AIDAI

Straipsniai
Search
PRENUMERATA
Search
Straipsniai

Daugiamatė visata

Ar visata turi „erdvesnius” matmenis? Pasaulis, kuriame gyvename, yra trimatis. Jame galime judėti į kairę ir į dešinę, į priekį ir atgal, į viršų ir į apačią. Pažvelkite į savo kambario kampą. Matote? Viena kitai statmenų krypčių yra tik trys. Bet kodėl ne septynios? Arba ne dvidešimt šešios? Atsakymo į šį klausimą niekas nežino. Niekas nežino, kodėl erdvė turi tris matmenis. Bet ar ji gali turėti dar daugiau? Šį klausimą sau kelis kartus per dieną užduoda kiekvienas uolus moksleivis. Šiandien apie tai ir pakalbėsime.  Kiti matmenys: idėja, kad erdvė turi daugiau nei tris matmenis, iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti visiškai beprotiška. Tačiau šį klausimą fizikai rimtai tiria jau daugiau nei šimtmetį. Pradėkime

Skaitykite toliau..

Neįmintoji Tibeto paslaptis

1937-ų ir 1938-ų metų sandūroje, Bajan-Kara-Ula kalnų grandinėje, Cinchai provincijoje, Tibeto ir Kinijos pasienyje, archeologų grupė, vadovaujama Ši Pu-Tajo, tyrinėjo sunkiai pasiekiamą vietovę. Staiga priešais juos atsivėrė uolų siena, kurioje, tarsi milžiniško avilio korys, juodavo iškaltos nišos. Paaiškėjo, kad septyniuose šimtuose šešiolikoje nišų buvo laidojimo vietos. Palaidojimų liekanos glumino mokslininkus. Skeletai buvo apie metro trisdešimties centimetrų ilgio, pasižymėjo neproporcingai didelėmis kaukolėmis ir plonomis galūnėmis. Archeologai ant sienų nerado nė vieno užrašo ar epitafijos, tik keletą piešinių, primenančių žvaigždynus, Saulę ir Mėnulį, sujungtus tarpusavyje taškų, dydžio kaip žirniai, linijomis. Taip pat keistus akmeninius diskus su nesuprantamais hieroglifais. Ši Pu-Tajas manė, kad tai yra išnykusių kalnų beždžionių rūšių palaidojimo vietos, o diskai ir

Skaitykite toliau..

Felikso Vaitkaus skrydis per Atlantą (II)

(Tęsinys, pirmąją dalį skaitykite čia.) Šiais metais minime JAV lietuvio lakūno Felikso Vaitkaus (1907-1956) skrydžio per Atlantą devyniasdešimtmetį. Užsimojęs pakartoti legendinių S. Dariaus ir S. Girėno skrydį, F. Vaitkus į savąją kelionę iš Niujorko į Kauną leidosi 1935 m. rugsėjo 21-22 d. 1935 m. gegužės 24 d. Feliksas Vaitkus atskrido į Floyd Bennet aerodromą, iš kurio turėjo pakilti. Niekas nenumanė, kad lauks ilgi keturi mėnesiai skrydžio laukimo. Bet tada, vos tik atskridus, prasidėjo išlydėtuvių renginiai. Feliksas, kaip garbės svečias, apsigyveno „Half Moon“ viešbutyje. Čia jis ruošėsi skrydžiui, toliau nagrinėjo žemėlapius ir, žinoma, laukė gero oro, kai galėsi atlikti bent bandomuosius svorio skrydžius. Liepos antroje pusėje lėktuvas visiškai paruoštas stovėjo aerodrome.

Skaitykite toliau..

Povandeninis Kinijos miestas iš tolimos praeities

2000-ųjų pradžioje rytinėje Kinijos Junian provincijoje archeologai didžiausio Kinijos giluminio ežero Fušian Chu gelmėse atrado unikalią povandeninę architektūros ir inžinerijos statinių grupę, menančią tūkstantmetę istoriją. Senovinių rūmų ir šventyklų didybė stebina net įvairių sričių mokslininkų vaizduotę. Senovės statiniai yra megalitinės konstrukcijos, kurių sudėtingumas pranoksta Egipto megalitų sudėtingumą. Pasiekti reliktinį miestą nėra labai paprasta, nes vandens telkinio gylis čia siekia šimtą aštuoniasdešimt vieną metrą. Fušian Chu ežeras yra labai gerbiamas ir Kinijos gyventojų laikomas šventu. Pasak kinų mitų, senovėje paslaptingo ežero dugnas buvo apgyvendintas, ten buvo auksinis miestas. Po vandeniu gyvenantiems miesto gyventojams retkarčiais buvo leidžiama išeiti į krantą. 2006–2007 m. Kinijos karinės pajėgos, bandydamos naujausią povandeninę įrangą, susijusią su echolokacija ir

Skaitykite toliau..

„Žvaigždžių žmonės” ir indėnų gentys

Civilizacijos, puoselėjančios ypatingą supratimą apie visatos metafiziką, tikinčios subtilių pasaulių egzistavimu, iki šiol saugo atmintį apie tą savo istorijos laikotarpį, kai žemiečiai laisvai bendravo su „žvaigždžių žmonėmis“. Ikikolumbinės Amerikos kultūros atstovai, pavergti ir išnaikinti europiečių, neperėmė nei religijos, nei kolonizatorių įsitikinimų. Šiose teritorijose susiformavo unikali moralinių ir religinių-filosofinių pažiūrų sistema. Tarsi brangų lobį indėnai visomis jėgomis stengėsi išsaugoti senovines savo protėvių žinias. Daugelis legendų buvo negrįžtamai prarastos, bet, laimei, dalis informacijos išliko, išlaikiusi laiko išbandymą. Britų mokslininkai negali paaiškinti kai kuriuos Amerikos čiabuvių istorijos faktus, nes paaiškėjo, kad indėnų pasaulėžiūros išeities taškai prieštarauja susiformavusiai Vakarų Europos paradigmai. Įvairių indėnų genčių atstovai pasakoja panašias legendas apie antgamtines būtybes – „žvaigždžių žmones“, nusileidusius

Skaitykite toliau..

Felikso Vaitkaus skrydis per Atlantą (I)

Šiais metais minime JAV lietuvio lakūno Felikso Vaitkaus (1907-1956) skrydžio per Atlantą devyniasdešimtmetį. Užsimojęs pakartoti legendinių S. Dariaus ir S. Girėno skrydį, F. Vaitkus į savąją kelionę iš Niujorko į Kauną leidosi 1935 m. rugsėjo 21-22 d. Kas jis, žmogus pasiryžęs vienas perskristi Atlanto vandenyną? Lietuvių kilmės lakūnas, gimęs Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tėvai – Antanas Vaitkus ir Marija Magdalena Stankevičiūtė – susituokė Žagarėje, kurį laiką gyveno Rygoje, vėliau emigravo į Ameriką. F. Vaitkus turėjo du brolius, Adolfą (Adolph Waitkus), Vincentą (William Waitkus) ir sesę Antaniną (Antoinette Waitkus). Vyresnysis brolis Adolfas, pats būdamas lakūnu, skraidyti išmokė ir Feliksą. Čikagoje F. Vaitkus pabaigė filosofijos ir verslo administravimo studijas. Dvidešimt vienerių įstojo į

Skaitykite toliau..

Romos inteligentų „vėžlio” nesėkmė

Senovės Romoje pagrindinė valstybės jėga buvo armija. Šioje armijoje tarnavo visi Romos piliečiai. Jei netarnavai Romos armijoje arba jai, tai nesi Romos pilietis ir romėnas. Štai visa Romos valstybės sistema. Romos armija, savo ruožtu, susidėjo iš legionų, legionai – iš kohortų, kohortos – iš centurių, centurijos – iš manipulų. Iš čia ir kilo sąvoka „manipuliuoti“. Legionas susidėjo iš penkių kohortų, kohorta – iš dešimties centurijų, centurija – iš dešimties manipulų, manipula – iš dešimties legionierių. Vadovaujantis šiais skaičiais, galima apskaičiuoti legiono sudėtį – tai penki tūkstančiai karių. Kariai legione buvo skirstomi į naujokus, apmokytus, patyrusius, veteranus ir elitą. Naujokai paprastai sudarė pirmąją kohortą, antrojoje kohortoje kovojo kariai, dalyvavę mūšyje, trečiojoje kohortoje kovojo

Skaitykite toliau..

Senųjų Afrikos civilizacijų pėdomis

Kai kalbama apie archeologinius radinius Afrikoje, iš karto į galvą ateina Egiptas. Mumijos, piramidės, keli tūkstantmečiai istorijos… Tačiau karštojo žemyno teritorijoje buvo ir kitų senovės civilizacijų. Kai kurias iš jų mes tik dabar pradedame atrasti. Ilgą laiką mokslininkai skeptiškai žiūrėjo į Afrikos čiabuvius gyventojus. Kokius archeologinius atradimus galima padaryti istoriniu požiūriu atsilikusių genčių žemėse? Šiaurės Afrika – ten viskas aišku, senovės Egiptas. Etiopija – taip pat aišku: krikščionybės amžiai. O Nigerija? Bastūnai… 1928 m., vykdant sprogdinimo darbus Džoso plokščiakalnyje, pulkininkas leitenantas Džonas Dentas-Jangas netoli Noko kaimelio kasykloje aptiko terakotos statulėlių nuolaužų. Tarp jų buvo mažytė beždžionės galva, moters statulėlės galva ir pėda. Karininkas radinius perdavė vietos muziejui. Tačiau jiems nebuvo skirta

Skaitykite toliau..

Džiunglių dinozaurai

Ar gali būti , kad dinozaurai ar jų palikuonys iki šiol gyvena nepraeinamose džiunglėse? Pasakojimai apie mokslo nežinomus didelius gyvūnus, pagal aprašymą primenančius priešistorinius dinozaurus, paprastai išgirstami Afrikoje arba Pietų Amerikoje. Kur kas mažiau žinomi pasakojimai apie susitikimus su gyvais dinozaurais, kurie įvyko Indonezijoje ir Papua Naujojoje Gvinėjoje. Daugelį metų, įskaitant ir mūsų dienas, gaunami pranešimai apie keistą būtybę, kurią vietiniai gyventojai vadina žodžiu „kavuk“, gyvenančią Indonezijos saloje Nusa Kambangan. Liudininkų teigimu, „kavukas” panašus į krokodilą, bet juda ant užpakalinių kojų. Išvaizda jis panašus į velociraptorių. Kai kurie sako, kad „kavukas” – tai tiesiog didelis driežas, panašus į Komodo varaną arba milžinišką Indonezijos varaną. Tačiau Komodo varanas, kaip ir kiti

Skaitykite toliau..

Džonas Lilis: keistuolis, genijus ar aiškiaregys?

Vieni jį vadino genijumi, kiti – sadistu, treti – bepročiu. O jis, jo paties žodžiais, tiesiog „norėjo pabandyti įsiskverbti į kitus pasaulius, kurie skiriasi nuo mūsų…“. Ir dar – sužinoti, iš kur atsiranda mintys. Atsakymo į šį klausimą jis ieškojo, studijuodamas fiziologiją, neurobiologiją, psichiatriją, parapsichologiją, filosofiją, matematiką, hipnozę ir ekstrasensorinius žmogaus gebėjimus. Nenuostabu, kad jį sekė FTB, CŽV, NASA, Pentagonas. 1915-ų sausio 6-ą Minesotos valstijos sostinėje Sent Paulo mieste fanatiškų katalikų šeimoje gimė „princas ant žirnio“. Tiesiogine šio žodžio prasme. Pirmąsias gyvenimo savaites kūdikis buvo toks jautrus bet kokiam prisilietimui, kad jį nešiojo ant pagalvėlių. Jį pavadino Džonu. Kai jis paaugo ir sustiprėjo, jį atidavė į katalikų šv. Luko vardo mokyklą. Džono

Skaitykite toliau..

Sapotekų lobio slėpiniai

„Kaukolės buvo išskaptuotos iš gryno kalnų krištolo, o auksinė kaukė buvo aptraukta žmogaus oda“: kapai, kuriuos archeologai atidengia visame pasaulyje, dažniausiai yra apiplėšti. Plėšikus domina ne tik auksas, kurio gausu laidojimo kamerose ir kapuose, bet ir ritualiniai reikmenys. Dažnai po to kapavietė lieka apgailėtinoje būklėje. Labai didelė sėkmė rasti nepaliestą kapavietę, nes tada galima suprasti, kaip gyveno žmonės, kokių religinių praktikų laikėsi ir kuo tikėjo. Šiuo atžvilgiu labai pasisekė meksikiečių archeologui Alfonsui Kasui. Būtent jis 1932-ais atrado kapavietę senovės mieste Monte Albane. Kelis šimtmečius kapavietė liko nepaliesta. Jos netgi nesugebėjo atrasti garsusis konkistadoras Fernandas Kortesas, o jis tikrai išmanė indėnų auksą. Įdomu tai, kad daugelis žmonių, eidami mišku apaugusio kalno

Skaitykite toliau..

Akmeninio stiklo mįslės

Kaukazo šalyse šis akmuo nuo seno buvo žinomas niūriu pavadinimu „satanie eksunk“ („velnio nagas“). Žmonės tikėjo, kad obsidianas – tai tamsos princo nagai, nulūžę jam nukritus iš dangaus į pragaro gelmes. Tragiška legenda apie šį brangakmenį pasakojama Amerikos žemėse, kur obsidianas vadinamas „apačių ašaromis“. Legenda pasakoja, kaip prieš kelis šimtmečius ispanų kareiviai apsupo indėnų stovyklą, o genties vyrai, norėdami išvengti gėdingos mirties iš užkariautojų rankų, šoko į vulkano kraterį, o jų moterys verkė dėl savo vyrų, tėvų ir sūnų, ir ašaros, krisdamos ant žemės, sustingo tamsiais, žėrinčiais akmenimis. (Toliau skaityti kviečiame AIDŲ prenumeratorius.) Energijos akumuliatorius: vulkaninis akmuo obsidianas gali padėti gydyti daugelį negalavimų, tačiau jį reikia naudoti atsargiai. Juk pernelyg dažnai

Skaitykite toliau..

Nostradamo pranašysčių „kiaušinis”

Nostradamo „kiaušinio” brėžiniai nėra viešai prieinami. Tačiau yra graviūros ir liudytojų aprašymai, pagal kuriuos galima suprasti šios magiškos mašinos veikimo principą. Iš esmės tai yra kėdė. Nostradamas joje praleisdavo nemažai laiko, atsidėdamas meditacijoms. Iš liudytojų aprašymų galima suprasti, kad tai buvo aukštas bronzinis sostas. Kėdė buvo padengta lygia bronzos danga, kurios forma priminė kiaušinį. Jos aukštis buvo apie du metrus. Pagrindas buvo pritvirtintas prie grindų, o viršuje buvo durų dangtis. Yra informacijos, kad Nostradamas kiaušinio neišrado, o gavo jo brėžinį iš masonų (jis priklausė šių draugijai). Taip pat tyrinėtojai teigia, kad panašus prietaisas buvo žinomas dar tamplieriams. Nostradamo „kiaušinis” buvo pagamintas pagal jo asmeninius brėžinius (galbūt juose buvo jo patobulintos pirmtako detalės)

Skaitykite toliau..

Nepavaldus laikui Panteonas

Vienas žymiausių paminklų ir paslaptingiausių senovės Romos statinių – Panteonas. Niekas tiksliai nežino, kada ir kaip jis buvo pastatytas. Bet kuris šiuolaikinis statybininkas jums pasakys, kad taip neįmanoma, nes to niekada neturėtų būti. O Panteonas stovi… Manoma, kad jo statyba buvo baigta iki 128 m. e. m. Išvados apie Panteono amžių buvo padarytos oficialiosios mokslo institucijos remiantis išlikusiais kronikų įrašais. Vadovaujantis jais, „Visų dievų šventyklos“ atstatymas po gaisro buvo priskirtas 126 m. e. m. imperatoriaus Adriano valdymo laikotarpiui. Dabartinis Panteonas yra trečiasis jo įkūnijimas toje pačioje vietoje. Pirmasis buvo pastatytas Marko Vipsanijaus Agripos 27-25 m. pr. m. e., bet sudegė. Jį rekonstravo imperatorius Domicijanas. Naujas pastatas buvo nukentėjęs nuo žaibo ir

Skaitykite toliau..

Dangiškosios Nepalo olos

Netoli Tibeto plokščiakalnio yra Mustango karalystė, kurios istorijos pradžia paskendusi amžių glūdumoje. Tai izoliuota Himalajų kalnų vietovė. Prieš prisijungdamas prie Nepalo XVIII a., Mustangas turėjo suverenitetą, ir net iki praėjusio amžiaus pabaigos svetimšaliai į jį patekti galėjo išvargę didelius sunkumus. Dėl izoliacijos šiame regione išliko nepaliesti unikalūs Tibeto istorijos liudijimai. Mokslininkų dėmesį patraukė paslaptingos „dangaus olos“, kurias Himalajuose rado Kelno universiteto darbuotojai ir archeologai iš Nepalo.  Pirmąsias įspūdingas nuotraukas padarė Koris Ričardsas, nuotykių ieškotojas, kuris per šią ekspediciją rimtai susižeidė. Dėl minkštos, byrančios uolienos, kurioje iškaltos paslaptingos olos, jis susilaužė stuburą. Antroji auka – videografas, kuriam galvą pramušė iš aukštumos nukritęs akmuo. Neįprasti dirbtiniai dariniai minkštoje uolienoje sudaro daugiau nei dešimties tūkstančių

Skaitykite toliau..

Rimantas Rugertas. Agentas 001 (II)

(Tęsinys, pirmąją dalį skaitykite čia.) Putinui valdant, nustekenta imperijos ekonomika, gerokai pašlijusi po 2014-ais įvykdyto Krymo užgrobimo ir civilizuoto pasaulio inicijuotų sankcijų agresorei. Tačiau esminis ūkio išsibalansavimas prasidėjo nuo karo Ukrainoje pradžios, ir nelaimės zonon pateko ištisi (sankcionuoti) ūkio sektoriai: angliakasybos, medienos ir metalurgijos pramonių, žemės ūkio, statybos. Bankų sektoriuje formuojasi krizinės padėtis, automobilių gamyba merdi nukonkuruota anaiptol ne pigių, tačiau nepatvarių ir nekokybiškų kledarų iš Kinijos. Rusija nebepajėgi pasigaminti nieko, ką anksčiau, tegul ir vogdama ar plagijuodama technologijas, gamino sovietinė Rusijos imperija (dar vadinta sovietų sąjunga): nei lėktuvų, nei laivų, nei automobilių, nei elektronikos, nei buitinės technikos, jau nekalbant apie aukštųjų technologijų plėtrą. Indija sugebėjo nuskraidinti mėnulin kosminį aparatą,

Skaitykite toliau..

Anapusinio pasaulio aidai

Šiais laikais žmonės prarado supratimą apie gėrio ir blogio skirtumą, prarado dvasines vertybes ir orientyrus. Vis mažiau žmonių, ypač jaunoji karta, turi religinį pasaulėžiūrą. Vis daugiau jų priima įvairias klaidingas religijas ir okultinius pomėgius. Šiuolaikinius žmones traukia anapusinis pasaulis, mistika, rytų religijos, antroposofija ir teosofija. Didžiulį populiarumą įgijo jogavizmas ir krišnaizmas. O knygynų lentynose jus laukia didžiulis rytų filosofijų, okultizmo, juodosios magijos knygų pasirinkimas. Intelektualai laiko madingu mokymą apie sielų reinkarnaciją. Daugelis kreipiasi pagalbos į astrologus, spiritistus, burtininkus ir magus, yra linkę į daugybę prietarų. Kai kurie tvirtina, kad turėjo kontaktų su anapusiniu pasauliu. Parapsichologai mano, kad tai įmanoma, o materialistai mokslininkai yra įsitikinę, kad tai žmogaus pasąmonė, ištrūkusi iš proto kontrolės,

Skaitykite toliau..

Sveiki atvykę į Armagedoną!

Dar vienas miestas, pasislėpęs už biblinės istorijos – Megidas, taip pat žinomas kaip Armagedonas. Ne visi žino, kad už žodžio „Armagedonas“, kurį visi yra girdėję, slepiasi vieno seniausių miestų pasaulyje pavadinimas. Šis seniausias miestas, kuris buvo apgyvendintas jau 7000 m. pr. m. e., žinomas dėl daugybės čia vykusios mūšių. Apreiškimo knyga, kurioje ši vieta vadinama Armagedonu, pranašauja, kad paskutinis gėrio ir blogio jėgų mūšis, laukiamas visų laikų pabaigoje, taip pat įvyks būtent čia. Armagedonas Biblijoje minimas kelis dešimtis kartų. Šis pavadinimas kilęs iš hebrajų kalbos žodžio „har Megido“ arba „Megido kalnas“. Apsilankę šio miesto griuvėsiuose šiandien, pirmiausia pamatysite didelį pylimą – telą, susidariusį iš daugybės kultūrinių sluoksnių, atsiradusių čia per kelis tūkstantmečius šio

Skaitykite toliau..

Vilkiška ištikimybė

Daugeliui žmonių vilkų kaukimas naktį asocijuojasi su laukine gamta ir pavojumi. Tačiau už šio skardaus garso ne visada slypi medžioklės instinktas. Dažnai tai yra ilgesio ir vienatvės išraiška. Vilkai yra vieni iš nedaugelio gyvūnų, kurie sudaro tvirtas poras visam gyvenimui. Jiems šeima yra gyvenimo prasmė, o partnerio netektis gali sugniuždyti net ir stipriausią vadą. Taip nutiko Jeloustouno nacionaliniame parke. Po to, kai vilkai buvo sugrąžinti į savo teritoriją po septyniasdešimties metų jų nebuvimo, mokslininkai atidžiai stebėjo kiekvieną gaują. Dėka šių stebėjimų tapo aišku: pilkųjų plėšrūnų santykiai yra daug sudėtingesni ir gilesni, nei įprasta manyti. Patelė 42F, vadinama Pelene, ir patinas 21M tapo tikra legenda. Jų sąjunga sukūrė didžiausią iš registruotų

Skaitykite toliau..

Rimantas Rugertas. Agentas 001 (I)

Rusijoje tvarkelė paprasta: kitaminčius arba įkiša cypėn, arba priverčia emigruoti, suteikdami skambų „užsienio agento” titulą. Skelbdamas kitokią, nei oficialiosios propagandos nuomonę, toks emigrantas privalo paminėti, kad putininių cenzūros institucijų yra pripažintas „užsienio agentu”. Žymus ekonomistas, profesorius, ekonomikos mokslų daktaras Igoris Lipsicas, įsikūręs Palangoje, irgi yra pripažintas „užsienio agentu”, nes duodavo (ir tebeduoda) interviu Ukrainos žiniasklaidai. Per gana trumpą laiką – profesorius Lietuvoje gyvena pastaruosius penkerius metus, nors Palangoje lankėsi ketvirtį amžiaus (jo artimųjų šaknys susiję su Lietuva) – Igoris Lipsicas nurungė kitus emigravusius Lietuvon rusų ekonomistus taikliomis ir pranašiškomis įžvalgomis apie neišvengiamą putininės imperijos ekonominį žlugimą ar bent jau gilią ūkio krizę. Neabejotina, kad diktatoriaus parankiniai įtrauks gerbiamą profesorių į

Skaitykite toliau..

Tūkstantmečiai Brazilijos tuneliai

Mokslininkai Pietų Amerikoje atrado keletą milžiniškų tunelių ir urvų, kurie ne tik yra didžiuliai, bet ir labai sumaniai pastatyti. Jie yra daug senesni, nei atrodo, jų amžius vertinamas dešimčia tūkstančių metų, ir nė vienas žinomas geologinis procesas negali paaiškinti jų kilmę. Tačiau yra ir masyvių nagų pėdsakai, kuriais nusėtos sienos ir lubos – dabar manoma, kad išnykusi milžiniškų sausumos tinginių rūšis yra atsakinga bent už kai kuriuos iš šių vadinamųjų paleotunelių.  „Aš nežinojau, kad egzistuoja toks dalykas kaip paleotuneliai“, – sakė „Discover“ žurnalo žurnalistas Endrius Dženeras, remdamasis pagrindiniu tyrėju Henriku Franku iš Rio Grande do Sul federalinio universiteto Brazilijoje. „Aš esu geologas, profesorius, ir niekada net negirdėjau apie juos.“ Tyrėjai apie šiuos

Skaitykite toliau..

Paulius Juzys. Kada ir kaip pastips chroniškų ligų suriesta imperija?

„Bėda viena nevaikšto”, – teigia daugiaamžė liaudies išmintis, lyg žvelgdama į šiandienės „deržavos” ekonomiką. Pusketvirtų metų imperiją sekinantis karas tik pagilino nuo pat 2014-ų besidriekiančius ekonomikos sunkumus, kuriuos ir norėčiau peržvelgti. Krymo aneksija, okupacija ar užgrobimas – kaip pavadinsi, taip nepagadinsi – ir fiktyvių „respublikų” Luhanske bei Donecke sukūrimas tapo putininės imperijos ekonominių problemų pradžia. Jau dešimtį metų agresyviosios kaimynės turizmo sektorių krečia atvykėlių stygiaus drugys. Garsieji rusų mediniai miestai Suzdalė ir Vladimiras nebedomina europiečius ar amerikiečius, o ir Sankt Peterburgo grožybės, kadaise sukurtos europinių architektų, nebepritraukia naivesnius keliautojus. Rusijos turizmo sektorius išsilaiko vien tik atvykėlių ir Kinijos ir kitų Azijos šalių dėka, tačiau jie nei iš tolo nekompensuoja anksčiau

Skaitykite toliau..

Požeminės karalystės slėpiniai

2003 m. vasario 28 d. kasykloje, esančioje netoli Czisi miesto (Cheiluc-Zian provincijoje, Kinijoje), įvyko uolienų griūtis. Kasykls savininkas iš pradžių neigė katastrofos faktą, bet po to, kai kasyklos darbininkų artimieji kreipėsi į valdžios institucijas, buvo priverstas pripažinti, kad keturiolika kasyklos darbininkų dingo be žinios. Gelbėjimo darbų metu rasti tik dvylikos žmonių kūnus. Du – Vangas Chu ir Lao Penas, liko už griuvusios uolienos sienos, kurią buvo pernelyg pavojinga išardyti. Kasykla buvo uždaryta, savininkas nuteistas ilgam laisvės atėmimo terminui, žuvusiųjų ir dingusių be žinios šeimoms buvo paskirta atitinkama pagalba. Po penkerių metų Vangas Chu grįžo namo. Kalnakasio niekas nebelaukė. Per tą laiką daug kas pasikeitė: jo žmona, laikydama save našle, ištekėjo,

Skaitykite toliau..

Senoviniai urvai ar ankstyvųjų viduramžių celės?

Britų Ankor Čerčo urvai pasirodė esą ankstyvųjų viduramžių vienuolynas: britų archeologai ištyrė Ankor Čerčo urvus Derbišyro grafystėje ir nustatė, kad jie buvo naudojami kaip vienuolynas dar gerokai prieš XVIII a., kai vietos aristokratai ėmė juose rengti pietus. Mokslininkai mano, kad tarp 806 ir 830 metų čia galėjo gyventi ir melstis šventasis Hardulfas, kuris, tikriausiai, buvo nuverstas anglosaksų karalius Erdulfas. Apie atradimą praneša Karališkasis žemės ūkio universitetas savo interneto svetainėje. Ankor Čerčas – tai urvų grupė, esanti netoli Inglby kaimo Derbišyro grafystėje. Savo pavadinimą jie gavo iš graikų žodžio „atsiskyrėlis“, nes vietos legenda sako, kad čia gyveno ir meldėsi šventasis Hardulfas. Ji kilo iš XVI a. spausdintos knygos fragmento, kuriame buvo

Skaitykite toliau..

Mįslingosios Klerksdorpo sferos

Kas galėjo prieš tris milijardus metų sukurti vadinamąsias „Klerksdorpo sferas“? Klerksdorpo sferos – tai nedideli objektai, kurių forma svyruoja nuo sferinės iki disko formos, kuriuos surinko kalnakasiai iš 3 milijardų metų senumo pirofilito telkinių, kuriuos eksploatuoja bendrovė „Wonderstone“ netoli Otosdalo, Pietų Afrikoje. Alternatyvūs tyrinėtojai ir žurnalistai nagrinėjo juos knygose, populiariuose straipsniuose ir daugelyje interneto puslapių kaip nepaaiškinamus artefaktus, kuriuos galėjo pagaminti tik protingos būtybės. Geologai, tyrinėję šiuos objektus, teigia, kad jie nėra dirbtiniai, o yra natūralių procesų rezultatas.Ralfas Marksas, muziejaus „Klerksdorpas“,kur saugomos kai kurios iš sferų, kuratorius: „Sferos yra visiška mįslė. Jos atrodo dirbtinai sukurtos, bet tuo metu Žemės istorijoje, kai jos pasiliko šioje uolienoje, protingos gyvybės nebuvo.“ Pasak Dž.Džimisono straipsnio, yra dviejų

Skaitykite toliau..

Paslaptingosios Meotidės slėpiniai

Iki šiol mokslininkus ir paprastus žmonės, besidominčius senovės istorija, domina klausimas: ar egzistavo paslaptingoji Atlantidė? Ir jei tokia šalis egzistavo, kur ji be pėdsakų išnyko kartu su gyventojais? Bet ne mažesne mįsle lieka ir dar vienos kadaise galingos šalies – Meotidės – egzistavimas. Kasinėjant senovės miestą Tanaisą, archeologai aptiko kapavietę – šalia moters palaikų buvo ne tik laidojimo artefaktai ir papuošalai, bet ir kardas. Tada archeologai prisiminė senovės graikų epą, pasakojantį apie karingą gentį, gyvenusią oikumenos pakraštyje, kurią sudarė moterys, puikiai valdžiusios ne tik lanką, bet ir kardą. Buvo net nurodyta amazonės gyvenamoji vieta – teritorija tarp Ponto Euksino ir Meotidės. Bet jei Pontas Euksinas yra aiškus orientyras (taip graikai

Skaitykite toliau..

Pabėgę iš Gulago

Viltingu ir šlovingu Atgimimo laikmečiu, išjudinusiu Lietuvą sovietmečio pabaigoje, ypač populiari buvo tremtinių literatūra. Tai ir suprantama: paskutiniojo SSRS prezidento Gorbačiovo paskelbta „glastnost” („viešumo”, rus.) politika atleido geležinius cenzūros gniaužtus, ir imti spausdinti leidiniai apie Gulago baisybes. Kas gi tas „Gulagas”? GULAG – sutrumpinimas pavadinimo „Glanoje upravlenije ispravitelnych-trudovych lagerei” („Vyriausioji pataisos-darbo stovyklų valdyba”, rus.), o buvo tai viena griežčiausių stovyklų (lagerių) sistemų pasaulyje. Sunkios gyvenimo sąlygos ir sekantis kasdienis darbas vertė daugelį nuteistųjų bandyti pabėgti iš šio pragaro. Tačiau tik nedaugelis bandymų buvo sėkmingi. Apie kelis jų šįkart ir papasakosime. „Toli už poliarinio rato“1930-ais zoologas-ichtiologas Vladimiras Černiavinas buvo suimtas įtariamas dalyvavimu „konservų kenkėjų“ grupėje. Parduotuvėse pasirodė nekokybiški žuvų konservai, ir buvo

Skaitykite toliau..

Povilas Dedėnas. Toliau nosies

Dronai užklupo netikėtai. Kalbininkai, aišku, pataisytų mane, liepdami sakyti „bepilotis” ar „bepilotė skraidyklė”. Mūsiškių kalbininkų išmonė ne kažin kokia, jei iki šiol neranda naujadaro „smartfonui”, tad ir dronui gero analogo nėra. Bet kalba eis ne apie kalbininkus, o apie dronus (arba bepiločius). Kelias dienas ieškoję įsibrovėlio, Lietuvos kariūnai galų gale jį rado… kariškių poligone pakaunėje – Gaižiūnuose. Sovietmečiu ten būta oro kariuomenės dalinio – desantininkų divizijos, dislokuotos šalia Kauno po Romo Kalantos susideginimo. Kilusioms stichiškoms manifestacijoms malšinti, o ir būsimiems (galimiems) neramumams suvaldyti sovietinė vadovybė nutarė pakaunėje įkurdinti nuožmius kareivas. Tokia buvo ta sovietinių bonzų logika: ne kalbėtis su žmonėmis ir įsiklausyti į jų godas, o grubia jėga ir smurtu

Skaitykite toliau..

Musulmoniškų laidotuvių tradicijos

Laidojimo apeigos – tarsi laiko mašina. Jos saugo atmintį apie žemę, kurioje gimė tradicija, ir apie žmones, kurie ją sukūrė. Musulmonų laidojimo apeigos, griežtai laikomasi nuo Londono iki Tolimųjų Rytų, yra gyvas priminimas apie saulės išdegintas Arabijos dykumas – islamo lopšį. Pirmoji musulmonų laidotuvių taisyklė – skuba. Mirusįjį stengiamasi palaidoti tą pačią dieną, iki saulėlydžio. Šis nurodymas siekia pranašo Mahometo žodžius: „Laidotuves atlikite kuo anksčiau…“. Priežastis yra ne tik tikėjimas, bet ir griežtas praktiškumas: karšto Arabijos klimato sąlygomis delsti buvo neįmanoma.Tacharatas – apvalymo ritualas: kai tik konstatuojama mirtis, prasideda pasiruošimas – tacharat,as arba apvalymas. Tai šventas apvalymo aktas, kuris atliekamas specialioje patalpoje prie mečetės arba kapinėse. Kūną plauna tos pačios lyties

Skaitykite toliau..

Filmas – atsiminimų apybraiža „DALIA GRINKEVIČIŪTĖ“

Gegužės 28 d. minėjome Dalios Grinkevičiūtės 98-ąjį gimtadienį. Ta proga Vytauto Didžiojo karo muziejaus Lietuvos laisvės kovų pažinimo skyrius sukūrė dokumentinę apybraižą, skirtą tremtinei, rašytojai ir medikei Daliai Grinkevičiūtei. Po dviejų metų, 2027 m. minėsime ir Seimo paskelbtus Nepalūžusių moterų Dalios Grinkevičiūtės, Lidijos Meškaitytės ir Liūnės Sutemos metus. Apie tremtinę ir atsiminimų „Lietuviai prie Laptevų jūros“ autorę Dalią Grinkevičiūtę žinome nemažai, ne tik mes – Lietuvoje, bet ir užsienyje. Jos atsiminimai išversti į daugelį Europos kalbų. D. Grinkevičiūtė parašė atsiminimus apie savo šalčio pragarą Sibire. Mes, Vytauto Didžiojo karo muziejaus Lietuvos laisvės kovų pažinimo skyrius, norėjome surinkti nors nedidelę dalį liudijimų ir atsiminimų apie gydytoją Dalią ir jos nelengvą dalią.

Skaitykite toliau..

Sovietmečio gandai, iki mirtino išgąsčio baugindavę lengvatikius (I)

Gandai, gandai, neretai vadinami tiesiog „pletkais” sovietmečiu buvo bene labiausiai paplitęs neoficialios informacijos šaltinis. „Pletkų” būta pačių įvairiausių ir neįtikimiausių, tačiau kai kurie stebėtinai pasitvirtindavo. Visų nuostabai, tikrove tapdavo gandai apie aukso dirbinių, baldų, buitinės technikos smarkius pabrangimus. Atsklisdavo šie „pletkai”, matyt, iš imperijos sostinės valdininkiškų koridorių, nutekėdami iš biurokratų pokalbių. Paradoksalu, bet anuomečiai gandai gerokai panašūs į dabartinių „ekspertų” ir „žinovų” paistalus, klestinčius socialiniuose tinkluose, vaizdo įrašų portaluose ar net žiniasklaidoje. Kaip gi čia nepatikėsi ta vertingąja „tyrėjo” ar „analitiko” nuomone, grįsta tais pačiais… gandais? Gausiame „nuomonės įtakotojų” būryje tarpsta jokio pozityvaus ar prasmingesnio turinio nesukuriantys tuštukai, tiesa, už savuosius plepelus susižeriantys gausius naivuolių pinigėlius. taip yra šiandieną, o

Skaitykite toliau..

Kodėl išdidieji apačiai kėlė baimę „blyškiaveidžiams”?

Dabar šaunūs vesternai, knygos ir filmai apie Laukinius Vakarus jau nėra tokie populiarūs kaip prieš trisdešimt ar keturiasdešimt metų. Bet vyresnioji karta prisimena Čingačguką, puikiai suvaidintą legendinio Gojkos Mitičiaus, o Lizelotės Veltskopf-Henrich knygos apie indėnus buvo kiekvienuose namuose. Vienos žinomiausių ir pavojingiausių indėnų genčių vesternuose buvo apačių gentis. Pažinkime, kas buvo tie grėsmingi kariai, kurie taip gąsdino amerikiečių užkariautojus. Taigi, ši didelė indėnų gentis gyveno maždaug šiuolaikinių Jungtinių Valstijų pietuose, prie sienos su Meksika. Šiek tiek į vakarus nuo kitos, ne mažiau grėsmingos indėnų genties – komančių. Tačiau patys apačiai niekada taip nevadino save. Tokį pavadinimą jiems davė ispanai. Šios indėnų tautos savivardis skamba kaip „inde“ arba „nide“. Pažodžiui tai

Skaitykite toliau..

Gyvybę Kolumbui išgelbėjęs mėnulio užtemimas

Ši istorija apie tai, kaip vieną sykį visiškas mėnulio užtemimas išgelbėjo Kristupo Kolumbo gyvybę. Kartą Kristupas Kolumbas pasinaudojo mėnulio užtemimu, kad išgelbėtų save ir savo įgulą nuo bado. Štai ši nuostabi istorija. 1503 m. birželio mėn., per dar vieną kelionę į „Naująjį pasaulį“, Kristupas Kolumbas prarado du laivus (iš viso jų buvo keturi) dėl laivų kirminų, kurie išgraužė skyles laivo dugne. Kolumbas buvo priverstas priplaukti prie šiaurinės salos pakrantės, kuri dabar vadinama Jamaika. Iš pradžių salos vietiniai gyventojai, aravakų indėnai, maloniai priėmė nelaimės ištiktą įgulą ir rūpinosi žmonėmis, siūlydami jiems maistą ir pastogę. Tačiau netrukus viskas pasikeitė. Po šešių mėnesių dalis įgulos sukilo, ir pradėjo plėšti bei žudyti aravakus. Atsakydami į

Skaitykite toliau..

Piktųjų dvasių išdaigos

1761-ais Italijos mieste Ventimiljoje įvyko neįtikėtinas ir tuo pačiu baisus įvykis, kuris ne tik sukėlė daugybę diskusijų, bet ir privertė miestiečius patirti didžiulį išgąstį. Vieną šiltą pavasario dieną iš miško su malkų ryšuliais grįžo grupelė jaunų moterų. Ir staiga viena jų, garsiai sušukusi, pargriuvo ant žemės. Po akimirkos, tiesiog kitų akyse, nelaimingos merginos kūnas tarsi sprogo: sudarkyti vidaus organai iškrito pro žaizdą pilve, kai kuriose vietose raumenys visiškai atsiskyrė nuo kaulų, kurie buvo daugelį kartų sulaužyti, o viršugalvyje buvo matyti apvali skylė… Persigandusios moterys kurį laiką tylėdamos žiūrėjo į bičiulę, o paskui garsiai klykdamos pabėgo iš baisiosios vietos. Atvykę į įvykio vietą valdžios atstovai iš karto atmetė nužudymo versiją. Bet tuo

Skaitykite toliau..

Turino drobulės slėpiniai

Trimatis modeliavimas parodė, kad garsusis Turino drobulės atvaizdas labiau atitinka atspaudą negilaus reljefo, o ne realaus žmogaus kūno. Šis rezultatas suteikia naują argumentą hipotezei, kad drobulė yra meno kūrinys, imituojantis laidojimo šydą. Turino drobulė yra vienas iš paslaptingiausių ir prieštaringiausių reliktų. Tai ilgas lino audinio gabalas, ant kurio matomas silpnas, bet aiškus vyro figūros atspaudas iš priekio ir iš nugaros. Atvaizde matomi ženklai, primenantys nukryžiavimo žaizdas. Jau šimtmečius nesiliauja ginčai dėl jos kilmės. Viena versija teigia, kad tai yra tikrasis audeklas, į kurį buvo suvyniotas Jėzaus Kristaus kūnas po mirties. Kita hipotezė teigia, kad audeklas yra viduramžių meistro sumanus dirbinys. (Toliau skaityti kviečiame AIDŲ prenumeratorius.) Moksliniai tyrimai dar labiau paaštrina šias

Skaitykite toliau..

Tikrasis baronas Miunhauzenas

Jeronimas Karlas Frydrichas fon Miunhauzenas tapo plačiai žinomu dėl savo „literatūrinių” nuotykių. Realusis Miunhauzenas priklausė senai Žemutinės Saksonijos giminei. Kai jam buvo penkiolika metų, jaunuolis įstojo į tarnybą pas Braunšveigo-Volfenbiutelio hercogą Ferdinandą Albrechtą II, o po kelerių metų, ieškodamas karjeros perspektyvų, išvyko į Rusiją ir tapo jaunojo hercogo Antono Ulricho, princesės Anos sužadėtinio, o vėliau ir vyro, pažu. 1738-ais Miunhauzenas kartu su hercogu dalyvavo Turkijos kampanijoje. Po trejų metų, iškart po Birono nuvertimo ir Anos paskyrimo Rusijos valdove, o hercogo Antono Ulriko – generalisimu, Miunhauzenas gavo leitenanto laipsnį. Tačiau 1741 m. įvykęs Elžbietos perversmas, nuvertęs Braunšveigo dinastiją, nutraukė šlovingą barono karjerą. Tapęs tik rotmistru, Miunhauzenas pasiėmė metines atostogas „dėl kraštutinių ir

Skaitykite toliau..

Kiek gi smėlio yra dykumoje?..

Nuolatinėje skuboje pamirštame daug įdomių dalykų ir vietų mūsų planetoje. Todėl kartais įdomu apie juos pagalvoti. Aptarkime, kad ir dykumas. Sachara, pavyzdžiui, yra gana naujas darinys, tačiau jos teritorija jau didesnė už Australiją, ir šiek tiek mažesnė už Braziliją. Penki tūkstančiai kilometrų karščio ir smėlio. Dar prieš dešimt-dvylika tūkstančių metų čia buvo savana, bet per pastaruosius penkis-septynis tūkst. metų prasidėjo „dykumėjimas”. Kas gi yra po smėliu, ir kokio storio jo sluoksnis? Iš karto atmetame konspirologines versijas apie po smėliu pasislėpusius ateivius. Bet vis tiek įdomu: smėlio sluoksnio storis dykumoje: koks jis iš tikrųjų? Pakalbėkime apie tai, kas slepiasi po visomis šiomis tariamomis mįslėmis. Iš karto pasakysime, kad vienareikšmį atsakymą į šį

Skaitykite toliau..

Babelio bokšto aidai

Mokslininkai teigia, kad jiems pavyko rasti įrodymų apie Biblijoje minimo Babelio bokšto egzistavimą – akmens gabalėlį su raižiniais ir lenteles su rašmenimis, datuojamas 604–562 m. pr. m. e., t. y. Navuchodonosoro II valdymo laikotarpiu, kai Babilonas tapo klestinčia šalimi. Akmens gabalas ir tekstai saugomi Norvegijos verslininko ir senienų kolekcionieriaus Martino Šoeno kolekcijoje, kuris turi didžiausią privačią senovinių rankraščių kolekciją, įskaitant ir dantiraščiu užrašytas lenteles, kurios yra vienos iš pirmųjų žinomų rašytinių dokumentų. Keletas biblijos tyrėjų-mokslininkų sieja legendą apie Babelio bokštą su aukštų bokštų-šventyklų, vadinamų zikuratais, statyba Mesopotamijoje. Bokštų viršūnės buvo naudojamos religiniams ritualams ir astronominiams stebėjimams. Aukščiausias zikuratas (devyniasdešimties metrų aukščio, vienos stačiakampės pakopos ir septynių spiralinių – iš viso aštuonių)

Skaitykite toliau..

Leonas Petrotas. Sena meilė nerūdija: draugeliai telkiasi kovai su „blyškiaveidžiais”

Rusijos ir Kinijos meilė užgimė anaiptol ne šiais laikais: po Antrojo pasaulinio karo du diktatoriai – Stalinas ir Mao Dzedongas – sukandę dantis vienijosi kovai su neapkenčiamais Vakarais. Valdžią perėmus Nikitai Chruščiovui, susidorojus su buvusiu Stalino pakaliku Berija (beje, ir pats Chruščiovas uoliausiai tarnavo paranojiškam tironui), naujasis SSRS vadas netruko pasmerkti Stalino asmens kultą, ir davė pradžią negailestingam  diktatoriaus paminklų naikinimui. Mao, valdęs Kiniją tokiais pat žiauriais ir klastingais metodais, kaip ir sovietinis diktatorius, baisiausiai perpyko ant Chruščiovo, kad šis drįso kėsintis į kadaise sudievinto tirono „nuopelnus”. Santykiai tarp sovietų imperijos ir maoistinės Kinijos staiga ir smarkiai atšalo iki tokio lygmens, kad imta triuškinti sovietų pasiuntinybę Pekine. Tai – praeitis,

Skaitykite toliau..

Vaišinamės Liepojoje: dailiame senoviniame name, saugodamiesi persivalgymo

Ir jūs pamenate žavų animacinį serialą apie bitės Majos nuotykius? Tikrai, pamatę šeimos restorano pavadinime žodį „maja”, pirmiausia asocijavome jį su darbščiąja bitute. Ir suklydome: latvių kalboje žodis „maja” reiškia namus. Pavadinimų, kuriuose yra žodis „maja”, Liepojoje labai daug. Tad „Pumpurs maja” – nesunku atspėti – yra „Žiedų namai”. Dailus pavadinimas, o ir namukas prie Ulihu (viena pagrindinių senojoje Liepojos dalyje) ir Peldu (driekiasi nuo Liepojos centro iki pajūrio parko) gatvių sankryžos dvelkia senovine aura, nors senatvės požymių jame nelabai aptiksi. Kadangi nuo mūsiškio būsto Dzintaru gatvėje (lygiagreti šalia įspūdingo parko einančiai Liepu gatvei) iki „Pumpurs maja” tebuvo keli šimtai žingsnių, į šią užeigą pietauti užsukome dukart. Ir nesuklydome, be

Skaitykite toliau..

Martynivkos lobio „kosmonautai”

1909 m. Martynivkos kaime, Čerkasų srityje, valstiečiai dirbo laukuose ir aptiko paslėptą lobį – pasak skirtingų šaltinių, tai buvo arba sidabrinis, arba medinis indas, apkaltas sidabrinėmis plokštelėmis. Valstiečiai sudaužė indą, ir jo turinį pasidalijo tarpusavyje. Vėliau beveik visi daiktai buvo surinkti. Lobyje buvo apie šimtą dvidešimtį sidabrinių dirbinių, datuojamų VI–VII mūsų eros amžiais. Jų tarpe išsiskiria keturios antropomorfinės „šokančių žmogeliukų“ figūrėlės, penkios zoomorfinės figūrėlės, trys pirštų fibulos, šešios apyrankės, kaktos vainikėliai, auskarai, kaklo grandinėlė, diržų plokštelės, antdėklai, šalmo auskarai, diržų antgaliai, lėkštės fragmentas, dvi sidabrinės taurės ir eucharistijos šaukštas su bizantinių meistrų ženklais. Ypatingo dėmesio vertos keturios sidabrinės vyrų figūrėlės, vadinamos „šokančiais žmogeliukais“, paauksuotomis galvomis ir drabužių detalėmis. Šios figūrėlės

Skaitykite toliau..

Magiškoji Britanija

Pasak senovės legendų ir pasakojimų, pirmieji salos gyventojai buvo milžinai. Vienas jų, vardu Albionas, buvo Poseidono (arba keltų kalba – Liros) sūnus. Jis žuvo kovoje su čia atvykusiu graikų galiūnu Herakliu. „Rūko apgaubtas Albionas“ iki šiol vadinamas Britų salomis. Keltų kalbose žodis „Albionas“ kilęs iš indoeuropiečių šaknies albho- („baltas“, kas, galbūt, susiję su kreidinėmis Doverio baltosiomis uolomis) arba alb- („kalnas“). Tačiau yra versija, kad šis žodis susijęs su žodžiu „alvės“, iš kurio vėliau atsirado žodis „elfai“. Ankstyvosiose germanų-skandinavų mitologijose alvės – nesenstančios, magiją valdančios, gražios rasės, gyvenančios kaip ir žmonės Žemėje, būtent jos šiauriniame žemyne. Albiono palikuonys – milžinai – toliau gyveno Britanijoje, kai čia atplaukė Brutas, Trojos princo Enėjo anūkas. Viduramžių

Skaitykite toliau..

Prarastos senovės civilizacijų technologijos

Mūsų pasaulis yra pastatytas ant senovės civilizacijų idėjų ir pasiekimų: daugelis dalykų, be kurių neįsivaizduojame gyvenimo, mums buvo perduoti tolimų protėvių. Tačiau ne visos senovės žinios išliko iki mūsų dienų. Papasakosime apie tris prarastas senovės technologijas, kurių paslaptis iki šiol nėra atskleista. Inkų daugiakampis mūrijimas: senovės inkų civilizacija, nežinojusi rašto, rato ir geležies, paliko turtingą istorinę ir kultūrinę paveldą. Vienas iš svarbiausių inkų pasiekimų buvo daugiakampio akmens mūrijimo meno tobulinimas. Inkai statė gana grubius ir skurdžiai dekoruotus statinius, tačiau jie buvo monumentalūs, ir tuo pačiu metu taip tiksliai ir subtiliai sumūryti, kad iki šiol kelia nuostabą. Visą apybraižą galite skaityti dėka jos rėmėjo – apsilankykite https://draudimopolisas.lt, drauskitės ir būkite saugūs. Reikalas

Skaitykite toliau..

„Didysis potvynis” senuosiuose šumerų dantiraščiuose

Senovės šumerų aprašymai apie Didįjį potvynį: „dievai“ paliko Žemę, kad būtų saugūs danguje: aprašymai apie Didįjį potvynį pasakoja apie laiką, kai „dievai“ nusileido iš dangaus ir sukūrė pirmuosius miestus Žemėje, bet tie patys „dievai“ paliko Žemę, kad būtų saugūs danguje prieš Didįjį potvynį, kuris nusirito per planetą. Nors yra daug legendų apie senovinius, priešistorinius potvynius, pati seniausia potvynio legenda žodinėje mitologijoje iš tiesų kilusi iš vienos paslaptingiausių ir mistiškiausių senovės civilizacijų, gyvenusių mūsų planetoje – šumerų.  Pasakojimas apie Didįjį potvynį, pasak senovės šumerų „versijos”, datuojamas maždaug 200-ais metais pr. m. e., laikotarpiu, kai „dievai“ paliko Žemę, kad išsigelbėtų danguje. Daugelyje senovės šumerų molinių lentelių yra neįtikėtinų istorijų, kurios dažniausiai laikomos legendomis ar

Skaitykite toliau..

Protingieji Egipto mitų smakai, pražuvę nuo atskriejusios Mirties žvaigždės

Gausioje Egipto mitologijoje yra ir mitas apie protingus smakus, žuvusius nuo skriejančios Mirties žvaigždės. Trumpas mito apibendrinimas: visi jūreiviai nuskendo per audrą, išskyrus vieną egiptietį, kuris atsibudo keistoje saloje, kur gyveno paskutinysis protingas smakas. Kai kurie mito fragmentai verčia susimąstyti. Pirma, tai paslaptingos reptilijos dydis (jis mums dar pravers šiek tiek vėliau) – ir jis stebina. Štai kaip išgyvenęs jūrininkas apibūdina savo nelaimes: „Medžiai lūžo, žemė drebėjo. Kai atidengiau savo veidą, pamačiau, kad smakas artėja prie manęs. Jo ilgis – trisdešimt alkūnių. Jo barzda – daugiau nei dvi alkūnės. Jo žvynai – aukso, jo antakiai – lazurito, jo kūnas išlenktas į viršų.“ Koks įdomus smakas šiame mite: savybėmis ir išvaizda jis panaši į

Skaitykite toliau..

„Auksinio jaunimėlio” pramogos Putino draugelio šalyje

Apie Šiaurės Korėją, kaip apie, ko gero, uždariausią valstybę pasaulyje, sklando legendos. Užsienio žurnalistams pavyksta sužinoti apie gyvenimą ten tik po truputį. Ir jei apie tai, kad paprasti piliečiai skursta ir gyvena autoritarinėje valstybėje, pavyksta sužinoti iš tų, kuriems pavyko pabėgti iš Šiaurės Korėjos, tai apie tai, kaip jaučiasi valdžios viršūnė ir jai artimi žmonės, sužinoti nėra taip paprasta. Papasakosime, kaip gyvena elitas šalyje, kurioje deklaruojama „klasinė lygybė”. Kai kalbama apie elitus, ypač politinius, niekas nesistebi jų noru rengtis brangių prekės ženklų drabužiais. Tačiau Šiaurės Korėjoje viskas nėra taip paprasta. Nuo 2006-ų į šalį draudžiama įvežti prabangos prekes. Šiaurės Korėją taip nubaudė JT Saugumo Taryba už branduolinių ginklų bandymus. Buvo manoma,

Skaitykite toliau..

Gousko pilies paslaptys

Paslaptingoji Gousko pilis yra netoli Machovo ežero Šiaurės Čekijoje, už šešiasdešimt penkių kilometrų nuo Prahos. Daugelis bijo būti jos apylinkėse net dienos metus. Pasak legendų, būtent čia yra įėjimas į pragarą. Žinomas čekų istorikas Augustinas Sedlačekas apie ją rašė: „Ant aukšto kalno stovėjo senovinė pilis, garsi ne tik savo statiniais, bet ir vaizdinga vieta bei ją supančia paslaptimi“. Istoriniais duomenimis, Gousko pilis buvo pastatyta 1270–1280 m. laikotarpiu Pržemyslio Otakaro II, ir yra viena iš seniausių Čekijos pilių. Tvirtovė buvo pastatyta dar senesnės medinės pilies, pastatytos IX a. karo vado Slaviboro savo sūnui Gouskui, vietoje. Iš čia ir kilo pilies pavadinimas. Istorikus neramina klausimas, kam buvo pastatyta ši pilis? Statinys yra

Skaitykite toliau..

Senovės civilizacijos ir jų dangiškieji mokytojai

Nuo pat pirmųjų žmonijos žingsnių žmonės žiūrėjo į naktinį dangų ne tik pagarbiai, bet ir jausdami gilų ryšį. Daugelis senovės civilizacijų buvo įsitikinusios, kad jų dievai – tvarkos kūrėjai ir žinių nešėjai – atėjo iš žvaigždžių. Ar tai buvo tik poetinės metaforos ir bandymas paaiškinti nepaaiškinamą, ar šiuose mituose slypi realių įvykių atgarsiai? Pakeliaukime per žemynus ir epochas, kad atskleistume šią visai žmonijai bendrą paslaptį.Šumerai ir Anunakai: žmonijos dangaus architektaiKarštoje Mesopotamijos saulėje, kur gimė viena iš pirmųjų raštingų civilizacijų, molinėse lentelėse buvo įamžinta nuostabi istorija. Šumerai tikėjo, kad pasaulį valdė dievai Anunnakai – būtybės, nusileidusios iš dangaus, kad sukeltų sumaištį Žemėje.Pasak epų „Eridu Genesis“ ir „Enuma Elish“, būtent Anunakai iš

Skaitykite toliau..

Koralinės pilies slėpiniai

Koralų pilį pastatė Edvardas Lidskalnenas – emigrantas iš Latvijos, kuris vienas sukūrė šį nuostabų statinį iš didelių koralų kalkakmenio blokų, sveriančių iki kelių tonų. Jis pradėjo statybas 1923-ais ir baigė jas 1951-ais. Lidskalnenas dirbo naktimis, vengdamas dėmesio, ir naudojo tik primityvius įrankius, įskaitant gervę ir trikojį bokštą. Daugybė tyrimų ir diskusijų apie pilies esmę lėmė įvairias teorijas ir hipotezes apie tai, kaip jam pavyko sukurti tokį grandiozinį statinį: kai kurie tyrinėtojai mano, kad Edvardas naudojo paslėptus mechanizmus, pavyzdžiui, blokus ir gerves, kad perkelti sunkius koralų blokus, kurie, jo teigimu, svėrė kaip „pūkas“. Kiti yra įsitikinę, kad Lidskalnenas turėjo ezoterinių žinių apie geometriją ir fiziką, kurios jam padėjo statybose. Galbūt jis atrado

Skaitykite toliau..

Paslaptingasis aiškiaregys ir chiromantas

Šiandien šio žmogaus vardas žinomas nedaugeliui, o XX a. pradžioje Keiras buvo garsiausias chiromantas pasaulyje. Nežinoma, kaip į nuobodų Airijos miestelį Brejų pateko karšta gražuolė romė Lola. Greičiausiai ji atsiskyrė nuo klajojančio cirko, iš nevilties susidėjo su airiu Bilu Vorneriu ir liko svetimoje šalyje. 1866 m. lapkričio mėn. jiems gimė sūnus, kurį taip pat pavadino Bilu. Po kelerių metų Lola sunyko dėl airiškų rūkų, vyresnysis Bilis vis dažniau ėmė griebtis butelio, todėl berniukas pabėgo iš namų ir persikėlė į Londoną, kur tapo žymaus pranašo Grego Dousono mokiniu.Netrukus jis pranoko mokytoją ir pabėgo nuo jo, iš bufeto pasiimdamas visus sidabrinius šaukštus.  1891 m. Vorneris pasirodė nauju vardu – grafas Luisas de Hamonas.

Skaitykite toliau..

REKOMENDUOJAM PRENUMERATORIAM:

Turino drobulės slėpiniai

Restauratorių sukurtas stebuklas – didinga Marienburgo (Malborko) pilis (II)

Ramybės, gamtos ir sakralumo darna, prisikėlusi iš nebūties (II)

Restauratorių sukurtas stebuklas – didinga Marienburgo (Malborko) pilis (I)

Ramybės, gamtos ir sakralumo darna, prisikėlusi iš praeities (I)

Šeštojo dešimtmečio baldai: stilingi, šiuolaikiški, tvirti, sunkūs ir brangūs

Cezaris: ne tik politikas ir karvedys, bet ir oratorius bei rašytojas

Rasputinas – fatališkas istorijos personažas

Vaizduotę pranokstanti architektūros didybė

Gdansko rotušės puošmenys

Pirmojo popiežiaus bazilikos didybė

Vatikano muziejaus lobiai ir slėpiniai (II)

Vatikano muziejaus lobiai ir slėpiniai (I)

Sakraliosios Gietšvaldo įdomybės

Stulbinantis senovės meistrų sugebėjimų liudytojas Gdansko rotušėje

Užburianti Gieštvaldo didžiūnės puošyba

„Panem et circences!” („Duonos ir žaidimų!”)

Gintaro stebuklų lobynas Gdansko malūne (II)

Allenšteino aidai Olštyno dabartyje

Prūsiškai lenkiškas Elblongo žavumas

Žavios Milano akimirkos (II)

Panoramų rojus Elblongo bažnyčios bokšte

Milijono verta akimirka, kurią neįamžinau, ir to nesigailiu

Gintaro stebuklų lobynas Gdansko malūne (I)

Svečiuose pas Didįjį kryžiuočių ordino magistrą

Dangų remiančios Elblongo didžiūnės slėpiniai ir grožybės

Sakralumo aidai Olivos altorių šešėlyje

Dangų remianti gotikos gigantė Gdansko širdyje

Svečiuose pas Veličkos druskų kasėjus (II)

Sakralusis Liškiavos perliukas

Svečiuose pas Veličkos druskų kasėjus (I)

Gimęs viduramžiais, bet mano vienmetis – Marienburgo dičkis

Veličkos požemių magija (II)

Šventos Kotrynos didybė ir vargai Gdanske

Iš griuvėsių prikeltas sakralusis feniksas – Malborko pilies bažnyčia

Veličkos požemių magija (I)

Gotikos galiūnės didybė Olštyne

Pasaulio stebuklo „giminaitis” Sopote

Naikintuvų flotilė Milano palubėje

Karališkosios Vavelio didybės aidai (III)

Viduramžius menantys Sforcos pilies rūmai

Karališkosios Vavelio didybės aidai (II)

Sforcos rūmų arsenalas

Karališkosios Vavelio didybės aidai (I)

Brerų rūmų perliukas – Astronomijos muziejus

Kraičio skrynių slėpiniai Arklio muziejuje

Mdinos katedros muziejaus grožybės

Sakralusis Romos perliukas – šv. Petro bazilika

Žavi Jūrmalos pažiba – Kemeriai (II)

Krokuvos praeitis ir senamiesčio grožybės

Krokuvos senamiesčio pažiba – švč. Mergelės Marijos bazilika

Vavelio lobyno grožybės

Balsio apylinkių įdomybės

Vavelio kunstkameros lobiai Krokuvoje

Žavingas Jūrmalos perliukas – Kemeriai

Pasivaikščiojimas spalvingoj Vilniaus praeity XX a. pradžioje

Kerinti gražuolė Tatrų papėdėje – Zakopanė

Svečiuose pas Jo Šventenybę: Jono Pauliaus II vardo muziejus Vavelyje

6000 metų menantis miestas-tvirtovė Mdina (I)

Tūkstantis druskinių be druskos Druskininkuose

Vienuolių giesmės po viduramžių Krokuvos skliautais

Svečiuose pas kardinolą Karolį Voitylą

Sukriošėlis, sovietų imperiją griovęs neveiklumu

Japonijos sodų magija Žemaitijos glėbyje

Atogrąžų tankumynai Kopenhagos sodo oranžerijoje

Naujam gyvenimui prikelta Siesikų galiūnė

Angelo pilies Amžinajame mieste slėpiniai

Svečiuose pas Vavelio smaką Krokuvos urvuose

Piotro Mašerovo žūtis: aplaidumo pasekmė ar klastinga žmogžudystė?

Sovietinės imperijos kurpėjų lemtys

Šlovingų pergalių aidai Vavelio skliautuose

Imperatoriškosios Karakalos pirtys

Kelionė užsienin pro geležinę uždangą

Senesnė už Stounhendžą ir Egipto piramides Džgantija

Tūkstantmečio Tynieco vienuolyno žavesys II

Automobilis sovietmečiu – prabanga ir rūpestis

Margas „gazovikų” namo kontingentas amžiaus pabaigoje

Sakralioji Krokuvos viduramžių puošmena

Sovietinių prekeivių turtai iš puvėsių ir apgavysčių

Vieta, kur sovietmečiu galėjai nusipirkti dešrą!

Nuotykiai traukiniuose prieš trisdešimtį metų

Kraugerė hidra, be gailesčio rijusi ir save

Iškalbingos praeities globėja Krokuvos širdyje

Kūčios be Kalėdų, bet su Naujaisiais

Angelo pilis, saugojusi imperatorius ir popiežius

Tūkstantmečio Tynieco vienuolyno žavesys

Viduramžių aidas karalių mieste

Sakralusis Maltos perliukas – Ta’ Pinu bazilika

Kaip samovaras ir palydovas pralaimėjo varžybas skalbyklei bei šaldytuvui
Istorijos atgarsiai
Redakcija AIDAI.LT

Kryžiaus žygiai (I)

Dar senovėje prasidėjo kova dėl viešpatavimo Artimųjų Rytų šalyse, ypač Sirijoje ir Mesopotamijoje, taip pat dėl Egipto užkariavimo. Šios šalys buvo

Skaitykite toliau..
2025-12-27 Komentarų: 0
Likimų vingiai
Redakcija AIDAI.LT

Paikiausios baigtys

Labai įvairiai vadiname žemiškojo kelio finalą: ir nebūtimi, ir kelione pas Abraomą, ir persikėlimu ar iškeliavimu Anapilin, ir netektimi, tačiau

Skaitykite toliau..
2025-12-27 Komentarų: 0
Istorijos atgarsiai
Redakcija AIDAI.LT

Saksonija laiko verpetuose

Pirmąjį tūkstantmetį prieš mūsų erą senovės germanų gentys gyveno Jutlandijos pusiasalyje ir pietinėje Skandinavijos pakrantėje. Iki V a. po Kr.

Skaitykite toliau..
2025-12-26 Komentarų: 0
Žiloje senovėje
Redakcija AIDAI.LT

Koviniai šunys

Senovėje žmogus prijaukino pilkąjį vilką, sukryžmino jį su tibetiečių dogu ir panaudojo gautą rezultatą savo mėgstamai veiklai – savųjų gentainių

Skaitykite toliau..
2025-12-26 Komentarų: 0
Žiloje senovėje
Redakcija AIDAI.LT

Antikos „masonai”

Kai kalbame apie Pitagorą, iš daugelio žmonių, turinčių šį vardą, paprastai turime omenyje matematiką, kurio vardu pavadinta mums iš mokyklos

Skaitykite toliau..
2025-12-26 Komentarų: 0
Būties margumynai
Redakcija AIDAI.LT

Šiurpuliukų nauda

Kai sakoma „Mano kūnu perbėgo šiurpuliukai”, žmogų galima pasveikinti. Jis aktyvavo senovinį, paveldėtą ir įgimtą refleksą, kurį mums paliko mūsų

Skaitykite toliau..
2025-12-25 Komentarų: 0
Istorijos atgarsiai
Redakcija AIDAI.LT

Kerų knygos (II)

(Pirmąja dalį skaitykite čia). Nuo seniausių laikų žmones traukė galimybė pasinaudoti tam tikromis slaptosiomis žiniomis, kad įgytų valdžią, turtus ar

Skaitykite toliau..
2025-12-24 Komentarų: 0
Būties margumynai
Redakcija AIDAI.LT

Psichosomatikos slėpiniai

Sąvoką „psichosomatinis“ į medicinos terminologiją įvedė vokiečių gydytojas Johanas Kristianas Heinrotas 1818 m., kai rašė apie nemigos priežastis. Tačiau apie

Skaitykite toliau..
2025-12-21 Komentarų: 0
Scroll to Top

SUSISIEKITE