Archeologai papasakojo apie vaikų darbą bronzos amžiaus kasyklose. Klausimas apie tai, koks buvo vaikystė senovėje, mokslininkų vis dar yra pakankamai mažai ištirtas. Mokslinis leidinys surinko archeologų pasakojimus apie radinius, liudijančius apie vaikų darbą bronzos amžiuje ir netgi, tikėtina, paleolito laikotarpiu. Dar praėjusiame amžiuje, vykdant kasinėjimus Austrijos Halštato druskos kasyklose, buvo rasti vaikų batai ir kepurės, palikti ten maždaug prieš tris tūkstančius metų. Šie drabužiai privertė archeologus atkreipti dėmesį į vaikų darbo naudojimo senovės kasyklose reiškinį, ir iki šiol mokslininkams pavyko surinkti pakankamai įrodymų, kad bronzos amžiaus vaikai tikrai dirbo po žeme kartu su suaugusiaisiais, nors ir atliko specifines užduotis. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Galštate rasti palaikai rodo, kad jau šešerių

Archeologai ir istorikai laužo galvas, spėliodami, kas gi buvo tos slaptingos moterys-mourės, pastačiusios įspūdingus megalitus Portugalijoje. Europoje esama legendų apie paslaptingas moteris, kurios statė akmeninius statinius – dolmenus ir kromlechus. Jų kūrėjos žmonėms suteikė derlingumą ir perteklių, išmokė žemdirbystės ir alaus darymo. Viskas, ko šios moterys prašė mainais, buvo šlakelis pieno.Kituose mituose jos buvo apibūdinamos kaip gyvatės, kurias saugojo jaučiai, jos galėjo prakeikti žmones ir sugėrė saulės energiją. Jos taip pat buvo vaizduojamos kaip gražios pusiau moterys-pusiau gyvatės arba pusiau moterys-pusiau jaučiai, jos saugojo dolmenus, mokėjo bendrauti su mirusiaisiais, audė saulės spindulius ir net buvo laikomos pasaulio kūrėjomis. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Archeologė Hena Lindstriom iš Helsinkio universiteto savo magistro darbe

Agresija ir meilė gyvūnams eina koja kojon. Nes prieš patenkindamas savo instinktą pratęsti giminę, daugumos rūšių patinas turi atlaikyti konkurenciją, kartais žiaurią, su kitais patinais. Karas dėl teritorijos – tai iš esmės siekis tapti stipresniu už kitus, laimėti konkurenciją ir gauti geriausią patelę ar daugiau patelių. Žmogus taip pat yra gyvūnas, todėl nenuostabu, kad žmogaus kultūroje išliko samprata, kad moteris yra ne tik malonumo teikėja, bet ir agresijos priežastis. Iš čia kyla daugybė senovės deivių, kurios yra atsakingos ir už meilę, ir už karą – Mesopotamijos Ištarė (Astarta), germanų Freja, keltų Morgana. Graikai ir romėnai atėmė iš šios figūros karingumą, pavaizduodami ją kaip Afroditę arba Venerą, tačiau jos vyru tapo tas

Priimta manyti, kad kentauras buvo mitologinis padaras, išgalvotas senovės graikų. Jis buvo žmogaus ir arklio hibridas. Turėjo arklio kūną, o vietoj kaklo ir galvos su karčiais virš jo iškilęs žmogaus liemuo. Šis padaras gyveno kalnuotoje ir miškingoje vietovėje. Jis pasižymėjo nevaldomu ir audringu charakteriu. Dalis šių būtybių buvo priešiškos žmonėms, o kita dalis, atvirkščiai, visais atžvilgiais padėdavo žmogui. Iš kur atsirado legendos apie tokias originalias mitologines būtybes? Senovėje Viduržemio jūros regiono gyventojai nemokėjo jodinėti. Jie judėjo kinkiniais. Kinkiniai buvo pagrindinė senovės armijų smogiamoji jėga. Reikia pasakyti, kad taktikos požiūriu kinkinys yra daug efektyvesnis už raitelį. Tačiau tai pernelyg brangus malonumas. Todėl šimtmečių eigoje raitelių daliniai išstūmė kinkinius, traukiamus poros ar