AIDAI

Straipsniai
Search
PRENUMERATA
Search
Straipsniai

Neįtikėtina „Sidabrinio miesto” paslaptis

Kartą tarp senovinių rankraščių tyrinėtojai atsitiktinai rado trumpą pasakojimą, kuriame buvo paminėtas paslaptingas Sidabrinis miestas. Vėliau jie aptiko ir keletą kitų šaltinių, kuriuose buvo minimas šis pusiau mitinis miestas, esantis Centrinėje Azijoje. Ar tikrai istorijoje egzistavo toks klestintis, sidabru turtingas miestas? Sidabrinis miestas tapo poetine metafora ir Rytų simboliu, apdainuotu senovės legendose ir mituose, pasak kurių tai buvo tikras rojus žemėje. Šio miesto gatvės buvo išklotos sidabrinėmis plokštėmis, o namų sienos buvo pastatytos iš aukso luitų. Šio senovinio mitinio miesto žydinčiuose soduose dainavo gražiausi rojaus paukščiai ir augo nuostabaus grožio augalai. III a. kinų istorikas Suan Čžu senoviniame traktate aprašė neįtikėtinai turtingą didelę gyvenvietę Šiaurės Azijoje. Ten, kur nuo karščio

Skaitykite toliau..

Troją aptikęs prekeivis

XIX a. pabaigoje Atėnuose buvo palaidotas Henrichas Šlimanas – žmogus, iškasęs Troją. Nuotykių ieškotojas ir nepakartojamas verslininkas, per savo gyvenimą jis sukaupė daugiau nei dešimt milijonų markių, buvo vienas sėkmingiausių savo laikų prekybininkų, tačiau tik po keturiasdešimt penkerių metų atrado savo tikrąjį pašaukimą.Nepaisant to, kad Šlimanų šeima buvo žinoma dar nuo XV amžiaus, 1822 m. Vokietijos miestelyje Nojbukove gimęs Henrichas Šlimanas vaikystėje patyrė ne pačias maloniausias akimirkas. Šlimano motina mirė anksti, o tėvas, buvęs pastoriumi, netrukus vedė savo tarnaitę. Bažnyčioje, žinoma, toks poelgis nebuvo įvertintas: tėvas buvo atleistas iš darbo, o vaikai, tarp jų ir jaunasis Henrichas, buvo išsiųsti pas turtingesnius giminaičius. Naujosios šeimos galva taip pat buvo pastorius –

Skaitykite toliau..

Viduramžių dinozaurai

Tuo, kad dinozaurai gyveno žmonijos atmintyje, o ne išmirė „prieš labai daug milijonų metų“, vargu ar galima abejoti, atsižvelgiant į naujausius paleogenetikos tyrimus ir atskirus šviežių dinozaurų liekanų pavyzdžius, kuriuose yra kraujo ląstelių, hemoglobino ir minkštųjų audinių. Bet ar dinozaurai galėjo išgyventi iki viduramžių? Į šį klausimą nėra lengva atsakyti vienareikšmiškai. Belieka žvilgtelti į pasakojimus, legendas ir padavimus. Dinozaurams neteko laimė patekti į rimtus rašytinius šaltinius, tačiau daugelyje žodinių pasakojimų gausu labiau legendinių nei mitinių būtybių, pavyzdžiui, Vavelio smakas. Vakarų Europos tautų kronikose ir epinėje literatūroje randama daugybė įvairiausių drakonų paminėjimų. Visą apybraižą galite skaityti dėka jos rėmėjo – apsilankykite https://draudimopolisas.lt, drauskitės ir būkite saugūs. Taigi, pasak senovės keltų kronikų, karalius

Skaitykite toliau..

Legenda apie „Milžinų žiemą”

Šiandien ne tik mokslininkai, bet ir namų šeimininkės entuziastingai diskutuoja, kas bus, jei, neduok Dieve, į Žemę nukris didžiulis meteoritas arba prasidės galingas ugnikalnio išsiveržimas. Diskutuojama apie pasekmes, bandoma jas prognozuoti. Bet kas tiksliai žino, kas bus iš tikrųjų ir ar tai apskritai įvyks? Tuo tarpu, pažvelgę į žmonijos istoriją, mes, pasirodo, galime gana patikimai sužinoti, kaip tai buvo praeityje.Žinoma, kad pirmieji mūsų eros amžiai buvo labai palankūs žemdirbystei. Klimatas buvo toks šiltas, kad Didžiosios Britanijos teritorijoje net augo vynuogės. Tačiau IV a. pabaigoje prasidėjo atšalimas, kurio poveikis Europoje buvo jaučiamas iki VIII a., o vidutinė temperatūra buvo žemiausia per pastaruosius 2000 metų. Tačiau mokslininkų dėmesį ypač patraukė 535–536 m.

Skaitykite toliau..

Neįtikėtinas masono-alchemiko ir koplyčios šedevrų ryšys

Neįtikėtina Sansevero koplyčios ir alchemiko Raimondo di Sangro istorija: Sansevero koplyčia Neapolyje garsėja nepaaiškinamu siurrealistiniu skulptūrų plastiniu grožiu, kuris nuo jų sukūrimo iki šiol lieka neišspręsta mįslė tyrinėtojams ir mokslininkams. Statulas tiesiog neįmanoma pavadinti išskaptuotomis, atsižvelgiant į neplastines marmuro savybes ir žmogaus įrankių galimybes. Iš tiesų, skulptūros „Dengtas Kristus“ (aut. Džiuzepė Sanmartina) ir tinklas „Kuklumas“ (aut. Antonijus Koradinis) pagaminti… iš marmuro! Marmuro „audinys“ tėra tik 2–3 mm(!) storio. Lankytojai lieka priblokšti pačios minties, kad šių šedevrų medžiaga yra marmuras. Žmogaus logikai tai atrodo neįmanoma… Skulptoriaus peilis, kaltas ir kiti įrankiai visiškai netinka daugeliui detalių, atkartojančių tinklą, atlikti. Nepaisant to, statulos stovi Sansevero koplyčioje Neapolyje ir yra realus „neįmanomo” meno įrodymas. Visą apybraižą galite

Skaitykite toliau..

Nepaaiškinamų radinių galvosūkiai

Žmonijos istorijoje yra tūkstančiai archeologinių mįslių, kurios iki šiol nėra išspręstos. Šioje apybraižoje paminėsime kai kurias jų. Tai ir prarasti labirintai, ir milžiniški akmenų geoglifai, sudėti su stebinančiu tikslumu, savo paslaptingumu žavinčios statulėlės ir milžiniški akmeniniai rutuliai. Galbūt kada nors bus rasti atsakymai į šiuos archeologų užduodamus klausimus.Senovės Egiptas, Prarastasis labirintas: jei pastatytume visus graikų pastatus, tai pareikalautų daug mažiau pastangų ir išlaidų nei šis labirintas. Net faraonų piramidės yra daug didingesnės nei senovės graikų statiniai. O Prarastasis labirintas pranoksta piramides. Taip manė senovės graikų istorikas Herodotas V a. pr. m. e. Jis aprašė milžinišką šventyklą, sudarytą iš trijų tūkstančių patalpų, padabintų freskomis, graviūromis ir užrašais. Senovės graikai jį vadino

Skaitykite toliau..

Mičigano trikampio mįslės

1950 m. dingęs Northwest Airlines 2501 reiso lėktuvas, ir iš užrakintos krovininio laivo kajutės dingęs kapitonas Džordžas Doneris – dvi įdomiausios mįslės, susijusios su Mičigano trikampiu. Su anomalia Mičigano trikampio zona, esančia Mičigano ežero teritorijoje, susiję daugybė paslaptingų laivų ir lėktuvų dingimų. Bermudų trikampis laikomas viena žinomiausių vietų, kur paslaptingai dingsta lėktuvai ir laivai. Tačiau yra daug kitų, mažiau žinomų, anomalių zonų. Mičigano trikampis driekiasi nuo Liudingtono iki Bentono-Harboro, Mičigano valstijoje, ir Manitovokio, Viskonsino valstijoje. Mičigano ežero teritorijoje, kurios ilgis yra apie pusę tūkstančio kilometrų, dažnai siaučia stiprūs vėjai, kurių greitis gali siekti iki šimto dvidešimties kilometrų per valandą. Kai kurie tyrinėtojai mano, kad būtent šios baisios oro sąlygos yra nepaaiškinamų dingimų

Skaitykite toliau..

Besotė Sargasų jūra

Beveik visos mistinės vietos, apie kurias žmonės kalba, suteikdami joms paslaptingą aurą, yra ant vandens. Kai įvyksta „galai į vandebį“, pradingimai tikrai atrodo labai keisti ir nepaaiškinami. Viena iš tokių vietų, į kurią jūreiviai iki šiol bijo įplaukti, yra Sargasų jūra, kuri turi savybių, išskiriančių ją iš kitų pasaulio jūrų. Šioje istorijoje yra mistikos, bet didžiąją dalį mistikos mokslininkai sugebėjo paaiškinti. Paaiškinimai pasirodė labai įdomūs ir dažnai jie pagrįsti būtent šios pasaulio vandenyno dalies ypatumais. Sargasų jūra tikrai gali būti laikoma viena iš įdomiausių jūrų pasaulyje. Tam yra keletas priežasčių. Pavyzdžiui, tai vienintelė jūra pasaulyje, kuri neturi krantų. Ji yra tarsi Atlanto vandenyno gelmėje ir, dalinai – Bermudų trikampyje. Visą apybraižą

Skaitykite toliau..

„Drakonų namų” slėpiniai

Graikijos saloje Eubėjoje yra tikra archeologinė mįslė: dvidešimt penki milžiniški statiniai, vadinami Drakospita arba Drakonų namais. Pastatyti iš megalitinių kalkakmenio blokų, sudarančių piramidės formos stogą, paslaptingieji Drakonų namai yra tikra senovės mįslė. Mokslininkai nežino, kas juos pastatė, kaip jie buvo pastatyti, bet svarbiausia – istorikai neturi jokio supratimo, kada jie buvo pastatyti. Drakonų namai (graikiškai Drakospita) – tai didžiuliai pastatai, išsibarstę pietinėje Eubėjos salos, šeštos pagal dydį Viduržemio jūroje, esančios prie rytinės Graikijos žemyninės dalies pakrantės, dalyje. Vadinamieji Drakonų namai yra stačiakampio formos statiniai, sumūryti iš didžiulių akmenų, pastatyti megalitiniu stiliumi, vienas ant kito be jokio skiedinio. Tarpai tarp luitų užpildyti mažesniais akmenimis, o stogas padengtas tokiomis pačiomis didelėmis akmens

Skaitykite toliau..

Jūrų vaikai

Vikingus vienijo daug kas, tačiau stipriausiai juos suvienijo troškimas geresnio likimo. Jie priklausė skirtingoms tautoms, bet puikiai suprato vieni kitus. Juos vienijo daugybė sąlygų: tai, kad jų tėvynė buvo šiaurinė žemės riba, tai, kad jie meldėsi tiems patiems dievams, tai, kad jie kalbėjo ta pačia kalba. Tačiau labiausiai šiuos nepaklusnius ir ryžtingus žmones vienijo troškimas geresnio gyvenimo. Jis buvo toks stiprus, kad beveik trys šimtmečiai – nuo VIII iki XI amžiaus – įėjo į Senojo pasaulio istoriją kaip vikingų era. Tai, kaip jie gyveno ir kuo užsiiminėjo, taip pat buvo vadinama vikingu. Žodis „vikingas“ kilęs iš senovės norvegų kalbos žodžio „vikingr“, kuris pažodžiui reiškia „žmogus iš fiordo“. Būtent fjorduose ir

Skaitykite toliau..

Kardas akmenyje, bet ne karaliaus Artūro

Greičiausiai jūs negirdėjote apie Galganą Gujotį, bet žinote legendinį karaliaus Artūro kardą. Tas pats kardas, kuris buvo įstrigęs akmenyje ir buvo iškilmingai ištrauktas Artūro, siekiant įrodyti savo teisę į karaliaus sostą. Kas gi bendro tarp jų? Legendinė karaliaus Artūro ir jo kardo Ekskaliburo istorija žinoma beveik visiems. Tačiau ši legenda tapo realybe Italijos gyventojams. Norėdami tuo įsitikinti, apsilankykite Toskanos abatijoje, esančioje Montesipio miestelyje. Ten pamatysite tikrų tikriausią kardą, įsmeigtą į kietą akmenį. Matosi tik rankena ir keli centimetrai geležtės. Įprastai jis vadinamas Galgano kardu. Kardas yra San Galgano Montesipio koplyčioje, už kelių šimtų žingsnių į šiaurę nuo to paties pavadinimo vienuolyno griuvėsių, centrinėje Italijos dalyje, Toskanos regione. Artimiausias didelis miestas

Skaitykite toliau..

Šumerų žemėlapio mįslės

Ar įmanoma, kad senovės šumerai stebėjo ir užregistravo asteroido Atono (Atonai – asteroidai, kertantys Žemės orbitą) kritimą daugiau nei prieš penkis tūkstančius metų? Gerus pusantro šimto metų mokslininkai bandė išspręsti prieštaringos dantiraščio molinės lentelės, kuri nurodo į vadinamojo Kiofelso smūgio poveikį, stebėtą senovėje, paslaptis. Ašurbanipalo biblioteka buvo pirmoji tokio tipo biblioteka istorijoje. Joje karalius surinko daug molinių lentelių, kuriose buvo įvairių žinių šaltinių. Daugelis tokių senovinių įrašų saugomi Londone ir įvairiuose kituose muziejuose visame pasaulyje. Apvali akmeninė lentelė buvo išimta iš karaliaus Ašurbanipalo požeminės bibliotekos Ninevėje (Irakas) XIX a. pabaigoje. Ilgą laiką laikyta asirų lentele, kompiuterinė analizė palygino ją su dangumi virš Mesopotamijos 3300 m. pr. m. e. ir įrodė, kad ji

Skaitykite toliau..

Elegantiškas ir galantiškas džentelmenas Etiketas

Keičiasi laikmečiai, įpročiai, visuomenės sankloda, keičiasi ir etiketas. Pasidomėkim, ką mums pataria jo žinovai: štai keliolika elgesio taisyklių. 1. Niekada neateikite į svečius be skambučio telefonu. Jei jus aplankė be įspėjimo, galite leisti sau būti chalatu ir su suktukais.2. Skėtis niekada nedžiovinamas atidarytas – nei biure, nei svečiuose. Jį reikia sulankstyti ir padėti į specialią laikiklį arba pakabinti.3. Rankinės negalima dėti ant kelių ar ant savo kėdės. Mažą elegantišką rankinukę galima padėti ant stalo, didelę rankinę pakabinti ant kėdės atlošo arba padėti ant grindų, jei nėra specialios kėdutės (tokios dažnai pateikiamos restoranuose). Portfelį padėkite ant grindų.4. Celofaniniai maišeliai leidžiami tik grįžtant iš prekybos centro, taip pat kaip ir popieriniai firminiai

Skaitykite toliau..

Dešimtame tūkstantmetyje prieš mūsų erą

Nevali-Čori – ankstyvojo neolito gyvenvietė prie Eufrato upės rytinėje Turkijoje. Įsikūrusi prie Tauro kalnų papėdės. Čia yra senovės šventyklos ir monumentalios skulptūros. Tyrimai, kartu su Giobekli Tepe šventyklų kompleksu, iš esmės pakeitė šiuolaikines žinias apie ankstyvąjį neolitą Artimuosiuose Rytuose. Tyrimai buvo atlikti 1993 m. dėl planuojamo vandens rezervuaro statybos. Šiuo metu kartu su kitais archeologiniais paminklais aplinkinėse vietovėse ji yra po vandeniu. Gyvenvietė susideda iš penkių lygių. Juose buvo rasta dvidešimt trijų ilgų stačiakampių statinių, sudarytų iš dviejų ar trijų lygiagrečių kambarių eilių, liekanų. Prie jų prisišlieja struktūros, sudarytos iš sienų projekcijų, kurios laikomos gyvenamosiomis patalpomis. Gilus daugiasluoksnis pamatas sudarytas iš didelių apdorotų akmenų, o tarpai tarp jų užpildyti mažesniais akmenimis.

Skaitykite toliau..

Egiptietiškų statulų mįslės

Nebuvimas būtinos didelio tikslumo įrangos, kuria buvo galima sukurti daugybę senovės Egipto artefaktų, taip pat pramoninės infrastruktūros, reikalingos jos gamybai pačiame Egipte ir už jo ribų, pėdsakų trūkumas rodo, kad aukštosios technologijos buvo atgabentos iš išorės. Čia būtų neblogai prisiminti įvairių tautų mitologinį siužetą apie „dangaus sūnus“, kurie, atlikę Žemėje tam tikrą humanitarinę misiją, grįžta į „savo žvaigždę“.III tūkstantmečio prieš mūsų erą sandūroje Egipte praktiškai iš niekur atsirado nepaaiškinamas technologinis šuolis. Tarsi stebuklingos lazdos mostu per labai trumpą laiką egiptiečiai pastatė piramides ir pademonstravo neregėtą meistriškumą apdirbant kietas medžiagas – granitą, dioritą, obsidianą, kvarcą… Visi šie stebuklai įvyko iki geležies, staklių ir kitų techninių įrankių atsiradimo. Vėliau unikalūs senovės egiptiečių

Skaitykite toliau..

Epideminė žmonijos kontrolė

Paslaptingos epidemijos, naikinančios žmoniją per visą jos egzistavimo laikotarpį: jJei atidžiai pažvelgsime į žmonijos istoriją, pamatysime, kad per visą savo istoriją žmonių visuomenė niekada nebuvo rami. Tai buvo arba karai, arba paslaptingos ir nepaaiškinamos epidemijos. Ar šios epidemijos yra atsitiktiniai įvykiai, ar jas sukelia kažkas žiauresnio? Pažiūrėkime, ką istorija mums pasakoja apie pražūtingas epidemijas, kurios vyko iki mūsų.Prieš Kristų, kai kilusi maras, tai visada buvo laikoma „Dievo darbu“ (arba dievų). Visose mitologijose ir religijose taip buvo visada. Vienas iš žinomiausių maro protrūkių buvo septynios Egipto bausmės, kurias Dievas per Mozę nusiuntė Egipto imperijai per žinomą izraelitų išėjimą iš Egipto. Septynios bausmės, pagal Bibliją, rodo aiškų ir tyčinį Dievo įsikišimą konkrečiu tikslu

Skaitykite toliau..

Senesnė už šumerų ir egiptiečių civilizacijas

Kalbant apie seniausias civilizacijas, iš karto į galvą ateina šumerai su savo dantiraščiu ir Egiptas su piramidėmis. Tačiau tai nėra seniausios civilizacijos. Šiuolaikinės Europos teritorijoje egzistavo kultūra, klestėjusi maždaug prieš septynis tūkstančius metų, gerokai anksčiau nei Mesopotamijos ir Egipto klestėjimo laikotarpis. Apie ją ir papasakosime: Vinča – Šiaurės Balkanų archeologinė neolito kultūra. Ji buvo paplitusi šiuolaikinės Serbijos, dalies Bulgarijos, Kosovo, Makedonijos ir Rumunijos teritorijoje. Šiuolaikinės Serbijos ir Rumunijos teritorijoje, Dunojaus upės slėnyje, buvo Vinčos civilizacijos centras – paslaptingas ir labai išsivystęs. Archeologiniai kasinėjimai parodė, kad Vinčos kultūra egzistavo maždaug nuo 5500 iki 4000 metų prieš mūsų erą. Ši civilizacija apėmė keletą gyvenviečių, iš kurių didžiausios buvo Sepinas ir pati Vinčos gyvenvietė netoli Belgrado, davusi

Skaitykite toliau..

Skurstančiųjų diktatorės prabanga

Rumunams elektra buvo tiekiama pagal grafiką, jie pusę gyvenimo praleisdavo eilėse prie maisto produktų. Tuo pačiu metu diktatoriaus žmona Elena Čaušesku valstybės biudžetą leido savo šeimos rūmams statyti, kailiniams, jachtoms ir deimantams. Susitikimų metu jai buvo reiškiama meilė, bet slapta ji buvo nekenčiama, nes jos įsakymu slaptosios tarnybos galėjo susidoroti su bet kuo, kas jai nepatiko. Kaip varginga mergaitė, prekiavusi sėklomis turguje, tapo „rumunų tautos motina“ ir antra žmogumi valstybėje? Už ką galiausiai ją nužudė bendražygiai ir ką rado jos prabangiuose rūmuose? 1971 m. Čaušeskų pora oficialiai apsilankė Šiaurės Korėjoje ir Kinijos Liaudies Respublikoje. Juos sutiko tikrai karališkai, bet Rumunijos vadovą nustebino visai ne tai. Jis pamatė, kad šiose šalyse

Skaitykite toliau..

Nežinoma rasė: biblinių milžinų pėdsakais

Tyrėjai ginčijasi dėl bene paslaptingiausios Biblijos tautos: angelų palikuonių, milžinų, kurių ūgis siekė beveik kelis kilometrus. Keista, bet jie gali turėti realius prototipus. Viena paslaptingiausių Biblijos knygų – Pradžios knyga, kurioje aprašomas pasaulio sukūrimas, pirmųjų žmonių kartų gyvenimas ir pasaulinis potvynis. Joje yra daug neaiškių dalykų. Pavyzdžiui, šeštajame skyriuje rašoma: „Tuo metu žemėje buvo milžinai, ypač nuo to laiko, kai Dievo sūnūs pradėjo tuoktis su žmonių dukterimis ir jos pradėjo gimdyti jiems vaikus: tai buvo stiprūs, nuo seno garsūs žmonės“.Senovės hebrajų kalboje – nefilimai. Viena iš versijų teigia, kad tai reiškia „puolusieji“. Biblijoje šis žodis pasitaiko keletą kartų. Pagal Jobo pranašystes, tai buvo tikrojo Dievo sūnūs. O Enocho knygoje jie vadinami

Skaitykite toliau..

Mirties miestas Tenočtitlanas

Actekų palikuonys gyvena Meksikoje ir šiandien, ramiai, taikiai – visiškai nepanašūs į savo protėvius, kurių veiksmai kelia siaubą kaimyninėms gyvenvietėms ir konkistadorams. Actekų imperijos sostine buvo Tenočtitlanas, kurio vietoje šiandien taip pat yra sostinė, bet jau Meksikos. Papasakosime šio legendomis apipinto miesto istorija. Tenočtitlanas egzistavo vos du šimtmečius – tai yra labai trumpas laikas didmiesčio mastu. Įkurtas maždaug 1325 m. saloje viduryje sūriojo Teskoko ežero, jis žlugo 1521 m. po Fernando Korteso ir jo žiaurių kareivių antpuolio. Actekų sostinė buvo pavadinta vadovo Tenočo garbei: jis, kaip sąžiningas žmogus, nusprendė, kad jei pats įkūrė miestą, tai ir pavadinti jį turi savo vardu. Žinoma, yra ir alternatyvių vertimo versijų. Viena iš jų

Skaitykite toliau..

Tikrasis d’Artanjanas

Legendinis muškietininkas d’Artanjanas, kurį visas pasaulis pažįsta iš Aleksandro Diuma romanų, tikrai egzistavo, ir pragyveno ne mažiau įdomų gyvenimą nei jo literatūrinis antrininkas. Tačiau tikrojo d’Artanjano gyvenimo ir karjeros istorija buvo visiškai kitokia. Kai 1844 m. Paryžiaus laikraštyje pradėti spausdinti „Trys muškietininkai“, Diuma tvirtino, kad romano pagrindu tapo tikri d’Artanjano memuarai, rasti Karališkojoje bibliotekoje. Tikrojo d’Artanjano istorija iš tiesų prasideda senoviniuose dokumentuose, tačiau jie pasirodė esą labai tolimi nuo romano versijos. Kas iš tiesų sieja Diuma herojų su jo istoriniu prototipu, ir kuo tikroji biografija skiriasi nuo literatūrinės? Tikroji Šarlio de Batzo biografija prasideda visai ne taip, kaip aprašė Diuma. Realaus d’Artanjano istorija prasideda senovinėje Kastelmoro pilyje, esančiame ant kreidinių uolų Armanjako

Skaitykite toliau..

Senovės civilizacijų aidai. Hetitų valstybė (VII)

(Pabaiga, pirmąsias dalis skaitykite čia.) Hetitai taip ir nesukūrė savo raštą. Jie perėmė iš Šiaurės Sirijos arba Šiaurės Mesopotamijos babiloniečių dantiraštį. Hetitams giminingi žemės ūkio gyventojai, gyvenę šalia jų, į pietus ir pietryčius (tarp jų galėjo būti ir luvių), sukūrė – galbūt tam tikru mastu paveikti egiptiečių hieroglifų rašto – savo hieroglifų raštą. Pastaroji buvo perimta ir hetitų, bet jie ją naudojo beveik išimtinai kaip monumentalią ir dekoratyvinę rašybą, o dokumentams ir literatūros tekstams rašyti buvo naudojama tik dantiraštis. Tuo pačiu metu hetitai perėmė ir turtingą Babilono religinę literatūrą, pradedant mitais ir baigiant tekstais magiško turinio, pranašystėmis ir užkalbėjimais. Babilono religijos elementų perėmimas padidino ir taip jau gausų hetitų dievų panteoną, bei sukūrė nepaprastą tikėjimų

Skaitykite toliau..

Nukirsdinti už ištikimybę

Stulbinantis savo paradoksalumu atvejis įvyko Romos imperijoje 42-ais mūsų eros metais. Už ištikimybę priesaikai buvo nužudyti dviejų legionų eiliniai kareiviai. O įvyko štai kas… Tuo metu imperiją jau daugiau nei metus valdė Klaudijus, „paskirtas“ į šias pareigas pretorijų gvardijos. Kiek anksčiau šie drąsūs imperatoriaus sargybiniai kardais supjaustė imperatoriaus Kaligulos kūną. Imperatorius buvo, švelniai tariant, vidutiniškas. Vienintelis Klaudijaus privalumas buvo jo kilmė. Dėl energingų šeimos nesutarimų jis liko tarsi paskutinis Julijų giminės – Cezario palikuonių – atstovas. Ir tai jis išliko gyvas tik todėl, kad buvo pelnęs šiek tiek kvailoko reputaciją. (Skaityti toliau kviečiame AIDŲ prenumeratorius.) Jo iškilimas labai nustebino garbingų šeimų atstovus, senatorius. Jie manė, kad turi ne mažiau teisių į aukščiausią

Skaitykite toliau..

„Sultonės” tragedija, nusinešusi nelaimėlius nebūtin

Daugelis klaidingai mano, kad taikos metu didžiausia katastrofa vandenyje yra „Titaniko“ nuskendimas. Tačiau tai nėra tiesa, ši avarija yra tik trečia sąraše – žuvo apie 1,5 tūkstančio žmonių. Daugiausia gyvybių nusinešė tragedija, įvykusi Filipinuose, kai nuskendo keltas „Dona Pas“. Tuomet žuvo apie 4,5 tūkstančio žmonių. Po jos seka mažiau žinoma tragedija, tačiau ji nusinešė keliais šimtais aukų daugiau nei „Titanikas“. Kalbėsime apie upės kelto „Sultana” („Sultonė“) avariją, kuris 1865 m. nuskendo Misisipės upėje netoli Memfio. Šioje katastrofoje žuvo mažiausiai 1700 žmonių.   Visą apybraižą galite skaityti dėka jos rėmėjo – apsilankykite https://draudimopolisas.lt, drauskitės ir būkite saugūs. Nepaisant didžiulių aukų, „Sultonės“ istorija plačiajai visuomenei mažai žinoma. Tai galima paaiškinti dviem priežastimis.

Skaitykite toliau..

„Geležinio kanclerio” vaikų likimai

Jis buvo pirmasis Prūsijos politikas, sugebėjęs suvienyti trisdešimt devynias atskiras Vokietijos žemes į vieną valstybę, o 1871-ais tapo pirmuoju Vokietijos istorijoje reichskancleriu. Tuo metu Otto von Bismarkas jau daug metų buvo vedęs Johaną von Putkamer, kuri jam pagimdė tris vaikus. Kaip klostėsi jų likimai tuo metu, kai jų tėvas, vadinamas „geležiniu kancleriu“, devyniolika metų stengėsi išsaugoti Vokietijos vienybę, ir tuo pačiu – trapią taiką Europoje? Kas jiems nutiko vėliau? Apie tai papasakosime šioje apybraižoje. (Toliau skaityti kviečiame AIDŲ prenumeratorius.) Būsimasis „geležinis kancleris“ gimė 1815 m. Šenhausene, senovės Prūsijos provincijos Brandenburgo šeimos dvare, kai Vokietija dar nebuvo sukurta kaip vieninga valstybė, ir užaugo turtingoje šeimoje. Būdamas antrasis sūnus žemvaldžio ir buvusio

Skaitykite toliau..

Keblios Festo disko mįslės

Praėjo daugiau nei šimtas dvidešimt metų nuo to laiko, kai kasinėjimų metu Festo mieste Kretoje buvo rastas vienas nuostabiausių ir paslaptingiausių senovės Viduržemio jūros regiono istorijos ir kultūros paminklų – molinis diskas, kurio abiejose pusėse spirale apvestas keistų, nesuprantamų ženklų užrašas. Tai pirmasis žmonijos istorijoje išlikęs spausdintas tekstas, įspaustas ant molio miniatiūriniais antspaudais – likus trims tūkstantmečiams iki Gutenbergo išrastos spausdinimo mašinos (diskas pagamintas apie 1600 m. pr. m. e.). Kas tik nebandė įminti paslaptingojo užrašo turinį: istorikai, kalbininkai, lingvistai ir tiesiog viso pasaulio senovės mylėtojai. Ką tik nebandyta perskaityti Festo diske… Galbūt tai giesmė aukščiausios dievybės garbei, „gidas“ po šventąsias Kretos vietas ar trumpa istorinė kronika?.. Kai kurie tyrėjai diske

Skaitykite toliau..

Ritualinis paršelis

Naujųjų metų vaišės su keptu paršeliu dabar laikomos norma ir tradicija, tačiau senovėje šį vaidmenį tekdavo atlikti farmakojams, kurie būdavo renkami arba skiriami iš nusikaltėlių ir vergų. Iš jų nebuvo ruošiami šventiniai patiekalai, bet jie buvo ruošiami tam, kad prisiimtų metų problemas. Tie, kurie neturėjo ką prarasti, sutikdavo atlikti šį vaidmenį savanoriškai, nes tai buvo šansas metus pagyventi prabangoje, nors vėliau jų laukė ištrėmimas arba mirtis. Nuo žilos senovės graikų ir keltų tradicija sklandžiai perėjo į krikščionybę, ir paršeliui teko aukos „statusas” prie krikščionių stalo. Senovės graikus galima vadinti kaimo gyventojais, nes jie gyveno gyvenvietėse, labiau primenančiose didelius kaimus. Atitinkamai, jų pagrindinis užsiėmimas buvo žemdirbystė, iš kurios jie pasirūpindavo maistą.

Skaitykite toliau..

Sakralusis perlas tarp dangaus ir žemės

Įsikūrusi daugiau nei šešių šimtų metrų aukštyje virš jūros lygio, ant stačios Monte Baldo kalnų grandinės uolos Italijoje, Madonna della Coronna (Karūnuotosios Madonos) šventovė atrodo tarsi kabanti ore, pažeidžianti visus gravitacijos dėsnius. Nors iš tiesų šventovė stovi ant nematomo uolėto iškyšulio, kurį galima pasiekti tik siauru kalnų takeliu. Šiandien šią šventą vietą lanko daugybė piligrimų, norinčių prisiliesti prie jos daugiametės istorijos, ieškantys vienatvės ir artumo Dievui. Iš pradžių šis kalnas buvo senovės vienuolių ir atsiskyrėlių pamėgta nuošali vieta, į kurią jie patekdavo išskaptuotais laipteliais, kad galėtų tyliai mąstyti, vedami noro visiškai atsiskirti nuo likusio pasaulio, ir pabūti toli nuo žmonių. Taip tęsėsi šimtmečius, ir tik antroje XIII a. pusėje šioje

Skaitykite toliau..

Egėjaus jūros košmaras

Senovės legendos pasakoja, kad Polikratas, Samos tironas, buvo nepaprastai laimingas žmogus. Prietaringi draugai paragino Polikratą paaukoti kažką brangaus, kad nuramintų pavydžius dievus. Tada Polikratas įmetė į jūrą brangų žiedą. Tačiau praėjus vos kelioms valandoms, karaliaus tarnai, išpjaustę ką tik sugautą žuvį, iš jos skrandžio ištraukė savo šeimininko žiedą. Tai pamatę, draugai išsigando ir skubiai paliko Polikrato rūmus, nes tokia laimė anksčiau ar vėliau turėjo virsti didelėmis nelaimėmis. Vėliau, pasak Plinijų Vyresnįjį, šis žiedas daugelį metų buvo saugomas Santarvės šventykloje Romoje. Samoso sala yra rytinėje Egėjo jūros dalyje. Ji priklauso Rytų Sporadų salynui. Salos ilgis iš vakarų į rytus siekia keturiasdešimt tris kilometrus, o plotis iš šiaurės į pietus – apie

Skaitykite toliau..

Šis tas apie rudžius (raudonplaukius)

Tik 1% visų planetos gyventojų turi ugnies spalvos plaukus. Raudonplaukiai turi didesnį gebėjimą gaminti vitaminą D saulės spinduliuose, todėl jie kur kas rečiau nei kiti planetos gyventojai kenčia nuo šio vitamino trūkumo. Todėl raudonplaukiai dažniausiai gimsta šalyse, kur dažnai būna debesuota ir šalta. Beveik 80% raudonplaukių žmonių pasaulyje turi daug strazdanų, o kitiems tai yra retenybė. Šios dėmės atsiranda visame kūne po vasaros saulės ir išblunka žiemą. Plaukai, kuriuose yra raudono pigmento, yra daug storesni už kitų spalvų plaukus. Jei suskaičiuotume visus plaukus, raudonplaukiai jų turėtų apie devyniasdešimt tūkstančių, o blondinai – šimtas keturiasdešimt. Senovės Romos ir Osmanų imperijose raudonplaukiai vergai buvo labai vertinami. Egipte raudonplaukiai žmonės buvo gyvi užkasami

Skaitykite toliau..

Paskutinioji dinastija

Taip, būtent taip: dvidešimt šeštoji dinastija buvo paskutinė, kurios faraonai buvo egiptiečiai (vėlesnės dinastijos buvo jau išimtinai svetimšalės).Šios dinastijos valdymo laikotarpis truko nuo 664 m. pr. m. e. iki 525 m. pr. m. e. Iš viso dinastiją sudarė 10 faraonų. Dvidešimt šeštosios dinastijos karaliai į valdžią atėjo taip. Pirmasis šios dinastijos valdovas, Saido princas Psametichas Pirmasis, būdamas faraono Bakenranefo palikuonis, buvo pripažintas visos Egipto valdovu karalių Taharkos ir Tanutamono, kilusių iš Nubijos, valdymo laikotarpiu. Kaip žinome iš ankstesnių straipsnių, tuo metu baigėsi asirų invazija į Egiptą, o pati Asirijos valstybė buvo apimta sukilimo. Tai suteikė Psametichui Pirmajam galimybę nutraukti visus ryšius su asirais, sudaryti karinį sąjungą su lidiečiais (karaliumi Gigu) ir

Skaitykite toliau..

Valdovų dvikova, lėmusi mūšio baigtį

Nuostabus dalykas: 1204 m. Ketvirtojo kryžiaus žygio dalyviai, frankai ir italai, apiplėšė Konstantinopolį, negailestingai žudė graikus, mindžiodami stačiatikių šventoves, o po kelerių metų tie patys kryžiuočių kariai, jei ne lemiamą, tai labai reikšmingą indėlį į Nikėjos imperatoriaus Teodoro Laskario pergalę prieš turkus. 1211 metų mūšyje prie Antiochijos prie Meandro aštuoni šimtai riterių plieniniu srautu įsiveržia į sultono Rumo Kai-Chosrovo I kariuomenės gretas, sėja mirtį ir paniką, laikinai verčia musulmonus bėgti ir savo gyvybe padeda romėnams atsigauti ir galiausiai laimėti mūšį. Nepaisant to, kad turkai turėjo didžiulį skaičiaus pranašumą: dvidešimt tūkstančių karių prieš du tūkstančius. Dešimtkartinis pranašumas! (Toliau skaityti kviečiame prenumeratorius.) Tačiau ši istorija atrodo stebinanti tik iš pirmo žvilgsnio. Kryžiuočių

Skaitykite toliau..

Antikiniai liepsnosvaidžiai

Dar gerokai prieš „graikų ugnies“ išradimą rodiečiai šiuo stebuklingu ginklu padegė Antiocho Didžiojo laivyną. Kai 190 m. pr. m. e. Antiocho III Didžiojo laivynas kovojo su romėnais dėl viešpatavimo Rytų Viduržemio jūroje, jis susidūrė su keistu ir baisiu ginklu. Rodiečiai, kovoję Romos pusėje, turėjo specialius laivus, aprūpintus įtaisais, skirtais skleisti „graikų ugnį”. Žinoma, tai nebuvo tie mechanizmai ir visai ne tas ugnis, kurią VII a. išrado Kalinikas iš Hieropolio ir kuri padėjo Bizantijai du kartus nugalėti arabus prie Konstantinopolio sienų. Tačiau tęstinumas, atrodo, akivaizdus. (Toliau skaityti kviečiame prenumeratorius.) Rodo laivai bijojo kaip ugnies. Ir tai nėra perdėta.Appianas „Romos istorijoje“ rašo, kad mirtino degaus mišinio išradėjo laurai priklauso Rodoso navarchui, tai

Skaitykite toliau..

Neįtikėtina pagarba mirtinam priešui

Ne kiekvienam draugui buvo leista tai padaryti… Makedonijos karaliaus Pilypo V negalima pavadinti Romos tautos draugu, net jei labai norėtum. Tuomet susiklostė atvirkštinė situacija: Romos priešų reitinge, III ir II a. pr. m. e. sandūroje, jis užėmė tvirtą antrąją vietą po Hanibalo. Iš trijų Makedonijos karų du romėnai rengė būtent prieš Filipą. Pralaimėjęs mūšį prie Kinoskepalų, Makedonijos karalius buvo priverstas „išvalyti” Graikiją, sumokėti kontribuciją, ir į Romą išsiųsti savo sūnų Demetrijų įkaito vaidmenyje. (Toliau skaityti kviečiame prenumeratorius.) Tačiau praėjus šešeriems metams po Kinokefalo mūšio situacija iš esmės pasikeitė. Karo su Sirijos karaliumi Antiochu III metu Filipas stojo Romos pusėn ir uoliai valė Tesaliją nuo Sirijos ir Etolijos garnizonų, netgi kartu su

Skaitykite toliau..

Kiaulių nugalėti drambliai

Neįprastas epizodas iš Chremonido karo tarp Makedonijos ir graikų: 267 m. pr. m. e. Atėnuose į valdžią atėjo strategas ir filosofas Chremonidas, ir iš karto pasiūlė sudaryti sąjungą su amžinais priešais – spartiečiais. Liaudies susirinkimas su džiaugsmu pritarė šiai iniciatyvai, nes jau daugelį metų ne Sparta, o pikta Makedonija, įsitvirtinusi Eladėje dar Filipo II ir jo sūnaus Aleksandro laikais, buvo pagrindinė grėsmė Atėnų demokratijai. Spartiečiams makedonų hegemonija taip pat buvo nepriimtina, todėl karalius Arejus su malonumu paspaudė Chremonidui ranką. Užsitikrinę dar kelių polisų paramą, taip pat Egipto karaliaus Ptolemėjo II Filadelfo palankumą, graikai pradėjo karą prieš Makedoniją, kuris buvo pavadintas Chremonido karu – pagal jo pagrindinio iniciatoriaus pavardę. (Toliau skaityti kviečiame

Skaitykite toliau..

Tarimo mumijų mįslės

Tarimo mumijos – mumifikuoti kūnai, datuojami XVIII a. pr. m. e. – II a. m. e., išlikę sausringose Takla Makan dykumos sąlygose netoli Loulanio. Mokslininkai nustatė genetinę kilmę paslaptingiausių Azijos mumijų – Tarimo baseino mumijų vakarų Kinijoje. Kadaise manyta, kad tai indoeuropiečiai migrantai iš Vakarų, tačiau paaiškėjo, kad Tarimo baseino bronzos amžiaus mumijos yra vietiniai gyventojai, turintys gilias azijietiškas šaknis ir pomėgį gardiems patiekalams. Būdamas Šilko kelio dalis ir esantis geografinėje Rytų ir Vakarų kultūrų sankirtoje, Sindziango Uigūrų autonominis regionas ilgą laiką buvo pagrindinis Eurazijos žmonių, kultūrų, žemės ūkio ir kalbų mainų centras. (Toliau skaityti kviečiame prenumeratorius.) Nuo 1990-ųjų pabaigos Tarimo upės baseine buvo rasta šimtai natūraliai mumifikuotų žmogaus palaikų, datuojamų maždaug nuo

Skaitykite toliau..

Laiko metamorfozės

Vienas iš labiausiai paplitusių mūsų klaidingų įsitikinimų apie laiką yra toks: laikas yra visur ir visada. Deja, jei taip būtų, mūsų gimtoji planeta netektų pusės žmogaus širdžiai tokių mielų paslapčių. Yra ryšys tarp normalaus laiko tėkmės pokyčių ir „prakeiktų, užburto“ vietų.Tiksliausi laikrodžiai „meluoja“ Tunguskos meteorito kritimo vietoje, NSO nusileidimo vietose, įvairiuose „trikampiuose“, branduolinių ginklų bandymų vietose, netoli Černobylio atominės elektrinės. Dažniausiai laikrodžiai šiose vietose vėluoja keliomis sekundėmis per valandą, bet pagal ne visiškai aiškų dėsningumą tam tikrais momentais gali įvykti „laiko sutrikimas“ (panašus į sukauptos energijos išlaisvinimą). Daugelį metų sklando šis, galbūt gandas, galbūt tiesa: Į Majamio oro uostą tūpti ketinęs lėktuvas su 127-ais keleiviais dešimčiai minučių dingo iš radaro

Skaitykite toliau..

Likimui nepasidavęs drąsuolis

Stivenas Kalachenas – amerikiečių buriuotojas, žinomas tuo, kad 1982 m., patyręs laivo avariją, per 76 dienas perplaukė Atlanto vandenyną ant pripučiamo gelbėjimo plausto. Ši istorija tapo knygos „Dreifas: 76 dienos jūros nelaisvėje“ pagrindu, kuri 36 savaites buvo „The New York Times“ bestselerių sąraše. Stivenas gimė 1952 m. vasario 6 d. JAV Pensilvanijos valstijoje. Baigęs karo jūrų architektūros studijas, jis projektavo ir statė jachtas, kuriomis pats plaukiojo. Kalachenas ilgą laiką gyveno jachtose, dalyvavo įvairiose regatose ir kruizuose. Jis uždirbo pragyvenimui dirbdamas žurnalistu: rašė straipsnius jachtų leidiniams, tarp jų „Sail“ ir „Sailor“, taip pat buvo žurnalo „Cruising World“ redaktorius. Tuo pačiu metu Stivenas skaitė paskaitas ir padarė žymų indėlį į dizaino, jūrininkystės ir išgyvenimo meno

Skaitykite toliau..

Anapusinės įdomybės

1977 m. vienoje Tokijo ligoninių nutiko įvykis, kuris iki šiol jaudina mokslininkų ir paranormalių reiškinių tyrinėtojų protus. Jaunas astronomijos studentas Curuchiko Kiuchi, dirbęs Tokijo universitete, patyrė klinikinę mirtį skubios operacijos dėl peritonito metu. Tai, ką jis papasakojo po sugrįžimo į gyvenimą, privertė persvarstyti daugelį sampratų apie žmogaus sąmonės prigimtį. 1977 m. spalio 29 d. Kiuchi būklė staigiai pablogėjo. Jis buvo nugabentas į universitetinę ligoninę, kur gydytojai diagnozavo ūminį peritonitą, ir skubiai operavo. Tačiau paaiškėjo, kad pacientas sirgo labai reta liga – dvylikapirštės žarnos nepraeinamumu dėl viršutinės miego arterijos sindromo. Pasak gydytojų, tuo metu pasaulyje buvo užregistruota šiek tiek daugiau nei šimtas panašių atvejų, ir, deja, nei vienas pacientas neišgyveno. Gydytojas

Skaitykite toliau..

Lietuvos oro gynyba (I). Priešlėktuvinės apsaugos rinktinė

Viena iš didžiųjų Pirmojo pasaulinio karo naujovių buvo karo aviacija. Su laiku ji vis tobulėjo ir kovai su ja reikėjo naujos ginklo rūšies – priešlėktuvinės artilerijos. Šio pajėgumo vystymu užsiėmė daugelis pasaulio valstybių. Nors Lietuvos kariuomenės vadovybė oro gynyba susidomėjo dar trečiajame dešimtmetyje, dėl pinigų stokos viskas vyko lėtai ir vangiai. Neturint zenitinių pabūklų, nuo priešo aviacijos Lietuvos oro erdvę būtų gynusi mūsų Karo aviacija. Buvo poreikis nuo galimų priešo antskrydžių saugoti sostinę Kauną ir svarbiausius kariuomenės objektus už Kauno ribų: Linkaičių artilerijos dirbtuves, Tryškių ginklų sandėlius, o vėliau – ir atgautą Vilniaus miestą. Tik su 1934 m. Lietuvos kariuomenės reforma pajudėjo ir oro gynybos klausimas. Buvo suformuota ir 1935

Skaitykite toliau..

Karaliaus Saliamono slėpiniai

Apie senovės žydų tautos veikėjus žinoma labai mažai. Dauguma šių žinių paimta iš religinių šaltinių – žydų Toros arba krikščioniškojo perpasakojimo, Biblijos. Trys iš jų ypač įdomūs – tai Saulius, Dovydas ir Saliamonas, suvienyto Izraelio karalystės valdovai. Tiesą sakant, tik šių karalių laikais senovės žydų tėvynė buvo vientisa, visą kitą laiką vienoje vietoje buvo ne viena karalystė, o kelios – nuo dviejų iki dvylikos. Galima sakyti, kad senovės žydai nelabai mėgo centrinę valdžią ir teikė pirmenybę gyventi atskirai. Istoriškai tam yra keletas priežasčių, viena jų – klaninis žydų susiskaldymas. Pakanka prisiminti „Dvylika Izraelio giminių“, kad suprastumėte, kodėl jiems niekaip neišėjo sukurti kažko panašaus į vieningą valstybę. Vis dėlto beveik šimtui metų tai

Skaitykite toliau..

Didysis Romos gaisras

64-ais mūsų eros metais, naktį iš liepos 18-os į 19-ą dieną įvyko vienas baisiausių gaisrų Romos istorijoje, kuris sunaikino beveik visą miestą. Ugnis pradėjo plisti iš parduotuvių, esančių pietryčių pusėje Didžiojo cirko. Iki ryto liepsnos apėmė didžiąją dalį miesto. Daugybė puikių šventyklų, rūmų ir visuomeninių pastatų virto griuvėsiais, žuvo šimtai miestiečių, visur vyravo panika. Tuo metu mieste sklandė gandai, kad gaisras buvo sukeltas imperatoriaus Nerono įsakymu, kuris ketino „išvalyti“ sostinę tolesnei grandiozinei rekonstrukcijai. Pasak legendų, kai imperatoriui pranešė apie gaisrą, jis išvyko Romos pusėn, ir stebėjo liepsnas iš saugaus atstumo. (Toliau skaityti kviečiam AIDŲ prenumeratorius: kiekvienam metams užsiprenumeravusiam dovanojam jo pasirinktą knygą iš >1000 leidinių sąrašo.) Tuo metu Neronas buvo apsirengęs teatrinį

Skaitykite toliau..

Pradingusi it dūmas didingoji Antiochija

Senovės graikų mitai kartais toli gražu nėra skaistūs. Pavyzdžiui, legenda apie Apoloną ir gražią nimfą Dafnę, kuri neatsargiai pasišventė mergelės deivei Artemidei ir davė skaistybės įžadą. Bet ar buvo įmanoma sustabdyti Apoloną kokiu nors įžadu? Jis įsimylėjo nimfą iki beprotybės, pradėjo ją persekioti ir galiausiai pasivijo bei pamylėjo. Tai įvyko šiaurės Sirijoje, netoli vietos, kur galinga Oronto upė įteka į Viduržemio jūrą. Dafnė, negalėdama iškęsti gėdą, kreipėsi malda į Dzeusą, ir tas ją pavertė lauro medžiu. Vėliau aplink šį vienišą medį išaugo visas laurų giraitė, jo gilumoje ėmė trykšti šaltinis, o dar vėliau, tiksliau, 300 m. pr. m. e., kažkoks Seleukas, vadinamas Nikatoru, tai yra Nugalėtoju, vienas iš Aleksandro Makedonijos

Skaitykite toliau..

Senovės civilizacijų aidai. Hetitų valstybė (VI)

(Tęsinys, pirmąsias dalis skaitykite čia.) Didžioji dalis laisvosios gyventojų masės buvo susibūrusi į bendruomenes, matyt, jau kaimo, o ne giminės. Šios bendruomenės hetų dokumentuose buvo vadinamos terminu, reiškiančiu ir didelį miestą, ir nedidelę gyvenvietę. Kaimo bendruomenių teritorijas sudarė „ginkluoto žmogaus“ laukai. Dokumentuose taip pat minimos „pareigūno laukai“, t. y., matyt, tų asmenų, kurie dirbo karaliaus žemėje. Laisvųjų atliekamos pareigos vadinosi sahkan ir luci. Vienas šaltinių teigia, kad sakhan ir luci pareigos apėmė ravėjimą, arimą, vežimų, ratų, kuro, grūdų, šiaudų, vilnos, smulkių gyvulių, pasiuntinių maitinimą, taip pat darbus regiono vadui, pasienio rajono vadui, miesto vadui, statybos darbus, traukiamųjų arklių teikimą. Dalis „pareigūno” laukų buvo skirta civiliniams pareigūnams, tačiau tokių sklypų skaičius buvo neabejotinai

Skaitykite toliau..

Monsegiuro pilies paslaptys

Dažnas istorinis objektas, o ypač – žilą senovę menantys pastatai, apipinti ne tik faktų ir įvykių gausa, bet ir romantizuotomis istorijomis bei fantazijomis. Norėdami prisitraukti smalsių atvykėlių minias, dabartiniai senųjų pastatų savininkai nevengia neįtikėtinų išsigalvojimų apie vaiduoklius, šmėklas, iš niekur pasigirstančius garsus ir kitas baisybes. Kartais sunkoka rasti aukso viduriuką tarp pramanų ir tikrovės, bet šįkart pabandysime į istorinį objektą pažvelgti įmanomai objektyviau, prisimindami tiek romantikos šydu apgaubtus pasakojimus, tiek realius praeities įvykius bei faktus. Keliausime į Prancūziją, kurioje dunksantys Monsegiuro pilies mūrai mena ne vieną išskirtinį įvykį, žmogiškąjį nuopuolį bei istorines peripetijas. (Toliau skaityti kviečiam AIDŲ prenumeratorius: kiekvienam metams užsiprenumeravusiam dovanojam jo pasirinktą knygą iš >1000 leidinių sąrašo.) Penkiakampei Monsegiuro

Skaitykite toliau..

Neįtikėtini radiniai

Kalnakasiai, geologai, archeologai, statybininkai ir kiti žmonės, „kasinėję“ žemę, kartais randa daiktų, esančių ten, kur jų tiesiog neturėtų būti. Arba šie daiktai pagaminti iš medžiagų, kurios, sprendžiant iš geologinio sluoksnio, kuriame buvo rasti radiniai, dar šimtus ar net tūkstančius metų buvo nežinomos. Šie „keisti geologiniai radiniai“, akivaizdžiai dirbtinės kilmės, yra galvosūkiai mokslininkams. Ir dauguma šių mįslių iki šiol lieka neįmintos. (Toliau skaityti kviečiam AIDŲ prenumeratorius: kiekvienam metams užsiprenumeravusiam dovanojam jo pasirinktą knygą iš >1000 leidinių sąrašo.) Grabovo kardas Vienas iš palyginti neseniai padarytų sensacingų radinių, sukrėtusių mokslo pasaulį, buvo rastas praėjusio amžiaus 80-aisiais Lenkijos miestelyje Grabove, už kelių kilometrų nuo Kelcės miesto. Karjere, kur buvo kasamas kalkakmenis, darbininkai aptiko kažkokį metalinį

Skaitykite toliau..

Mirties kultas senovės Egipte

Kodėl nė viena kita  senovės tauta neskyrė tiek daug dėmesio pomirtiniam gyvenimui, kiek egiptiečiai? Ar tiesa, kad jiems mirtis buvo gyvenimo tęsinys? Apie gyvenimo prasmę senovės Egipto gyventojai pasakytų maždaug taip: „Tu gyveni, kad mirtum. Ir miršti, kad gyventum“. Mirtis egiptiečiams buvo žemiškojo gyvenimo tęsinys, jie tikėjo, kad miręs žmogus turės tokius pačius poreikius bei troškimus kaip ir gyvas. Kapavietė, „amžinybės namai“, buvo įrengiami taip, kad ten būtų visko, ko reikia. O norint, kad žmogus ateityje prisikeltų, buvo būtina išsaugoti jo kūną, t. y. mumifikuoti. (Toliau skaityti kviečiam AIDŲ prenumeratorius: kiekvienam metams užsiprenumeravusiam dovanojam jo pasirinktą knygą iš >1000 leidinių sąrašo.) Sudėtingą balzamavimo procedūrą aprašė dar Herodotas, kuris lankėsi Egipte V

Skaitykite toliau..

Pretorijono žygdarbis: gelbėjo žmones, kol žuvo Vezuvijaus lavoje

Pretorijonų gvardija, įkurta Oktaviano Augusto I amžiuje, turėjo, tiesą sakant, ne itin gerą reputaciją. Jie buvo rimti kariai, prireikus galėjo kovoti iki paskutiniosios, bet pretorijonų istorijoje gėdingų puslapių yra pakankamai. Jie galėjo lengvai išduoti imperatorių ir pereiti į to, kuris pasiūlys daugiau pinigų, pusę. Kaip, pavyzdžiui, atsitiko 193-ais: pasidavę Romos oligarcho Didijaus Julijano vilionėms, gvardiečiai nužudė teisėtą imperatorių Pertinaką. Po ketvirčio amžiaus pretorijonų vadas – pretorijos prefektas – Makrinas mikliai pašalino kitą imperatorių, Karakalą, kad pats užimtų jo vietą. (Toliau skaityti kviečiam AIDŲ prenumeratorius: kiekvienam metams užsiprenumeravusiam dovanojam jo pasirinktą knygą iš >1000 leidinių sąrašo.) Tačiau ne viskas buvo taip niūru. Buvo atvejų, kai pretorionai pasirodė esą tikri herojai, ir ne

Skaitykite toliau..

Mūšio lauke neprilygstama falanga

Mažiausiai šimtą metų Makedonijos falanga neturėjo sau lygių. Ją sugalvojo karalius Pilypas, tobulino jo sūnus Aleksandras, modernizavo didžiojo užkariautojo įpėdiniai – diadochai. Su falanga nesugebėjo susidoroti nei garsieji spartiečių hoplitai, nei persų karaliaus Darijaus pulkai. Kas buvo ypatingo šioje kovinėje formuotėje? Kodėl vien nuo vieno žvilgsnio į ritmingai žengiančius makedonus, nešinus mažais skydais ir ilgomis ietimis, priešams drebėdavo kinkos? (Toliau skaityti kviečiam AIDŲ prenumeratorius: kiekvienam metams užsiprenumeravusiam dovanojam jo pasirinktą knygą iš >1000 leidinių sąrašo.) Kada atsirado falanga? Kai senovės graikai pavargo kovoti palaida minia, jie sugalvojo falangą – tankią pėstininkų kovos rikiuotę. Rikiuotė buvo sudaryta iš kelių eilių, o antroje ir vėlesnėse eilėse kariai prireikus pakeisdavo pirmoje eilėje esančius karius.

Skaitykite toliau..

Auksinė šventykla ant ratų Aleksandro Makedoniečio palydoms

Kai mirė Aleksandras Makedonietis, o tai įvyko 323 m. pr. m. e. birželio mėnesį, iškilo klausimas, kur palaidoti dievinamą karalių. Vieni artimieji tvirtino, kad geriausia vieta laidotuvėms yra Babilonas, naujos didžiulės imperijos sostinė, miestas, kuriame Aleksandras mirė. Jiems prieštaravo vadinamoji karaliaus giminaičių partija, kurią parėmė naujasis valstybės regentas Perdikas. Ji pasisakė už tai, kad Aleksandras būtų palaidotas gimtinėje, t. y. Makedonijoje. Bet buvo dar Ptolemėjas, Lagos sūnus. Šis gudrus diadochas (t. y. įpėdinis) iškart po tautos vadovo mirties pasigrobė sau patraukliausią dalį – turtingą ir derlingą Egiptą – ir paskelbė, kad didis karalius, bemaž dievas, turi būti palaidotas būtent Egipte. Kodėl? Nes ten jis įkūrė savo didžiausią miestą – Aleksandriją.

Skaitykite toliau..

REKOMENDUOJAM PRENUMERATORIAM:

Turino drobulės slėpiniai

Restauratorių sukurtas stebuklas – didinga Marienburgo (Malborko) pilis (II)

Ramybės, gamtos ir sakralumo darna, prisikėlusi iš nebūties (II)

Restauratorių sukurtas stebuklas – didinga Marienburgo (Malborko) pilis (I)

Ramybės, gamtos ir sakralumo darna, prisikėlusi iš praeities (I)

Šeštojo dešimtmečio baldai: stilingi, šiuolaikiški, tvirti, sunkūs ir brangūs

Cezaris: ne tik politikas ir karvedys, bet ir oratorius bei rašytojas

Rasputinas – fatališkas istorijos personažas

Vaizduotę pranokstanti architektūros didybė

Gdansko rotušės puošmenys

Pirmojo popiežiaus bazilikos didybė

Vatikano muziejaus lobiai ir slėpiniai (II)

Vatikano muziejaus lobiai ir slėpiniai (I)

Sakraliosios Gietšvaldo įdomybės

Stulbinantis senovės meistrų sugebėjimų liudytojas Gdansko rotušėje

Užburianti Gieštvaldo didžiūnės puošyba

„Panem et circences!” („Duonos ir žaidimų!”)

Gintaro stebuklų lobynas Gdansko malūne (II)

Allenšteino aidai Olštyno dabartyje

Prūsiškai lenkiškas Elblongo žavumas

Žavios Milano akimirkos (II)

Panoramų rojus Elblongo bažnyčios bokšte

Milijono verta akimirka, kurią neįamžinau, ir to nesigailiu

Gintaro stebuklų lobynas Gdansko malūne (I)

Svečiuose pas Didįjį kryžiuočių ordino magistrą

Dangų remiančios Elblongo didžiūnės slėpiniai ir grožybės

Sakralumo aidai Olivos altorių šešėlyje

Dangų remianti gotikos gigantė Gdansko širdyje

Svečiuose pas Veličkos druskų kasėjus (II)

Sakralusis Liškiavos perliukas

Svečiuose pas Veličkos druskų kasėjus (I)

Gimęs viduramžiais, bet mano vienmetis – Marienburgo dičkis

Veličkos požemių magija (II)

Šventos Kotrynos didybė ir vargai Gdanske

Iš griuvėsių prikeltas sakralusis feniksas – Malborko pilies bažnyčia

Veličkos požemių magija (I)

Gotikos galiūnės didybė Olštyne

Pasaulio stebuklo „giminaitis” Sopote

Naikintuvų flotilė Milano palubėje

Karališkosios Vavelio didybės aidai (III)

Viduramžius menantys Sforcos pilies rūmai

Karališkosios Vavelio didybės aidai (II)

Sforcos rūmų arsenalas

Karališkosios Vavelio didybės aidai (I)

Brerų rūmų perliukas – Astronomijos muziejus

Kraičio skrynių slėpiniai Arklio muziejuje

Mdinos katedros muziejaus grožybės

Sakralusis Romos perliukas – šv. Petro bazilika

Žavi Jūrmalos pažiba – Kemeriai (II)

Krokuvos praeitis ir senamiesčio grožybės

Krokuvos senamiesčio pažiba – švč. Mergelės Marijos bazilika

Vavelio lobyno grožybės

Balsio apylinkių įdomybės

Vavelio kunstkameros lobiai Krokuvoje

Žavingas Jūrmalos perliukas – Kemeriai

Pasivaikščiojimas spalvingoj Vilniaus praeity XX a. pradžioje

Kerinti gražuolė Tatrų papėdėje – Zakopanė

Svečiuose pas Jo Šventenybę: Jono Pauliaus II vardo muziejus Vavelyje

6000 metų menantis miestas-tvirtovė Mdina (I)

Tūkstantis druskinių be druskos Druskininkuose

Vienuolių giesmės po viduramžių Krokuvos skliautais

Svečiuose pas kardinolą Karolį Voitylą

Sukriošėlis, sovietų imperiją griovęs neveiklumu

Japonijos sodų magija Žemaitijos glėbyje

Atogrąžų tankumynai Kopenhagos sodo oranžerijoje

Naujam gyvenimui prikelta Siesikų galiūnė

Angelo pilies Amžinajame mieste slėpiniai

Svečiuose pas Vavelio smaką Krokuvos urvuose

Piotro Mašerovo žūtis: aplaidumo pasekmė ar klastinga žmogžudystė?

Sovietinės imperijos kurpėjų lemtys

Šlovingų pergalių aidai Vavelio skliautuose

Imperatoriškosios Karakalos pirtys

Kelionė užsienin pro geležinę uždangą

Senesnė už Stounhendžą ir Egipto piramides Džgantija

Tūkstantmečio Tynieco vienuolyno žavesys II

Automobilis sovietmečiu – prabanga ir rūpestis

Margas „gazovikų” namo kontingentas amžiaus pabaigoje

Sakralioji Krokuvos viduramžių puošmena

Sovietinių prekeivių turtai iš puvėsių ir apgavysčių

Vieta, kur sovietmečiu galėjai nusipirkti dešrą!

Nuotykiai traukiniuose prieš trisdešimtį metų

Kraugerė hidra, be gailesčio rijusi ir save

Iškalbingos praeities globėja Krokuvos širdyje

Kūčios be Kalėdų, bet su Naujaisiais

Angelo pilis, saugojusi imperatorius ir popiežius

Tūkstantmečio Tynieco vienuolyno žavesys

Viduramžių aidas karalių mieste

Sakralusis Maltos perliukas – Ta’ Pinu bazilika

Kaip samovaras ir palydovas pralaimėjo varžybas skalbyklei bei šaldytuvui
Žiloje senovėje
Redakcija AIDAI.LT

Priešistorinių megalitų mįslės

Archeologai ir istorikai laužo galvas, spėliodami, kas gi buvo tos slaptingos moterys-mourės, pastačiusios įspūdingus megalitus Portugalijoje. Europoje esama legendų apie paslaptingas

Skaitykite toliau..
2025-11-19 Komentarų: 0
Istorijos atgarsiai
Redakcija AIDAI.LT

Senovinės matricos slėpiniai

Praeitis… Kokia ji paslaptinga, kaip vilioja savo paslaptimis… Mokslininkai visame pasaulyje sprendžia mįsles, kurias mums paliko protėviai. Jie nori sužinoti,

Skaitykite toliau..
2025-11-19 Komentarų: 0
Būties margumynai
Redakcija AIDAI.LT

Dievų pėdomis

Religija – tai ryškiausias tautos sielos įkūnijimas. Tautos dievai – tai jos pasaulėžiūros ir požiūrio į gyvenimą atspindys. Pavyzdžiui, germanų

Skaitykite toliau..
2025-11-18 Komentarų: 0
Svečiose šalyse
Redakcija AIDAI.LT

Gamtos pamilta sala

Sokotros sala – izoliuota sala, kurioje gamta išliko tokia, kokia buvo priešistoriniais laikais. Ši vieta – visų pasaulio turistų svajonė. Ji

Skaitykite toliau..
2025-11-17 Komentarų: 0
Žiloje senovėje
Redakcija AIDAI.LT

Ašigalių civilizacijos

Mūsų planeta patyrė keletą stipriausių kataklizmų – potvynių ir žemės drebėjimų, kurie, kaip manoma, sunaikino Lemūriją ir Atlantidą. Žemė keitė

Skaitykite toliau..
2025-11-17 Komentarų: 0
Žiloje senovėje
Redakcija AIDAI.LT

Kentaurų monai

Priimta manyti, kad kentauras buvo mitologinis padaras, išgalvotas senovės graikų. Jis buvo žmogaus ir arklio hibridas. Turėjo arklio kūną, o

Skaitykite toliau..
2025-11-16 Komentarų: 0
Scroll to Top

SUSISIEKITE