AIDAI

Straipsniai
Search
PRENUMERATA
Search
Straipsniai

Drakoniškos eibės

Legendose ir pasakose pasakojama apie baisius, išmintingus, žiaurius, užsispyrusius ir ištikimus drakonus. Ar jie tikrai tokie buvo? O jei buvo, tai kokie? Tai, kad beveik visų pasaulio tautų pasakojimuose yra paminėti drakonai, yra nuostabu ir įdomu! Kai kurie mokslininkai mano, kad tai liudija žmonių baimę gyvatėms. Tačiau drakonai mažai panašūs į gyvates, greičiau į krokodilus, nes, kaip ir jie, yra padengti žvynais. O gal drakonai yra dinozaurai, sugebėję išgyventi iki žmonių atsiradimo Žemėje. Tikintiesiems ši versija yra priimtiniausia, nes net Biblijoje rašoma, kad Dievas pats sukūrė visą gyvybę Žemėje, taigi ir dinozaurus (drakonus?). (Toliau skaityti kviečiam AIDŲ prenumeratorius: kiekvienam metams užsiprenumeravusiam dovanojam jo pasirinktą knygą iš >1000 leidinių sąrašo.)

Skaitykite toliau..

Tibeto požemių paslaptys

Nuostabūs požeminiai statiniai – gamtos sukurti urvai, taip pat dirbtiniai tuneliai ir ertmės, matyt, yra po Dalai Lamos rezidencijos rūmais Potale, esančiuose Tibeto sostinėje Lasoje. Tibeto lama Lobzangas Rampa apie šių urvų aplankymą pasakojo savo autobiografiniame romane „Trečioji akis“ (skyriuose „Potala“ ir „Paskutinis įšventinimas“). Praėjęs per nesuskaičiuojamus požeminius koridorius, sales ir laiptines, jis išėjo į didžiulę nišą. „Nišos centre stovėjo juodas namas… Namų sienos buvo padengtos keistais simboliais ir diagramomis…“. Viduje buvo trys atviri juodo akmens sarkofagai, papuošti piešiniais ir paslaptingais užrašais. Vienas šventikų, rodydamas į sarkofaguose gulinčius, pasakė: „Žiūrėk, mano sūnau, jie gyveno kaip dievai mūsų šalyje, kai čia dar nebuvo kalnų. Jie vaikščiojo po mūsų žemę, kai jūra skalavo

Skaitykite toliau..

Egiptietiškų reliktų mįslės

Dar kartą pažvelkime į Setio I šventyklą Abidoje ir atidžiau įsižiūrėkime į daiktus, kuriuos pavaizduoti dievai laiko rankose scenose, įamžintose ant sienų. Istorikai paprastai šiuos daiktus vadina „dievo atributais“, daugiausia priskirdami juos tam tikriems simboliams, neturintiems jokios praktinės reikšmės. Tačiau toks aiškinimas tinka išgalvotiems dievams, o mes kalbame apie realius dievus. Todėl jų „atributai“ gali turėti ir visiškai praktinę funkciją. Tai, pavyzdžiui, patvirtina Toto rankose pavaizduoti „atributai“, tokie kaip papiruso ritinys ar matavimo liniuotė – visiškai įprasti daiktai, turintys aiškią praktinę paskirtį. (Toliau skaityti kviečiam AIDŲ prenumeratorius: kiekvienam metams užsiprenumeravusiam dovanojam jo pasirinktą knygą iš >1000 leidinių sąrašo.) Tada ką gali reikšti stačiakampis daiktas su dviem apvaliais mygtukais, kabantis iš suspaustos dievo

Skaitykite toliau..

Dievų miestas

Tibete mokslininkų ekspedicija aptiko didžiausią piramidžių grupę pasaulyje – daugiau nei šimtą piramidžių ir įvairių paminklų, aiškiai orientuotų pagal pasaulio šalis ir išsidėsčiusių aplink pagrindinę 6714 metrų aukščio piramidę (šventąjį Kailaso kalną). Mokslininkus nustebino didžiulė piramidžių formų ir dydžių įvairovė. Analitikų skaičiavimais, piramidžių aukštis nuo pagrindo iki viršūnės svyruoja nuo šimto iki beveik dviejų tūkstančių metrų (palyginimui, Cheopso piramidė yra 146-ių metrų aukščio). Piramidinis kompleksas yra labai senas, smarkiai apnaikintas, bet atidžiai pažvelgus matyti gana aiškūs piramidžių kontūrai. Savo tyrimuose mokslininkai taikė kalnų kontūravimo metodą. Tam jie į kompiuterį įvedė piramidžių ir kalnų vaizdus, po to specialiu metodu nubrėžė jų pagrindinius kontūrus. Tuomet tapo aiškiai matyti, ar tai piramidė, ar

Skaitykite toliau..

Prieš 100 metų Antanas Gustaitis išbandė savo sukurtą lėktuvą ANBO-I

Įdomioji liepos mėnesio Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių vertybė mus nukelia visu šimtmečiu atgal – į 1925 m. liepą. Būtent tų metų liepos 14-ąją tuometinis Lietuvos Karo aviacijos vyr. ltn. Antanas Gustaitis (1898-1941) išbandė savo sukurtą lėktuvą ANBO-I. Apie naująjį Lietuvos aviacijos pasiekimą 1925 m. žurnalo „Kardas“ Nr. 13 buvo rašoma: „Aeroplano liemuo padarytas iš plonų plieninių vamzdelių ir aptrauktas audeklu. Sparnai iš medžio, taip pat aptraukti audeklu. Konstrukcija yra tiek stipri, kad išlaiko ore visas figuras, k.a., mirtie kilpą ir t.t. Labai charakteringai yra padaryta važiuoklės amortizacija; riedenant žeme arba tupiant ji tiek suminkština aparato trankymą, kad daro patį riedenimą žeme panašiu į automobiliaus važiavimą. Palyginus šį aparatą su

Skaitykite toliau..

Genijaus slėpiniai

Leonardas da Vinčis yra laikomas vienu iš Italijos renesanso genijų, tačiau tai toli gražu neatitinka tiesos. Jis yra unikalus: nei prieš jį, nei po jo istorijoje nebuvo tokio žmogaus, kuris būtų genialus visame kame. Kas gi jis buvo?.. Tai ir yra didžiausia mįslė. Kaip žinoma, atsakydami į ją, vieni šiuolaikiniai tyrinėtojai mano, kad Leonardas buvo nežemiškų civilizacijų pasiuntinys, kiti – keliautojas laiku iš tolimos ateities, treti – paralelinio, labiau išsivysčiusio nei mūsiškis, pasaulio gyventojas. Atrodo, kad paskutinė prielaida yra labiausiai tikėtina: da Vinčis pernelyg gerai žinojo pasaulio reikalus ir ateitį, kuri laukia žmonijos, kuria jis pats mažai rūpinosi… Leonardas, atrodo, nebuvo savo tėvų vaikas, nebuvo florentietis ir italas, o gal

Skaitykite toliau..

Tikroji „Mieganti gražuolė” – kas ji?

Šarlis Pero yra garsusis gražiausių pasakų autorius. Mažai kas žino, kad jis buvo ne tik pasakotojas, bet ir mokslininkas. Savo laiku jis buvo Prancūzijos akademijos narys, žinomas advokatas, finansų ministro Kolberio dešinioji ranka, taip pat daugelio mokslinių darbų autorius ir gana žinomas poetas. Iš pradžių jis netgi gėdijosi paskelbti pasakas savo vardu, manydamas, kad tai lengvabūdiškas užsiėmimas, netinkamas tokio aukšto rango asmeniui. Šarlis Pero gimė Paryžiuje 1628 metais. Jo šeima buvo labai turtinga ir kilminga. Tėvas buvo advokatas Paryžiaus parlamente. Šarlis buvo jauniausias penkių sūnų. Visi jie gavo puikų išsilavinimą. Žanas tapo teisininku, Nikolas – mokslininku, Pieras – generaliniu mokesčių rinkėju, Klodas – architektu, kurio žymiausias darbas yra legendinio Luvro

Skaitykite toliau..

Prakeiksmu pažymėtos žinios

Tūkstantmečių tėkmėje kažkas nuolat uoliai stengėsi išlaisvinti žmoniją nuo sukauptų žinių, sunaikindamas viską, kas bent netiesiogiai galėjo nurodyti žmonėms tikrojo vystymosi kelią – tą kelią, kurį galima nueiti tik tobulinant savo jėgas ir sąmonę, bet jokiu būdu nepasitelkiant „technikos pažangos“ ramentus. Antai – Aleksandrijos teroro aktas. Kaip bebūtų banalu, žinių šaltinis visada buvo knygos. Ir būtent knygos, ypač vertingiausi jų egzemplioriai, buvo sistemingai naikinami. Pažvelkime išsamiau į šį liūdną procesą, pradedant nuo senovės laikų. (Toliau skaityti kviečiam AIDŲ prenumeratorius: kiekvienam metams užsiprenumeravusiam dovanojam jo pasirinktą knygą iš >1000 leidinių sąrašo.) Kai Cezaris atvyko į Aleksandriją, garsiojoje bibliotekoje buvo mažiausiai septyni šimtai tūkstančių rankraščių. Kai kurie iš jų kelia baimę užkariautojams. Ypač

Skaitykite toliau..

Aleksandro Makedoniečio likimo aidai

Aleksandras Makedonietis (Aleksandras III Didysis, musulmonų tautose – Iskanderas Zulkarnainas) – Makedonijos karalius nuo 336 m. pr. m. e. iš Argeadų dinastijos, karvedys, pasaulinės imperijos, kuri po jo mirties žlugo, kūrėjas. Karvedys, pakeitęs pasaulį ir sukūręs vieną didžiausių imperijų, tegyveno tik 32 metus… Tiksli Aleksandro Makedoniečio gimimo data nežinoma. Jis gimė 356 m. pr. m. e., o kaip galimas gimimo laikas nurodomas laikotarpis nuo liepos 21 iki 23 d., taip pat nuo spalio 6 iki 10 d. Pasak legendos, jis gimė tą naktį, kai Herostratas padegė Artemidės šventyklą Efese. Vienas iš Aleksandro Makedonijos mokytojų buvo filosofas Aristotelis. Dėka Aristotelio pamokų, būsimasis užkariautojas visam laikui susidomėjo medicina, filosofija ir literatūra. Aleksandro

Skaitykite toliau..

Pražūties išvengę dičkiai

Didžiuliai Naujosios Zelandijos stručiai moa iš tikrųjų neišnyko ir vis dar gyvena tankiuose miškuose. Pasak oficialiaus mokslo, didžiuliai paukščiai moa Naujojoje Zelandijoje išnyko dar XV a. pabaigoje. Tačiau jie buvo pastebėti ir vėlesniais amžiais, yra aptinkami iki šiol. Prieš šimtus metų Naujojoje Zelandijoje gyveno neskraidantys paukščiai su galingomis kojomis, panašūs į milžiniškus stručius. Moa neturėjo sparnų, net rudimentinių, maitinosi vaisiais ir augalų ūgliais ir gyveno ramiai, kol į Naująją Zelandiją atplaukė pirmieji maoriai. Maoriams šie pusketvirto metro ūgio, nevikrūs, sunkūs milžinai, nekeliantys pavojaus žmogui, buvo labai lengvas ir maistingas grobis. Per kelis šimtus metų jie smarkiai sumažino moa populiaciją, todėl paukščių liko labai nedaug, o maždaug prieš pusę tūkstančio metų – pasak mokslininkų-  buvo

Skaitykite toliau..

„Titaniko” žūties faktai ir pramanai

Prieš „Titanikui“ išplaukiant į savo pirmąją ir paskutinę kelionę, jis buvo laikomas „nepaskandinamu“ laivu, ir apie tai kalbėta ne tik rinkodaros ir reklamos tikslais. Inžinieriai, suprojektavę didžiausią XX amžiaus novatorišką laivą, tikrai taip manė. Todėl, kai katastrofą išgyvenę keleiviai tvirtino, kad laivas prieš nuskęsdamas pertrūko pusiau, jais niekas netikėjo ir vadino fantazuotojais. Tai tęsėsi septyniasdešimt metų, kol jūros dugne buvo rastos garsiojo laivo nuolaužos. Lemtingą 1912 m. balandžio 14 d. dieną, kai didžiulis transatlantinis laineris, išplaukęs iš Sautgempto dokų, pasuko link Amerikos krantų, Atlanto vandenyne buvo neįprastai ramu. Tačiau ryte kapitonas Smitas gavo įspėjimą apie ledkalnius, ir buvo priverstas truputėlį pakeisti kursą, nukreipdamas laivą šiek tiek į pietus, bet nesumažindamas

Skaitykite toliau..

Ilgarankiai žemės gynėjai

Nyderlandai – daugeliu atžvilgių nuostabi šalis. Didžioji jos teritorijos dalis kažkada buvo po vandeniu ir iki šiol yra užtvindyta jūros. Šalyje sukurta genialus jūros sulaikymo įlankoje sistema, kurios dalis yra Kinderdeiko vėjo malūnai. Šie statiniai yra ne tik nuostabios inžinerijos pavyzdys, bet ir laikomi puikiais kultūros paminklais, stovinčiais nuostabaus dirbtinio kraštovaizdžio fone. Šie vėjo malūnai yra įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą nuo 1997 m. Daugelį tūkstantmečių Kinderdeiko apylinkės buvo durpynai, kuriuos lankydavo tik žvejai. Tačiau nuo viduramžių žemė buvo nusausinta, tam naudojant pylimus. Procesas vyko permainingai. XIII a. buvo įkurta taryba, kuri kontroliavo drenažo darbus. Buvo padidintas pylimų skaičius, ir laikui bėgant ši teritorija tapo ganykla. (Toliau skaityti kviečiam AIDŲ

Skaitykite toliau..

Leonardas Augustis. Partizaniška priesaika trispalvei ir kryželiui (II)

Partizanų kapelionatas taip pat vaidino ir tam tikrą propagandinį vaidmenį, skleidžiant žinią apie laisvės kovotojų nepriklausomos Lietuvos siekį. Greta jau minėtos partizaniškos spaudos, pasitaikydavo netgi atvejų, kai buvo siekiama atkreipti ir tarptautinės bendruomenės dėmesį. Bene ryškiausias pavyzdys – Juozas Stankūnas, kuris buvo Bendrojo demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio (kuris, nors ir buvo bandytas sovietinių struktūrų su J. Markuliu priešakyje iš vidaus suardyti, vis tik galiausiai tarsi transformavosi į Lietuvos laisvės kovos sąjūdį) vyriausiasis kapelionas, o ši platforma netgi leido parašyti laišką popiežiui Pijui XII. Šis J. Stankūno laiškas demonstravo mėginimą mobilizuoti Vakarų Bažnyčios paramą Lietuvos nepriklausomybės bylai. Ko gero nepakankamai įvertintas yra ir partizanų kapelionų kaip tam tikro informacijos šaltinio, ryšių su

Skaitykite toliau..

Bekraščiuose šiaurės tyruose pasiklydę čiučiunai, keliantys laukinę baimę vietinėms tautelėms

XX amžiaus trečiojo dešimtmečio pabaigoje mokslininkas P.Dravertas norėjo surengti ekspediciją ieškoti „laukinės tautos“, akmens amžiaus genties, pasiklydusios tundroje, kurią jakutai ir evenkai vadino „čiučiunais“. Pasak Tolimųjų Rytų ir Rytų Sibiro tautų legendų, čiučiunai – tai aukšti, tvirto sudėjimo žmonės labai ilgais, susivėlusiais plaukais, apsirengę nuluptomis gyvūnų odomis. Skirtingai nuo ječių, čiučiunai nebuvo apaugę kailiu, o jų oda buvo tamsiai ruda. Jie turėjo ginklų – lanką ir strėles. Čiučiunai dažnai vogdavo elnius ir maistą, šaudydami į žmones strėlėmis arba apmėtydami akmenimis. Tačiau yra ir fantastiškesnių čiučiunų išvaizdos aprašymų. Pavyzdžiui, archeologų užrašytoje legendoje čiučiunai teturėjo vieną koją ir vieną akį. Taip pat buvo pasakojama, kad jie neturėjo žandikaulių, todėl maistą tiesiog nurydavo,

Skaitykite toliau..

Dvasių ir vaiduoklių išdaigos praėjusių amžių kronikose (I)

Straipsnyje apie poltergeistą, išspausdintame viename iš 1852 m. amerikiečių laikraščio „Boston Pilot“ numerių, teigiama, kad triukšmingos dvasios, įsibrovusios į namus ir ten viską apverčiančios aukštyn kojomis, per valandą gali padaryti tiek, kiek tūkstantis beždžionių vargu ar sugebėtų per dieną.Ir tai visai nėra perdėta. O jei prie to pridėsime liudijimus tų, kurie įvairiais laikais ir įvairiose šalyse nukentėjo nuo triukšmingų dvasių antplūdžio, vienaip ar kitaip įstrigusių žmonijos atmintyje, vaizdas taps dar išraiškingesnis. Tačiau, laimei, triukšmingos dvasios retai kada siautėja taip smarkiai.O reiškiniai tikrai yra keisti. Iš niekur pasigirsta įvairiausi garsai ir netgi žmogaus balsai. Atsiranda vaiduokliai, kartais girdimi, kurie pradeda pokalbį. Jaučiami labai nemalonūs kvapai, jaučiamas kažkieno nematomas prisilietimas, kažkas smogia

Skaitykite toliau..

Kelno katedros slėpiniai

Viena didžiausių ir gražiausių krikščioniškų šventovių – Kelno katedra Vokietijoje, kaip bebūtų keista, yra tvirtai susijusi su… Legendos, kurios šimtus metų gaubia šį grandiozinį statinį, atkakliai priskiria jį nelabajam. O tai, kad Kelno katedra buvo pradėta statyti beveik prieš aštuonis šimtus metų ir iki šiol nėra baigta, taip pat patvirtina gandus, kad čia kažin kas neaiškaus. Viskas prasidėjo gerai ir visiškai atitiko gotikinio laikotarpio dvasią. 1248-ais Kelno arkivyskupas Konradas fon Hochstadenas padėjo pirmąjį akmenį Kelno katedros pamatams. Kelnas tuo metu buvo laikomas vienu turtingiausių ir galingiausių Vokietijos miestų, todėl jo gyventojai svajojo apie savo katedrą, kuri savo grožiu ir dydžiu pralenktų kitas Europos šventoves. Tačiau niekas negalėjo numatyti, kad statybos užtruks šimtus

Skaitykite toliau..

Minotauro labirinto paslaptys

Europa pagimdė tris sūnus. Jie buvo vadinami Minu, Radamantu ir Sarpedontu. Minas, brolių stipriausias, tapo visateisiu galingos Kretos valstybės, kurios sostinė buvo Knosas, valdovu. Jis valdė ilgai ir išmintingai. Pats Dzeusas padėjo jam nustatyti teisingus įstatymus Kretos gyventojams. Tačiau, būdamas dar labai jaunas, Minas padarė klaidą, už kurią mokėjo visą gyvenimą. Jūrų valdovas Poseidonas padovanojo jam galingą baltą jautį, kurį reikėjo paaukoti jūrų valdovui. Tačiau Minos nenorėjo skirtis su jaučiu. Aukojimo altoriuje jis paskerdė kitą gyvulį, o padovanotą jautį paliko savo bandoje. Bet Dzeuso sūnus neatsižvelgė į tai, kad net jis negali apgauti viską matančio dievo. Įsiutęs Poseidonas nubaudė Miną: jo žmona Pasifija pagimdė baisų monstrą žmogaus kūnu ir jaučio

Skaitykite toliau..

„Pragaro vartai” senovės Romoje

Urvą, kurį senovės romėnai laikė vartais į požeminį pasaulį, šiuolaikiniai mokslininkai sugebėjo aptikti dėka senovės graikų istoriko Strabono liudijimo.Jis rašė: „Ši vieta yra užpildyta tokia tiršta migla, kad praktiškai neįmanoma pamatyti žemės. Bet kuris gyvūnas, kuris įeina į vidų, miršta akimirksniu. Aš paleidau žvirblius, ir jie tuoj pat išleido paskutinį kvėpavimą ir nukrito“. Būtent šis reiškinys padėjo archeologams atrasti paslaptingą urvą. Paukščiai, praskridę pernelyg arti urvo įėjimo, užduso ir nukrito negyvi. Pasirodo, net praėjus tūkstančiams metų, ši vieta vis dar yra pavojinga gyviems padarams. Urvas, atrastas žmonių prieš du tūkstančius du šimtus metų, buvo iš naujo atrastas Salento universiteto archeologų 2011 metais. Senovėje šie „pragaro vartai“, kaip juos vadino romėnai,

Skaitykite toliau..

Leonardas Augustis. Partizaniška priesaika trispalvei ir kryželiui (I)

Karas ir taika – iš pirmo žvilgsnio dvi priešingos, bet tuo pačiu ir viena su kita susijusios žmonijos prigimties pusės. Dvasinio pasaulio, jo lyderių vaidmuo šioje dichotomijoje taip pat dvilypis – viena vertus, taika yra tai, apie ką itin dažnai savo kalbose kalbėjo ir tebekalba daugelis popiežių, kunigų pamoksluose ar mišiose. Kita vertus, mažai įvertintas dvasinių vadovų vaidmuo karo sąlygomis. Šiemet, minint Lietuvos kariuomenės ordinariato įkūrimo 35-metį ir bent iš dalies, nors ir ne visai tiesiogiai, siejant šį įvykį su Vasario 16-osios ir partizanų Lietuvos kapelionų tęstinumo tradicija, verta apsvarstyti dvasininkų atstovų – kapelionų vaidmenį karo sąlygomis, daugiausiai dėmesio skiriant partizaninio karo laikotarpiui. Juk šioje nelygių jėgų dvikovoje itin svarbus

Skaitykite toliau..

Nuo barbaro iki valdovo: įspūdingas Jubos II gyvenimo kelias

Juba II (maždaug 52–50 m. pr. m. e. – 23 m. e. m.) buvo Numidijos karalius nuo 29 iki 25 m. pr. m. e., o vėliau, nuo 25 m. e. m., tapo Mauritanijos karaliumi. Jis priklausė Masinisidų dinastijai ir buvo Jubos I, paskutiniojo Numidijos karaliaus, sūnus. Jubos II kilmė ir ankstyvoji jaunystė buvo gana įdomios. Jis kilęs iš kilmingos Numidijos šeimos, kurios šaknys siekia tolimą praeitį, iki garsaus Kartaginos karo vado Hanibalo sesers ir mitinės karalienės Didonės. Vaikystėje, po tėvo pralaimėjimo, Juba II buvo paimtas į nelaisvę Romos karo vado Gajaus Julijaus Cezario ir išvežtas į Romą. Ten jis gavo Romos pilietybę ir išsilavinimą, kuris leido jam tapti vienu iš

Skaitykite toliau..

NKVD smogikų auksas

Apie besaikes, NKVD pusžmogių organizuotas, žudynes bei žvėriškus kankinimus (t.t. buvusių NKVD vadukų) jau esame rašę. Žmogaus pavidalo išgamos ne tik nuvarė į kapus milijonus sovietijos piliečių, bet ir be jokio gailesčio pjovė buvusius tarnybos draugus, it pamišę kraugeriai žvėrys. Vėliau ši represinė-teroristinė struktūra taps šnipų ir žudikų irštva – KGB (sovietinio saugumo landyne) – dar kiek vėliau pasivadins FSB ir be jokio saiko engs ir terorizuos rusijos žmogelius iki pat šių dienų. Belieka tik priminti, kad nusikalstamos chuntos vadeiva irgi yra NKVD išsigimėlių auklėtinis ir sadistiškų tradicijų perėmėjas, tad ir nestebina jo užmačios skleisti kančias, melą, nelaimes. Tačiau šįkart kalbėsimės ne apie enkavėdistų žvėriškumus, bet apie nesvetimas dažnam netikšai

Skaitykite toliau..

Sumanusis varnas

Įdomūs faktai apie varnus, kuriais sunku patikėti. Varnas – tai ne tik didelis juodas paukštis, bet ir vienas protingiausių gyvūnų planetoje. Šie neįprasti padarai nuo seniausių laikų gyvena šalia žmonių, stebindami savo protu ir gebėjimu prisitaikyti prie įvairiausių sąlygų. Mokslininkai išskiria ne mažiau kaip aštuonias varnų rūšis, kurios skiriasi genetiškai, bet išoriškai beveik nesiskiria. Varnai ne tik ištikimi savo partneriams visą gyvenimą ir geba ginti savo teritoriją, bet ir pasižymi įspūdingu ilgaamžiškumu – pragyvena iki dvidešimt trejų metų (laisvėje). Tai toli gražu ne viskas, kas įdomiausia apie šiuos paukščius. Nors varna ir varnas išoriškai panašūs, tai skirtingi paukščiai, priklausantys varninių šeimai. Jie smarkiai skiriasi vienas nuo kito keliais svarbiais požymiais.

Skaitykite toliau..

Ar šiemet jau buvote Karo muziejaus kariljono bokšte?

Jau artėja vidurvasaris! Ar šią vasarą jau spėjote apsilankyti Vytauto Didžiojo karo muziejaus kariljono bokšte? Juk vasara tuoj persiris į antrą pusę, ateis ruduo ir bokštas bus uždarytas iki kitų metų. Trečiadienis, šeštadienis ir sekmadienis (išskyrus, kai sutampa su šventinėmis ir nemokamo lankymo dienomis) yra savaitės dienos, kuriomis galite užlipti 101 laipteliu, susipažinti su bokšto istorija bei iš aukštai pasigrožėti senais ir ne tokiais senais Kauno stogais. Vytauto Didžiojo karo muziejaus varpinės bokštas, koks matomas dabar, buvo baigtas statyti ir įrengtas 1937 m. Tais pačiais metais buvo įkurtas Kauno kariljonas, kuriame reguliariai koncertuoti pradėta 1956 m. Koncertus atlikdavo Kauno simboliai muzikantai Viktoras ir Giedrius Kuprevičiai. Mūsų dienomis koncertų estafetę perėmė

Skaitykite toliau..

Tūkstantmetės islandų trobos slėpiniai

Senovėje Islandijoje tarp kalnų ir pakrantės augo miškas. Tuo metu saloje gyveno krikščionys, kuriuos norvegai vadino „papen“ arba paparais. Tačiau vėliau jie paliko salą, nes nenorėjo gyventi su pagonimis. Archeologai po jų rado lazdų su varpeliais, taip pat knygų airių kalba, iš kurių buvo padaryta išvada, kad jie buvo airiai. Įdomiausia tai, kad jie, matyt, čia atvyko gerokai anksčiau, nei vikingai atvyko į Islandiją… Pagrindinis informacijos šaltinis yra Islendingabok (Islandų knyga) – seniausias išlikęs šaltinis apie ankstyvąją Islandijos istoriją. Knygą, remdamasis žodiniais pasakojimais, 1122-1133 m. parašė islandų kronikininkas Ari Thorgilsonas Išmintingasis. Jis pirmasis apie tai parašė norvegų kalba. (Toliau skaityti kviečiam AIDŲ prenumeratorius: kiekvienam metams užsiprenumeravusiam dovanojam jo pasirinktą knygą iš >1000

Skaitykite toliau..

Titanų civilizacija: tarp legendų ir realybės

Pasak seniausių daugelio tautų legendų, mitų, pasakojimų ir sagų, kadaise planetoje gyveno žmonių rasė, savo galia beveik prilygstanti dievams. Ši rasė buvo vadinama titanais. Apie juos pasakojama visose pasaulio religijose ir tikėjimuose. Ar tai tiesa, ar prasimanymas? Žinovai linkę manyti, kad tiesa. Juk kaip kitaip paaiškinti faktą, kad pačiose įvairiausiose tautose ir gentyse, kurias tarpusavyje skiria jūros ir vandenynai, kai kurios legendos ir mitai beveik pažodžiui kartojami? Ir kaip paaiškinti stulbinantį baisių katastrofų, beveik sunaikinusių mūsų planetą, aprašymų panašumą? Taigi tiek Tibete, tiek Skandinavijos šalyse gausu legendų apie titanus. Jose sakoma, kad milžinai buvo turtingi žiniomis, kurių lygio dar nepasiekė net šiuolaikinis mokslas. Antai, titanas Atlantas, kuris atskleidė žmonėms astronomijos paslaptis. Už

Skaitykite toliau..

Senovės inžinierių kūrybos perliukas – Eifelio akvedukas Kelne

Net viduramžių inžinieriai negalėjo pasigirti tokiais pasiekimais vandentvarkos srityje kaip senovės romėnai. Iki šių dienų kai kurie Antikos statiniai yra puikiai išlikę, o romėnų epochos paminklų galima pamatyti ne tik Italijoje ar Viduržemio jūros regione, bet ir daug šiauriau esančiose šalyse. Pavyzdžiui, Vokietijoje, kurios teritorija iš dalies priklausė Romos imperijai, kur yra unikalus beveik šimto kilometrų ilgio akvedukas, inžinierių pastatytas Kelno miestui aprūpinti vandeniu. Žmonių gyvenviečių Kelno vietoje būta dar prieš atvykstant romėnams, tačiau būtent jie čia įkūrė didelį miestą, tapusį imperijos tvirtove prie šiaurinių jos sienų. I a. pr. m. e. romėnai čia įkūrė Ubiorum tvirtovę, kuri po kelių dešimtmečių tapo miestu, pavadintu Agripinos kolonija. Kad augančio miesto gyventojams

Skaitykite toliau..

Aštuntasis pasaulio stebuklas

Terakotinė armija yra vienas nuostabiausių archeologinių atradimų žmonijos istorijoje. Šis unikalus senovės kinų kultūros paminklas – tai didžiulė iš molio pagamintų statulų kolekcija, vaizduojanti karius, arklius, vežimus ir kitus karinės formuotės narius. Kompleksas buvo atsitiktinai aptiktas 1974 metais netoli Sianio miesto Kinijos Šaansi provincijoje. Šiandien jis laikomas viena svarbiausių archeologinių vietovių, dažnai vadinamas aštuntuoju pasaulio stebuklu. Tačiau, nepaisant ilgus metus trukusių tyrimų, terakotinę armiją vis dar gaubia daugybė paslapčių, kurios tebekamuoja mokslininkų ir istorikų protus. (Toliau skaityti kviečiam AIDŲ prenumeratorius: kiekvienam metams užsiprenumeravusiam dovanojam jo pasirinktą knygą iš >1000 leidinių sąrašo.) Terakotinė armija buvo sukurta pirmojo suvienytos Kinijos imperatoriaus Cin Šichuandi, valdžiusio III a. pr. m. e., įsakymu. Šis valdovas įėjo į

Skaitykite toliau..

Karališkosios Viktorijos godos

Karalienės Viktorijos vardas suteikė pavadinimą ištisai epochai ir visai Viktorijos laikų santvarkai. Ilgą laiką ji buvo laikoma ilgiausiai valdžiusia Didžiosios Britanijos monarche, kuriam suteikė imperijai visame pasaulyje žinomą pirmapradiškumą. Valdovė liko istorijoje kaip pavyzdinga žmona ir devynių vaikų motina. Jos įpėdiniai giminystės ryšiais susaistė beveik visą Europą. Tačiau visą gyvenimą ji savo prisiminė spartietišką vaikystę, nes būsimoji karalienė buvo auklėjama pagal specialiai jai sukurtą pedagoginį metodą. Kodėl ir kaip Kensingtono sistema veikė princesės Viktorijos valią? (Toliau skaityti kviečiam AIDŲ prenumeratorius: kiekvienam metams užsiprenumeravusiam dovanojam jo pasirinktą knygą iš >1000 leidinių sąrašo.) 1817 m. padėtis Didžiojoje Britanijoje buvo tokia, kad paveldėtojų eilėje liko tik dabartinio karaliaus vaikai. Atsižvelgiant į didelį mirtingumą to meto

Skaitykite toliau..

Bebaimis karališkojo lobyno grobikas

Įžūliausias ir garsiausias apiplėšimas Anglijos istorijoje įvyko ankstyvą 1303 m. pavasarį, kai iš Vestminsterio abatijos karališkojo iždo dingo vertingos vertybės, surinktos kaip metinis mokestis iš visos karalystės. Tuo metu karalius Edvardas I kariavo su Škotija ir buvo išvykęs su savo kariuomene, įsitikinęs, kad karališkasis iždas yra visiškai saugus. Dėl šios priežasties nuostolis nebuvo iš karto suprastas, o plėšikas beveik du mėnesius gyveno iš pavogtų vertybių ir net gyrėsi savo žygdarbiu. Kaip paaiškėjo vėliau, apiplėšimą įvykdė Ričardas Padlikotas, keliaujantis prekeivis, kuris savo gyvenimą pradėjo kaip dvasininkas, bet vėliau tapo maisto produktų prekeiviu ir gyveno iš šių pajamų. 1298 m. jis buvo suimtas Prancūzijoje už skolas savo karaliui, kuris prieš metus, surinkęs samdinių armiją

Skaitykite toliau..

„Atlantų statulų” mįslė

Šiandien labai populiari Atlantidos – žemyno ir jame esančios civilizacijos, kuri tarsi egzistavo tolimoje praeityje – teorija. Šios versijos ribose, po pasaulinės katastrofos, sunaikinusios ir žemyną, ir civilizaciją, visos Mezoamerikos ir ypač Meksikos teritorijoje apsigyveno kataklizmą išgyvenę buvę Atlantidos gyventojai, kurie sukūrė stebinančių statinių ir artefaktų, taip pat išmokė vietines laukines tautas įvairių išminčių. Lengva ranka šios versijos šalininkų akmeninės skulptūros Meksikos Tulos (Tolano) mieste, pastatytos ant laiptuotos platformos, buvo pavadintos „Atlantidos statulomis“. Ir yra nemažai manančių, kad šios statulos yra tikri legendinės Atlantidos gyventojų atvaizdai. (Toliau skaityti kviečiam AIDŲ prenumeratorius: kiekvienam metams užsiprenumeravusiam dovanojam jo pasirinktą knygą iš >1000 leidinių sąrašo.) Atlantidos versijos šalininkai jos gyventojams linkę priskirti tuos senovės laikų aukštųjų

Skaitykite toliau..

Pirmoji grožio guru

XIX amžiuje niekas nebuvo girdėjęs apie grožio salonus. Tais laikais turtingas damas gražindavo jų tarnaitės arba kirpėjos, kurios atvykdavo į namus. Taip buvo tol, kol tarnaitė iš labai neturtingos šeimos Marta Harper atidarė pirmąjį pasaulyje grožio saloną ir sukūrė priežiūros sistemą, kuri tebėra aktuali ir šiandien. Būsimoji legenda Marta Matilda Harper gimė 1857 m. Ontarijuje, Kanadoje, gausioje šeimoje. Ji buvo ketvirta iš dešimties vaikų, todėl nenuostabu, kad tokiam būriui išmaitinti tėvas tiesiog neturėjo pakankamai pinigų. Vienu metu jis nusprendė, kad vaikai neturėtų valgyti duoną veltui, o turėtų dirbti. Martai buvo vos septyneri, kai tėvas išsiuntė ją pas turtingą ūkininką dirbti tarnaite. Mergaitė kiekvieną savo uždarbio centą atiduodavo tėvui. Kiek vėliau Martos

Skaitykite toliau..

Vampyrų irštvos

Paprastai manoma, kad visi vampyrai gyvena senose pilyse, kažkur pasaulio pakraštyje. Didžiuliai langai salėse uždengti sunkiomis užuolaidomis, ten tvyro voratinkliai, šikšnosparniai, tuštuma ir šaltis, o šios buveinės šeimininkas tik vėlai vakare pakyla iš savo trobos į medžioklę… Ką gi, įsibėgėja paplūdimio sezonas, tačiau puikus metas ir istorinėms iškyloms. Papasakosime jums apie kelias vietas, įprastai siejamas su vampyrų buvimo faktais. Melrouzo abatija yra Melrouze, Škotijoje. Šios vietos istorija tokia: XI-XII a. abatijoje gyveno vienuolis. Jis nebuvo geras žmogus, o po mirties virto vampyru, puolančiu žmones ir nužudančiu juos vienu įkandimu. Tai tęsėsi tol, kol vampyras įsimylėjo gražią merginą ir pareikalavo jos atsako. Po to vietinių gyventojų kantrybė trūko: jie nusprendė susivienyti ir sunaikinti

Skaitykite toliau..

Prarastų gyvenimų slėnis

Šį nuostabų Prancūzijos gamtos kampelį senoliai vadina „aštuoniolikos slėnių vieta“, tačiau jie vengia pasirodyti ten, kur kartais įvyksta nepaaiškinamų ir tragiškų įvykių. Dėl šios priežasties vietovė dar vadinama „prarastų gyvenimų slėniu“. Turgvilio slėnį supa vienuolika Pirėnų kalnų viršūnių. Jo vidurį užima nuostabaus grožio Alet ežeras, kurio vanduo nepaprastai skaidrus ir mėlynas. Atrodytų, kad tai tikras turistų rojus, tačiau ši vieta turi prastą reputaciją. Daugybė vietos gyventojų kartų jos vengia, nes tiek daug žmonių čia dingo, tarsi ištirpę veidrodiniame Aleto ežero vandenyje. Viena iš legendų byloja, kad šių nelaimėlių aukomis tapo būtybės vilkų kūnais ir moterų galvomis. Kita legenda byloja, kad žmones žudė ežero pakrantėje gyvenę burtininkai. Tačiau kai kuriems žmonėms pavyko grįžti

Skaitykite toliau..

Senovinės knygos slėpiniai

Džiango tekstai, dar vadinami Džiano knyga, yra paslaptingas ir legendomis apipintas rankraštis, kuriame, kaip tiki daugelis ezoterikų ir tyrinėtojų, slypi unikalios žinios apie visatos sandarą ir išsidėstymą. Šios žinios apima daugybę egzistencijos aspektų, įskaitant fizinę tikrovę, dvasines praktikas, filosofinius apmąstymus ir religinius mokymus. Susidomėjimas šia knyga traukia daugybę žmonių, tačiau, nepaisant daugybės nuorodų ir gandų apie jos egzistavimą, tikrų ir įtikinamų įrodymų, patvirtinančių jos autentiškumą, nerasta. (Toliau skaityti kviečiam AIDŲ prenumeratorius: kiekvienam metams užsiprenumeravusiam dovanojam jo pasirinktą knygą iš >1000 leidinių sąrašo.) Nuorodų į Dziano knygą istorija prasideda XVIII a. pabaigoje, kai prancūzų astronomas Žanas Silvenas Baji savo raštuose paminėjo tam tikrą rankraštį, kuriame esą slypi visatos paslaptys ir kuris buvo atgabentas

Skaitykite toliau..

Maršalo antpečių vertas lėktuvėlis

1987 m. gegužės 28 d., vidury baltos dienos, danguje virš Raudonosios aikštės pasirodė juodas taškas. Jis pamažu virto nedideliu sportinio tipo lėktuvu, kuris užtikrintai nusileido ir nusileido ant Moskvoreckio tilto, po to nuskriejo tolyn, galiausiai sustodamas netoli Bazilijaus katedros. (Toliau skaityti kviečiam AIDŲ prenumeratorius: kiekvienam metams užsiprenumeravusiam dovanojam jo pasirinktą knygą iš >1000 leidinių sąrašo.) Paaiškėjo, kad pažeidėjas yra Vokietijos Federacinės Respublikos pilietis, 19-metis sporto pilotas Matijas Rustas. Jo tėvas buvo verslininkas, Vokietijoje pardavinėjęs „Cessna“ lėktuvus. Vėliau M.Rustas savo skrydį pavadino „taikos šaukliu“. Amerikoje pagamintas sportinis lėktuvas „Cesna“ pažeidė sovietų oro erdvę. Nepaliestas sovietų priešlėktuvinės gynybos, jis nusileido Maskvoje, netoli Raudonosios aikštės Vasilijaus Palaimintojo soboro. Tiksliau, jis nusileido ant Didžiojo Moskvoreckio tilto ir

Skaitykite toliau..

Faraono meilė architektūrai ir menui

Chefrenas, dar žinomas kaip Chafra, buvo žymus ketvirtosios dinastijos Egipto faraonas, valdęs maždaug 2547-2521 m. pr. m. e. Jo figūra užima svarbią vietą senovės Egipto istorijoje, jis laikomas vienu žymiausių šios civilizacijos valdovų. Chefrenas buvo garsiojo faraono Cheopso, išgarsėjusio kaip Didžiosios piramidės Gizoje statytojas, sūnus. Chefreno motinos vardas buvo Henutsen. Jis turėjo kelis vaikus, tarp kurių ypač pasižymėjo Menkaurė, vėliau tapęs faraonu ir pastatęs trečiąją piramidę Gizoje. Taigi Chefrenas tęsė savo protėvių dinastiją ir paliko reikšmingą palikimą ateities kartoms. Chefrenas valdė Egiptą beveik dvidešimt šešerius metus, o tai tiems laikams buvo gana ilgas laikotarpis. Jo valdymo metu menas ir architektūra pasiekė naujų aukštumų, o faraonas paliko daug puikių eksponatų. Tarp jų

Skaitykite toliau..

Senovės civilizacijų aidai. Hetitų valstybė (V)

(Tęsinys, pirmąsias dalis skaitykite čia.) Paviršutiniškai tyrinėjant hetitų įstatymus, dėmesį patraukia, atrodytų, didesnis šiuose įstatymuose nustatytų bausmių švelnumas, palyginti su šumerų, babiloniečių, asirų, hebrajų ir egiptiečių įstatymais. Tačiau reikia pabrėžti, kad šis hetitų įstatymų „humaniškumas“ yra tik tariamas, nes įstatymai buvo švelnūs tik laisviems žmonėms, o vergams jie buvo itin žiaurūs. Iš tiesų laisvas vyras už vagystę turėjo sumokėti tik dvylikos šekelių baudą, kuri pakeitė senesniuose teisės aktuose nustatytą vienos minos – t.y. šešiasdešimties šekelių arba apie pusės kilogramo sidabro – baudą. Vergas už tą patį nusižengimą tekdavo mažesnė bauda, kurią mokėjo ne jis, o jo šeimininkas, tačiau vergas buvo baudžiamas nupjaunant jam ausis ir nosį. Padegimo atveju laisvam žmogui tereikėdavo iš naujo

Skaitykite toliau..

Vytauto Didžiojo karo muziejuje atidaroma paroda „ANBO I(00)“

1918-1940 m. Lietuvoje viena iš didžiųjų jaunuolių svajonių buvo aviacija: drobe aptraukti lėktuvo sparnai, besisukantis propeleris, variklio garsas, magiškas atsiplėšimo nuo žemės jausmas ir tolimi laukų ir miestų horizontai. Pašėlę jaunuoliai, apimti skrydžio romantikos, raižė žydras padanges. To meto Lietuvos aviacijos istorija turtinga įvykių ir asmenybių: Antanas Gustaitis su ANBO, Jurgis Dobkevičius su DOBI, Darius ir Girėnas su „Lituanica“, Feliksas Vaitkus su „Lithuanica II“, skrydžiai per Atlantą ir aplink Europą, suktukai ir viražai virš Kauno bei vizijos, kaip patobulinti mūsų Karo aviaciją. 1925 m. liepos 14 d. į orą pakilo pirmasis iš Antano Gustaičio kūrinių – ANBO I. Šiemet minime skrydžio šimtmetį, todėl 2025-ieji yra paskelbti lėktuvo ANBO ir Lietuvos

Skaitykite toliau..

Tikrieji Romeo ir Džuljetos prototipai

Tikriausiai nėra nė vieno, kuris nebūtų girdėjęs Romeo ir Džuljetos, dviejų jaunų įsimylėjėlių iš Veronos, vardų. Neprilygstamas Šekspyro genijus šią liūdną istoriją įvilko į nuostabią poeziją. Keletą kartų lankiausi jaukiame, saldžiame Veronos miestelyje, kuriame buvo vaidinama ši viduramžių drama, ir kiekvieną kartą klusniai eidavau į nedidelį numanomo Kapulečių rūmų kiemelį, kad dar kartą pažvelgčiau į senovinį gebenėmis apaugusį balkoną, kuriame įvyko Šekspyro aprašytas dviejų įsimylėjėlių susitikimas. Kiemelis visada pilnas jaunų žmonių, kurie čia atvyksta iš viso pasaulio pagerbti jaunos poros, žuvusios dėl meilės. (Toliau skaityti kviečiam AIDŲ prenumeratorius: kiekvienam metams užsiprenumeravusiam dovanojam jo pasirinktą knygą iš >1000 leidinių sąrašo.) Nežinome, ar Romeo ir Džuljeta gyveno Veronoje, ar kokiame nors kitame mieste, ar

Skaitykite toliau..

Nemirtingieji

Egzistuoja legendos apie nemirtingus žmones, kurie buvo sutinkami skirtinguose amžiuose, ir išliko tokie patys, tarsi nebūtų pasenę nei metais. Galbūt šie žmonės egzistuoja ir mūsų laikais, tik jau kitais vardais?..Apolonijus TianietisApolonijus Tianietis – tokio pat amžiaus kaip Jėzus Kristus, kuris gimė trejais metais anksčiau nei naujieji laikai. Jis aplankė daugelį senovės pasaulio šalių, studijavo senovės Indijos ir Babilono šventikų paslaptis, amžininkai jam priskyrė daugybę stebuklų. Išgyvenęs dešimt imperatorių, sulaukęs septyniasdešimties metų Apolonijus Tianietis grįžo į Romą, kur imperatoriaus Domiciano įsakymu buvo teisiamas dėl kaltinimų raganavimu. Tačiau įvyko stebuklas: visų akivaizdoje Apolonijus dingo iš perpildytos teismo salės. (Toliau skaityti kviečiam AIDŲ prenumeratorius: kiekvienam metams užsiprenumeravusiam dovanojam jo pasirinktą knygą iš >1000 leidinių sąrašo.) Šimtmečius

Skaitykite toliau..

Čingischano virtuvėje

Virtuvės istorija yra tarsi žmonių gyvenimo veidrodis. Tai, ką jie valgė, kaip gamino maistą, tiesiogiai atspindi jų kasdienybę, papročius ir patį gyvenimo būdą. Mokslininkai šimtmečius suko galvas: kokia Čingischano pergalių paslaptis? Galbūt tame, kaip valgė jo kariai? Jei įsigilintume į viduramžių tekstus, paaiškėtų, kad viskas ne taip paprasta. Kronikininkų ir keliautojų įrašai apie Čingischano karių maistą kartais labai skiriasi vieni nuo kitų.Pasakojimuose apie tai, ką valgė Čingischano kariai, gausu prieštaravimų. Šaltinių nuomonės skiriasi, todėl atkurti tikslų jų mitybos vaizdą nepaprastai sunku. Pabandykime suprasti, remdamiesi turimais duomenimis. Pavyzdžiui, stebina mongolų imperijoje apsilankiusio italų vienuolio Plano Karpinio įrašai. Jis aprašo mongolų stalą kaip kažką neįsivaizduojamo. Ant jo yra šunų, vilkų, arklių ir,

Skaitykite toliau..

Mistiška laivo „Ourang Medan” nelaimė

Šis paslaptingas incidentas įvyko 1947 m. birželį arba 1948 m. vasarį. Tai skamba paradoksaliai, bet tai faktas. Nežinomas net laikas, nors paslaptingasis įvykis neatsiejamas nuo jūros ir laivų. O bet kuriame laive yra laivo žurnalas, kuriame skrupulingai registruojami visi incidentai, nurodant datą ir laiką. Tai svarbiausias laivo dokumentas. Metų pabaigoje jis archyvuojamas ir saugomas amžinai. Tačiau šioje situacijoje žurnalas nepadėjo, nes jis paprasčiausiai nebuvo rastas… Tačiau prisiminkime viską iš eilės. Vieną iš paminėtų apytikslių datų Malakos sąsiauryje (sąsiauris tarp Malajų pusiasalio ir Sumatros salos) buvo amerikiečių laivai „Baltimore“ ir „Silver Star“. Kažkuriuo metu jie vienu metu gavo SOS signalą iš olandų prekybinio laivo „Ourang Medan“. Nelaimės ištikto laivo radijo operatorius

Skaitykite toliau..

Viduramžių prietarus ir neįtikėtinus įvykius aprašiusi „Stebuklų knyga”

1550 m. laisvasis Augsburgo miestas išleido Stebuklų knygą su daugybe iliustracijų. Šios knygos išliko 167 puslapiai. Joje – viduramžių ir ankstyvojo Renesanso baimės, nerimas ir prietarai, apokaliptinės vizijos ir eschatologinės viltys. Yra paveikslų biblinėmis temomis. 1533 m. spalį Bohemijoje ir Vogtlande, taip pat Ešero apylinkėse buvo pastebėti skraidantys drakonai. Ant galvos jie turėjo keterą ir į kiaulės snukį panašų snukį, turėjo du sparnus. Tai tęsėsi kelias dienas, kasdien praskrisdavo daugiau kaip keturi šimtai drakonų, didelių ir mažų. (Toliau skaityti kviečiam AIDŲ prenumeratorius: kiekvienam metams užsiprenumeravusiam dovanojam jo pasirinktą knygą iš >1000 leidinių sąrašo.) 73 m. pr. m. e. romėnų žemėje danguje buvo pastebėtas auksinis rutulys, kuris nusileido į Žemę ir vėl pakilo į

Skaitykite toliau..

Vinčos civilizacijos aidai

1961 m. archeologai, kasinėdami netoli Terterijos kaimo, Rumunijoje, aptiko molinių lentelių su keistais simboliais. Radiokarboninė analizė parodė, kad radinio amžius yra apie pusaštunto tūkstančio metų. Kiek vėliau panašių ženklų turinčių objektų rasta Šiaurės Graikijos (Dispilio), Bulgarijos (Gradesnicos), Serbijos ir daugelio kitų Europos šalių teritorijose. Mokslininkų teigimu, juos sukūrė senovės paslaptingos Vinčos civilizacijos atstovai tarp 5500 ir 4000 m. pr. m. e.  Iššifruoti rastus užrašus kol kas neįmanoma. Vieni tyrinėtojai mano, kad raštas yra ne paprastas, o silabinis, kiti mano, kad ženklai yra piktogramos (sutartiniai simboliai). Dar kiti linkę manyti, kad ženklai yra paprasčiausi simboliniai įrašai, kurie neturi jokios prasmės kalbant apie konkrečią situaciją, kurioje kadaise buvo užrašyti. Kuri iš iškeltų

Skaitykite toliau..

Gigantiškų nefilimų istorija ir paslaptys

Senajame Testamente apie juos kalbama kaip apie siaubingą griaunamąją jėgą, kuri beveik sunaikino žemę. Kitų idėjų šalininkai teigia, kad būtent jie mokė žmones didžiųjų paslapčių ir magiškų ritualų. Kokios prieštaringos būtybės yra nefilimai? Ar jie egzistavo tik mituose, ar iš tiesų kadaise gyveno žemėje? Angelai – bet puolę ir pusiniai: nefilimai, arba milžinai, dažnai minimi bibliniuose pasakojimuose. Senajame Testamente pasakojimams apie šias nepaprastas būtybes skirti atskiri skyriai. Daugelio mokslininkų teigimu, nefilimai atsirado iš Seto sūnų santuokų su Kaino dukterimis. Tačiau apokrifuose šis pasakojimas išreikštas kiek kitaip – tarsi nefilimai būtų angelų vaikai, gimę mirtingoms moterims. (Toliau skaityti kviečiam AIDŲ prenumeratorius: kiekvienam metams užsiprenumeravusiam dovanojam jo pasirinktą knygą iš >1000 leidinių sąrašo.) Kaip žinome, šios

Skaitykite toliau..

Pradingusioji Pacifidė

Tarp Šiaurės ir Pietų Amerikos pietuose ir Australijos bei Eurazijos šiaurėje yra didžiausias planetos vandenynas – Ramusis vandenynas. Jo plotas – apie šimtas aštuoniasdešimt tūkstančių kvadratinių kilometrų, o vidutinis gylis – keturi kilometrai. Būtent Ramiajame vandenyne yra vienuolikos kilometrų ilgio Marianų įduba. Įdomu tai, kad pavadinimą vandenynui davė Fernandas Magelanas, kuris keliavo aplink pasaulį. Dievas buvo gailestingas jūrininkui, ir per jo kelionę nebuvo nė vienos rimtos audros. Todėl jis padarė išvadą, kad tai „ramūs“ vandenys. Iš tikrųjų būtent čia susiformuoja dauguma uraganų Žemėje. (Toliau skaityti kviečiam AIDŲ prenumeratorius: kiekvienam metams užsiprenumeravusiam dovanojam jo pasirinktą knygą iš >1000 leidinių sąrašo.) Svarbu pažymėti, kad Ramiojo vandenyno vandenyse slypi baisi kadaise įvykusios katastrofos paslaptis. Čia žuvo

Skaitykite toliau..

Gigantų pėdomis: mamutų lemties slėpiniai

Atlikę daugybę tyrimų, mokslininkai pamažu suprato, kodėl galingieji šiaurės mamutai staiga per rekordiškai trumpą laiką išnyko nuo Žemės paviršiaus ir kaip išvengti tokio scenarijaus pasikartojimo su kitomis nykstančiomis rūšimis. Kai gauruotųjų mamutų amžius Žemėje baigėsi, jie atsidūrė izoliuoti Vrangelio saloje šaltame Arkties vandenyne. Apie šias šaltas ir nedraugiškas mamutų kapines žinoma jau seniai, tačiau dabar mokslininkai turi galimybę sužinoti daug daugiau apie tai, kaip šie galingi gyvūnai išgyveno ir galiausiai išnyko. Gauruotieji mamutai (Mammuthus primigenius) išnyko prieš keturis tūkstančius metų per nepaprastai trumpą laiką. Nauji jų dantų ir kaulų tyrimai padėjo geriau suprasti, kaip tai įvyko.Paskutinio ledynmečio pabaiga prieš vienuolika tūkstančių metų buvo gauruotųjų mamutų eros pabaigos pradžia: dėl laipsniško

Skaitykite toliau..

Susikūręs sau gerovę „asketiškas” kraugerys

Dažnai manoma, kad sovietų imperijos diktatorius Stalinas gyveno labai kukliai ir buvo įsitikinęs asketas. Dėl garsiosios istorijos, kad „tautų vadas“ net buvo palaidotas sename mundure ir sunešiotuose batuose – nes kitokių neturėjo – ilgai verkė visa sovietija, nors Lietuvoje patyliukais džiaugtasi tirono mirtimi. Išties, Stalinas nemėgo naujų daiktų ir pirmenybę teikė seniems, padėvėtiems ir patogiems, prie kurių priprato, ir dėvėjo juos metų metus. Tačiau tai nėra įrodymas, kad jis neturėjo kitų ar kad diktatorius gyveno skurdžiai. Stalinas mirė 1953-ais ir, žinoma, tais laikais jo nebuvo „Forbes“ sąrašuose, niekas nevertino jo gyvenimo būdą turtingumo požiūriu, ir niekam net nekilo mintis apie tai susimąstyti. Įprastai buvo laikoma, kad bolševikinis stabas buvo „žmogus

Skaitykite toliau..

„Akmeninio veido” mįslės

Tobulas kiaušinio formos akmuo buvo rastas JAV daugiau nei prieš šimtą metų. Tačiau iki šiol mokslininkai taip ir neišsiaiškino, kas ir kada akmenyje iškalė žmogaus veidą ir kai kuriuos simbolius. Kuo jis buvo naudojamas. Kokia buvo jo paskirtis. Kaip pasakojama, 1872 m. Naujajame Hempšyre (Naujoji Anglija), JAV, netoli Vinnipesokio ežero, kasdami duobę pamatams, darbininkai rado molio gabalą, iš kurio kyšojo kažkas tamsaus. Viduje buvo tamsus kiaušinio formos akmuo su labai keistais raižiniais. Vienoje akmeninio kiaušinio pusėje buvo iškaltas žmogaus veidas, kitoje – kukurūzų burbuolė, apskritimai, spiralės, pusmėnulis. Niekas anksčiau nebuvo radęs nieko panašaus. Kilo daugybė klausimų: Kas pagamino akmenį Kam jis skirtas? Kokio jis senumo? Kaip iškaltas? Šiandien nėra patikimo atsakymo

Skaitykite toliau..

Aukso paslaptys

Auksas yra brangus ir paslaptingas metalas, apipintas paslaptimis ir legendomis. Terminas „auksas“ turi indoeuropietiškas šaknis ir verčiamas kaip „geltonas” arba „ryškus“. Daugelis tautų šį taurųjį metalą tapatino su Saule ir garbino jį kaip dievybę, tačiau nepaprastą geltonojo metalo populiarumą galima paaiškinti ir kitaip – gana įdomių spėjimų ištakos siekia tolimąją šumerų civilizaciją. Vienoje iš senovinių šios tautos legendų yra labai įdomi ištrauka, kurioje sakoma, kad pirmieji žmonės Žemėje buvo geltonieji, o jų paskirtis – išgauti auksą kažkokiai labai išsivysčiusiai kosminei rasei. Senovės Babilono tekste Enuma Elish išsamiai aprašomas ateivių iš Nibiru planetos atvykimas į mūsų Žemę. Kosminiai keliautojai save vadino Annunakiais, o jų tikslas buvo gauti aukso, reikalingo jų gimtosios planetos

Skaitykite toliau..

REKOMENDUOJAM PRENUMERATORIAM:

Turino drobulės slėpiniai

Restauratorių sukurtas stebuklas – didinga Marienburgo (Malborko) pilis (II)

Ramybės, gamtos ir sakralumo darna, prisikėlusi iš nebūties (II)

Restauratorių sukurtas stebuklas – didinga Marienburgo (Malborko) pilis (I)

Ramybės, gamtos ir sakralumo darna, prisikėlusi iš praeities (I)

Šeštojo dešimtmečio baldai: stilingi, šiuolaikiški, tvirti, sunkūs ir brangūs

Cezaris: ne tik politikas ir karvedys, bet ir oratorius bei rašytojas

Rasputinas – fatališkas istorijos personažas

Vaizduotę pranokstanti architektūros didybė

Gdansko rotušės puošmenys

Pirmojo popiežiaus bazilikos didybė

Vatikano muziejaus lobiai ir slėpiniai (II)

Vatikano muziejaus lobiai ir slėpiniai (I)

Sakraliosios Gietšvaldo įdomybės

Stulbinantis senovės meistrų sugebėjimų liudytojas Gdansko rotušėje

Užburianti Gieštvaldo didžiūnės puošyba

„Panem et circences!” („Duonos ir žaidimų!”)

Gintaro stebuklų lobynas Gdansko malūne (II)

Allenšteino aidai Olštyno dabartyje

Prūsiškai lenkiškas Elblongo žavumas

Žavios Milano akimirkos (II)

Panoramų rojus Elblongo bažnyčios bokšte

Milijono verta akimirka, kurią neįamžinau, ir to nesigailiu

Gintaro stebuklų lobynas Gdansko malūne (I)

Svečiuose pas Didįjį kryžiuočių ordino magistrą

Dangų remiančios Elblongo didžiūnės slėpiniai ir grožybės

Sakralumo aidai Olivos altorių šešėlyje

Dangų remianti gotikos gigantė Gdansko širdyje

Svečiuose pas Veličkos druskų kasėjus (II)

Sakralusis Liškiavos perliukas

Svečiuose pas Veličkos druskų kasėjus (I)

Gimęs viduramžiais, bet mano vienmetis – Marienburgo dičkis

Veličkos požemių magija (II)

Šventos Kotrynos didybė ir vargai Gdanske

Iš griuvėsių prikeltas sakralusis feniksas – Malborko pilies bažnyčia

Veličkos požemių magija (I)

Gotikos galiūnės didybė Olštyne

Pasaulio stebuklo „giminaitis” Sopote

Naikintuvų flotilė Milano palubėje

Karališkosios Vavelio didybės aidai (III)

Viduramžius menantys Sforcos pilies rūmai

Karališkosios Vavelio didybės aidai (II)

Sforcos rūmų arsenalas

Karališkosios Vavelio didybės aidai (I)

Brerų rūmų perliukas – Astronomijos muziejus

Kraičio skrynių slėpiniai Arklio muziejuje

Mdinos katedros muziejaus grožybės

Sakralusis Romos perliukas – šv. Petro bazilika

Žavi Jūrmalos pažiba – Kemeriai (II)

Krokuvos praeitis ir senamiesčio grožybės

Krokuvos senamiesčio pažiba – švč. Mergelės Marijos bazilika

Vavelio lobyno grožybės

Balsio apylinkių įdomybės

Vavelio kunstkameros lobiai Krokuvoje

Žavingas Jūrmalos perliukas – Kemeriai

Pasivaikščiojimas spalvingoj Vilniaus praeity XX a. pradžioje

Kerinti gražuolė Tatrų papėdėje – Zakopanė

Svečiuose pas Jo Šventenybę: Jono Pauliaus II vardo muziejus Vavelyje

6000 metų menantis miestas-tvirtovė Mdina (I)

Tūkstantis druskinių be druskos Druskininkuose

Vienuolių giesmės po viduramžių Krokuvos skliautais

Svečiuose pas kardinolą Karolį Voitylą

Sukriošėlis, sovietų imperiją griovęs neveiklumu

Japonijos sodų magija Žemaitijos glėbyje

Atogrąžų tankumynai Kopenhagos sodo oranžerijoje

Naujam gyvenimui prikelta Siesikų galiūnė

Angelo pilies Amžinajame mieste slėpiniai

Svečiuose pas Vavelio smaką Krokuvos urvuose

Piotro Mašerovo žūtis: aplaidumo pasekmė ar klastinga žmogžudystė?

Sovietinės imperijos kurpėjų lemtys

Šlovingų pergalių aidai Vavelio skliautuose

Imperatoriškosios Karakalos pirtys

Kelionė užsienin pro geležinę uždangą

Senesnė už Stounhendžą ir Egipto piramides Džgantija

Tūkstantmečio Tynieco vienuolyno žavesys II

Automobilis sovietmečiu – prabanga ir rūpestis

Margas „gazovikų” namo kontingentas amžiaus pabaigoje

Sakralioji Krokuvos viduramžių puošmena

Sovietinių prekeivių turtai iš puvėsių ir apgavysčių

Vieta, kur sovietmečiu galėjai nusipirkti dešrą!

Nuotykiai traukiniuose prieš trisdešimtį metų

Kraugerė hidra, be gailesčio rijusi ir save

Iškalbingos praeities globėja Krokuvos širdyje

Kūčios be Kalėdų, bet su Naujaisiais

Angelo pilis, saugojusi imperatorius ir popiežius

Tūkstantmečio Tynieco vienuolyno žavesys

Viduramžių aidas karalių mieste

Sakralusis Maltos perliukas – Ta’ Pinu bazilika

Kaip samovaras ir palydovas pralaimėjo varžybas skalbyklei bei šaldytuvui
Žiloje senovėje
Redakcija AIDAI.LT

Atlantidos slėpiniai

Afanasijus Kircheris buvo XVII amžiaus vokiečių eruditas, taip pat vienas mokslininkų, rimtai tyrinėjusių legendą apie Atlantidą. Iš pradžių skeptiškai nusiteikęs,

Skaitykite toliau..
2025-10-21 Komentarų: 0
Žiloje senovėje
Redakcija AIDAI.LT

Priešistorinių piešinių kodai

Pačioje didžiausios planetos dykumos – Sacharos – centre yra Tasilino-Adžero kalnų plokščiakalnis. Nuostabūs peizažai visiškai neatitinka įprasto begalinės dykumos vaizdo,

Skaitykite toliau..
2025-10-20 Komentarų: 0
Žiloje senovėje
Redakcija AIDAI.LT

Kampirtepos minklės

Miestas-tvirtovė Amudarjos upės dešiniajame krante, datuojamas II-III a. pr. m. e. 1972 m. atrastas ir ištirtas. Tyrimai buvo tęsiami ir

Skaitykite toliau..
2025-10-20 Komentarų: 0
Istorijos atgarsiai
Redakcija AIDAI.LT

Kagotų godos

Daugelio amžių tėkmėje kagotai buvo labiausiai niekinama Europos tauta. Europos istorijoje yra nemažai tamsių puslapių, vienas iš jų – kagotų likimas.

Skaitykite toliau..
2025-10-19 Komentarų: 0
Būties margumynai
Redakcija AIDAI.LT

Angkor Vato mįslės

Jei paimtume ir nubrėžtume linijas per visą Žemės rutulį iš tos vietos, kurioje jos nubrėžtos Naska plato, gautume kažką panašaus

Skaitykite toliau..
2025-10-19 Komentarų: 0
Scroll to Top

SUSISIEKITE