AIDAI

Straipsniai
Search
PRENUMERATA
Search
Straipsniai

Paslaptingosios ledi šmėkla

Airijos pakrantėje, Dublino grafystėje, stūkso Ardgilano pilis. Jos apylinkės alsuoja senove: šimtamečiai medžiai, marmuriniai laiptai, senovinio parko tyla, iš kurio matosi šaltas ir neramus Airijos kanalas. Tačiau už šio grožio slepiasi istorija, nuo kurios nugarą nupurto šiurpuliukai. Čia, tarp alėjų ir akmeninių arkų, gyvena moters, vardu ledi Langada, vaiduoklis – vienas tragiškiausių ir baugiausių Airijos folkloro personažų. Pasak legendos, ledi Langada buvo jauna moteris iš kilmingos šeimos, kurios likimas buvo žiaurus ir neteisingas. Manoma, kad ji buvo įsimylėjusi jūreivį, ir jų slapti susitikimai vyko pakrantėje netoli pilies. Tačiau priešiškumas ir pavydas suvaidino lemiamą vaidmenį. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Vieną naktį, kai jūra buvo apgaubta rūko, Langada buvo apgauta ir atviliota

Skaitykite toliau..

Dievo karvytės nuodai

Dievo karvytė: visi jos bijo, išskyrus žmones, mat nuodingas jos kraujas, o dar ir stulbinantis apetitas. Ką jūs manote apie dievo karvytes? Vertinate jas už augalų apsaugą nuo kenkėjų ar šypsodamiesi jas vejate? Bet kuriuo atveju, daugumos gyvūnų požiūriu jūsų elgesys atrodo keistas. Beveik visi kiti gyvūnai jų bijo arba nekenčia. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Tokiems kenkėjams kaip amarai, skydamariai ir voratinkliniai erkeriai, dievo karvytės yra dėmėti ir apvalūs žudikai, godūs ir negailestingi. Vieno vabalo pakanka, kad sunaikintų visą koloniją, nes jis per dieną gali suėsti iki šimto vabzdžių!Netgi skėriai, saugantys amarus, negali susidoroti su šiuo vabalu. Jo tvirti sparneliai dengia beveik visą kūną, o galingos žiaunos leidžia nukąsti skėrio koją.

Skaitykite toliau..

Mistika ir detektyvu perpintas sukto berniuko likimas

Ši keista istorija su mistikos ir politinio detektyvo elementais prasidėjo 1620 m. pavasarį, kai trylikametis Viljamas Peris iš Bilsono pietų Stafordšyre ėmė elgtis labai neįprastai… Iš pradžių paauglys tapo uždaras, nustojo lankyti mokyklą ir bažnyčią. Netrukus jį pradėjo kankinti demoniški priepuoliai, kurių metu jis mušė save, ritinėjosi ant grindų ir burbuliavo nesuprantamus užkeikimus. Kai jam tapdavo lengviau, jis atgaudavo sąmonę ir apkaltindavo kaimynę Džeinę Klark (pasak kitų šaltinių, moters vardas buvo Džoana Kok) raganavimu ir velniško prakeiksmo užtraukimu. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Skubiai surinkta visuomeninė komisija, sudaryta iš gerbiamų kaimo gyventojų ir vietos kunigo, turėjo atlikti tyrimą ir patvirtinti apsėdimo faktą. Kai į Viljamo namus atvedė įtariamąją, kad ji galėtų būti

Skaitykite toliau..

Drakulos buveinės slėpiniai

Brano pilis, kurioje, pasak legendos, gyveno grafas Drakula, yra labai sena. Ji buvo pastatyta dar XIV a. pabaigoje – 1382 m. Pilies užduotis buvo saugoti Turku upės slėnį, kuriame buvo Transilvanijos ir Valakijos siena, garsėjusi savo pavojingumu ir nuolatiniais neramumais. Pilis buvo pastatyta ant uolos viršaus, todėl buvo nepasiekiama ir iš jos atsivėrė puikus vaizdas – nė vienas priešas negalėjo praeiti. Pati pilis yra labai neįprasta gynybiniams statiniams – trapecijos formos. Keturi aukštai ir labirintai iš kambarių bei koridorių viduje – turbūt ideali vieta tapti legendos buveine. Požeminiai labirintai buvo naudojami, pavyzdžiui, kaip kalėjimas. O daugybė slaptų požeminių perėjimų veda už pilies ribų, leisdami ištrūkti apgulties atveju. Pasak legendos, vidiniame

Skaitykite toliau..

Barbariško enkavėdistų siautėjimo irštva – ledinis Solovkų lageris

Diktatorių pasaulyje netrūksta. Vienas pūpso Šiaurės Korėjoje, kitas – mūsų kaimynystėje, trečias apsimuturiavęs turbaną Irane pasakoja paistalus pamaldžioms moterėlėms. Tačiau tik vienas kildinamas iš labiausiai nusikalstamos XX amžiaus organizacijos – (V)ČK-OGPU-NKVD-MGB-KGB. Pavadinimai laikui bėgant keitėsi, nesikeitė tik šios sadistų ir pusžmogių gaujos moto – besąlygiškas kitaminčių naikinimas, nepamirštant juos pirma kankinti ir šlykščiausiai išsityčiojant. Todėl nekelia nuostabos faktas, kad NKVD-KBG auklėtinis sukėlė didžiausią Europoje (ir pasaulyje) karą XXI amžiuje, žmonijai, rodos žengiant pažangos linkme ir atsisakant karų beprotybės. Visgi, norėdami perprasti nusikalstamos vagių ir melagių gaujos vadeivos psichologiją, turime grįžtelėti atgalios visą šimtmetį – į pradžią barbariško teroro prieš sovietų imperijos piliečius. Keliausime į stalininio GULAG’o pirmtako – Solovkų lagerio

Skaitykite toliau..

Antroji Gorbačiovo galva

Laikas bėga sparčiai, ir praėjo jau keturi dešimtmečiai nuo 1985-ųjų, kuriais sovietų imperijos vairą perėmė tauškalius Michailas Gorbačiovas. Užkopęs valdžios olimpan, šis veikėjas vargiai nutuokė, kad, rodos, nesugriaunamam tautų kalėjimui gyvuoti buvo likę vos keli metai. Ekonomines problemas Gorbačiovas bandė užtušuoti jo inicijuota „perestroika” („pertvarka”, rus.), „glastnost” („viešumu”, rus.), „uskorenije” („greitėjimu”, rus.), „pliuralizm” („nuomonių įvairove”) ir kitais populistiniais lozungais. Beje, kalbant apie užtušavimą (arba retušavimą), verta prisiminti, kad sovietijoje nebuvo nieko įprasto, jei represuoto žmogaus veidas būdavo ištrinamas iš kolektyvinių nuotraukų: stalininio teroro metais iš tokių fotografijų mikliai „dingdavo” tai vieno, tai kito sušaudyto NKVD vaduko ar lagerin išsiųsto politinio veikėjo veidai. Tiesa, yra nutikęs ir kitokio pobūdžio atsitikimas: iš

Skaitykite toliau..

Kryžiaus žygiai (VI)

(Tęsinys, pirmas dalis skaitykite čia.) Ketvirtojo kryžiaus žygio metu popiežystė slapta rėmė kryžiuočių žygį į Konstantinopolį. Veidmainiškai pasmerkusi kryžiuočių sunaikinimą „krikščioniškiausios Bizantijos“, popiežystė tuo pačiu metu visais būdais stengėsi pasinaudoti šiuo sunaikinimu savo teokratinės programos įgyvendinimo labui.Bizantijos bažnyčios vadovu buvo paskirtas naujas Konstantinopolio patriarchas, katalikų bažnyčios atstovas, siekęs vietos graikų ir slavų gyventojams primesti bažnyčios sąjungą su katalikybėmis.Nuo XII a. pabaigos Romos popiežius Inokentijus III (1198–1216), kurio valdymo laikotarpiu popiežystė pasiekė didžiausią įtaką Vakarų Europos šalyse, vėl pradėjo skelbti kryžiaus žygius, suteikdamas savo palaiminimą kryžiuočių užkariautojams Artimųjų Rytų ir Baltijos šalyse. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Lotynų imperijoje, kaip ir ankstesnėse kryžiuočių valstybėse, vyravo feodalinė tvarka, ir ji buvo valdoma pagal

Skaitykite toliau..

Vidmantas Vitkauskas. Antano Lukšos priesakas „Toliau laikyti frontą!” – gyvas

Antanas Lukša gimė 1923 m. gegužės 31 d. Juodbūdžio kaime Veiverių valsčiuje Simono Lukšos ir Onos Vilkaitės Lukšienės šeimoje. Mokėsi Veiverių progimnazijoje ir Kauno „Aušros“ berniukų gimnazijoje. Vėliau baigė Kauno mokytojų seminariją ir dar studijavo Vytauto Didžiojo universitete geodeziją. Pirmaisiais pokario metais Antanas Lukša mokytojavo Veiverių, vėliau Kaišiadorių vidurinėse mokyklose. Po kiek laiko, užsirekomendavęs kaip gabus ir energingas darbuotojas, Antanas buvo paskirtas Žaslių vidurinės mokyklos direktoriumi. Deja, pedagoginis-vadybinis darbas truko neilgai. Antano Lukšos lemtingas apsisprendimas Kaip ir daugeliui to meto ir to amžiaus jaunuolių, Antanui teko apsispręsti: likti paklusniu režimo sraigteliu ar tapti kovotoju už Lietuvos laisvę. Ir Antanas apsisprendė. Apsisprendė kovoti. Kaip ir kiti jo broliai – Jurgis, Juozas

Skaitykite toliau..

Smėlio dykynes pavertęs klestinčia valstybe

Jis užaugo ten, kur nebuvo nei asfalto, nei elektros, nei miestų įprasta šio žodžio prasme. Tik smėlis, karštis, retos oazės ir gentys, gyvenančios pagal įstatymus, kurie nesikeitė šimtmečius. Niekas nesitikėjo, kad būtent čia prasidės viena iš įspūdingiausių XX amžiaus transformacijų. Šis žmogus nelankė mokyklos ir neturėjo universiteto diplomo. Jo išsilavinimas susidėjo iš Korano, žodinių tradicijų, genčių istorijos ir ilgų pokalbių su vyresniaisiais prie laužo. Jis anksti suprato paprastą tiesą: valdžia – tai ne teisė imti, o pareiga duoti. Būtent šis supratimas vėliau pakeis viso regiono likimą. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Kai 1966 m. jis tapo Abu Dabio valdovu, emyratas buvo skurdus ir izoliuotas. Nafta jau buvo atrasta, bet beveik neveikė

Skaitykite toliau..

Bronzinių ginklų pergalė prieš geležinius

Kadešo mūšis – vienos didžiausių senovės kautynių. Jis tapo svarbiausiu etapu ilgame dviejų bronzos amžiaus supervalstybių – Egipto ir Hetitų karalystės – priešiškume. Įprastai mūšis datuojamas 1274 m. pr. m. e., nors istorikai nėra visiškai tikri. Mūšis vyko prie Kadešo tvirtovės, esančios šiuolaikinės Sirijos teritorijoje. Galima sakyti, kad šis mūšis užbaigė bronzos amžių – kautynėse hetitai jau masiškai naudojo geležinius ginklus. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Jėgų pasiskirstymas Egiptiečių žygis į Kadešą įvyko penktaisiais Ramzio II, vieno iš didžiausių Egipto faraonų, valdymo metais. Užėmus sostą, jis iš karto parodė esąs energingas ir valingas valdovas. Sustiprinęs savo valdžią, jis pradėjo ruoštis žygiui prieš savo pagrindinį priešą – Hetitų karalystę.Ramzis smarkiai padidino kariuomenės skaičių.

Skaitykite toliau..

Stulbinantis eksperimentas psichiatrijos apsuptyje

Įsivaizduokite, kad jus per klaidą paguldė į psichiatrijos ligoninę. Kaip įrodytumėte, kad esate sveiko proto? Šis klausimas skamba kaip juokelis. Kol nesužinosite apie realų eksperimentą, kuris parodė, kaip lengvai įprastą žmogų galima paversti diagnoze. 1973 m. psichologas Deividas Rosenhanas, susijęs su Stanfordo universitetu, atliko tyrimą. Jis nusiuntė aštuonis sveikus žmones į psichiatrijos ligonines JAV. Šie žmonės nesirgo psichikos sutrikimais. Jų užduotis buvo labai paprasta: atvykti į pirminę konsultaciją ir pasakyti vieną frazę – kad jie tariamai girdi balsus. Daugiau nieko nereikėjo vaizduoti. Jokių keistų veiksmų. Jokių spektaklių. Tik šį nusiskundimą patekimo metu. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Po to, kai jie buvo paguldyti į ligoninę, jiems buvo duotos aiškios instrukcijos: elgtis

Skaitykite toliau..

Gudrutį paviliojusi loterija

XX amžiaus pabaigoje Amerika buvo įsitikinusi, kad gyvena sąžiningoje pasakoje. Kiekvienais metais „McDonald’s“ rengė akciją „Monopoly“, kurioje kiekvienas galėjo nusipirkti mėsainį, nuplėšti lipduką ir staiga tapti milijonieriumi. Televizija rodė laimingus žmones su milijonų vertės čekiais, laikraščiai rašė įkvepiančias istorijas, o žmonės visoje šalyje tikrino stiklines ir bulvyčių dėžutes vildamiesi, kad laimė gali būti tiesiog paketo dugne. Tačiau už šios „loterijos visiems“ kulisų beveik dešimt metų sėdėjo vienas žmogus, kuris iš anksto žinojo rezultatą. Jo vardas buvo Džeromas Džeikobsonas. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Jis nebuvo nusikaltėlių pasaulio genijus ir neatrodė kaip kino filmo piktadarys. Tylus, nepastebimas, vidutiniokas amerikietis. Buvęs policininkas, vėliau dirbęs rangovų kompanijoje, atsakingoje už „Monopoly“ laimėjusių bilietų saugumą ir

Skaitykite toliau..

Slaptiningasis Sniego žmogus

Skeptiškai žiūrintys į Sniego žmogaus egzistavimo koncepciją, neretai pabrėžia, kad niekur  nerandama sniego žmogaus skeletų ar bent jų dalių. Sniego žmogus nėra toks jau ir nepasiekiamas. Jį mato daug žmonių, jis palieka visiškai materialius pėdsakus. Jį pavyko sugauti. Praeityje buvo rasta ir lavonų. Vis dėlto nė viename pasaulio muziejuje nėra nei jo iškamšos, nei skeleto. Ar gali būti taip, kad didelis ir netgi ne itin retas gyvūnas po mirties nepalieka tyrimams prieinamo kaulinio medžiagos? Klausimas apie kaulus yra toks svarbus, kad jį reikėtų aptarti atskirai. Atkurdami buvusių biosferų išvaizdą, paleontologai, evoliucionistai, archeologai remiasi materialiais išnykusių gyvūnų liekanų radiniais. Šių radinių visuma vadinama paleontologine kronika. Manoma, kad ji tikrai atspindi tai, kas

Skaitykite toliau..

Nepaaiškinami fenomenai (II)

(Tęsinys, pirmą dalį skaitykite čia.) Šiuolaikinio mokslo raida ir jo pasiekimai verčia žmogų vis labiau tikėti, kad mokslas gali paaiškinti viską, kas vyksta mūsų planetoje ir visatoje. Daugelis pasaulio reiškinių turi mokslinį paaiškinimą, tačiau ne visi pasitaikantys reiškiniai gali būti paaiškinti šiuolaikinėmis mokslinėmis teorijomis.Pavyzdžiui, mokslas dar negali duoti aiškaus atsakymo į klausimą apie visatos susidarymo procesą. Mokslas taip pat negali paaiškinti, kaip susiformuoja religiniai įsitikinimai. Jei žengsime į antgamtinį pasaulį, pamatysime neįprastus reiškinius, kurių negalima paaiškinti šiuolaikiniu mokslu, nes moksliniai metodai netinka tokiems reiškiniams matuoti ar tirti. Pažvelkime į kai kuriuos iki šiol nepaaiškinamus reiškinius ir supraskime, kad pati gamta yra stebuklas, ir kad daug kas vis dar lieka mįsle.

Skaitykite toliau..

Kryžiaus žygiai (V)

(Tęsinys, pirmas dalis skaitykite čia.) 1144 m. kryžiuočiai buvo priversti palikti Edesą, kurią užėmė Mosulo emyras. Edesos grafystės praradimas išsyk ir smarkiai pablogino kryžiuočių valdas Rytuose. Katalikų bažnyčia vėl paskelbė kryžiaus žygį. Prancūzijos karaliaus Liudviko VII ir Vokietijos imperatoriaus Konrado III vadovaujami buvo pradėti antrieji kryžiaus žygiai į Artimuosius Rytus (1147–1149 m.). Tačiau šis žygis kryžiuočių atžvilgiu baigėsi visiška nesėkme. Tokia pat nesėkmė baigėsi ir tuo pačiu metu vykusiu kryžiaus žygiu į Polabijos žemes, kur nukreipė dalį vokiečių feodalų. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Antroje XII a. pusėje Jeruzalės karalystei grėsmė ėmė kilti ne tik iš šiaurės ir šiaurės rytų, bet ir iš pietų.Po Fatimidų dinastijos žlugimo Egipte (1171 m.), kai

Skaitykite toliau..

Paslaptingasis Vevelsburgas

Vestfalijoje, į pietus nuo Paderborno, yra paslaptingasis Vevelsburgas – „Vestfalijos Gralio pilis“. XX a. trečiajame dešimtmetyje pilies durys vėl buvo atvertos dėka Karlo Marijos Viliguto, taip pat žinomo Vaistoro vardu. Tuo metu Viligutas dalyvavo planuojant pilies rekonstrukcijos darbus „pasaulio centre“. Senovės Vestfalijos legenda apie „Mūšį prie baltojo beržo“ apie šią pilį pasakoja taip: „Kariuomenė, artėjanti prie Vestfalijos plačiu keliu iš rytų, bus visiškai sunaikinta kontrataka iš vakarų „paskutiniame didžiajame mūšyje“. Tai buvo apokaliptinis įvykis. Legenda apie „Mūšį prie baltojo beržo“ vėl pažadino susidomėjimą senovės pilimi, esančia į pietus nuo didžiojo kelio minėtos srities viduryje. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Rekonstrukcijos metu šiaurinėje Vevelsburgo bokšto dalyje buvo įrengtos dvi kultinės patalpos. Viena

Skaitykite toliau..

Lanseloto ištikimybės ir meilės dilema

Legendos apie karalių Artūrą, jo karį – galingąjį Lanselotą, bei tragišką meilės trikampį, kurį jie sudarė kartu su karaliene Gineverė, išlaiko savo žavesį, nors praėjo daugiau nei aštuoni šimtmečiai nuo tada, kai jos buvo pirmą kartą papasakotos. Šie pasakojimai išlieka viduramžių simboliais, pakurstydami romantiškus tolimos epochos, kupinos riterių drąsos ir dvaro galantiškumo, vaizdinius. Taigi, kas buvo Lanselotas? Žmonių išgalvotas personažas? Ar po galantiško riterio kauke slėpėsi realus žmogus iš kūno ir kraujo? (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Pasak legendų, Lanselotas gimė karališkoje šeimoje šiuolaikinės Prancūzijos teritorijoje, Bretanės provincijoje. Tėvai – karalius Banas ir karalienė Eleina – krikšto metu jam davė vardą Galahadas. Jo vaikystė buvo be rūpesčių iki tol, kol tėvo žemes

Skaitykite toliau..

Nepaaiškinami fenomenai (I)

Šiuolaikinio mokslo raida ir jo pasiekimai verčia žmogų vis labiau tikėti, kad mokslas gali paaiškinti viską, kas vyksta mūsų planetoje ir visatoje. Daugelis pasaulio reiškinių turi mokslinį paaiškinimą, tačiau ne visi pasitaikantys reiškiniai gali būti paaiškinti šiuolaikinėmis mokslinėmis teorijomis. Pavyzdžiui, mokslas dar negali duoti aiškaus atsakymo į klausimą apie visatos susidarymo procesą. Mokslas taip pat negali paaiškinti, kaip susiformuoja religiniai įsitikinimai. Jei žengsime į antgamtinį pasaulį, pamatysime neįprastus reiškinius, kurių negalima paaiškinti šiuolaikiniu mokslu, nes moksliniai metodai netinka tokiems reiškiniams matuoti ar tirti. Pažvelkime į kai kuriuos iki šiol nepaaiškinamus reiškinius ir supraskime, kad pati gamta yra stebuklas, ir kad daug kas vis dar lieka mįsle. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.)

Skaitykite toliau..

Kryžiaus žygiai (IV)

(Tęsinys, pirmas dalis skaitykite čia.) Rytuose susiformavo keturios kryžiaus karų valstybės: Edeso grafystė, kuriai vadovavo Gotfrido Buloniečio brolis Balduinas, Antiochijos kunigaikštystė, užimta Boemundo, Tripolio grafystė, atitekusi Raimondui Tulūziečiui, ir Jeruzalės karalystė, kuriai trys pirmosios kunigaikštystės formaliai buvo vasalinės. Jeruzalės karalystei vadovavo Gotfridas Bulonietis. Kryžiuočių užkariautoje teritorijoje toliau vyravo feodalinė tvarka. Visa Jeruzalės karalystės teritorija buvo padalyta į feodus, už kuriuos kryžiuočių riteriai atliko karinę tarnybą. Kiekvienas toks feodas buvo dvaras arba keli dvarai, padalyti į mažus žemės sklypus, kuriuose dirbo baudžiauninkai. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Vietiniai valstiečiai – arabai ir sirai – buvo palikti baudžiavos sąlygomis, o laisvieji buvo prievarta paversti baudžiauninkais. Valstiečiai už savo sklypus feodaliniam dvaro savininkui mokėjo feodalinę

Skaitykite toliau..

Kliurkomis persunktas sovietinis serialas apie nacius

Sovietijos kinematografas bene tris dešimtmečius po Antrojo pasaulinio karo pabaigos nacistus vaizdavo naiviais kvaileliais, dėl savojo žioplumo ir prapylusiais WWII batalijas. Valstybės valstybėje – Valstybės saugumo komiteto (KGB) – šefas Jurijus Andropovas visą profesinį gyvenimą nuožmiai konkuravo su sovietų imperijos vairininko Leonido Brežnevo draugu, VRM vadovu Nikolajumi Ščiolokovu. Pastarasis dosniai finansavo televizijos serialą „Tyrimą atlieka žinovai”, skambiai gyrusį sovietinės milicijos nuopelnus, nors tikrumoje tai buvo korupcijos ir melo – kaip ir visa imperija – persunkta institucija.  Vildamasis švelninti visuomenėje susiformavusį prastą šleifą, besivelkantį paskui KGB dar nuo kraugeriškos NKVD (KGB pirmtakės) laikų, Andropovas užsakė sukurti serialą apie sovietinį šnipą Isajevą, dar nuo 1933-ųjų veikiantį pačioje nacių irštvoje – SD (saugumo

Skaitykite toliau..

Nepatogioji istorija

Istorija, apie kurią nepatogu kalbėti, bet ir tylėti apie ją negalima. Kai europiečiai pirmą kartą išsilaipino Amerikos krantuose, jie nerado „tuščią žemyną“. Čia gyveno milijonai žmonių – su savo kalbomis, kultūromis, ūkio sistemomis, tikėjimais ir pasaulio samprata. Tai buvo sudėtingos, gyvos visuomenės, egzistavusios dar gerokai prieš svetimšalių atvykimą. Tada prasidėjo tai, kas šiandien vis dažniau vadinama ne „įsisavinimu”, o tikra katastrofa. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Nuo XVI a. iki XX a. pradžios Šiaurės Amerikos čiabuvių skaičius sumažėjo nuo milijonų iki šimtų tūkstančių. Žmonės mirdavo nuo iš išorės atneštų ligų, smurto, bado, prievartinio perkėlimo ir įprasto gyvenimo būdo sunaikinimo. Jų žemės buvo paskelbtos „niekeno“, o jie patys – kliūtimi „pažangai“. Tų įvykių

Skaitykite toliau..

Spragtuko istorija

E. T. A. Hofmano pasaka „Spragtukas ir pelių karalius“ tapo pagrindu visame pasaulyje žinomam Čaikovskio baletui (1892 m.), daugeliui animacinių filmų, filmų ir žaidimų. Juokingas medinis kareivėlis tapo pasauliniu Naujųjų metų ir Kalėdų simboliu. Spragtuko protėviai atsirado iš pačio paprasčiausio daikto – riešutų gnybtuvų dar XIV amžiuje. Tuo metu tai buvo paprastas svertų ir varžtų mechanizmas, niekaip nesusijęs su gyvuoju vaizdiniu. Paprastai jie buvo gaminami iš medžio, bet kartais ir iš žalvario, ketaus ar net porceliano. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) XVII a. riešutų skaldytuvų formos tapo sudėtingesnės. Meistrai gamino keistų formų riešutų skaldytuvus, kurie atrodė kaip gyvūnai ir žmonės. Tokie naudingi suvenyrai paplito Austrijoje, Šveicarijoje, Italijoje. Tradicijų užgimimas: XIX a. Vokietijoje atsirado

Skaitykite toliau..

Įveikę Alkatrazą

1962 m. birželio mėnesį trys kaliniai įvykdė pabėgimą, kuris iki šiol vadinamas vienu drąsiausių Amerikos nuotykių. Be peilių, be smurto, be bendrininkų išorėje. Tik kantrybė, išradingumas ir trys galvos, kurios niekada nepriklausė žmonėms. Veiksmo vieta – Alkatrazas. Salos kalėjimas, skirtas ne viltims, o kapituliacijai. Ledinis vanduo aplink, smarkios srovės, akmeninės sienos, režimas, dėl kurio daugelis prarado ne tik charakterį, bet net mintį apie laisvę. Legenda apie Alkatrazą buvo paprasta: patekęs čia, atgalios negrįši. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Tarp kalinių buvo Frenkas Morisas – protingas, susikaupęs, turėjęs pabėgimų patirties ir įprotį ieškoti silpnų vietų. Šalia – broliai Džonas ir Klarensas Englinai, užaugę Floridoje ir garsėję tuo, kad nebijojo vandens. Jie pastebėjo

Skaitykite toliau..

Iškastinis kuras – jau senovės Graikijoje?

Ar gali būti, kad senovės graikai naudodavo iškastinį kurą dar prieš tris tūkstančius metų? Tarptautinė archeologų grupė nustatė, kad prieš daugiau nei 3300 metų mikėniečiai krosnis kūrendavo anglimi. Tai seniausias žinomas iškastinio kuro naudojimo atvejis Europoje. Tyrimas, paskelbtas gruodžio viduryje moksliniame žurnale, šį laikotarpį atitolino beveik tūkstantmečiu. Mokslininkai taip pat pateikė ryškų vaizdą apie aukštai išsivysčiusias civilizacijas, kurios egzistavo Viduržemio jūros regione vėlyvojo bronzos amžiaus laikotarpiu ir nebuvo tokios archajiškos, kaip gali atrodyti. Mokslininkai padarė šį atradimą analizuodami bronzos amžiuje visame Viduržemio jūros regione gyvenusių žmonių dantis: mikėnų iš Tirifo Peloponeso ir Chanjos Kretoje, hetitų iš Alalacho šiuolaikinėje Turkijoje, kanaaniečių iš Megidono Izraelyje ir senovės egiptiečių iš Nilo slėnio. (Visą apybraižą

Skaitykite toliau..

Majų astronomija

Majų civilizacijoje  ypatingą reikšmę turėjo Veneros planeta. Senovės majai buvo aistringi astronomai, užrašydami ir interpretuodami kiekvieną dangaus aspektą. Jie tikėjo, kad dievų valią ir veiksmus galima perskaityti iš žvaigždžių, mėnulio ir planetų, todėl skyrė tam laiko, o daugelis jų svarbiausių pastatų buvo pastatyti atsižvelgiant į astronomiją. Majai tyrinėjo saulę, mėnulį ir planetas, ypač Venerą. Majų astronomijos klestėjimas buvo VIII amžiuje po Kristaus, o IX amžiaus pradžioje majų stebėtojai paskelbė astronomines lenteles, kuriose buvo atsekamas dangaus kūnų judėjimas, ant specifinio pastato sienų Ksultune, Gvatemaloje. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Lentelės taip pat yra Drezdeno kodekse – knygoje, parašytoje ant popieriaus iš žievės, maždaug XV a. Nors majų kalendorius buvo didžiąja dalimi pagrįstas

Skaitykite toliau..

Slaptininga mandalos jėga

Mandala… Pastaruoju metu šį sakralinį schematišką vaizdą galima pamatyti tatuiruotėse, kalendoriuose ir netgi knygose-dažyklose, skirtose stresui mažinti. Bet kas tai iš tiesų yra? Sąvokos aiškinimas: mandala – iš sanskrito verčiama kaip „ratas“ arba „diskas“ – yra uždara geometrinė sistema su pažymėtu centru, nuo kurio vienodu atstumu yra įvairūs elementai. Vaizdas turi šventą prasmę ir daugiausia naudojamas induizmo ir budizmo praktikoje. Budistinis mandalos supratimas: šioje senovinėje religinėje sistemoje mandala reiškia tyras, nepaliestas žemes, kuriose gyvena budos, dievybių prieglobstis. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Mandala taip pat interpretuojama kaip mūsų visatos schema. Tradicinė budistinės mandalos forma – ratas, kuriame yra kvadratas su vidiniu ratu, dažnai su segmentais arba lotoso žiedu. Išorinis mandalos ratas reiškia pačią

Skaitykite toliau..

Laiko slėpiniai

Laikas – kaip oras. Mes gyvename jame ir net nesusimąstome, kas tai yra ir kaip juo naudotis. Vis dėlto tai labai sudėtingas dalykas, kuris yra visa ko pagrindas. Ne veltui yra žodžių junginys „erdvė ir laikas“. Su erdve viskas aišku – ji yra. Iki darbo dešimt kilometrų automobiliu, o iki parduotuvės trys šimtai metrų metrų pėsčiomis. Tik laikas šiame kelyje bus labai santykinis. Bet kas tai iš viso yra ir ar teisinga sakyti, kad laikas yra begalinis ir jis visada buvo? Ar galima paliesti laiką? Galbūt jį galima sustabdyti ar atsukti atgal? Žmonės dažnai užduoda vieni kitiems ir sau patiems šiuos klausimus. Pabandykime atsakyti bent kai kuriuos iš jų. Kas gi

Skaitykite toliau..

Kryžiaus žygiai (III)

(Tęsinys, pirmąsias dvi dalis skaitykite čia.) 1095 m. rudenį Klermone, Pietų Prancūzijoje, surengtas didelis bažnytinis susirinkimas, kuriame popiežius Urbanas II paskelbė kryžiaus žygį ir daugybei klausytojų, susirinkusių Klermono lygumoje už miesto, pasakė ilgą kalbą, skirtą krikščioniško fanatizmo kurstymui. Popiežiaus kalboje ypač ryškiai ir aiškiai buvo išreikštas tikrasis, grynai grobuoniškas kryžiaus žygių tikslas. Ši kalba taip pat liudijo bažnyčios siekį užtušuoti klasinius prieštaravimus tarp valstiečių ir feodalų, suvienijant bendru „Kristaus karių” pavadinimu, ir išvesti už Vakarų Europos ribų labiausiai „neramius“ ir feodalams pavojingus asmenis. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) „Žemė, kurioje gyvenate”, – tarė popiežius, kreipdamasis į klausytojus, tęsdamas: „…tapusi per ankšta jūsų gausybei. Ji nėra turtinga ir vos duoda duonos tiems, kurie

Skaitykite toliau..

Seklių karalius

Kai 1819 m. vargingo škotų policininko Pinkertono šeimoje gimė sūnus Alanas, niekas, žinoma, nesiryžo prognozuoti berniukui šviesios ateities. Ir pats Alanas nesitikėjo iš jokių likimo dovanų. Jis ketino pragyventi savo rankų darbu, todėl išmoko baldininko amato. 1842 m. jis su šeima emigravo iš gimtojo Glazgo į Naująjį pasaulį ir atidarė kuklią baldų dirbtuvę Dandžio miestelyje, netoli Čikagos. Rodės, gyvenimas tekės ramia vaga, tačiau Alanas nepraleido savosios progos. 1850 m. į jo parduotuvę užsuko pirkėjai, sumokėję banknotais, kurie, kaip greitai paaiškėjo, buvo padirbti. Teberusenančios laužo kaimyninėje upės saloje anglys nukreipė apgautą baldininką sukčių pėdsakais. Buvo sulaikyta visa padirbinėtojų gauja, o Alanas akimirksniu tapo garsiausiu detektyvu. Valstijos gyventojai norėjo, kad toks žmogus

Skaitykite toliau..

Šumerų „smėlio audra”: pirmasis karas Žemėje?

Kiek iš viso buvo konfliktų nuo žmogaus atsiradimo Afrikos lygumose? Kiek kartų, paėmę į rankas ginklus, homo sapiens naikino vieni kitus, kovodami dėl išteklių ir „gyvybinės erdvės“. Tikėtina, kad tikrasis atsakymas į šį klausimą glūdi pernelyg giliai po tūkstantmetės istorijos sluoksniais, nusėtais nugalėtųjų ir jų užkariautojų kaulais. Bet kada buvo pirmasis kartas? Kur vyko pirmasis karas?Šiuolaikine kalba karas reiškia konfliktą tarp politinių struktūrų, kuris pasireiškia kariniais veiksmais. Tačiau neįmanoma kalbėti apie ginkluotą konfliktą, kai šalys yra nelygios, nes jei Aukštutinio Egipto karalystė įsiveržia į šiuolaikinio Somalio teritoriją organizuota armija, o ten yra tik retkarčiais pasitaikančios gyvulių augintojų gyvenvietės – ar tai karas? Arba jei pirmoji Kinijos dinastija surenka armiją, kad

Skaitykite toliau..

Mįslingi popiežiaus Honorijaus III gebėjimai

1216 m. popiežiaus sostą užėmė Honorijus III (lot. Honorius PP. III, pasaulietinis vardas Čenčijus Savelis (1148–1227)) – Romos popiežius nuo 1216 m. liepos 18 d. iki 1227 m. kovo 18 d. Jis buvo senos ir galingos romėnų giminės atstovas. Kardinolas Čenčijus Savelis buvo vienas artimiausių Inokentijaus III bendražygių. Popiežius jam patikėjo būsimo imperatoriaus Frydricho II auklėjimą. Be to, Čenčijus buvo popiežiaus iždininkas ir tvarkė visus Šventojo Sosto pajamas. Eidamas šias pareigas, jis parašė „Romos bažnyčios įtakos knygą“, kuri yra šaltinis, leidžiantis pažinti tuometinio popiežystės ekonominę raidą. Keletą dienų po Inocento III mirties devyniolika kardinolų susirinko Perudžioje, kad išrinktų jo įpėdinį Apaštališkajam sostui. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Ne visai rami politinė

Skaitykite toliau..

Tamplieriai: legendos pradžia Kipre?

Iš penkių šimtų tamplierių, gynusių Akrą 1291 m., išsigelbėti pavyko tik dešimčiai. Neskaitant būrio, lydėjusio Tibo de Godeną. Skirtingais keliais, bet jie visi pasiekė Kiprą. Kartu su tamplieriais atvyko ir hospitalieriai bei daugybė pabėgėlių. Saloje tuomet buvo įkurta Jeruzalės karalystė tremtyje. Tamplierių buvimo Kipre istorija prasidėjo 1191 m., kai karalius Ričardas Liūtaširdis per Trečiąjį kryžiaus žygį atkovojo salą iš bizantiečių. Vėliau jis ją pardavė šventyklos riteriams. Tamplieriai jau tada turėjo galimybę sukurti savo valstybę. Padaryti tai, ką vėliau pavyko tik hospitalieriams ir teutonams. Bet ordinas tai nuveikti nesugebėjo. Jau 1192 m. kipriečiai išvarė tamplierius. Keisčiausia, kad po to Ričardas Kiprą pardavė antrą kartą. Šį kartą – Gijui de Luzinjanui, nominaliajam

Skaitykite toliau..

Žudikiškas žiedas

1885 m. lapkričio 25 d. netikėtai mirė Ispanijos karalius Alfonsas XII. Dėl jo mirties Ispanijos laikraščiuose pasirodė šis pranešimas, kurį perrašė daugelis Europos laikraščių ir žurnalų: „Netrukus po pirmojo Alfonso XII santuokos 1878 m. su savo pussesere princese Mercedes, hercogo Monpansjė dukra, karalius savo jaunai žmonai, be kitų daiktų, padovanojo mažą žiedą kaip intymų prisiminimą, be kitų – oficialių – dovanų. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Jaunoji karalienė iš karto užsimovė žiedą ant piršto ir daugiau jo nenusiėmė. Po dviejų mėnesių jos nebebuvo. Karalius nuėmė žiedą nuo piršto savo taip anksti mirusios, karštai mylimos žmonos ir atidavė brangų žiedą jų bendrai močiutei iš motinos pusės, karalienei Kristinai.Netrukus mirė karalienė Kristina, ir žiedas,

Skaitykite toliau..

Švara ir tvarka prieš pusantro amžiaus

Karalienės Viktorijos laikų rūmų didybė sukelia šiuolaikiniams žmonėms neapsakomą susižavėjimą, vaizduotėje sukurdama lordus, karalius ir damas, vaikštinėjančius po sales. Tačiau mažai kas susimąsto, kaip tarnai apsieidavo be šiuolaikinių valymo ir švaros priemonių, kad viską išlaikytų blizgesy. Metodai buvo originalūs: švarai palaikyti buvo naudojami duona, pienas, brendis, gyvsidabrio tepalas, jaučių tulžis ir kiti priemonės. Sunku įsivaizduoti užduoties sudėtingumą, o skalbimas buvo atskira epopėja, kuriai buvo skiriama visa savaitė, bet tik kartą per du mėnesius. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Skalbyklos egzistavo ir Viktorijos laikais, tačiau nebuvo populiarios dėl didelės kainos – apie 30 svarų per metus. Dažniausiai skalbdavo namuose, samdydami skalbėja arba patikėdami tai namų tarnaitei. Požiūris į skalbimą buvo ypatingas: tai

Skaitykite toliau..

Kaip Europa rusiškos erchercogienės atsikratė

Pavelo I vyresnioji dukra ir Jekaterinos Didžiosios mylima anūkė įėjo į Romanovų istoriją kaip itin liūdnas likimas. Aleksandros gyvenimas buvo kupinas prabangos, intrigų ir nusivylimų, o baigėsi pernelyg anksti. Beveik nuo pat gimimo mergaitė buvo paimta iš motinos ir perduota auklėti aikštingajai imperatorei. Vos sulaukusi vedybinio amžiaus, didžioji kunigaikštienė ištekėjo. Tiesa, šios sužadėtuvės baigėsi imperatorės dvaro pažeminimu, ir smarkiai pakenkė monarchės sveikatai. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Paskutiniais Jekaterinos Didžiosios valdymo metais padėtis Europoje įkaito. 1789 m. Prancūzijoje buvo užimta Bastilija, nužudytas Liudvikas XVI, ir visas pasaulis į prancūzus žiūrėjo su baime. Paryžiaus „turbiną“ ėmė tirti švedai, kuriems nepatiko Ništadto taikos sutarties įsipareigojimai, ir Ingermanlandijos, Estlandijos bei Suomijos perdavimas Rusijai. Apibendrinant,

Skaitykite toliau..

Kryžiaus žygiai (II)

(Tęsinys, pirmąją dalį skaitykite čia.) Po Abasidų kalifato žlugimo šiaurinė Sirijos dalis su Antiochijos miestu, kuris liko vienu didžiausių Rytų Viduržemio jūros regiono miestų, buvo užkariauta Bizantijos (969 m.). Visą likusią Siriją, Libaną ir Palestiną tuo pačiu metu užėmė Fatimidų kalifato kariuomenė. Sirija ir Palestina liko Fatimidų kalifato valdžioje iki XI a. 70-ųjų metų, kai jas užkariavo seldžiukai. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) X–XI a. Sirija ir Palestina patyrė ekonominį pakilimą. Jų žemėse buvo auginami kviečiai, medvilnė, vynuogės, alyvuogės (alyvuogės), figos (vynuogės, figos), karuba (karubmedis), obelys, kriaušės, persikai ir kiti vaismedžiai, ankštiniai ir daržoviniai augalai, artišokai, šparagai, triufai. Palestinoje ir Sirijos pakrantės juostoje, be išvardytų kultūrinių augalų, buvo auginami datulės palmių,

Skaitykite toliau..

Mįslingi senovinės kapavietės piešiniai

Senovės Egipto menas pakluso griežtiems kanonams, todėl tokia scena yra labai neįprasta piramidžių laikotarpiui. Senovės karalystė (2649–2150 m. pr. m. e.) paliko nedaug pavyzdžių, kuriuose pagrindiniai veikėjai stovi vienas priešais kitą. Ji buvo žynė, jos vardas buvo Meretit. O jis buvo dainininkas vardu Kahai ir dainavo faraonui. Jie gyveno prieš 4400 metų piramidžių statybos epochoje, ir jų meilė atsispindėjo labai neįprastoje scenoje ant kapavietės sienų. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Sakaros kapavietė, kurioje ilsisi ne tik šios poros palaikai, bet ir jų vaikų, o galbūt net anūkų kaulai, tiria Makvorio universiteto (Australija) darbuotojai. Vienoje iš nuotraukų įsimylėjėliai žiūri vienas kitam į akis, o Meretit dešine ranka apkabina Kahai pečius. Kahai dėvi

Skaitykite toliau..

Stebėtojo paradoksas

Ar kartais nesučiumpate save manantį, kad jūs gyvenate pasaulyje, kurį sugalvojote ryte? Pažvelkite aplink. Ar siena tvirta? Ar kėdė tikra? Ar problemos darbe objektyvios? Jums atrodo, kad pasaulis yra dekoracija, pastatyta prieš jums atvykstant. Jūs esate tik aktorius, kuris išėjo į sceną ir vaidina pagal scenarijų. Kvantinė fizika jau šimtą metų juokiasi iš šio įsitikinimo. Papasakosime apie eksperimentą, kuris sugriovė tikrovę. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Prisiminkite klasikinį eksperimentą su dviem plyšiais. Kai mokslininkai šaudė elektronus per plokštelę su plyšiais, elektronai elgėsi kaip banga – praėjo per abu plyšius iš karto, sukeldami interferenciją. Bet vos tik buvo pastatyta kamera (Stebėtojas), kad užfiksuotų, per kurį plyšį skrenda elektronas, jis akimirksniu virto dalele. Jis „išsigando“ žvilgsnio.

Skaitykite toliau..

Paslaptingieji alvai

Elfai (alvai germanų mitologijoje) – nykštukų giminaičiai, tačiau jie negali pakęsti požemių, todėl jiems buvo sunku slėptis nuo žmonių. Jie nemėgo kariauti, todėl nesipriešino, o tik bėgo nuo žmonių giminės. Alvai – išminčiai ir burtininkai, bet jie moka tik gerąją magiją, negali daryti blogio.Kai kurie alvai atėjo pas žmones ir padarė daug gero. Jie mokė burtininkus kerų, slaptųjų mokslų, siekė pagerinti papročius. Ir šį tą pasiekė. Bet dabar alvų beveik nebeliko, nes valdovai, tarnaujantys tamsos jėgoms, pirmiausia nukreipė savo pyktį į juos. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Viena iš paskutiniųjų elfų prieglobsčių buvo Eulisija – Palaimintoji Gulbių šalis netoli Alatyro kalno, bet vėliau jie iš čia taip pat išvyko.Sakoma, kad kažkur vandenyne

Skaitykite toliau..

Herakliono aidai

Senovės Heraklionas buvo paslėptas nuo žemės paviršiaus žemės drebėjimo keletą tūkstantmečių. Jo atradimas nustebino mokslininkus. Ir nors Heraklionas nėra Atlantida (legenda apie Atlantidą yra daug senesnė), jų istorijos yra labai panašios… Prarastas miestas buvo rastas po vandeniu po 1200 metų. Pagrindinis jūrų uostas Nilo žiočių srityje, Heraklionas buvo nedidelis, bet klestintis miestas. Jo gyventojai, dėka kontaktų su užsienio pirkliais ir jūreiviais, kurie dažnai lankydavosi mieste keliaudami į Egiptą, buvo išsilavinę žmonės plačiu akiračiu. Pagrindinė miesto šventykla buvo skirta dievui Amonui. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Tačiau akimirksniu Heraklionas išnyko. I a. pr. m. e. įvyko stiprus žemės drebėjimas, kuris sugriovė namus, nuskandino laivus uoste, nužudė daugumą miesto gyventojų, o likusius privertė

Skaitykite toliau..

Dviejų milijardų vertės „auksinė žuvelė”

Sovietų imperijoje trūko elementariausių buities prekių: dailesnio rūbo ir patogaus apavo, visam pasauly įprastos buitinės technikos, tos pačios dešros parduotuvėje reikėjo ieškoti su žiburiu. Ko nestigo – įmantriausių ginklų ir karinės technikos, kuria iki šiol naudojasi putininės gaujos kare prieš herojišką Ukrainą. Nušiurę ir nuskurę sovietijos piliečių minios skubėjo pasitikti pirmąjį į kosmosą nuskriejusį žmogų, nesuvokdamos apsižiūrėti, kaip apgailėtinai apsirengęs pusalkanis sovietijos žmogus. Milžiniškas karinis kompleksas vieną po kito „kepė” įspūdingus gaminius, kėsindamasis baisiais ginklais sunaikinti milijonus įsivaizduojamų priešų. Neadekvati logikai karinė gamyba demonstravo savąją viršenybę virš antraeilės civilinės pramonės, nesugebėjusios aprūpinti kasdienėmis prekėmis bemaž tris šimtus milijonų sovietų imperijos piliečių. Šįkart papasakosime apie išskirtinį „oboronkės” („karinio pramoninio komplekso”, žarg.

Skaitykite toliau..

Hieroglifai meteorite

Ši įspūdinga istorija pirmą kartą tapo tikrai žinoma 2015 m., kai buvo paskelbta sausio mėnesio numeryje populiariame Kanados leidinyje. Laikraščio žurnalistą sudomino įdomi medžiaga iš archyvų, datuojama dar 1908 m. rugsėjo mėnesiu. Prieš daugiau nei šimtą metų tame pačiame dienraštyje pasirodė įdomus straipsnis „Žinutė iš Marso“, kuriame buvo pasakojama apie Britų Kolumbijoje nukritusį meteorą su keistais hieroglifais. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Straipsnyje rašoma, kad vieną sekmadienio rytą keturiolikmetis moksleivis dirbo tėvo sode. Staiga pasigirdo duslus garsas. Įsitraukęs į piktžolių ravėjimą paauglys nekreipė į jį didelio dėmesio, bet tada už kelių metrų nuo jo nukrito kažkoks daiktas, kurio skersmuo buvo apie dvidešimt penkis centimetrai. Įvairiomis kryptimis išsisklaidė į žemę įstrigusio objekto

Skaitykite toliau..

Įveikusi Arktį, mirusi skurde

1921-ais keturi vyrai, moteris ir katė išvyko į ekspediciją į Šiaurės Sibirą. Ada Bleldžek turėjo ruošti maistą ir taisyti drabužius. Tačiau po dvejų metų gelbėtojai rado gyvus tik ją ir gyvūną, pavadintą Vik. Ją vadino „moteriškąja Robinzono Kruzo versija“. Mažo ūgio moteris, kuri išvyko į Vrangelio salą ne tam, kad susidurtų su Arkties gyvenimo sunkumais, o priešingai – tikėdamasi, kad jie jos nepalies. Anglų-kanadiečių ekspedicijoje dalyvavo keturi vyrai (ir katė), sudėtingiausios užduotys turėjo tekti jų stipriems pečiams. O Ados darbas buvo nedidelis – taisyti drabužius, ruošti maistą ir rūpintis buitimi. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Ada bijojo baltųjų lokių, buvo drovi ir baili, kol nepateko į Arktį. Ada Dilituok gimė 1898

Skaitykite toliau..

Viena „moai” mįslių visgi įminta

Antropologai atskleidė vieną iš pagrindinių Velykų salos statulų, vietinių vadinamų „moai”, paslapčių: paslaptingos statulos ir jų „pjedestalai“ buvo pastatyti Velykų salos krantuose ne tik protėvių garbinimui, bet ir kaip savotiški „ženklai“, rodantys gėlo vandens šaltinius. Tokią išvadą padarė mokslininkai, paskelbę straipsnį moksliniame žurnale. „Daugelis kolegų, tyrinėjusių Velykų salą, dažnai skundėsi, kad jos teritorijoje beveik nėra gėlo vandens šaltinių. Kai pradėjome tirti jo hidrologiją, pastebėjome, kad beveik visi statulos buvo išdėstytos tose vietose, iš kurių į paviršių išeina šaltiniai ir versmės. Keista, kad anksčiau niekas to nepastebėjo“, – teigė Karlas Lipo, Binhemtono universiteto (JAV) antropologas. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Velykų sala – viena paslaptingiausių vietų Žemėje, kur maždaug prieš du tūkstantmečius

Skaitykite toliau..

Kryžiaus žygiai (I)

Dar senovėje prasidėjo kova dėl viešpatavimo Artimųjų Rytų šalyse, ypač Sirijoje ir Mesopotamijoje, taip pat dėl Egipto užkariavimo. Šios šalys buvo vienos turtingiausių ir kultūringiausių to meto pasaulio regionų. Per jas ėjo tarptautiniai prekybos keliai.Dėl viešpatavimo šiose šalyse kovojo Bizantija ir Iranas, Iranas ir arabai, arabai ir Bizantija. XI a. pabaigoje į kovą įsitraukė ir Vakarų Europos feodalinės valstybės. Kryžiaus karų pavadinimas istorijoje buvo suteiktas Vakarų Europos feodalų kariniams kolonijiniams žygiams į Rytų Viduržemio jūros regiono šalis, taip pat į žemes, priklausiusias vakarų slavams ir Baltijos tautoms. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Kryžiaus karai į Rytų Viduržemio jūros regiono šalis, vykstantys religinių renginių pavidalu, iš kur ir kilęs jų pavadinimas, prasidėjo XI a.

Skaitykite toliau..

Paikiausios baigtys

Labai įvairiai vadiname žemiškojo kelio finalą: ir nebūtimi, ir kelione pas Abraomą, ir persikėlimu ar iškeliavimu Anapilin, ir netektimi, tačiau dažniausiai (įprastai) sakome „mirė”. Senovėje karžygiai drąsinosi kelione į amžinojo džiaugsmo šalį ir buvimą Aukščiausiojo pašonėje, jei tik mirtis ištiks karį mūšio lauke, laikantį rankoje kardą. Musulmonai apskritai žmogiškąją būtį laiko žemiškai vargana, tad mirties akimirką pasitinka ganėtinai neskausmingai, juk uoliam tikinčiajam žadamos įvairiausios malonės anapusiniame pasaulyje. Mirtinomis ligomis sergantys neretai mirties šaukiasi, kad baigtųsi nuolatinės kančios, o silpnesnės valios bei psichikos asmenys neretai pakelia prieš save ranką, taip nutraukdami žemiškąją kelionę. Tokius anksčiau laidodavo kapinių pakraščiuose, be deramos šventiko palydos, nes tik Viešpats turi teisę nutraukti gyvybės siūlą, o ne

Skaitykite toliau..

Šiaurės Amerikos indėnai

Dabar indėnus nesupainiosi su indais. O XV amžiuje Kolumbas atrado Šiaurės Ameriką ir nusprendė, kad priešais jį yra Indija. Ir svarbiausia, kad vietiniai gyventojai buvo iškart pavadinti „indėnais“. Vėliau klaida buvo suprasta, bet pavadinimo keisti nesiryžo. Ir tai toli gražu ne įdomiausia apie Amerikos čiabuvius. Daugelis istorikų ir archeologų sutaria, kad indėnai yra kilę iš Sibiro, Mongolijos ir Altajaus. Siauros akys, menkas kūno plaukuotumas, tiesūs juodi plaukai ir tamsios akių rainelės – taip atrodė didžioji dalis indėnų ir mongolų. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Tačiau lemiamą vaidmenį šiuo klausimu suvaidino genetiniai tyrimai. Genomo bendrumas yra akivaizdus. O į Šiaurės Ameriką žmonės atvyko per siaurą sąsmauką toje vietoje, kur dabar yra Beringo sąsiauris.Indėnai

Skaitykite toliau..

Nedzico pilies lobių prakeiksmas

Prie įėjimo į Nedzico pilį puikuojasi užrašas: „Atsargiai: vaiduoklis!“. Tačiau šis įspėjimas ne tik neatbaido lankytojų, bet, atvirkščiai, pritraukia juos iš visos Europos. Tačiau ne tik Baltoji dama – garsioji pilies vaiduoklė – išgarsino ją toli už Lenkijos ribų. Viduramžių paslapčių mėgėjai labiau domisi inkų lobiais, kurie, kaip sako legenda, paslėpti senosios tvirtovės sienose. Pilies istorija yra įspūdinga. Kaip įprasta, ji buvo pastatyta pačioje palankiausioje vietoje – ant stačio Dunajeco upės kranto, netoli Nedzico kaimo. Pilis buvo pavadinta kaimo garbei. Tiesa, vietiniai gyventojai ją taip pat švelniai vadina Dunajecu. Nors šiandien uolą, ant kurios stovi pilis, skaldo ne rami Dunajeco upė, o Čortštyno rezervuaras. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Tolumoje, už pilies,

Skaitykite toliau..

Japoniško ilgaamžiškumo paslaptys

Kodėl šalyje, kuri išgyveno branduolinę katastrofą, ilgai gyvenančių žmonių skaičius kasmet auga? Pagal PSO statistinius duomenis Japonija užima pirmąją vietą pasaulyje pagal gyventojų gyvenimo trukmę. Daugeliui Japonijos gyventojų šimtas metų yra visiškai normalu, o vidutinė gyvenimo trukmė šalyje yra aštuoniasdešimt keturi metai. Šiuo metu daugiau nei penkiasdešimt tūkstančių japonų peržengė šimtmečio ribą.Remiantis statistika, po penkiolikos metų Japonijoje bus daugiau nei milijonas šimtamečių ilgai gyvenančių žmonių. Tokių pasiekimų gyvenimo trukmės ir kokybės srityje nėra nė vienoje pasaulio šalyje. Kai kas gali spėti, kad jų ilgaamžiškumo paslaptis yra tai, kad jie valgo žalią žuvį ir dumblius. Tačiau pasaulyje yra daug šalių, ypač esančių šiltų vandenynų pakrantėse, kur vietiniai gyventojai nuo ryto iki vakaro valgo jūros

Skaitykite toliau..

Saksonija laiko verpetuose

Pirmąjį tūkstantmetį prieš mūsų erą senovės germanų gentys gyveno Jutlandijos pusiasalyje ir pietinėje Skandinavijos pakrantėje. Iki V a. po Kr. e. germanų gentys apgyvendino teritorijas tarp Reino vakaruose, Vyslos rytuose, Dunojaus pietuose, Dnipro ir Azovo jūros pietryčiuose. III a. – V a. germanų migracijos iš Šiaurės Europos į Centrinę Europą laikotarpiu germanų sakų gentis susiskaldė į dvi dalis: viena dalis patraukė į pietus, į Vokietiją, kita – į vakarus, prie Šiaurės jūros pakrantės. Sakų gentis sudarė vestfalai (vakariečiai), ostfalai (rytiečiai) ir engrai. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Vakarų saksų gentys kartu su anglų, jūtų ir fryzų gentimis Didžiojo tautų migracijos laikotarpiu 449 m. britų kvietimu persikėlė į Britaniją, kad kartu kariautų

Skaitykite toliau..

REKOMENDUOJAM PRENUMERATORIAM:

Turino drobulės slėpiniai

Restauratorių sukurtas stebuklas – didinga Marienburgo (Malborko) pilis (II)

Ramybės, gamtos ir sakralumo darna, prisikėlusi iš nebūties (II)

Restauratorių sukurtas stebuklas – didinga Marienburgo (Malborko) pilis (I)

Ramybės, gamtos ir sakralumo darna, prisikėlusi iš praeities (I)

Šeštojo dešimtmečio baldai: stilingi, šiuolaikiški, tvirti, sunkūs ir brangūs

Cezaris: ne tik politikas ir karvedys, bet ir oratorius bei rašytojas

Rasputinas – fatališkas istorijos personažas

Vaizduotę pranokstanti architektūros didybė

Gdansko rotušės puošmenys

Pirmojo popiežiaus bazilikos didybė

Vatikano muziejaus lobiai ir slėpiniai (II)

Vatikano muziejaus lobiai ir slėpiniai (I)

Sakraliosios Gietšvaldo įdomybės

Stulbinantis senovės meistrų sugebėjimų liudytojas Gdansko rotušėje

Užburianti Gieštvaldo didžiūnės puošyba

„Panem et circences!” („Duonos ir žaidimų!”)

Gintaro stebuklų lobynas Gdansko malūne (II)

Allenšteino aidai Olštyno dabartyje

Prūsiškai lenkiškas Elblongo žavumas

Žavios Milano akimirkos (II)

Panoramų rojus Elblongo bažnyčios bokšte

Milijono verta akimirka, kurią neįamžinau, ir to nesigailiu

Gintaro stebuklų lobynas Gdansko malūne (I)

Svečiuose pas Didįjį kryžiuočių ordino magistrą

Dangų remiančios Elblongo didžiūnės slėpiniai ir grožybės

Sakralumo aidai Olivos altorių šešėlyje

Dangų remianti gotikos gigantė Gdansko širdyje

Svečiuose pas Veličkos druskų kasėjus (II)

Sakralusis Liškiavos perliukas

Svečiuose pas Veličkos druskų kasėjus (I)

Gimęs viduramžiais, bet mano vienmetis – Marienburgo dičkis

Veličkos požemių magija (II)

Šventos Kotrynos didybė ir vargai Gdanske

Iš griuvėsių prikeltas sakralusis feniksas – Malborko pilies bažnyčia

Veličkos požemių magija (I)

Gotikos galiūnės didybė Olštyne

Pasaulio stebuklo „giminaitis” Sopote

Naikintuvų flotilė Milano palubėje

Karališkosios Vavelio didybės aidai (III)

Viduramžius menantys Sforcos pilies rūmai

Karališkosios Vavelio didybės aidai (II)

Sforcos rūmų arsenalas

Karališkosios Vavelio didybės aidai (I)

Brerų rūmų perliukas – Astronomijos muziejus

Kraičio skrynių slėpiniai Arklio muziejuje

Mdinos katedros muziejaus grožybės

Sakralusis Romos perliukas – šv. Petro bazilika

Žavi Jūrmalos pažiba – Kemeriai (II)

Krokuvos praeitis ir senamiesčio grožybės

Krokuvos senamiesčio pažiba – švč. Mergelės Marijos bazilika

Vavelio lobyno grožybės

Balsio apylinkių įdomybės

Vavelio kunstkameros lobiai Krokuvoje

Žavingas Jūrmalos perliukas – Kemeriai

Pasivaikščiojimas spalvingoj Vilniaus praeity XX a. pradžioje

Kerinti gražuolė Tatrų papėdėje – Zakopanė

Svečiuose pas Jo Šventenybę: Jono Pauliaus II vardo muziejus Vavelyje

6000 metų menantis miestas-tvirtovė Mdina (I)

Tūkstantis druskinių be druskos Druskininkuose

Vienuolių giesmės po viduramžių Krokuvos skliautais

Svečiuose pas kardinolą Karolį Voitylą

Sukriošėlis, sovietų imperiją griovęs neveiklumu

Japonijos sodų magija Žemaitijos glėbyje

Atogrąžų tankumynai Kopenhagos sodo oranžerijoje

Naujam gyvenimui prikelta Siesikų galiūnė

Angelo pilies Amžinajame mieste slėpiniai

Svečiuose pas Vavelio smaką Krokuvos urvuose

Piotro Mašerovo žūtis: aplaidumo pasekmė ar klastinga žmogžudystė?

Sovietinės imperijos kurpėjų lemtys

Šlovingų pergalių aidai Vavelio skliautuose

Imperatoriškosios Karakalos pirtys

Kelionė užsienin pro geležinę uždangą

Senesnė už Stounhendžą ir Egipto piramides Džgantija

Tūkstantmečio Tynieco vienuolyno žavesys II

Automobilis sovietmečiu – prabanga ir rūpestis

Margas „gazovikų” namo kontingentas amžiaus pabaigoje

Sakralioji Krokuvos viduramžių puošmena

Sovietinių prekeivių turtai iš puvėsių ir apgavysčių

Vieta, kur sovietmečiu galėjai nusipirkti dešrą!

Nuotykiai traukiniuose prieš trisdešimtį metų

Kraugerė hidra, be gailesčio rijusi ir save

Iškalbingos praeities globėja Krokuvos širdyje

Kūčios be Kalėdų, bet su Naujaisiais

Angelo pilis, saugojusi imperatorius ir popiežius

Tūkstantmečio Tynieco vienuolyno žavesys

Viduramžių aidas karalių mieste

Sakralusis Maltos perliukas – Ta’ Pinu bazilika

Kaip samovaras ir palydovas pralaimėjo varžybas skalbyklei bei šaldytuvui
Būties margumynai
Redakcija AIDAI.LT

Kosminė Žemės kopija

Kitų Žemės gyventojų kartų laukia neįsivaizduojama užduotis – surasti planetas, tinkamas žmonijai gyventi. Šiandien civilizacija stovi ant technologinio proveržio slenksčio,

Skaitykite toliau..
2026-02-14 Komentarų: 0
Žiloje senovėje
Redakcija AIDAI.LT

Seto valdų paslaptys

Dažną istorijos mėgėją domina klausimas, kas gi yra tas Setas – paslaptingiausias egiptiečių dievas nežemiško gyvūno galva?Iš pirmo žvilgsnio senovės

Skaitykite toliau..
2026-02-13 Komentarų: 0
Istorijos atgarsiai
Redakcija AIDAI.LT

Užsimoję valdyti klimatą

Antroje XX a. pusėje sovietų mokslininkai aktyviai dirbo prie keleto grandiozinių gamtos įveikimo projektų. Vienas iš įspūdingiausių, bet, deja, pamirštų

Skaitykite toliau..
2026-02-11 Komentarų: 0
Būties margumynai
Redakcija AIDAI.LT

Bordelis kultūros ministrui

1955 m. vasario mėn. SSRS kompartijos Centrinio komiteto (CK) generaliniam sekretoriui Nikitai Chruščiovui buvo įteiktas anoniminis laiškas. Tūla moteris pranešė,

Skaitykite toliau..
2026-02-10 Komentarų: 0
Istorijos atgarsiai
Redakcija AIDAI.LT

Amžinai alkana imperija

Rusijos – būtų tai carinė, sovietinė ar putininė imperija – grobikiškas siekis turėti neužšąlančius uostus ir įtaką strateginiuose regionuose –

Skaitykite toliau..
2026-02-09 Komentarų: 0
Likimų vingiai
Redakcija AIDAI.LT

Kuklusis matematikos genijus

Jis vadinamas paslaptingiausiu XXI amžiaus genijumi. Žmogumi, kuris išsprendė vieną didžiausių tūkstantmečio uždavinių ir savanoriškai atsisakė visko, ką pasaulis laikytų

Skaitykite toliau..
2026-02-09 Komentarų: 0
Žiloje senovėje
Redakcija AIDAI.LT

Spartos likimas

Kai sakome „spartiečiai“, galvoje iš karto iškyla geležinės falangos, raudonų apsiaustų ir lakoniškų frazių, pavyzdžiui, „su jais arba prieš juos“,

Skaitykite toliau..
2026-02-08 Komentarų: 0
Scroll to Top

SUSISIEKITE