AIDAI

Straipsniai
Search
PRENUMERATA
Search
Straipsniai

Senovės žmonės puikiai mokėjo garsais įtakoti sąmonę

Priešistorinis nekropolis suteikė raktą supratimui, kaip bočiai naudojo garsą poveikiui žmogaus smegenų veiklai. Tyrėjai aptiko stiprų dvigubą rezonansinį dažnį 70 Hz ir 114 Hz penkių tūkstančių metų senumo laidojimo šventykloje Viduržemio jūros saloje Maltoje. Hal Saflieni hipogeja – požeminis kompleksas, sukurtas neolito (naujojo akmens amžiaus) laikotarpiu kaip kaulų saugykla ir šventykla ritualinėms reikmėms. Kambarys, žinomas kaip „Orakulo kambarys“, pasižymi legendine reputacija dėl išskirtinės garso sklaidos. Bandymų metu sodrus vyriškas balsas, orientuotas konkretiems dažniams, sukelia rezonansą visoje hipogejoje, sukeldamas kraują stingdantį ir dvasią šaldantį efektą. Apskaičiuota, kad aidas išlieka iki aštuonių sekundžių. Archeologas Fernandas Koimbra sakė, kad jis jautė, kaip garsas dideliu greičiu perskrodžia jo kūną, palikdamas atsipalaidavimo jausmą. Kai garsas pasikartojo, neįprastas jausmas sugrįžo,

Skaitykite toliau..

„Istorinė vertybė”, pasirodžiusi esanti meistriška klastotė

Rankraštinis dokumentas, kuris, kaip manoma, buvo parašytas paties Galileo Galilėjaus, iš tiesų yra klastotė, paskelbė Mičigano universitetas. Šis popieriaus lapas kadaise buvo Mičigano universiteto bibliotekos kolekcijos perlas, teigiama bibliotekos pranešime. Tačiau istorijos profesoriaus atliktas vidinis tyrimas parodė, kad tai yra klastotė: vandens ženklai ant popieriaus datuojami ne anksčiau kaip XVIII amžiumi, t.y. daugiau nei šimtu metų vėliau po garsiojo astronomo mirties. „Buvo gana nemalonu, kai pirmą kartą sužinojome, kad mūsų Galilėjus iš tiesų nėra Galilėjus“, – sakė Dona Hayvard, laikina Mičigano bibliotekų dekanė interviu „The New York Times”. Universitetas saugojo rankraštį nuo 1938 m., kai jį padovanojo Treisis Mak-Gregoras, verslininkas iš Detroito, kuris dokumentą įsigijo 1934 m. kito kolekcininko aukcione. (Toliau skaityti kviečiam AIDŲ prenumeratorius: kiekvienam

Skaitykite toliau..

Rodo Kolosas – uosto vartus saugojęs milžinas, neatlaikęs žemės bangų

Senovės graikų rašytojas Filonas apie šią salą rašė taip: „Rodo sala yra begalinėje jūroje. Senovėje, kai ji dar buvo paskendusi, Helijas ją iškėlė į paviršių, ir paprašė dievų atiduoti salą jam. Čia stovi septyniasdešimties uolekčių aukščio Kolosas, sukurtas pagal Helijo, spindinčio saulės dievo, kuris šviečia ir nemirtingiems dievams, ir mirtingiesiems žmonėms, atvaizdą. Jam pagaminti skulptoriui prireikė tiek daug vario, kad nepakako atsargų, ir teko padėti viso pasaulio vario kasykloms. Ar ne todėl Dzeusas apdovanojo rodiečius tokiu turtu, kad jie pastatytų Helijo garbei statulą, siekiančią nuo žemės iki dangaus?”. Antikiniai autoriai pateikia skirtingus duomenis apie šios statulos aukštį: mažiausias jos aukštis – 30–35 metrai, o kai kurie teigia, kad statulos aukštis siekė

Skaitykite toliau..

Magiški veidrodžiai senovinėse japonų apeigose

Senovės Japonijos valdovai, tikriausiai, naudojo „magišką veidrodį“, kad per ritualus, skirtus Saulės garbinimui, savo vaizduotėje sukurtų dieviškų gyvūnų ir kalnų meistrų atvaizdus. Ant bronzinio veidrodžio, datuojamo senovės karalienės Chimiko laikais, išgraviruoti raštai atsispindi ant sienos, kai saulės spinduliai atspindi nuo veidrodžio priekinės pusės. Šis atradimas gali suteikti vertingų užuominų apie tai, kaip bronziniai veidrodžiai buvo naudojami senovės Japonijoje. Kažkas, matyt, pastebėjo šį reiškinį ir sąmoningai pakeitė veidrodžio formą, nes tai susiję su saulės kultu.Veidrodžiai, kurių skersmuo yra 21-as ir 24-i centimetrai, buvo rasti Higašinomijos kapavietėje Inujamoje, Aitės prefektūroje, ir saugomi Kioto nacionaliniame muziejuje. Abu jie yra įtraukti į vyriausybės svarbių kultūros vertybių sąrašą. (Toliau skaityti kviečiam AIDŲ prenumeratorius: kiekvienam užsiprenumeravusiam metams dovanojam jo pasirinktą knygą

Skaitykite toliau..

Paleolito epochos žmonių maiste gausiai būta sunkiųjų metalų

Žuvyse ir ruoniuose, kurie sudarė pagrindinį „paleodietos“ racioną akmens amžiaus Skandinavijoje, rasta didžiulių kiekių gyvsidabrio, švino ir kadmio. Rėksmingos „paleodietos“ žada padaryti sveiką kiekvieną, kuris maitinsis taip pat, kaip mūsų „urviniai protėviai“ – daugiausia neapdorotu arba šiek tiek apdorotu maistu, pirmenybę teikiant sėkloms ir riešutams, žuviai ir mėsai. Specialistai yra priversti vėl ir vėl neigti šiuos teiginius: paleolito laikų mitybos „nauda” yra labai perdėta. Archeologiniai tyrimai kartą po karto rodo, kad žmonės, gyvenę prieš tūkstančius metų, dažnai maitinosi daug mažiau sveikai nei mes, valgantys pirktinius produktus. (Toliau skaityti kviečiam AIDŲ prenumeratorius: kiekvienam užsiprenumeravusiam metams dovanojam jo pasirinktą knygą iš >1000 leidinių sąrašo.) Mokslininkai ištyrė aštuonių paleolitinių gyvenviečių, egzistavusių prieš 3800–6300 metų Norvegijos Varangerio pusiasalyje,

Skaitykite toliau..

Berlio pilis ir Žalioji dama: legenda, nemari amžius

Tarp Aberdynšyro kalvų, Škotijos šiaurėje, stovi didinga ir kiek atokiai esanti Berlio (Berklio) pilis. Jos senovinės sienos, padengtos samanomis, saugo ne tik amžių pėdsakus, bet ir šnabždesį tos, kuri, kaip sakoma, niekada nepaliko pilies ribų – Žaliosios ponios. Ši pilis, apsupta miškų ir tiršto rūko, tapo pačios Škotijos simboliu: senovinės, nuostabios ir paslaptingos. Berlio (arba Berklio) pilis, taip pat žinoma kaip Kratso pilis, yra netoli Banchorio miesto Aberdynšyre, šiaurės rytų Škotijoje. Jos statyba prasidėjo XVI a. viduryje, o baigta 1596 metais. Tai vienas geriausių tradicinio škotų didikų stiliaus pavyzdžių: aukšti bokštai, dantytos sienos ir jaukūs vidiniai kambariai – visa tai sukuria magišką viduramžių pasakos atmosferą. Beveik keturis šimtus metų pilies savininkais

Skaitykite toliau..

Leonardas Augustis. Prisimenant Kalantines: iš kartos į kartą rusenančiose laisvės kovų liepsnose (I)

Didesnė laiko distancija neretai leidžia pažvelgti į įvykius giliau ir įvairiapusiškiau nei vakarykštėmis iš arti įvykius stebėjusiomis akimis, daugiausiai vertinančiomis emociniu pagrindu. Juolab, kai tų įvykių atgarsiai du dešimtmečius buvo bandomi slopinti ir transformuoti į sovietinei ideologijai bei šio režimo struktūroms reikalingą pasakojimą, o vėliau šią užslopintą atmintį reikėjo tarsi vėl iš naujo atgaivinti atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Tam, kad geriau suprastume tai, kas įvyko 1972-ųjų gegužės mėnesį Kaune, būtina pažvelgti į platesnį kontekstą – kas tuo metu vyko pasaulyje, Europoje, socialistiniame bloke, galiausiai siekiant atsakyti į klausimą – kokios buvo šių įvykių ištakos sovietų okupuotoje Lietuvoje? XX a. septintas dešimtmetis brėžė tam tikrą mentalinę, vertybinę, kultūrinę takoskyrą tarp senosios, Antrąjį

Skaitykite toliau..

Broliškas kraujas ir Romos šlovė: kaip viena dvikova nulėmė imperijos ateitį

Senovėje, kai Roma dar tik stiprėjo, ji nebuvo pagrindinis Lacijaus regiono miestas. Šis titulas priklausė Albai Longai, įkurtai maždaug 1152 m. pr. m. e. Įdomu, kad būtent Alba Longa buvo laikoma legendinių brolių Romulo ir Remo, kuriems priskiriamas Romos įkūrimas, gimtine. Tarp dviejų miestų kilo įtampa. Roma augo ir stiprėjo, bet Alba Longa neskubėjo atsisakyti savosios pirmenybės. Situacija pasiekė kritinį tašką Tulo Hostilio, trečiojo Romos karaliaus, valdymo laikotarpiu, kuris valdė nuo 673 iki 641 m. pr. m. e.  Atrodytų, kad nereikšmingas konfliktas tarp dviejų miestų piemenų tapo kibirkštimi, uždegusia karo liepsną. Gajus Kluilijus, Albos Longos valdovas, nusprendė, kad atėjo laikas ginkluota jėga išspręsti viršenybės klausimą. Karas buvo paskelbtas tiek Romoje, tiek Albos

Skaitykite toliau..

Trys šimtinės Alaricho jaunuolių: kokios gudrybės ėmėsi gotų karalius, norėdamas užimti Romą

Viena iš Vakarų Romos imperijos žlugimo priežasčių (ne pati svarbiausia, bet vis dėlto reikšminga) buvo stiprių ir protingų asmenybių trūkumas soste. Buvo iškilių karo vadų, tokių kaip Stilichonas ar Aicijus, buvo ryškių moterų valdžioje, pavyzdžiui, Gala Placidija, bet imperatoriams akivaizdžiai nesisekė. Pavyzdžiui, tūlas Augustas Honorijus, valdęs nuo 395-ų iki 423-ų metų. Tai milžiniškas laikotarpis, net pats putleris pavydėtų, nes per tiek laiko galima daug nuveikti. Juo labiau, kad tuo metu imperija dar turėjo ginklų ir niekas negalėjo pagalvoti, kad didžioji Roma žlugs galutinai ir negrįžtamai. Tačiau Honorijus savo trumparegiškumu tiesiog per anksti palaidojo valstybę. Pradėkime nuo anekdotų. Istorikas Prokopijus Kesarejietis pasakoja, kad vieną vakarą Honorio, kuris, kaip įprasta, mėgavosi ramia tinginyste, kambaryje

Skaitykite toliau..

Viską naikinantys ginklai: kokias užuominas rasime senuosiuose mituose ir epuose?

Mokslininkai vienareikšmiškai tvirtina, kad mūsų planetoje dėl tam tikrų priežasčių ne kartą staiga keitėsi klimatas. Kažin kodėl jie visada dėl to kaltina meteoritus ar gamtos kataklizmus. Bet tai naivu. Per milijardus metų Žemėje galėjo atsirasti ir išnykti dešimtys ir šimtai civilizacijų. Be to, kaip rodo mūsų pavyzdys, kelias iki galimybės visiškai sunaikinti save užtrunka tik kelis šimtmečius spartaus karinio progreso. Senovės raštai atvirai perteikia savo skaitytojams faktą, kad prieš tūkstančius metų mūsų planetoje vyko tikrai baisūs įvykiai. Pavyzdžiui, majai ir inkai turi labai panašius motyvus apie tai, kad Saulė nukrito į vandenyną ir jis užvirė. Deja, indėnai nenurodė šio įvykio datos, bet, tyrėjų nuomone, šiam aprašymui gali tikti tik vienas paaiškinimas

Skaitykite toliau..

Akmeniniai Eldorado šalies sargai? Peru rastos dvi dešimties tūkstančių metų senumo statulos

Legendinis indėnų miestas (arba šalis?) Eldoradas jau kelis šimtus metų traukia keliautojus ir atradėjus. Pasak mitų ir legendų, šis auksinis miestas slepiasi kažkur džiunglėse. Jis pavadintas auksiniu ne veltui – visi jo pastatai yra pagaminti iš aukso arba padengti šiuo metalu. Be to, ten saugomi pagrindiniai indėnų dievų lobiai. Sužinoję apie tai, konkistadorai surengė dešimtis, o gal ir šimtus ekspedicijų į džiunglių gilumą, kur dauguma jų liko amžinai. Kai kurie istorikai mano, kad Eldoradas buvo indėnų išgalvotas, siekiant atitraukti godžių europiečių dėmesį nuo vietos gyventojų genocido ir nukreipti jį į nesuskaičiuojamų turtų paieškas. Tačiau yra ir kita nuomonė: ši gyvenvietė atiteko indėnams iš ikiistorinės civilizacijos, kuri egzistavo žemyne dešimtis tūkstančių metų.

Skaitykite toliau..

Trisdešimties metrų ilgio griaučiai Viduržemio jūros dugne – mitinio jūrų smako liekanos?

2021-ųjų balandžio pabaigoje internete buvo paskelbtas vaizdo įrašas su neįprastu skeletu, rastu dar 2017 m. Viduržemio jūros dugne. Pranešama, kad skeleto ilgis yra apie trisdešimt metrų, bet jis akivaizdžiai nepriklauso banginiui. Neseniai internete buvo paskelbtas vaizdo įrašas, nufilmuotas nuotoliniu būdu valdomu povandeninio aparato kažkur Viduržemio jūroje. Vaizdo įrašą paskelbė Debora Chestvel – kriptozoologė ir paranormalių reiškinių tyrinėtoja. Jos teigimu, vaizdo įrašą jai perdavė nenurodytas asmuo, dirbantis dujų ir naftos pramonėje. Pastarojo darbas yra fotografuoti jūros dugno plotus naudojant nuotoliniu būdu valdomus aparatus, ir šis neįprastas skeletas buvo jo aptiktas eilinio dugno tyrimo etape. Vaizdo įrašas buvo nufilmuotas 2017 m. Viduržemio jūroje, nežinomoje vietoje. Vaizdo įraše matyti labai ilgos stuburo kaulų grandinės skeletas, tarsi

Skaitykite toliau..

Tikroji mafijos istorija mena ne vien gangsterius (II)

XIX ir XX a. pradžioje Sicilija buvo didžiausia sieros gamintoja ir pardavėja: Sicilijos sieros eksportas į užsienį kasmet augo vidutiniškai 8,8%: nuo 25 tūkst. tonų 1832 m. iki 180 tūkst. tonų 1859 metais. Sicilijos gyventojams atsivėrė dar viena galimybė praturtėti. Sieros kasyklos buvo nuomojamos, tačiau teisę jas eksploatuoti reikėjo ginti nuo banditų antpuolių. Išgauta sieros rūda turėjo būti pristatyta į Palermo uostą, todėl buvo būtina užtikrinti krovinio saugumą kelionės metu. Darbo užmokestis ir transporto išlaidos sudarė atitinkamai apie 56% ir 27% bendrų išlaidų. Transporto išlaidos tokiomis sąlygomis buvo didelės: mulų karavanas – paplitęs sieros gabenimo į paskirties vietą būdas – buvo labai lėtas ir brangus, o maršrutai – juk mes

Skaitykite toliau..

Karolingų imperijos slėpiniai

715 m. Frankų valstybės majordomu tapo Karolis Martelis, valdęs iki 741-ų. Martelis surengė keletą žygių už Rejos į Tiuringiją ir Alemaniją, kurios vėl tapo nepriklausomos tingokų Merovingų karalių neveiklumo dėka, ir abu regionus susigrąžino savo valdžion. Jis vėl prijungė prie Frankų valstybės Fryziją, arba Frislandiją (frizų genties žemę), ir privertė saksus bei bavarus vėl mokėti jam duoklę. VIII a. pradžioje frankai susidūrė su arabais, kurie iš Pirėnų pusiasalio įsiveržė į Pietų Galiją, siekdami ją atimti iš Frankų valstybės. Karolis Martelis skubiai surinko karines pajėgas arabams atremti, nes arabų lengvoji kavalerija labai greitai žengė į priekį senuoju romėnų keliu, kuris iš pietų vedė į Puatjė, Turą, Orleaną ir Paryžių. Frankai sutiko arabus

Skaitykite toliau..

Ežero vandenų apgaubta piramidė

Roko ežeras yra už dvidešimties mylių į rytus nuo Madisono miesto, Viskonsino valstijoje, JAV. Ežero ilgis yra aštuoni, o plotis – apie keturis kilometrus. Tolimais 1836 metais Natanaelis Hejeras atsitiktinai Roko ežere aptiko nedidelę akmeninę piramidę plokščia viršūne. Atradėjas savo radinį pavadino Atzalanu, ir spėjo, kad šis monumentalus statinys yra ne jaunesnis nei tūkstančio metų. Hejeras nematė Atzalane nieko ypatingo. Juk žemyną apgyvendinę vietiniai gyventojai visur statė savotiškas piramides, „kulto kalnus“, piliakalnius. Tačiau jau 1862 m. kai kuriuose žurnaluose pasirodė sensacingos žinutės apie Roko ežero piramidę, kuriose buvo teigiama, kad Atzalanas yra daug senesnis už kitas piramides. Jei šią piramidę pastatė amerikiečių indėnų protėviai, tai kodėl ji atsidūrė ežero, susidariusio prieš

Skaitykite toliau..

Karingųjų germanų pėdomis

Romos imperijos pakraštyje gyveno daugybė vadinamųjų „barbarų“ genčių (graikai ir romėnai „barbarais“ vadino visus ne graikus ir ne romėnus), iš kurių gausiausios buvo keltų, germanų ir slavų gentys. Didelė dalis keltų genčių (Šiaurės Italijoje, Ispanijoje ir Galijoje) buvo užkariautos Romos imperijos ir susimaišė su atvykusiais romėnais. Kitaip nutiko germanų gentims, kurios suvaidino ypač didelį vaidmenį Vakarų Romos imperijos žlugime. Keletą dešimtmečių prieš mūsų erą ir jos pradžioje germanai, gyvenę tarp Reino, Aukštutinio Dunojaus ir Elbės, o iš dalies ir vietovėse, kur gyveno senovės slavai pietinėje Baltijos jūros pakrantėje, ir susiskaldę į daugybę genčių, neturėjo jokios rašto. Apie jų visuomeninę sandarą žinoma iš romėnų rašytojų kūrinių ir archeologinių duomenų. (Toliau skaityti kviečiam AIDŲ prenumeratorius: kiekvienam

Skaitykite toliau..

Povilas Dedėnas. Visa „karaliaus” kariauna

„Figos lapas ant plikos šiknos” – kitaip nugriaudėjusį putininės imperijos sostinėje vakarykštį paradą ir nepavadinsi. Apspistas sėbrų iš Vidurio Azijos, diktatorius stebeilijosi į vienintelį ir paskutinį savosios „deržavos” instrumentą – smogikų ir grobikų kariauną, klusniai marširuojančią nuzulintais akmenimis. Kaip šlapiu skuduru gavęs per marmūzę, agresorės vadeiva bandė vaizduoti išdidų politiką, tačiau jam tai sekėsi itin prastai. Vadinamajame „pergalės” parade nebuvo nei kvapo kitų fašizmą įveikusių šalių atstovų – nei JAV, nei Jungtinės karalystės. Iš Europos atvyko tik rusiškų dujų priklausomybę turintis Slovakijos premjeras ir amžiną meilę rusijai deklaravęs Serbijos vadukas. Tai ir nestebina, žinant, kokį prieraišumą agresorei demonstruoja Serbijoje net krepšinio sirgaliai. Kažin kodėl prisimenu kauniškio „Žalgirio” krepšinio batalijas su

Skaitykite toliau..

Vaikų dvasios Australijos aborigenų tikėjime

Pagrindinį vaidmenį Australijos aborigenų gimime atlieka vaiko dvasia, kuri atgaivina kūną, „įkvepia“ gyvybę embrionui. Dažnai ši dvasia vaizduojama ne kaip viena ir nedaloma, bet kaip galinti vienu metu įsikūnyti keliuose būtybėse ar daiktuose, kurie siejami su toteminiais mitais ir ritualais. Taigi, Didžiojoje Viktorijos dykumoje, kaip ir kitose Australijos vietovėse, yra specialūs centrai, kuriuose, pagal aborigenų tikėjimus, gyvena vaikų dvasios; paprastai tai šaltiniai ir vandens telkiniai. Vaikų dvasias galima pamatyti iš tolo, kai jos stovi aplink, bet jos iš karto dingsta, jei prie jų priartėja. Moteris, norinti turėti vaikų, eina į tokią vietą, sėdi ten ir laukia, kol vaiko dvasia įsiskverbs į jos kūną. Taip pat manoma, kad vaiko dvasia gali sekti

Skaitykite toliau..

Tijos stelų Etiopijoje mįslės

Etiopija – tai ne tik maža šalis, esanti Afrikos teritorijoje. Ji turi labai turtingą senovės istoriją. Čia yra ir tokių artefaktų, kurių paskirties mokslininkai iki šiol negali suprasti. Vietovėje, vadinamoje Tija, galima pamatyti bemaž keturiadešimt keistų akmeninių stelų, ant kurių pavaizduoti keisti simboliai ir piešiniai. Archeologai mano, kad kažkada jie visi sudarė vieną senovinį kompleksą. Verta paminėti, kad oficiali mokslo bendruomenė šias stelas atrado tik praėjusio amžiaus pradžioje. Įdomu, kad ant jų nėra jokio teksto – tik piešiniai, kurių dalis neįmanoma iššifruoti. Šioje teritorijoje buvo rasta daug senovinių kapaviečių. Archeologams nežinomas pačių stelų amžius. Kas ir kada jas pastatė – taip pat lieka mįslė. Šiuo metu jos saugomos UNESCO. (Toliau skaityti kviečiam AIDŲ

Skaitykite toliau..

Paslaptingieji Didžiojo kanjono urvai

Jau daugelį metų Didysis kanjonas yra pagrindinis Arizonos valstijos turistinis objektas. Kasmet čia susirenka tūkstančiai turistų iš viso pasaulio, norėdami savo akimis pamatyti didybę, kurią gali sukurti tik gamta. Tačiau dėl savo dydžio ir gylio Didysis kanjonas yra beveik neištirtas. Kas slepiasi urvuose, kurie tiesiog išraižė šio vietovės paviršių? Jau daugiau nei šimtą metų evoliucijos geologai bando suprasti, kaip apskritai galėjo susiformuoti tokia vieta kaip Didysis kanjonas. Anksčiau buvo teorija apie jo susidarymą, pagal kurią kanjonas susiformavo dėl erozijos, kurią sukėlė Kolorado upės srovė. Uolienos ir dirvožemis yra ardomi vandens srautų ir vėjo, tačiau, pasak hidrologų, šios upės srovės jėga yra per maža, kad tai būtų įmanoma. Susidaro įspūdis, tarsi kažkas tikslingai

Skaitykite toliau..

Vatikano istorija: kaip susikūrė mažiausia valstybė?

Belaukdami naujojo Popiežiaus, prisiminkime jo valdų istoriją. Vatikano miesto-valstybės atsiradimas susijęs su ilga ir sudėtinga popiežystės istorija. Romos centre, senovės nekropolio vietoje, buvo pastatyta Šv. Petro bazilika, tapusi katalikų bažnyčios dvasinės valdžios simboliu. Būtent čia, po ilgų ginčų ir politinių manipuliacijų, buvo įkurtas popiežiaus sostas, o Romos popiežius galutinai įtvirtino savo įtaką šioje vietoje. Istorinį Vatikano kūrimo procesą galima suskirstyti į kelis pagrindinius etapus: Popiežiaus autoriteto įsitvirtinimas: Viduramžių pradžioje popiežystė įtvirtino savo įtaką Romoje ir jos apylinkėse, o tai palaipsniui lėmė būtinybę aiškiai administraciniu požiūriu padalyti teritoriją. Laterano sutarčių pasirašymas: 1929 m. popiežius Pijus XI ir Italijos vyriausybė sudarė sutartį, pagal kurią Vatikanas tapo nepriklausoma valstybe. Šiuolaikinio Vatikano sukūrimas: Konklava ir

Skaitykite toliau..

Kaip suktasi nuo tarnybos sovietų armijoje ir dezertyruota karo metu

Žinios apie dezertyravimą iš sovietų armijos Antro pasaulinio karo metais sovietijoje buvo ilgą laiką kruopščiai nutylimos. Sovietiniais laikais tai buvo neliečiama tema. Tačiau gorbačiovinės „perestroikos” („pertvarkos”, rus.) pradžioje ėmė atsiskleisti anksčiau neprieinami faktai, padėję išsiaiškinti padėtį ginkluotųjų pajėgų gretose karo metais. Būtina paminėti, kad tuo metu dezertyravimas buvo vienas iš sunkiausių nusikaltimų. Už jį  Baudžiamojo kodekso 193 straipsnyje buvo numatyta aukščiausia bausmė – mirtis. Vis dėlto net tai ne visada buvo kliūtis pažeisti įstatymą.Vien iki 1941 m. pabaigos sovietinės represinės struktūros NKVD (Liaudies vidaus reikalų komisariato) smogikai sulaikė daugiau nei septynis šimtus tūkstančių dezertyrų ir apie septyniasdešimt tūkstančių vengusiųjų šaukimo į armiją. Pirmasis dezertyravimo atvejis buvo užregistruotas praėjus vos savaitei po

Skaitykite toliau..

Skandinaviškas pasaulio modelis

Velva mena „devynis pasaulius, devynias šaknis ir dar neišaugusį Ribos medį“. Devyni skandinavų pagoniškieji pasauliai yra: Asgardas, Ljosalvheimas, Midgardas, Niflheimas, Muspelheimas, Vanheimas, Jotunheimas, Svartalfheimas ir Helheimas („Velvos pranašystė“).Midgardas – „Vidurinis“, todėl logiška manyti, kad jis yra Ginungagapo viduryje. Į šiaurę nuo jo yra šaltas ir rūkas Niflheimas, o į pietus – karštas ir ugninis Muspelheimas. Rytuose yra Jotunheimas, milžinų jotunų pasaulis, o vakaruose – Vanheimas, vanų pasaulis. Šie pasauliai yra išsidėstę horizontalioje plokštume. Be to, per Midgardą eina vertikali ašis – Jasenio kamienas, ant kurio pasauliai yra išsidėstę virš ir po Midgardu. Aukščiau yra Alvheimas, šviesių alvų pasaulis, o virš jo – pats Asgardas, asų miestas. Žemiau Midgardo yra Svartalfheimas,

Skaitykite toliau..

Senovės kinų legendose minimas „In ir Jan veidrodis” – branduolinis ginklas?..

Pasak mokslininko Robio Kolinzo, „technologiškai įmanoma, kad saulės veidrodžiai atspindėtų šviesą, šilumą (ir elektromagnetinį spinduliavimą) iš centrinio branduolio, t. y. plazminio spinduliavimo šaltinio, esančio kristalinio/metalinio lydinio veidrodžio centre ir laikomo magnetiniu lauku“. Kaip įsitikinsime vėliau, Didžioji piramidė buvo ne tik sukonstruota kaip kristalas ir veidrodis, bet ir gamino būtent tokią plazmą, semdama ją iš Saulės, Saulės sistemos ir pačios galaktikos energijos, kartu su Saulės „žvaigždiniu varikliu“ – termobranduolinės sintezės energija. Puikiame tyrime „Dievų technologija: neįtikėtina senovės mokslo paslaptis“ rašytojas Deividas Hatčeris Čaildresas tiria esamus „senovės atominio karo“ įrodymus. 1947 m. vasario 6 d. laikraštyje „New York Herald Tribune“ pasirodė straipsnis apie neįprastas archeologines anomalijas. Straipsnyje buvo pranešta štai kas: Kai Naujojoje Meksikoje

Skaitykite toliau..

Putino „laimėjimai” karo Ukrainoje metu

Dažnam mūsų buvo nesuvokiama protu, kad įsibėgėjusiame XXI amžiuje koks nors nupušėlis susigalvotų pradėti milžinišką karą Europoje. Tačiau geresnę atmintį turintys ir prisimenantys ne tik putininės, bet ir sovietinės imperijų tikrovę, netruks įžvelgti aiškias sąsajas militarizmo apraiškose. Kad ir šis „šaltojo karo” – ideologinės konfrontacijos tarp SSRS ir civilizuoto pasaulio demokratijų – laikų plakatas, vaizduojantis, kaip „amerkietiškoji politika” pasireiškia šalies viduje ir užsienyje. Matome tikslų putininės imperijos vaizdą: susidorojimas su kitaminčiais piliečiais ir žudikiškas karas Ukrainoje. Tiesą sako liaudies išmintis: „kuo pats kvep, tuo kitą tep”. Tiesa, sovietinė imperija savus piliečius pūdė kalėjimuose ir uždaro tipo psichiatrinėse, jei šie drįsdavo ką nors leptelti prieš režimą, o brutalų žiaurumą rodė karo

Skaitykite toliau..

Paslaptingoji Betcų šeimos sfera

Bet koks paslaptingas objektas, nukritęs iš dangaus, visada kelia daug triukšmo. Dar didesnį susidomėjimą kelia įvairūs radiniai, kurie, ufologų nuomone, yra nežemiškų technologijų produktai. Būtent prie tokių radinių priskiriama ir garsioji „Betcų sfera“, pavadinta pagal ją atradusios šeimos pavardę. 1974 m. kovo 26 d. Betcų šeima apžiūrėjo neseniai miško gaisro jų žemėje padarytus nuostolius. Betcų ferma buvo netoli Džeksonvilio, Floridos valstijoje. Apžiūros metu jie rado poliruotą metalinį rutulį, kurio skersmuo buvo 20,22 cm, o svoris – 9,67 kg. Ant jo nebuvo jokių siūlių ar įdubimų, išskyrus nedidelę trijų milimetrų trikampę žymę. Jei jis ir nukrito iš dangaus, tai negreitai, nes neišmušė kraterį ir nesusmego į žemę. Gaisras ant jo nepaliko jokių pėdsakų.

Skaitykite toliau..

Didžiosios Indijos sienos mįslės

Pačioje Indijos širdyje, istoriniame Madchja-Pradesh centre, stovi paslaptinga siena, kuri per daugelį savo egzistavimo metų tapo tikru detektyviniu romanu, galvosūkiu ir istorijos pamoka, palikta ainiams nežinomų protėvių. Vienur lygi kaip strėlė, kitur ji gali staiga nutrūkti, padarydama neįtikėtinus lūžius ir zigzagus, primenančius akordeono dumples arba nepraeinamus tropinių miškų takus. Jos daugybė atšakų yra unikalios, kaip ir žmonių likimai. Vienos šio statinio dalys kyla iki beveik penkių metrų aukščio, kitos atrodo tik tvarkinga akmenų grandinė. Istorijos mėgėjai ją vadina Didžiąja Indijos siena. Remdamiesi savo tyrimų duomenimis, archeologai mano, kad statinio ilgis yra daugiau nei aštuoniasdešimt kilometrų. Tačiau šis faktas dar nėra įrodytas, nes daugelis sienos dalių iki šiol yra paslėptos giliai po žeme.

Skaitykite toliau..

Nykštukų civilizacijos teorija

Dauguma šiuolaikinių žmonių netiki įvairių pasaulio tautų pasakomis ir mitais apie atskiras žmonių rases, vadinamas nykštukais, troliais, elfais. Tuo pačiu metu visų pasaulio tautų epuose yra užuominų apie būtybes, kurias galima pavadinti nykštukais. XX amžiuje atsirado teorija, teigianti, kad senovėje Afriką, Madagaskarą ir Indiją jungė žemynas, dėl gamtos katastrofos vėliau užtvindytas vandeniu. Filipo Kletoro teorija teigia, kad būtent šis potvynio nuneštas žemynas turėjo būti centras, kuriame pirmą kartą atsirado žmogaus protėviai. Jis pavadino šį į bedugnę nugrimzdusį žemyną Limurija. Ilgų tyrimų pasėkoje Kletoras pateikė išvadą, kad egzistavo įvairios žmogaus pavidalo būtybių rasės, atsiradusios evoliucijos rezultatu. Atseit, buvo rasės, sudarytos vien iš milžiniško ūgio būtybių, kurios vėliau įėjo į pasaulio legendas kaip

Skaitykite toliau..

„Klastingai, be karo paskelbimo…” O kaip būta iš tiesų?

Taip jau buvo lemta, kad Lietuva tapo SSRS okupuota pirmąja šalimi, į kurią įžengė kitas agresorius – nacistinės Vokietijos kariauna. Smarkių mūšių mūsų šalyje nebūta, nes sovietiniai daliniai skubėjo susirinkti skudurus ir mauti į sovietinės imperijos gilumą, genami nacių aviacijos antskrydžių. Lietuviai stebėjo vienos okupacinės kariuomenės kaitą kita, o sovietijoje skambėjo diktoriaus Levitano balsas, per radiją ir radiofonus skelbiantis, kad „klastingai, be karo paskelbimo” nacistinė Vokietija užpuolė sovietų sąjungą. Ši versija buvo atkakliai peršama sovietų imperijos gyventojams, kaip kad dabar putininis režimas ir jo sėbrai Gudijoje klastoja karo Ukrainoje priežastis: atseit, jei „mes nebūtume užpuolę, tai užpultų mus”. Amžių tėkmėje ši melagystė daugel kartų kartota įvairių agresorių, tad putininė propaganda

Skaitykite toliau..

Nuostabi Rodeno „Kalė piliečių” istorija

Pirmą kartą šią garsią Rodeno skulptūrų grupę pamačiau prieš daugelį metų, kai pirmą kartą apsilankiau Britanijos sostinėje. Pati kompozicija stebina savo emocingumu, išraiškingumu ir didingumu. Bet ji dar labiau įtraukia, kai sužinai istoriją, kuriai skirtas šis grandiozinis paminklas. Istorinis šios kompozicijos pagrindas yra toks. Ji pasakoja apie vieną iš Šimtamečio karo, vykusio tarp Anglijos ir Prancūzijos 1337–1453 m., epizodų. Vaizduojami įvykiai siekia 1346 m., kai anglų kariuomenė užpuolė Prancūzijos tvirtovę Kalė, esančią Pa-de-Kalė sąsiaurio pakrantėje. Dėl svarbios tvirtovės vietos (tai artimiausias Anglijai Prancūzijos gyvenvietė, tiesia linija iki Anglijos krantų yra tik 34 kilometrai) anglai beveik visus metus žiauriai puolė tvirtovę. Nepaisant baisaus bado, miesto gyventojai laikėsi prieš priešo puolimą, bet atėjo

Skaitykite toliau..

Petras Bluzma. Po Vidurinę Aziją (VI)

KaraKumų dykumoje Artėjant kelionės pabaigai, keletą dienų praleidau tikroje dykumoje, kurią seniai norėjau pamatyti, pažinti, fotografuoti. Tai buvo Karakumų dykuma esanti į rytus nuo Kaspijos jūros, tarp Amudarijos upės šiaurėje ir kalnynų kylančių pietiniame bei rytiniame dykumos pakraščiais. Ji užima apie 350 000 kvadratinių kilometrų, t.y. penkis kartus daugiau negu Lietuva. Dykuma užima apie 70% Turkmėnijos teritorijos. Šią dykumą per daugelį tūkstančių metų suformavo Amudarijos upė, kuri tekėdama plačiais vingiais nuolat keitė vagą palikdama gausybę sąnašų. Dabar čia gausu pustomų smėlynų, kauburynų, yra barchanų, o žemesnėse vietose – takyrų arba druskožemių. Dykumos klimatui būdingas mažas kritulių kiekis (per metus – 60-150 mm), dideli paros temperatūrų svyravimai (iki 50 laipsnių pagal

Skaitykite toliau..

Dviejų tapybos genijų potėpiai „Miegančios Veneros” atvaizde

Venecija. Pirmasis XVI amžiaus ketvirtis. Džordžijo Barbarelis de Kastelfrankas, geriau žinomas kaip Džordžonė, klestėjimo laikotarpis. Džordžonė reiškė „didysis Džordžijo“ – šis pravardė buvo suteikta pripažįstant jo protą, žavesį ir aukštą meistriškumą. Tam didelę įtaką turėjo mokymasis Džovanio Belinio dirbtuvėje, iš kurio Džordžonė perėmė tapybos aliejumi stilių ir, ypač – portretų tapybos techniką. Jis pirmasis Italijoje sukūrė seriją nedidelių aliejinių portretų, nesusijusių su religine tapyba, o tai jau buvo laikoma naujove. Apskritai, Džordžonei viskas sekėsi lengvai, nes jis turėjo daug talentų. Jis gerai grojo liutnia, nuolat buvo geroje nuotaikoje, turėjo gražų balsą ir geras manieras, todėl jau jaunystėje buvo laukiamas svečias daugelyje turtingų venecijiečių namų. Lengvai poetiškas pasaulio suvokimas atsispindėjo jo kūryboje.

Skaitykite toliau..

Ar senovės indėnų civilizacijos žinojo akmens „suminkštinimo” technologiją?

Per šimtmečius Andų žmonių gebėjimas apdirbti akmenį ir statyti amžinai stovinčias sienas buvo apgaubtas mitų šydu. Mokslas, siekdamas išspręsti šią mįslę, beveik susidūrė su inkų sienomis, o tradicinė archeologija, neleidžianti išeiti už savo siaurų, nusistovėjusių dogmų ribų, nukentėjo labiausiai ir nerado nieko geresnio, kaip pasitelkti išgalvotą argumentą, kad akmenys buvo iškirsti kirviu, dantis ir plaktuku, nes ji negali įsivaizduoti, kad senovės peruiečiai galėjo žinoti kokią nors kitą technologiją, išskyrus lanką ir strėles. Klasikinė ibero-amerikiečių archeologija buvo sukrėsta 1983 m., kai Ispanijos televizijos kanalas transliavo dokumentinį filmą „Kitokia Peru“ iš žymaus psichiatro ir tyrinėtojo Chimenezo del Osos parengtos serijos. Laida nagrinėjo vieną iš didžiausių senovės Peru mįslių, o reportažo autorius surengė

Skaitykite toliau..

Restauratorių sukurtas stebuklas – didinga Marienburgo (Malborko) pilis (II)

Nei kiek neabejoju, kad vaikystėje ar paauglystėje skaitėte kurią nors Petro Tarasenkos knygą apie Lietuvos praeitį, žilą senovę. Vargu ar rasime Tarasenkos knygą, kurioje nebūtų paminėta Marienburgo pilis, juk joje buvo pati tikriausia anuomečių Lietuvos priešų – kryžiuočių – irštva. Tvirtovė ne tik didžiausias Europoje plytų mūro gynybinis statinys, bet ir neatsiejamai įsiterpusi į tolimą mūsų krašto istoriją, smarkiai įtakojusi atėjūnų žygius Lietuvos niokojimui ir prievartiniam krikštijimui. Vaikštinėdami įspūdingų matmenų pilies komplekse, dažnas bandome mintimis persikelti į laikus, kai čia plaikstėsi balti kryžiuočių apsiaustai, slėpdami negailestingas ir fanatiškas ordino brolių širdis. Stengiamės įsivaizduoti po Žalgirio mūšio pilį apsiautusias lietuvių ir lenkų pajėgas, taip ir neįveikusias galingų pilies sienų. Galbūt vienas-kitas

Skaitykite toliau..

Tikroji mafijos istorija mena ne vien gangsterius (I)

Mafija. Kiek populiarių filmų ir serialų apie ją nufilmuota: „Sopranai“, „Krikštatėvis“, „Šaunūs vyrukai“, „Kartą Amerikoje”… Mes susikūrėme tokį įvaizdį: cigarai, kostiumai, glotni šukuosena, kaklaraiščiai ir „pasiūlymai, kurių negalima atsisakyti“. Kaip susiformavo mafija, kuriai ir skirti šie filmai? Ji atsirado ne JAV, o saulėtoje Sicilijos saloje XIX amžiuje, ir ne todėl, kad visi siciliečiai nuo pat gimimo yra nusikaltėliai, o dėl vietos valstybės silpnumo, dvarininkų, žemės reformų ir… citrinų. XIX amžiuje Sicilija buvo nuolat užkariaujama kaimyninių valstybių, pereidama iš vienos valstybės rankų į kitos. Finikiečiai ir graikai, kartaginiečiai ir romėnai, gotai ir bizantiečiai, arabai ir normanai, vokiečiai, ispanai ir prancūzai – visi paliko savo pėdsaką Sicilijoje. Užkariautojai laikė salą kolonija ir stengėsi

Skaitykite toliau..

Gladiatoriai: tikrovė buvo gerokai rūstesnė, nei holivudinio filmo vaizdeliai

Senovės žmonės žmogaus aukojimuose matė gilų magišką prasmę. Actekai Saulės garbei aukojo dar plakančią, krauju pulsuojančią, dar gyvą žmogaus širdį. Jie tikėjo, kad Saulė paima šį gyvenimą sau – tampa jaunesnė, stipresnė ir, pasisotinusi šviežiu krauju, gali šviesti amžinai. Pirminė gladiatorių kovų Senovės Romoje prasmė kažkuo panaši: kruvinos vergų kovos buvo rengiamos kokio nors įtakingo romėno laidotuvėse. Buvo manoma, kad mirusysis bus labai patenkintas, jei jo garbei bus pralietas kraujas. Ne tik patenkintas – nežinomose ir tamsiose pomirtinio pasaulio labirintuose miręs senatorius ar tribūnas, dėka kruvinų aukų, jausis kaip namuose. Pustrečio šimtmečio – nuo III a. pr. m. e. vidurio iki mūsų eros – gladiatorių kovas buvo galima pamatyti tik

Skaitykite toliau..

Viduramžių megalopolis Centrinės Azijos tyruose

Mervas – sunaikintas senovinis miestas Turkmėnijoje – XII–XIII a. buvo didžiausias pasaulio miestas, kuriame gyveno apie 700 tūkst. žmonių.1221 m. mongolai, vadovaujami Čingischano sūnaus Talujos, sunaikino Mervą ir išžudė visus jo gyventojus – šis įvykis laikomas vienu didžiausių genocidų istorijoje. Centrinėje Azijoje yra daug senovinių miestų, kurių amžius viršija 2000 metų. Kai kurie iš jų egzistuoja ir klesti net šiandien, kiti buvo apleisti ir virto griuvėsiais. Tarp pastarųjų yra vienas ypatingas ir, tikriausiai, seniausias – Mervas. Kadaise tai buvo didžiausias miestas ne tik Centrinėje Azijoje, bet ir visame pasaulyje. Tiksli jo atsiradimo data nežinoma, tačiau paminėjimas randamas dar „Avestoje“ – šventajame zoroastrijų knygoje (VIII–VI a. pr. m. e.). Be to, Merve

Skaitykite toliau..

Vikingų era (I). Gokstado laivas

Ką žinome apie vikingus? Savo laiku ši karinga tauta siaubė visą Šiaurės Europą. Esama nuomonių, kad būtent vikingai pirmieji atrado Naujojo pasaulio žemes, ir tai buvo dar gerokai prieš Kolumbą. Buvo rasta nemažai senovinių artefaktų, susijusių su vikingais. Vienas iš įdomiausių artefaktų buvo rastas 1880 metais. Tuo metu rytinėje Norvegijoje, Gokstado fermoje, vietiniai valstiečiai nusprendė iškasti laidojimo piliakalnį – pilkapį. Tyrėjai nustatė, kad jis buvo sukurtas tikriausiai X amžiuje. Įdomu tai, kad be daugybės kapams būdingų daiktų, jame buvo didžiausias drakaras, kada nors rastas archeologų. Drakaras – senovinis vikingų medinis laivas. Jo charakteringos savybės – aukštai pakeltas laivapriekis ir laivagalis. Jei laivo pavadinimą išverstume į lietuvių kalbą, išeitų „ilgas laivas“.

Skaitykite toliau..

Meotidės paslaptis

Iki šiol mokslininkus ir paprastus senovės istorija besidominčius žmones domina klausimas: ar egzistavo paslaptingoji Atlantida? Ir jei tokia šalis egzistavo, kur ji be pėdsakų dingo kartu su savo gyventojais? Bet ne mažesne mįsle lieka ir kitos kadaise galingos šalies – Meotidės – egzistencija. Kasinėjant senovinį Tanajos miestą, archeologai aptiko kapavietę – šalia moters palaikų buvo ne tik laidojimo reikmenys ir papuošalai, bet ir kardas. Tada archeologai prisiminė senovės graikų epą, pasakojantį apie karingą gentį, gyvenusią oikumeno pakraštyje ir sudarytą iš moterų, puikiai valdžiusių ne tik lanką, bet ir kardą. Buvo net nurodyta amazonių gyvenamoji vieta – teritorija tarp „Pontos Euxinos” ir Meotidės. Bet jei „Pontos Euxinos” yra suprantamas orientyras –

Skaitykite toliau..

Kiek „atlantidų“ yra jūros dugne?

Didžiulė paslaptinga sala ar net žemynas, nuskendęs kartu su spindinčia ir galinga atlantų civilizacija dėl žemės kataklizmo, yra ieškoma jau labai seniai ir įvairiausiose Pasaulio vandenyno vietose, tačiau iki šiol paieškos nedavė jokių aiškių teigiamų rezultatų. Ar tai tik Platono išgalvotas pasakojimas? Nuostabu, bet šimtmečius trunkantys Atlantidos paieškos grindžiami Platono pasakojimu, kuris užima apie dvidešimt penkis spausdintinius puslapius. Be jo, Atlantidą praktiškai niekas kitas neminėjo. Ar Atlantida iš tiesų egzistavo? Skeptikai mano, kad istoriją apie Atlantidą ir jos liūdną likimą Platonas galėjo sugalvoti pamokymui savo išdidžių ir ydoms pasidavusių amžininkų. Esą, jei elgsitės blogai, būsite negailestingai nubausti iš aukštybių… Žinoma, Atlantidą ieškantys entuziastai su pasipiktinimu atmeta versiją apie Platono išgalvotus pasakojimus. Jie

Skaitykite toliau..

Emocinis ryšys: kaip atsiranda ir kas jį griauna

Kiekviename iš mūsų gyvena natūralus poreikis – būti suprastam, išklausytam, priimtam. Šis troškimas yra įgimtas mūsų žmogiškajai prigimčiai. Mes siekiame artumo, jausmo, kad šalia yra kažkas, kas ne tik dalijasi mūsų gyvenimu, bet ir įsiskverbia į pačią mūsų sielos gelmę. Būtent šis būvis ir yra emocinis ryšys – plonas, bet galingas siūlas, jungiantis dvi širdis. Emocinis ryšys – tai ne tik įprotis būti kartu ar bendros buitinės rūpesčiai. Tai kažkas daug gilesnio. Tai gebėjimas jausti vienas kitą intuityviai. Tai kai tyla neapsunkina, o atvirkščiai – pripildo. Kai galima būti savimi, nebijant pasmerkimo. Kai vieno džiaugsmas tampa abiejų džiaugsmu, o skausmas – ne našta, o priežastis rūpintis. Bet kaip ji susiformuoja? Ir kodėl

Skaitykite toliau..

Frigijos pėdsakais

XII a. pr. m. e. prasidėjusios graikų, trakų ir vakarų Mažosios Azijos genčių migracijos lėmė Hetų valstybės žlugimą, graikų apsigyvenimą vakarinėje pusiasalio pakrantėje, ir daugybės genčių, kurios pavergė vietos gyventojus, atsiradimą jo viduje. Kai kuriose pavergtose tautose klasinė visuomenė susiformavo dar Hetitų valstybės egzistavimo laikotarpiu (XVI–XIII a. pr. m. e.). Ši aplinkybė paspartino įsibrovusių genčių visuomenės raidą ir paskatino jų valstybių susidarymą. Iš didžiųjų valstybių pirmoji susiformavo Frigijos valstybė, kurios branduolys buvo Sangarios (dabar Sakarija) upės slėnyje, į vakarus nuo Galisos upės. Frigai, kaip pasakoja graikų istorikas Herodotas, buvo vadinami brigais, kol gyveno Europoje kaimynystėje su makedonais, o po persikėlimo į Aziją kartu su šalimi pakeitė ir brigų pavadinimą į frigų. Frigų kalba,

Skaitykite toliau..

Kraugeriško tirono sūnelis, pakliuvęs sovietinio teroro mėsmalėn

1953 m. balandžio 28 d., prieš septyniasdešimt dvejus metus, Maskvoje buvo suimtas vos prieš du mėnesius buvusio visagaliu „tautų tėvu“ sūnelis – Vasilijus Stalinas. Kovo 26 d. gynybos ministras Bulganinas paleido jį į atsargą, be teisės dėvėti karinę uniformą. To, rodos, nepakako – dar po mėnesio Stalino sūnus buvo sulaikytas dėl kaltinimų „šmeižikiškais pareiškimais prieš TSKP vadovus“. Po to sekė kaltinimai „piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi ir savivaldžiavimu“. Kalbama, kad tyrėjus šokiravo tai, jog jiems teks apklausti paties Stalino sūnų. Vasilijus Stalinas noriai sutiko su visais, net pačiais absurdiškiausiais, prieš jį nukreiptais dalykais. Jis sakė: „O kokia prasmė prieštarauti? Ar aš nepažįstu mūsų „organų”? Jie ketina pasiųsti į kalėjimą – pasiųs. Leiskite

Skaitykite toliau..

Priešistorinis radinys, užmenantis neįmenamas mįsles

Dvidešimties tūkstančių metų senumo artefaktas, pagamintas iš sudėtingo lydinio: kodėl jis prieštarauja oficialiai žmonijos istorijai? 1974 m. Rumunijos Ajudo mieste, dešimties metrų gylyje darbininkai aptiko įdomų radinį. Tarp senovinių gyvūnų, daugiausia mastodontų, kaulų pavyko rasti metalinį pleištą. Žinoma, toks daiktas sukėlė daugybę ginčų ir inicijavo tyrimą pirmaujančiose pasaulio laboratorijose. Paaiškėjo, kad vadinamasis Ajudos artefaktas yra sudėtingo lydinio gaminys. Paskelbus tyrimo rezultatus, klausimų kilo dar daugiau. Paaiškėjo, kad šį radinį sudaro dvylika elementų: bismutas, sidabras, nikelis, kadmis, kobaltas, alavas, cirkonis, švinas, cinkas, silicis, varis ir aliuminis. Pleišto iš Ajudos amžius buvo apie dvidešimt tūkstančių metų. (Toliau skaityti kviečiam AIDŲ prenumeratorius: kiekvienam užsiprenumeravusiam metams dovanojam jo pasirinktą knygą iš >1000 leidinių sąrašo.) Būkime sąžiningi ir atviri.

Skaitykite toliau..

Pradingęs Tiniso miestas – pirmoji Senovės Egipto sostinė

Senovinis Tiniso miestas niekada nebuvo rastas. Tai buvo pirmosios ir antrosios Senovės Egipto dinastijos sostinė, kurioje gyveno faraonas, sujungęs Aukštutinį ir Žemutinį Egiptą. Yra daugybė senovės miestų, kuriuos prarado „laiko smiltys”, ir pirmoji tikroji Egipto sostinė – Tiniso miestas, dar vadinamas Tisa, yra vienas iš tokių pavyzdžių. Aukštutiniame Egipte (šalies pietuose) esantis ir daugiau nei šešių tūkstančių metų senumo Tiniso miestas yra senovės Egipto paveldo lobynas. Jis buvo aštuntasis Aukštutinio Egipto nomas ir buvo pirmųjų faraonų dinastijų sostinė. Paties susivienijimo laikotarpiu Tinisas buvo suvienytojo Egipto sostinė. Manoma, kad miestas buvo netoli Abydoso ir dabartinio Girgos miesto, tačiau istorijai jis dingo. Jo svarba buvo tokia didelė, kad senovės egiptiečių kosmologijoje – kaip aiškinama

Skaitykite toliau..

Eldorado beieškant

Yra toks ženklas: susapnuoti auksą – nelaimei. Tuo įsitikino ispanas Gonzalas Chimenezas de Kesada: jis prisiminė, kad prieš pradėdamas ieškoti neišpasakytų Pietų Amerikos turtų kelis kartus sapnavo šį brangųjį metalą. Iš tiesų kelionė į „aukso miestą“ de Kesadai buvo rimtas išbandymas, po kurio jis prarado draugus ir nusivylė tuo, kaip buvo įvertinti jo žygdarbiai tėvynės labui. De Kesada tikėjosi ramiai ir patogiai gyventi gimtojoje Ispanijoje – viskas liudijo tokią ateitį. 1509 m. kilmingoje šeimoje gimęs Gonzalas Chimenezas de Kesada Salamankos universitete gavo tiems laikams puikų išsilavinimą. Įgijęs teisininko diplomą, jis grįžo į gimtąją Granadą, kur iškart gavo pareigas miesto karališkajame dvare. Kai de Kesada lengvai laimėjo kelias bylas ir jau

Skaitykite toliau..

Kas nutiko galingajai Ninevijai?

VII a. pr. m. e. pradžioje Asirija tapo didžiausia pasaulio imperija. Britų muziejaus svetainėje rašoma, kad imperija driekėsi nuo Kipro vakaruose iki Irano rytuose, o kai kuriais metais apėmė net Egiptą. Jos sostinė Ninevija buvo didžiausias pasaulio miestas. Jame buvo didžiulės statulos, puikūs sodai, prabangūs rūmai ir didelės bibliotekos. Senovinės Ninevijos vietoje rasti užrašai ant sienų rodo, kad Ašurbanipalas, kaip ir kiti Asirijos valdovai, save vadino „pasaulio karaliumi“. Jo valdymo laikotarpiu atrodė, kad Asirijos ir jos sostinės Ninevijos niekada nepavyks užkariauti. Vis dėlto, kai Asirija buvo savo šlovės viršūnėje, Dievo pranašas Sofonijas išpranašavo: „Dievas … sunaikins Asiriją, nusiaubs Ninevę ir padarys ją sausą kaip dykumą“. Ir pranašas Nahumas sakė: „Plėškite sidabrą,

Skaitykite toliau..

Ramzis II – pirmosios taikos sutarties bendraautorius

Kaip ir visi jo pirmtakai, įžengęs į sostą Ramzis prie savo vardo pridėjo dar keturis. Šie sosto vardai yra tarsi karaliavimo programos santrauka. Du vardai nežadėjo nieko gero Egipto kaimynams – „Turtingas metais, didis pergalėmis” ir dar aiškesnis – „Egipto globėjas, įsakinėjantis kitoms šalims”.Tuo metu vienintelė rimta Egipto varžovė buvo hetitų karalystė, kurios centras buvo dabartinėje Turkijoje. Jau 58 metus egiptiečiai ir hetitai kovojo dėl dominavimo Vakarų Azijoje. Prieš šį priešą ir veikė Ramzis. Spėjama, kad Ramzis Didysis buvo kairiarankis ir raudonplaukis. Ketvirtaisiais valdybos metais jis pirmą kartą išsiruošia į žygį į šiaurės rytus ir pajungia nuo Egipto atitekusią Amūro provinciją. Po metų egiptiečiai vėl leidžiasi į žygį. Ir vėl pats

Skaitykite toliau..

Šumerų žvaigždžių diagramos mįslė: dieviškos žinios ar tik vaizduotės vaisius?

Tarp daugybės senovės pasaulio artefaktų šumerų „žvaigždžių diagrama“ yra vienas paslaptingiausių ir prieštaringiausių. Joje pavaizduota į Saulės sistemą panaši žiedinė sistema, kurios centre yra Saulė, o aplink ją skrieja planetos. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad tai tik meninis atvaizdas. Tačiau tie, kurie žvelgia giliau, mano, kad jis liudija neįtikėtinas šumerų žinias – žinias, kurių jie nebūtų galėję įgyti be išorinės pagalbos. Labiausiai stebina tai, kad centre pavaizduota Saulė. Heliocentrinis modelis oficialiai priimtas tik XVI a., Koperniko dėka. Tačiau plokštelėje, tikriausiai sukurtoje maždaug prieš šešis tūkstančius metų, šis modelis jau yra. Planetos pavaizduotos savo orbitose teisinga tvarka, o kai kurie aiškintojai teigia, kad joje net pavaizduoti Uranas, Neptūnas ir Plutonas

Skaitykite toliau..

Stulbinantys archeologiniai atradimai Sakaroje: šventiko Mesio statulos ir Naujosios karalystės artefaktai

Neseniai daktaro Zahio Havaso vadovaujami archeologiniai kasinėjimai Sakaros nekropolyje Egipte atskleidė daugybę unikalių radinių, datuojamų Naujosios karalystės laikotarpiu. Tarp jų – gerai išsilaikiusios statulos, įskaitant faraono Bibi I dvare tarnavusio šventiko, vardu Mesis, figūrą. Šie atradimai yra reikšmingas indėlis į vėlyvojo faraoniškojo Egipto religinių ir socialinių struktūrų tyrimus. Sakaras, senovės Memfio nekropolis, šimtmečius išliko vienu svarbiausių informacijos apie senovės Egipto kultūrą šaltinių. Ypač vertingi radiniai, susiję su Naujosios karalystės laikotarpiu (apie 1550-1070 m. pr. m. e.), kai Egiptas pasiekė savo politinės, kultūrinės ir karinės galios viršūnę. (Toliau skaityti kviečiam AIDŲ prenumeratorius: kiekvienam užsiprenumeravusiam metams dovanojam jo pasirinktą knygą iš >1000 leidinių sąrašo.) Zahio Havaso vadovaujama archeologinė misija atliko sistemingus tyrimus naudodama šiuolaikinius valymo metodus,

Skaitykite toliau..

REKOMENDUOJAM PRENUMERATORIAM:

Turino drobulės slėpiniai

Restauratorių sukurtas stebuklas – didinga Marienburgo (Malborko) pilis (II)

Ramybės, gamtos ir sakralumo darna, prisikėlusi iš nebūties (II)

Restauratorių sukurtas stebuklas – didinga Marienburgo (Malborko) pilis (I)

Ramybės, gamtos ir sakralumo darna, prisikėlusi iš praeities (I)

Šeštojo dešimtmečio baldai: stilingi, šiuolaikiški, tvirti, sunkūs ir brangūs

Cezaris: ne tik politikas ir karvedys, bet ir oratorius bei rašytojas

Rasputinas – fatališkas istorijos personažas

Vaizduotę pranokstanti architektūros didybė

Gdansko rotušės puošmenys

Pirmojo popiežiaus bazilikos didybė

Vatikano muziejaus lobiai ir slėpiniai (II)

Vatikano muziejaus lobiai ir slėpiniai (I)

Sakraliosios Gietšvaldo įdomybės

Stulbinantis senovės meistrų sugebėjimų liudytojas Gdansko rotušėje

Užburianti Gieštvaldo didžiūnės puošyba

„Panem et circences!” („Duonos ir žaidimų!”)

Gintaro stebuklų lobynas Gdansko malūne (II)

Allenšteino aidai Olštyno dabartyje

Prūsiškai lenkiškas Elblongo žavumas

Žavios Milano akimirkos (II)

Panoramų rojus Elblongo bažnyčios bokšte

Milijono verta akimirka, kurią neįamžinau, ir to nesigailiu

Gintaro stebuklų lobynas Gdansko malūne (I)

Svečiuose pas Didįjį kryžiuočių ordino magistrą

Dangų remiančios Elblongo didžiūnės slėpiniai ir grožybės

Sakralumo aidai Olivos altorių šešėlyje

Dangų remianti gotikos gigantė Gdansko širdyje

Svečiuose pas Veličkos druskų kasėjus (II)

Sakralusis Liškiavos perliukas

Svečiuose pas Veličkos druskų kasėjus (I)

Gimęs viduramžiais, bet mano vienmetis – Marienburgo dičkis

Veličkos požemių magija (II)

Šventos Kotrynos didybė ir vargai Gdanske

Iš griuvėsių prikeltas sakralusis feniksas – Malborko pilies bažnyčia

Veličkos požemių magija (I)

Gotikos galiūnės didybė Olštyne

Pasaulio stebuklo „giminaitis” Sopote

Naikintuvų flotilė Milano palubėje

Karališkosios Vavelio didybės aidai (III)

Viduramžius menantys Sforcos pilies rūmai

Karališkosios Vavelio didybės aidai (II)

Sforcos rūmų arsenalas

Karališkosios Vavelio didybės aidai (I)

Brerų rūmų perliukas – Astronomijos muziejus

Kraičio skrynių slėpiniai Arklio muziejuje

Mdinos katedros muziejaus grožybės

Sakralusis Romos perliukas – šv. Petro bazilika

Žavi Jūrmalos pažiba – Kemeriai (II)

Krokuvos praeitis ir senamiesčio grožybės

Krokuvos senamiesčio pažiba – švč. Mergelės Marijos bazilika

Vavelio lobyno grožybės

Balsio apylinkių įdomybės

Vavelio kunstkameros lobiai Krokuvoje

Žavingas Jūrmalos perliukas – Kemeriai

Pasivaikščiojimas spalvingoj Vilniaus praeity XX a. pradžioje

Kerinti gražuolė Tatrų papėdėje – Zakopanė

Svečiuose pas Jo Šventenybę: Jono Pauliaus II vardo muziejus Vavelyje

6000 metų menantis miestas-tvirtovė Mdina (I)

Tūkstantis druskinių be druskos Druskininkuose

Vienuolių giesmės po viduramžių Krokuvos skliautais

Svečiuose pas kardinolą Karolį Voitylą

Sukriošėlis, sovietų imperiją griovęs neveiklumu

Japonijos sodų magija Žemaitijos glėbyje

Atogrąžų tankumynai Kopenhagos sodo oranžerijoje

Naujam gyvenimui prikelta Siesikų galiūnė

Angelo pilies Amžinajame mieste slėpiniai

Svečiuose pas Vavelio smaką Krokuvos urvuose

Piotro Mašerovo žūtis: aplaidumo pasekmė ar klastinga žmogžudystė?

Sovietinės imperijos kurpėjų lemtys

Šlovingų pergalių aidai Vavelio skliautuose

Imperatoriškosios Karakalos pirtys

Kelionė užsienin pro geležinę uždangą

Senesnė už Stounhendžą ir Egipto piramides Džgantija

Tūkstantmečio Tynieco vienuolyno žavesys II

Automobilis sovietmečiu – prabanga ir rūpestis

Margas „gazovikų” namo kontingentas amžiaus pabaigoje

Sakralioji Krokuvos viduramžių puošmena

Sovietinių prekeivių turtai iš puvėsių ir apgavysčių

Vieta, kur sovietmečiu galėjai nusipirkti dešrą!

Nuotykiai traukiniuose prieš trisdešimtį metų

Kraugerė hidra, be gailesčio rijusi ir save

Iškalbingos praeities globėja Krokuvos širdyje

Kūčios be Kalėdų, bet su Naujaisiais

Angelo pilis, saugojusi imperatorius ir popiežius

Tūkstantmečio Tynieco vienuolyno žavesys

Viduramžių aidas karalių mieste

Sakralusis Maltos perliukas – Ta’ Pinu bazilika

Kaip samovaras ir palydovas pralaimėjo varžybas skalbyklei bei šaldytuvui
Būties margumynai
Redakcija AIDAI.LT

Gelmėse

Kai neriate į poros šimtų metrų gylį po vandenyno paviršiumi, įprastas pasaulis išnyksta. Saulės šviesa blunka, virsta mėlyna migla, ir

Skaitykite toliau..
2025-10-10 Komentarų: 0
Būties margumynai
Redakcija AIDAI.LT

Pranašiški sapnai

Žmogaus poreikis miegoti yra ne mažiau svarbus nei maisto ar vandens poreikis. Šiame būsenoje praeina apie trečdalį viso gyvenimo, be

Skaitykite toliau..
2025-10-09 Komentarų: 0
Naujienos Nuomonės
Redakcija AIDAI.LT

Paulius Juzys. Putino rezervai

Rusija šiandieną tėra varganas sovietų sąjungos šešėlis, neišgalintis pasigaminti elementarių buitinių prietaisų: šaldytuvų, skalbyklių, mikrobangių ir pan. Kadaise sovietinė imperija

Skaitykite toliau..
2025-10-09 Komentarų: 0
Istorijos atgarsiai
Redakcija AIDAI.LT

Druska vietoj majų pinigų

Mokslininkai nesutaria, ar klasikinės eros majai galėjo naudoti druską kaip pinigus: archeologė Hyter Mak-Kilop priartėjo prie išvados, kad druska galėjo

Skaitykite toliau..
2025-10-06 Komentarų: 0
Istorijos atgarsiai
Redakcija AIDAI.LT

Tutanchamono kaukės mįslės

Nebdžeperura Tutandžamonas, geriau žinomas kaip Tutanchamonas, kurio vardo reikšmė – „gyvasis Amono atvaizdas“, buvo vienas svarbiausių faraonų viso Egipto mene.

Skaitykite toliau..
2025-10-06 Komentarų: 0
Žiloje senovėje
Redakcija AIDAI.LT

Paslaptingieji etruskai

Atliekant senovės nekropolio Palazone Perudžoje, Italijoje, restauravimo darbus, archeologai aptiko unikalų radinį. Nuostabi travertino laidojimo urna atskleidė mokslininkams svarbią etruskų

Skaitykite toliau..
2025-10-05 Komentarų: 0
Būties margumynai
Redakcija AIDAI.LT

Levitacijos paslaptis

Vieną dieną Reinardas, kaip įprasta, anksti ryte išėjo dirbti laukuose, vakare grįžo namo, kaip visada labai pavargęs, pavalgė ir atsigulė

Skaitykite toliau..
2025-10-05 Komentarų: 0
Būties margumynai
Redakcija AIDAI.LT

Pasitikėjimo žabangos

1966 m. žinomas psichiatras Čarlzas Hoflingas nusprendė išsiaiškinti, kiek mes, žmonės, linkę pasitikėti kieno nors nuomone, jei ji mums atrodo

Skaitykite toliau..
2025-10-05 Komentarų: 0
Istorijos atgarsiai
Redakcija AIDAI.LT

Babilono slėpiniai

Biblijos pasakojimas apie grandiozinį statinį – Babelio bokštą – iki šiol neduoda ramybės daugeliui mokslininkų, kurie bando paneigti arba įrodyti

Skaitykite toliau..
2025-10-04 Komentarų: 0
Scroll to Top

SUSISIEKITE