AIDAI

Straipsniai
Search
PRENUMERATA
Search
Straipsniai

Žmonijos istorijos aidai

Kiek metų iš tiesų trunka žmonijos civilizacijos istorija? Šis klausimas jaudina tiek mokslininkų, tiek paprastų žmonių protus. Šiuolaikinis mokslas teigia, kad žmonijos, kaip išsivysčiusios civilizacijos, istorija apima tik kelis tūkstantmečius. Viskas, kas yra už šios laiko ribos, priskiriama vadinamajam „tamsiajam laikotarpiui“ akmens amžiuje, kai žmonės gyveno primityviomis sąlygomis, vertėsi medžiokle ir rinkimu, neturėdami sudėtingų socialinių struktūrų. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Tačiau kai kurie atradimai, padaryti per pastaruosius dešimtmečius, privertė mokslininkus persvarstyti savo požiūrį į žmonijos civilizacijos raidos chronologiją. Pavyzdžiui, tokių senovės miestų kaip Jerichonas ir Čatal-Gujukas radiniai leido civilizacijos pradžią atitolinti mažiausiai penkiais tūkstančiais metų. Tačiau net ir šie duomenys gali būti tik ledkalnio viršūnė, nes yra įrodymų, kad žmogaus

Skaitykite toliau..

Rubikas ir kubikas

Ernė Rubikas savo garsųjį kubą sukūrė ne kaip žaislą ir ne kaip galvosūkį. Jis kūrė vaizdinę mokymo priemonę architektūros studentams, kad paaiškintų jiems trimačius erdvinės santykius, ir parodytų, kaip sudėtingos struktūros dalys gali judėti nepriklausomai, nesugriaudamos visumos. Kai prototipas buvo paruoštas ir ant jo kraštų atsirado spalvos, įvyko labai nemalonus dalykas. Rubikas staiga suprato, kad nebegali grąžinti kubą į pradinę padėtį. Jo prisiminimais, jam prireikė maždaug mėnesio vienišiaus darbo, kad pirmą kartą išspręstų savo paties išradimą. Ir net po to jis buvo įsitikinęs, kad komerciškai idėja žlugs, nes galvosūkis atrodo pernelyg sudėtingas daugumai. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) 1974 m. Rubikas dėstė interjero dizainą Budapešte ir buvo tikrai susidomėjęs aprašomąja geometrija.

Skaitykite toliau..

Leonardo da Vinčio CV

Aštri darbo paieškos problema kilo net didiems žmonėms. Jūsų dėmesiui – XV a. parašytas Leonardo da Vinčio gyvenimo aprašymas:„Mano šviesiausias valdove, pamatęs ir pakankamai įvertinęs visų tų, kurie save laiko karo ginklų meistrais ir išradėjais, pastangas ir nusprendęs, kad minėtų ginklų konstrukcija ir veikimas niekuo nesiskiria nuo visuotinai priimtų, aš, nenorėdamas pakenkti kitiems, Jūsų Šviesybei, atskleisdamas jai savo paslaptis ir siūlydamas jas savo nuožiūra, kai leis laikas, sėkmingai įgyvendinti viską, kas trumpai, iš dalies, bus paminėta toliau: …” (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) 1. Moku statyti lengviausius ir tvirčiausius tiltus, kuriuos galima lengvai perkelti ir kuriais galima persekioti priešą, o kartais ir pabėgti nuo jo, taip pat kitus, atsparius ugniai ir

Skaitykite toliau..

Įdomioji Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių vertybė – kino juosta „Klaipėdos atvadavimas 1923 m. sausio mėn.“

1923 m. sausio 10–15 d. Klaipėdos krašto operacija buvo vienas drąsiausių ir sėkmingiausių žingsnių neseniai nepriklausomybę paskelbusios Lietuvos valstybės istorijoje, kuris leido šaliai prieiti prie Baltijos jūros. Minint 103-iąsias šių įvykių metines, pristatome Vytauto Didžiojo karo muziejaus mėnesio top vertybę – Klaipėdos karinės operacijos dalyvio ir vieno iš jos vadų Lietuvos Kariuomenės karo lakūno ltn. Stepono Dariaus (1896-1933) kurtą filmą. Šešiolikos minučių trukmės filme pristatomi  autentiški 1923 m. sausį lietuvių įvykdytos Klaipėdos operacijos epizodai. Pristatomas Klaipėdos krašto „sukilėlių“ štabas, pagrindiniai  imituoto „sukilimo“ veikėjai: Ypatingosios paskirties rinktinės vadas Jonas Polovinskas-Budrys (slapyvardis Hansas Budrys) (1889-1964);  Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto pirmininkas Martynas Jankus (1858-1946); komiteto sekretoriai Jonas Vanagaitis  (1869-1946) bei Vilius Šaulinskis (1893-1935);

Skaitykite toliau..

Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotraukose – Berlyno gatvių protestai prieš sovietų agresiją 1991-ųjų sausį

Prisimenant 1991-ųjų Sausio įvykius, norėtume pasidalinti istorinėmis nuotraukomis iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių. Šios nuotraukos priklausė buvusiam Lietuvos Respublikos gynybos atašė Vokietijai ir Austrijai Kazimierui Arlauskui. Pasaulį apskriejus žiniai apie sovietų karių smurtą ir nusikaltimus Vilniuje, daugelio Vakarų miestų gatvėse kilo solidarumo akcijos ir viena ryškesnių vyko Berlyne. Tuojau po Sausio 13-osios įvykių, Berlyno centre susirinko tūkstantinė minia. Demonstracijoje dalyvavo ne tik Vokietijos lietuviai, latviai ir estai, bet ir nemažai vokiečių, dar neseniai išgyvenusių komunistinės sistemos ir Berlyno sienos griūtį. Gatvėse plazdėjo Baltijos valstybių vėliavos, o plakatuose buvo raginimai nutraukti smurtą, gerbti Baltijos tautų apsisprendimą ir pripažinti nepriklausomas valstybes. Vokiečių spaudoje buvo akcentuojama, kad tai ne vien imigrantų akcija.

Skaitykite toliau..

Senovinių kapaviečių slėpiniai

Persikelkime į praeitį, kelis tūkstantmečius atgal, į Babiloną. Įsivaizduokite, kad esate senovės Ure, klestinčiame karališkame mieste Šumere.Jūs matote, kaip iš miesto išeina didelė procesija, ir vyksta link neseniai mirusio valdovo kapavietės. Dabar ji nusileidžia laiptais į kapavietę, kurios grindis ir sienas puošia kilimai. Viskas čia liudija apie turtingą šumerų kultūrą.Procesiją, karių, tarnų ir moterų procesiją lydi muzikantai. Visi vilki prabangius drabužius. Didikai puikuojasi savo skiriamaisiais ženklais.Šioje procesijoje taip pat matyti vežėjai ant vežimų, kuriuose įkinkyti jaučiai ar asilai. Šalia gyvulių eina tarnai. Visi užima savo vietas, ir muzikos akompanimentui skambant, atliekamos ritualinės apeigos. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Kai muzika nutyla, visi, įskaitant tarnus ir muzikantus, paima mažus molinius, akmeninius ar metalinius

Skaitykite toliau..

Žūtbūtinis civilizacijų mūšis: krikščionys prieš ordą

Norime sudominti jus žilos senovės istorija apie tai, kaip Subedai-Baaturas nugalėjo Henriką Dievobaimingąjį. Mongolų žygis į Vakarus galėjo neįvykti, jei ne chano Ugedėjo išlaidumas. Per kelerius valdymo metus jis visiškai išleido savo tėvo lobius, todėl reikėjo užkariauti naujas žemes. 1236-ais kurultajuje buvo svarstomi įvairūs variantai, ir tik senasis Subedai-Baaturas atkakliai reikalavo pradėti karą su Europa. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Pirmosios kovos ir pirmieji laimėjimai Po to, kai mongolai užkariavo Vakarų Rusiją, dalis kariuomenės grįžo į Mongoliją, o likę 50 tūkstančių (neskaitant sąjungininkų) susiskirstė į dvi grupes. Batu su pagrindiniais tumenais (būriais) per Karpatus nuėjo į Vengriją, o Subedai su nedideliu korpusu žygiavo į Lenkiją ir Vokietiją. Pirmieji kariniai susidūrimai Europoje įvyko 1241

Skaitykite toliau..

Carinis antisemitizmas

Atgrasus ir pasibjaurėtinas šūksnis „bei žydov, spasaj rosiju!” („mušk žydus, gelbėk rusiją!”, rus.) neatsiejamas nuo carinėje, o vėliau – sovietinėje imperijoje vykusių žydų pogromų (žudynių). Antisemitizmas veši ir putininėje „deržavoje”, kurios užsienio reikalų ministras – vienas artimiausių diktatoriaus sėbrų – tepa Ukrainos prezidentą įvairiausiomis nebūtomis nuodėmėmis, nes šis – žydiškos kilmės. Apgailėtinas ir pasišlykštėtinas požiūris, aiškiai liudijantis nykias antisemitizmo „tradicijas”, persmelkusias agresorės liaudį (visuomene jos nepavadinsi – neturi esminių pastarosios bruožų). Tačiau paniekos kitataučiams, ypač žydams, vėžys įsišaknijęs dar nuo carinių laikų, kurie mena Ivano Rūsčiojo (Žiauriojo) valdymo metus. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Ivano IV (Ivano Rūsčiojo / Žiauriojo) valdymo laikotarpiu Maskvos valstybės politika užsieniečių, įskaitant žydus, atžvilgiu buvo itin

Skaitykite toliau..

Sumanusis šnipas, nesugebėjęs apgauti nebent likimą

1925-ųjų lapkričio 5-ą šaltame Maskvos miške netoli Sokolnikų buvo nužudytas žmogus, kurį britai vadino agentu Nr. 1, o sovietai – priešu Nr. 1. Jo vardas buvo Sidnis Džordžas Reilis. Jis buvo šnipas, avantiūristas, žudikas ir, kaip mano daugelis istorikų, vienas Džeimso Bondo prototipų. 1918-ųjų nuosprendis buvo įvykdytas pagal Stalino asmeninius nurodymus. Saugumiečių ataskaitoj trumpai rašoma: „Numeriui 73-am” pasiūlyta pasivaikščioti. Ibrahimas iššovė., Nr. 73 nugriuvo, neišleisdamas nė garso. Syroježkinas dar šovė į krūtinę. Palaukęs dešimt minučių, kol pulsas nustojo plakti, įnešė kūną į mašiną“. Taip baigėsi žmogaus, kuris bandė prekiauti paslaptimis ir valstybių likimais, gyvenimas. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Reilis gimė 1873 m. kovo 24 d. Odesoje, tikriausiai Solomonas Rosenbliumo vardu.

Skaitykite toliau..

Monos Lizos lūpomis

Kiekvieną dieną apie trisdešimt tūkstančių lankytojų plūsta į Luvrą, kad pamatytų mane. Tai beveik dešimt milijonų žmonių per metus. Jie laukia ilgose eilėse, trokšdami nusifotografuoti ar padaryti asmenukę, o jų lūkesčiai yra milžiniški. Galų gale, aš esu žymiausias paveikslas pasaulyje.. Bet kai jie pagaliau mane pamato – tokią mažą, apsuptą gerbėjų jūros – jie dažnai išeina nusivylę. Aš juos suprantu, vargšelius. Jie tiesiog nežino manąją istoriją. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Pirma, aš ne paveikslas, o panelė – tik 77 x 53 cm dydžio topolio medžio panelė. Galbūt tikėjotės ko nors didingesnio? Mano „tėvas“ Leonardas da Vinčis pradėjo mane tapyti Florencijoje 1503 m., pakartotinai panaudodamas panelę kito savo darbo, kurią jis

Skaitykite toliau..

Sausio 13-oji – Lietuvos Laisvės gynėjų diena, 35-tosios metinės

Sausio 13-oji – viena svarbiausių ir jautriausių datų Lietuvos istorijoje. Šiemet minime šios dienos 35-ąsias metines, prisimindami 1991 metų sausio įvykius, kai Lietuvos žmonės taikiai, bet ryžtingai stojo ginti atkurtos valstybės laisvės ir nepriklausomybės. 1991-aisiais Sovietų Sąjungos kariuomenė bandė jėga sustabdyti Lietuvos laisvės siekį, užpuldama svarbiausius strateginius objektus. Lemtingąją sausio naktį Vilniuje žuvo 14 laisvės gynėjų, daugiau nei 600 žmonių buvo sužeisti. Tačiau brutali agresija nepalaužė tautos – Lietuvos žmonės išliko vieningi, drąsūs ir apgynė savo teisę būti laisviems. Minint šią istorinę sukaktį, vakare Telšių Turgaus aikštėje susirinkę miestiečiai dalyvavo tradicinėje „Šviesos eisenoje“. Rankose laikydami simbolines žvakutes ir Lietuvos Respublikos vėliavas, eisenoje dalyviai žygiavo Nepriklausomybės aikštėn, pagerbdami žuvusiųjų atminimą ir

Skaitykite toliau..

Verkiančios vaiduoklės paslaptis

La Jorona – legenda apie vaiduoklišką moterį, kuri naktimis verkia dėl savo vaikų, tapo žinoma po actekų imperijos žlugimo ir ispanų užkariavimo. Ji prakeikta ir pasmerkta amžinai ieškoti jų pomirtiniame gyvenime. Pasak legendos, naktį, per pilnatį, galima išgirsti La Joronos raudą: „O, mano vaikai!“ (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Šeštasis ženklasNauų tradicija sako, kad dešimt metų prieš ispanų konkistadorų atvykimą į Mekiko-Tenočtitlaną, actekų imperijos sostinę, įvyko baisiausias įvykis, kuris buvo laikomas epochos pabaigos ženklu.Ugnies juosta nušvito naktiniame danguje ir smogė į ugnies dievo Ketsalkoatlio namus netrukus po to, kai pradėjo lyti lietus, o karo dievo Huitzilopochtli šventykla staiga užsidegė.Tai buvo aštuonių blogų ženklų („Verkiančioji moteris“ buvo šeštasis ženklas) pradžia, kurie kankins

Skaitykite toliau..

Nepakartojami praėjusių amžių išradimai

Papasakosime apie penkis genialius praeities išradimus, kurių paslaptis iki šiol neatskleista. XXI amžiuje žmonės linkę jausti pranašumą, žvelgdami į praeitį. Tačiau tokiai arogancijai nėra pagrindo. Nepaisant pažangių technologijų ir intensyvios mokslo plėtros nebuvimo, senovėje buvo išrasta nemažai dalykų, kurie pranoksta šiuolaikinį supratimą. Daugelį jų mokslininkai iki šiol negali atkurti. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Stradivarijaus smuikasAntonijus Stradivarijus – muzikos instrumentų kūrėjas, iš kurių žymiausi yra smuikai. Iki mūsų dienų išliko šiek tiek daugiau nei septyni šimtai. Neįtikėtinas garsas, pasižymintis tyrumu ir gilumu, daro kiekvieną Stradivarijaus instrumentą unikaliu. Praėjo beveik trys šimtai metų nuo italų meistro mirties, bet jo kūriniai vis dar gyvi. Be to, smuikai beveik nesusidėvėjo, o jų skambesys nepablogėjo.Mokslininkai iki

Skaitykite toliau..

Pasaulio istoriją pakreipęs falsifikatas

Romos popiežiaus valdžia viduramžių Europoje buvo milžiniška. Romos popiežiai pretendavo į valdžią ne tik visose krikščioniškose bažnyčiose, bet ir krikščioniškose monarchijose, o kurį laiką netgi gana sėkmingai kovojo prieš Šventosios Romos imperijos imperatorius.Tokios didžiulės Romos bažnyčios galios pagrindu buvo dokumentas, žinomas kaip „Konstantino dovana”. Tai raštas, parašytas pirmojo krikščioniško Romos imperatoriaus Konstantino Didžiojo, kuris valdė IV a. pradžioje. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Legenda apie šio dokumento atsiradimą yra tokia: imperatorius Konstantinas mirė nuo raupsų. Mirtinas pagonis ieškojo išgelbėjimo ir tariamai gavo patarimą iš savo burtininkų: apsiplauti nužudytų kūdikių krauju. Šis gydymo būdas imperatorių taip sukrėtė, kad jis nusprendė mirti, bet ne atimti gyvybę nekaltų vaikų. Netrukus po to imperatoriui sapne

Skaitykite toliau..

Paslaptingosios ledi šmėkla

Airijos pakrantėje, Dublino grafystėje, stūkso Ardgilano pilis. Jos apylinkės alsuoja senove: šimtamečiai medžiai, marmuriniai laiptai, senovinio parko tyla, iš kurio matosi šaltas ir neramus Airijos kanalas. Tačiau už šio grožio slepiasi istorija, nuo kurios nugarą nupurto šiurpuliukai. Čia, tarp alėjų ir akmeninių arkų, gyvena moters, vardu ledi Langada, vaiduoklis – vienas tragiškiausių ir baugiausių Airijos folkloro personažų. Pasak legendos, ledi Langada buvo jauna moteris iš kilmingos šeimos, kurios likimas buvo žiaurus ir neteisingas. Manoma, kad ji buvo įsimylėjusi jūreivį, ir jų slapti susitikimai vyko pakrantėje netoli pilies. Tačiau priešiškumas ir pavydas suvaidino lemiamą vaidmenį. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Vieną naktį, kai jūra buvo apgaubta rūko, Langada buvo apgauta ir atviliota

Skaitykite toliau..

Dievo karvytės nuodai

Dievo karvytė: visi jos bijo, išskyrus žmones, mat nuodingas jos kraujas, o dar ir stulbinantis apetitas. Ką jūs manote apie dievo karvytes? Vertinate jas už augalų apsaugą nuo kenkėjų ar šypsodamiesi jas vejate? Bet kuriuo atveju, daugumos gyvūnų požiūriu jūsų elgesys atrodo keistas. Beveik visi kiti gyvūnai jų bijo arba nekenčia. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Tokiems kenkėjams kaip amarai, skydamariai ir voratinkliniai erkeriai, dievo karvytės yra dėmėti ir apvalūs žudikai, godūs ir negailestingi. Vieno vabalo pakanka, kad sunaikintų visą koloniją, nes jis per dieną gali suėsti iki šimto vabzdžių!Netgi skėriai, saugantys amarus, negali susidoroti su šiuo vabalu. Jo tvirti sparneliai dengia beveik visą kūną, o galingos žiaunos leidžia nukąsti skėrio koją.

Skaitykite toliau..

Mistika ir detektyvu perpintas sukto berniuko likimas

Ši keista istorija su mistikos ir politinio detektyvo elementais prasidėjo 1620 m. pavasarį, kai trylikametis Viljamas Peris iš Bilsono pietų Stafordšyre ėmė elgtis labai neįprastai… Iš pradžių paauglys tapo uždaras, nustojo lankyti mokyklą ir bažnyčią. Netrukus jį pradėjo kankinti demoniški priepuoliai, kurių metu jis mušė save, ritinėjosi ant grindų ir burbuliavo nesuprantamus užkeikimus. Kai jam tapdavo lengviau, jis atgaudavo sąmonę ir apkaltindavo kaimynę Džeinę Klark (pasak kitų šaltinių, moters vardas buvo Džoana Kok) raganavimu ir velniško prakeiksmo užtraukimu. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Skubiai surinkta visuomeninė komisija, sudaryta iš gerbiamų kaimo gyventojų ir vietos kunigo, turėjo atlikti tyrimą ir patvirtinti apsėdimo faktą. Kai į Viljamo namus atvedė įtariamąją, kad ji galėtų būti

Skaitykite toliau..

Drakulos buveinės slėpiniai

Brano pilis, kurioje, pasak legendos, gyveno grafas Drakula, yra labai sena. Ji buvo pastatyta dar XIV a. pabaigoje – 1382 m. Pilies užduotis buvo saugoti Turku upės slėnį, kuriame buvo Transilvanijos ir Valakijos siena, garsėjusi savo pavojingumu ir nuolatiniais neramumais. Pilis buvo pastatyta ant uolos viršaus, todėl buvo nepasiekiama ir iš jos atsivėrė puikus vaizdas – nė vienas priešas negalėjo praeiti. Pati pilis yra labai neįprasta gynybiniams statiniams – trapecijos formos. Keturi aukštai ir labirintai iš kambarių bei koridorių viduje – turbūt ideali vieta tapti legendos buveine. Požeminiai labirintai buvo naudojami, pavyzdžiui, kaip kalėjimas. O daugybė slaptų požeminių perėjimų veda už pilies ribų, leisdami ištrūkti apgulties atveju. Pasak legendos, vidiniame

Skaitykite toliau..

Barbariško enkavėdistų siautėjimo irštva – ledinis Solovkų lageris

Diktatorių pasaulyje netrūksta. Vienas pūpso Šiaurės Korėjoje, kitas – mūsų kaimynystėje, trečias apsimuturiavęs turbaną Irane pasakoja paistalus pamaldžioms moterėlėms. Tačiau tik vienas kildinamas iš labiausiai nusikalstamos XX amžiaus organizacijos – (V)ČK-OGPU-NKVD-MGB-KGB. Pavadinimai laikui bėgant keitėsi, nesikeitė tik šios sadistų ir pusžmogių gaujos moto – besąlygiškas kitaminčių naikinimas, nepamirštant juos pirma kankinti ir šlykščiausiai išsityčiojant. Todėl nekelia nuostabos faktas, kad NKVD-KBG auklėtinis sukėlė didžiausią Europoje (ir pasaulyje) karą XXI amžiuje, žmonijai, rodos žengiant pažangos linkme ir atsisakant karų beprotybės. Visgi, norėdami perprasti nusikalstamos vagių ir melagių gaujos vadeivos psichologiją, turime grįžtelėti atgalios visą šimtmetį – į pradžią barbariško teroro prieš sovietų imperijos piliečius. Keliausime į stalininio GULAG’o pirmtako – Solovkų lagerio

Skaitykite toliau..

Antroji Gorbačiovo galva

Laikas bėga sparčiai, ir praėjo jau keturi dešimtmečiai nuo 1985-ųjų, kuriais sovietų imperijos vairą perėmė tauškalius Michailas Gorbačiovas. Užkopęs valdžios olimpan, šis veikėjas vargiai nutuokė, kad, rodos, nesugriaunamam tautų kalėjimui gyvuoti buvo likę vos keli metai. Ekonomines problemas Gorbačiovas bandė užtušuoti jo inicijuota „perestroika” („pertvarka”, rus.), „glastnost” („viešumu”, rus.), „uskorenije” („greitėjimu”, rus.), „pliuralizm” („nuomonių įvairove”) ir kitais populistiniais lozungais. Beje, kalbant apie užtušavimą (arba retušavimą), verta prisiminti, kad sovietijoje nebuvo nieko įprasto, jei represuoto žmogaus veidas būdavo ištrinamas iš kolektyvinių nuotraukų: stalininio teroro metais iš tokių fotografijų mikliai „dingdavo” tai vieno, tai kito sušaudyto NKVD vaduko ar lagerin išsiųsto politinio veikėjo veidai. Tiesa, yra nutikęs ir kitokio pobūdžio atsitikimas: iš

Skaitykite toliau..

Kryžiaus žygiai (VI)

(Tęsinys, pirmas dalis skaitykite čia.) Ketvirtojo kryžiaus žygio metu popiežystė slapta rėmė kryžiuočių žygį į Konstantinopolį. Veidmainiškai pasmerkusi kryžiuočių sunaikinimą „krikščioniškiausios Bizantijos“, popiežystė tuo pačiu metu visais būdais stengėsi pasinaudoti šiuo sunaikinimu savo teokratinės programos įgyvendinimo labui.Bizantijos bažnyčios vadovu buvo paskirtas naujas Konstantinopolio patriarchas, katalikų bažnyčios atstovas, siekęs vietos graikų ir slavų gyventojams primesti bažnyčios sąjungą su katalikybėmis.Nuo XII a. pabaigos Romos popiežius Inokentijus III (1198–1216), kurio valdymo laikotarpiu popiežystė pasiekė didžiausią įtaką Vakarų Europos šalyse, vėl pradėjo skelbti kryžiaus žygius, suteikdamas savo palaiminimą kryžiuočių užkariautojams Artimųjų Rytų ir Baltijos šalyse. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Lotynų imperijoje, kaip ir ankstesnėse kryžiuočių valstybėse, vyravo feodalinė tvarka, ir ji buvo valdoma pagal

Skaitykite toliau..

Vidmantas Vitkauskas. Antano Lukšos priesakas „Toliau laikyti frontą!” – gyvas

Antanas Lukša gimė 1923 m. gegužės 31 d. Juodbūdžio kaime Veiverių valsčiuje Simono Lukšos ir Onos Vilkaitės Lukšienės šeimoje. Mokėsi Veiverių progimnazijoje ir Kauno „Aušros“ berniukų gimnazijoje. Vėliau baigė Kauno mokytojų seminariją ir dar studijavo Vytauto Didžiojo universitete geodeziją. Pirmaisiais pokario metais Antanas Lukša mokytojavo Veiverių, vėliau Kaišiadorių vidurinėse mokyklose. Po kiek laiko, užsirekomendavęs kaip gabus ir energingas darbuotojas, Antanas buvo paskirtas Žaslių vidurinės mokyklos direktoriumi. Deja, pedagoginis-vadybinis darbas truko neilgai. Antano Lukšos lemtingas apsisprendimas Kaip ir daugeliui to meto ir to amžiaus jaunuolių, Antanui teko apsispręsti: likti paklusniu režimo sraigteliu ar tapti kovotoju už Lietuvos laisvę. Ir Antanas apsisprendė. Apsisprendė kovoti. Kaip ir kiti jo broliai – Jurgis, Juozas

Skaitykite toliau..

Smėlio dykynes pavertęs klestinčia valstybe

Jis užaugo ten, kur nebuvo nei asfalto, nei elektros, nei miestų įprasta šio žodžio prasme. Tik smėlis, karštis, retos oazės ir gentys, gyvenančios pagal įstatymus, kurie nesikeitė šimtmečius. Niekas nesitikėjo, kad būtent čia prasidės viena iš įspūdingiausių XX amžiaus transformacijų. Šis žmogus nelankė mokyklos ir neturėjo universiteto diplomo. Jo išsilavinimas susidėjo iš Korano, žodinių tradicijų, genčių istorijos ir ilgų pokalbių su vyresniaisiais prie laužo. Jis anksti suprato paprastą tiesą: valdžia – tai ne teisė imti, o pareiga duoti. Būtent šis supratimas vėliau pakeis viso regiono likimą. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Kai 1966 m. jis tapo Abu Dabio valdovu, emyratas buvo skurdus ir izoliuotas. Nafta jau buvo atrasta, bet beveik neveikė

Skaitykite toliau..

Bronzinių ginklų pergalė prieš geležinius

Kadešo mūšis – vienos didžiausių senovės kautynių. Jis tapo svarbiausiu etapu ilgame dviejų bronzos amžiaus supervalstybių – Egipto ir Hetitų karalystės – priešiškume. Įprastai mūšis datuojamas 1274 m. pr. m. e., nors istorikai nėra visiškai tikri. Mūšis vyko prie Kadešo tvirtovės, esančios šiuolaikinės Sirijos teritorijoje. Galima sakyti, kad šis mūšis užbaigė bronzos amžių – kautynėse hetitai jau masiškai naudojo geležinius ginklus. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Jėgų pasiskirstymas Egiptiečių žygis į Kadešą įvyko penktaisiais Ramzio II, vieno iš didžiausių Egipto faraonų, valdymo metais. Užėmus sostą, jis iš karto parodė esąs energingas ir valingas valdovas. Sustiprinęs savo valdžią, jis pradėjo ruoštis žygiui prieš savo pagrindinį priešą – Hetitų karalystę.Ramzis smarkiai padidino kariuomenės skaičių.

Skaitykite toliau..

Stulbinantis eksperimentas psichiatrijos apsuptyje

Įsivaizduokite, kad jus per klaidą paguldė į psichiatrijos ligoninę. Kaip įrodytumėte, kad esate sveiko proto? Šis klausimas skamba kaip juokelis. Kol nesužinosite apie realų eksperimentą, kuris parodė, kaip lengvai įprastą žmogų galima paversti diagnoze. 1973 m. psichologas Deividas Rosenhanas, susijęs su Stanfordo universitetu, atliko tyrimą. Jis nusiuntė aštuonis sveikus žmones į psichiatrijos ligonines JAV. Šie žmonės nesirgo psichikos sutrikimais. Jų užduotis buvo labai paprasta: atvykti į pirminę konsultaciją ir pasakyti vieną frazę – kad jie tariamai girdi balsus. Daugiau nieko nereikėjo vaizduoti. Jokių keistų veiksmų. Jokių spektaklių. Tik šį nusiskundimą patekimo metu. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Po to, kai jie buvo paguldyti į ligoninę, jiems buvo duotos aiškios instrukcijos: elgtis

Skaitykite toliau..

Gudrutį paviliojusi loterija

XX amžiaus pabaigoje Amerika buvo įsitikinusi, kad gyvena sąžiningoje pasakoje. Kiekvienais metais „McDonald’s“ rengė akciją „Monopoly“, kurioje kiekvienas galėjo nusipirkti mėsainį, nuplėšti lipduką ir staiga tapti milijonieriumi. Televizija rodė laimingus žmones su milijonų vertės čekiais, laikraščiai rašė įkvepiančias istorijas, o žmonės visoje šalyje tikrino stiklines ir bulvyčių dėžutes vildamiesi, kad laimė gali būti tiesiog paketo dugne. Tačiau už šios „loterijos visiems“ kulisų beveik dešimt metų sėdėjo vienas žmogus, kuris iš anksto žinojo rezultatą. Jo vardas buvo Džeromas Džeikobsonas. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Jis nebuvo nusikaltėlių pasaulio genijus ir neatrodė kaip kino filmo piktadarys. Tylus, nepastebimas, vidutiniokas amerikietis. Buvęs policininkas, vėliau dirbęs rangovų kompanijoje, atsakingoje už „Monopoly“ laimėjusių bilietų saugumą ir

Skaitykite toliau..

Slaptiningasis Sniego žmogus

Skeptiškai žiūrintys į Sniego žmogaus egzistavimo koncepciją, neretai pabrėžia, kad niekur  nerandama sniego žmogaus skeletų ar bent jų dalių. Sniego žmogus nėra toks jau ir nepasiekiamas. Jį mato daug žmonių, jis palieka visiškai materialius pėdsakus. Jį pavyko sugauti. Praeityje buvo rasta ir lavonų. Vis dėlto nė viename pasaulio muziejuje nėra nei jo iškamšos, nei skeleto. Ar gali būti taip, kad didelis ir netgi ne itin retas gyvūnas po mirties nepalieka tyrimams prieinamo kaulinio medžiagos? Klausimas apie kaulus yra toks svarbus, kad jį reikėtų aptarti atskirai. Atkurdami buvusių biosferų išvaizdą, paleontologai, evoliucionistai, archeologai remiasi materialiais išnykusių gyvūnų liekanų radiniais. Šių radinių visuma vadinama paleontologine kronika. Manoma, kad ji tikrai atspindi tai, kas

Skaitykite toliau..

Nepaaiškinami fenomenai (II)

(Tęsinys, pirmą dalį skaitykite čia.) Šiuolaikinio mokslo raida ir jo pasiekimai verčia žmogų vis labiau tikėti, kad mokslas gali paaiškinti viską, kas vyksta mūsų planetoje ir visatoje. Daugelis pasaulio reiškinių turi mokslinį paaiškinimą, tačiau ne visi pasitaikantys reiškiniai gali būti paaiškinti šiuolaikinėmis mokslinėmis teorijomis.Pavyzdžiui, mokslas dar negali duoti aiškaus atsakymo į klausimą apie visatos susidarymo procesą. Mokslas taip pat negali paaiškinti, kaip susiformuoja religiniai įsitikinimai. Jei žengsime į antgamtinį pasaulį, pamatysime neįprastus reiškinius, kurių negalima paaiškinti šiuolaikiniu mokslu, nes moksliniai metodai netinka tokiems reiškiniams matuoti ar tirti. Pažvelkime į kai kuriuos iki šiol nepaaiškinamus reiškinius ir supraskime, kad pati gamta yra stebuklas, ir kad daug kas vis dar lieka mįsle.

Skaitykite toliau..

Kryžiaus žygiai (V)

(Tęsinys, pirmas dalis skaitykite čia.) 1144 m. kryžiuočiai buvo priversti palikti Edesą, kurią užėmė Mosulo emyras. Edesos grafystės praradimas išsyk ir smarkiai pablogino kryžiuočių valdas Rytuose. Katalikų bažnyčia vėl paskelbė kryžiaus žygį. Prancūzijos karaliaus Liudviko VII ir Vokietijos imperatoriaus Konrado III vadovaujami buvo pradėti antrieji kryžiaus žygiai į Artimuosius Rytus (1147–1149 m.). Tačiau šis žygis kryžiuočių atžvilgiu baigėsi visiška nesėkme. Tokia pat nesėkmė baigėsi ir tuo pačiu metu vykusiu kryžiaus žygiu į Polabijos žemes, kur nukreipė dalį vokiečių feodalų. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Antroje XII a. pusėje Jeruzalės karalystei grėsmė ėmė kilti ne tik iš šiaurės ir šiaurės rytų, bet ir iš pietų.Po Fatimidų dinastijos žlugimo Egipte (1171 m.), kai

Skaitykite toliau..

Paslaptingasis Vevelsburgas

Vestfalijoje, į pietus nuo Paderborno, yra paslaptingasis Vevelsburgas – „Vestfalijos Gralio pilis“. XX a. trečiajame dešimtmetyje pilies durys vėl buvo atvertos dėka Karlo Marijos Viliguto, taip pat žinomo Vaistoro vardu. Tuo metu Viligutas dalyvavo planuojant pilies rekonstrukcijos darbus „pasaulio centre“. Senovės Vestfalijos legenda apie „Mūšį prie baltojo beržo“ apie šią pilį pasakoja taip: „Kariuomenė, artėjanti prie Vestfalijos plačiu keliu iš rytų, bus visiškai sunaikinta kontrataka iš vakarų „paskutiniame didžiajame mūšyje“. Tai buvo apokaliptinis įvykis. Legenda apie „Mūšį prie baltojo beržo“ vėl pažadino susidomėjimą senovės pilimi, esančia į pietus nuo didžiojo kelio minėtos srities viduryje. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Rekonstrukcijos metu šiaurinėje Vevelsburgo bokšto dalyje buvo įrengtos dvi kultinės patalpos. Viena

Skaitykite toliau..

Lanseloto ištikimybės ir meilės dilema

Legendos apie karalių Artūrą, jo karį – galingąjį Lanselotą, bei tragišką meilės trikampį, kurį jie sudarė kartu su karaliene Gineverė, išlaiko savo žavesį, nors praėjo daugiau nei aštuoni šimtmečiai nuo tada, kai jos buvo pirmą kartą papasakotos. Šie pasakojimai išlieka viduramžių simboliais, pakurstydami romantiškus tolimos epochos, kupinos riterių drąsos ir dvaro galantiškumo, vaizdinius. Taigi, kas buvo Lanselotas? Žmonių išgalvotas personažas? Ar po galantiško riterio kauke slėpėsi realus žmogus iš kūno ir kraujo? (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Pasak legendų, Lanselotas gimė karališkoje šeimoje šiuolaikinės Prancūzijos teritorijoje, Bretanės provincijoje. Tėvai – karalius Banas ir karalienė Eleina – krikšto metu jam davė vardą Galahadas. Jo vaikystė buvo be rūpesčių iki tol, kol tėvo žemes

Skaitykite toliau..

Nepaaiškinami fenomenai (I)

Šiuolaikinio mokslo raida ir jo pasiekimai verčia žmogų vis labiau tikėti, kad mokslas gali paaiškinti viską, kas vyksta mūsų planetoje ir visatoje. Daugelis pasaulio reiškinių turi mokslinį paaiškinimą, tačiau ne visi pasitaikantys reiškiniai gali būti paaiškinti šiuolaikinėmis mokslinėmis teorijomis. Pavyzdžiui, mokslas dar negali duoti aiškaus atsakymo į klausimą apie visatos susidarymo procesą. Mokslas taip pat negali paaiškinti, kaip susiformuoja religiniai įsitikinimai. Jei žengsime į antgamtinį pasaulį, pamatysime neįprastus reiškinius, kurių negalima paaiškinti šiuolaikiniu mokslu, nes moksliniai metodai netinka tokiems reiškiniams matuoti ar tirti. Pažvelkime į kai kuriuos iki šiol nepaaiškinamus reiškinius ir supraskime, kad pati gamta yra stebuklas, ir kad daug kas vis dar lieka mįsle. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.)

Skaitykite toliau..

Kryžiaus žygiai (IV)

(Tęsinys, pirmas dalis skaitykite čia.) Rytuose susiformavo keturios kryžiaus karų valstybės: Edeso grafystė, kuriai vadovavo Gotfrido Buloniečio brolis Balduinas, Antiochijos kunigaikštystė, užimta Boemundo, Tripolio grafystė, atitekusi Raimondui Tulūziečiui, ir Jeruzalės karalystė, kuriai trys pirmosios kunigaikštystės formaliai buvo vasalinės. Jeruzalės karalystei vadovavo Gotfridas Bulonietis. Kryžiuočių užkariautoje teritorijoje toliau vyravo feodalinė tvarka. Visa Jeruzalės karalystės teritorija buvo padalyta į feodus, už kuriuos kryžiuočių riteriai atliko karinę tarnybą. Kiekvienas toks feodas buvo dvaras arba keli dvarai, padalyti į mažus žemės sklypus, kuriuose dirbo baudžiauninkai. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Vietiniai valstiečiai – arabai ir sirai – buvo palikti baudžiavos sąlygomis, o laisvieji buvo prievarta paversti baudžiauninkais. Valstiečiai už savo sklypus feodaliniam dvaro savininkui mokėjo feodalinę

Skaitykite toliau..

Kliurkomis persunktas sovietinis serialas apie nacius

Sovietijos kinematografas bene tris dešimtmečius po Antrojo pasaulinio karo pabaigos nacistus vaizdavo naiviais kvaileliais, dėl savojo žioplumo ir prapylusiais WWII batalijas. Valstybės valstybėje – Valstybės saugumo komiteto (KGB) – šefas Jurijus Andropovas visą profesinį gyvenimą nuožmiai konkuravo su sovietų imperijos vairininko Leonido Brežnevo draugu, VRM vadovu Nikolajumi Ščiolokovu. Pastarasis dosniai finansavo televizijos serialą „Tyrimą atlieka žinovai”, skambiai gyrusį sovietinės milicijos nuopelnus, nors tikrumoje tai buvo korupcijos ir melo – kaip ir visa imperija – persunkta institucija.  Vildamasis švelninti visuomenėje susiformavusį prastą šleifą, besivelkantį paskui KGB dar nuo kraugeriškos NKVD (KGB pirmtakės) laikų, Andropovas užsakė sukurti serialą apie sovietinį šnipą Isajevą, dar nuo 1933-ųjų veikiantį pačioje nacių irštvoje – SD (saugumo

Skaitykite toliau..

Nepatogioji istorija

Istorija, apie kurią nepatogu kalbėti, bet ir tylėti apie ją negalima. Kai europiečiai pirmą kartą išsilaipino Amerikos krantuose, jie nerado „tuščią žemyną“. Čia gyveno milijonai žmonių – su savo kalbomis, kultūromis, ūkio sistemomis, tikėjimais ir pasaulio samprata. Tai buvo sudėtingos, gyvos visuomenės, egzistavusios dar gerokai prieš svetimšalių atvykimą. Tada prasidėjo tai, kas šiandien vis dažniau vadinama ne „įsisavinimu”, o tikra katastrofa. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Nuo XVI a. iki XX a. pradžios Šiaurės Amerikos čiabuvių skaičius sumažėjo nuo milijonų iki šimtų tūkstančių. Žmonės mirdavo nuo iš išorės atneštų ligų, smurto, bado, prievartinio perkėlimo ir įprasto gyvenimo būdo sunaikinimo. Jų žemės buvo paskelbtos „niekeno“, o jie patys – kliūtimi „pažangai“. Tų įvykių

Skaitykite toliau..

Spragtuko istorija

E. T. A. Hofmano pasaka „Spragtukas ir pelių karalius“ tapo pagrindu visame pasaulyje žinomam Čaikovskio baletui (1892 m.), daugeliui animacinių filmų, filmų ir žaidimų. Juokingas medinis kareivėlis tapo pasauliniu Naujųjų metų ir Kalėdų simboliu. Spragtuko protėviai atsirado iš pačio paprasčiausio daikto – riešutų gnybtuvų dar XIV amžiuje. Tuo metu tai buvo paprastas svertų ir varžtų mechanizmas, niekaip nesusijęs su gyvuoju vaizdiniu. Paprastai jie buvo gaminami iš medžio, bet kartais ir iš žalvario, ketaus ar net porceliano. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) XVII a. riešutų skaldytuvų formos tapo sudėtingesnės. Meistrai gamino keistų formų riešutų skaldytuvus, kurie atrodė kaip gyvūnai ir žmonės. Tokie naudingi suvenyrai paplito Austrijoje, Šveicarijoje, Italijoje. Tradicijų užgimimas: XIX a. Vokietijoje atsirado

Skaitykite toliau..

Įveikę Alkatrazą

1962 m. birželio mėnesį trys kaliniai įvykdė pabėgimą, kuris iki šiol vadinamas vienu drąsiausių Amerikos nuotykių. Be peilių, be smurto, be bendrininkų išorėje. Tik kantrybė, išradingumas ir trys galvos, kurios niekada nepriklausė žmonėms. Veiksmo vieta – Alkatrazas. Salos kalėjimas, skirtas ne viltims, o kapituliacijai. Ledinis vanduo aplink, smarkios srovės, akmeninės sienos, režimas, dėl kurio daugelis prarado ne tik charakterį, bet net mintį apie laisvę. Legenda apie Alkatrazą buvo paprasta: patekęs čia, atgalios negrįši. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Tarp kalinių buvo Frenkas Morisas – protingas, susikaupęs, turėjęs pabėgimų patirties ir įprotį ieškoti silpnų vietų. Šalia – broliai Džonas ir Klarensas Englinai, užaugę Floridoje ir garsėję tuo, kad nebijojo vandens. Jie pastebėjo

Skaitykite toliau..

Iškastinis kuras – jau senovės Graikijoje?

Ar gali būti, kad senovės graikai naudodavo iškastinį kurą dar prieš tris tūkstančius metų? Tarptautinė archeologų grupė nustatė, kad prieš daugiau nei 3300 metų mikėniečiai krosnis kūrendavo anglimi. Tai seniausias žinomas iškastinio kuro naudojimo atvejis Europoje. Tyrimas, paskelbtas gruodžio viduryje moksliniame žurnale, šį laikotarpį atitolino beveik tūkstantmečiu. Mokslininkai taip pat pateikė ryškų vaizdą apie aukštai išsivysčiusias civilizacijas, kurios egzistavo Viduržemio jūros regione vėlyvojo bronzos amžiaus laikotarpiu ir nebuvo tokios archajiškos, kaip gali atrodyti. Mokslininkai padarė šį atradimą analizuodami bronzos amžiuje visame Viduržemio jūros regione gyvenusių žmonių dantis: mikėnų iš Tirifo Peloponeso ir Chanjos Kretoje, hetitų iš Alalacho šiuolaikinėje Turkijoje, kanaaniečių iš Megidono Izraelyje ir senovės egiptiečių iš Nilo slėnio. (Visą apybraižą

Skaitykite toliau..

Majų astronomija

Majų civilizacijoje  ypatingą reikšmę turėjo Veneros planeta. Senovės majai buvo aistringi astronomai, užrašydami ir interpretuodami kiekvieną dangaus aspektą. Jie tikėjo, kad dievų valią ir veiksmus galima perskaityti iš žvaigždžių, mėnulio ir planetų, todėl skyrė tam laiko, o daugelis jų svarbiausių pastatų buvo pastatyti atsižvelgiant į astronomiją. Majai tyrinėjo saulę, mėnulį ir planetas, ypač Venerą. Majų astronomijos klestėjimas buvo VIII amžiuje po Kristaus, o IX amžiaus pradžioje majų stebėtojai paskelbė astronomines lenteles, kuriose buvo atsekamas dangaus kūnų judėjimas, ant specifinio pastato sienų Ksultune, Gvatemaloje. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Lentelės taip pat yra Drezdeno kodekse – knygoje, parašytoje ant popieriaus iš žievės, maždaug XV a. Nors majų kalendorius buvo didžiąja dalimi pagrįstas

Skaitykite toliau..

Slaptininga mandalos jėga

Mandala… Pastaruoju metu šį sakralinį schematišką vaizdą galima pamatyti tatuiruotėse, kalendoriuose ir netgi knygose-dažyklose, skirtose stresui mažinti. Bet kas tai iš tiesų yra? Sąvokos aiškinimas: mandala – iš sanskrito verčiama kaip „ratas“ arba „diskas“ – yra uždara geometrinė sistema su pažymėtu centru, nuo kurio vienodu atstumu yra įvairūs elementai. Vaizdas turi šventą prasmę ir daugiausia naudojamas induizmo ir budizmo praktikoje. Budistinis mandalos supratimas: šioje senovinėje religinėje sistemoje mandala reiškia tyras, nepaliestas žemes, kuriose gyvena budos, dievybių prieglobstis. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Mandala taip pat interpretuojama kaip mūsų visatos schema. Tradicinė budistinės mandalos forma – ratas, kuriame yra kvadratas su vidiniu ratu, dažnai su segmentais arba lotoso žiedu. Išorinis mandalos ratas reiškia pačią

Skaitykite toliau..

Laiko slėpiniai

Laikas – kaip oras. Mes gyvename jame ir net nesusimąstome, kas tai yra ir kaip juo naudotis. Vis dėlto tai labai sudėtingas dalykas, kuris yra visa ko pagrindas. Ne veltui yra žodžių junginys „erdvė ir laikas“. Su erdve viskas aišku – ji yra. Iki darbo dešimt kilometrų automobiliu, o iki parduotuvės trys šimtai metrų metrų pėsčiomis. Tik laikas šiame kelyje bus labai santykinis. Bet kas tai iš viso yra ir ar teisinga sakyti, kad laikas yra begalinis ir jis visada buvo? Ar galima paliesti laiką? Galbūt jį galima sustabdyti ar atsukti atgal? Žmonės dažnai užduoda vieni kitiems ir sau patiems šiuos klausimus. Pabandykime atsakyti bent kai kuriuos iš jų. Kas gi

Skaitykite toliau..

Kryžiaus žygiai (III)

(Tęsinys, pirmąsias dvi dalis skaitykite čia.) 1095 m. rudenį Klermone, Pietų Prancūzijoje, surengtas didelis bažnytinis susirinkimas, kuriame popiežius Urbanas II paskelbė kryžiaus žygį ir daugybei klausytojų, susirinkusių Klermono lygumoje už miesto, pasakė ilgą kalbą, skirtą krikščioniško fanatizmo kurstymui. Popiežiaus kalboje ypač ryškiai ir aiškiai buvo išreikštas tikrasis, grynai grobuoniškas kryžiaus žygių tikslas. Ši kalba taip pat liudijo bažnyčios siekį užtušuoti klasinius prieštaravimus tarp valstiečių ir feodalų, suvienijant bendru „Kristaus karių” pavadinimu, ir išvesti už Vakarų Europos ribų labiausiai „neramius“ ir feodalams pavojingus asmenis. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) „Žemė, kurioje gyvenate”, – tarė popiežius, kreipdamasis į klausytojus, tęsdamas: „…tapusi per ankšta jūsų gausybei. Ji nėra turtinga ir vos duoda duonos tiems, kurie

Skaitykite toliau..

Seklių karalius

Kai 1819 m. vargingo škotų policininko Pinkertono šeimoje gimė sūnus Alanas, niekas, žinoma, nesiryžo prognozuoti berniukui šviesios ateities. Ir pats Alanas nesitikėjo iš jokių likimo dovanų. Jis ketino pragyventi savo rankų darbu, todėl išmoko baldininko amato. 1842 m. jis su šeima emigravo iš gimtojo Glazgo į Naująjį pasaulį ir atidarė kuklią baldų dirbtuvę Dandžio miestelyje, netoli Čikagos. Rodės, gyvenimas tekės ramia vaga, tačiau Alanas nepraleido savosios progos. 1850 m. į jo parduotuvę užsuko pirkėjai, sumokėję banknotais, kurie, kaip greitai paaiškėjo, buvo padirbti. Teberusenančios laužo kaimyninėje upės saloje anglys nukreipė apgautą baldininką sukčių pėdsakais. Buvo sulaikyta visa padirbinėtojų gauja, o Alanas akimirksniu tapo garsiausiu detektyvu. Valstijos gyventojai norėjo, kad toks žmogus

Skaitykite toliau..

Šumerų „smėlio audra”: pirmasis karas Žemėje?

Kiek iš viso buvo konfliktų nuo žmogaus atsiradimo Afrikos lygumose? Kiek kartų, paėmę į rankas ginklus, homo sapiens naikino vieni kitus, kovodami dėl išteklių ir „gyvybinės erdvės“. Tikėtina, kad tikrasis atsakymas į šį klausimą glūdi pernelyg giliai po tūkstantmetės istorijos sluoksniais, nusėtais nugalėtųjų ir jų užkariautojų kaulais. Bet kada buvo pirmasis kartas? Kur vyko pirmasis karas?Šiuolaikine kalba karas reiškia konfliktą tarp politinių struktūrų, kuris pasireiškia kariniais veiksmais. Tačiau neįmanoma kalbėti apie ginkluotą konfliktą, kai šalys yra nelygios, nes jei Aukštutinio Egipto karalystė įsiveržia į šiuolaikinio Somalio teritoriją organizuota armija, o ten yra tik retkarčiais pasitaikančios gyvulių augintojų gyvenvietės – ar tai karas? Arba jei pirmoji Kinijos dinastija surenka armiją, kad

Skaitykite toliau..

Mįslingi popiežiaus Honorijaus III gebėjimai

1216 m. popiežiaus sostą užėmė Honorijus III (lot. Honorius PP. III, pasaulietinis vardas Čenčijus Savelis (1148–1227)) – Romos popiežius nuo 1216 m. liepos 18 d. iki 1227 m. kovo 18 d. Jis buvo senos ir galingos romėnų giminės atstovas. Kardinolas Čenčijus Savelis buvo vienas artimiausių Inokentijaus III bendražygių. Popiežius jam patikėjo būsimo imperatoriaus Frydricho II auklėjimą. Be to, Čenčijus buvo popiežiaus iždininkas ir tvarkė visus Šventojo Sosto pajamas. Eidamas šias pareigas, jis parašė „Romos bažnyčios įtakos knygą“, kuri yra šaltinis, leidžiantis pažinti tuometinio popiežystės ekonominę raidą. Keletą dienų po Inocento III mirties devyniolika kardinolų susirinko Perudžioje, kad išrinktų jo įpėdinį Apaštališkajam sostui. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Ne visai rami politinė

Skaitykite toliau..

Tamplieriai: legendos pradžia Kipre?

Iš penkių šimtų tamplierių, gynusių Akrą 1291 m., išsigelbėti pavyko tik dešimčiai. Neskaitant būrio, lydėjusio Tibo de Godeną. Skirtingais keliais, bet jie visi pasiekė Kiprą. Kartu su tamplieriais atvyko ir hospitalieriai bei daugybė pabėgėlių. Saloje tuomet buvo įkurta Jeruzalės karalystė tremtyje. Tamplierių buvimo Kipre istorija prasidėjo 1191 m., kai karalius Ričardas Liūtaširdis per Trečiąjį kryžiaus žygį atkovojo salą iš bizantiečių. Vėliau jis ją pardavė šventyklos riteriams. Tamplieriai jau tada turėjo galimybę sukurti savo valstybę. Padaryti tai, ką vėliau pavyko tik hospitalieriams ir teutonams. Bet ordinas tai nuveikti nesugebėjo. Jau 1192 m. kipriečiai išvarė tamplierius. Keisčiausia, kad po to Ričardas Kiprą pardavė antrą kartą. Šį kartą – Gijui de Luzinjanui, nominaliajam

Skaitykite toliau..

Žudikiškas žiedas

1885 m. lapkričio 25 d. netikėtai mirė Ispanijos karalius Alfonsas XII. Dėl jo mirties Ispanijos laikraščiuose pasirodė šis pranešimas, kurį perrašė daugelis Europos laikraščių ir žurnalų: „Netrukus po pirmojo Alfonso XII santuokos 1878 m. su savo pussesere princese Mercedes, hercogo Monpansjė dukra, karalius savo jaunai žmonai, be kitų daiktų, padovanojo mažą žiedą kaip intymų prisiminimą, be kitų – oficialių – dovanų. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Jaunoji karalienė iš karto užsimovė žiedą ant piršto ir daugiau jo nenusiėmė. Po dviejų mėnesių jos nebebuvo. Karalius nuėmė žiedą nuo piršto savo taip anksti mirusios, karštai mylimos žmonos ir atidavė brangų žiedą jų bendrai močiutei iš motinos pusės, karalienei Kristinai.Netrukus mirė karalienė Kristina, ir žiedas,

Skaitykite toliau..

Švara ir tvarka prieš pusantro amžiaus

Karalienės Viktorijos laikų rūmų didybė sukelia šiuolaikiniams žmonėms neapsakomą susižavėjimą, vaizduotėje sukurdama lordus, karalius ir damas, vaikštinėjančius po sales. Tačiau mažai kas susimąsto, kaip tarnai apsieidavo be šiuolaikinių valymo ir švaros priemonių, kad viską išlaikytų blizgesy. Metodai buvo originalūs: švarai palaikyti buvo naudojami duona, pienas, brendis, gyvsidabrio tepalas, jaučių tulžis ir kiti priemonės. Sunku įsivaizduoti užduoties sudėtingumą, o skalbimas buvo atskira epopėja, kuriai buvo skiriama visa savaitė, bet tik kartą per du mėnesius. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Skalbyklos egzistavo ir Viktorijos laikais, tačiau nebuvo populiarios dėl didelės kainos – apie 30 svarų per metus. Dažniausiai skalbdavo namuose, samdydami skalbėja arba patikėdami tai namų tarnaitei. Požiūris į skalbimą buvo ypatingas: tai

Skaitykite toliau..

Kaip Europa rusiškos erchercogienės atsikratė

Pavelo I vyresnioji dukra ir Jekaterinos Didžiosios mylima anūkė įėjo į Romanovų istoriją kaip itin liūdnas likimas. Aleksandros gyvenimas buvo kupinas prabangos, intrigų ir nusivylimų, o baigėsi pernelyg anksti. Beveik nuo pat gimimo mergaitė buvo paimta iš motinos ir perduota auklėti aikštingajai imperatorei. Vos sulaukusi vedybinio amžiaus, didžioji kunigaikštienė ištekėjo. Tiesa, šios sužadėtuvės baigėsi imperatorės dvaro pažeminimu, ir smarkiai pakenkė monarchės sveikatai. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Paskutiniais Jekaterinos Didžiosios valdymo metais padėtis Europoje įkaito. 1789 m. Prancūzijoje buvo užimta Bastilija, nužudytas Liudvikas XVI, ir visas pasaulis į prancūzus žiūrėjo su baime. Paryžiaus „turbiną“ ėmė tirti švedai, kuriems nepatiko Ništadto taikos sutarties įsipareigojimai, ir Ingermanlandijos, Estlandijos bei Suomijos perdavimas Rusijai. Apibendrinant,

Skaitykite toliau..

Kryžiaus žygiai (II)

(Tęsinys, pirmąją dalį skaitykite čia.) Po Abasidų kalifato žlugimo šiaurinė Sirijos dalis su Antiochijos miestu, kuris liko vienu didžiausių Rytų Viduržemio jūros regiono miestų, buvo užkariauta Bizantijos (969 m.). Visą likusią Siriją, Libaną ir Palestiną tuo pačiu metu užėmė Fatimidų kalifato kariuomenė. Sirija ir Palestina liko Fatimidų kalifato valdžioje iki XI a. 70-ųjų metų, kai jas užkariavo seldžiukai. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) X–XI a. Sirija ir Palestina patyrė ekonominį pakilimą. Jų žemėse buvo auginami kviečiai, medvilnė, vynuogės, alyvuogės (alyvuogės), figos (vynuogės, figos), karuba (karubmedis), obelys, kriaušės, persikai ir kiti vaismedžiai, ankštiniai ir daržoviniai augalai, artišokai, šparagai, triufai. Palestinoje ir Sirijos pakrantės juostoje, be išvardytų kultūrinių augalų, buvo auginami datulės palmių,

Skaitykite toliau..

REKOMENDUOJAM PRENUMERATORIAM:

Turino drobulės slėpiniai

Restauratorių sukurtas stebuklas – didinga Marienburgo (Malborko) pilis (II)

Ramybės, gamtos ir sakralumo darna, prisikėlusi iš nebūties (II)

Restauratorių sukurtas stebuklas – didinga Marienburgo (Malborko) pilis (I)

Ramybės, gamtos ir sakralumo darna, prisikėlusi iš praeities (I)

Šeštojo dešimtmečio baldai: stilingi, šiuolaikiški, tvirti, sunkūs ir brangūs

Cezaris: ne tik politikas ir karvedys, bet ir oratorius bei rašytojas

Rasputinas – fatališkas istorijos personažas

Vaizduotę pranokstanti architektūros didybė

Gdansko rotušės puošmenys

Pirmojo popiežiaus bazilikos didybė

Vatikano muziejaus lobiai ir slėpiniai (II)

Vatikano muziejaus lobiai ir slėpiniai (I)

Sakraliosios Gietšvaldo įdomybės

Stulbinantis senovės meistrų sugebėjimų liudytojas Gdansko rotušėje

Užburianti Gieštvaldo didžiūnės puošyba

„Panem et circences!” („Duonos ir žaidimų!”)

Gintaro stebuklų lobynas Gdansko malūne (II)

Allenšteino aidai Olštyno dabartyje

Prūsiškai lenkiškas Elblongo žavumas

Žavios Milano akimirkos (II)

Panoramų rojus Elblongo bažnyčios bokšte

Milijono verta akimirka, kurią neįamžinau, ir to nesigailiu

Gintaro stebuklų lobynas Gdansko malūne (I)

Svečiuose pas Didįjį kryžiuočių ordino magistrą

Dangų remiančios Elblongo didžiūnės slėpiniai ir grožybės

Sakralumo aidai Olivos altorių šešėlyje

Dangų remianti gotikos gigantė Gdansko širdyje

Svečiuose pas Veličkos druskų kasėjus (II)

Sakralusis Liškiavos perliukas

Svečiuose pas Veličkos druskų kasėjus (I)

Gimęs viduramžiais, bet mano vienmetis – Marienburgo dičkis

Veličkos požemių magija (II)

Šventos Kotrynos didybė ir vargai Gdanske

Iš griuvėsių prikeltas sakralusis feniksas – Malborko pilies bažnyčia

Veličkos požemių magija (I)

Gotikos galiūnės didybė Olštyne

Pasaulio stebuklo „giminaitis” Sopote

Naikintuvų flotilė Milano palubėje

Karališkosios Vavelio didybės aidai (III)

Viduramžius menantys Sforcos pilies rūmai

Karališkosios Vavelio didybės aidai (II)

Sforcos rūmų arsenalas

Karališkosios Vavelio didybės aidai (I)

Brerų rūmų perliukas – Astronomijos muziejus

Kraičio skrynių slėpiniai Arklio muziejuje

Mdinos katedros muziejaus grožybės

Sakralusis Romos perliukas – šv. Petro bazilika

Žavi Jūrmalos pažiba – Kemeriai (II)

Krokuvos praeitis ir senamiesčio grožybės

Krokuvos senamiesčio pažiba – švč. Mergelės Marijos bazilika

Vavelio lobyno grožybės

Balsio apylinkių įdomybės

Vavelio kunstkameros lobiai Krokuvoje

Žavingas Jūrmalos perliukas – Kemeriai

Pasivaikščiojimas spalvingoj Vilniaus praeity XX a. pradžioje

Kerinti gražuolė Tatrų papėdėje – Zakopanė

Svečiuose pas Jo Šventenybę: Jono Pauliaus II vardo muziejus Vavelyje

6000 metų menantis miestas-tvirtovė Mdina (I)

Tūkstantis druskinių be druskos Druskininkuose

Vienuolių giesmės po viduramžių Krokuvos skliautais

Svečiuose pas kardinolą Karolį Voitylą

Sukriošėlis, sovietų imperiją griovęs neveiklumu

Japonijos sodų magija Žemaitijos glėbyje

Atogrąžų tankumynai Kopenhagos sodo oranžerijoje

Naujam gyvenimui prikelta Siesikų galiūnė

Angelo pilies Amžinajame mieste slėpiniai

Svečiuose pas Vavelio smaką Krokuvos urvuose

Piotro Mašerovo žūtis: aplaidumo pasekmė ar klastinga žmogžudystė?

Sovietinės imperijos kurpėjų lemtys

Šlovingų pergalių aidai Vavelio skliautuose

Imperatoriškosios Karakalos pirtys

Kelionė užsienin pro geležinę uždangą

Senesnė už Stounhendžą ir Egipto piramides Džgantija

Tūkstantmečio Tynieco vienuolyno žavesys II

Automobilis sovietmečiu – prabanga ir rūpestis

Margas „gazovikų” namo kontingentas amžiaus pabaigoje

Sakralioji Krokuvos viduramžių puošmena

Sovietinių prekeivių turtai iš puvėsių ir apgavysčių

Vieta, kur sovietmečiu galėjai nusipirkti dešrą!

Nuotykiai traukiniuose prieš trisdešimtį metų

Kraugerė hidra, be gailesčio rijusi ir save

Iškalbingos praeities globėja Krokuvos širdyje

Kūčios be Kalėdų, bet su Naujaisiais

Angelo pilis, saugojusi imperatorius ir popiežius

Tūkstantmečio Tynieco vienuolyno žavesys

Viduramžių aidas karalių mieste

Sakralusis Maltos perliukas – Ta’ Pinu bazilika

Kaip samovaras ir palydovas pralaimėjo varžybas skalbyklei bei šaldytuvui
Likimų vingiai
Redakcija AIDAI.LT

Didysis inkvizitorius

Žmogus, nuo kurio nei vienas negalėjo nieko nuslėpti: Tomas Torkvemada – vyriausiasis Europos inkvizitorius, vienų laikomas nusikaltėlių, kitų – vos ne

Skaitykite toliau..
2026-03-11 Komentarų: 0
Būties margumynai
Redakcija AIDAI.LT

Įdomusis auksas

Auksas yra viena paslaptingiausių medžiagų. Tai žinomiausias metalas pasaulyje, jau tūkstančius metų tarnaujantis žmonėms vertybių etalonu. Jis vertinamas visur, bet

Skaitykite toliau..
2026-03-06 Komentarų: 0
Istorijos atgarsiai
Redakcija AIDAI.LT

Piratų Atlantida

Prieš 346-ius metus, 1670 m. liepos 18 d., buvo pasirašyta Madrido taikos sutartis, užbaigusi šešerius metus trukusią anglų-ispanų karą. Pagal

Skaitykite toliau..
2026-03-02 Komentarų: 0
Svečiose šalyse
Redakcija AIDAI.LT

Ohaguro keistenybės

Ar žinote, kad viduramžių Japonijoje vyrai ir moterys sąmoningai dažė savo dantis juoda spalva? Iki Meidži laikotarpio (nuo 1868 iki 1912

Skaitykite toliau..
2026-03-02 Komentarų: 0
Likimų vingiai
Redakcija AIDAI.LT

Karingasis popiežius

Viduramžiais buvo devyni dideli kryžiaus žygiai, kuriuos organizavo katalikų bažnyčia, siekdama atkovoti šventąjį Jeruzalės miestą iš musulmonų ir išvalyti Europos

Skaitykite toliau..
2026-02-27 Komentarų: 0
Būties margumynai
Redakcija AIDAI.LT

DI vs žmonija

Spartėjant dirbtinio intelekto intervencijai į kasdienį gyvenimą, netyla ginčai dėl to, ar žmonių civilizacijos tikslas – sukurti dirbtinį intelektą ir

Skaitykite toliau..
2026-02-24 Komentarų: 0
Scroll to Top

SUSISIEKITE