AIDAI

Straipsniai
Search
PRENUMERATA
Search
Straipsniai

Teslos bokštas – lemties tėkmėje pražuvęs genijaus išradimas

XX a. pradžioje, kai pasaulis iš pramonės revoliucijos perėjo į elektros amžių, genialus žmogus Nikola Tesla stojo į kovą su laiku, įgyvendindamas vizijas, kurios buvo dešimtmečiais pranašesnės už jo epochos vizijas. Tarp šių vizijų Teslos bokštas, arba vadinamasis Vardenklifo bokštas, buvo vienas ambicingiausių ir labiausiai įkvepiančių jo projektų. Tai buvo ne tik metalinė konstrukcija – tai buvo svajonės perduoti elektrą ir duomenis belaidžiu būdu ir laisvai visam pasauliui pradžia. Konstrukcija ir specifikacijos: aukštis virš žemės paviršiaus – bokštas buvo maždaug 57 metrų (apie 187 pėdų) aukščio, o požeminis pagrindas siekė 36 metrų gylį. Apskaičiuota, kad bokšto aukštis virš jūros lygio buvo apie 30 metrų, nes jis buvo pastatytas palyginti žemoje

Skaitykite toliau..

Lasko urvo slėpiniai

Prieš 85 metus, 1940 m. rugsėjo 12 d., keturi paaugliai iš Prancūzijos Montinjako miestelio aptiko siaurą plyšį uoloje. Jis būtų likęs paslėptas nuo žmonių akių, jei jį dengusi pušis nebūtų nuvirtusi nuo žaibo smūgio. Berniukai įlindo pro plyšį ir urve rado daugybę senovinių uolos piešinių. Kokio senumo piešiniai? Paaugliai apie savo atradimą pranešė mokyklos mokytojui, kuris iškvietė solidžius tyrėjus. Pirmasis urvą aplankęs mokslininkas buvo prancūzų archeologas ir pirmykščio meno istorijos specialistas Anri Breilis, kuris vokiečių okupacijos metais slapstėsi regione. Jis nustatė, kad piešiniai priklauso priešistorinei epochai, juos aprašė ir ištyrė. Po karo Breilis grįžo į tą vietovę. Jis tikėjosi rasti senovinę kapavietę, bet vietoj to aptiko daug naujų uolų piešinių ir raižinių.

Skaitykite toliau..

Akmeninio stiklo paslaptys

Užkaukazės šalyse šis akmuo nuo seno žinomas tamsiu pavadinimu „Satani echunk“ („velnio nagas“). Žmonės tikėjo, kad obsidianas yra tamsos kunigaikščio nagų dalis, kurią jis sulaužė, kai iš dangaus nukrito į pragaro gelmes. Tragiška legenda apie šį brangakmenį pasakojama Amerikos kraštuose, kur obsidianas buvo pramintas „apačių ašaromis“. Legenda pasakoja, kad prieš kelis šimtmečius ispanų kareiviai apsupo indėnų stovyklą ir genties vyrai, norėdami nesusitaikyti su gėdinga mirtimi iš užkariautojų rankų, metėsi į ugnikalnio žiotis, o jų moterys gedėjo savo vyrų, tėvų ir sūnų, ir ašaros, krisdamos į žemę, sustingo tamsiai žėrinčiuose akmenyse. Vulkaninis akmuo obsidianas gali padėti gydyti daugelį negalavimų, tačiau jį reikėtų naudoti atsargiai. Naudojamas per dažnai, jis gali atnešti ne

Skaitykite toliau..

Lakiojantis skitas Abaris

Paslaptingasis skitas Abaris stebino senovės graikus. Jis skraidė paslaptingu aparatu, gydė marą ir statė šventyklas. Jis taip pat atnešė muziką ir sportą į Peloponesą. Abario vardas išliko per amžius. Deja, bet šiuolaikinius mokslininkus glumina legendos apie jį. Senovės Romoje gyvenęs filosofas Porfirijus rašė, kad Abaris mokėjo skraidyti ant Apolono strėlės, ir praminė jį oro bėgiku dėl to, kad ant iš Apolono dovanų gautos strėlės jis „skraidė ir virš upių, ir virš jūrų, ir virš bekraščių vietovių, tarsi bėgdamas oru“. Senovės Graikijoje skraidančio išminčiaus pasirodymas sukėlė sąmyšį. Pusiasalyje jis pasirodė prieš tris su puse tūkstančio metų. Jis buvo apsirengęs skitų drabužiais, t. y. kelnėmis ir kepure. Pirmiausia, kaip rašė Platonas, Abaris sustabdė maro

Skaitykite toliau..

XIX amžiaus internetas

Kad ir kaip keistai tai skambėtų, hiperteksto idėją žmonės kūrė dar gerokai prieš atsirandant kompiuteriams ir net gerokai anksčiau, nei pirmą kartą pasirodė Venivaro Bušo, kuris 1945 m. parašytame straipsnyje yra pripažintas hiperteksto koncepcijos pradininku, idėjos. Be to, kai kurie žmonės bandė įsivaizduoti kitokius informacijos saugojimo ir paieškos metodus dar iki XX amžiaus. Belgų genijus Polis Otletas 1895 m. aprašė „universalių bibliotekų“ idėją, kurios galėtų suteikti prieigą prie daugybės knygų bet kam. Iki 1934 m. jis šią idėją patobulino iki „elektroninių teleskopų“, kurie akimirksniu sujungtų žmones su knygomis, filmais, garso įrašais ir nuotraukomis. Dabar tokią sąvoką laikome savaime suprantamu dalyku, tačiau tais laikais apie tokias idėjas galvojo labai nedaug žmonių. Otletas

Skaitykite toliau..

Gotų karaliaus gudrybė, apmulkinusi Romą

Viena iš Vakarų Romos imperijos žlugimo priežasčių (ne pati svarbiausia, bet vis dėlto reikšmimga) buvo tai, kad soste trūko stiprių ir protingų asmenybių. Buvo žymių generolų, tokių kaip Stilichas ar Aecijus, valdžioje buvo ryškių moterų, tokių kaip, tarkime, Gala Placidija, tačiau imperatoriams atvirai nesisekė. Pavyzdžiui, Augustas Honorijus, valdęs nuo 395 iki 423 metų. Imperija tuo metu dar tebeturėjo pudros, ir niekas negalėjo pagalvoti, kad didžioji Roma žlugs galutinai ir negrįžtamai. Tačiau Honorijus savo netolimą valdžią vos neparklupdė pernelyg anksti. Pradėkime nuo anekdoto. Istorikas Prokopijus iš Cezarėjos pasakoja, kad vieną vakarą Honorijaus, besimėgaujančio įprastu ramiu tinginiavimu, rūmuose pasirodė vienas jo eunuchų ir liūdnu balsu pranešė:– Neįsakyk bausti, augustai, bet Roma pražuvo.– Kaip

Skaitykite toliau..

Kuba iki Fidelio

Apie Kubą dažnas galėtume pasakyti, kad tai skurdi ir nustekenta šalis, tačiau kokia ji buvo iki Fidelio Kastro šalininkų įvykdyto perversmo? Nuo 1829 m. Kuba buvo pirmoji Ibero-Amerikos šalis (įskaitant Ispaniją ir Portugaliją), kurioje jūrų transportui pradėti naudoti garlaiviai. 1837 m. – trečioji pasaulio šalis (po Anglijos ir JAV), nutiesusi geležinkelį. 1847 m. – pirmoji šalis Amerikoje, chirurginių operacijų anestezijai pradėjusi naudoti eterį. 1877 m. – pirmoji pasaulyje šalis, pademonstravusi elektros energijos naudojimą pramonėje. 1881 m. – Kuba išsprendžia baisios to meto tropinės ligos – geltonojo drugio – problemą ir išranda iki šiol vartojamą vaistą. Atradėjas – Kubos gydytojas Karlosas Finlėjus. 1889 m. – Kuba įrengė pirmąjį gatvių apšvietimą Ibero-Amerikoje

Skaitykite toliau..

Milijonus kainuojantis paveikslas septyniems dešimtmečiams uždarytame bute

1942 m. prabangaus buto Paryžiaus centre savininkė pabėgo nuo nacių, ir daugiau į jį nebegrįžo. Septynias dešimtis metų butas buvo užrakintas (nuomos mokestis tebebuvo mokamas), kol pasimirė buto šeimininkė, sulaukusi devyniasdešimt vienerių metų, ir nepalikusi įpėdinių. Ekspertai, pirmą kartą atvėrę buto duris, kad įvertintų palikimą, buvo šokiruoti to, ką pamatė. Iš tiesų, butas priminė vaiduoklių būstą arba Miegančiosios gražuolės pilį. O iš „Gražiosios epochos” išlikę antikvariniai daiktai ir nežinomas Džiovanio Boldinio paveikslas tiesiog stulbino .„Bute tvyrojo specifinis antikvarinių dulkių kvapas“, – pasakoja Olivjė, pirmasis žmogus, įėjęs į antikvariato pilną butą, kuriame buvo gausu XVIII a. pabaigos ir XIX a. pradžios daiktų. Antikvariniai baldai, medinės lubos, malkomis kūrenamas židinys, akmeninė kriauklė

Skaitykite toliau..

Žmogus iš neegzistuojančios valstybės: Tauredo piliečio mįslė

Įprastai oro uostuose sulaikomi asmenys, kurie yra padarę kokį nors neteisėtą veiksmą. Tačiau vieną kartą pasitaikė gana neįprastas atvejis. Tokijo tarptautiniame oro uoste buvo sulaikytas vyras, nes jo pase buvo nurodyta valstybė, kurios iš tikrųjų planetoje nėra. Skrydis iš neegzistuojančios šalies?.. Vyras buvo sulaikytas, nes buvo manoma, kad jo pasas suklastotas. Neegzistuojanti valstybė buvo rimta įtarimų priežastis. Tačiau galiausiai paaiškėjo, kad dokumentas visai tikras. Tačiau kaip atsitiko, kad jį išdavė valstybė, kuri neegzistuoja jokiame pasaulio žemėlapyje? Ji vadinasi Tauredas. Pats žmogus užsispyręs visus tikino, kad jo valstybė egzistuoja jau apie 1000 metų! Tuomet jam buvo duotas žemėlapis, rodantis, kur ji yra. Kokia buvo personalo nuostaba, kai istorijos herojus iš karto,

Skaitykite toliau..

Cheopso piramidės „ventiliacija”: kam ji?

Apie tai, kad Didžiojoje piramidėje (Cheopso piramidėje) yra „ventiliacijos šachtos“, buvo žinoma dar XIX amžiuje. Tuomet archeologai jas aptiko karaliaus kameroje. Tai padaryti nebuvo sunku. „Šachtos“ buvo atviros, pro jas tekėjo oro srovės. Todėl iš tikrųjų šie tuneliai buvo vadinami „ventiliacijos“. Tačiau iš tikrųjų, kaip mano daugelis mokslininkų, šios šachtos buvo skirtos kam kitam. Kam konkrečiai – pabandykime suprasti šiame straipsnyje. Taigi, apie faraono laidojimo kameron vedusias šachtas  žinojome jau seniai. Tačiau XX a. buvo nustatyta, kad panašių ertmių yra ir karalienės kapavietėje, ir jos veda kažkur į viršų. Jomis skersvėjis nepūtė, iš to buvo padaryta išvada, kad šachtos karalienės kameroje yra užsikimšusios. Iš apačios jos tikrai buvo uždengtos akmeniu. Apie jų egzistavimą

Skaitykite toliau..

„Na, ir Taškentas čia!”

Sovietiniais laikais kuro neatsakingai negailėta, tad šaltesnę žiemą radiatoriai buvo tokie karšti, kad negalėdavai priliesti, todėl net sienos už radiatorių pajuosdavo. Įėjęs į pernelyg prišildytą patalpą, dažnas nesusilaikydavo nepasakęs populiarų anuomet posakį: „Na, ir Taškentas čia!”. Tuo norėta pabrėžti, kad yra gerokai perkaršta, nes Uzbekijos sostinėje išties labai karšta, o kitu metų laiku – smarkūs šalčiai. Klimatas Taškente ne iš lengvųjų, bet tai netrukdo jame gyventi bemaž trims milijonams žmonių. Taigi, viename Uzbekijos didmiestyje yra daugiau gyventojų, nei visoje Lietuvoje. Keliaujančių į Uzbekiją šiandieną nėra gausu, nors Taškentas ir pati Uzbekija gerokai pasikeitė po sovietų sąjungos griūties. Uzbekai atsisakė kadaise jiems primestos kirilicos, pervadino aikštes ir pastatus, kuriems buvo prikergti

Skaitykite toliau..

Oirato šventovės slėpiniai

Neabejotinai didžiausiu žmogumi Oirato istorijoje reikėtų pripažinti Zają Panditą Namkai Giatso. Jo veikla suvienijo Dzungarijos, Kukunoro ir Volgos oiratų chanatus. Skaitytojų dėmesiui siūlau nuostabią vienos Oirato šventovės istoriją. Per šešiasdešimt trejus savo gyvenimo metus, kupinus budizmo pažinimo, nušvitimo, taikos kūrimo ir religinės veiklos, Zaja Pandita išvertė iš tibetiečių kalbos į oiratų kalbą šimtą septyniasdešimt septynis pagrindinius religinius veikalus. Tai moksliniai ir religiniai traktatai, sutros ir filosofiniai veikalai, medicinos ir gramatikos traktatai. Didysis švietėjas, misionierius, filosofas, politikas, mokslininkas ir vertėjas mirė nuo paralyžiaus 1662 m. pakeliui į Tibetą. Apie Zajos Panditos mirtį jo biografijoje, pavadintoje „Mėnulio šviesa“, kurią sudarė jo mokinys ir padėjėjas Ratnabchadra, rašoma: „1662 metų,  vadinamų “Didėjančia dorybe”, vidurdienį,

Skaitykite toliau..

Japoniškos Cheopso piramidės lemtis

1978 m. japonų mokslininkai atliko eksperimentą, kuriuo siekė įrodyti, kad senovės egiptiečiai piramides statė naudodami primityvų statybos metodą. Susitarusi su Egipto Aukščiausiąja senienų taryba ir Arabų Respublikos valdžios institucijomis, Japonijos bendrovė „Nippon Corporation“ pastatė sumažintą Didžiosios piramidės kopiją Gizos plynaukštėje. Ir tik taikant statybos metodus ir technologijas, kurias, pagal oficialią istorijos versiją, turėjo naudoti faraonų laikų architektai:1) blokus karjere reikėjo pjaustyti mediniais pleištais;2) pjauti ir lyginti blokus variniais pjūklais, naudojant virves matavimui;3) vilkti blokus iš karjero vežimėliais arba apvaliais volais;4) kelti blokus į viršų specialiai pastatyta rampa.Visa tai išsamiai stebėjo japonų korporacijos „Nippon Corporation“ inžinieriai. Tyrėjų grupė ėmėsi darbo susitarusi, kad visas eksperimentas bus paverstas dokumentiniu filmu Japonijos televizijai, susitarus su

Skaitykite toliau..

Petras Bluzma. Po Vidurinę Aziją (III)

Tugajų „džiunglėse“Po Ramito manęs laukė rezervatas Tigrų slėnis, esantis Tadžikijos pietvakariuose, prie sienos su Afganistanu. Čia praleidau keturias įsimintinas dienas klaidžiodamas po labai neįprastas, sunkiai praeinamas tankmes vadinamas tugajais ir jas supančias pusdykumes. Rezervatas įkurtas 1938 metais norint išsaugoti savitą pusdykumių zonos upių (Vachšo ir Piandžo) užliejamų slėnių augaliją ir gyvūniją. Tugajuose auga retoki, neaukšti, bet labai šakoti medžiai (gluosniai, topoliai), įvairūs krūmai (šaltalankiai ir kt.) sumišę su lianas primenančiais besivyniojančiais augalais ir labai aukštais nendrynais. Juose gausu ir upės senvagių, įvairaus dydžio varpinėmis žolėmis apaugusių plotų, druskožemių. Šios vietos yra tarsi pusdykumių supamos oazės, kuriose gyvena ar randa laikiną prieglobstį daugelio rūšių gyvūnai. Iš žvėrių čia sutinkami Bucharos elniai,

Skaitykite toliau..

Vikingų kardo mįslė

Yra rasta apie pusantro šimto „ulfberchtų”, datuojamų 800-1000 metais: „National Geographic” dokumentiniame filme „Vikingų kalavijo paslaptys“, pirmą kartą parodytame 2012-aisiais, atskleidžiama paslaptingojo kalavijo metalurginė sudėtis. Šį kardą pasirinko įžvalgus vikingas – itin tvirtą ir beveik nenugalimą mūšyje. Manoma, kad technologija, leidžianti nukalti tokį metalą, dar nebuvo išrasta 800-aisiais, o tik pramoninės revoliucijos metu. Įdomu tai, kad visi jie pasirašyti vienu žodžiu „Ulfbercht“, kuris, ekspertų nuomone, galėtų atskleisti jų gamintoją. Tačiau nedidelę dalį tyrėjų aptiktų vikingų kardų vis dar gaubia paslaptis. Manoma, kad pramoninės revoliucijos metu išrastos krosnys buvo pirmieji įrankiai, kuriais buvo galima taip įkaitinti geležį. Šiuolaikinis kalvis Ričardas Fereris papasakojo apie iššūkius, tenkančius gaminant tokį kardą. Jis praleido dienų dienas nuolatinio kruopštaus darbo

Skaitykite toliau..

„Audros stiklas” – tapęs nereikalingu prietaisas ar tiesiog išmislas?..

Kažkur 1820 m. antroje pusėje britų karinio jūrų laivyno karininkas Robertas Ficrojus sukūrė ir aprašė neįprastą meteorologinį prietaisą, vadinamą „audros stiklu”. Jo veiksmingumas iki šiol nėra įrodytas, tačiau jį galima nusipirkti. Istorija trumpai tokia. Robertas Ficrojus, aristokratas, jūrų karininkas, baigęs Karališkąją jūrų mokyklą Portsmute, 1828 m. spalio mėnesį buvo paskirtas garsiojo laivo „Beagle“ – mokslinių tyrimų barko, dalyvavusio keturiose hidrografinėse ekspedicijose, kapitonu. Trečiojoje ekspedicijoje dalyvavo ir pats Čarlzas Darvinas – šios kelionės metu atlikti tyrimai tapo daugelio didžiojo mokslininko mokslinių darbų pagrindu. Ficrojus nebuvo mokslininkas – jis pirmiausia buvo jūreivis, o eidamas pareigas buvo labai jaunas – jam tebuvo tik dvidešimt treji metai. Kartu jis pasirodė esąs puikus kapitonas ir labai iniciatyvus žmogus:

Skaitykite toliau..

Cezario žūties pasekmės

Po Cezario nužudymo Romoje kilo chaosas, kurį galima apibūdinti vienu žodžiu – panika. Pirmieji į gatves išėjo grupė ginkluotų gladiatorių, kuriuos buvo paslėpęs Decimas Junijus Brutas Albinas. Nepaisant šaltakraujiško žmogžudystės planavimo, sąmokslininkai nusprendė persigalvoti, ruošdamiesi galimam Cezario šalininkų ar jo sargybinių pasipriešinimui. Tačiau pagalba nužudytojo diktatoriaus pusėje taip ir nepasirodė, o samdyti kovotojai tiesiog prisijungė prie sąmokslininkų pakeliui į forumą paskelbti romėnams: tironas nuverstas, Respublika išgelbėta. Tuo pat metu sąmoksle nedalyvavę senatoriai išsigandę skubiai paliko pasitarimą. Cezario šalininkai baiminosi, kad jie gali būti kitomis aukomis, o likusieji bijojo tapti atsitiktinėmis aukomis prasidėjusių skerdynių metu. To meto Romoje politiniai konfliktai dažnai būdavo smurtiniai, tačiau tai buvo pirmas kartas, kai Senate įvyko žmogžudystė.

Skaitykite toliau..

Romos ir Kartaginos nesantaikos šaknys

Iki 264 m. pr. m. e. Romos ir Kartaginos santykiai buvo palyginti taikūs. Buvo sudaryta sutartis, pagal kurią Kartagina įsipareigojo neturėti valdų Apeninų pusiasalyje, o Roma įsipareigojo neturėti valdų Sicilijoje. Per karą su graikų karvedžiu Pyrru Roma ir Kartagina netgi laikinai bendradarbiavo. Pirras įsiveržė į Kartaginos žemes, tačiau dėl to konflikto nekilo. Tačiau viskas pasikeitė, kai Sicilijoje netikėtai išsilaipino romėnų tribūnas Gajus Klaudijus ir iš Mesanos miesto išvijo kartaginiečių įgulą. Šis žingsnis buvo toks netikėtas, kad jį sunku paaiškinti vien karinėmis ambicijomis. Įvykis kelia klausimų: kam Romai reikėjo pradėti konfliktą, kuris grėsė susidūrimu su stipria galybe? Galbūt istorijoje būta atvejų, kai vadovai nusivildavo taika, tačiau Roma buvo respublika, kurioje sprendimus

Skaitykite toliau..

Mirties duobė slėpinių oloje

O prasidėjo viskas nuo Plutarcho. Aprašydamas senovės spartiečių gyvenimą ir papročius, jis pasakojo apie neįtikėtiną jų žiaurumą: esą vyresniųjų nurodymu, sergantys ir neišnešioti kūdikiai buvo atimami iš motinų ir metami į gilią olą, kad būtų išsaugotas „rasės grynumas“. „Tėvas negalėjo pats disponuoti vaiko auklėjimu – jis nunešdavo naujagimį į vietą, vadinamą „lescha”, kur sėdėdavo seniausi giminės filosofai“, – rašo Plutarchas. „Jie apžiūrėdavo vaiką ir, jei matydavo, kad jis stiprus ir gerai sudėtas, liepdavo auklėti… Jei vaikas būdavo menkas ir negražus, jį išsiųsdavo į Apotektą (taip vadinosi prarajos prie Taigetos), manydami, kad jo gyvybė nereikalinga nei jam pačiam, nei valstybei, nes jam nuo pat pradžių buvo atimta sveikata ir stiprybė. Dėl tos

Skaitykite toliau..

Bronzinių atspindžių paslaptys

Kiniški bronziniai stiklai: kokia keistų atspindžių, kuriuos jie sukuria, paslaptis? Tūkstančius metų kinų poliruotos bronzos raštuotas stiklas glumino mokslininkus. Jis taip gerai nupoliruotas, kad į jį galima žiūrėti kaip į veidrodį. Tačiau nuostabūs įspūdžiai susidaro, kai pro stiklą prasiskverbianti ryški saulės šviesa atsispindi priešingoje sienoje ir atskleidžia neįprastą paslaptingą raštą. Susidaro įspūdis, kad bronzinis stiklas tampa tyras ir skaidrus. Kada gi jie pradėti gaminti? Kinų kalboje žodžių derinys „tou kąng čing” reiškia „nuostabiai skaidrūs veidrodžiai“. Kuriozų gamyba turi ilgą istoriją. Ji žinoma nuo Han dinastijos laikų. Gamybos paslaptys buvo griežtai saugomos ir perduodamos žodžiu, kol 800-aisiais metais buvo užrašytos „Senovinių veidrodžių metraščiuose“. Tačiau iki šiol knyga taip pat neišliko. Praėjus dviem šimtmečiams

Skaitykite toliau..

Linksmybių sala romėnų paversta Sparta

Senovės Graikijoje Sparta buvo karinio pranašumo viršūnė, todėl jos bijojo ir gerbė. Tačiau kai II a. pr. m. e. ją užkariavo Roma, Spartą ištiko likimas, kuris daugeliui atrodė blogesnis už mirtį. Ironiška, bet iš didžiųjų užkariautojų jie tapo visiškai užkariautasiais, nes miestas buvo paverstas antikine šiuolaikinio pramogų parko versija, kur spartiečiai rengdavo pasirodymus romėnų turistams. Tas pats miestas-valstybė, kuris pasauliui padovanojo legendines tris šimtines karių, pasipriešinusių Persijos imperijai prie Termopilų, buvo paverstas atrakcionu, kuriame lankytojai galėjo stebėti pasirodymus, atspindinčius kadaise buvusį autentišką spartiečių gyvenimo būdą. Ši transformacija buvo ne tik simbolinė, bet ir visiška. Romėnai, susižavėję Spartos paveldu, pavertė miestą pramogų aikštele, pastatė sėdimas vietas ir surengė vaidinimus, kad pademonstruotų, jų

Skaitykite toliau..

Nesės konkurentė Ogopogo

Ar Ogopogo yra legenda, ar prasimanymas? Yra Nesė, yra Mokele-Mbembe ir yra Ogopogo, kuri iš tikrųjų yra ne Ogopogo, o Ncha-a-Tika arba Naitaka. Kas čia per kalba, paklausit, ir apie ką ji? Mes kalbame apie dar vieną kriptidą, kuris gyvena Britų Kolumbijoje. Buvo pastebėtas dar vienas kriptozoologinis padaras, vadinamas kadborozauru. O paslaptingasis Ogopogo arba Ncha-a-Tika gali būti tos pačios rūšies kaip ir kadborozauras. Remiantis aprašymais, ši pabaisa turi didžiulį, iki devynių metrų ilgio ir pusmetrio storio rąsto formos kūną. Jos galva panaši į arklio ar ožkos galvą. Trumpai tariant, kažkokia milžiniška jūros gyvatė. Ir indėnai tiki šia legenda. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Teigiama, kad ši būtybė gyvena Okanagano ežere. Vietinės gentys

Skaitykite toliau..

Nugrimzdusios užmarštin civilizacijos

Daugelis žmonių žino senąsias egiptiečių, actekų ir inkų civilizacijas. Tačiau buvo daugybė kitų civilizacijų, kurios nėra taip gerai žinomos, nors ir paliko savo egzistavimo pėdsakus. Papasakosime apie kelias.Mechrgarchas (7000 m. pr. m. e.)1974 m. buvo pradėti kasinėjimai Mechrgarche (Pakistane), tačiau dėl nepakankamo valdžios susidomėjimo, dirvožemio niokojimo ir sistemingo vietovės plėšimo Mechrgarchas liko palyginti slaptinga civilizacija. Be to, tyrinėjimo darbus apsunkino užsitęsusi genčių nesantaika ir prastas kasinėtojų saugumas. Mechrgarchas laikomas seniausia civilizacija. Išlikę artefaktai byloja apie išsivysčiusią visuomenę, užmezgusią prekybinius ryšius su įvairiais regionais. Spėjama, kad Mechrgarchas atsirado prieš devynis tūkstančius metų. Mechrgarcho gyventojų buvo maždaug dvidešimt-trisdešimt tūkstančių, o jų gyvavimo įrodymai vis dar aptinkama. Daugelis palaikų palaidoti giliai žemėje. Tarp

Skaitykite toliau..

Viduramžiškos kapinės, tapusios muziejumi

Armėnijoje yra nedidelis kaimas, apie kurį tikriausiai niekas nežinotų, jei ne jo kapinės. Tai viso labo kapinės, tačiau joms daugiau nei dešimtis amžių, o tūkstančiai čia stovinčių senovinių antkapinių paminklų, vadinamų chačkarais, yra tikri armėnų meno kūriniai. Štai kaip būna – ateini į kapines, o atsiduri muziejuje… Noratus kaimas įsikūręs netoli garsiojo Sevano ežero, o čia septynių hektarų plote stovi tūkstančiai unikalių antkapinių akmenų, o tiksliau – kryžių, kurių seniausiam daugiau nei tūkstantis metų. Įžengęs į kapinių teritoriją jautiesi tarsi patekęs į muziejų po atviru dangumi, kurio pagrindiniai eksponatai – senoviniai iškalti antkapiniai akmenys. Tačiau tai ne šiaip seni akmenys, apaugę samanomis, o tikri meno kūriniai. „Chačkaras“ pažodžiui armėnų kalba reiškia „kryžiaus akmuo“

Skaitykite toliau..

Karalius Artūras: istorinė asmenybė ar legendų personažas?

Mokslininkų bendruomenė jau seniai diskutuoja, ar karalius Artūras tikrai egzistavo. Tačiau mokslininkams niekada nepavyko rasti istorinių jo egzistavimo įrodymų. Šio valdovo nėra vieninteliame išlikusiame literatūriniame šaltinyje apie saksų invaziją, kuriame keltų vienuolis Gildas aprašė tikrą mūšį prie Badono kalvos apie 500-uosius metus. Praėjus keleriems metams po Gildo veikalo pasirodo Velso istoriko Nenio raštai, kuriuose Artūras paminėtas pirmą kartą. Šiame šaltinyje yra dvylika mūšių, kuriuose neva dalyvavo legendinis karalius, sąrašas. Visi šie mūšiai, paimti iš velsiečių poezijos, vyko tokiose skirtingose vietose ir tokiu skirtingu laiku, kad juose negalėjo dalyvauti vienas žmogus. Istorikai ir archeologai bandė surasti vietas, kuriose tariamai kovėsi Artūras, tačiau jokių mūšių pėdsakų ten nerasta. Tai daugelį paskatino manyti, kad

Skaitykite toliau..

Bebaimis Cezario numylėtinis

Jį galima vadinti bepročiu, netekusiu savisaugos instinkto, tačiau jo ištikimybės, drąsos ir karinės dvasios būtų užtekę visam romėnų legionui. Jis aklai pasitikėjo savo vadu ir kartu su juo išgyveno visus karus, kol jį nužudė Senato sąmokslininkai. Šis vyras užduotis vykdė tiksliai taip, kaip jos buvo iškeltos, nepaisydamas jų sudėtingumo ir priešų skaičiaus. Markas Kasijus Scevas yra idealaus kario įsikūnijimas. Būdamas Romos pilietis, neturintis turtingos kilmės, jis pradėjo tarnybą kaip paprastas legionierius VIII Augusto legione, kurį Gajus Julijus Cezaris suformavo įsiveržti į galų žemes. Naujasis junginys pirmą kartą stojo į mūšį 57 m. pr. m. e. prie Sabio, kur susidūrė su Nervių gentimis. Kasijus Scevas drąsiai kovėsi tarp tūkstančių kitų jaunų romėnų.

Skaitykite toliau..

Romai iššūkį metę išdidieji partai

Po Aleksandro Didžiojo mirties 323 m. pr. m. e. Irane ir Mesopotamijoje susikūrė Seleukidų imperija, pavadinta jos įkūrėjo Seleuko, buvusio Aleksandro karo vado, vardu. Naujoji valstybė iš karto susidūrė su sunkumais išlaikydama teritorinį vientisumą, ypač rytiniuose regionuose, kur vietiniai satrapai, valdę Baktriją ir Partiją, siekė nepriklausomybės. 247 m. pr. m. e., pasinaudojusi nestabilumu, iraniečių gentis Parnė įsiveržė į Partijos teritoriją ir įkūrė naują valstybę – Partų karalystę, kurios pirmasis valdovas buvo Aršakas I, Aršakidų dinastijos įkūrėjas. III mūsų eros amžiuje romėnų istorikas Justinianas aprašo Aršaką I kaip nežinomos kilmės, bet drąsų ir narsų vyrą, įpratusį gyventi plėšikaudamas. Per kelis dešimtmečius partai užkariavo didžiąją dalį teritorijų, anksčiau priklausiusių seleukidams. Puikūs Mesopotamijos

Skaitykite toliau..

Paulius Juzys. Susimetam visi gynybai! Tik ne aš…

Ieškant pinigų gynybai stiprinti, prisimintas blokados auksas. Jaunesnioji karta jau nebežino, kas ta blokada ir koks čia auksas. Teks trumpai prisiminti blokadą, memorandumą ir sunkmetį. Neretai pasiskaitau žiniasklaidoje, kad toks buvo sovietmečio pabaigoje. Tikrovė kita, nes sunkmetis lietuvius prislėgė po gorbačiovinės blokados ir išsitęsė per visą praėjusio amžiaus pabaigą. Tiesa, paskutiniaisiais amžiaus metais atkutome, ėmėme tvarkyti ūkį. Ekonominę blokadą Gorbis (taip buvo pravardžiuojamas Gorbačiovas) Lietuvai „užtaisė” po Nepriklausomybės atkūrimo. Teko mūsiškiams skelbti Kovo 11-osios akto sustabdymą, nes Gorbis nedavė jokių naftos produktų. Lietuvos miestuose galėjai drąsiai vaikščioti gatvėmis, nes mašinų buvo vos viena kita.  Blokados metu ieškota lėšų, kad įsigyti kuro ir naftos kitose šalyse, nes griūvančioje sovietų sąjungoje. Lėšų

Skaitykite toliau..

Maištingojo faraono žūtis

Mokslininkai išsiaiškino, kaip žuvo karą prieš hiksus pradėjęs faraonas. Archeologai kompiuteriniu tomografu ištyrė Aukštutinio Egipto faraono Sekenenro Taa Antrojo, kuris, kaip manoma, sukilo prieš hiksus – neaiškios kilmės Azijos genčių sąjungą, įsiveržusią į Egiptą XVIII-XVI a. pr. m. e. – mumiją. Mokslininkai spėja, kad jis buvo sučiuptas mūšio lauke, ir ten jam įvykdyta mirties bausmė. Senovės Egipto, kaip „supervalstybės“ idėja ne visada buvo teisinga. Šalis išgyveno kelis nuosmukio laikotarpius, per kuriuos ją iš dalies arba visiškai valdė užkariautojai. Ryškus pavyzdys – XVIII-XVI a. pr. m. e. Egiptą užgrobę hiksai. Šiuo pavadinimu žinomos azijiečių kilmės tautos, užkariavusios šiaurinę Egipto dalį ir pusantro šimtmečio ją kontroliavusios. Hiksų karinės sėkmės paslaptis buvo vežimų ir pažangesnės ginkluotės

Skaitykite toliau..

Leonas Petrotas. Bus stadionas, bus ir pergalės

Pasiskaičiau jūsų skelbtus Povilo Girdenio bei Vyčio Ledo straipsnius apie “Žalgirio” futbolininkus ir nutariau pats parašyti. Prisiminimais apie “Žalgirio” rungtynes nesidalinsiu, nors praleisdavau vos vienas kitas rungtynes nuo tada, kai žalgiriečiai 1983-ais iškovojo teisę rungtyniauti SSRS Aukščiausioje lygoje. Beje, būta Lietuvoje dar vienos neblogos futbolo komandos – Klaipėdos “Atlanto”, rungtyniavusio SSRS Antrojoje lygoje. Klaipėdiečiams jo rungtynės buvo neblogos futbolo šventės, nors žaista gal kiek grubokai, daugiau jėgos būta rungtyniaujant, o ne miklios technikos. Nenuvertindamas vilniškės “Statybos” krepšininkų, drįsčiau teigti, kad anuomet geriausi krepšininkai telkėsi Kaune, o futbolininkai – Vilniuje. Kaip pavadintumėte meistrą, kuris išmetė seną plaktuką, nenusipirkęs naują? Teisingai – kvaišeliu. Reikia vinį kalti, o senasis plaktukas, nors ir neišvaizdus

Skaitykite toliau..

Sumanusis Bizantijos karvedys

Flavijus Velizarijus – tai vardas, kuris Bizantijos istorijoje visiems laikams išliks kaip karinio genijaus simbolis. Šis puikus karvedys laimėjo daugybę puikių pergalių, dažnai su mažomis pajėgomis sėkmingai kovodamas prieš daug pranašesnius priešus. Tačiau pagrindinis jo nuopelnas buvo tai, kad jis ne kartą gelbėjo Rytų Romos imperiją sunkiais laikais ir bandė susigrąžinti Vakarų Romos imperijos žemes. Jei jo pastangos būtų buvusios visiškai sėkmingos, Roma vėl būtų tapusi galinga jėga, o Europoje nebūtų prasidėjęs Tamsiųjų amžių laikmetis. Deja, aplinkybės susiklostė nepalankiai jam: 535-ųjų smarkus atšalimas sukėlė derliaus trūkumą ir badą, o po šešerių metų Bizantiją užklupo pandeminis maras. Nuo maro mirė maždaug pusė imperijos gyventojų, iš jų 544-aisiais vien Konstantinopolyje kasdien mirė

Skaitykite toliau..

Leisgyvis imperijos vairininkas

Pasaulio istorijoje būta daugybės imperijų, kai kurios buvo išsiskėtę net ne viename žemyne. Laikui bėgant ir modernėjant pasaulinei sandarai, imperijos išnyko, sunyko arba transformavosi į sandraugas ar panašias struktūras. Šiandieną tebėra išlikusi tik viena – milžiniška ir nusistekenusi – putininė Rusijos imperija. Daugiau nei septyniasdešimt metų Rusijos imperija buvo valdoma bolševikų, vėliau – komunistų, tad vadinosi sovietų sąjunga. Šią melo ir ydų persunktą imperiją pasikeisdami, o tikriau sakant – pastumdami nuo sosto  ankstesnį vadeivą – vairavo sovietiniai veikėjai. Sumaniai surezgęs sąmokslą ir eliminavęs iš valdžios olimpo savo buvusį patroną Nikitą Chruščiovą, aštuoniolika metų (1964-1982) prie imperijos vairo kėpsojo Leonidas Brežnevas. Kas vyko šeštadalį pasaulio teritorijos užimančioje sovietų sąjungoje, Brežnevui galutinai

Skaitykite toliau..

Brangieji akmenys, virtę akiniais

Prieš du tūkstančius metų „skaitymo akmenys“ buvo neįtikėtinai brangūs. Jūs niekada negirdėjote apie tokius akmenis? Senovės žmonės „skaitymo akmenimis“ vadino labai didelius, vienodai neryškios spalvos, poliruotus ir skaidrius, kaip sako juvelyrai, „gryniausio vandens“ pusbrangių akmenų, dažniausiai kalnų krištolo ir ypač smaragdo, pavyzdžius. Už vieną tokį akmenį senovės turtuoliai buvo pasirengę atiduoti visą kalną aukso. Ar atspėjote, apie ką kalbam? Štai ką apie smaragdus („smaragdus“) savo knygoje „Gamtos istorija“ rašė senovės romėnų mokslininkas Plinijus Vyresnysis: „Jie paprastai būna įgaubti, todėl koncentruoja regėjimą. O tie smaragdai, kurie yra plokščios formos, tuo pačiu pagrindu, kaip ir veidrodžiai, atkuria apverstų daiktų atvaizdus. Princepsas (imperatorius) Neronas per gladiatorių kovas žiūrėjo į smaragdą”. „Palaukite, palaukite, palaukite! – pasakys sumaniausias. „Tai

Skaitykite toliau..

Vandeningoji Romos pažiba

Daugybės Romos fontanų grožis ir skambesys įkvėpė italų kompozitorių Otoriną Respidžį sukurti simfoninę poemą „Romos fontanai“. Susipažinkime su vienu ryškiausių iš jų – Trevi fontanu. Masyvi fontano kompozicija – dvidešimties metrų pločio ir dvidešimt šešių metrų aukščio – beveik visiškai užima miesto aikštę, kurios tokiam milžinui akivaizdžiai nepakanka. Trevi fontaną popiežiaus Klemenso XII prašymu suprojektavo italų architektas Nikolas Salvis. Darbai pradėti 1732 metais, o baigti 1762-ais. Nuo I a. pr. m. e. veikiantis Akvua Verdžine akvedukas tiekia fontanui vandenį iš šaltinių, esančių net už trylikos kilometrų nuo miesto. Šis fontanas, pastatytas priešais rūmus, skirtas jūrai. Mitinis dievas Okeanas (kai kurie sako, kad Neptūnas), sėdintis didžiulėje kriauklėje, kuri jam tarnauja kaip vežimas, varo vandens kaskadas. Trykštantys upeliai teka

Skaitykite toliau..

Paslaptingas Mesopotamijos varžovas – senovės civilizacijos šauklys

Naujausi archeologiniai atradimai pietryčių Irane keičia mūsų supratimą apie ankstyvąsias civilizacijas, ypač apie Džirofto civilizaciją, klestėjusią maždaug prieš penkis tūkstančius metų. Ši bronzos amžiaus visuomenė, susitelkusi Chalilrudo slėnyje, buvo įvardyta kaip svarbus kultūrinis centras, galimai buvęs ankstesnis už Mesopotamiją kaip Rytų pasaulio civilizacijos lopšys. Tyrėjų dėmesio centre atsidūrė Konar-Sandal dvigubi piliakalniai, kuriuose aptiktos molinės ir akmeninės lentelės su primityviais ženklais, kurie, kaip manoma, yra elamitų rašto pirmtakai. Šie radiniai leidžia manyti, kad Džiroftas galėjo atlikti svarbų vaidmenį plėtojant ankstyvąjį raštą ir urbanizaciją, taip paneigiant ilgai vyravusius įsitikinimus, kad Mesopotamija buvo vienintelė šių pasiekimų tėvynė. Jau daugiau nei šimtmetį mokslininkai pripažįsta senovės Persijos svarbą civilizacijų raidai. Tačiau konkrečių įrodymų atsirado tik

Skaitykite toliau..

Petras Bluzma. Po Vidurinę Aziją (II)

Ramito rezervateNuo sostinės jis nutolęs apie 80 kilometrų į šiaurės rytus, ten kur prasideda Gisaro kalnagūbris ir Kofirnigono upė. Šios ir kitų upių slėniai, vietomis sudarantys tarpeklius, bei juos supantys neaukšti kalnai yra labai vaizdingi. Beje, kalnų gausu visoje Tadžikijoje, – jie užima 93% šalies teritorijos, o 50 % jos yra daugiau kaip 3 kilometrų aukščio. Rezervatas įkurtas 1959 metais siekiant išsaugoti čia augančius laukinius vaismedžius bei riešutynus, kitas augalijos, gyvūnijos rūšis bei kraštovaizdį. Jo teritorija primena trikampį, kurio plotas – apie 16 tūkst. hektarų.Mano apsilankymo metu rezervate netoliese nuo jo kontoros laikėsi būrelis atvežtų laisvai besiganančių Bucharos elnių. Buvo bandoma pagausinti šiuos sparčiai nykstančius žvėris įrašytus į Tarptautinę Raudonąją

Skaitykite toliau..

Krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa dalyvaus neformaliame ES gynybos ministrų susitikime

Balandžio 2-3 d. dienomis krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa dalyvaus neformaliame ES gynybos ministrų susitikime Lenkijoje. Jo metu bus aptartos galimos ES saugumo garantijos Ukrainai, valstybių planai toliau didinti karinę paramą Ukrainai, greitinti Ukrainos karių apmokymo ir apginklavimo iniciatyvų įgyvendinimą. Į susitikimą pakviestas Ukrainos gynybos ministras Rustem Umerov ir NATO generalinis sekretorius Mark Rutte. Darbinių pietų metu ES gynybos ministrai aptars EK paskelbtoje „Baltojoje knygoje dėl Europos gynybos ir parengties iki 2030 m.“ ir „ReArm Europe“ plane pateiktus siūlymus dėl kritinių gynybos pajėgumų ir atsargų trūkumo užpildymo, ES gynybos pramonės gebėjimų didinimo, bei papildomų resursų gynybai mobilizavimo. Krašto apsaugos ministerijos Strateginės komunikacijos ir viešųjų ryšių departamento Visuomenės informavimo skyriaus informacija.

Skaitykite toliau..

Civilizacijos tėvas Imhotepas

Prabėgo puspenkto tūkstančio metų, o laiptuotoji piramidė faraonui Džoserui tebestovi Egipto dykumoje. Jos sumanytojas – vienas pirmųjų žinomų architektų Imhotepas.  Kas yra Imhotepas, pasakys kiekvienas: jis yra gražus, baisus ir plikagalvis nemirtingas egiptiečių burtininkas, kuris iš žmonių ištraukia gyvybės jėgą. Tie, kurie yra labiau išsilavinę, patikslins, kad „Mumija“ yra to paties pavadinimo filmo, kuriame Imhotepą suvaidino „siaubo karalius“ Borisas Karlofas, perdirbinys. Tai turbūt pati ironiškiausia, nereikšmingiausia ir absurdiškiausia garbė, suteikta šiam didžiajam žmogui per pastaruosius tūkstantmečius. Tikrasis Imhotepas, jei ir primena ką nors iš savo kino parodijos, tai tik nuskustą galvą. Jo vaidmuo mūsų pasaulyje yra daug didesnis: jei mūsų planetos civilizacija gali rasti vieną žmogų, turintį teisę vadintis jos

Skaitykite toliau..

Lietuvos kibernetinių grėsmių ekspertas dalyvavo ES misijoje Somalyje

Kovo pabaigoje baigta ES kibernetinio greitojo reagavimo komandos mokymo misijoje Somalyje, kurios metu ekspertai šalyje užtikrino  atsparumą kibernetinėms grėsmėms, kibernetinio greitojo reagavimo komanda tikrino IT sistemų pažeidžiamumus bei teikė rekomendacijas dėl kibernetinio atsparumo stiprinimo. Šioje misijoje dalyvavo ir Nacionalinio kibernetinio saugumo centro prie KAM atstovas. „Lietuva vadovauja Europos Sąjungos kibernetinio greitojo reagavimo komandai, tad Lietuvos indėlis rodo aiškų įsipareigojimą stiprinti kibernetinį saugumą. Šiais laikais kibernetinė erdvė neapsiriboja valstybių sienomis, todėl tai, kas vyksta Afrikoje, gali turėti įtakos procesams Europoje. Džiaugiuosi, kad Lietuvos ekspertai prisideda prie tarptautinių misijų, įgaudami vertingos patirties ir didindami Lietuvos matomumą pasaulyje“, – teigė krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas. 2025 m. sausį Europos išorės veiksmų tarnyba Briuselyje oficialiai kreipėsi

Skaitykite toliau..

Krikščionybės simbolis

Šimtmečius daugybė žmonių kryžių laikė krikščionybės simboliu. Bet ar taip yra? Daugelis iš tų, kurie iš tiesų tuo tikėjo, nustemba sužinoję, kad kryžius visai nėra krikščioniškojo pasaulio bruožas. Priešingai, jis labai plačiai naudojamas nekrikščioniškose pasaulio religijose. Pavyzdžiui, pačioje XVI a. pradžioje, kai Hernanas Kortesas ir jo „krikščionių“ kariuomenė ruošėsi pulti actekų imperiją, jie nešė vėliavas ir skelbė: „Tikru tikėjimu sekime Viešpaties kryžiumi, nes po šiuo simboliu mes nugalėsime.“ Jie turėjo labai nustebti, kad jų pagonys priešai garbino kryžių, kuris nedaug kuo skyrėsi nuo jų pačių kryžiaus. Knygoje „Pagrindinės pasaulio religijos“ rašoma: „Kortesas ir jo pasekėjai su pasibjaurėjimu atsitraukė nuo actekų žmonių aukų ir nuo to, kas priminė šėtoniškas krikščionybės parodijas…

Skaitykite toliau..

Tris tūkstantmečius neliestas Egipto karvedžio kapas mokslininkams užminė mįsles

Trijų tūkstančių metų senumo Egipto kapavietė priklausė Ramzio III karvedžiui: Egipto archeologai atkasė 3200 metų senumo kapavietę, kuri priklausė karvedžiui, tarnavusiam garsiojo Naujosios karalystės faraono Ramzio III, dažnai vadinamo paskutiniuoju didžiuoju senovės Egipto faraonu, laikais. Statinio viduje tyrėjai rado auksinį žiedą su užrašu Ramzio III vardu ir bronzinių strėlių antgalių rinkinį – to pakako, kad būtų galima daryti išvadą, jog šis žmogus buvo susijęs su šiuo faraonu ir užėmė svarbias pareigas jo karinėje hierarchijoje. Pasak Egipto turizmo ir antikvarinių vertybių ministerijos, kapas buvo rastas Tel el-Maskhuta vietovėje šiaurės rytų Egipte. Iš molio plytų pastatytoje kapavietėje yra centrinė laidojimo kamera ir trys papildomos gretimos patalpos, todėl akivaizdu, kad ji buvo pastatyta svarbaus asmens

Skaitykite toliau..

Krašto apsaugos ministerijos iniciatyva pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl reikalavimų neatitinkančių dronų įsigijimo

Krašto apsaugos ministerija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų 2024 m. spalio mėn. inicijuojant ir vykdant bepiločių orlaivių pirkimą.  Tokių veiksmų imtasi gavus Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) prie KAM raštą, kuriame nurodoma, kad turimais duomenimis kyla pagrįstų įtarimų, kad tiekėjo pristatyti įrenginiai, kurie buvo pažymėti kaip pagaminti Lietuvoje, galimai buvo surinkti už ES ar NATO valstybių ribų. Tokie pat įtarimai kyla ir dėl duomenų perdavimo infrastruktūros kilmės, kuri, vadovaujantis Lietuvoje taikomais reikalavimais, turėjo būti sukurta tik NATO ir / ar ES valstybėse. Vadovaujantis Lietuvoje taikomais reikalavimais, orlaivio valdymo programinė įranga turi būti programuota (adaptuota) Lietuvoje, bepiločių orlaivių surinktiems duomenims kaupti ir

Skaitykite toliau..

Senovės Egipto „atlantidų” lobiai

Britų archeologai pristatė pirmuosius povandeninių kasinėjimų helenistiniuose Kanopo ir Tonio-Herakliono miestuose, kurie tamsiaisiais viduramžiais dėl kol kas nežinomų priežasčių nugrimzdo po vandeniu, rezultatus. Apie V a. pr. m. e. Nilo deltoje buvo du dideli uostamiesčiai – Kanopas ir Tonis-Heraklionas, kuriuos 26-osios faraonų dinastijos valdymo laikotarpiu įkūrė graikų ir makedonų kolonistai. Šie miestai sėkmingai išgyveno persų okupaciją Egipte, Aleksandro Didžiojo užkariavimą ir Kleopatros valdymo metu perduotą Romos valdžiai. Apie 750-800 m. po Kr. įvyko kažkas keisto – abu miestai paslaptingai išnyko, tiesiogine to žodžio prasme panirę po vandeniu, o jų gyventojai paliko abi tūkstantmečius gyvavusias valstybes. Vieta, kur šie miestai buvo pastatyti, liko paslaptimi iki šio tūkstantmečio pradžios, kol britų ir prancūzų

Skaitykite toliau..

NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse patruliuos Lenkijos ir Rumunijos naikintuvai

Kovo 31 d. Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose NATO oro policijos misiją Baltijos valstybėse vykdančių karinių vienetų pasikeitimo ceremonija. Aštuonis mėnesius Italijos ir keturis mėnesius Prancūzijos karinių oro pajėgų karius saugojusius Baltijos erdvę pakeitė Lenkijos karinių oro pajėgų kariai, patruliuosiantys su keturiais naikintuvais F-16 „Fighting Falcon“ ir juos palaikantys Rumunijos karinių oro pajėgų kariai su naikintuvais F-16 „Fighting Falcon“. Nuo 2004 m. kovo mėnesio Lietuvai įstojus į NATO pradėta NATO oro policijos misija Baltijos valstybėse (angl. Baltic Air Policing). Nuo tada, siekdami užtikrinti Aljanso šalių oro erdvės saugumą ir integralumą, sąjungininkai nepertraukiamai į mūsų regioną siunčia savo naikintuvus, pilotus ir aptarnaujantį personalą. „NATO oro policijos misija Baltijos šalyse

Skaitykite toliau..

Ką slepia Sfinksas?

Šimtmečius Egiptas ir jo relikvijos buvo ir tebėra iššūkis mokslui ir žmonijai. Didysis Gizos sfinksas yra 73 metrų ilgio ir 20 metrų aukščio didžiausia statula planetos paviršiuje. Ši mįslinga relikvija slepia paslaptis, kurios neatskleistos iki šiol. Bene sudėtingiausia paslaptis slypi Didžiojo sfinkso galvoje. Ir visgi įdomu, kad tai, kas buvo atrasta Sfinkso viduje, kažkodėl slepiama nuo plačiosios visuomenės. Kokia to priežastis? 1798 m. Egipte pasirodžius Napoleono Bonaparto kariams, juos nustebino ten aptiktos didelės struktūros. Vienas iš stulbinančių statinių buvo Didysis sfinksas, demonstruojantis savo didybę. Jis buvo iki pusės palaidotas dykumoje, tačiau jau tada pasaulis juo žavėjosi. Manoma, kad pirmieji šiuolaikiniai Didžiojo sfinkso archeologiniai kasinėjimai prasidėjo 1817 m., kai Džovanis Batista

Skaitykite toliau..

Indėnų medicinos slėpiniai

Šiandien daug kalbama ir diskutuojama apie Naujojo pasaulio kultūrą. Tie patys inkai ar majai ne tik išmanė astronomiją, turėjo išvystytą ekonomiką, statė miestus, šventyklas ir piramides. Jie gana gerai išmanė mediciną. Kaip rašo garsus čekų tyrinėtojas Miloslavas Stiglas, tarp senovės inkų chirurginių instrumentų „buvo įvairaus dydžio bronziniai skalpeliai, pincetai, adatos, sąvaržos, bronziniai peiliai „tumi”, savo forma primenantys virtuvinį peilį su dantukais, taip pat spaustukai, kuriais gydytojai užspausdavo venas, kad sustabdytų kraujavimą“. Majų gydytojai galėjo diagnozuoti daugelį ligų – gerklės skausmą, tuberkuliozę, auglius, astmą, opas ir kt. Kovai su ligomis buvo naudojami gydomieji eliksyrai, kurių skaičius viršijo kelis šimtus. Be augalų, buvo plačiai vartojama daug kitų improvizuotų vaistų, pavyzdžiui, jaguaro mėsa, oposumo uodega,

Skaitykite toliau..

Povilas Dedėnas. Diktatorių baimės

Murmanskas – uostas Šiaurėje, tad ir klimatas jame atšiaurus. Tarnaujantis daugiausiai putininės imperijos laivynui, tad prisodrintas jūrininkų. Nesenai socialinius tinklus įaudrinusio vaizdo įrašo stopkadre – jūrininkų garbės sargyba. Belaukiant diktatoriaus, nedidukas jo saugumo tarnybos darbuotojas graibo išrikiuotus sargybos karius. O jei kuris nors turi pasislėpęs kokį durklą ar šovinį kišenėje? Ims ir pykštels šmikiui į kaktą, ar kiaurai perdurs… Tenka ir automatų durklus plastikiniais pakeisti, ir tuščiavidures buožes pagaminti, kad kuris nors kareivėlis netikšai nebaksteltų ar neužtvotų. Nes susna bijo – prisidirbęs yra ne iki kaklo, o iki paties pakaušio. Todėl ir bijo. Ir ne tik jis vienas – tokių diktatoriukų pasaulyje netrūksta. Antai, Gudijos ūsuotasis irgi šnairuoja į mažiausią

Skaitykite toliau..

Šumerų paslaptys Behistūno užraše

Senovės Irano gyventojai sukūrė savitą ir labai išsivysčiusią civilizaciją, kurios vienas didžiausių pasiekimų – senovės persų raštas. Jame yra tik keturiasdešimt trys ženklai, kitaip nei, tarkime, akadų klišiniame rašte, kur ženklų skaičius viršija šešis šimtyus. Tačiau persų raštas buvo ypatingas: juo daugiausia buvo rašomi iškilmingi užrašai, kuriais buvo puošiami valdovų kapai, rūmų sienos ir kolonos, išraižomi metaliniai indai, ginklai, akmeninės vazos ir antspaudai. Garsiausias iš šių užrašų yra Behistūno užrašas, iškaltas to paties pavadinimo uoloje, esančioje tarp Hamadano ir Kermanšacho miestų. Senovėje šios penkių šimtų metrų aukščio stačios uolos, laikomos šventa, papėdėje ėjo kelias, jungiantis Babiloniją su Midija ir kitomis į rytus nuo jos esančiomis šalimis. Per pastaruosius šimtmečius šiuo keliu

Skaitykite toliau..

Ramybės, gamtos ir sakralumo darna, prisikėlusi iš nebūties (II)

Susiruošę į Šventąją Žemę kartais nežino, kad ne tik joje esama Jeruzalės. Dar viena Jeruzalė ramių ramiausiai plyti šiaurinėje Vilniaus dalyje. Kadaise ji buvo visiškas miesto pakraštys šalia Verkių dvaro, link jos driekėsi Kalvarijų kelias (ne gatvė, o būtent kelias). Vilniškes Kalvarijas jau lankėme ankstesnės išvykos metu, tačiau visgi tikrasis Kalvarijų perliukas – tikra atgaiva sielai ir traukos vieta fotografijos mėgėjams – dar liko nepamatyta. Laikas ištaisyti šią spragą, juolab saulėtas sekmadienis yra puiki diena gėrėjimuisi sakraliąja architektūra. Per porą dešimtmečių šv. Kryžiaus atradimo (Kalvarijų) bažnyčios ir šalia esančio vienuolyno vaizdas pasikeitė smarkiai, išgražėjo ir pajaunėjo, tad bus kur paganyti akis. Sakraliojo komplekso panorama dailesnė šaltuoju metų laiku, kai belapiai

Skaitykite toliau..

Neklystantys Delfų orakulai

Kodėl Delfų orakulai matė ateitį? Mokslininkai pluša dėl pagrindinės Delfų orakulų paslapties: kaip gi senovės šventikai sugebėjo nuspėti ateitį? Šis klausimas mokslininkų protus domina jau daugiau nei pustrečio tūkstančio metų. Šiuolaikiniai atradimai rodo, kad legendinėje šventovėje taikyti gana gudrūs metodai. Ta vieta Graikijoje mėgstama vadinti „galios šaltiniu“. Nors, be gražaus kraštovaizdžio ir senovinių griuvėsių, išoriškai ji niekuo neišsiskiria. Tačiau Delfai yra vienas iš labiausiai lankomų šalies miestų. Ir ne tik XXI amžiuje. Šia vieta žmonės domisi jau daugiau nei pusketvirto tūkstančio metų. Kadaise Delfai buvo vienas garsiausių piligrimystės centrų. Čia stovėjo Apolono, šviesos dievo, garbei skirta šventykla – viena seniausių. Šventykla tapo garbinimo vieta dar 1600 m. pr. m. e., tačiau visoje

Skaitykite toliau..

REKOMENDUOJAM PRENUMERATORIAM:

Turino drobulės slėpiniai

Restauratorių sukurtas stebuklas – didinga Marienburgo (Malborko) pilis (II)

Ramybės, gamtos ir sakralumo darna, prisikėlusi iš nebūties (II)

Restauratorių sukurtas stebuklas – didinga Marienburgo (Malborko) pilis (I)

Ramybės, gamtos ir sakralumo darna, prisikėlusi iš praeities (I)

Šeštojo dešimtmečio baldai: stilingi, šiuolaikiški, tvirti, sunkūs ir brangūs

Cezaris: ne tik politikas ir karvedys, bet ir oratorius bei rašytojas

Rasputinas – fatališkas istorijos personažas

Vaizduotę pranokstanti architektūros didybė

Gdansko rotušės puošmenys

Pirmojo popiežiaus bazilikos didybė

Vatikano muziejaus lobiai ir slėpiniai (II)

Vatikano muziejaus lobiai ir slėpiniai (I)

Sakraliosios Gietšvaldo įdomybės

Stulbinantis senovės meistrų sugebėjimų liudytojas Gdansko rotušėje

Užburianti Gieštvaldo didžiūnės puošyba

„Panem et circences!” („Duonos ir žaidimų!”)

Gintaro stebuklų lobynas Gdansko malūne (II)

Allenšteino aidai Olštyno dabartyje

Prūsiškai lenkiškas Elblongo žavumas

Žavios Milano akimirkos (II)

Panoramų rojus Elblongo bažnyčios bokšte

Milijono verta akimirka, kurią neįamžinau, ir to nesigailiu

Gintaro stebuklų lobynas Gdansko malūne (I)

Svečiuose pas Didįjį kryžiuočių ordino magistrą

Dangų remiančios Elblongo didžiūnės slėpiniai ir grožybės

Sakralumo aidai Olivos altorių šešėlyje

Dangų remianti gotikos gigantė Gdansko širdyje

Svečiuose pas Veličkos druskų kasėjus (II)

Sakralusis Liškiavos perliukas

Svečiuose pas Veličkos druskų kasėjus (I)

Gimęs viduramžiais, bet mano vienmetis – Marienburgo dičkis

Veličkos požemių magija (II)

Šventos Kotrynos didybė ir vargai Gdanske

Iš griuvėsių prikeltas sakralusis feniksas – Malborko pilies bažnyčia

Veličkos požemių magija (I)

Gotikos galiūnės didybė Olštyne

Pasaulio stebuklo „giminaitis” Sopote

Naikintuvų flotilė Milano palubėje

Karališkosios Vavelio didybės aidai (III)

Viduramžius menantys Sforcos pilies rūmai

Karališkosios Vavelio didybės aidai (II)

Sforcos rūmų arsenalas

Karališkosios Vavelio didybės aidai (I)

Brerų rūmų perliukas – Astronomijos muziejus

Kraičio skrynių slėpiniai Arklio muziejuje

Mdinos katedros muziejaus grožybės

Sakralusis Romos perliukas – šv. Petro bazilika

Žavi Jūrmalos pažiba – Kemeriai (II)

Krokuvos praeitis ir senamiesčio grožybės

Krokuvos senamiesčio pažiba – švč. Mergelės Marijos bazilika

Vavelio lobyno grožybės

Balsio apylinkių įdomybės

Vavelio kunstkameros lobiai Krokuvoje

Žavingas Jūrmalos perliukas – Kemeriai

Pasivaikščiojimas spalvingoj Vilniaus praeity XX a. pradžioje

Kerinti gražuolė Tatrų papėdėje – Zakopanė

Svečiuose pas Jo Šventenybę: Jono Pauliaus II vardo muziejus Vavelyje

6000 metų menantis miestas-tvirtovė Mdina (I)

Tūkstantis druskinių be druskos Druskininkuose

Vienuolių giesmės po viduramžių Krokuvos skliautais

Svečiuose pas kardinolą Karolį Voitylą

Sukriošėlis, sovietų imperiją griovęs neveiklumu

Japonijos sodų magija Žemaitijos glėbyje

Atogrąžų tankumynai Kopenhagos sodo oranžerijoje

Naujam gyvenimui prikelta Siesikų galiūnė

Angelo pilies Amžinajame mieste slėpiniai

Svečiuose pas Vavelio smaką Krokuvos urvuose

Piotro Mašerovo žūtis: aplaidumo pasekmė ar klastinga žmogžudystė?

Sovietinės imperijos kurpėjų lemtys

Šlovingų pergalių aidai Vavelio skliautuose

Imperatoriškosios Karakalos pirtys

Kelionė užsienin pro geležinę uždangą

Senesnė už Stounhendžą ir Egipto piramides Džgantija

Tūkstantmečio Tynieco vienuolyno žavesys II

Automobilis sovietmečiu – prabanga ir rūpestis

Margas „gazovikų” namo kontingentas amžiaus pabaigoje

Sakralioji Krokuvos viduramžių puošmena

Sovietinių prekeivių turtai iš puvėsių ir apgavysčių

Vieta, kur sovietmečiu galėjai nusipirkti dešrą!

Nuotykiai traukiniuose prieš trisdešimtį metų

Kraugerė hidra, be gailesčio rijusi ir save

Iškalbingos praeities globėja Krokuvos širdyje

Kūčios be Kalėdų, bet su Naujaisiais

Angelo pilis, saugojusi imperatorius ir popiežius

Tūkstantmečio Tynieco vienuolyno žavesys

Viduramžių aidas karalių mieste

Sakralusis Maltos perliukas – Ta’ Pinu bazilika

Kaip samovaras ir palydovas pralaimėjo varžybas skalbyklei bei šaldytuvui
Žiloje senovėje
Redakcija AIDAI.LT

Vudu ritualai senovės Egipte

Visos senovės magijos žinios grindžiamos keliais pagrindiniais principais. Vienas iš tokių principų yra vadinamasis „simpatizmas“ arba panašumo magija. Šio reiškinio

Skaitykite toliau..
2025-10-28 Komentarų: 0
Būties margumynai
Redakcija AIDAI.LT

Vilko portretas

„Homo homini lupus est”, – iš tolimų laikų, kai Europoje dominavo lotynų kalba, pasiveja mus vaizdingas posakis „Žmogus žmogui vilkas

Skaitykite toliau..
2025-10-27 Komentarų: 0
Likimų vingiai
Redakcija AIDAI.LT

Praregėjimo prasmė

Būdamas tik penkiasdešimt trijų metų amžiaus turtingiausias žmogus pasaulyje išgirdo nuosprendį: jam liko gyventi tik vieneri metai. Šis vyras buvo Džonas

Skaitykite toliau..
2025-10-27 Komentarų: 0
Būties margumynai
Redakcija AIDAI.LT

Moteriškas išradingumas

Žodžiai „išradimas”, „išradimai” mūsų sąmonėje dažniausiai asocijuojasi su išradėjais-vyrais ar mokslininkais-vyrais. Toks požiūris – neobjektyvus ir nešiuolaikiškas, nes dauguma kasdien

Skaitykite toliau..
2025-10-26 Komentarų: 0
Būties margumynai
Redakcija AIDAI.LT

Neįmanomi daiktai

Kalnakasiai, geologai, archeologai, statybininkai ir kiti žmonės, „kasantys“ žemę, kartais randa daiktų, kurie yra ten, kur jų tiesiog neturėtų būti.

Skaitykite toliau..
2025-10-25 Komentarų: 0
Scroll to Top

SUSISIEKITE