„Pastebėta, kad beveik visi gyvūnai – ar jie būtų vandens, oro ar sausumos – akivaizdžiai patenka į miego būseną“, – rašė Aristotelis savo traktate „Apie miegą ir budrumą“. Bet kur mūsų mažieji broliai keliauja savo sapnuose? Džeisonas Goldmanas, Pietų Kalifornijos universiteto Los Andžele magistrantas, tiria žmogaus ir gyvūnų evoliucinę psichologiją. Jaunas mokslininkas papasakojo, kad šiuo metu yra du pagrindiniai būdai pažvelgti į miegančių kačių, paukščių ir kitų gyvų būtybių sąmonę. Pirmasis metodas – gyvūnų fizinio elgesio stebėjimas įvairiose „miego-budrumo“ ciklo fazėse. Antrasis – išsiaiškinti, ar jų smegenys miego būsenoje veikia panašiai, kaip šioje būsenoje veikia mūsų smegenys. Dar iš mokyklos biologijos pamokų žinome, kad miego metu smegenys pereina keletą etapų, kurių

Šiuolaikiniame pasaulyje kalbama 7000 kalbų. Visos šios kalbos priklauso skirtingoms kalbų šeimoms, o daugelio iš jų istorija siekia ne vieną tūkstantį metų. Iki šiol mokslininkai negali susitarti, kuri kalba yra seniausia pasaulyje. Tačiau galima drąsiai įvardyti penkias kalbas, kurių amžius siekia ištisus tūkstantmečius. Pristatome jums įdomią jų „rinktinę”. LietuviųNors pirmieji rašytiniai lietuvių kalbos šaltiniai atsirado palyginti vėlai – XVI a. – ši kalba laikoma viena seniausių. Beje, pirmuoju tokiu šaltiniu laikoma malda, kuri 1503 m. buvo ranka užrašyta knygos „Tractatus sacerdotalis“ paskutiniajame puslapyje.Taigi, kodėl daugelis tyrinėtojų lietuvių kalbą priskiria seniausioms kalboms? Pirma, kai kurie mokslininkai mano, kad ši kalba yra artimiausia pro-indoeuropietiškai, o, antra, kai kurie faktai rodo, kad baltų

Šis paveikslas oficialiai pripažintas brangiausiu meno kūriniu, kada nors parduotu pasaulyje. 2017 m. „Christie’s“ aukcione už jį sumokėta kosminė 450.300.000 dolerių suma (daugiau nei 450 milijonų dolerių!). Susipažinkite su „Pasaulio gelbėtoju“ (Salvator Mundi), kurio autoriumi dauguma ekspertų laiko genialųjį Leonardą da Vinčį. Bet kodėl aplink šį paveikslą iki šiol nesiliauja skandalai, o patį paveikslą dabar niekas negali pamatyti? Paveikslo likimas primena Holivudo filmą: XVII a.: Paveikslas priklauso Anglijos karaliams, po to be pėdsakų dingsta šimtams metų. 1958 m.: Dėl grubių restauravimo darbų sugadintas paveikslas atsiranda aukcione. Jis palaikomas prasta Leonardo mokinio kopija ir parduodamas … vos už 45 svarus sterlingų (apie 125 dolerius). 2005 m.: Meno prekiautojai ją nusiperka provincijos aukcione JAV

Robertas Listonas buvo greičiausias Londono chirurgas 1840-aisiais. Greitis buvo laikomas privalumu – iki anestezijos atsiradimo vienintelis dalykas, kurį chirurgas galėjo padaryti pacientui, buvo kuo greičiau baigti operaciją. Listonas amputavo koją per 28-ias sekundes. Amfiteatre stovėjo žiūrovai su chronometrais ir skaičiavo akimirkas.Viena jo operacija įėjo į medicinos istoriją kaip vienintelė, kurios mirtingumas siekė tris šimtus procentų.1847 m. Listonas amputavo koją pacientui savo įprastu „greituoju” būdu. Skubėdamas jis nupjovė pirštus savo asistentui, kuris laikė galūnę. Listonas judėjo taip greitai ir tokia jėga, kad užkliudė vyresnio amžiaus chirurgo, stovinčio šalia, frako apačią. Tas nusprendė, kad jį sužeidė: iš baimės nualpo, ir mirė nuo širdies smūgio… Pacientas mirė nuo gangrenos po kelių dienų –

Nikola Tesla: kur jis matė raktą visaton? Nikola Tesla jau seniai yra klaidingai suprantamas. Jį bandoma iškelti už mokslo ribų – į pranašysčių, slaptų žinių, neišsakytų formulių sritį. Iš jo daroma beveik religinė figūra: vienišas genijus, kuris tariamai pažvelgė ten, kur kiti nežiūrėjo, ir pamatė už pasaulio sandaros tam tikrą paslėptą tvarką. Masinėje vaizduotėje Tesla – ne tik išradėjas. Jis dar ir visatos aiškintojas. Bet jei žengsime žingsnį atgal, pašalinsime vėlyvąjį mitą, atitrauksime internetinę miglą, liks kur kas įdomesnis žmogus. Ne magas. Ne elektros žynys. Ne sakralių kodų saugotojas. O inžinierius, kuris nuoširdžiai tikėjo, kad pasaulį galima suprasti per dėsningumą, matmenis, ritmą, suderinimą. Per fiziką. Ir, kas ypač svarbu –