AIDAI

Straipsniai
Search
PRENUMERATA
Search
Straipsniai

Žvejo žiedo galia

Tarp ritualų, kurie lydi naujojo popiežiaus išrinkimą ir jo įžengimą į sostą, yra vienas, susijęs su ypatingu žiedu. Šį žiedą ant popiežiaus piršto užmauna kardinolas kamerlingas, o po popiežiaus mirties žiedas turi būti sunaikintas. Žiedas, kurio istorija siekia neatmenamus laikus ir simbolizuoja bažnytinės valdžios tęstinumą, yra nešiojamas ir dabartinio Vatikano valdovo, kuris, tiesa, įnešė keletą pakeitimų į šimtametę tradiciją. Pirmą kartą žiedas buvo paminėtas popiežiaus Klemenso IV ir jo sūnėno Pietro Grosi susirašinėjime. Tai įvyko dar 1265 metais. Iki XIII amžiaus nėra jokių žinių apie šį popiežiaus valdžios atributą. Pagal viduramžių tradicijas kiekvienas, kuris pasirodydavo prieš pontifiką, kaip paklusnumo jam ir katalikų bažnyčiai išraišką, turėjo pabučiuoti žiedą. Šio juvelyrinio dirbinio

Skaitykite toliau..

Auksinio sarkofago paslaptis

1902 m. Kaire pasirodė vyras vardu Teodoras Devisas. Jis buvo nuobodžiaujantis turtuolis, kol vieną dieną susidomėjo egiptologija ir nusprendė tapti Egipto senienų tarnybos rėmėju. Jis buvo jau nebejaunas, bet troško neatrastų paslapčių, todėl širdyje liko jaunatviškas romantikas. Vieną dieną likimas suvedė jį su tikrais archeologais, ir galiausiai jis prisidėjo prie daugelio svarbių atradimų. Žinoma, jie visi nublanko po sensacingo lordo Karnarvono ir Hovardo Karterio atradimo Karalių slėnyje – menkai žinoto jaunojo faraono Tutanchamono kapo. Tačiau vienas kapas ir viena mumija vis dėlto privertė apie save kalbėti daug daugiau nei apie Tutanchamono kapą, prikimštą aukso. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Tai buvo mažai kam žinomas KV55 kapas – taip archeologai paprastai numeruoja

Skaitykite toliau..

Milžiniška mįslė

Visose pasaulio kraštuose esama legendų ir mitų, kurie stebėtinai panašiai apibūdina milžinus. Šių istorijų patikimumą patvirtina daugelis tyrinėtojų. Tačiau didžiausia problema visada buvo konkrečių materialių įrodymų trūkumas. Be to, įvairūs mitai nėra visiškai sutampantys. Tyrinėdama įvairius šaltinius, kuriuose minimas gigantų egzistavimas, istorikė dr. Heriet Fišer Vud padarė stulbinantį atradimą: daugelį metų dr. Vud tyrinėjo mitus ir legendas, susijusias su gigantais visame pasaulyje, ir surinko daug medžiagos Pietų Europoje, Šiaurės Afrikoje, Amerikoje ir atokiose Okeanijos vietovėse. Norėdama rasti materialius įrodymus, patvirtinančius, kad senovėje žemėje gyveno milžinai, ji išnaršė šimtus muziejų archyvų ir atrado, kad dideli „žmogaus kaulai“ buvo iškasti visame pasaulyje per šimtus metų. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Dauguma radinių buvo aptikta

Skaitykite toliau..

Zoro pirmtakas

Ilgus metus Zoro, šis paslaptingas herojus, ispanų hidalgas, kuris po juoda kauke gyveno antrą gyvenimą, kupiną nuotykių ir mirtino pavojaus, buvo laikomas išgalvotu personažu. Tačiau neseniai Madrido, Dublino, Romos ir Meksiko istoriniuose archyvuose italų mokslininkas F. Tronkarelis rado dokumentus, iš kurių matyti, kad literatūrinis ir kinematografinis Zoro turėjo visiškai realų prototipą. Tirdamas XVII a. eretikų tardymų protokolus, profesorius atkreipė dėmesį į ten dažnai minimą Viljamo Lamporto vardą. Jo išvaizdos aprašymas, o svarbiausia – jo audringo gyvenimo faktai stebėtinai sutapo su tais, kurie buvo priskiriami legendiniam Zoro. Atidžiai išnagrinėjęs dokumentus, Fabijus Tronkarelis priartėjo prie tvirtos išvados: Viljamas Lamportas ir yra tas pats mitinis Zoro. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Viljamas Lamportas gimė 1615 m.

Skaitykite toliau..

Barkas-vaiduoklis „Kobenhavh”

Paskutinis penkiastiebis barkas „Kobenhavn“ buvo pastatytas 1921 m. Škotijos laivų statykloje „Ramage and Ferguson“ pagal Danijos Rytų Azijos kompanijos užsakymą po Pirmojo pasaulinio karo. Laivo statybos priešistorė: barkas „Kobenhavn“ žinomas kaip laivas, kurio korpusas buvo statomas du kartus. Jo projektavimas ir statyba buvo pradėti 1915 m. „Ramage and Ferguson“ kompanijoje Leite (Edinburgo uostas, Škotija), kur buvo pastatytas laivo korpusas. 1916 m. visi darbai buvo sustabdyti, korpusas buvo pertvarkytas į naftos baržą, tariamai pervadintas į „Juodąjį drakoną“, ir pervežtas į Admiralitetą Gibraltare. Tolimesnis jo naudojimas nežinomas. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Burlaivio statyba: nepaisant pirmojo korpuso panaudojimo, Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje Rytų Azijos kompanija nusprendė pastatyti antrąjį laivą su tuo pačiu pavadinimu, naudodama

Skaitykite toliau..

Šiurpi triveidės galvos paslaptis

Viduramžiais šis pagoniškas reliktas buvo laikomas prakeiktu ir sąmoningai užkastas. 1855 m. jį rado mokslininkai. Paslaptinga akmens skulptūra, žinoma kaip „Korleko galva“, jau daugiau nei šimtą metų jaudina istorikų ir archeologų protus. Ši triveidė galva buvo rasta XIX a. Airijoje, vietovėje, kurios pavadinimas „Mirties kalnas“ kalba pats už save. Mokslininkai mano, kad apie 1900 metų senumo reliktas buvo sukurtas keltų pagoniškiems ritualams atlikti. Galbūt jie apėmė ir žmonių aukojimus. (Iliustracijoje – ne keltiška, o indiška triveidė galva.) Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai. Kažkur I ir II amžių sandūroje nežinomo meistro rankos iš kalkakmenio iškirto apvalią žmogaus galvą su trimis veidais. Tai nebuvo mirtingojo portretas (ar net trys portretai), o greičiau sakralinis simbolis. Trys

Skaitykite toliau..

Kas Europoje žinojo apie „Naująjį pasaulį” dar iki Kolumbo atradimų?

Ar galėjo būti, kad italai žinojo apie Naująjį pasaulį pusantro šimtmečio prieš Kolumbą? O gal genujietis keliautojas apgavo Ispanijos monarchus? Amerikos atradimas – klausimas, kuris gali bet kokią mokslinę diskusiją paversti rankų kovos arena. Ar teisus Turas Hejerdalas, tvirtinęs, kad egiptiečiai ten plaukė iš nendrių pagamintais laivais? Ar Ameriką lankė vienuoliai – pirmiausia budistai, o vėliau katalikai? Ar ją atrado Velso princas, ar vikingai? Ginčai nesibaigia. Šiame kontekste Kolumbo kelionė atrodo gana gerai ištirta. Bet tik iš pirmo žvilgsnio… (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Moksliniame leidinyje rašoma apie Milano universiteto profesoriaus Paolo Kjiezos atradimą. Mokslininkas atliko papildomą analizę ištraukos iš italų rankraščio „Cronica universalis“, parašyto dominikonų vienuolio Galvano Fjamos. Fjama gyveno Milane XIII

Skaitykite toliau..

Deginęs savuosius kūrinius genijus

Keliausime į svečius pas Florencijos genijų, ir sužinosime kodėl Botičelis degino savuosius paveikslus. 1445 m. kovo 1 d. gimė Florencijos dailininkas, ankstyvojo renesanso laikotarpio atstovas Alesandras Filipepis, geriau žinomas kaip Sandras Botičelis. Gimęs turtingo miestiečio, odos raugintojo, šeimoje, Sandras Botičelis gavo neblogą išsilavinimą. Jau vaikystėje jis pamilo tapybą. Penkiolikos metų jis pradėjo mokytis žymaus Florencijos skulptoriaus Andrejo Verokijaus dirbtuvėje, o 1470 m. atidarė savo dirbtuvę. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Šiuo laikotarpiu į valdžią Florencijoje ateina Lorencas Medičis, meno gerbėjas, o Botičelis tampa jo mėgstamu dailininku. Dauguma žymiausių dailininko paveikslų buvo nutapyti Medičio užsakymu. Pavyzdžiui, „Trijų karalių garbinimas“ (1477 m.), kuriame kaip bibliniai personažai, atėję pagerbti naujagimį Kristų, pavaizduota visa Medičio

Skaitykite toliau..

Sfinksas – atlantų statinys?

Sfinksas yra milžiniška statula, kurios ilgis 72, aukštis 20 metrų. Mokslininkams nepavyko nustatyti jo tikslaus amžiaus, tačiau šiuolaikinė mokslo bendruomenė mano, kad jis galėjo atsirasti XXVI–XXV a. pr. m. e., faraono Chefhreno valdymo laikotarpiu. Sfinksas taip pat siejamas su piramidžių statyba Gizos plynaukštėje. Sfinksas buvo iškaltas iš monolitinės didelės kalkakmenio uolos, o piramidės – iš sudėtų blokų, taigi akivaizdu, kad Sfinksas buvo sukurtas visiškai kitaip. Praėjusiame amžiuje, 1991 m., amerikiečių mokslininkas geologas  Robertas Šochas atliko Sfinkso paviršiaus erozijos pėdsakų tyrimus. Buvo nustatyta, kad paminklas ilgą laiką buvo veikiamas vandens, t.y. daugiamečių liūčių. Juk Sfinksas ir piramidės yra dykumoje, kur ilgalaikių lietų  nebūna. Robertas Šochas pateikė išvadą, kad paminklas egzistavo dar tada,

Skaitykite toliau..

Senovinės pirties slėpinys

Isfahanas yra vienas iš populiariausių Irano turistinių miestų, kuriame yra daug istorinių ir architektūrinių paminklų. Šioje apybraižoje norime papasakoti apie žymiausią senovinę viešąją pirtį, pastatytą šeicho Bahoi (didžiojo Irano mokslininko, filosofo ir teologo) Sefidų laikais. Unikalumas to, kaip šios pirties vanduo buvo šildomas, padarė ją ypatinga ir populiaria. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Pirtis buvo pastatyta 1025 m. pagal mėnulio kalendorių (1616 m.) šacho Abaso Pirmojo įsakymu, vadovaujant šeichui Bahoi. Šeichas Bahoi buvo vienas iš didžiausių Irano islamo (šiitų) mokslininkų savo laikais, ir gerai išmanė tokias mokslų sritis kaip filosofija, logika ir matematika. Remiantis dokumentiniais šaltiniais, jis paliko apie devyniasdešimt knygų ir traktatų. Jis taip pat žinomas kaip talentingas architektas, ir

Skaitykite toliau..

Urvinių pilių fenomenas

Pukserlocho urvinės pilys: Pukserlochas priklauso dviem kaimyninėms urvų pilims Luegui ir Šalaunui, esančioms Toifenbach-Kach savivaldybėje, Austrijoje. Pilys buvo pastatytos Paksero Vando (Puksero uolos) kalkakmenyje, pietiniame Plešaitzo kalno šlaite, maždaug dvidešimt trijų metrų aukštyje virš Muro slėnio dugno. Šalaunas buvo pastatytas mažesniame dviejų urvų, kuris, pagal tradiciją, gavo savo pavadinimą nuo Šalono, kai riteris Šalonas Karolio Didžiojo valdymo laikotarpiu pabėgo su saksų princese ir pasislėpė urve, kur pasistatė sau pilį. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Kita vietinė legenda pasakoja, kad Šalauną persekiojo žmogus be šešėlio, kuris dėl savo prakeikimo abejojo savo vedybinėmis galimybėmis, ir pasislėpė nuolatiniame urvo šešėlyje. Jis pasirodydavo tik naktimis be mėnesienos, kai pagrobdavo pro šalį einančią kaimietę ir nunešdavo

Skaitykite toliau..

Žiedo kilmė

Yra daugybė legendų apie tai, kaip atsirado pirmasis žiedas, ir dauguma jų skamba gana įtikinamai. Pasak graikų mito, pirmasis žiedas priklausė Prometėjui, kuris jį nukaldino po to, kai išsilaisvino iš Dzeuso grandinių, o kitame mite minimas piemenė Amila, kuri savo mylimojo pirštą apvyniojo žolele – kaip atminimą.Kinai turi savo istoriją – Dangiškoji deivė įdūrė pirštą į vieną iš Didžiojo lokio žvaigždžių, o po to žvaigždžių žiedą padovanojo imperatoriui Ming Tanui, todėl kinai pradėjo mūvėti nefrito žiedus.Pirmasis žiedo paminėjimas Biblijoje – scena, kai faraonas paskiria Juozapą Gražųjį Egipto valdovu ir, kaip pripažinimo ir meilės ženklą, nusimauna nuo rankos žiedą ir užmauna jį ant išaukštinto buvusio vergo piršto. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Kalbant

Skaitykite toliau..

Juokdario gobtuve paslėpta mįslė

Mokslininkai gana vieningai pripažįsta, kad „Juokdario gobtuvo žemėlapis” – viena didžiausių kartografijos mįslių: iki šiol niekas nežino, kam, kada, kur ir kas ją sukūrė. Vienintelis dalykas, kurį galima pasakyti apie jį užtikrintai, yra tai, kad jis buvo sukurta maždaug 1580–1590 m. Tačiau tyrėjai nesutaria dėl joje naudotos projekcijos: vieni teigia, kad tai Ptolemėjo (t. y. ekvidistanti koninė) sistema, kiti tvirtina, kad ji labiau primena Merkatoriaus ir (arba) Ortelijaus techniką. Žemėlapis vaizduoja pasaulį, „apsirengusį“ tradicinę dvaro juokdario aprangą: dviragę kepurę su varpeliais ir juokdario lazdą. Veidas paslėptas – arba pakeistas – žemėlapiu, sukuriant šiek tiek grėsmingą ir bauginantį įspūdį. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Čia pateiktas Juokdario prototipas, įkūnijantis dvaro šaunuolį, yra

Skaitykite toliau..

Pamišęs neūžauga, skandinęs kraujyje sovietų imperiją

Apie kraugerių šutvę, pasivadinusią NKVD, jau esame jums pasakoję: šie žmogaus pavidalo padarai it pamišę kankino ir galabino ne tik niekuo nekaltus žmones, bet ir vienas kitą, it kokia save pačią ryjanti hidra. Daugelis besidominčių sovietijos istorija žino žodį „ježovščina“. Taip vadinamas kruvinų represijų klestėjimas XX a. ketvirtojo dešimtmečio viduryje. Jį sukėlė Nikolajus Ježovas – 1937–1938 m. TSRS NKVD vadovas. Sovietų spaudoje apie šį žmogų rašė kaip apie „geležinį narkomą“, o liaudis jį vadino „kruvinu neūžauga“ – budelio ūgis buvo tik 151 cm. 1939 m. Ježovas buvo suimtas ir vėliau sušaudytas. Tarp daugybės straipsnių, pagal kuriuos Ježovui buvo pareikšti kaltinimai, buvo ir 154-asis SSRS baudžiamojo kodekso straipsnis – „geležinis enkavėdistas”

Skaitykite toliau..

Niurnbergo proceso aidai

Prieš aštuoniasdešimtį metų – 1945 m. lapkričio 20 d. – prasidėjo Niurnbergo procesas. Tai buvo teismo procesas prieš grupę pagrindinių nacių karo nusikaltėlių. Jis dažnai vadinamas „istorijos teismu“. Teismo procesas vyko Niurnberge, Vokietijoje, nuo 1945 m. lapkričio 20 d. iki 1946 m. spalio 1 d. Tarptautiniame karo tribunole. Netrukus po karo pabaigos nugalėtojos šalys – SSRS, JAV, Didžioji Britanija ir Prancūzija – Londono konferencijoje patvirtino susitarimą dėl tarptautinio karo tribunolo įsteigimo ir jo statutą, kurio principus Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja patvirtino kaip visuotinai pripažintus kovojant su nusikaltimais žmoniškumui. 1945 m. rugpjūčio 29 d. buvo paskelbtas pagrindinių karo nusikaltėlių sąrašas, į kurį buvo įtraukti dvidešimt keturi žymūs naciai. (Visą apybraižą skaitys

Skaitykite toliau..

Šiurpūs faraonų laikų slėpiniai

Mokslininkai atskleidė paslaptingas faraonų laikų mirtis: „Klykiančios mumijos paslaptis atskleista!“ – ši sensacija apskriejo pasaulio žiniasklaidą. Mokslininkai padarė, atrodytų, neįmanomą dalyką: nustatė mirties priežastį, įvykusią prieš tris tūkstančius metų. Nuo ko mirė senovės Egipte – skaitykite toliau 1115 m. pr. m. e. Ramzio III hareme įvyko drama. Viena iš antraeilių žmonų Tija kartu su sūnumi Pentauru surengė perversmą, kurio metu faraonas buvo nužudytas. Tačiau jiems nepavyko užgrobti valdžią: ištikimi valdovo tarnai atskleidė sąmokslą ir surengė teismo procesą jo dalyviams. Šis procesas aprašytas Turino teismo papiruse, tačiau daugelis detalių liko neaiškios. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Mokslininkai nebuvo tikri, ar Ramzio III nužudymas baigėsi jo mirtimi, ar jis buvo tik sužeistas. Jo mumija

Skaitykite toliau..

„Pago trikampio” mįslė

Europoje yra vietų, kurias išvaikščiojo smalsūs turistai. Viena iš jų – „Kroatijos Ibiza“, vaizdinga kurortinė sala Pagas, kurios ilgis 60 kilometrų, esanti Adrijos jūroje. Ji žinoma dėl viduramžių rūmų, triukšmingų paplūdimio diskotekų, druskos kasyklų, skanaus sūrio ir subtiliausių vietinių nėrėjų darbų.Netoli sostinės yra Sveti Jure (Šventojo Jurgio) viršūnė – keturkampės formos kalnas. Istorikai mano, kad neolito laikotarpiu čia buvo senovės tvirtovė, apie kurią iki mūsų dienų neišliko jokių žinių. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Be šių ryškių įžymybių, saloje yra unikali vieta – „Pago trikampis”, didelis išlydytos žemės plotas, tarsi pažymėtas nežinomo architekto ranka. Akmenys aiškios geometrinės figūros viduje skiriasi nuo akmenų aplink ją. Jie turi kitokią struktūrą. Atrodo, tarsi didžiulė

Skaitykite toliau..

Neįtikėtinas Marso žemėlapis

Ketiname papasakoti jums Marso senovinio žemėlapio iš Aleksandrijos bibliotekos istoriją. Aleksandriją, kaip matyti iš pavadinimo, 332–331 m. pr. m. e. įkūrė Aleksandras Makedonietis. Po jo, Ptolemėjų dinastijos laikais, ji tapo Egipto sostine ir didžiausiu uostu Viduržemio jūroje. Aleksandrijos biblioteka buvo įkurta III a. pr. m. e. pradžioje. Įvairių šaltinių duomenimis, joje buvo saugoma nuo 100 tūkstančių iki milijono rankraščių. Nepaisant gaisrų ir fanatikų barbariškumo, biblioteka išsilaikė daugiau nei tūkstantį metų!.. Tačiau VII a. čia atvyko arabai, kurie užbaigė jos naikinimą. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Ilgą laiką istorikai manė, kad neįkainojamas senovės žinių lobynas negrįžtamai prarastas, tačiau palaipsniui įvairiose Europos ir Azijos šalyse ėmė atsirasti istoriniai dokumentai, kurie akivaizdžiai kažkada priklausė bibliotekai.

Skaitykite toliau..

Smėlio audros, palaidojusios šumerų civilizaciją

Senovės Artimųjų Rytų Akado imperijos žlugimo priežastis galėjo būti ne vasaros sausros ar klajoklių antpuoliai, o žiemos dulkių audros, kurios sunaikino pasėlius ir sukėlė socialinio nepasitenkinimo protrūkius Tarpupio regione. Tokią išvadą padarė geologai, kurių tyrimų rezultatus paskelbė mokslinis žurnalas. „Istorikai mano, kad Akado imperijos žlugimas prasidėjo tuo metu, kai į Mesopotamiją pradėjo veržtis kitos tautos, tačiau mūsų fosilijos rodo, kad svarbų vaidmenį jos žlugime suvaidino ir klimato svyravimai. Tai dar kartą patvirtina, kad reikia tirti klimato ir žmonijos istorijos ryšį“, – komentavo vienas iš tyrimo autorių, geologas Cuesi Vatanabė. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Šumerų Mesopotamija, kartu su Senovės Egiptu ir Indija, pretenduoja į vienos iš trijų seniausių civilizacijų Žemėje titulą.

Skaitykite toliau..

Egiptologijos pradininkai

Šiuolaikinis mokslas po truputį skinasi kelią į Egipto piramidžių mįslių ir paslapčių tankmę, tačiau ilgą laiką didingi statiniai dykumoje europiečiams kėlė labiau baimę ir nuostabą, o ne tyrinėjimo aistrą. Tiesą sakant, viduramžių europiečių nežinojimas apie piramides neturėtų kelti nuostabos. Ką jie galėjo sužinoti apie Egipto kolosus iš knygų ir keliautojų pasakojimų? Rabinas Benjaminas Ben-Jona iš Navaros, XII a. nuotykių ieškotojas ir keliautojas, pasiekęs Gizos plato, pažymėjo: „Čia matomos piramidės pastatytos naudojant burtus ir juodąją magiją“. Arabai visiškai rimtai pranešė, kad vidurdienį ir saulėlydžio metu Didžiąją piramidę aplankydavo nuoga moteris didžiuliais dantimis, kuri užkerėdavo žmonėms piktus užkeikimus, o tada atimdavo jų protą. Abdelis Latifas, kuris Bagdade dėstė istoriją ir mediciną, surinko

Skaitykite toliau..

Senoviniai padirbiniai

Dar prieš kelis tūkstantmečius iki mūsų eros žmonės mokėjo klastoti papuošalus – prie tokios išvados priėjo Ispanijos mokslininkai. Jie ištyrė keletą gintaro karoliukų, rastų Andalūzijos ir Katalonijos urvuose. Šįkart šiek tiek papasakosime jums apie senovines klastojimo technologijas. Gintaras su savo gelsvai oranžiniu spindesiu – trokštamas objektas ir turtingumo ženklas nuo paleolito laikų. Suakmenėję sakai buvo paverčiami brangakmeniais dar prieš dešimt tūkstančių metų. Tačiau šis gintaras pasirodė esąs padirbtas. „Dažnai randame imitacijas, pagamintas iš mažesnės vertės akmenų. Tačiau šiuo atveju buvo sukurta visa technologija papuošalams gaminti. Juos greičiausiai pirko tie, kurie norėjo sukurti savojo turtingumo iliuziją“, – pasakojo Sevilijos universiteto profesorius Karlosas Odriozola. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Trečiojo ir antrojo tūkstantmečio

Skaitykite toliau..

Vilkiška ir šuniška hierarchijos

Kuo skiriasi vilkų ir šunų hierarchija? Šunims būdingas smurtinė viršenybė, o vilkams – meilė… Gyventi su vilkais – vilku kaukti? O jei pasakysim, kad vilkų gauja – tai niekis, palyginti su šunų gauja? Čia prasideda tikrasis siautulys! Būtent šunų tarpe yra griežta hierarchija, kur kiekvienas kovoja dėl vietos po saule prie šiukšlių konteinerių. Kaip gi geriausi žmogaus draugai gali būti žiauresni už laukinius miško plėšrūnus? Dabar tai ir išsiaiškinsime.Kaip įsivaizduojate vilkų gaują? Alfa ir omega? Kruvinos kovos dėl valdžios? Dantų griežimas ir garsus urzgimas? Pamirškite. Priešingai stereotipams, vilkų gauja nėra piktų plėšrūnų būrys, pasiruošusių sudraskyti vieni kitus. Tai draugiška ir darni šeima. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Jai vadovauja pora – vilkė

Skaitykite toliau..

Lapkričio 30-ąją, paskutinį mėnesio sekmadienį, vėl kviečiame Vytauto Didžiojo muziejų ir padalinius lankyti nemokamai

Sekmadienį šventėme Lietuvos Kariuomenės dieną ir kvietėme jus Vytauto Didžiojo karo muziejų ir padalinius lankyti nemokamai, o štai jau vėl ant nosies paskutinis mėnesio sekmadienis ir lapkričio 30-ąją vėl kviečiame Vytauto Didžiojo karo muziejų ir padalinius lankyti nemokamai. Laukiame jūsų centriniuose muziejaus rūmuose, pogrindžio spaustuvėje „ab“, Dalios Grinkevičiūtės ekspozicijoje, Karo technikos ekspozicijoje. Vytauto Didžiojo karo muziejus (K. Donelaičio g. 64, Kaunas) dirbs nuo 10 iki 17 val. Kviečiame lankyti nuolatines ekspozicijas ir parodą „ANBO I(00)“. Parodos „Prakaitu grįstas kelias. Lietuvos karo inžinerijos istorija“ istorinė dalis dėl didelio lankytojų srauto bus uždaryta. Nemokamą sekmadienį kviečiame lankyti naujųjų laikų inžinerijos ir Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono istorijai skirtą parodos dalį. Istorinė dalis yra per trapi

Skaitykite toliau..

Mįslingos laikmečių žymės

Kiekvieni metai ir laikmečiai lyg pažymėti išskirtiniais, kartais sunkiai paaiškinamais, įvykiais. Antai, 2022-ų pradžioje tūlas nupušėlis susigalvojo užpulti kaimyninę šalį. Manė per kelias dienas pavergti laisvės keliu pasukusią tautą, tačiau nesugeba ją palaužti jau ketvirti metai. Ir niekuomet nesugebės primesti jai niekingą vergystę, kurioje murkdosi paskutinės pasaulio imperijos gyventojai. Visgi, jei protu nesuvokiamą piktadarystę dar būtų galima paaiškinti diktatoriaus nukvakimu ir rusiškuoju šovinizmu, esama nutikimų, kuriems joks logiškas pagrindimas netaikytinas – tokie jie paslaptingi ir mistiški. Paminėsime kai kuriuos jų, primindami aplinkybes ir visišką mokslininkų bei istorikų bejėgiškumą pateikti aiškesnes išvadas. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) 1900 m. – Eilyn Mor švyturys Flanano saloje. Visa švyturio sargų pamaina be pėdsakų dingo.1902

Skaitykite toliau..

Kas TURĖTŲ BŪTI taikos Ukrainoje plane

Apturėjau tokį įvykį: kaimynystėje gyvenantis recidyvistas mane apiplėšė ir sumušė. Maža to – dar ir namų langus išdaužė šaltukui spaudžiant. Maniau, gelbės priešais esančio namo vaizdo stebėjimo kameros, viską aiškiai užfiksavusios. Pasirodo, kad nieko doro nebus: pats esu kaltas, kad ne vietoje ir ne laiku vaikščiojau, o ir langai manojo namo pernelyg dideli. Jei pastarieji būtų buvę mažesni, tai užpuolikas galbūt ir nebūtų į juos pataikęs, tuomet nešalčiau žiemai artėjant. Ir žalą man kompensuoti niekšingas vandalas neprivalo, nes jei būčiau labiau raumeningas, tai atsilaikyčiau prieš jį. Savaime suprantama, kad šaržuoju, tikrovę ir teisę bandydamas įvilkti į siurrealistinį pasakojimą. Turėtų tą recidyvistą cypėn įkišti, nuteisti ir įpareigoti atlyginti man žalą, dirbant

Skaitykite toliau..

Prahos praeities aidai

Neįtikėtinas misticizmo suaktyvėjimas Prahoje sutapo su Rudolfu II, Šventosios Romos imperijos imperatoriumi, kuris valdė Čekijoje nuo 1576 iki 1611 metų. Jo vardas siejamas su menų, mokslų ir, svarbiausia, magijos klestėjimu. Dėka jo Praha tapo traukos centru visų rūšių burtininkams.Tuo pačiu metu, mokslo, balansuojančio ant magijos ir meno ribos, plėtros epochoje, į Prahą plūdo visų įmanomų katalikų ordinų ir brolijų atstovai. Augustinai, tamplieriai, pranciškonai, dominikonai, jėzuitai, raudonojo kryžiaus kryžiuočiai – jie visi paliko savo pėdsaką Čekijos istorijoje. Ir aktyviai veikia iki šiol. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Skirdamas mažai laiko valstybės reikalams, Rudolfas visą dieną neišeidavo iš savo laboratorijos Prahos pilies Parako bokšte, bandydamas suprasti horoskopų ir filosofinio akmens paslaptis. Užsienio ambasadoriai

Skaitykite toliau..

Robinzono Kruzo pirmtakas

Aleksandras Selkirkas gimė 1676 m. Largo miestelyje, esančiame viename iš jaukių Škotijos pajūrio kampelių prie Šiaurės jūros, batsiuvio šeimoje. Nuo jaunystės jis užsiiminėjo piratavimu pietinėse jūrose, o 1703 m. prisijungė prie garsaus kaperio ir tyrinėtojo Viljamo Dampiro ekspedicijos. Karštakošis ir užsispyręs, jis nuolat konfliktavo su laivo kapitonu Stradlingu. Po dar vieno ginčo, kuris įvyko netoli Mas-a-Tiera salos, Selkirkas pareikalavo, kad jį išleistų į krantą – kapitonas nedelsdamas patenkino jo reikalavimą. Tiesa, vėliau jūrininkas paprašė kapitono atšaukti savo įsakymą, bet tas buvo negailestingas, ir Selkirkas galėjo palikti salą tik po daugiau nei ketverių metų. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Selkirkas pasiūlė kai kuriems komandos nariams pasilikti su juo saloje, tikėdamasis, kad netrukus

Skaitykite toliau..

Raudonasis Prancūzijos karalių prakeiksmas Tiuilri rūmuose

Tiuilri rūmų vaiduoklis – šimtmečio prakeikimas Prancūzijos karaliams? Kuo garsus Paryžius? Luvru, Eifelio bokštu, Triumfo arka… Tačiau Paryžiuje yra „lankytina vieta“, apie kurią nerašoma kelionių vadovuose. Tai Raudonasis žmogus – vaiduoklis, klajojantis po Tiuilri sodo alėjas. Tris šimtmečius jis naktimis pasirodydavo kiekvienam Prancūzijos karaliui, kad išpranašautų jam greitą mirtį. Karališkieji rūmai su savo vaiduokliu: 1564 m. našlė karalienė Kotryna Mediči užsakė žinomam architektui Filiberui Delormui šalia Luvro pastatyti sau prabangius rūmus ir įrengti parką. Rūmai buvo pavadinti Tiuilri, įsigyti tarnai, baldai, o netrukus, dėka tos pačios Kotrynos Mediči – ir savas vaiduoklis… (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Ekaterina Mediči iki pat savo gyvenimo pabaigos išsaugojo įtaką Prancūzijos politiniam gyvenimui. Paeiliui karaliavę Pranciškus II,

Skaitykite toliau..

Imperatorės likimo šešėliai

Elžbietos Austrijietės istorija laikoma ne tik viena iš romantiškiausių pasaulyje, bet ir nepaprastai tragiška. Sisi, kaip artimieji vadino būsimą imperatorę, likimas buvo labai žiaurus. Be autoritetingo vyro pagarbių jausmų, neoficialaus gražiausios Europos karalienės statuso ir visuotinio pripažinimo, buvo ir kita gyvenimo pusė. Uošvės neapykanta ir visiška kontrolė, tragiškos netektys ir nekenčiamas rūmų etiketas atvedė Elžbietą iki nervinio išsekimo. O vėliau gražiosios Sisi laukė dar baisesnis likimas… (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Amalija Eugenija Elžbieta Bavarietė gimė Kalėdų išvakarėse, o tai aplinkiniams atrodė geras ženklas. Mergaitės motina, princesė Liudvika Vilhelmina, buvo Bavarijos karaliaus Maksimiliano I duktė, o jos sesuo ištekėjo už Austrijos karaliaus. Princesė užaugo graži, lengvai bendraujanti, mėgstanti keliones. Ji mėgo

Skaitykite toliau..

Nevykėliškos diktatoriaus idėjos fiasko

1943 metų vasara. Vyko Antrasis Pasaulinis karas. Tais metais nutiko lemiami įvykiai – žiauriausi mūšiai Kursko „lanke”. Užnugaryje taip pat įvyko nemažai reikšmingų pokyčių. 1943 m. liepos 16 d. buvo priimtas sovietų sąjungos Liaudies komisarų tarybos nutarimas dėl atskiro berniukų ir mergaičių mokymo. Šalis prarado daugybę vyrų mūšio lauke. Reikėjo ruošti naują kartą. Berniukus – frontui. Mergaites – namų ūkiui. Tai puikiai atspindėjo sovietų imperijos požiūrį į savuosius piliečius: vyrai – būsimai „patrankų mėsai”, moterys – naujų imperijos tarnų gimdymui ir auklėjimui. Taigi, 1943 m. prasidėjo spartus mokyklų reorganizavimas. Per vasaros atostogas didžiosios miestų mokyklos turėjo visiškai pertvarkyti savo veiklą pagal naujus reikalavimus. Kiekviena mokykla – berniukų ar mergaičių –

Skaitykite toliau..

Nojaus laivo žymės Ararato kalne?

Nepaisant daugybės ekspedicijų per daugelį amžių, Nojaus laivas iki šiol nerastas. Nuo Honkongo iki Olandijos pasaulis yra sužavėtas Nojumi ir laivu. Tai nestebina, nes daugelyje kultūrų yra senovės pasakojimų apie potvynį. Nors skiriasi detalėmis, daugelis iš šių pasakojimų atrodo atspindi tikrąją istoriją, aprašytą Pradžios knygos 6–9 skyriuose. Iš visų žinomų „prarastų” reliktų, kurie dar turės būti rasti, Nojaus laivas užima pirmąją vietą daugelio žmonių sąraše. Keletas komandų tęsė tikrojo laivo paieškas. Dauguma jų sutelkė dėmesį į Ararato kalną šiaurės rytų Turkijoje, kur liudytojų parodymai apie medinę konstrukciją kelis šimtmečius kėlė susidomėjimą. Esant tokiam dideliam laivui ir tokiam dideliam susidomėjimui, kodėl jis nebuvo rastas? Galbūt mums reikia dar kartą pažvelgti į

Skaitykite toliau..

„Dangiškojo metalo” slėpiniai

Masinė ginklų, darbo įrankių ir kitų bronzinių dirbinių gamyba „bronzos amžiuje“ gana greitai išsekino senovės pasaulyje žinomus alavo telkinius. Švinas gamtoje pasitaiko daug rečiau nei varis, tačiau tik šių metalų lydinys gali sudaryti tvirtą ir ilgalaikį junginį, nes atskirai kiekvienas iš jų yra pernelyg minkštas. Žmonija buvo priversta pereiti prie prastesnės kokybės geležies gaminių.Šis metalas gamtoje yra daug prieinamesnis nei varis, o tuo labiau švinas. Įdomu tai, kad pirmieji pradėję gaminti geležį chalibai iš karto gavo aukštos kokybės nerūdijantį plieną. Tai lėmė tai, kad jie lydė geležį ne iš rūdos, o iš magnetito smėlio, kuriame yra legiruojančių metalų priemaišų. Žemėje įvyko nauja technologinė revoliucija – prasidėjo geležies amžius. (Visą apybraižą

Skaitykite toliau..

Sfinkso amžiaus mįslė

Kai kurie ekspertai ir tyrėjai teigia, kad Didysis Sfinksas yra tūkstančiais metų senesnis, nei įprastai manoma. Diskusijos apie jo amžių archeologų bendruomenėje vyksta jau daugelį dešimtmečių. Praėjusio amžiaus pabaigoje Bostono universiteto geologas dr. Robertas Šochas pirmasis sukrėtė mokslinę bendruomenę, kai paskelbė, kad sfinksas datuojamas 5000 arba 7000 m. pr. m. e., t. y. anksčiau nei „faraoninė”-dinastinė Egipto kultūra.„1990 m. aš pirmą kartą apsilankiau Egipte. Mano vienintelis tikslas buvo ištirti Didįjį Sfinksą geologijos požiūriu. Maniau, kad egiptologai teisingai įvertino jo amžių. Tačiau netrukus aš pastebėjau, kad geologiniai įrodymai prieštarauja egiptologų duomenims“, – rašo Šochas savo svetainėje. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Egiptologai laikosi nuomonės, kad Sfinksas buvo pastatytas faraono Hafros valdymo laikotarpiu.

Skaitykite toliau..

Lietuvos Kariuomenės dieną švęskite su Vytauto Didžiojo karo muziejumi

Lapkričio 23-ąją, Lietuvos Kariuomenės dieną, kviečiame Vytauto Didžiojo karo muziejų ir padalinius lankyti nemokamai. Laukiame jūsų centriniuose muziejaus rūmuose, pogrindžio spaustuvėje „ab“, Dalios Grinkevičiūtės ekspozicijoje, Karo technikos ekspozicijoje. Vytauto Didžiojo karo muziejus (K. Donelaičio g. 64, Kaunas) dirbs nuo 10 iki 17 val. Kviečiame lankyti nuolatines ekspozicijas ir parodą „ANBO I(00)“. Parodos „Prakaitu grįstas kelias. Lietuvos karo inžinerijos istorija“ istorinė dalis dėl didelio lankytojų srauto bus uždaryta. Nemokamą sekmadienį kviečiame lankyti naujųjų laikų inžinerijos ir Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono istorijai skirtą parodos dalį. Istorinė dalis yra per trapi tūkstantiniam srautui, tad norime ją pasaugoti ir prašome nepykti. Karo technikos ekspozicijoje (VI fortas, K. Baršausko g. 91, Kaunas) kas valandą vyks ekskursijos,

Skaitykite toliau..

Neįtikėtinos romėnų technologijos

Stiklo gaminių gamybos menas pasiekė neregėtą klestėjimą Romos imperijos laikais. Iki mūsų dienų išliko daugybė puikių stiklo gaminių, kurių gamyba yra tokia sudėtinga, kaip Likurgo taurė, kad net šiuolaikiniai meistrai negali atkurti analogų. Ypatingo dėmesio vertas senovės romėnų spalvoto stiklo gamybos procesas, kuris yra toks aukštos technologijos ir chemiškai sudėtingas, kad jame netgi naudojami sintetiniai dažikliai. Kaip romėnai pagamindavo spalvotą stiklą? (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Šiuolaikiniai tyrimai leido nustatyti tik keletą komponentų, naudojamų tam tikrų spalvų gamybai. Ypatingą problemą kėlė tai, kad daugelis stiklo gamybos paslapčių Romoje buvo saugomos kaip svarbiausia valstybės paslaptis. „Akua“ (šviesiai mėlyna-žalia) spalva buvo gaunama pridedant geležies II oksido (geležies dioksido). Daugelis senovės Romos indų buvo būtent

Skaitykite toliau..

Povandeninis miestas prie Kubos krantų

2012-ų spalio mėnesį pasaulį sukrėtė naujas mokslininkų ir žurnalistų pareiškimas apie povandeninio miesto atradimą. Kaip teigė du mokslininkai, Polas Vaincvergas ir Polina Zalicki, naudojant povandeninius robotus atrastoje povandeninio miesto dalyje jiems pavyko aptikti piramides ir kitus dirbtinius statinius. Okeano dugno tyrimai prie Kubos krantų patvirtino, kad pačiame Bermudų trikampio dugne yra milžiniško dydžio miestas.Pasak tyrėjų, po vandeniu prie Kubos krantų aptiktos senovės miesto griuvėsiai yra bemaž dviejų šimtų metrų gylyje. Mokslininkai mano, kad jam yra daugiau nei dešimt tūkstančių metų. Pačiame nuskendusio miesto centre yra keletas sfinksų skulptūrų ir mažiausiai keturios milžiniškos piramidės. Mokslininkai vandenyno dugne, po didžiuliu dumblo ir augalų sluoksniu, taip pat rado skulptūras ir statinius, kurių paskirtis nežinoma. (Visą

Skaitykite toliau..

Gyvybės ir mirties klausimas

Sąvoka „siela“ žmogui yra kažkas abstraktus, neturintis tikslaus apibūdinimo ir aprašymo. Vieni ją įsivaizduoja kaip vėją, išskrendantį iš kūno, kiti – kaip dūmus, o treti tiesiog gyvena aiškiu tikėjimu, kad jos esama kiekviename žmoguje, nesusimąstant apie jos išorinę išvaizdą.Tautos, gyvenančios Tolimosios Šiaurės tyruose, sielą siejo su kvėpavimu, ir būtent jo nutrūkimas reiškė, kad žmogus jau yra miręs. Siela arba, kaip ją vadino vietiniai gyventojai – „lov“, po mirties dar keturiasdešimt dienų buvo žemėje ir ateidavo į savo namus, todėl visą tą laiką ten kabėdavo švarus rankšluostis ir dubuo su vandeniu, kad ji galėtų nusiprausti. Pomirtinis pasaulis buvo įsivaizduojamas įvairiai. Viena vertus, tai buvo pragaras ir rojus, kita vertus – tam

Skaitykite toliau..

Jihlavo katakombų slėpiniai

Mažo miestelio Jihlavo, esančio pietryčių Čekijoje, katakombos – tai vieta, apgaubta daugybės mįslių ir paslapčių, kurių šiuolaikinis mokslas kol kas negali išspręsti. Trijų aukštų požemiai, kurių bendras ilgis siekia dvidešimt penkis kilometrus, driekiasi po visu istoriniu miesto centru. Tyrėjų nuomone, Jihlavo katakombų statyba prasidėjo dar viduramžiais, XIII a. pabaigoje – XIV a. pradžioje. Iki šiol diskutuojama, dėl kokių priežasčių buvo pastatyti šie paslaptingi požemiai. Galbūt tai yra sidabro rūdos kasėjų veiklos pėdsakai arba savotiška prieglobsčių sistema, kurioje miesto gyventojai slėpėsi karų ir gaisrų metu. Bet kuriuo atveju, katakombų statyba buvo sunkus ir pavojingas darbas, ir kas žino, kiek viduramžių statybininkų buvo palaidota gyvų po granito griuvėsiais. Nenuostabu, kad ši niūri

Skaitykite toliau..

Suvaldytas Niujorko chaosas

Tai ne tik sena istorija, bet ir svarbus priminimas. XX amžiaus devintame dešimtmetyje Niujorkas buvo tikras košmaras. Kiekvieną dieną ten įvykdavo daugiau nei pusantro tūkstančio sunkių nusikaltimų. Per parą būdavo kelios žmogžudystės. Naktį gatvėse buvo pavojinga, o metro važinėti buvo rizikinga net dieną. Metro vagone plėšikai ir elgetos buvo įprastas reiškinys. Peronai buvo nešvarūs ir apšlapinti, apšviesti blankiu apšvietimu. Vagonuose buvo šalta, ant grindų mėtėsi šiukšlės, o sienos ir lubos buvo ištisai apipeckiotos grafičiais. Štai ką pasakojo apie Niujorko metro: „Aš atstovėjau ilgą eilę dėl žetono, bet kai bandžiau jį įmesti į turniketą, pastebėjau, kad monetų priėmėjas yra sugadintas. Šalia stovėjo benamis, kuris sugadino turniketą ir reikalavo, kad keleiviai jam asmeniškai

Skaitykite toliau..

Vaikai bronzos amžiaus šachtose

Archeologai papasakojo apie vaikų darbą bronzos amžiaus kasyklose. Klausimas apie tai, koks buvo vaikystė senovėje, mokslininkų vis dar yra pakankamai mažai ištirtas. Mokslinis leidinys surinko archeologų pasakojimus apie radinius, liudijančius apie vaikų darbą bronzos amžiuje ir netgi, tikėtina, paleolito laikotarpiu. Dar praėjusiame amžiuje, vykdant kasinėjimus Austrijos Halštato druskos kasyklose, buvo rasti vaikų batai ir kepurės, palikti ten maždaug prieš tris tūkstančius metų. Šie drabužiai privertė archeologus atkreipti dėmesį į vaikų darbo naudojimo senovės kasyklose reiškinį, ir iki šiol mokslininkams pavyko surinkti pakankamai įrodymų, kad bronzos amžiaus vaikai tikrai dirbo po žeme kartu su suaugusiaisiais, nors ir atliko specifines užduotis. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Galštate rasti palaikai rodo, kad jau šešerių

Skaitykite toliau..

Prieš 105 metus vyko Širvintų-Giedraičių kautynės (II)

(Tęsinys, pirmąją dalį skaitykite čia.) Tęsiame mėnesio temos, skirtos Širvintų-Giedraičių kautynėms, pasakojimą. Pirmąją dalį užbaigėme aukščiausiame įtampos taške, kai Lietuvos likimas pakibo ant plauko. Nepaisant atkaklios mažesnių lietuvių pajėgų kovos, 1920 m. lapkričio 17 d. lenkams pavyko stumtis į priekį. Taip jie dėjo dar vieną žingsnį arčiau Kauno, o tuo pačiu ir galutinės pergalės, kuri turėjo būti išpildyta Lietuvos prijungimu prie Lenkijos. Lietuviams reikėjo stebuklo, bet jie jo nelaukė – jie patys jį sukūrė. Lapkričio 18 d. vakarą ties Širvintomis buvo likę jau ne daugiau 400 lietuvių, kai lenkai tuo tarpu turėjo apie 1800 karių. Lietuviams neturint jokio rezervo, lenkai kas savaitę mainė priekinius dalinius. Lietuvių 7-ojo pėstininkų pulko karininkai tos

Skaitykite toliau..

Priešistorinių megalitų mįslės

Archeologai ir istorikai laužo galvas, spėliodami, kas gi buvo tos slaptingos moterys-mourės, pastačiusios įspūdingus megalitus Portugalijoje. Europoje esama legendų apie paslaptingas moteris, kurios statė akmeninius statinius – dolmenus ir kromlechus. Jų kūrėjos žmonėms suteikė derlingumą ir perteklių, išmokė žemdirbystės ir alaus darymo. Viskas, ko šios moterys prašė mainais, buvo šlakelis pieno.Kituose mituose jos buvo apibūdinamos kaip gyvatės, kurias saugojo jaučiai, jos galėjo prakeikti žmones ir sugėrė saulės energiją. Jos taip pat buvo vaizduojamos kaip gražios pusiau moterys-pusiau gyvatės arba pusiau moterys-pusiau jaučiai, jos saugojo dolmenus, mokėjo bendrauti su mirusiaisiais, audė saulės spindulius ir net buvo laikomos pasaulio kūrėjomis. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Archeologė Hena Lindstriom iš Helsinkio universiteto savo magistro darbe

Skaitykite toliau..

Muzikos unikumo pėdsakais

Visi žino, kad Volfgangas Amadejus Mocartas buvo gabus vaikas ir savo gyvenime nuveikė daug gero. Aprašyti visus jo poelgius neįmanoma, todėl verta paminėti įdomiausius. Jau vien tai, kad ketverių metų amžiaus būdamas jis parašė koncertą fortepijonui, rodė, kad jo tėvai buvo labai laimingi. Beje, kartą, kai vienas studentas priėjo prie jo ir paklausė, kaip parašyti simfoniją, Mocartas atsakė, kad jam geriau imtis ko nors lengvesnio. Studentas pasakė: „Bet jūs parašėte simfoniją būdamas vos devynerių metų!”, o Mocartas atsakė: „Aš niekieno neklausiau, kaip tai daroma”. Reikia pažymėti, kad nepaisant visų savo pasiekimų – akademiku jis tapo būdamas 14 metų – jis vis dėlto buvo vaikas. Kartą koncerto metu ant scenos išbėgo katė,

Skaitykite toliau..

Senovinės matricos slėpiniai

Praeitis… Kokia ji paslaptinga, kaip vilioja savo paslaptimis… Mokslininkai visame pasaulyje sprendžia mįsles, kurias mums paliko protėviai. Jie nori sužinoti, kaip gyveno žmonės prieš šimtmečius, kas jiems buvo svarbu, iš ko susidėjo jų gyvenimas, kokios kultūrinės tradicijos darė įtaką kasdienybei.Daug ką jau pavyko išsiaiškinti, tyrinėjant senas kronikas, folklorą ir archeologinius radinius. Tačiau nereikėtų save įtikinėti, kad mes viską žinome ir suprantame. Iš tiesų informacija yra fragmentiška ir dažnai nepatikima. O tai, kas mokykloje pateikiama kaip tiesa, pasikapsčius šiek tiek giliau, pasirodo, yra tik dar viena hipotezė, sukurta kažkieno, kuris turėjo geresnius įtikinimo įgūdžius nei jo kolegos.Kadangi laiko mašinos ar kokių nors jos analogų gamtoje nėra, tenka tenkintis tuo, ką turime.

Skaitykite toliau..

Neįmintos senųjų Parakaso gyventojų paslaptys

Tyrinėdamas senovės Parakaso kultūrą, egzistavusią Pietų Peru IV–III a. pr. m. e., archeologas Julio Telo atrado didelį nekropolį, kuriame buvo daugiau nei tris šimtus kapų, kurių amžius siekė ne mažiau kaip tris tūkstantmečius. Mokslininką nustebino tai, kad daugelis kaukolių buvo nenatūraliai ištemptos formos. Neseniai buvo atlikti nauji „Parakaso kaukolių“ tyrimai. DNR analizės rezultatai aiškiai rodo, kad tai nebuvo žmonės. O kas gi jie buvo?Nenatūraliai ištemptos kaukolės archeologams pasitaikydavo dažnai – jos buvo rastos Meksikoje, Egipte, Maltoje, Sirijoje, šiaurės Irake. Keistos anomalijos mįslė išaiškėjo, kai buvo rasta kūdikio mumija su prie galvos tvirtai pririštomis lentelėmis. Suprantama, kad vaikui augant, suspausta kaukolė deformuosis. Vėliau paaiškėjo, kad šis keistas paprotys iki šiol egzistuoja

Skaitykite toliau..

Romos įkūrimas: išgalvota legenda ir tikroji istorija

Romėnai patys pasakojo gražią legendą apie savo miesto įkūrimą. Albos-Longos mieste įvyko politinė intriga – karalius Numitoras buvo nuverstas savo brolio. O jo dukra, Reja Silvija, buvo paskirta vestalke, kad ji tikrai neturėtų įpėdinių. Tačiau naktimis pas gražią vestalkę ėmė lankytis pats dievas Marsas, nuo kurio ji pagimdė du sūnus – Romulą ir Remą. Vietoj to, kad juos paprasčiausiai nužudytų, piktas karalius Amulijus nuplukdė vaikus Tibro upe pintame krepšyje. Jie buvo išnešti į krantą ir išgyveno – juos išmaitino vilkė, o užaugino kėkštas ir pelėda. Tačiau vaikų charakteris dėl to tapo šiek tiek žvėriškas. Kai jie užaugo ir nusprendė įkurti miestą, jiedu smarkiai susiginčijo dėl to, kurioje konkrečiai vietoje jį

Skaitykite toliau..

Dievų pėdomis

Religija – tai ryškiausias tautos sielos įkūnijimas. Tautos dievai – tai jos pasaulėžiūros ir požiūrio į gyvenimą atspindys. Pavyzdžiui, germanų aukščiausiasis dievas Odinas buvo vaizduojamas kaip karys, o slavams aukščiausiasis dievas buvo Rodas – vaisingumo ir meilės simbolis. Tačiau mitinis personažas ne visada atspindi tos tautos, kurios vaizduotė jį sukūrė, charakterį. Pereidamas į kitą mitologinį pasaulį, jis prie savo ankstesnės reikšmės prideda dar vieną naują charakterį, priklausantį nuo tautos, kuri ją sukūrė, ir tautos, kuri priėmė svetimą dievybę. Kai gentis ėjo į karą su vėliavomis, ant kurių buvo pavaizduotas jų nematomas globėjas, išgąsdintas priešas priėmė į savo Olimpą grėsmingą dievybę, ir stengėsi ne tik ją nuraminti, bet ir pervilioti į

Skaitykite toliau..

Meilės deivės: mitologija ir tikrovė

Agresija ir meilė gyvūnams eina koja kojon. Nes prieš patenkindamas savo instinktą pratęsti giminę, daugumos rūšių patinas turi atlaikyti konkurenciją, kartais žiaurią, su kitais patinais. Karas dėl teritorijos – tai iš esmės siekis tapti stipresniu už kitus, laimėti konkurenciją ir gauti geriausią patelę ar daugiau patelių. Žmogus taip pat yra gyvūnas, todėl nenuostabu, kad žmogaus kultūroje išliko samprata, kad moteris yra ne tik malonumo teikėja, bet ir agresijos priežastis. Iš čia kyla daugybė senovės deivių, kurios yra atsakingos ir už meilę, ir už karą – Mesopotamijos Ištarė (Astarta), germanų Freja, keltų Morgana. Graikai ir romėnai atėmė iš šios figūros karingumą, pavaizduodami ją kaip Afroditę arba Venerą, tačiau jos vyru tapo tas

Skaitykite toliau..

Prieš 105 metus vyko Širvintų-Giedraičių kautynės (I)

Tai, kas vyko Lietuvoje šiomis dienomis prieš 105-erius metus, verta ne tik atskiro sukakties paminėjimo. Lemtingus Lietuvos likimui įvykius pasirinkome lapkričio mėnesio tema. Kalbame apie lapkričio 17–21 d. vykusias Širvintų-Giedraičių kautynes. Pasistengsime šių 4 dienų įkarštį sutalpinti į 2 pasakojimo dalis, stengdamiesi perteikti šios kovos ir jos aukų nuopelnus ir svarbą. Pirmąją pasakojimo dalį paskirsime priminti kautynių kontekstą ir atsistoti į tuo metu išgyventą lietuvių padėtį. Neramumai ir nesantaika tarp nepriklausomybes paskelbusių Lietuvos ir Lenkijos valstybių įsiplieskė išsiskyrus ateities vizijoms. Lenkijai matant Lietuvą kaip vis dar turėtos bendros unijinės valstybės dalį, o pastarajai siekiant žygiuoti visiškai nepriklausomu ir nevaržomu keliu, nesutarimų įtampa vis dažniau konsolidavosi į ginkluotus susirėmimus. 1920 m.

Skaitykite toliau..

Kalendorių virsmai amžių tėkmėje

Ne tik mokslininkams bei istorikams, bet ir dažnam praeities žinovui įdomu, kaip gi buvo skaičiuojami metai senovės Romoje?  Laiko skaičiavimas prasidėjo raštui atsiradus. Buvo nuolat stebimi gamtos reiškiniai, žvaigždės, ypač Mėnulis ir Saulė. Analizuojant Mėnulio judėjimą, pagal jo fazes pavyko nustatyti pirminį matmenį tolesniam laiko skaičiavimui – žemės parą. Šios buvo sudėtos į pilną ciklą, ir vidutiniškai susidarė trisdešimt parų. Po dvylikos ciklų pasikartodavo pirmasis. Taip atsirado metai. Mėnulio kalendoriai daugeliui tautų tarnavo ilgai, nors ir turėjo tam tikrų netikslumų. Kaip skaičiuoti metus, amžius, epochas? Kaip užfiksuoti šias dienas nuolatiniame ir stabiliame sąraše, su pradžia ir pabaiga? Tūkstančius metų žmonės įvairiose planetos vietose ieškojo atsakymo į šį klausimą. Tačiau jie taip ir nesutarė.

Skaitykite toliau..

REKOMENDUOJAM PRENUMERATORIAM:

Turino drobulės slėpiniai

Restauratorių sukurtas stebuklas – didinga Marienburgo (Malborko) pilis (II)

Ramybės, gamtos ir sakralumo darna, prisikėlusi iš nebūties (II)

Restauratorių sukurtas stebuklas – didinga Marienburgo (Malborko) pilis (I)

Ramybės, gamtos ir sakralumo darna, prisikėlusi iš praeities (I)

Šeštojo dešimtmečio baldai: stilingi, šiuolaikiški, tvirti, sunkūs ir brangūs

Cezaris: ne tik politikas ir karvedys, bet ir oratorius bei rašytojas

Rasputinas – fatališkas istorijos personažas

Vaizduotę pranokstanti architektūros didybė

Gdansko rotušės puošmenys

Pirmojo popiežiaus bazilikos didybė

Vatikano muziejaus lobiai ir slėpiniai (II)

Vatikano muziejaus lobiai ir slėpiniai (I)

Sakraliosios Gietšvaldo įdomybės

Stulbinantis senovės meistrų sugebėjimų liudytojas Gdansko rotušėje

Užburianti Gieštvaldo didžiūnės puošyba

„Panem et circences!” („Duonos ir žaidimų!”)

Gintaro stebuklų lobynas Gdansko malūne (II)

Allenšteino aidai Olštyno dabartyje

Prūsiškai lenkiškas Elblongo žavumas

Žavios Milano akimirkos (II)

Panoramų rojus Elblongo bažnyčios bokšte

Milijono verta akimirka, kurią neįamžinau, ir to nesigailiu

Gintaro stebuklų lobynas Gdansko malūne (I)

Svečiuose pas Didįjį kryžiuočių ordino magistrą

Dangų remiančios Elblongo didžiūnės slėpiniai ir grožybės

Sakralumo aidai Olivos altorių šešėlyje

Dangų remianti gotikos gigantė Gdansko širdyje

Svečiuose pas Veličkos druskų kasėjus (II)

Sakralusis Liškiavos perliukas

Svečiuose pas Veličkos druskų kasėjus (I)

Gimęs viduramžiais, bet mano vienmetis – Marienburgo dičkis

Veličkos požemių magija (II)

Šventos Kotrynos didybė ir vargai Gdanske

Iš griuvėsių prikeltas sakralusis feniksas – Malborko pilies bažnyčia

Veličkos požemių magija (I)

Gotikos galiūnės didybė Olštyne

Pasaulio stebuklo „giminaitis” Sopote

Naikintuvų flotilė Milano palubėje

Karališkosios Vavelio didybės aidai (III)

Viduramžius menantys Sforcos pilies rūmai

Karališkosios Vavelio didybės aidai (II)

Sforcos rūmų arsenalas

Karališkosios Vavelio didybės aidai (I)

Brerų rūmų perliukas – Astronomijos muziejus

Kraičio skrynių slėpiniai Arklio muziejuje

Mdinos katedros muziejaus grožybės

Sakralusis Romos perliukas – šv. Petro bazilika

Žavi Jūrmalos pažiba – Kemeriai (II)

Krokuvos praeitis ir senamiesčio grožybės

Krokuvos senamiesčio pažiba – švč. Mergelės Marijos bazilika

Vavelio lobyno grožybės

Balsio apylinkių įdomybės

Vavelio kunstkameros lobiai Krokuvoje

Žavingas Jūrmalos perliukas – Kemeriai

Pasivaikščiojimas spalvingoj Vilniaus praeity XX a. pradžioje

Kerinti gražuolė Tatrų papėdėje – Zakopanė

Svečiuose pas Jo Šventenybę: Jono Pauliaus II vardo muziejus Vavelyje

6000 metų menantis miestas-tvirtovė Mdina (I)

Tūkstantis druskinių be druskos Druskininkuose

Vienuolių giesmės po viduramžių Krokuvos skliautais

Svečiuose pas kardinolą Karolį Voitylą

Sukriošėlis, sovietų imperiją griovęs neveiklumu

Japonijos sodų magija Žemaitijos glėbyje

Atogrąžų tankumynai Kopenhagos sodo oranžerijoje

Naujam gyvenimui prikelta Siesikų galiūnė

Angelo pilies Amžinajame mieste slėpiniai

Svečiuose pas Vavelio smaką Krokuvos urvuose

Piotro Mašerovo žūtis: aplaidumo pasekmė ar klastinga žmogžudystė?

Sovietinės imperijos kurpėjų lemtys

Šlovingų pergalių aidai Vavelio skliautuose

Imperatoriškosios Karakalos pirtys

Kelionė užsienin pro geležinę uždangą

Senesnė už Stounhendžą ir Egipto piramides Džgantija

Tūkstantmečio Tynieco vienuolyno žavesys II

Automobilis sovietmečiu – prabanga ir rūpestis

Margas „gazovikų” namo kontingentas amžiaus pabaigoje

Sakralioji Krokuvos viduramžių puošmena

Sovietinių prekeivių turtai iš puvėsių ir apgavysčių

Vieta, kur sovietmečiu galėjai nusipirkti dešrą!

Nuotykiai traukiniuose prieš trisdešimtį metų

Kraugerė hidra, be gailesčio rijusi ir save

Iškalbingos praeities globėja Krokuvos širdyje

Kūčios be Kalėdų, bet su Naujaisiais

Angelo pilis, saugojusi imperatorius ir popiežius

Tūkstantmečio Tynieco vienuolyno žavesys

Viduramžių aidas karalių mieste

Sakralusis Maltos perliukas – Ta’ Pinu bazilika

Kaip samovaras ir palydovas pralaimėjo varžybas skalbyklei bei šaldytuvui
Istorijos atgarsiai
Redakcija AIDAI.LT

Kerų knygos (I)

Nuo seniausių laikų žmones traukė galimybė pasinaudoti tam tikromis slaptosiomis žiniomis, kad įgytų valdžią, turtus ar taptų įšventintaisiais. Ir šios

Skaitykite toliau..
2025-12-07 Komentarų: 0
Būties margumynai
Redakcija AIDAI.LT

Anapusiniai gaivalai

Senovėje kartais sakydavo, kad kažkieno namuose yra „negera“: įprastai tai reiškė įvairius antgamtinius reiškinius – poltergeistą, vaiduoklius, velniavą… Tačiau kartais

Skaitykite toliau..
2025-12-07 Komentarų: 0
Žiloje senovėje
Redakcija AIDAI.LT

Septynvarčiai Tėbai

Miestas-mįslė, apgaubtas legendomis – Tėbai – gyvenvietė centrinėje Graikijos dalyje, kuri buvo nuolat apgyvendinta penkis tūkstantmečius. Tai buvo svarbus Mikėnų

Skaitykite toliau..
2025-12-06 Komentarų: 0
Istorijos atgarsiai
Redakcija AIDAI.LT

Gamtą mylėję jos vaikai

Indėnai nepadarė žalos Amerikos gamtai iki pat europiečių atvykimo: čiabuviai, kurie pastaruosius keturiolika tūkstančių metų gyveno šiaurės rytinėje JAV dalyje,

Skaitykite toliau..
2025-12-06 Komentarų: 0
Žiloje senovėje
Redakcija AIDAI.LT

Susitikimas su dinozaurais

Prieš milijonus metų jie viešpatavo planetoje ir, kaip mano mokslininkai, išnyko dar gerokai prieš žmogaus atsiradimą. Dabar dinozaurus galima pamatyti

Skaitykite toliau..
2025-12-06 Komentarų: 0
Svečiose šalyse
Redakcija AIDAI.LT

Velykų salos mįslės

Atokioje ir paslaptingoje Velykų saloje, esančioje Ramiajame vandenyne, yra bemaž devyni šimtai akmeninių statulų, vadinamų moai. Šias didingas figūras senovės

Skaitykite toliau..
2025-12-06 Komentarų: 0
Būties margumynai
Redakcija AIDAI.LT

Jūros smakas

Susidomėjimas šia paslaptimi nemažėja, o neseniai jis atgijo dėl straipsnio, kurį du jūrų tyrinėtojai pristatė prestižiniame bendrame Amerikos ir Kanados

Skaitykite toliau..
2025-12-06 Komentarų: 0
Scroll to Top

SUSISIEKITE