš praeities (I)

Šeštojo dešimtmečio baldai: stilingi, šiuolaikiški, tvirti, sunkūs ir brangūs

Cezaris: ne tik politikas ir karvedys, bet ir oratorius bei rašytojas

Rasputinas – fatališkas istorijos personažas

Vaizduotę pranokstanti architektūros didybė

Gdansko rotušės puošmenys

Pirmojo popiežiaus bazilikos didybė

Vatikano muziejaus lobiai ir slėpiniai (II)

Vatikano muziejaus lobiai ir slėpiniai (I)

Sakraliosios Gietšvaldo įdomybės

Stulbinantis senovės meistrų sugebėjimų liudytojas Gdansko rotušėje

Užburianti Gieštvaldo didžiūnės puošyba

„Panem et circences!” („Duonos ir žaidimų!”)

Gintaro stebuklų lobynas Gdansko malūne (II)

Allenšteino aidai Olštyno dabartyje

Prūsiškai lenkiškas Elblongo žavumas

Žavios Milano akimirkos (II)

Panoramų rojus Elblongo bažnyčios bokšte

Milijono verta akimirka, kurią neįamžinau, ir to nesigailiu

Gintaro stebuklų lobynas Gdansko malūne (I)

Svečiuose pas Didįjį kryžiuočių ordino magistrą

Dangų remiančios Elblongo didžiūnės slėpiniai ir grožybės

Sakralumo aidai Olivos altorių šešėlyje

Dangų remianti gotikos gigantė Gdansko širdyje

Svečiuose pas Veličkos druskų kasėjus (II)

Sakralusis Liškiavos perliukas

Svečiuose pas Veličkos druskų kasėjus (I)

Gimęs viduramžiais, bet mano vienmetis – Marienburgo dičkis

Veličkos požemių magija (II)

Šventos Kotrynos didybė ir vargai Gdanske

Iš griuvėsių prikeltas sakralusis feniksas – Malborko pilies bažnyčia

Veličkos požemių magija (I)

Gotikos galiūnės didybė Olštyne

Pasaulio stebuklo „giminaitis” Sopote

Naikintuvų flotilė Milano palubėje

Karališkosios Vavelio didybės aidai (III)

Viduramžius menantys Sforcos pilies rūmai

Karališkosios Vavelio didybės aidai (II)

Sforcos rūmų arsenalas

Karališkosios Vavelio didybės aidai (I)

Brerų rūmų perliukas – Astronomijos muziejus

Kraičio skrynių slėpiniai Arklio muziejuje

Mdinos katedros muziejaus grožybės

Sakralusis Romos perliukas – šv. Petro bazilika

Žavi Jūrmalos pažiba – Kemeriai (II)

Krokuvos praeitis ir senamiesčio grožybės

Krokuvos senamiesčio pažiba – švč. Mergelės Marijos bazilika

Vavelio lobyno grožybės

Balsio apylinkių įdomybės

Vavelio kunstkameros lobiai Krokuvoje

Žavingas Jūrmalos perliukas – Kemeriai

Pasivaikščiojimas spalvingoj Vilniaus praeity XX a. pradžioje

Kerinti gražuolė Tatrų papėdėje – Zakopanė

Svečiuose pas Jo Šventenybę: Jono Pauliaus II vardo muziejus Vavelyje

6000 metų menantis miestas-tvirtovė Mdina (I)

Tūkstantis druskinių be druskos Druskininkuose

Vienuolių giesmės po viduramžių Krokuvos skliautais

Svečiuose pas kardinolą Karolį Voitylą

Sukriošėlis, sovietų imperiją griovęs neveiklumu

Japonijos sodų magija Žemaitijos glėbyje

Atogrąžų tankumynai Kopenhagos sodo oranžerijoje

Naujam gyvenimui prikelta Siesikų galiūnė

Angelo pilies Amžinajame mieste slėpiniai

Svečiuose pas Vavelio smaką Krokuvos urvuose

Piotro Mašerovo žūtis: aplaidumo pasekmė ar klastinga žmogžudystė?

Sovietinės imperijos kurpėjų lemtys

Šlovingų pergalių aidai Vavelio skliautuose

Imperatoriškosios Karakalos pirtys

Kelionė užsienin pro geležinę uždangą

Senesnė už Stounhendžą ir Egipto piramides Džgantija

Tūkstantmečio Tynieco vienuolyno žavesys II

Automobilis sovietmečiu – prabanga ir rūpestis

Margas „gazovikų” namo kontingentas amžiaus pabaigoje

Sakralioji Krokuvos viduramžių puošmena

Sovietinių prekeivių turtai iš puvėsių ir apgavysčių

Vieta, kur sovietmečiu galėjai nusipirkti dešrą!

Nuotykiai traukiniuose prieš trisdešimtį metų

Kraugerė hidra, be gailesčio rijusi ir save

Iškalbingos praeities globėja Krokuvos širdyje

Kūčios be Kalėdų, bet su Naujaisiais

Angelo pilis, saugojusi imperatorius ir popiežius

Tūkstantmečio Tynieco vienuolyno žavesys

Viduramžių aidas karalių mieste

Sakralusis Maltos perliukas – Ta’ Pinu bazilika

Kaip samovaras ir palydovas pralaimėjo varžybas skalbyklei bei šaldytuvui
Istorijos atgarsiai
Redakcija AIDAI.LT

Kryžiaus žygiai (II)

(Tęsinys, pirmąją dalį skaitykite čia.) Po Abasidų kalifato žlugimo šiaurinė Sirijos dalis su Antiochijos miestu, kuris liko vienu didžiausių Rytų

Skaitykite toliau..
2025-12-31 Komentarų: 0
Būties margumynai
Redakcija AIDAI.LT

Stebėtojo paradoksas

Ar kartais nesučiumpate save manantį, kad jūs gyvenate pasaulyje, kurį sugalvojote ryte? Pažvelkite aplink. Ar siena tvirta? Ar kėdė tikra? Ar

Skaitykite toliau..
2025-12-30 Komentarų: 0
Būties margumynai
Redakcija AIDAI.LT

Paslaptingieji alvai

Elfai (alvai germanų mitologijoje) – nykštukų giminaičiai, tačiau jie negali pakęsti požemių, todėl jiems buvo sunku slėptis nuo žmonių. Jie

Skaitykite toliau..
2025-12-30 Komentarų: 0
Žiloje senovėje
Redakcija AIDAI.LT

Herakliono aidai

Senovės Heraklionas buvo paslėptas nuo žemės paviršiaus žemės drebėjimo keletą tūkstantmečių. Jo atradimas nustebino mokslininkus. Ir nors Heraklionas nėra Atlantida

Skaitykite toliau..
2025-12-30 Komentarų: 0
Būties margumynai
Redakcija AIDAI.LT

Hieroglifai meteorite

Ši įspūdinga istorija pirmą kartą tapo tikrai žinoma 2015 m., kai buvo paskelbta sausio mėnesio numeryje populiariame Kanados leidinyje. Laikraščio

Skaitykite toliau..
2025-12-28 Komentarų: 0
Istorijos atgarsiai
Redakcija AIDAI.LT

Kryžiaus žygiai (I)

Dar senovėje prasidėjo kova dėl viešpatavimo Artimųjų Rytų šalyse, ypač Sirijoje ir Mesopotamijoje, taip pat dėl Egipto užkariavimo. Šios šalys buvo

Skaitykite toliau..
2025-12-27 Komentarų: 0
Likimų vingiai
Redakcija AIDAI.LT

Paikiausios baigtys

Labai įvairiai vadiname žemiškojo kelio finalą: ir nebūtimi, ir kelione pas Abraomą, ir persikėlimu ar iškeliavimu Anapilin, ir netektimi, tačiau

Skaitykite toliau..
2025-12-27 Komentarų: 0
Istorijos atgarsiai
Redakcija AIDAI.LT

Saksonija laiko verpetuose

Pirmąjį tūkstantmetį prieš mūsų erą senovės germanų gentys gyveno Jutlandijos pusiasalyje ir pietinėje Skandinavijos pakrantėje. Iki V a. po Kr.

Skaitykite toliau..
2025-12-26 Komentarų: 0
Žiloje senovėje
Redakcija AIDAI.LT

Koviniai šunys

Senovėje žmogus prijaukino pilkąjį vilką, sukryžmino jį su tibetiečių dogu ir panaudojo gautą rezultatą savo mėgstamai veiklai – savųjų gentainių

Skaitykite toliau..
2025-12-26 Komentarų: 0
Žiloje senovėje
Redakcija AIDAI.LT

Antikos „masonai”

Kai kalbame apie Pitagorą, iš daugelio žmonių, turinčių šį vardą, paprastai turime omenyje matematiką, kurio vardu pavadinta mums iš mokyklos

Skaitykite toliau..
2025-12-26 Komentarų: 0
Būties margumynai
Redakcija AIDAI.LT

Šiurpuliukų nauda

Kai sakoma „Mano kūnu perbėgo šiurpuliukai”, žmogų galima pasveikinti. Jis aktyvavo senovinį, paveldėtą ir įgimtą refleksą, kurį mums paliko mūsų

Skaitykite toliau..
2025-12-25 Komentarų: 0
Scroll to Top

SUSISIEKITE