AIDAI

Straipsniai
Search
PRENUMERATA
Search
Straipsniai

Šumerų paslaptys Behistūno užraše

Senovės Irano gyventojai sukūrė savitą ir labai išsivysčiusią civilizaciją, kurios vienas didžiausių pasiekimų – senovės persų raštas. Jame yra tik keturiasdešimt trys ženklai, kitaip nei, tarkime, akadų klišiniame rašte, kur ženklų skaičius viršija šešis šimtyus. Tačiau persų raštas buvo ypatingas: juo daugiausia buvo rašomi iškilmingi užrašai, kuriais buvo puošiami valdovų kapai, rūmų sienos ir kolonos, išraižomi metaliniai indai, ginklai, akmeninės vazos ir antspaudai. Garsiausias iš šių užrašų yra Behistūno užrašas, iškaltas to paties pavadinimo uoloje, esančioje tarp Hamadano ir Kermanšacho miestų. Senovėje šios penkių šimtų metrų aukščio stačios uolos, laikomos šventa, papėdėje ėjo kelias, jungiantis Babiloniją su Midija ir kitomis į rytus nuo jos esančiomis šalimis. Per pastaruosius šimtmečius šiuo keliu

Skaitykite toliau..

Ramybės, gamtos ir sakralumo darna, prisikėlusi iš nebūties (II)

Susiruošę į Šventąją Žemę kartais nežino, kad ne tik joje esama Jeruzalės. Dar viena Jeruzalė ramių ramiausiai plyti šiaurinėje Vilniaus dalyje. Kadaise ji buvo visiškas miesto pakraštys šalia Verkių dvaro, link jos driekėsi Kalvarijų kelias (ne gatvė, o būtent kelias). Vilniškes Kalvarijas jau lankėme ankstesnės išvykos metu, tačiau visgi tikrasis Kalvarijų perliukas – tikra atgaiva sielai ir traukos vieta fotografijos mėgėjams – dar liko nepamatyta. Laikas ištaisyti šią spragą, juolab saulėtas sekmadienis yra puiki diena gėrėjimuisi sakraliąja architektūra. Per porą dešimtmečių šv. Kryžiaus atradimo (Kalvarijų) bažnyčios ir šalia esančio vienuolyno vaizdas pasikeitė smarkiai, išgražėjo ir pajaunėjo, tad bus kur paganyti akis. Sakraliojo komplekso panorama dailesnė šaltuoju metų laiku, kai belapiai

Skaitykite toliau..

Neklystantys Delfų orakulai

Kodėl Delfų orakulai matė ateitį? Mokslininkai pluša dėl pagrindinės Delfų orakulų paslapties: kaip gi senovės šventikai sugebėjo nuspėti ateitį? Šis klausimas mokslininkų protus domina jau daugiau nei pustrečio tūkstančio metų. Šiuolaikiniai atradimai rodo, kad legendinėje šventovėje taikyti gana gudrūs metodai. Ta vieta Graikijoje mėgstama vadinti „galios šaltiniu“. Nors, be gražaus kraštovaizdžio ir senovinių griuvėsių, išoriškai ji niekuo neišsiskiria. Tačiau Delfai yra vienas iš labiausiai lankomų šalies miestų. Ir ne tik XXI amžiuje. Šia vieta žmonės domisi jau daugiau nei pusketvirto tūkstančio metų. Kadaise Delfai buvo vienas garsiausių piligrimystės centrų. Čia stovėjo Apolono, šviesos dievo, garbei skirta šventykla – viena seniausių. Šventykla tapo garbinimo vieta dar 1600 m. pr. m. e., tačiau visoje

Skaitykite toliau..

Rimantas Rugertas. Lietuvos

Manote, kad yra tik viena Lietuva? Geografiškai ir teisiškai – tikrai taip, viena. Tikrumoje yra net kelios Lietuvos, ir kiekviena plaukia savojoje valtyje. Yra „Verslo Lietuva”. Ji dirba, kuria, parduoda, veža, gamina ir t.t. Ji sąžiningai moka mokesčius, remia socialinius projektus, visokeriopai padeda Ukrainai. Tai pažangos ir ateities Lietuva, suteikianti šaliai riebų pliusą. Kartais ši Lietuva pagudrauja, pirmenybę teikia savo, o ne valstybės interesams. Tačiau visumoje ši Lietuva labai svarbi mūsų šalies ateičiai. Yra „Vidutinioji Lietuva”. Tai įvairių užsiėmimų ir profesijų dirbanti visuomenė. Išlaikanti save ir savo šeimą įgudusio amato dėka. Dar ir vieną-kitą įdarbinanti ar pati dirbanti pažangų ir visuomenei aktualų darbą. Ši Lietuva yra gausiausia, bet dar silpnoka,

Skaitykite toliau..

Mesopotamijos perlo Uruko amatai

Senoviniame Mesopotamijos mieste Uruke aptiktos keramikos, plytų ir metalo dirbtuvės bei drėkinimo kanalai. Dr. Margret van Es vadovaujama Vokietijos archeologų misija 2025 m. pavasario sezoną baigė savo veiklą istoriniame Uruko mieste (dabartinė Varka Irake). Vykdant sutartį su Generaliniu senienų ir kultūros paveldo direktoratu, daugiausia dėmesio buvo skiriama išsamiems senovinio miesto apylinkių tyrimams atlikti. Be to, tyrėjai atliko geofizinį tyrimą, kurio metu buvo sudarytas miesto pakraščių geomagnetinis žemėlapis ir dirvožemio elektrinės varžos tomografija – tai metodai, kurie suteikia vertingos informacijos apie žemės gelmių sudėtį ir struktūrą. Geomorfologijos ekspertų komanda taip pat dalyvavo renkant dirvožemio mėginius, kad būtų galima parengti vadinamąsias „plonųjų pjūvių“ analizes. Šios analizės metu daugiausia dėmesio skiriama nuosėdų tyrimams

Skaitykite toliau..

„Baltieji drambliai“ – Antrojo pasaulinio karo švediški šarvuočiai Lietuvos kariuomenėje

Lietuvos planai pirkti modernias švediškas pėstininkų kovos mašinas CV-90 – puiki proga prisiminti, kad švediškos šarvuotos technikos Lietuvos kariuomenė turėjo ir anksčiau. Anksčiau trumpai prisiminėme XX a. 4 deš. Lietuvos karių naudotus šarvuočius „Landsverk L-181-29/34“. O šį kartą prisiminkime atkurtos Lietuvos kariuomenėje naudotą švedišką egzotiką – „Terrängbil m/42 KP“, paprasčiau žinomus kaip „TGBIL“. Tai buvo Antrojo pasaulinio karo metais sukurta mašina. „Terrängbil“ švediškai reiškia bekelės mašiną, o „42“ – sukūrimo metus, 1942-uosius. KP pavadinime reiškia „Karosseri Pansar“ – šarvuotą automobilį. Taigi, „Terrängbil m/42 KP“ – 1942 m. modelio šarvuotas bekelės automobilis. Pirmieji šarvuočiai švedų karius pasiekė 1944-aisiais. Šalis Antrojo pasaulinio karo metais buvo neutrali, tačiau vis tiek vystė savo karines

Skaitykite toliau..

Pergamono aidai

Vokiečių inžinierius Karlas Humanas sultono kvietimu atvyko į Turkiją statyti tiltų ir kelių. Humanas pasamdė keturiasdešimt kasėjų, kartu su jais užkopė į kalną ir pirmas trenkė kastuvu į sausą, sutrūkinėjusią žemę… Taip statybų metu buvo atrastas senovės Pergamonas ir didžiausias helenistinio meno paminklas – Dzeuso altorius. Pergamonas buvo laikomas trečiu pagal dydį senovės pasaulio miestu (po Romos ir Aleksandrijos). Jis garsėjo didinga architektūra, biblioteka, kuri prilygo Aleksandrijos bibliotekai, skulptūrų muziejumi, mokslinėmis mokyklomis ir svarbiu teatro meno centru. Šis didingas miestas gimė dėl nereikšmingos išdavystės. Mirus Aleksandrui Didžiajam, vienas iš jo bendražygių Lizimachas pasisavino beveik visą buvusio pasaulio užkariautojo iždą, kurį sudarė nesuskaičiuojami lobiai, kadaise pagrobti Persepolyje, Indijoje ir Babilone. Klastingasis Lizimachas

Skaitykite toliau..

Keisis NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdantys kariniai kontingentai

Kovo 31 d. 10:00 val. Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose vyks NATO oro policijos misiją Baltijos valstybėse vykdančių karinių vienetų pasikeitimo ceremonija. Aštuonis mėnesius Italijos ir keturis mėnesius Prancūzijos karinių oro pajėgų karius saugojusius Baltijos erdvę pakeis Lenkijos Karinių oro pajėgų kariai patruliuosiantys keturiais naikintuvais F-16 „Fighting Falcon“ ir juos palaikantys Rumunijos karinių oro pajėgų kariai naikintuvais F-16 „Fighting Falcon“. Lenkijos Karinių oro pajėgų kariai NATO oro policijoje Baltijos valstybėse dalyvaus jau tryliktą kartą. Dabartinę belgų pamainą, sudarys apie 140 karių – lakūnai, technikai, medicinos personalas, palaikymo grupės, komunikacijos ir kitų sričių specialistai. Rumunijos karinių oro pajėgų kariai NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdys trečią kartą. Jų

Skaitykite toliau..

Senovės Elados technologijos

Seniausi moliniai indai, naudojami grūdams, alyvuogių aliejui ir vynui laikyti, yra didelės smailėjančios amforos, arba pithos. Jie buvo aptikti kasinėjant senovės Byblo ir Ugarito miestus, kur jie pakeitė cisternas, grūdų saugyklas ir kitus lovius. Artimųjų Rytų puodžių gaminiai ir jų turinys buvo paklausūs visose Viduržemio jūros regiono šalyse ir Juodosios jūros pakrantėse. Laikui bėgant graikai, perėmę savo pirmtakų iš Azijos įgūdžius, išsiveržė į priekį gaminant molinius indus ir ištobulino jų gamybos technologiją. Senovės Graikijoje buvo gaminami įvairūs dubenys, vazos ir puodeliai. Indas vandeniui laikyti buvo vadinamas hidrija. Plokščio dubens ant kojelės su dviem rankenomis formos geriamasis indas buvo vadinamas kylikos. Cilindrinė vazelė aliejui su vertikalia rankena buvo vadinama lekifosu. Ąsotis

Skaitykite toliau..

Lemtingas gyvybei Žemės amžiaus akimirksnis

Kinijos mokslininkai rado įrodymų, kad Permo išnykimas – didžiausia katastrofa Žemės istorijoje – įvyko „akimirksniu” pagal geologinius standartus, per tūkstančius metų. „Tikėtina, kad 90 proc. permo periodu egzistavusių gyvūnų rūšių išnyko per kelis tūkstančius metų ar dar trumpesnį laikotarpį. Dabartiniai datavimo metodai neleidžia susiaurinti šio skaičiaus iki mažiau nei 30 000 metų”, – sako Šen Šudžongas iš Geologijos ir paleontologijos instituto Nankine, Kinijoje. Mokslininkai nustatė penkis didžiausius masinius išmirimus per gyvybės Žemėje istoriją. Reikšmingiausiu laikomas „didysis” Permo išmirimas, kai išnyko daugiau kaip 95 proc. visų planetoje gyvenusių gyvų būtybių, įskaitant keistus zoologinius gyvūnus, artimus žinduolių protėvių giminaičius ir daugybę jūrų gyvūnų. (Toliau skaityti kviečiam AIDŲ prenumeratorius – kiekvienam užsiprenumeravusiam metam dovanojam jo pasirinktą knygą

Skaitykite toliau..

Dukart vyresnis už Stelmužės ąžuolą senolis

Trijų tūkstančių metų senumo sargas: įvardintas medis, matęs Aleksandro Didžiojo imperijos iškilimą ir žlugimą. Biologai papasakojo apie legendinį Vouveso alyvmedį, kuris tūkstančius metų augo pačioje Kretos širdyje ir tyliai stebėjo istorijos raidą. Ano Vouvesos kaime auga seniausias Kretos alyvmedis, kuriam daugiau kaip trys tūkstančiai metų metų. Senovinio alyvmedžio kamieno skersmuo plačiausioje vietoje siekia puspenkto metro. Kamienas yra tuščiaviduris ir sudarytas iš daugybės nelygumų, primenančių šaknis. Jos persipina viena su kita ir sudaro skulptūrą. Dėl šios neįprastos kamieno formos ši alyva gavo paminklo statusą. Tūkstančius metų šis senovės slėpinių saugotojas tyliai stebėjo civilizacijos iškilimą ir nuosmukį, pergyveno garsiausias Graikijos istorines asmenybes. Seniausias alyvmedis Kretoje vis dar duoda vaisių, nors yra garbingo amžiaus. Apskaičiuota, kad jam

Skaitykite toliau..

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė: su Jungtine Karalyste mus vienija požiūris į rusiją

Londone viešėjusi krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė susitiko su Jungtinės Karalystės gynybos sekretoriumi John Healey, Gynybos komiteto pirmininku Tanmanjeet Singh Dhesi, Parlamento nariais, žiniasklaidos atstovais ir akademinės bendruomenės nariais. „Mus vienija ne tik tvirti dvišaliai ryšiai, bet ir požiūris į rusijos keliamą grėsmę Europos saugumui. Todėl esame dėkingi Jungtinei Karalystei už nuoseklias pastangas stiprinti rytinio NATO flango saugumą. Tvirtai remiame JEF kaip lanksčią platformą, leidžiančią bendraminčiams veikti kartu, ypač tais atvejais, kai kiti gali dvejoti. NATO turi skatinti kuo įvairesnius bendradarbiavimo formatus, tai padės stiprinti vienybę ir atsparumą“, – teigė ministrė D. Šakalienė. Vizito metu vykusiuose susitikimuose aptartas gynybos finansavimo didinimas, transatlantiniai ryšiai, parama Ukrainai, rusijos grėsmė, Europos įsipareigojimai saugumui

Skaitykite toliau..

Meksikietiškoji dinotopija

Ši istorija dažnai vadinama „meksikietiška dinotopija“ – taip pavadintas žinomas Vakarų Europos televizijos serialas, kurio herojai gyvena, kaip sakoma, greta dinozaurų. Iš tiesų šioje Lotynų Amerikos šalyje rasti radiniai liudija, kad senovės žmonės arba kaimynystėje gyveno su dinozaurais, arba neblogai apie juos žinojo. Pradėkime iš pradžių. Valdemaras Jalsrudas buvo kilęs iš Vokietijos, XIX a. pabaigoje persikėlęs į tolimąją Meksiką. Jis apsigyveno nedideliame Akambaro miestelyje, esančiame už 300 km į šiaurę nuo Meksiko. Ten jis pradėjo savo verslą – prekybą metalo dirbiniais, atnešusią jam neblogas pajamas. Laisvalaikį Valdemaras skyrė archeologijai. XX a. dvidešimtojo dešimtmečio pradžioje kartu su tėvu Martinezu kasinėjo Čupikauro kultūros paminklus už aštuonių mylių nuo El Toro kalvos. Tačiau įdomiausias įvykis

Skaitykite toliau..

Kovo 26-oji – ANBO lėktuvų kūrėjo ir Lietuvos aviacijos pažibos, brigados generolo Antano Gustaičio gimimo diena

Lietuvos Respublikos Seimas 2025-uosius metus paskelbė lėktuvo ANBO sukūrimo ir Lietuvos aviacijos kūrėjų metais. Šiemet pagerbiame Lietuvos aviacijos istoriją, įamžiname talentingus šalies inžinierius bei pilotus, prisidėjusiu prie aviacijos raidos. O taip pat šiemet minime pirmojo ANBO lėktuvo sukūrimo šimtmetį. ANBO I – vienintelis Antano Gustaičio lėktuvas išlikęs iki mūsų dienų ir jį pamatyti galite Vytauto Didžiojo karo muziejuje. Vasarą, minėdami pirmojo šio lėktuvo skrydžio šimtmetį, pakviesime į parodą, įvairius renginius, parengsime daug įdomaus turinio. Šiais metais Karo muziejuje bus daug karo inžinerijos ir aviacijos! Šiandien – Antano Gustaičio gimimo diena. Būsimas brigados generolas, Karo aviacijos viršininkas ir modernizuotojas gimė prieš 127 metus, 1898 m. kovo 26 d. Marijampolės apskrities Obelinės

Skaitykite toliau..

Senovės tailorų „dangiškieji mokytojai”

Šiuolaikiniai kogiai indėnai, gyvenantys pakrantėje ir Siera Nevados slėniuose, yra tailorų palikuonys. Patys tironai save vadino kitu vardu, ir šį vardą jiems suteikė ispanai. Žodžio „Tairo“ reikšmė – „lieti metalą“, kurio iš tiesų ispanai reikalavo iš indėnų. Kolonijinis karas šioje teritorijoje truko apie šimtą metų, tačiau indėnai su savo primityviais ginklais neturėjo jokių šansų nugalėti šaunamaisiais ginklais ginkluotų konkistadorų. Taip Taironos kultūra palaipsniui sunyko ir buvo užmiršta. Kadaise klestėję miestai išnyko džiunglėse. Iš tikrųjų tos indėnų gentys, kurias ispanai vadino Tairona, priklausė kagabų tautai. Dabar jos vadinamos kogais. Daugelį metų profesorius Reichel-Dolmatofas išsamiai tyrinėjo šią tautą. Jis nustatė, kad visos kogių terasos, namai ir šventyklos (ypač Buritakos mieste) pastatyti pagal

Skaitykite toliau..

Krašto apsaugos ministerija ir priežiūros institucijos skiria didesnį dėmesį korupcijos prevencijai

Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės vadovybė susitiko su Specialiųjų tyrimų tarnybos, Konkurencijos tarnybos bei Viešųjų pirkimų tarnybos vadovais ir atstovais aptarti korupcijai atsparios aplinkos krašto apsaugos sistemoje kūrimą. Augant gynybai skirtam finansavimui, Krašto apsaugos ministerija ypatingą dėmesį skiria korupcijos prevencijai. Susitikime krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė pabrėžė, kad, siekiant užtikrinti skaidrią ir efektyvią sistemą, svarbu išlaikyti nuolatinį priežiūros bei krašto apsaugos sistemos institucijų bendradarbiavimą.  „Korupcijai atspari krašto apsaugos sistema yra mūsų visų nacionalinio saugumo klausimas. Augant biudžetui mums tenka didelė atsakomybė užtikrinti tinkamą ir efektyvų lėšų panaudojimą, todėl bet kokio piktnaudžiavimo prevencija yra vienas iš mūsų prioritetų. Džiaugiuosi augančiu glaudžiu bendradarbiavimu su priežiūros institucijomis siekiant užtikrinti maksimaliai skaidrią ir korupcijai atsparią

Skaitykite toliau..

Tūkstantmetis artefaktas, slepiantis istorijos paslaptis

Šio paminklo sienas puošia senovinis astrologinis kalendorius. Daugiau nei prieš pusantro tūkstančio metų jis buvo suskaldytas į dalis. Viena dalis buvo rasta XVIII a. pabaigoje, kita – XX a. viduryje, o trečioji – XXI a. pradžioje jūros dugne. Nedaugelis archeologinių radinių turi tokį nuostabų likimą kaip naosas Dekadas. Šią akmeninę dėžutę, dieviškosios statulos talpyklą, archeologai po gabalėlį rinko daugiau kaip du šimtus metų. Viršutinę naoso dalį 1777 m. lapkričio 13 d. netoli Abu Kiro, Egipto Aleksandrijos priemiesčio, rado prancūzų gamtininkas Soninis de Manonkuras. Tačiau jis negalėjo išvežti radinio iš Egipto ir paliko jį prancūzų rezidencijoje Rosetoje. Naoso stogas atsidūrė Prancūzijos ambasadoriaus Konstantinopolyje hercogo de Žozeil-Gufjero kolekcijoje ir 1817 m. pateko į

Skaitykite toliau..

Senovinė Indijos gamykla – prabėgusių amžių mįslė

Pačioje Indijos širdyje, Talanganos valstijoje, yra labai įdomi vieta – Varangalo fortas. Ši vieta dėl neišspręstos paslapties yra labai populiari tarp turistų iš viso pasaulio. Tiesa ta, kad Varangalo fortas yra visai ne fortas, o senovinė dekoratyvinių statybinių konstrukcijų gamybos gamykla. Anksčiau visos planetos archeologai tvirtino, kad beveik visi senovinių megalitinių statinių ornamentai ir dekoratyviniai intarpai buvo pagaminti įrengimo vietoje. Pavyzdžiui, senovės Egipte obeliskai pirmiausia buvo iškalami iš vientiso akmens, paskui gabenami Nilu į įrengimo vietą, o tada menininkai imdavosi darbo ir ant įrengto obelisko klijuodavo hieroglifus ir gražius raštus. Panašios technikos aptinkamos visur, tačiau kol mokslininkai neužklupo Varangalo forto. Kyla pagrįstas klausimas: kodėl senovės induistams reikėjo organizuoti visą dekoratyvinių elementų gamybą

Skaitykite toliau..

Petras Bluzma. Po Vidurinę Aziją (I)

Į šią gana tolimą ir ilgą kelionę mane vėl pastūmėjo smalsumas dar vadinamas pažinimo džiaugsmu. Jau buvau keliavęs į kalnus, pabuvojęs Sibiro taigoje, tundroje, šiaurinėse jūrose, kitose įdomiose vietose. Bet dar buvau nematęs dykumos, nors labai norėjau. Tuo metu vienintelė dykuma, į kurią galėjau nukeliauti gyvendamas už „geležinės uždangos“ buvo Kara-Kumai. Ji buvo dar žinoma ir dėl skanių to paties pavadinimo šokoladinių saldainių. Žinojau ir tą, kad dykumą geriausia lankyti pavasarį, kuomet ji būna gražiausia ir nevargina karščiu.Taip prasidėjo kelionės planavimas, kuris vėliau labai išsiplėtė. Mat tuo pačiu norėjau aplankyti ir kitas man įdomias vietas, kur galėčiau stebėti bei fotografuoti nykstančias antilopes saigas, džeiranus, laukinius arklių giminaičius kulanus ir kitus

Skaitykite toliau..

Gotlando griovelių slėpiniai

Pasaulyje galima rasti dar daugiau paslapčių ir mįslių, o kai kurios iš jų guli tiesiai po mūsų kojomis. Žinoma, atsakymas į jas gali būti trivialiai paprastas arba jos gali atskleisti netikėtą paslaptį, apie kurią net nesusimąstėme. Daugiau kaip tūkstantis akmenų, išsibarsčiusių visoje Gotlando saloje Švedijoje, Baltijos jūros viduryje, nuo kitų grindinio akmenų skiriasi neįprastais žmogaus sukurtais grioveliais ir įdubimais, iškaltais lygiame ir kietame uolienos paviršiuje. Raštai visada būna grupėmis po kelis ženklus, išraižytus vienas šalia kito, ir skiriasi jų ilgis, gylis ir plotis. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad šie grioveliai atsirado kam nors aštriu kardu ar kirviu galandant akmenį. (Toliau skaityti kviečiam AIDŲ prenumeratorius – kiekvienam užsiprenumeravusiam metam dovanojam jo pasirinktą knygą

Skaitykite toliau..

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė vyksta į Jungtinę Karalystę

Kovo 24-25 dienomis krašto apsaugos ministrė išvyksta į Jungtinę Karalystę. Vizito metu ministrė susitiks su Jungtinės Karalystės gynybos sekretoriumi John Healey, Parlamento Gynybos komiteto pirmininku Tanmanjeet Singh Dhesi. Taip pat planuojamas susitikimas su Jungtinės Karalystės Parlamento nariais. Susitikimuose planuojama aptarti  saugumo situaciją regione, transatlantinį bei dvišalį bendradarbiavimą, paramą Ukrainai ir ilgalaikės taikos užtikrinimą, artėjančio NATO viršūnių susitikimo darbotvarkę. Taip pat ketinama kalbėti apie kritinės povandeninės infrastruktūros apsaugą, didesnį Europos indėlį į kolektyvinę gynybą, gynybos pramonės vystymo klausimus.   Jungtinė Karalystė yra viena iš pagrindinių Lietuvos strateginių partnerių saugumo ir gynybos srityse. Lietuva ir JK glaudžiai bendradarbiauja tiek dvišaliuose, tiek daugiašaliuose – NATO, Šiaurės šalių – formatuose. Vienas tokių – JK

Skaitykite toliau..

Sodoma ir Gomora: egzistavę miestai ar biblinis mitas?

Neseniai JAV, Kanados ir Čekijos mokslininkai autoritetingame mokslo žurnale paskelbė didelį ir išsamų straipsnį su iliustracijomis. Jo autoriai – daugiau kaip dvidešimt žmonių: archeologai, geologai, geochemikai, geomorfologai, mineralogai, astrofizikai, gydytojai ir teologai – apibendrino savo tyrimų, kurie beveik 15 metų truko dabartinės Jordanijos teritorijoje, maždaug už 12 km į šiaurės rytus nuo Negyvosios jūros esančioje Tal el Hamamo vietovėje, rezultatus. Tyrimų metu padaryta išvada, kad Sodoma ir Gomora, atrodo, iš tikrųjų egzistavo. Tal el-Hamame rasti griuvėsiai greičiausiai yra jų liekanos. (Toliau skaityti kviečiam AIDŲ prenumeratorius – kiekvienam užsiprenumeravusiam metam dovanojam jo pasirinktą knygą iš >1000 leidinių sąrašo.) Biblijoje (Pradžios knygoje) apie juos rašoma: „Tada Jehova iš dangaus išpylė ant Sodomos ir Gomoros sieros ir ugnies lietų

Skaitykite toliau..

Paulius Juzys. Ukraina nugalėjo, o mes ar sugebėtume?

Bando amerikiečiai suregzti taikos derybas. Tai su ukrainiečiais šnekasi, tai su grobuonimis. Kaip niekur nieko kalbasi su kariniais nusikaltėliais. Padarais, pamynusiais žmoniškumą ir padorumą. Išgamomis, kaltais dėl milijonų kančių ir šimtų tūkstančių žūties. Barbarais, okupavusiais kaimynės žemes. Niekšais, meluojančiais į kairę ir į dešinę be mažiausių sąžinės skrupulų. Sąžinė jiems, kaip skambiai pasakė vienas Lietuvos veikėjas, yra „ne šio pasaulio kategorija”. Užgrobę penktadalį kaimynės žemių, sugriovę miestus ir gyvenimus, dvikojai padarai šiandieną meiliai burkauja su amerikiečiais. Vyksta „taikos derybos”, o ne visuotinis agresorės ir okupantės pasmerkimas. Pasaulis laukia, kas nutiks Ukrainai ir ukrainiečiams. Pati Ukraina išdidi. Ji daug prarado, tačiau daugel ir atrado. Įrodė sau esanti didinga nacija, pačia geriausia

Skaitykite toliau..

Šeriuotojo raganosio minklės

2018 m. Filipinų saloje aptiktas raganosio skeletas su aiškiais primityvių įrankių poveikio įrodymais. Ar žmonių protėviai iš tiesų perplaukė vandenyną prieš 700 000 metų? Pabandykime tai išsiaiškinti. Tyrėjų komanda raganosio skeletą aptiko Kalingoje, Filipinų provincijoje Lusono saloje. Žurnale „Nature“ paskelbtame straipsnyje atkreipė dėmesį į tai, kad ant skeleto aiškiai matyti skerdenos apdorojimo akmeniniais įrankiais pėdsakai. Atrodytų, kad tai visai įprastas atradimas, jei ne vienas „bet“ – skeleto amžius yra apie 700 000 metų! Remiantis antropologine samprata, šiuo istoriniu laikotarpiu šiame regione šiuolaikinių žmonių protėviai neturėjo jokio supratimo, kaip pasigaminti įrankius iš improvizuotų medžiagų. (Toliau skaityti kviečiam AIDŲ prenumeratorius – kiekvienam užsiprenumeravusiam metam dovanojam jo pasirinktą knygą iš >1000 leidinių sąrašo.) Kas tai padarė? Dabar

Skaitykite toliau..

Darsyk apie piramidžių statybą

Mokslininkai mėgsta pateikti savo hipotezes kaip neginčijamą tiesą. Tai susiję su Egipto piramidėmis, apie kurias pasakojama, kad jas senovės egiptiečiai pastatė bronziniais pjūklais ir kirviais, išpjaudami milžiniškus blokus ir virvėmis pakeldami juos į didžiulį aukštį ant milžiniško pylimo. Ir po viso to pasaulio mokslininkai egiptologai net nesivargina pateikti įrodymų. Jų teiginiai neatlaiko jokios kritikos. Pavyzdžiui, anglų inžinierius Piteris Džeimsas taip pat klausė ir skaitė mokslininkų pasisakymus apie senovės piramidžių statybos būdus ir uždavė paprastą klausimą – kaip piramidės buvo statomos inžineriniu požiūriu. Iš karto atsirado daugybė paprastų klausimų, be kurių atsakymo negalima gauti atsakymo apie statybos būdą. (Toliau skaityti kviečiam AIDŲ prenumeratorius – kiekvienam užsiprenumeravusiam metam dovanojam jo pasirinktą knygą iš >1000 leidinių sąrašo.)

Skaitykite toliau..

Garamantų mįslės

Paslaptingi baltosios rasės žmonės gyvena Atlaso kalnuose Afrikos šiaurėje, dar prieš 500 metų jų protėviai Kanarų salose pastatė unikalias piramides. O Sacharoje tie patys žmonės senovėje sukūrė drėkinimo sistemą, kuri veikė iki pat XX a. šeštojo dešimtmečio! Šie aukšti, stiprūs žmonės yra atlantų palikuonys?.. Mokslininkams nesvetimi baltaodžiai šviesiaplaukiai žmonės, gyvenantys tarp gana tamsiaodžių gyventojų šiaurės vakarų Afrikoje, daugiausia kalnuotose vietovėse. Tačiau dar visai neseniai jie buvo ne vieni. Iki XV a. pabaigos Kanarų salyno salose gyvavo ispanų užkariautojų sunaikinta baltosios rasės žmonių – gvančų civilizacija. Jie buvo medžiojami su šunimis kaip laukiniai žvėrys. Iki šiol Kanarų salų gyventojų kalboje yra žodis, turintis paniekinamą, menkinančią reikšmę, – guancha. Turas Hejerdalas pasauliui atrado unikalius

Skaitykite toliau..

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė: „Suomija ruošiasi gintis nuo didelio intensyvumo pilno masto invazijos”

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė lankėsi Suomijoje, kur susitiko su Suomijos gynybos ministru Antti Häkkänen bei Suomijos Parlamento Gynybos komiteto pirmininku Jukka Kopra. Susitikimuose ministrė didelį dėmesį skyrė pasirengimo krizėms ir Suomijoje taikomo visuotinės gynybos modelio klausimams bei gerosioms praktikoms, kurias Lietuva galėtų perimti stiprinant šalies visuotinę gynybą. Šis gerai Suomijoje išvystytas modelis užtikrina, kad į krizės valdymą būtų įtrauktos visos valstybės institucijos. „Suomija ruošiasi gintis nuo didelio intensyvumo pilno masto invazijos. Jų visuotinės gynybos koncepcija – pavyzdys mums, siekiantiems agresijos atveju neįleisti priešo į savo teritoriją. 80% suomių visuomenės pasirengę savo šalį ginti ginklu. 91% visiškai ar labiau sutinka, kad Suomija turėtų ginti sąjungininkus, jei jie susidurtų su agresija.

Skaitykite toliau..

Miestas prie civilizacijos krašto

Europoso miestas – Europos pasienio forpostas ant Eufrato kranto. Senovinis Europoso miestas, įkurtas apie 300 m. pr. m. e. ant Eufrato kranto, buvo ne tik strateginė tvirtovė, bet ir simbolinė bei materialinė riba tarp Europos Viduržemio jūros regiono ir Azijos. Šis miestas, helenizmo epochoje įkurtas Seleuko I Nikatoriaus, tapo graikų-romėnų pasaulio pasienio forpostu, kontroliavusiu rytines Europos sienas. Europoso miestas buvo helenistinio pasaulio, o vėliau ir Romos imperijos kraštutiniuose rytuose, tapęs vieta, kur baigėsi Viduržemio jūros regiono urbanistinės tradicijos įtaka ir prasidėjo Rytų civilizacijų apgyvendintos žemės. Jos sienos skyrė graikų polisų kultūrą, romėnų karinę discipliną ir senovės prekybą nuo stepių, dykumų ir Rytų imperijų. (Toliau skaityti kviečiam AIDŲ prenumeratorius – kiekvienam užsiprenumeravusiam metam dovanojam jo

Skaitykite toliau..

Paslaptimis apipinti dolmenai

„Kas gi yra tas dolmenas?“ – galite paklausti. Tai priešistorinis statinys, sudarytas iš dviejų ar daugiau sunkių, vertikaliai išdėstytų akmenų su dengiamąja plokšte, kurie paprastai sudaro kamerą, dažniausiai naudojamą laidojimui. Dolmenų daugiausia yra Vakarų, Šiaurės ir Pietų Europoje.Olandijos Drentės provincijoje dolmenų daugiausia yra patraukliose, vaizdingose vietose. Garsusis dailininkas Vincentas van Gogas viename laiške rašė: „Drentė tokia graži, kad jei negalėčiau čia pasilikti amžinai, verčiau jos nematyčiau“. Gamtos mylėtojai ir archeologija besidomintys žmonės, apsilankę Drentės dolmenuose, ras viską, ko tik nori. Tačiau kodėl mus turėtų dominti senovinių akmenų krūvos? Pirma, iš smalsumo. Kodėl senovės žmonės turėjo tiek daug vargo tempdami, tvarkydami ir keldami šiuos baisius svorius? Kai kurie blokai sveria tonas. O juk anuomet

Skaitykite toliau..

Čingischano kapavietė aptikta?

Ar rasta Čingischano amžinojo poilsio vieta? Neseniai mongolų Hentai provincijoje aptikta XIII a. kapavietė kelia intrigą ir ginčus tarp istorikų ir archeologų. Beveik 800 metų Čingischano palaidojimo vieta išliko viena didžiausių istorijos paslapčių. Pasak legendos, tiems, kurie jį palaidojo, buvo įvykdyta mirties bausmė, kad jo vieta liktų paslaptyje, o mongolai susilaikė nuo vietos žymėjimo, kad jos neišniekintų. Neseniai prie Onono upės Henti provincijoje, Mongolijoje, atlikti kasinėjimai atskleidė tai, kas gali būti seniai dingęs didžiojo užkariautojo kapas. Statybininkai atsitiktinai užtiko masinę kapavietę ant senovinio akmeninio statinio viršaus, todėl buvo pradėtas neįprastas archeologinis tyrimas. (Toliau skaityti kviečiam AIDŲ prenumeratorius – kiekvienam užsiprenumeravusiam metam dovanojam jo pasirinktą knygą iš >1000 leidinių sąrašo.) Atlikus kriminalistinę analizę paaiškėjo, kad

Skaitykite toliau..

DOBI lėktuvų kūrėjui Jurgiui Dobkevičiui – 125-i!

Prieš 125 metus, 1900 m. kovo 23 d. Sankt Peterburge gimė aviatorius Jurgis Dobkevičius. Talentingas lakūnas ir išradingas konstruktorius, drąsus ir užsispyręs, varomas jaunatviško polėkio ir adrenalino poreikio. Jau nuo mažų dienų braižęs lėktuvų modelius, savo gyvenimą pašventė aviacijai ir lėktuvų konstravimui. Deja, gyvenimas buvo trumpas – vyr. ltn. Jurgis Dobkevičius žuvo bandydamas savo suprojektuotą Dobi III. Vos 26 metų J. Dobkevičiaus gyvenimas nebuvo ilgas, tačiau palikęs ryškų pėdsaką Lietuvos aviacijos istorijoje. Sukakties proga – keletas įdomybių apie vyr. ltn. Jurgio Dobkevičiaus gyvenimą. Nuotraukoje apybraižos pradžioje – Lietuvos Karo aviacijos mokyklos mokinių pirmoji laida prie lėktuvo LVG C-VI, 1919 m. Pirmoje eilėje pirmas iš dešinės stovi Leonardas Peseckas (1899-1976), penktas

Skaitykite toliau..

Imperijos ateitį lėmusi dvikova, paženklinta Horacijaus priesaika

Senovėje, kai Roma dar tik stiprėjo, ji nebuvo pagrindinis Lacijaus regiono miestas. Šis titulas priklausė Alba Longai, įkurtai apie 1152 m. pr. m. e. Įdomu tai, kad būtent Alba Longa buvo laikoma legendinių brolių Romulo ir Remo, kuriems priskiriamas Romos įkūrimas, gimimo vieta. Tarp šių dviejų miestų tvyrojo įtampa. Roma augo ir stiprėjo, tačiau Alba Longa neskubėjo užleisti savo pirmumo. Padėtis pasiekė kritinį tašką valdant 673-641 m. pr. m. e. valdžiusiam trečiajam Romos karaliui Tului Hostilijui. Iš pažiūros nereikšmingas dviejų miestų piemenų konfliktas tapo kibirkštimi, įžiebusia karo liepsnas. Alba Longos valdovas Gajus Kluilijus nusprendė, kad atėjo laikas viršenybės klausimą išspręsti ginklu. (Toliau skaityti kviečiam AIDŲ prenumeratorius – kiekvienam užsiprenumeravusiam metam dovanojam jo

Skaitykite toliau..

Biržų pilies stiprintojui Kristupui Radvilai jaunesniajam – 440 metų

Prieš 440 metų, 1585 m. kovo 22 d., Biržuose Kristupui Radvilai Perkūnui ir Kotrynai Tečinskaitei gimė sūnus – Kristupas Radvila Jaunesnysis, dar žinomas Kristupo II Radvilos vardu. Kaip ir priklauso to meto didikų atžalai, studijavo Europoje garsiuose Leipcigo ir Heidelbergo universitetuose, o vėliau karybos mokslus krimto Nyderlanduose. Mokslai nenuėjo veltui ir XVII a. I p. jaunasis vadas kariavo ir su švedais, ir su rusais. Vadovaujant dažnai mažesnėms ir silpnesnėms Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pajėgoms, jam pavykdavo pasiekti gerų rezultatų. 1622 m. prie Mintaujos (dab. Jelgavos) buvo atmušti švedai, vadovaujami paties karaliaus Gustavo II Adolfo. 1632-1634 m. kare pavyko išlaikyti Smolensko apsiaustį ir su karaliumi Vladislovu IV gerokai apdaužyti rusus. Viena iš

Skaitykite toliau..

Karavanų auksas

Kokią dovaną padovanotumėte labai svarbiam žmogui? Biblijos laikais tam tikri smilkalai ir prieskoniai buvo vertinami aukso verte – jie netgi buvo dovanojami karaliams. Nenuostabu, kad smilkalai buvo tarp dovanų, kurias astrologai atnešė „žydų karaliui“ (Mt. 2, 1. 2. 11). Biblijoje taip pat rašoma, kad Sabos karalienė, lankydamasi pas karalių Saliamoną, padovanojo jam „šimtą dvidešimt talentų aukso, didelį kiekį balzaminio aliejaus ir brangakmenių. Tokio balzaminio aliejaus, kokį Sabos karalienė davė karaliui Saliamonui, niekada nebuvo” (Kronikų 9, 9). Kiti karaliai taip pat siuntė Saliamonui balzaminio aliejaus kaip savo palankumo ženklą (Kronikų 9:23, 24). Kodėl Biblijos laikais smilkalai ir prieskoniai buvo taip vertinami? Jie buvo naudojami labai įvairiai: kosmetologijoje, religinėse apeigose ir ruošiant

Skaitykite toliau..

Sacharos slėpiniai

Tikra begalinė saulės išdeginto smėlio, akmenų ir molio jūra, kurią pagyvina tik retos žalios oazės ir vienintelė upė – tokia yra Sachara. Milžiniškas šios didžiausios pasaulyje dykumos mastas stulbina. Jos teritorija užima beveik aštuonis milijonus kvadratinių kilometrų – ji didesnė už Australiją ir tik šiek tiek mažesnė už Braziliją. Penkis tūkstančius kilometrų nuo Atlanto vandenyno iki Raudonosios jūros driekiasi jos karštos platybės. Niekur kitur Žemėje nėra tokio didelio ploto be vandens. Sacharos gilumoje yra vietų, kur metų metus nelyja. Pavyzdžiui, dykumos širdyje esančioje In-Salos oazėje per vienuolika metų nuo 1903 iki 1913 m. lijo tik vieną kartą – 1910 m. iškrito tik aštuoni milimetrai lietaus. (Toliau skaityti kviečiam AIDŲ prenumeratorius – kiekvienam užsiprenumeravusiam

Skaitykite toliau..

Miestas meteorito krateryje

Bavarijos Nordlingeno miestas iš esmės skiriasi nuo bet kurios kitos gyvenvietės pasaulyje. Šis viduramžių miestelis, kuriame gyvena apie dvidešimt tūkstančių žmonių, yra visas įsikūręs didžiuliame meteorito krateryje. Šis krateris vadinamas „Nordlinger Ries” ir susidarė maždaug prieš 14,5 mln. metų, kai į Žemę atsitrenkė maždaug kilometro skersmens meteoritas. Tik mažiau nei prieš penkiasdešimt metų atsirado įrodymų, kurie atskleidė tikrąją šio miesto kilmę. Šimtmečius buvo manoma, kad didžiulė įduba, kurioje įsikūręs miestas, yra ugnikalnio krateris. 1960 m. du amerikiečių mokslininkai Eugenas Šimakeris (garsus Šimakerio-Levy kometos atradimu) ir Edvardas Chao įrodė, kad didžiulę duobę iš tikrųjų padarė meteoritas. Apsilankęs Nordlingeno miestelio bažnyčioje, pastatytoje iš vietinių medžiagų, E.Šimakeris nustebo aptikęs, kad akmenys, iš kurių buvo sumūrytos sienos,

Skaitykite toliau..

Kas per vieni tie frygai?

Taigi už mito linijos vėl atsiskleidė faktai. Matėme karaliaus Mido likimą, nors ir neryškiai nupieštą. O ką žinome apie jo žmones? Frygai kadaise gyveno Dunojaus žemupyje, tarp kitų giminingų trakų genčių. Jie yra indoeuropietiškos kilmės. Į Mažąją Aziją jie pradėjo keltis XV-XX a. pr. m. e. – prieš Didįjį tautų kraustymąsi, įvykusį apie 1200 m. pr. m. e. Iliadoje jie minimi tarp Trojos gynėjų. Žlugus hetitų karalystei, kurią nušlavė klajoklių ordos, frygai įsikūrė centrinėje Mažosios Azijos dalyje, kur buvo hetitų valdžia. Jie vertėsi žemdirbyste ir gyvulininkyste, kasė marmurą ir auksą, apdirbinėjo vilną ir vykdė aktyvią prekybą su graikų miestais. VIII a. pr. m. e. frygai sukūrė rašytinę kalbą. Ji buvo abėcėlinė ir

Skaitykite toliau..

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė vyksta į Suomiją

Kovo 19-20 dienomis krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė lankysis Suomijoje. Vizito metu planuojami susitikimai su Suomijos gynybos ministru Antti Häkkänen, Suomijos Parlamento Gynybos komiteto pirmininku Jukka Kopra, šalies gynybos pramonės atstovais, taip pat numatomas apsilankymas šalies Jėgerių brigadoje. Ministrė D. Šakalienė vizito metu planuoja aptarti artėjantį NATO viršūnių susitikimą, transatlantinius ryšius, taip pat Europos saugumo, karių rezervo rengimo, krizių valdymo, kritinės povandeninės infrastruktūros saugumo, paramos Ukrainai bei kitus svarbius klausimus. Ministrė susipažins ir su Suomijos kariuomenės rezervo sistema: dauguma pilnamečių Suomijos vyrų nuo 18 iki 60 metų amžiaus yra aktyvioje tarnyboje, rezerve, arba pagalbiniame rezerve. Kiekvienais metais Suomijos kariuomenė apmoko maždaug 22 tūkst. naujų karių, iš kurių apie tūkstantis yra moterys.

Skaitykite toliau..

Spartietiškos vasaros prie Pailgio

„Vaizdas į jūrą, sūkurinė vonia, turkiška pirtis, šalia ežero” ir t.t., ir pan. – kuo dabar tik nevilioja poilsiautojus visa aibė poilsinių, vilų, sodybų, apartamentų. Kai aš mažas buvau, šile ožius neganiau, o su tėvais arba senele ir teta poilsiaudavau prie Pailgio ežero. Lietuvoje yra ne vienas ežeras Ilgis (beje, kai kurie visai ne pailgos formos), o Pailgis – vienas. Prieš pusšimtį metų, kai automobilį turėjo retas, nes keturratis buvo prabangos atributas, į Statybos tresto poilsiavietę prie Pailgio važiuodavom traukiniu. Iki Turmanto riedėdavo traukinys mediniais suolais, nes važiuoti netoli, o į Daugpilį dardėjo vagonai minkštomis sėdynėmis. Tad ir važiavimas buvo skirtingas: jei traukinys „turmantiškis”, žinok – kietos sėdynės, jei „daugpiliškis”

Skaitykite toliau..

Tarteso civilizacijos mįslė: ar mokslininkams pavyks ją atskleisti?

IV a. pr. m. e. gyvenęs graikų istorikas Eforas iš Limos žinomas kaip pirmosios pasaulio istorijos autorius. Tarp daugybės jo darbų yra pasakojimas apie „klestinčią Tarteso turgavietę, garsų senovės miestą, kurį plovė upė, plukdžiusi didelius kiekius aukso, sidabro ir vario“. Iki XX a. pradžios šios civilizacijos pėdsakų nebuvo, ji buvo tapatinama su Platono legendine Atlantida ir laikoma vienu iš daugelio senovės pasaulio mitų. Tačiau pastaruoju metu Pirėnų pusiasalyje buvo aptikta senovinių radinių, kurie tapo neginčijamais šios paslaptingos civilizacijos egzistavimo įrodymais. Šalis, kurioje niekada netrūksta sidabro ir auksoSeniausias Tarteso, kaip išsivysčiusios civilizacijos ir žemės, kurioje gausu sidabro ir aukso, paminėjimas randamas siciliečių poeto Stesichoro iš Himeros eilėraščiuose, senovės istorikų Plinijaus, Hekatėjaus

Skaitykite toliau..

„Graždankos” neįveikti

Rusijos imperijos vidaus reikalų ministras 1865 m. spalio 5 d. įsakymu uždraudė spausdinti ir įvežti iš užsienio lotyniškomis raidėmis spausdintus leidinius lietuvių kalba. Iš pradžių pagautieji buvo baudžiami 25 rublių bauda, paskui bauda padidėjo iki 250 rublių, vėliau buvo ištremtų: 52 buvo ištremti į Sibirą ir šiaurines europinės Rusijos gubernijas, 89 įkalinti, o vėliau ištremti į kaimynines gubernijas, 866 buvo sulaikyti ir atliko bausmę vietiniuose kalėjimuose. Knygas, net maldaknyges, lietuviams caro valdžia ėmėsi spausdinti kirilica, toks keistas būdas pramintas „graždanka”. Valdžios institucijos skatino pasieniečius kovoti su lietuviškų knygų vežėjais, kurie nelegaliai gabeno lietuviškus leidinius iš užsienio. Už tokios kontrabandos sulaikymą pasieniečiams ir muitininkams buvo skiriamos specialios premijos: už kiekvieną knygą

Skaitykite toliau..

Restauratorių sukurtas stebuklas – didinga Marienburgo (Malborko) pilis (I)

Pabuvojęs karališkojoje Vavelio pilyje, aiškiau susivoki, kur sėmėsi patirties ir įkvėpimo Valdovų rūmų statytojai. Šiuos rūmus teko atstatyti nuo pamatų, tad statinį reiktų vadinti replika, o ne restauracija. Lenkų restauratorių patirtis labai pravertė ir atstatant Trakų pilį, nes lietuvaičiai pasimokyti ir pavyzdžių pasižiūrėti vyko būtent Lenkijon. Nors a.a. Tėvas yra daug pasakojęs apie kaimyninės šalies restauratorių pasiekimus, visgi Marienburgo, o šiandieną – Malborko, pilies atstatymo mastai apstulbino. Išvydęs šalia rūmų eksponuojamas pilies nuotraukas po Antrojo pasaulinio karo audrų, susivoki, kad milžiniškas kompleksas buvo kone prikeltas iš nebūties. Stebina ir atliktų darbų apimtis, ir jų kokybė, lenkų meistrų atkaklumas, sveikas užsispyrimas, kantrybė. Kelelis iki Marborko neartimas – bemaž šeši šimtai kilometrų,

Skaitykite toliau..

Mechaninis senovės stebuklas

1901 m. netoli Graikijos Antikiteros salos narai, tyrinėdami sudužusio laivo nuolaužas, rado lobį. Paaiškėjo, kad tai senovės romėnų prekybos laivas, kuriame, be kitų daiktų, buvo gabenamos marmurinės ir bronzinės statulos bei sidabrinės monetos iš Pergamo. Pagal monetas tyrėjai nustatė, kad laivas, kuris tikriausiai plaukė į Romą, nuskendo 85-60 m. pr. m. e. Laive rasti eksponatai saugomi Atėnų nacionaliniame archeologijos muziejuje. 2005 m. į muziejų kreipėsi mokslininkai, tačiau juos sudomino ne statulos ar monetos, o bronzinis prietaisas, kuris iš pradžių buvo laikomas medinėje batų dėžutės dydžio dėžutėje. Šis objektas, vadinamas Antikiteros mechanizmu, kelia klausimų, ar šiuolaikinis supratimas apie ankstyvųjų civilizacijų mokslinio išsivystymo lygį yra teisingas. Šis prietaisas vadinamas „sudėtingiausiu žinomu senovės pasaulio mechanizmu“. Kas yra

Skaitykite toliau..

Ramybės, gamtos ir sakralumo darna, prisikėlusi iš nebūties (I)

Lietuviai žingeidūs ir prakutę, tad keliauja noriai, neretai – į tolimas šalis. Ir teisingai daro, nes net kaimyninėje Lenkijoje apstu lankytinų vietų. Visgi, ir mūsų Tėvynėje tiršta nuostabių architektūros ir gamtos vietovių, aibė puikių muziejų, pasakiško grožio sodybų ir t.t. Vieną tokių Lietuvos perliukų aplankysime šįkart, juolab sekmadienio popietė džiugina saulėtu ir šiltu kovui oru. Smagu bus pasivaikščioti vilniškiame Verkių regioniniame parke, pasigrožėti Vilniaus Kalvarijų kryžiaus kelio koplyčiomis. Paganysime akis į šimtametes egles ir pušis, kurios stebuklu išliko po uragano Anatolijaus. Tiesa, nenaudėlis išvartė vos kelis milžiniškus medžius, o kitus galiūnus ėmėsi uoliai džyrinti sumanūs girininkai. Teisingai darė: o jei vėl koks uraganas po keliasdešimties metų, tai ims ir išvers

Skaitykite toliau..

Kodėl iš Velykų salos dingo žmonės?..

Velykų salą gaubia paslaptis. Jos tylus grožis, likęs po išnykusių salos gyventojų, traukia ne tik turistų, bet ir viso pasaulio mokslininkų dėmesį. Egzistuoja kelios teorijos, kodėl išnyko šių vietų vietiniai gyventojai. Viena iš populiariausių hipotezių yra ta, kad europiečiai išsilaipino Rapa Nui (kitas Velykų salos pavadinimas) pakrantėse. Praėjusių metų tyrimas paneigia šią prielaidą ir taip pat rodo, kad Rapa Nui gyventojai „nuolat konfliktavo“ su gamta. Velykų sala yra viena atokiausių gyvenamų vietų pasaulyje. Dauguma mitų ir legendų, susiformavusių apie Rapa Nui, remiasi paslaptingųjų Moai statulų, kurios buvo pastatytos maždaug 1250-1500 m., sukūrimu. Prieš metus tarpdisciplininė mokslininkų komanda iš Čilės, Ispanijos ir Norvegijos paneigė kai kurias iš šių istorijų. (Toliau skaityti kviečiam AIDŲ

Skaitykite toliau..

Galilėjos žvejai

Koks buvo pirmojo amžiaus Galilėjos žvejų gyvenimas? Sužinoję apie tai, galėsite kitaip pažvelgti į daugelį evangelijose aprašytų įvykių. Galilėjos jūra yra gėlavandenis 21 km ilgio ir 12 km pločio ežeras. Joje gausu žuvų, ir nuo seniausių laikų čia klestėjo žvejyba. Matyt, prie Jeruzalės Žuvų vartų veikė žuvų turgus, kuriame buvo prekiaujama iš Galilėjos jūros sugauta žuvimi (Nehemijo 3, 3). Ant Galilėjos jūros kranto buvo apaštalo Petro gimtasis miestas Betsaida, kurio pavadinimas gali reikšti „žvejo namai“. Kitas pakrantės miestas, Magadanas, arba Magdala, buvo vieta, kur plaukė Jėzus su mokiniais (Mt 15, 39). (Toliau skaityti kviečiam AIDŲ prenumeratorius – kiekvienam užsiprenumeravusiam metam dovanojam jo pasirinktą knygą iš >1000 leidinių sąrašo.) Taip buvo ir tada, kai jis vaikščiojo vandeniu. Pasak

Skaitykite toliau..

Marius Letuvas. Imperijas atgaivins turtuolių diktatas?

Pamatę iliustraciją, imate prisiminti sipajų sukilimą Indijoje XIX amžiaus viduryje? Teisingai – tuomet britų imperialistai sukilėlius žudė, pririšdami prie pabūklo vamzdžio ir peršaudami. Žiaurumu retas mirties bausmės būdas, bet imperialistams jokių ribų nebuvo. Imperijos klestėjo nuo pat neatmenamų laikų, grobdamos viena kitą, pavergdamos kaimynines šalis. Patobulėjus laivybai, britų imperija ėmė versti kolonijomis tolimas šalis ir nepaprastai pralobo. Techninė imperijų pažanga lydėjo besaikį pavergtų šalių plėšimą ir skurdinimą. Taip pirmasis metro Londone buvo įrengtas XIX amžiaus 7-ame dešimtmetyje, kai (pvz.) Lietuva tebuvo grynai agrarinis kraštas. Bet palikime istoriją ramybėje ir pabandykim paprognozuoti ateitį. Galingiausioje pasaulio valstybėje matome ryškų pavyzdį aukščiausiame poste įsitaisiusio milijardieriaus. Aplink jį sukasi kiti, ėmęsi savaip tvarkytis valstybinėse

Skaitykite toliau..

Bronzos amžiaus vandentiekis

Bronzos amžiaus vandens tiekimo konstrukcija aptikta senovės hetitų miesto Neriko požeminėje kameroje. Archeologų komanda aptiko sudėtingą požeminį drenažo įrenginį prie šaltinio Oimaagač-Hujuke, centrinėje Turkijos dalyje prie Juodosios jūros. Remiantis dendrochronologiniais ir radiokarboniniais tyrimais, atliktais vykdant mokslinį projektą, vietovėje, kuri identifikuota kaip senovės hetitų Neriko miestas, aptikta vandens kontrolės infrastruktūra, datuojama bronzos amžiumi, 1525-1426 m. pr. m. e. Darbai Oimaagač-Hujuke prasidėjo 2009 m. ir tęsėsi iki 2019 m. Jų metu atskleistas įspūdingas požeminis kompleksas, kurį sudaro ilgi laiptai, vedantys į kamerą su dirbtiniu šaltiniu maždaug devynių metrų gylyje po dabartiniu žemės paviršiumi. Dėl po žeme esančių sąlygų be deguonies buvo rasta daug medinių artefaktų, kurių būklė yra išskirtinai gera. Tarp jų išsiskiria

Skaitykite toliau..

Ar lankėsi romėnai Amerikoje?

Kas atrado Ameriką: kodėl archeologai abiejuose žemynuose randa romėnų dirbinių? Kolumbas atrado Ameriką – tai aksioma, kurią archeologai vis bando paneigti. Tam jie turi svarių priežasčių. Tačiau šalių, šalia kurių buvo rasti radiniai, valdžios institucijos nepritaria bandymams perrašyti istoriją. Prie Brazilijos krantų rasta senovinių amforų, todėl mokslininkai padarė išvadą, kad Ameriką galėjo atrasti romėnai. Oficialusis mokslas tik XX a. septintajame dešimtmetyje pripažino, kad vikingai pirmieji išsilaipino Amerikos pakrantėje. Tai neatėmė iš Kolumbo atradėjo karūnos ir atkūrė istorinį teisingumą. Amforos prie Brazilijos krantų 1982 m., kai lobių ieškotojas ir jūrų archeologas amerikietis Robertas Marksas Brazilijos Guanabaros įlankos dugne ieškojo nuskendusių laivų, buvo rastas sensacingas radinys. Marksas jūrų archeologija užsiima nuo 1951 m. Jis

Skaitykite toliau..

Rimantas Rugertas. Senolių pinklės

„Vaizdelis”, tiesą sakant, nekoks. Jaunimas vis labiau perpranta politikų veidmainiškumą ir į rinkimus nebeina. Valdžią, tad ir aukščiausių pareigų politikus renka pagyvenę. Jiems tai ir šiokia tokia pramoga, ir bandymas įtikinti save, kad kažką gali įtakoti. Greičiau iliuzija, bet tiek to. Pasekmė kita – „toks tokį pažino ir su savimi pavadino”, todėl valdžion renkami vis vyresni politikai. Dažnas – garbaus amžiaus, nebeveiklus ir paveiktas sąstingio, bet adekvatus daugumos rinkėjų amžiui. Daugelyje šalių prie vadžių stovi garbaus amžiaus veikėjai. Ne kažin kiek jėgų beturėdamas, galingiausiai pasaulio valstybei vadovavo senolis. Ir ne tik vadovavo, bet ir dar vienai kadencijai bandė būti išrinktas. Bendražygių perspėtas, kad sužlugdys reikalus visiems demokratams, pasitraukė nenoromis ir

Skaitykite toliau..

REKOMENDUOJAM PRENUMERATORIAM:

Turino drobulės slėpiniai

Restauratorių sukurtas stebuklas – didinga Marienburgo (Malborko) pilis (II)

Ramybės, gamtos ir sakralumo darna, prisikėlusi iš nebūties (II)

Restauratorių sukurtas stebuklas – didinga Marienburgo (Malborko) pilis (I)

Ramybės, gamtos ir sakralumo darna, prisikėlusi iš praeities (I)

Šeštojo dešimtmečio baldai: stilingi, šiuolaikiški, tvirti, sunkūs ir brangūs

Cezaris: ne tik politikas ir karvedys, bet ir oratorius bei rašytojas

Rasputinas – fatališkas istorijos personažas

Vaizduotę pranokstanti architektūros didybė

Gdansko rotušės puošmenys

Pirmojo popiežiaus bazilikos didybė

Vatikano muziejaus lobiai ir slėpiniai (II)

Vatikano muziejaus lobiai ir slėpiniai (I)

Sakraliosios Gietšvaldo įdomybės

Stulbinantis senovės meistrų sugebėjimų liudytojas Gdansko rotušėje

Užburianti Gieštvaldo didžiūnės puošyba

„Panem et circences!” („Duonos ir žaidimų!”)

Gintaro stebuklų lobynas Gdansko malūne (II)

Allenšteino aidai Olštyno dabartyje

Prūsiškai lenkiškas Elblongo žavumas

Žavios Milano akimirkos (II)

Panoramų rojus Elblongo bažnyčios bokšte

Milijono verta akimirka, kurią neįamžinau, ir to nesigailiu

Gintaro stebuklų lobynas Gdansko malūne (I)

Svečiuose pas Didįjį kryžiuočių ordino magistrą

Dangų remiančios Elblongo didžiūnės slėpiniai ir grožybės

Sakralumo aidai Olivos altorių šešėlyje

Dangų remianti gotikos gigantė Gdansko širdyje

Svečiuose pas Veličkos druskų kasėjus (II)

Sakralusis Liškiavos perliukas

Svečiuose pas Veličkos druskų kasėjus (I)

Gimęs viduramžiais, bet mano vienmetis – Marienburgo dičkis

Veličkos požemių magija (II)

Šventos Kotrynos didybė ir vargai Gdanske

Iš griuvėsių prikeltas sakralusis feniksas – Malborko pilies bažnyčia

Veličkos požemių magija (I)

Gotikos galiūnės didybė Olštyne

Pasaulio stebuklo „giminaitis” Sopote

Naikintuvų flotilė Milano palubėje

Karališkosios Vavelio didybės aidai (III)

Viduramžius menantys Sforcos pilies rūmai

Karališkosios Vavelio didybės aidai (II)

Sforcos rūmų arsenalas

Karališkosios Vavelio didybės aidai (I)

Brerų rūmų perliukas – Astronomijos muziejus

Kraičio skrynių slėpiniai Arklio muziejuje

Mdinos katedros muziejaus grožybės

Sakralusis Romos perliukas – šv. Petro bazilika

Žavi Jūrmalos pažiba – Kemeriai (II)

Krokuvos praeitis ir senamiesčio grožybės

Krokuvos senamiesčio pažiba – švč. Mergelės Marijos bazilika

Vavelio lobyno grožybės

Balsio apylinkių įdomybės

Vavelio kunstkameros lobiai Krokuvoje

Žavingas Jūrmalos perliukas – Kemeriai

Pasivaikščiojimas spalvingoj Vilniaus praeity XX a. pradžioje

Kerinti gražuolė Tatrų papėdėje – Zakopanė

Svečiuose pas Jo Šventenybę: Jono Pauliaus II vardo muziejus Vavelyje

6000 metų menantis miestas-tvirtovė Mdina (I)

Tūkstantis druskinių be druskos Druskininkuose

Vienuolių giesmės po viduramžių Krokuvos skliautais

Svečiuose pas kardinolą Karolį Voitylą

Sukriošėlis, sovietų imperiją griovęs neveiklumu

Japonijos sodų magija Žemaitijos glėbyje

Atogrąžų tankumynai Kopenhagos sodo oranžerijoje

Naujam gyvenimui prikelta Siesikų galiūnė

Angelo pilies Amžinajame mieste slėpiniai

Svečiuose pas Vavelio smaką Krokuvos urvuose

Piotro Mašerovo žūtis: aplaidumo pasekmė ar klastinga žmogžudystė?

Sovietinės imperijos kurpėjų lemtys

Šlovingų pergalių aidai Vavelio skliautuose

Imperatoriškosios Karakalos pirtys

Kelionė užsienin pro geležinę uždangą

Senesnė už Stounhendžą ir Egipto piramides Džgantija

Tūkstantmečio Tynieco vienuolyno žavesys II

Automobilis sovietmečiu – prabanga ir rūpestis

Margas „gazovikų” namo kontingentas amžiaus pabaigoje

Sakralioji Krokuvos viduramžių puošmena

Sovietinių prekeivių turtai iš puvėsių ir apgavysčių

Vieta, kur sovietmečiu galėjai nusipirkti dešrą!

Nuotykiai traukiniuose prieš trisdešimtį metų

Kraugerė hidra, be gailesčio rijusi ir save

Iškalbingos praeities globėja Krokuvos širdyje

Kūčios be Kalėdų, bet su Naujaisiais

Angelo pilis, saugojusi imperatorius ir popiežius

Tūkstantmečio Tynieco vienuolyno žavesys

Viduramžių aidas karalių mieste

Sakralusis Maltos perliukas – Ta’ Pinu bazilika

Kaip samovaras ir palydovas pralaimėjo varžybas skalbyklei bei šaldytuvui
Būties margumynai
Redakcija AIDAI.LT

Naujagimių fėja

Niujorko gimdymo skyriuje tvyrojo nerimą kelianti tyla. Ką tik gimė kūdikis – pamėlęs, be gyvybės ženklų, nebylus. Jis nepravirko, nesuriko.

Skaitykite toliau..
2025-10-16 Komentarų: 0
Istorijos atgarsiai
Redakcija AIDAI.LT

Viduramžiškos žaizdos

Nesiliaujantys karais viduramžiais paliko gilias žymes visuomenės sąmonėje, bet šįsyk pakalbėkime apie tikras žaizdas, kurios neturi jokios moralinės prasmės, o

Skaitykite toliau..
2025-10-14 Komentarų: 0
Istorijos atgarsiai
Redakcija AIDAI.LT

Rasizmas viduramžiais

Mūsų dienomis rasizmo apraiškos yra bemaž išnaikintos civilizuotose visuomenėse, o kaip gi kaip prieš tūkstantį metų buvo vertinami žmonės, turintys

Skaitykite toliau..
2025-10-13 Komentarų: 0
Svečiose šalyse
Redakcija AIDAI.LT

Karelijos legendos ir mitai

Jaunąją kartą gal ir stebina Rusijos vykdomas brutalus ukrainiečių žemių grobimas, tačiau istorijos žinovams tai anaiptol nėra netikėtas reiškinys: nuolat

Skaitykite toliau..
2025-10-13 Komentarų: 0
Istorijos atgarsiai
Redakcija AIDAI.LT

Negęstančios senovės lempos

Stebina, kaip ilgai istorikai, tyrinėję žmonijos praeitį, nekreipė dėmesio į tai, kas, atrodytų, buvo akivaizdu įvairiuose rašytiniuose šaltiniuose (kurių autoriai,

Skaitykite toliau..
2025-10-12 Komentarų: 0
Būties margumynai
Redakcija AIDAI.LT

Lemtinga paskutinė dvikova

Paskutinioji teismo dvikova įvyko Paryžiuje 1386-ais metais. Jos priežastis buvo kaltinimas vieno riterio žmonos išprievartavimu. Kadangi vienintelė įvykio liudytoja buvo

Skaitykite toliau..
2025-10-12 Komentarų: 0
Istorijos atgarsiai
Redakcija AIDAI.LT

Tintagelio mūrų mįslės

Tintagelio pilis – įdomi istorinė vieta, apgaubta paslapčių ir legendų. Iš jos vietos atsiveria daugybė vaizdingų Atlanto vandenyno vaizdų, o

Skaitykite toliau..
2025-10-12 Komentarų: 0
Scroll to Top

SUSISIEKITE