AIDAI

Straipsniai
Search
PRENUMERATA
Search
Straipsniai

„Audros stiklas” – tapęs nereikalingu prietaisas ar tiesiog išmislas?..

Kažkur 1820 m. antroje pusėje britų karinio jūrų laivyno karininkas Robertas Ficrojus sukūrė ir aprašė neįprastą meteorologinį prietaisą, vadinamą „audros stiklu”. Jo veiksmingumas iki šiol nėra įrodytas, tačiau jį galima nusipirkti. Istorija trumpai tokia. Robertas Ficrojus, aristokratas, jūrų karininkas, baigęs Karališkąją jūrų mokyklą Portsmute, 1828 m. spalio mėnesį buvo paskirtas garsiojo laivo „Beagle“ – mokslinių tyrimų barko, dalyvavusio keturiose hidrografinėse ekspedicijose, kapitonu. Trečiojoje ekspedicijoje dalyvavo ir pats Čarlzas Darvinas – šios kelionės metu atlikti tyrimai tapo daugelio didžiojo mokslininko mokslinių darbų pagrindu. Ficrojus nebuvo mokslininkas – jis pirmiausia buvo jūreivis, o eidamas pareigas buvo labai jaunas – jam tebuvo tik dvidešimt treji metai. Kartu jis pasirodė esąs puikus kapitonas ir labai iniciatyvus žmogus:

Skaitykite toliau..

Cezario žūties pasekmės

Po Cezario nužudymo Romoje kilo chaosas, kurį galima apibūdinti vienu žodžiu – panika. Pirmieji į gatves išėjo grupė ginkluotų gladiatorių, kuriuos buvo paslėpęs Decimas Junijus Brutas Albinas. Nepaisant šaltakraujiško žmogžudystės planavimo, sąmokslininkai nusprendė persigalvoti, ruošdamiesi galimam Cezario šalininkų ar jo sargybinių pasipriešinimui. Tačiau pagalba nužudytojo diktatoriaus pusėje taip ir nepasirodė, o samdyti kovotojai tiesiog prisijungė prie sąmokslininkų pakeliui į forumą paskelbti romėnams: tironas nuverstas, Respublika išgelbėta. Tuo pat metu sąmoksle nedalyvavę senatoriai išsigandę skubiai paliko pasitarimą. Cezario šalininkai baiminosi, kad jie gali būti kitomis aukomis, o likusieji bijojo tapti atsitiktinėmis aukomis prasidėjusių skerdynių metu. To meto Romoje politiniai konfliktai dažnai būdavo smurtiniai, tačiau tai buvo pirmas kartas, kai Senate įvyko žmogžudystė.

Skaitykite toliau..

Romos ir Kartaginos nesantaikos šaknys

Iki 264 m. pr. m. e. Romos ir Kartaginos santykiai buvo palyginti taikūs. Buvo sudaryta sutartis, pagal kurią Kartagina įsipareigojo neturėti valdų Apeninų pusiasalyje, o Roma įsipareigojo neturėti valdų Sicilijoje. Per karą su graikų karvedžiu Pyrru Roma ir Kartagina netgi laikinai bendradarbiavo. Pirras įsiveržė į Kartaginos žemes, tačiau dėl to konflikto nekilo. Tačiau viskas pasikeitė, kai Sicilijoje netikėtai išsilaipino romėnų tribūnas Gajus Klaudijus ir iš Mesanos miesto išvijo kartaginiečių įgulą. Šis žingsnis buvo toks netikėtas, kad jį sunku paaiškinti vien karinėmis ambicijomis. Įvykis kelia klausimų: kam Romai reikėjo pradėti konfliktą, kuris grėsė susidūrimu su stipria galybe? Galbūt istorijoje būta atvejų, kai vadovai nusivildavo taika, tačiau Roma buvo respublika, kurioje sprendimus

Skaitykite toliau..

Mirties duobė slėpinių oloje

O prasidėjo viskas nuo Plutarcho. Aprašydamas senovės spartiečių gyvenimą ir papročius, jis pasakojo apie neįtikėtiną jų žiaurumą: esą vyresniųjų nurodymu, sergantys ir neišnešioti kūdikiai buvo atimami iš motinų ir metami į gilią olą, kad būtų išsaugotas „rasės grynumas“. „Tėvas negalėjo pats disponuoti vaiko auklėjimu – jis nunešdavo naujagimį į vietą, vadinamą „lescha”, kur sėdėdavo seniausi giminės filosofai“, – rašo Plutarchas. „Jie apžiūrėdavo vaiką ir, jei matydavo, kad jis stiprus ir gerai sudėtas, liepdavo auklėti… Jei vaikas būdavo menkas ir negražus, jį išsiųsdavo į Apotektą (taip vadinosi prarajos prie Taigetos), manydami, kad jo gyvybė nereikalinga nei jam pačiam, nei valstybei, nes jam nuo pat pradžių buvo atimta sveikata ir stiprybė. Dėl tos

Skaitykite toliau..

Bronzinių atspindžių paslaptys

Kiniški bronziniai stiklai: kokia keistų atspindžių, kuriuos jie sukuria, paslaptis? Tūkstančius metų kinų poliruotos bronzos raštuotas stiklas glumino mokslininkus. Jis taip gerai nupoliruotas, kad į jį galima žiūrėti kaip į veidrodį. Tačiau nuostabūs įspūdžiai susidaro, kai pro stiklą prasiskverbianti ryški saulės šviesa atsispindi priešingoje sienoje ir atskleidžia neįprastą paslaptingą raštą. Susidaro įspūdis, kad bronzinis stiklas tampa tyras ir skaidrus. Kada gi jie pradėti gaminti? Kinų kalboje žodžių derinys „tou kąng čing” reiškia „nuostabiai skaidrūs veidrodžiai“. Kuriozų gamyba turi ilgą istoriją. Ji žinoma nuo Han dinastijos laikų. Gamybos paslaptys buvo griežtai saugomos ir perduodamos žodžiu, kol 800-aisiais metais buvo užrašytos „Senovinių veidrodžių metraščiuose“. Tačiau iki šiol knyga taip pat neišliko. Praėjus dviem šimtmečiams

Skaitykite toliau..

Linksmybių sala romėnų paversta Sparta

Senovės Graikijoje Sparta buvo karinio pranašumo viršūnė, todėl jos bijojo ir gerbė. Tačiau kai II a. pr. m. e. ją užkariavo Roma, Spartą ištiko likimas, kuris daugeliui atrodė blogesnis už mirtį. Ironiška, bet iš didžiųjų užkariautojų jie tapo visiškai užkariautasiais, nes miestas buvo paverstas antikine šiuolaikinio pramogų parko versija, kur spartiečiai rengdavo pasirodymus romėnų turistams. Tas pats miestas-valstybė, kuris pasauliui padovanojo legendines tris šimtines karių, pasipriešinusių Persijos imperijai prie Termopilų, buvo paverstas atrakcionu, kuriame lankytojai galėjo stebėti pasirodymus, atspindinčius kadaise buvusį autentišką spartiečių gyvenimo būdą. Ši transformacija buvo ne tik simbolinė, bet ir visiška. Romėnai, susižavėję Spartos paveldu, pavertė miestą pramogų aikštele, pastatė sėdimas vietas ir surengė vaidinimus, kad pademonstruotų, jų

Skaitykite toliau..

Nesės konkurentė Ogopogo

Ar Ogopogo yra legenda, ar prasimanymas? Yra Nesė, yra Mokele-Mbembe ir yra Ogopogo, kuri iš tikrųjų yra ne Ogopogo, o Ncha-a-Tika arba Naitaka. Kas čia per kalba, paklausit, ir apie ką ji? Mes kalbame apie dar vieną kriptidą, kuris gyvena Britų Kolumbijoje. Buvo pastebėtas dar vienas kriptozoologinis padaras, vadinamas kadborozauru. O paslaptingasis Ogopogo arba Ncha-a-Tika gali būti tos pačios rūšies kaip ir kadborozauras. Remiantis aprašymais, ši pabaisa turi didžiulį, iki devynių metrų ilgio ir pusmetrio storio rąsto formos kūną. Jos galva panaši į arklio ar ožkos galvą. Trumpai tariant, kažkokia milžiniška jūros gyvatė. Ir indėnai tiki šia legenda. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Teigiama, kad ši būtybė gyvena Okanagano ežere. Vietinės gentys

Skaitykite toliau..

Nugrimzdusios užmarštin civilizacijos

Daugelis žmonių žino senąsias egiptiečių, actekų ir inkų civilizacijas. Tačiau buvo daugybė kitų civilizacijų, kurios nėra taip gerai žinomos, nors ir paliko savo egzistavimo pėdsakus. Papasakosime apie kelias.Mechrgarchas (7000 m. pr. m. e.)1974 m. buvo pradėti kasinėjimai Mechrgarche (Pakistane), tačiau dėl nepakankamo valdžios susidomėjimo, dirvožemio niokojimo ir sistemingo vietovės plėšimo Mechrgarchas liko palyginti slaptinga civilizacija. Be to, tyrinėjimo darbus apsunkino užsitęsusi genčių nesantaika ir prastas kasinėtojų saugumas. Mechrgarchas laikomas seniausia civilizacija. Išlikę artefaktai byloja apie išsivysčiusią visuomenę, užmezgusią prekybinius ryšius su įvairiais regionais. Spėjama, kad Mechrgarchas atsirado prieš devynis tūkstančius metų. Mechrgarcho gyventojų buvo maždaug dvidešimt-trisdešimt tūkstančių, o jų gyvavimo įrodymai vis dar aptinkama. Daugelis palaikų palaidoti giliai žemėje. Tarp

Skaitykite toliau..

Viduramžiškos kapinės, tapusios muziejumi

Armėnijoje yra nedidelis kaimas, apie kurį tikriausiai niekas nežinotų, jei ne jo kapinės. Tai viso labo kapinės, tačiau joms daugiau nei dešimtis amžių, o tūkstančiai čia stovinčių senovinių antkapinių paminklų, vadinamų chačkarais, yra tikri armėnų meno kūriniai. Štai kaip būna – ateini į kapines, o atsiduri muziejuje… Noratus kaimas įsikūręs netoli garsiojo Sevano ežero, o čia septynių hektarų plote stovi tūkstančiai unikalių antkapinių akmenų, o tiksliau – kryžių, kurių seniausiam daugiau nei tūkstantis metų. Įžengęs į kapinių teritoriją jautiesi tarsi patekęs į muziejų po atviru dangumi, kurio pagrindiniai eksponatai – senoviniai iškalti antkapiniai akmenys. Tačiau tai ne šiaip seni akmenys, apaugę samanomis, o tikri meno kūriniai. „Chačkaras“ pažodžiui armėnų kalba reiškia „kryžiaus akmuo“

Skaitykite toliau..

Karalius Artūras: istorinė asmenybė ar legendų personažas?

Mokslininkų bendruomenė jau seniai diskutuoja, ar karalius Artūras tikrai egzistavo. Tačiau mokslininkams niekada nepavyko rasti istorinių jo egzistavimo įrodymų. Šio valdovo nėra vieninteliame išlikusiame literatūriniame šaltinyje apie saksų invaziją, kuriame keltų vienuolis Gildas aprašė tikrą mūšį prie Badono kalvos apie 500-uosius metus. Praėjus keleriems metams po Gildo veikalo pasirodo Velso istoriko Nenio raštai, kuriuose Artūras paminėtas pirmą kartą. Šiame šaltinyje yra dvylika mūšių, kuriuose neva dalyvavo legendinis karalius, sąrašas. Visi šie mūšiai, paimti iš velsiečių poezijos, vyko tokiose skirtingose vietose ir tokiu skirtingu laiku, kad juose negalėjo dalyvauti vienas žmogus. Istorikai ir archeologai bandė surasti vietas, kuriose tariamai kovėsi Artūras, tačiau jokių mūšių pėdsakų ten nerasta. Tai daugelį paskatino manyti, kad

Skaitykite toliau..

Bebaimis Cezario numylėtinis

Jį galima vadinti bepročiu, netekusiu savisaugos instinkto, tačiau jo ištikimybės, drąsos ir karinės dvasios būtų užtekę visam romėnų legionui. Jis aklai pasitikėjo savo vadu ir kartu su juo išgyveno visus karus, kol jį nužudė Senato sąmokslininkai. Šis vyras užduotis vykdė tiksliai taip, kaip jos buvo iškeltos, nepaisydamas jų sudėtingumo ir priešų skaičiaus. Markas Kasijus Scevas yra idealaus kario įsikūnijimas. Būdamas Romos pilietis, neturintis turtingos kilmės, jis pradėjo tarnybą kaip paprastas legionierius VIII Augusto legione, kurį Gajus Julijus Cezaris suformavo įsiveržti į galų žemes. Naujasis junginys pirmą kartą stojo į mūšį 57 m. pr. m. e. prie Sabio, kur susidūrė su Nervių gentimis. Kasijus Scevas drąsiai kovėsi tarp tūkstančių kitų jaunų romėnų.

Skaitykite toliau..

Romai iššūkį metę išdidieji partai

Po Aleksandro Didžiojo mirties 323 m. pr. m. e. Irane ir Mesopotamijoje susikūrė Seleukidų imperija, pavadinta jos įkūrėjo Seleuko, buvusio Aleksandro karo vado, vardu. Naujoji valstybė iš karto susidūrė su sunkumais išlaikydama teritorinį vientisumą, ypač rytiniuose regionuose, kur vietiniai satrapai, valdę Baktriją ir Partiją, siekė nepriklausomybės. 247 m. pr. m. e., pasinaudojusi nestabilumu, iraniečių gentis Parnė įsiveržė į Partijos teritoriją ir įkūrė naują valstybę – Partų karalystę, kurios pirmasis valdovas buvo Aršakas I, Aršakidų dinastijos įkūrėjas. III mūsų eros amžiuje romėnų istorikas Justinianas aprašo Aršaką I kaip nežinomos kilmės, bet drąsų ir narsų vyrą, įpratusį gyventi plėšikaudamas. Per kelis dešimtmečius partai užkariavo didžiąją dalį teritorijų, anksčiau priklausiusių seleukidams. Puikūs Mesopotamijos

Skaitykite toliau..

Paulius Juzys. Susimetam visi gynybai! Tik ne aš…

Ieškant pinigų gynybai stiprinti, prisimintas blokados auksas. Jaunesnioji karta jau nebežino, kas ta blokada ir koks čia auksas. Teks trumpai prisiminti blokadą, memorandumą ir sunkmetį. Neretai pasiskaitau žiniasklaidoje, kad toks buvo sovietmečio pabaigoje. Tikrovė kita, nes sunkmetis lietuvius prislėgė po gorbačiovinės blokados ir išsitęsė per visą praėjusio amžiaus pabaigą. Tiesa, paskutiniaisiais amžiaus metais atkutome, ėmėme tvarkyti ūkį. Ekonominę blokadą Gorbis (taip buvo pravardžiuojamas Gorbačiovas) Lietuvai „užtaisė” po Nepriklausomybės atkūrimo. Teko mūsiškiams skelbti Kovo 11-osios akto sustabdymą, nes Gorbis nedavė jokių naftos produktų. Lietuvos miestuose galėjai drąsiai vaikščioti gatvėmis, nes mašinų buvo vos viena kita.  Blokados metu ieškota lėšų, kad įsigyti kuro ir naftos kitose šalyse, nes griūvančioje sovietų sąjungoje. Lėšų

Skaitykite toliau..

Maištingojo faraono žūtis

Mokslininkai išsiaiškino, kaip žuvo karą prieš hiksus pradėjęs faraonas. Archeologai kompiuteriniu tomografu ištyrė Aukštutinio Egipto faraono Sekenenro Taa Antrojo, kuris, kaip manoma, sukilo prieš hiksus – neaiškios kilmės Azijos genčių sąjungą, įsiveržusią į Egiptą XVIII-XVI a. pr. m. e. – mumiją. Mokslininkai spėja, kad jis buvo sučiuptas mūšio lauke, ir ten jam įvykdyta mirties bausmė. Senovės Egipto, kaip „supervalstybės“ idėja ne visada buvo teisinga. Šalis išgyveno kelis nuosmukio laikotarpius, per kuriuos ją iš dalies arba visiškai valdė užkariautojai. Ryškus pavyzdys – XVIII-XVI a. pr. m. e. Egiptą užgrobę hiksai. Šiuo pavadinimu žinomos azijiečių kilmės tautos, užkariavusios šiaurinę Egipto dalį ir pusantro šimtmečio ją kontroliavusios. Hiksų karinės sėkmės paslaptis buvo vežimų ir pažangesnės ginkluotės

Skaitykite toliau..

Leonas Petrotas. Bus stadionas, bus ir pergalės

Pasiskaičiau jūsų skelbtus Povilo Girdenio bei Vyčio Ledo straipsnius apie “Žalgirio” futbolininkus ir nutariau pats parašyti. Prisiminimais apie “Žalgirio” rungtynes nesidalinsiu, nors praleisdavau vos vienas kitas rungtynes nuo tada, kai žalgiriečiai 1983-ais iškovojo teisę rungtyniauti SSRS Aukščiausioje lygoje. Beje, būta Lietuvoje dar vienos neblogos futbolo komandos – Klaipėdos “Atlanto”, rungtyniavusio SSRS Antrojoje lygoje. Klaipėdiečiams jo rungtynės buvo neblogos futbolo šventės, nors žaista gal kiek grubokai, daugiau jėgos būta rungtyniaujant, o ne miklios technikos. Nenuvertindamas vilniškės “Statybos” krepšininkų, drįsčiau teigti, kad anuomet geriausi krepšininkai telkėsi Kaune, o futbolininkai – Vilniuje. Kaip pavadintumėte meistrą, kuris išmetė seną plaktuką, nenusipirkęs naują? Teisingai – kvaišeliu. Reikia vinį kalti, o senasis plaktukas, nors ir neišvaizdus

Skaitykite toliau..

Sumanusis Bizantijos karvedys

Flavijus Velizarijus – tai vardas, kuris Bizantijos istorijoje visiems laikams išliks kaip karinio genijaus simbolis. Šis puikus karvedys laimėjo daugybę puikių pergalių, dažnai su mažomis pajėgomis sėkmingai kovodamas prieš daug pranašesnius priešus. Tačiau pagrindinis jo nuopelnas buvo tai, kad jis ne kartą gelbėjo Rytų Romos imperiją sunkiais laikais ir bandė susigrąžinti Vakarų Romos imperijos žemes. Jei jo pastangos būtų buvusios visiškai sėkmingos, Roma vėl būtų tapusi galinga jėga, o Europoje nebūtų prasidėjęs Tamsiųjų amžių laikmetis. Deja, aplinkybės susiklostė nepalankiai jam: 535-ųjų smarkus atšalimas sukėlė derliaus trūkumą ir badą, o po šešerių metų Bizantiją užklupo pandeminis maras. Nuo maro mirė maždaug pusė imperijos gyventojų, iš jų 544-aisiais vien Konstantinopolyje kasdien mirė

Skaitykite toliau..

Leisgyvis imperijos vairininkas

Pasaulio istorijoje būta daugybės imperijų, kai kurios buvo išsiskėtę net ne viename žemyne. Laikui bėgant ir modernėjant pasaulinei sandarai, imperijos išnyko, sunyko arba transformavosi į sandraugas ar panašias struktūras. Šiandieną tebėra išlikusi tik viena – milžiniška ir nusistekenusi – putininė Rusijos imperija. Daugiau nei septyniasdešimt metų Rusijos imperija buvo valdoma bolševikų, vėliau – komunistų, tad vadinosi sovietų sąjunga. Šią melo ir ydų persunktą imperiją pasikeisdami, o tikriau sakant – pastumdami nuo sosto  ankstesnį vadeivą – vairavo sovietiniai veikėjai. Sumaniai surezgęs sąmokslą ir eliminavęs iš valdžios olimpo savo buvusį patroną Nikitą Chruščiovą, aštuoniolika metų (1964-1982) prie imperijos vairo kėpsojo Leonidas Brežnevas. Kas vyko šeštadalį pasaulio teritorijos užimančioje sovietų sąjungoje, Brežnevui galutinai

Skaitykite toliau..

Brangieji akmenys, virtę akiniais

Prieš du tūkstančius metų „skaitymo akmenys“ buvo neįtikėtinai brangūs. Jūs niekada negirdėjote apie tokius akmenis? Senovės žmonės „skaitymo akmenimis“ vadino labai didelius, vienodai neryškios spalvos, poliruotus ir skaidrius, kaip sako juvelyrai, „gryniausio vandens“ pusbrangių akmenų, dažniausiai kalnų krištolo ir ypač smaragdo, pavyzdžius. Už vieną tokį akmenį senovės turtuoliai buvo pasirengę atiduoti visą kalną aukso. Ar atspėjote, apie ką kalbam? Štai ką apie smaragdus („smaragdus“) savo knygoje „Gamtos istorija“ rašė senovės romėnų mokslininkas Plinijus Vyresnysis: „Jie paprastai būna įgaubti, todėl koncentruoja regėjimą. O tie smaragdai, kurie yra plokščios formos, tuo pačiu pagrindu, kaip ir veidrodžiai, atkuria apverstų daiktų atvaizdus. Princepsas (imperatorius) Neronas per gladiatorių kovas žiūrėjo į smaragdą”. „Palaukite, palaukite, palaukite! – pasakys sumaniausias. „Tai

Skaitykite toliau..

Vandeningoji Romos pažiba

Daugybės Romos fontanų grožis ir skambesys įkvėpė italų kompozitorių Otoriną Respidžį sukurti simfoninę poemą „Romos fontanai“. Susipažinkime su vienu ryškiausių iš jų – Trevi fontanu. Masyvi fontano kompozicija – dvidešimties metrų pločio ir dvidešimt šešių metrų aukščio – beveik visiškai užima miesto aikštę, kurios tokiam milžinui akivaizdžiai nepakanka. Trevi fontaną popiežiaus Klemenso XII prašymu suprojektavo italų architektas Nikolas Salvis. Darbai pradėti 1732 metais, o baigti 1762-ais. Nuo I a. pr. m. e. veikiantis Akvua Verdžine akvedukas tiekia fontanui vandenį iš šaltinių, esančių net už trylikos kilometrų nuo miesto. Šis fontanas, pastatytas priešais rūmus, skirtas jūrai. Mitinis dievas Okeanas (kai kurie sako, kad Neptūnas), sėdintis didžiulėje kriauklėje, kuri jam tarnauja kaip vežimas, varo vandens kaskadas. Trykštantys upeliai teka

Skaitykite toliau..

Paslaptingas Mesopotamijos varžovas – senovės civilizacijos šauklys

Naujausi archeologiniai atradimai pietryčių Irane keičia mūsų supratimą apie ankstyvąsias civilizacijas, ypač apie Džirofto civilizaciją, klestėjusią maždaug prieš penkis tūkstančius metų. Ši bronzos amžiaus visuomenė, susitelkusi Chalilrudo slėnyje, buvo įvardyta kaip svarbus kultūrinis centras, galimai buvęs ankstesnis už Mesopotamiją kaip Rytų pasaulio civilizacijos lopšys. Tyrėjų dėmesio centre atsidūrė Konar-Sandal dvigubi piliakalniai, kuriuose aptiktos molinės ir akmeninės lentelės su primityviais ženklais, kurie, kaip manoma, yra elamitų rašto pirmtakai. Šie radiniai leidžia manyti, kad Džiroftas galėjo atlikti svarbų vaidmenį plėtojant ankstyvąjį raštą ir urbanizaciją, taip paneigiant ilgai vyravusius įsitikinimus, kad Mesopotamija buvo vienintelė šių pasiekimų tėvynė. Jau daugiau nei šimtmetį mokslininkai pripažįsta senovės Persijos svarbą civilizacijų raidai. Tačiau konkrečių įrodymų atsirado tik

Skaitykite toliau..

Petras Bluzma. Po Vidurinę Aziją (II)

Ramito rezervateNuo sostinės jis nutolęs apie 80 kilometrų į šiaurės rytus, ten kur prasideda Gisaro kalnagūbris ir Kofirnigono upė. Šios ir kitų upių slėniai, vietomis sudarantys tarpeklius, bei juos supantys neaukšti kalnai yra labai vaizdingi. Beje, kalnų gausu visoje Tadžikijoje, – jie užima 93% šalies teritorijos, o 50 % jos yra daugiau kaip 3 kilometrų aukščio. Rezervatas įkurtas 1959 metais siekiant išsaugoti čia augančius laukinius vaismedžius bei riešutynus, kitas augalijos, gyvūnijos rūšis bei kraštovaizdį. Jo teritorija primena trikampį, kurio plotas – apie 16 tūkst. hektarų.Mano apsilankymo metu rezervate netoliese nuo jo kontoros laikėsi būrelis atvežtų laisvai besiganančių Bucharos elnių. Buvo bandoma pagausinti šiuos sparčiai nykstančius žvėris įrašytus į Tarptautinę Raudonąją

Skaitykite toliau..

Krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa dalyvaus neformaliame ES gynybos ministrų susitikime

Balandžio 2-3 d. dienomis krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa dalyvaus neformaliame ES gynybos ministrų susitikime Lenkijoje. Jo metu bus aptartos galimos ES saugumo garantijos Ukrainai, valstybių planai toliau didinti karinę paramą Ukrainai, greitinti Ukrainos karių apmokymo ir apginklavimo iniciatyvų įgyvendinimą. Į susitikimą pakviestas Ukrainos gynybos ministras Rustem Umerov ir NATO generalinis sekretorius Mark Rutte. Darbinių pietų metu ES gynybos ministrai aptars EK paskelbtoje „Baltojoje knygoje dėl Europos gynybos ir parengties iki 2030 m.“ ir „ReArm Europe“ plane pateiktus siūlymus dėl kritinių gynybos pajėgumų ir atsargų trūkumo užpildymo, ES gynybos pramonės gebėjimų didinimo, bei papildomų resursų gynybai mobilizavimo. Krašto apsaugos ministerijos Strateginės komunikacijos ir viešųjų ryšių departamento Visuomenės informavimo skyriaus informacija.

Skaitykite toliau..

Civilizacijos tėvas Imhotepas

Prabėgo puspenkto tūkstančio metų, o laiptuotoji piramidė faraonui Džoserui tebestovi Egipto dykumoje. Jos sumanytojas – vienas pirmųjų žinomų architektų Imhotepas.  Kas yra Imhotepas, pasakys kiekvienas: jis yra gražus, baisus ir plikagalvis nemirtingas egiptiečių burtininkas, kuris iš žmonių ištraukia gyvybės jėgą. Tie, kurie yra labiau išsilavinę, patikslins, kad „Mumija“ yra to paties pavadinimo filmo, kuriame Imhotepą suvaidino „siaubo karalius“ Borisas Karlofas, perdirbinys. Tai turbūt pati ironiškiausia, nereikšmingiausia ir absurdiškiausia garbė, suteikta šiam didžiajam žmogui per pastaruosius tūkstantmečius. Tikrasis Imhotepas, jei ir primena ką nors iš savo kino parodijos, tai tik nuskustą galvą. Jo vaidmuo mūsų pasaulyje yra daug didesnis: jei mūsų planetos civilizacija gali rasti vieną žmogų, turintį teisę vadintis jos

Skaitykite toliau..

Lietuvos kibernetinių grėsmių ekspertas dalyvavo ES misijoje Somalyje

Kovo pabaigoje baigta ES kibernetinio greitojo reagavimo komandos mokymo misijoje Somalyje, kurios metu ekspertai šalyje užtikrino  atsparumą kibernetinėms grėsmėms, kibernetinio greitojo reagavimo komanda tikrino IT sistemų pažeidžiamumus bei teikė rekomendacijas dėl kibernetinio atsparumo stiprinimo. Šioje misijoje dalyvavo ir Nacionalinio kibernetinio saugumo centro prie KAM atstovas. „Lietuva vadovauja Europos Sąjungos kibernetinio greitojo reagavimo komandai, tad Lietuvos indėlis rodo aiškų įsipareigojimą stiprinti kibernetinį saugumą. Šiais laikais kibernetinė erdvė neapsiriboja valstybių sienomis, todėl tai, kas vyksta Afrikoje, gali turėti įtakos procesams Europoje. Džiaugiuosi, kad Lietuvos ekspertai prisideda prie tarptautinių misijų, įgaudami vertingos patirties ir didindami Lietuvos matomumą pasaulyje“, – teigė krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas. 2025 m. sausį Europos išorės veiksmų tarnyba Briuselyje oficialiai kreipėsi

Skaitykite toliau..

Krikščionybės simbolis

Šimtmečius daugybė žmonių kryžių laikė krikščionybės simboliu. Bet ar taip yra? Daugelis iš tų, kurie iš tiesų tuo tikėjo, nustemba sužinoję, kad kryžius visai nėra krikščioniškojo pasaulio bruožas. Priešingai, jis labai plačiai naudojamas nekrikščioniškose pasaulio religijose. Pavyzdžiui, pačioje XVI a. pradžioje, kai Hernanas Kortesas ir jo „krikščionių“ kariuomenė ruošėsi pulti actekų imperiją, jie nešė vėliavas ir skelbė: „Tikru tikėjimu sekime Viešpaties kryžiumi, nes po šiuo simboliu mes nugalėsime.“ Jie turėjo labai nustebti, kad jų pagonys priešai garbino kryžių, kuris nedaug kuo skyrėsi nuo jų pačių kryžiaus. Knygoje „Pagrindinės pasaulio religijos“ rašoma: „Kortesas ir jo pasekėjai su pasibjaurėjimu atsitraukė nuo actekų žmonių aukų ir nuo to, kas priminė šėtoniškas krikščionybės parodijas…

Skaitykite toliau..

Tris tūkstantmečius neliestas Egipto karvedžio kapas mokslininkams užminė mįsles

Trijų tūkstančių metų senumo Egipto kapavietė priklausė Ramzio III karvedžiui: Egipto archeologai atkasė 3200 metų senumo kapavietę, kuri priklausė karvedžiui, tarnavusiam garsiojo Naujosios karalystės faraono Ramzio III, dažnai vadinamo paskutiniuoju didžiuoju senovės Egipto faraonu, laikais. Statinio viduje tyrėjai rado auksinį žiedą su užrašu Ramzio III vardu ir bronzinių strėlių antgalių rinkinį – to pakako, kad būtų galima daryti išvadą, jog šis žmogus buvo susijęs su šiuo faraonu ir užėmė svarbias pareigas jo karinėje hierarchijoje. Pasak Egipto turizmo ir antikvarinių vertybių ministerijos, kapas buvo rastas Tel el-Maskhuta vietovėje šiaurės rytų Egipte. Iš molio plytų pastatytoje kapavietėje yra centrinė laidojimo kamera ir trys papildomos gretimos patalpos, todėl akivaizdu, kad ji buvo pastatyta svarbaus asmens

Skaitykite toliau..

Krašto apsaugos ministerijos iniciatyva pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl reikalavimų neatitinkančių dronų įsigijimo

Krašto apsaugos ministerija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų 2024 m. spalio mėn. inicijuojant ir vykdant bepiločių orlaivių pirkimą.  Tokių veiksmų imtasi gavus Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) prie KAM raštą, kuriame nurodoma, kad turimais duomenimis kyla pagrįstų įtarimų, kad tiekėjo pristatyti įrenginiai, kurie buvo pažymėti kaip pagaminti Lietuvoje, galimai buvo surinkti už ES ar NATO valstybių ribų. Tokie pat įtarimai kyla ir dėl duomenų perdavimo infrastruktūros kilmės, kuri, vadovaujantis Lietuvoje taikomais reikalavimais, turėjo būti sukurta tik NATO ir / ar ES valstybėse. Vadovaujantis Lietuvoje taikomais reikalavimais, orlaivio valdymo programinė įranga turi būti programuota (adaptuota) Lietuvoje, bepiločių orlaivių surinktiems duomenims kaupti ir

Skaitykite toliau..

Senovės Egipto „atlantidų” lobiai

Britų archeologai pristatė pirmuosius povandeninių kasinėjimų helenistiniuose Kanopo ir Tonio-Herakliono miestuose, kurie tamsiaisiais viduramžiais dėl kol kas nežinomų priežasčių nugrimzdo po vandeniu, rezultatus. Apie V a. pr. m. e. Nilo deltoje buvo du dideli uostamiesčiai – Kanopas ir Tonis-Heraklionas, kuriuos 26-osios faraonų dinastijos valdymo laikotarpiu įkūrė graikų ir makedonų kolonistai. Šie miestai sėkmingai išgyveno persų okupaciją Egipte, Aleksandro Didžiojo užkariavimą ir Kleopatros valdymo metu perduotą Romos valdžiai. Apie 750-800 m. po Kr. įvyko kažkas keisto – abu miestai paslaptingai išnyko, tiesiogine to žodžio prasme panirę po vandeniu, o jų gyventojai paliko abi tūkstantmečius gyvavusias valstybes. Vieta, kur šie miestai buvo pastatyti, liko paslaptimi iki šio tūkstantmečio pradžios, kol britų ir prancūzų

Skaitykite toliau..

NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse patruliuos Lenkijos ir Rumunijos naikintuvai

Kovo 31 d. Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose NATO oro policijos misiją Baltijos valstybėse vykdančių karinių vienetų pasikeitimo ceremonija. Aštuonis mėnesius Italijos ir keturis mėnesius Prancūzijos karinių oro pajėgų karius saugojusius Baltijos erdvę pakeitė Lenkijos karinių oro pajėgų kariai, patruliuosiantys su keturiais naikintuvais F-16 „Fighting Falcon“ ir juos palaikantys Rumunijos karinių oro pajėgų kariai su naikintuvais F-16 „Fighting Falcon“. Nuo 2004 m. kovo mėnesio Lietuvai įstojus į NATO pradėta NATO oro policijos misija Baltijos valstybėse (angl. Baltic Air Policing). Nuo tada, siekdami užtikrinti Aljanso šalių oro erdvės saugumą ir integralumą, sąjungininkai nepertraukiamai į mūsų regioną siunčia savo naikintuvus, pilotus ir aptarnaujantį personalą. „NATO oro policijos misija Baltijos šalyse

Skaitykite toliau..

Ką slepia Sfinksas?

Šimtmečius Egiptas ir jo relikvijos buvo ir tebėra iššūkis mokslui ir žmonijai. Didysis Gizos sfinksas yra 73 metrų ilgio ir 20 metrų aukščio didžiausia statula planetos paviršiuje. Ši mįslinga relikvija slepia paslaptis, kurios neatskleistos iki šiol. Bene sudėtingiausia paslaptis slypi Didžiojo sfinkso galvoje. Ir visgi įdomu, kad tai, kas buvo atrasta Sfinkso viduje, kažkodėl slepiama nuo plačiosios visuomenės. Kokia to priežastis? 1798 m. Egipte pasirodžius Napoleono Bonaparto kariams, juos nustebino ten aptiktos didelės struktūros. Vienas iš stulbinančių statinių buvo Didysis sfinksas, demonstruojantis savo didybę. Jis buvo iki pusės palaidotas dykumoje, tačiau jau tada pasaulis juo žavėjosi. Manoma, kad pirmieji šiuolaikiniai Didžiojo sfinkso archeologiniai kasinėjimai prasidėjo 1817 m., kai Džovanis Batista

Skaitykite toliau..

Indėnų medicinos slėpiniai

Šiandien daug kalbama ir diskutuojama apie Naujojo pasaulio kultūrą. Tie patys inkai ar majai ne tik išmanė astronomiją, turėjo išvystytą ekonomiką, statė miestus, šventyklas ir piramides. Jie gana gerai išmanė mediciną. Kaip rašo garsus čekų tyrinėtojas Miloslavas Stiglas, tarp senovės inkų chirurginių instrumentų „buvo įvairaus dydžio bronziniai skalpeliai, pincetai, adatos, sąvaržos, bronziniai peiliai „tumi”, savo forma primenantys virtuvinį peilį su dantukais, taip pat spaustukai, kuriais gydytojai užspausdavo venas, kad sustabdytų kraujavimą“. Majų gydytojai galėjo diagnozuoti daugelį ligų – gerklės skausmą, tuberkuliozę, auglius, astmą, opas ir kt. Kovai su ligomis buvo naudojami gydomieji eliksyrai, kurių skaičius viršijo kelis šimtus. Be augalų, buvo plačiai vartojama daug kitų improvizuotų vaistų, pavyzdžiui, jaguaro mėsa, oposumo uodega,

Skaitykite toliau..

Povilas Dedėnas. Diktatorių baimės

Murmanskas – uostas Šiaurėje, tad ir klimatas jame atšiaurus. Tarnaujantis daugiausiai putininės imperijos laivynui, tad prisodrintas jūrininkų. Nesenai socialinius tinklus įaudrinusio vaizdo įrašo stopkadre – jūrininkų garbės sargyba. Belaukiant diktatoriaus, nedidukas jo saugumo tarnybos darbuotojas graibo išrikiuotus sargybos karius. O jei kuris nors turi pasislėpęs kokį durklą ar šovinį kišenėje? Ims ir pykštels šmikiui į kaktą, ar kiaurai perdurs… Tenka ir automatų durklus plastikiniais pakeisti, ir tuščiavidures buožes pagaminti, kad kuris nors kareivėlis netikšai nebaksteltų ar neužtvotų. Nes susna bijo – prisidirbęs yra ne iki kaklo, o iki paties pakaušio. Todėl ir bijo. Ir ne tik jis vienas – tokių diktatoriukų pasaulyje netrūksta. Antai, Gudijos ūsuotasis irgi šnairuoja į mažiausią

Skaitykite toliau..

Šumerų paslaptys Behistūno užraše

Senovės Irano gyventojai sukūrė savitą ir labai išsivysčiusią civilizaciją, kurios vienas didžiausių pasiekimų – senovės persų raštas. Jame yra tik keturiasdešimt trys ženklai, kitaip nei, tarkime, akadų klišiniame rašte, kur ženklų skaičius viršija šešis šimtyus. Tačiau persų raštas buvo ypatingas: juo daugiausia buvo rašomi iškilmingi užrašai, kuriais buvo puošiami valdovų kapai, rūmų sienos ir kolonos, išraižomi metaliniai indai, ginklai, akmeninės vazos ir antspaudai. Garsiausias iš šių užrašų yra Behistūno užrašas, iškaltas to paties pavadinimo uoloje, esančioje tarp Hamadano ir Kermanšacho miestų. Senovėje šios penkių šimtų metrų aukščio stačios uolos, laikomos šventa, papėdėje ėjo kelias, jungiantis Babiloniją su Midija ir kitomis į rytus nuo jos esančiomis šalimis. Per pastaruosius šimtmečius šiuo keliu

Skaitykite toliau..

Ramybės, gamtos ir sakralumo darna, prisikėlusi iš nebūties (II)

Susiruošę į Šventąją Žemę kartais nežino, kad ne tik joje esama Jeruzalės. Dar viena Jeruzalė ramių ramiausiai plyti šiaurinėje Vilniaus dalyje. Kadaise ji buvo visiškas miesto pakraštys šalia Verkių dvaro, link jos driekėsi Kalvarijų kelias (ne gatvė, o būtent kelias). Vilniškes Kalvarijas jau lankėme ankstesnės išvykos metu, tačiau visgi tikrasis Kalvarijų perliukas – tikra atgaiva sielai ir traukos vieta fotografijos mėgėjams – dar liko nepamatyta. Laikas ištaisyti šią spragą, juolab saulėtas sekmadienis yra puiki diena gėrėjimuisi sakraliąja architektūra. Per porą dešimtmečių šv. Kryžiaus atradimo (Kalvarijų) bažnyčios ir šalia esančio vienuolyno vaizdas pasikeitė smarkiai, išgražėjo ir pajaunėjo, tad bus kur paganyti akis. Sakraliojo komplekso panorama dailesnė šaltuoju metų laiku, kai belapiai

Skaitykite toliau..

Neklystantys Delfų orakulai

Kodėl Delfų orakulai matė ateitį? Mokslininkai pluša dėl pagrindinės Delfų orakulų paslapties: kaip gi senovės šventikai sugebėjo nuspėti ateitį? Šis klausimas mokslininkų protus domina jau daugiau nei pustrečio tūkstančio metų. Šiuolaikiniai atradimai rodo, kad legendinėje šventovėje taikyti gana gudrūs metodai. Ta vieta Graikijoje mėgstama vadinti „galios šaltiniu“. Nors, be gražaus kraštovaizdžio ir senovinių griuvėsių, išoriškai ji niekuo neišsiskiria. Tačiau Delfai yra vienas iš labiausiai lankomų šalies miestų. Ir ne tik XXI amžiuje. Šia vieta žmonės domisi jau daugiau nei pusketvirto tūkstančio metų. Kadaise Delfai buvo vienas garsiausių piligrimystės centrų. Čia stovėjo Apolono, šviesos dievo, garbei skirta šventykla – viena seniausių. Šventykla tapo garbinimo vieta dar 1600 m. pr. m. e., tačiau visoje

Skaitykite toliau..

Rimantas Rugertas. Lietuvos

Manote, kad yra tik viena Lietuva? Geografiškai ir teisiškai – tikrai taip, viena. Tikrumoje yra net kelios Lietuvos, ir kiekviena plaukia savojoje valtyje. Yra „Verslo Lietuva”. Ji dirba, kuria, parduoda, veža, gamina ir t.t. Ji sąžiningai moka mokesčius, remia socialinius projektus, visokeriopai padeda Ukrainai. Tai pažangos ir ateities Lietuva, suteikianti šaliai riebų pliusą. Kartais ši Lietuva pagudrauja, pirmenybę teikia savo, o ne valstybės interesams. Tačiau visumoje ši Lietuva labai svarbi mūsų šalies ateičiai. Yra „Vidutinioji Lietuva”. Tai įvairių užsiėmimų ir profesijų dirbanti visuomenė. Išlaikanti save ir savo šeimą įgudusio amato dėka. Dar ir vieną-kitą įdarbinanti ar pati dirbanti pažangų ir visuomenei aktualų darbą. Ši Lietuva yra gausiausia, bet dar silpnoka,

Skaitykite toliau..

Mesopotamijos perlo Uruko amatai

Senoviniame Mesopotamijos mieste Uruke aptiktos keramikos, plytų ir metalo dirbtuvės bei drėkinimo kanalai. Dr. Margret van Es vadovaujama Vokietijos archeologų misija 2025 m. pavasario sezoną baigė savo veiklą istoriniame Uruko mieste (dabartinė Varka Irake). Vykdant sutartį su Generaliniu senienų ir kultūros paveldo direktoratu, daugiausia dėmesio buvo skiriama išsamiems senovinio miesto apylinkių tyrimams atlikti. Be to, tyrėjai atliko geofizinį tyrimą, kurio metu buvo sudarytas miesto pakraščių geomagnetinis žemėlapis ir dirvožemio elektrinės varžos tomografija – tai metodai, kurie suteikia vertingos informacijos apie žemės gelmių sudėtį ir struktūrą. Geomorfologijos ekspertų komanda taip pat dalyvavo renkant dirvožemio mėginius, kad būtų galima parengti vadinamąsias „plonųjų pjūvių“ analizes. Šios analizės metu daugiausia dėmesio skiriama nuosėdų tyrimams

Skaitykite toliau..

„Baltieji drambliai“ – Antrojo pasaulinio karo švediški šarvuočiai Lietuvos kariuomenėje

Lietuvos planai pirkti modernias švediškas pėstininkų kovos mašinas CV-90 – puiki proga prisiminti, kad švediškos šarvuotos technikos Lietuvos kariuomenė turėjo ir anksčiau. Anksčiau trumpai prisiminėme XX a. 4 deš. Lietuvos karių naudotus šarvuočius „Landsverk L-181-29/34“. O šį kartą prisiminkime atkurtos Lietuvos kariuomenėje naudotą švedišką egzotiką – „Terrängbil m/42 KP“, paprasčiau žinomus kaip „TGBIL“. Tai buvo Antrojo pasaulinio karo metais sukurta mašina. „Terrängbil“ švediškai reiškia bekelės mašiną, o „42“ – sukūrimo metus, 1942-uosius. KP pavadinime reiškia „Karosseri Pansar“ – šarvuotą automobilį. Taigi, „Terrängbil m/42 KP“ – 1942 m. modelio šarvuotas bekelės automobilis. Pirmieji šarvuočiai švedų karius pasiekė 1944-aisiais. Šalis Antrojo pasaulinio karo metais buvo neutrali, tačiau vis tiek vystė savo karines

Skaitykite toliau..

Pergamono aidai

Vokiečių inžinierius Karlas Humanas sultono kvietimu atvyko į Turkiją statyti tiltų ir kelių. Humanas pasamdė keturiasdešimt kasėjų, kartu su jais užkopė į kalną ir pirmas trenkė kastuvu į sausą, sutrūkinėjusią žemę… Taip statybų metu buvo atrastas senovės Pergamonas ir didžiausias helenistinio meno paminklas – Dzeuso altorius. Pergamonas buvo laikomas trečiu pagal dydį senovės pasaulio miestu (po Romos ir Aleksandrijos). Jis garsėjo didinga architektūra, biblioteka, kuri prilygo Aleksandrijos bibliotekai, skulptūrų muziejumi, mokslinėmis mokyklomis ir svarbiu teatro meno centru. Šis didingas miestas gimė dėl nereikšmingos išdavystės. Mirus Aleksandrui Didžiajam, vienas iš jo bendražygių Lizimachas pasisavino beveik visą buvusio pasaulio užkariautojo iždą, kurį sudarė nesuskaičiuojami lobiai, kadaise pagrobti Persepolyje, Indijoje ir Babilone. Klastingasis Lizimachas

Skaitykite toliau..

Keisis NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdantys kariniai kontingentai

Kovo 31 d. 10:00 val. Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose vyks NATO oro policijos misiją Baltijos valstybėse vykdančių karinių vienetų pasikeitimo ceremonija. Aštuonis mėnesius Italijos ir keturis mėnesius Prancūzijos karinių oro pajėgų karius saugojusius Baltijos erdvę pakeis Lenkijos Karinių oro pajėgų kariai patruliuosiantys keturiais naikintuvais F-16 „Fighting Falcon“ ir juos palaikantys Rumunijos karinių oro pajėgų kariai naikintuvais F-16 „Fighting Falcon“. Lenkijos Karinių oro pajėgų kariai NATO oro policijoje Baltijos valstybėse dalyvaus jau tryliktą kartą. Dabartinę belgų pamainą, sudarys apie 140 karių – lakūnai, technikai, medicinos personalas, palaikymo grupės, komunikacijos ir kitų sričių specialistai. Rumunijos karinių oro pajėgų kariai NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdys trečią kartą. Jų

Skaitykite toliau..

Senovės Elados technologijos

Seniausi moliniai indai, naudojami grūdams, alyvuogių aliejui ir vynui laikyti, yra didelės smailėjančios amforos, arba pithos. Jie buvo aptikti kasinėjant senovės Byblo ir Ugarito miestus, kur jie pakeitė cisternas, grūdų saugyklas ir kitus lovius. Artimųjų Rytų puodžių gaminiai ir jų turinys buvo paklausūs visose Viduržemio jūros regiono šalyse ir Juodosios jūros pakrantėse. Laikui bėgant graikai, perėmę savo pirmtakų iš Azijos įgūdžius, išsiveržė į priekį gaminant molinius indus ir ištobulino jų gamybos technologiją. Senovės Graikijoje buvo gaminami įvairūs dubenys, vazos ir puodeliai. Indas vandeniui laikyti buvo vadinamas hidrija. Plokščio dubens ant kojelės su dviem rankenomis formos geriamasis indas buvo vadinamas kylikos. Cilindrinė vazelė aliejui su vertikalia rankena buvo vadinama lekifosu. Ąsotis

Skaitykite toliau..

Lemtingas gyvybei Žemės amžiaus akimirksnis

Kinijos mokslininkai rado įrodymų, kad Permo išnykimas – didžiausia katastrofa Žemės istorijoje – įvyko „akimirksniu” pagal geologinius standartus, per tūkstančius metų. „Tikėtina, kad 90 proc. permo periodu egzistavusių gyvūnų rūšių išnyko per kelis tūkstančius metų ar dar trumpesnį laikotarpį. Dabartiniai datavimo metodai neleidžia susiaurinti šio skaičiaus iki mažiau nei 30 000 metų”, – sako Šen Šudžongas iš Geologijos ir paleontologijos instituto Nankine, Kinijoje. Mokslininkai nustatė penkis didžiausius masinius išmirimus per gyvybės Žemėje istoriją. Reikšmingiausiu laikomas „didysis” Permo išmirimas, kai išnyko daugiau kaip 95 proc. visų planetoje gyvenusių gyvų būtybių, įskaitant keistus zoologinius gyvūnus, artimus žinduolių protėvių giminaičius ir daugybę jūrų gyvūnų. (Toliau skaityti kviečiam AIDŲ prenumeratorius – kiekvienam užsiprenumeravusiam metam dovanojam jo pasirinktą knygą

Skaitykite toliau..

Dukart vyresnis už Stelmužės ąžuolą senolis

Trijų tūkstančių metų senumo sargas: įvardintas medis, matęs Aleksandro Didžiojo imperijos iškilimą ir žlugimą. Biologai papasakojo apie legendinį Vouveso alyvmedį, kuris tūkstančius metų augo pačioje Kretos širdyje ir tyliai stebėjo istorijos raidą. Ano Vouvesos kaime auga seniausias Kretos alyvmedis, kuriam daugiau kaip trys tūkstančiai metų metų. Senovinio alyvmedžio kamieno skersmuo plačiausioje vietoje siekia puspenkto metro. Kamienas yra tuščiaviduris ir sudarytas iš daugybės nelygumų, primenančių šaknis. Jos persipina viena su kita ir sudaro skulptūrą. Dėl šios neįprastos kamieno formos ši alyva gavo paminklo statusą. Tūkstančius metų šis senovės slėpinių saugotojas tyliai stebėjo civilizacijos iškilimą ir nuosmukį, pergyveno garsiausias Graikijos istorines asmenybes. Seniausias alyvmedis Kretoje vis dar duoda vaisių, nors yra garbingo amžiaus. Apskaičiuota, kad jam

Skaitykite toliau..

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė: su Jungtine Karalyste mus vienija požiūris į rusiją

Londone viešėjusi krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė susitiko su Jungtinės Karalystės gynybos sekretoriumi John Healey, Gynybos komiteto pirmininku Tanmanjeet Singh Dhesi, Parlamento nariais, žiniasklaidos atstovais ir akademinės bendruomenės nariais. „Mus vienija ne tik tvirti dvišaliai ryšiai, bet ir požiūris į rusijos keliamą grėsmę Europos saugumui. Todėl esame dėkingi Jungtinei Karalystei už nuoseklias pastangas stiprinti rytinio NATO flango saugumą. Tvirtai remiame JEF kaip lanksčią platformą, leidžiančią bendraminčiams veikti kartu, ypač tais atvejais, kai kiti gali dvejoti. NATO turi skatinti kuo įvairesnius bendradarbiavimo formatus, tai padės stiprinti vienybę ir atsparumą“, – teigė ministrė D. Šakalienė. Vizito metu vykusiuose susitikimuose aptartas gynybos finansavimo didinimas, transatlantiniai ryšiai, parama Ukrainai, rusijos grėsmė, Europos įsipareigojimai saugumui

Skaitykite toliau..

Meksikietiškoji dinotopija

Ši istorija dažnai vadinama „meksikietiška dinotopija“ – taip pavadintas žinomas Vakarų Europos televizijos serialas, kurio herojai gyvena, kaip sakoma, greta dinozaurų. Iš tiesų šioje Lotynų Amerikos šalyje rasti radiniai liudija, kad senovės žmonės arba kaimynystėje gyveno su dinozaurais, arba neblogai apie juos žinojo. Pradėkime iš pradžių. Valdemaras Jalsrudas buvo kilęs iš Vokietijos, XIX a. pabaigoje persikėlęs į tolimąją Meksiką. Jis apsigyveno nedideliame Akambaro miestelyje, esančiame už 300 km į šiaurę nuo Meksiko. Ten jis pradėjo savo verslą – prekybą metalo dirbiniais, atnešusią jam neblogas pajamas. Laisvalaikį Valdemaras skyrė archeologijai. XX a. dvidešimtojo dešimtmečio pradžioje kartu su tėvu Martinezu kasinėjo Čupikauro kultūros paminklus už aštuonių mylių nuo El Toro kalvos. Tačiau įdomiausias įvykis

Skaitykite toliau..

Kovo 26-oji – ANBO lėktuvų kūrėjo ir Lietuvos aviacijos pažibos, brigados generolo Antano Gustaičio gimimo diena

Lietuvos Respublikos Seimas 2025-uosius metus paskelbė lėktuvo ANBO sukūrimo ir Lietuvos aviacijos kūrėjų metais. Šiemet pagerbiame Lietuvos aviacijos istoriją, įamžiname talentingus šalies inžinierius bei pilotus, prisidėjusiu prie aviacijos raidos. O taip pat šiemet minime pirmojo ANBO lėktuvo sukūrimo šimtmetį. ANBO I – vienintelis Antano Gustaičio lėktuvas išlikęs iki mūsų dienų ir jį pamatyti galite Vytauto Didžiojo karo muziejuje. Vasarą, minėdami pirmojo šio lėktuvo skrydžio šimtmetį, pakviesime į parodą, įvairius renginius, parengsime daug įdomaus turinio. Šiais metais Karo muziejuje bus daug karo inžinerijos ir aviacijos! Šiandien – Antano Gustaičio gimimo diena. Būsimas brigados generolas, Karo aviacijos viršininkas ir modernizuotojas gimė prieš 127 metus, 1898 m. kovo 26 d. Marijampolės apskrities Obelinės

Skaitykite toliau..

Senovės tailorų „dangiškieji mokytojai”

Šiuolaikiniai kogiai indėnai, gyvenantys pakrantėje ir Siera Nevados slėniuose, yra tailorų palikuonys. Patys tironai save vadino kitu vardu, ir šį vardą jiems suteikė ispanai. Žodžio „Tairo“ reikšmė – „lieti metalą“, kurio iš tiesų ispanai reikalavo iš indėnų. Kolonijinis karas šioje teritorijoje truko apie šimtą metų, tačiau indėnai su savo primityviais ginklais neturėjo jokių šansų nugalėti šaunamaisiais ginklais ginkluotų konkistadorų. Taip Taironos kultūra palaipsniui sunyko ir buvo užmiršta. Kadaise klestėję miestai išnyko džiunglėse. Iš tikrųjų tos indėnų gentys, kurias ispanai vadino Tairona, priklausė kagabų tautai. Dabar jos vadinamos kogais. Daugelį metų profesorius Reichel-Dolmatofas išsamiai tyrinėjo šią tautą. Jis nustatė, kad visos kogių terasos, namai ir šventyklos (ypač Buritakos mieste) pastatyti pagal

Skaitykite toliau..

Krašto apsaugos ministerija ir priežiūros institucijos skiria didesnį dėmesį korupcijos prevencijai

Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės vadovybė susitiko su Specialiųjų tyrimų tarnybos, Konkurencijos tarnybos bei Viešųjų pirkimų tarnybos vadovais ir atstovais aptarti korupcijai atsparios aplinkos krašto apsaugos sistemoje kūrimą. Augant gynybai skirtam finansavimui, Krašto apsaugos ministerija ypatingą dėmesį skiria korupcijos prevencijai. Susitikime krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė pabrėžė, kad, siekiant užtikrinti skaidrią ir efektyvią sistemą, svarbu išlaikyti nuolatinį priežiūros bei krašto apsaugos sistemos institucijų bendradarbiavimą.  „Korupcijai atspari krašto apsaugos sistema yra mūsų visų nacionalinio saugumo klausimas. Augant biudžetui mums tenka didelė atsakomybė užtikrinti tinkamą ir efektyvų lėšų panaudojimą, todėl bet kokio piktnaudžiavimo prevencija yra vienas iš mūsų prioritetų. Džiaugiuosi augančiu glaudžiu bendradarbiavimu su priežiūros institucijomis siekiant užtikrinti maksimaliai skaidrią ir korupcijai atsparią

Skaitykite toliau..

Tūkstantmetis artefaktas, slepiantis istorijos paslaptis

Šio paminklo sienas puošia senovinis astrologinis kalendorius. Daugiau nei prieš pusantro tūkstančio metų jis buvo suskaldytas į dalis. Viena dalis buvo rasta XVIII a. pabaigoje, kita – XX a. viduryje, o trečioji – XXI a. pradžioje jūros dugne. Nedaugelis archeologinių radinių turi tokį nuostabų likimą kaip naosas Dekadas. Šią akmeninę dėžutę, dieviškosios statulos talpyklą, archeologai po gabalėlį rinko daugiau kaip du šimtus metų. Viršutinę naoso dalį 1777 m. lapkričio 13 d. netoli Abu Kiro, Egipto Aleksandrijos priemiesčio, rado prancūzų gamtininkas Soninis de Manonkuras. Tačiau jis negalėjo išvežti radinio iš Egipto ir paliko jį prancūzų rezidencijoje Rosetoje. Naoso stogas atsidūrė Prancūzijos ambasadoriaus Konstantinopolyje hercogo de Žozeil-Gufjero kolekcijoje ir 1817 m. pateko į

Skaitykite toliau..

Senovinė Indijos gamykla – prabėgusių amžių mįslė

Pačioje Indijos širdyje, Talanganos valstijoje, yra labai įdomi vieta – Varangalo fortas. Ši vieta dėl neišspręstos paslapties yra labai populiari tarp turistų iš viso pasaulio. Tiesa ta, kad Varangalo fortas yra visai ne fortas, o senovinė dekoratyvinių statybinių konstrukcijų gamybos gamykla. Anksčiau visos planetos archeologai tvirtino, kad beveik visi senovinių megalitinių statinių ornamentai ir dekoratyviniai intarpai buvo pagaminti įrengimo vietoje. Pavyzdžiui, senovės Egipte obeliskai pirmiausia buvo iškalami iš vientiso akmens, paskui gabenami Nilu į įrengimo vietą, o tada menininkai imdavosi darbo ir ant įrengto obelisko klijuodavo hieroglifus ir gražius raštus. Panašios technikos aptinkamos visur, tačiau kol mokslininkai neužklupo Varangalo forto. Kyla pagrįstas klausimas: kodėl senovės induistams reikėjo organizuoti visą dekoratyvinių elementų gamybą

Skaitykite toliau..

REKOMENDUOJAM PRENUMERATORIAM:

Turino drobulės slėpiniai

Restauratorių sukurtas stebuklas – didinga Marienburgo (Malborko) pilis (II)

Ramybės, gamtos ir sakralumo darna, prisikėlusi iš nebūties (II)

Restauratorių sukurtas stebuklas – didinga Marienburgo (Malborko) pilis (I)

Ramybės, gamtos ir sakralumo darna, prisikėlusi iš praeities (I)

Šeštojo dešimtmečio baldai: stilingi, šiuolaikiški, tvirti, sunkūs ir brangūs

Cezaris: ne tik politikas ir karvedys, bet ir oratorius bei rašytojas

Rasputinas – fatališkas istorijos personažas

Vaizduotę pranokstanti architektūros didybė

Gdansko rotušės puošmenys

Pirmojo popiežiaus bazilikos didybė

Vatikano muziejaus lobiai ir slėpiniai (II)

Vatikano muziejaus lobiai ir slėpiniai (I)

Sakraliosios Gietšvaldo įdomybės

Stulbinantis senovės meistrų sugebėjimų liudytojas Gdansko rotušėje

Užburianti Gieštvaldo didžiūnės puošyba

„Panem et circences!” („Duonos ir žaidimų!”)

Gintaro stebuklų lobynas Gdansko malūne (II)

Allenšteino aidai Olštyno dabartyje

Prūsiškai lenkiškas Elblongo žavumas

Žavios Milano akimirkos (II)

Panoramų rojus Elblongo bažnyčios bokšte

Milijono verta akimirka, kurią neįamžinau, ir to nesigailiu

Gintaro stebuklų lobynas Gdansko malūne (I)

Svečiuose pas Didįjį kryžiuočių ordino magistrą

Dangų remiančios Elblongo didžiūnės slėpiniai ir grožybės

Sakralumo aidai Olivos altorių šešėlyje

Dangų remianti gotikos gigantė Gdansko širdyje

Svečiuose pas Veličkos druskų kasėjus (II)

Sakralusis Liškiavos perliukas

Svečiuose pas Veličkos druskų kasėjus (I)

Gimęs viduramžiais, bet mano vienmetis – Marienburgo dičkis

Veličkos požemių magija (II)

Šventos Kotrynos didybė ir vargai Gdanske

Iš griuvėsių prikeltas sakralusis feniksas – Malborko pilies bažnyčia

Veličkos požemių magija (I)

Gotikos galiūnės didybė Olštyne

Pasaulio stebuklo „giminaitis” Sopote

Naikintuvų flotilė Milano palubėje

Karališkosios Vavelio didybės aidai (III)

Viduramžius menantys Sforcos pilies rūmai

Karališkosios Vavelio didybės aidai (II)

Sforcos rūmų arsenalas

Karališkosios Vavelio didybės aidai (I)

Brerų rūmų perliukas – Astronomijos muziejus

Kraičio skrynių slėpiniai Arklio muziejuje

Mdinos katedros muziejaus grožybės

Sakralusis Romos perliukas – šv. Petro bazilika

Žavi Jūrmalos pažiba – Kemeriai (II)

Krokuvos praeitis ir senamiesčio grožybės

Krokuvos senamiesčio pažiba – švč. Mergelės Marijos bazilika

Vavelio lobyno grožybės

Balsio apylinkių įdomybės

Vavelio kunstkameros lobiai Krokuvoje

Žavingas Jūrmalos perliukas – Kemeriai

Pasivaikščiojimas spalvingoj Vilniaus praeity XX a. pradžioje

Kerinti gražuolė Tatrų papėdėje – Zakopanė

Svečiuose pas Jo Šventenybę: Jono Pauliaus II vardo muziejus Vavelyje

6000 metų menantis miestas-tvirtovė Mdina (I)

Tūkstantis druskinių be druskos Druskininkuose

Vienuolių giesmės po viduramžių Krokuvos skliautais

Svečiuose pas kardinolą Karolį Voitylą

Sukriošėlis, sovietų imperiją griovęs neveiklumu

Japonijos sodų magija Žemaitijos glėbyje

Atogrąžų tankumynai Kopenhagos sodo oranžerijoje

Naujam gyvenimui prikelta Siesikų galiūnė

Angelo pilies Amžinajame mieste slėpiniai

Svečiuose pas Vavelio smaką Krokuvos urvuose

Piotro Mašerovo žūtis: aplaidumo pasekmė ar klastinga žmogžudystė?

Sovietinės imperijos kurpėjų lemtys

Šlovingų pergalių aidai Vavelio skliautuose

Imperatoriškosios Karakalos pirtys

Kelionė užsienin pro geležinę uždangą

Senesnė už Stounhendžą ir Egipto piramides Džgantija

Tūkstantmečio Tynieco vienuolyno žavesys II

Automobilis sovietmečiu – prabanga ir rūpestis

Margas „gazovikų” namo kontingentas amžiaus pabaigoje

Sakralioji Krokuvos viduramžių puošmena

Sovietinių prekeivių turtai iš puvėsių ir apgavysčių

Vieta, kur sovietmečiu galėjai nusipirkti dešrą!

Nuotykiai traukiniuose prieš trisdešimtį metų

Kraugerė hidra, be gailesčio rijusi ir save

Iškalbingos praeities globėja Krokuvos širdyje

Kūčios be Kalėdų, bet su Naujaisiais

Angelo pilis, saugojusi imperatorius ir popiežius

Tūkstantmečio Tynieco vienuolyno žavesys

Viduramžių aidas karalių mieste

Sakralusis Maltos perliukas – Ta’ Pinu bazilika

Kaip samovaras ir palydovas pralaimėjo varžybas skalbyklei bei šaldytuvui
Būties margumynai
Redakcija AIDAI.LT

Moteriškas išradingumas

Žodžiai „išradimas”, „išradimai” mūsų sąmonėje dažniausiai asocijuojasi su išradėjais-vyrais ar mokslininkais-vyrais. Toks požiūris – neobjektyvus ir nešiuolaikiškas, nes dauguma kasdien

Skaitykite toliau..
2025-10-26 Komentarų: 0
Būties margumynai
Redakcija AIDAI.LT

Neįmanomi daiktai

Kalnakasiai, geologai, archeologai, statybininkai ir kiti žmonės, „kasantys“ žemę, kartais randa daiktų, kurie yra ten, kur jų tiesiog neturėtų būti.

Skaitykite toliau..
2025-10-25 Komentarų: 0
Būties margumynai
Redakcija AIDAI.LT

Dviejų puselių paslaptis

Kartais praeitis su mumis kalba ne balsu, o spalvų atspindžiais. Kartais – užuomina, iš užmiršto paveikslo kyšančiu lelijos žiedlapiu.1944-ais Romos architektas

Skaitykite toliau..
2025-10-24 Komentarų: 0
Būties margumynai
Redakcija AIDAI.LT

Pikčiurnos iš džiunglių

Dženglas – Indonezijoje rastas padaras. Jis primena mažą humanoidinę lėlę ir atrodo kaip šiuolaikinis padaras, nes pirmieji pranešimai apie dženglo

Skaitykite toliau..
2025-10-23 Komentarų: 0
Svečiose šalyse
Redakcija AIDAI.LT

Pragaištingi ežerai

Pasaulyje yra šimtai ežerų, su kuriais susijusios paslaptingos istorijos ir neįprasti reiškiniai. Vietinių gyventojų baiminimasis tokių ežerų, turinčių blogą reputaciją,

Skaitykite toliau..
2025-10-22 Komentarų: 0
Žiloje senovėje
Redakcija AIDAI.LT

Atlantidos slėpiniai

Afanasijus Kircheris buvo XVII amžiaus vokiečių eruditas, taip pat vienas mokslininkų, rimtai tyrinėjusių legendą apie Atlantidą. Iš pradžių skeptiškai nusiteikęs,

Skaitykite toliau..
2025-10-21 Komentarų: 0
Scroll to Top

SUSISIEKITE