Straipsniai
Edukacija “Smėlio ženklai” Druskininkų miesto muziejuje
Gegužės 18 d. 18 val. kviečiame į kūrybinį ir terapinį nemokamą užsiėmimą – meninės kūrybos įrankis šįkart bus smėlis! Su meno terapijos edukatore Rita Klevinskiene dekoruosime paveiksliukus spalvotu smėliu – ir kartu gvildensime Dzūkijos smėlio ženklus. Vietų kiekis ribotas, reikalinga išankstinė registracija tel. +370 313 51024. Renginys iš projekto „Smėlio ženklai – Dzūkų krašto liudytojai“, kurį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Druskininkų savivaldybė. Druskininkų miesto muziejaus informacija
Petras Bluzma. 1965. Sajanų kalnuose (II)
Pakrančių uolomis. 1965.08.31Vos švintant išėjau medžioti. Per porą valandų eidamas upės intaku aukštyn, nieko nesutikau, tik grįždamas kalno šlaite mačiau maralo patelę. Grįždamas užmečiau meškerę ir sugavau keletą kiršlių, bet labai sušalau., – kalnų viršūnėse matėsi šviežiai iškritęs sniegas. Pavalgę, visi ėmėmės suplyšusių batų taisymu, tad pakilome eiti toliau jau po pietų. Nuėję apie 2-3 km, apsidžiaugėme palikę plaustą, nes tarp stačių skardžių suspausta upė tapo labai srauni, šniokšdama ir putodama ritosi per didžiulius akmenis bei uolas. Vargu ar būtume čia praplaukę neapvirtę ar nesudužę.Netrukus priekyje pasirodė nepraeinamos aukštos uolos, nutarėme perbristi į kitą krantą. Pirmiausia bandė bristi Algis, bet grįžo, – buvo per gilu. Tuomet paėjus truputį žemiau išsirengęs bandžiau
Vytauto Didžiojo karo muziejus ir Lietuvos šaulių sąjunga kviečia paminėti Ukrainos didvyrių pagerbimo dieną
Nuo pat senų laikų Ukraina kovoja su įsibrovėliais. Amžius trunkanti kova už valstybę į tautos istoriją įrašė daugybę laisvės karvedžių, kuriuos ukrainiečiai gerbia ir vertina. Jie ne tik naikino priešą, tačiau padėjo pamatus ir parodė tėvynės meilės pavyzdį ateities kartoms. Paaukoję brangiausią – savo gyvybę, savo šaly yra pagerbiami per Ukrainos didvyrių pagerbimo dieną, vieną svarbiausių valstybės švenčių. Šią dieną prisimenami Kijivo Rusios karžygiai, Zaporižės sičės kazokai ir jų etmonai, Ukrainos liaudies armijos (1917–1921) ir Ukrainos sukilėlių armijos (1942–1960) kariai, nuo 2014-ųjų kare su Rusija žūstantys Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariai bei kiti kritusieji už Ukrainos laisvę. Šią dieną prisimenamas ir pagerbiamas tokių asmenybių kaip Ivanas Mazepa, Simonas Petliura, Stepanas Bandera
Kavarsko skanumynai ir įdomybės
“Tai grįždami atgal, į Kavarsko koldūninę užsukit: ar esat ragavę tų gardžiųjų koldūnų?”, – klusteli siauruko muziejaus siela Raimondas, o aš net susigėstu nuo minties, kad būčiau ir pamiršęs pasilankyti garsiojoje užeigoje, į kurią planavau tikslingai nuvykti, kad galėčiau palyginti koldūniukus su ragautais Viduklėje. Netrunkame apsispręsti, kad po Anykščių įdomybių – joms kurortas tiesiog nusėtas – pavakarosime Kavarsko koldūninėje, o ir žymųjį šaltinį turėsime progą aplankyti. Raimondas netrunka patarti, kad koldūninė įsikūrusi prie bažnyčios, tad niekaip neišeis ją pravažiuoti. Beje, puiku būtų, kad atsirastų išradinga iškaba – kad ir didžiulis ant šakutės pamautas koldūnas – prie J.Tumo-Vaižganto ir Šaltinio gatvių sankryžos Kavarske, šalia kurios ir įsikūrusi žymioji koldūninė, skaičiuojanti jau
Laisvės balsų talkininkai
Tarkim, jūsų atlyginimas nepilni du šimtai, o radijo imtuvas visą šimtinę kainuoja: ar pirktumėte? Sakot, atlyginimas dabar jokie du šimtai, o tūkstantis du šimtai? Tuomet ar atiduotumėt pusę jo už radiją? Tiesa, dabar radiją įpirksi ir už keliasdešimt, o už šimtinę jau visai neblogą aparatą nusipirksi. Mūsų dienomis už išmanųjį dažnas bevelija atiduoti pusę algos, nors vargu ar yra racijos tokiame sprendime… Kodėl gi mūsų tėvai sovietmečiu nedvejodami mokėjo šimtinę už gerą radijo aparatą, juk galėjo už keliasdešimt rubliukų įsigyti nediduką imtuvėlį? Priežastis buvo, ir jos būta labai svarios, tad šįkart leisimės kelionėn į praeitį, kai radijas buvo reikalingas išgirsti laisvės ir tiesos žodį iš anuomet tokių tolimų Vakarų. Išvykos
Sumetėjus jau panelė, bet kokia guvi – tikra “Žarija”!
“Ne vien duona žmogus gyvas” byloja liaudies išmintis, “ne vien valgiais lankytoją prisikviesi” – perfrazuotume mes senąją patarlę. Išties, lankydamiesi garsiajame Šeduvos malūne, buvodami jo praeityje, prisiminėme daugybę protingų sprendimų, lėmusių fantastišką ten veikusios (ir tebeveikiančios) užeigos populiarumą. Šįkart užsuksime Šeduvos malūno kaimynėn, taip pat įsikūrusioje netoliese Panevėžio-Šiaulių kelio, ir pasidomėsim, kuo svečius vilioja ši smuklė. Tiesą sakant, tai ne vien užeiga, o visas laisvalaikio paslaugų kompleksas, kurį ir bandysim apeiti. Rasim laiko ir užkąsti, nes smuklė vaišina tradicinės lietuviškos virtuvės patiekalais, o kainos čia nei kiek neprimena prabangių restoranų lupikiškas. Nei vienas nenorime permokėti, bet jei vienoje ar kitoje užeigoje cipkių kaina skirsis puse euro, tai nesivarginsime ieškoti kitos.
XXI amžiaus brokdariai
Žodis “brokas”, kadaise reiškęs nekokybišką, prastą gaminį, šiandieną pakeistas švelnesniu žodžių dariniu – “prastesnės kokybės”. Berods, imamės prisibijoti apibūdint brokdarius – broko gamintojus – tikruoju vardu. Kaip ten bebūtų, brokdariai iki šiol gyvuoja, už savivaldybių ar valstybės pinigus kurdami patį tikriausią broką. “Pasigrožėti” brokdarių darbeliais galima Vilniuje, Žaliųjų ežerų gatvėje, kur trupa vos prieš pusmetį(!) paklotas asfaltas, ir slenka naujo dviračių tako sankasa – ji niekuo nebuvo sutvirtinta. Belieka klausimėlis, ar mūsų visų pinigėliais brokdariams bus dosniai atseikėta? Jei brokdariai kam reikia pažadėjo ką reikia – tikėtina, jie ir pinigėlius gaus, ir broką paliks neištaisytą. O ką gi garbieji Vilniaus savivaldybės prievaizdai, iki šiol nesiteikę atvykti brokdarių darbelių apžiūrai? Ar
Gegužinis 1993-ųjų snukiadaužis
Prabėgs kelios dienos, ir didžiausio XXI amžiaus karo sukėlėjai vėl žvangins ginklus putininės imperijos sostinėje, prisimindami pergalę prieš kitą blogį – nacius. Net ir prabėgus bemaž aštuoniasdešimčiai metų po Antrojo pasaulinio karo pabaigos, lenda viešumon visiško sovietinių kareivų beširdiškumo ne priešininkų, o savų kariškių atžvilgiu: mūšin varytos alkani ir prastai ginkluoti būriai, o žuvusius nesivarginta skaičiuoti. Didžiuliai nuostoliai grobikiškame kare Ukrainoje nesutrukdys dabartiniams “deržavos” kareivoms žleginti tankų vikšrus ir girtis ginkluotės “gausa”, nes putininė imperija nelabai ir turi kuo daugiau pasigirti. Neskirsim laiką nei sovietų imperijoje švęstai, nei putininėje agresorėje pompastiškai minimai gegužės 9-ajai, o kreipsim žvilgsnius į kitą rusų visuomenės ligą – gegužės 1-osios minėjimus, prieš keliasdešimt metų pradėjusius
Europos muziejų naktis Druskininkų miesto muziejuje ir Galerijoje
Europos muziejų naktis Druskininkų miesto muziejuje ir Galerijoje! Gegužės 18 d. nuo 18:00 iki 23:00 val. Jūsų laukia nemokami, vakarinių šviesų nuspalvinti apsilankymai Muziejuje ir Galerijoje. Druskininkų miesto muziejuje (M. K. Čiurlionio g. 59): Išskirtinis apšvietimas leis patirti linksmą erdvę viloje „Linksma“ ir leistis į nepamirštamą kelionę ekspozicijų ir parodų takais. Šiais metais švenčiame Druskininkų kurorto įkūrimo 230 metų gimtadienį ir žurnalo „Druskininkų šaltinių undinė“ 180 metų sukaktį nuo pirmojo numerio išleidimo. 18:00 val. kviečiame į kūrybinę smėlio edukaciją „Smėlio ženklai“, kurią ves meno terapijos edukatorė Rita Klevinskienė. Edukacinio užsiėmimo metu iš spalvoto smėlio kursime paveikslėlį, gvildensime Dzūkijos smėlio ženklus. Būtina išankstinė registracija tel. +370 313 51024. Renginys iš projekto
“Tawerna Miejska” pavaišins gardžiai
Esu abejomis rankomis “už”, jei galite sau leisti smaguriauti labiausiai turistų apspistose vietose, kad ir Vavelio centre esančiame “Trattoria Wawel” – bus brangiau, nei kitur, tačiau kokia senovės atmosfera! Esu lietuviškai racionalus – visgi mamos giminė kilusi iš Suvalkijos – tad nesirenku brangesnių užeigų, o paeinu kelis šimtus žingsnių nuo turistų traukos objektų, ir pasistiprinu ir skaniau, ir greičiau, ir pigiau. Ir šįsyk pakviesiu jus gardžiai papietauti Krokuvoje, šiek tiek nutolus nuo Vavelio pilies: eisime tolyn nuo senamiesčio, iš kurio ką tik išėjome Grodzka gatvele (joje jau gėrėjomės šv. Andriaus bažnyčia bei šv. apaštalų Petro ir Pauliaus šventove.) Mūsų kelelis pilkas eis Stradomska gatve, kuria paėjėsime šimtą-kitą žingsnių nuo Vavelio
Krokuvos senamiesčio pažiba – švč. Mergelės Marijos bazilika
Nebevardinsiu Krokuvos įžymybes, kurias jau lankėme: įvesite paieškoje žodį “Krokuva”, ir gėrėsitės lankomiausio Lenkijos miesto grožybėmis. Vieną jų niekaip neišeina nepastebėti, mat įsikūrusi pačioje senamiesčio širdyje – šalia Svarbiausio/pagrindinio turgaus (Rynek Glowny, lenk.) aikštės. Stiebdamasi į dangų visus aštuoniasdešimt metrų, gotikinė gražuolė matoma iš daugelio Krokuvos vietų, o priešais ją lenkai įkurdino paminklą visų mūsų mėgstamam Adomui Mickevičiui: antai jis – vakarinės nuotraukos kairiajame krašte. Gėrėtis didžiūne galima ir dieną, ir naktį, viena bėda – lankymas turistams griežtai apribotas, o ir pataikėme laiką, kai didysis bokštas pradėtas restauruoti, tad pakilti į jį neišėjo. Švč. Mergelės Marijos bazilika išskirtinė Krokuvos gražuolių bažnyčių būryje: jei dvyliktą valandą įsijungsite Lenkijos radiją, išgirsite nutrūkstančią
Propagandinis menas sovietmečiu: herojumi paverstas sukriošėlis
Veikėjas senokai pasimiręs – prieš 41-ius metus – ir, rodos, galėtume nebekreipti dėmesį į jau nutolusią praeitį, jei tik šis asmuo nebūtų anuomet ją smarkiai įtakojęs. Nepilnus porą dešimtmečių stovėjęs prie sovietijos šturvalo, ligotas politikierius įstūmė milžinišką imperiją sąstingin ir užaštrino ydų puokštę taip, kad vėlesniems vadukams teliko stebėti lėtą šalių kalėjimo agoniją. Nepraeis nei dešimtis metų po sąstingio puoselėtojo baigties, ir milžinas molio kojomis grius visiems laikams, nugramzdindamas užmarštin ir jį nustekenusio L.Brežnevo darbelius. Tragišką kadaise gerovėje tarpusių Brežnevų šeimos istoriją aptarsime jau netrukus, o šįkart turėsime progą retai kelionei į propagandinio meno brūzgynus, pasidairymui į eilinį tikrovės iškraipymą. Mūsų tyrimo objektu bus ūmųjį Chruščiovą iš sosto išvertusių sąmokslininkų
Automuziejaus perliukai (II)
Pustrečios valandos praleidau senojo transporto apsuptyje, ir šio laiko pasirodė permažai dėl itin vykusiai pasirinktos muziejaus įkūrėjų strategijos. Artimiausiame vilniškio muziejaus konkurente – Rygos automobilizmo muziejuje – eksponatai spiečiasi arti vienas kito, tad neretai užgožia kaimynus. Vilniaus muziejuje tokio įspūdžio nėra, nes įkūrėjų koncepcija traktuoja eksponatus meno – tegul ir techninio – kūriniais, tad kiekvienam jų reikia pakankamos erdvės. Jos Automuziejuje nepasigedau, sekdamas įkūrėjų sumanymą parodyti inžinerinį pasaulio progresą ir transporto technikos evoliuciją. Visgi stebina surinktų eksponatų įvairovė: gali išvysti Nepalo karaliaus gražuolį “Delage”, senojoje dokumentikoje matytą Antano Smetonos “Delauney-Belleville”, legendinio lenktynininko Antano Ilgausko “Harley Davidson”, prikeltą bemaž iš “numirusių” po ilgų metų slėpimo nuo sovietinių kareivų siautėjimo pokariu. Reikia
Petras Bluzma. 1965. Sajanų kalnuose (I)
1965 metų vasarą, kaip ir tris pastaruosius metus, vėl susiruošiau į kalnus. Šį sykį – į Sibire prie Jenisiejaus esančius Vakarų Sajanus. Keliavome keturiese: du neseniai studijas baigę biologai (aš ir mano kursiokas Rimas B.) ir du geografai (Aušra J. bei Algis T.). Algis buvo ir šio žygio sumanytojas bei vadovas. Keliaudami nusigavome į laukines, negyvenamas, sunkiai pasiekiamas ir praeinamas vietas, esančias tarp Chakasijos ir Tuvos. Čia iš tolimų gyvenviečių kartais užklysdavo pavieniai medžiotojai, žvejai, maralo šaknų rinkėjai. Per mėnesio trukmės žygį kalnų taigoje tik du kartus sutikome žmones: grupę arkliais keliaujančių geologų ir prie upės gyvenančią medžiotojų bei žvejų šeimą. Mes čia irgi pasijutome “taigos bastūnais”. Maitinomės daugiausia tuo
Vytauto Didžiojo karo muziejus kviečia paminėti Kengyro lagerio sukilimo 70-metį
Kazachstano stepėse įkurto Kengyro lagerio kalinių sukilimas – vienas iš nedaugelio to laikmečio epizodų, kuomet represijų traiškomi žmonės sukilo prieš sovietinį totalitarizmą. Įkalintieji Kengyre protestavo dėl prižiūrėtojų žiaurumo, reikalavo sušvelninti režimą, pagerinti gyvenimo sąlygas, peržiūrėti bylas, paleisti į laisvę nepilnamečius. Sukilimo metu lageryje kalėjo apie 5500 žmonių, tarp kurių buvo daug politinių kalinių iš Baltijos valstybių ir Vakarų Ukrainos. Priskaičiuojama, kad tuo metu ten kalėjo apie 700 lietuvių. Žeminami, smurtą ir lagerio pareigūnų sadizmą patiriantys 1954 metų gegužės 16 dienos kaliniai sukilo ir iš teritorijos išvarė prižiūrėtojus, sudarė už tvarką atsakingas grupes, lagerio apsaugos būrius, administraciją. Buvo įvesta griežta drausmė, sukilėliai budėjo pamainomis, įsteigė tautinius kalinių komitetus. Jie taip pat
Koncertas Druskininkuose “Rekonstruojant Čiurlionį. Pirmasis Lietuvos Dailės draugijos koncertas”
Koncertas “Rekonstruojant Čiurlionį. Pirmasis Lietuvos Dailės draugijos koncertas” Gegužės 17 d. 19 val. Vilniaus sakralinės muzikos choras „Adoramus“ kartu su choru „Momentum“ klausytojus kviečia į rekonstruotą istorinį M. K. Čiurlionio KONCERTĄ Druskininkuose. Koncerto metu skambės specialiai šiam koncertui muzikologo Charis Efthimiou rekonstruota M. K. Čiurlionio kantatos „De profundis“ versija ir M. K. Čiurlionio išdailintos lietuvių liaudies dainos, kurios apžvelgus archyvinius dokumentus įgavo kiek kitokias, autentiškesnes spalvas. Renginį ves ir skambins pianistas, M. K. Čiurlionio vaikaitis, Rokas Zubovas. Diriguos dr. Imantas Šimkus. 1908 m. gegužės 17 d. M. K. Čiurlionis surengė pirmąjį savo koncertą Vilniuje su choru. Šiuo metu labai mažai yra kam žinoma, kad vienas garsiausių lietuvių kompozitorių ir dailininkų Vilniuje
Muziejų naktį Vytauto Didžiojo karo muziejus kviečia rinktis LAISVĘ
1944 m. vasarą, atslenkant Antrojo pasaulinio karo frontui ir prasidedant antrajai sovietinei Lietuvos okupacijai, drąsūs Lietuvos vyrai ir moterys pasirinko laisvę ir stojo į kovą su gausesniu ir geriau ginkluotu priešu. Karas po karo, 1944–1953 m. partizaninis pasipriešinimas yra vienas iš svarbiausių ir ryškiausių XX a. Lietuvos istorijos pasakojimų. Ir šiandien daugelyje šeimų branginami prisiminimai apie partizanavusius ar partizanams padėjusius tėvus, dėdes, senelius, prosenelius. Daugelis žino didžiųjų kautynių ir bunkerių vietas, mena, kur buvo numesti išniekinti kovotojų kūnai. Partizaninio karo istorija yra tiltas tarp to meto ir dabartinės Lietuvos, todėl klausimas, ar tai vis dar aktualu šiandien, neturėtų kilti. Šiais metais švęsdami Muziejų naktį mes atsigręžiame ir prisimename šiuos 80
Tulpių magija Kauno botanikos sode
Bemaž pusė tūkstančio tulpių rūšių yra Kauno botanikos sode, tad pirmosios pradeda žydėti dar kovo pabaigoje, ir iki pat gegužės pabaigos tęsiasi žydėjimo šventė. Grafo J. Godlevskio laikais suformuotoje Aukštosios Fredos dvaro parke saloje tulpių prisodinta gausiai: didesniame nei devynių arų plote karaliauja net penkiolika grupių tulpių. Kviečiame kartu su mumis apsilankyti Botanikos sode (Ž.Žilibero g. 6, Kaune) ir pasigėrėti žiedų jūra. Visą žydinčių tulpių grožį ir spalvų gamą išvysite apsilankę Kauno botanikos sode.
‘Kukurūzninkas’, prisivadovavęs iki nušalinimo (II)
Uoliai tarnavęs paranojiškam savo šeimininkui, Chruščiovas kurį laiką delsė pasmerkti Stalino asmens kultą: jo nurodymu du šimtai mgėbistų – persivadinusių nkavėdistų – rausėsi archyvuose, ieškodami ir naikindami visus Chruščiovo pasirašytus stalininių represijų dokumentus. 1956-ų pradžioje, praėjus trejiems metams nuo tirono mirties, vykęs kompartijos XX suvažiavimas tapo lūžio tašku destalinizacijos vyksme. Suvažiavimui baigiantis, Chruščiovas uždaram posėdyje naujai išrinktam kompartijos Centro komitetui (CK) perskaitė pranešimą „Apie asmenybės kultą ir jo padarinius“, kuriame pasmerkė Stalino kultą ir atskleidė dalį jo nusikaltimų, pabrėždamas represijas prieš kompartijos veikėjus. Šiuo pranešimu, kurio pagrindiniai teiginiai aptakesne forma pakartoti kompartijos CK plenumo 1956-ų birželį nutarime ir paskelbti sovietų imperijos spaudoje, pradėta komunistinio režimo nežymi liberalizacija (atlydys): baigėsi masinės
Atsukęs veidą jūros vėjams Marsalfornas
Po truputį vakarėjant, smarkiai banguojančia jūra atplaukiame į Gozo salos uostą, ir čia mūsų laukia rebusas: laukti autobuso į Viktoriją, esančią Gozo centre, ir jau iš ten riedėti į nakvynei pasirinktą Marsalforną, laukti gerą valandą tiesioginio 322-o autobuso į tą pakrantės miestuką, ar samdytis taksistą už porą dešimčių eurų. Pasirenkame pastarąjį variantą, nes ima darytis žvarboka, o ir maltiečiai sumastę, kaip apsaugoti gausius turistus nuo taksistų lupikavimo – informacinė lenta uoste aiškiai skelbia kelionių į įvairius Gozo salos miestelius kainas. Geru pavyzdžiu senokai turėtų vadovautis ir Lietuvos miestų turizmo kuratoriai, bet… Pusėtinais Gozo keliais dardame gerą pusvalandį, šiek tiek gailėdami žiauriai Maltoje “drožiamų” automobilių, nes miestų gatvės pakenčiamos, o užmiesčio
REKOMENDUOJAM PRENUMERATORIAM:
Krokuvos senamiesčio pažiba – švč. Mergelės Marijos bazilika
Vavelio kunstkameros lobiai Krokuvoje
Žavingas Jūrmalos perliukas – Kemeriai
Pasivaikščiojimas spalvingoj Vilniaus praeity XX a. pradžioje
Kerinti gražuolė Tatrų papėdėje – Zakopanė
Svečiuose pas Jo Šventenybę: Jono Pauliaus II vardo muziejus Vavelyje
6000 metų menantis miestas-tvirtovė Mdina (I)
Tūkstantis druskinių be druskos Druskininkuose
Vienuolių giesmės po viduramžių Krokuvos skliautais
Svečiuose pas kardinolą Karolį Voitylą
Sukriošėlis, sovietų imperiją griovęs neveiklumu
Japonijos sodų magija Žemaitijos glėbyje
Atogrąžų tankumynai Kopenhagos sodo oranžerijoje
Naujam gyvenimui prikelta Siesikų galiūnė
Angelo pilies Amžinajame mieste slėpiniai
Svečiuose pas Vavelio smaką Krokuvos urvuose
Piotro Mašerovo žūtis: aplaidumo pasekmė ar klastinga žmogžudystė?
Sovietinės imperijos kurpėjų lemtys
Šlovingų pergalių aidai Vavelio skliautuose
Imperatoriškosios Karakalos pirtys
Kelionė užsienin pro geležinę uždangą
Senesnė už Stounhendžą ir Egipto piramides Džgantija
Tūkstantmečio Tynieco vienuolyno žavesys II
Automobilis sovietmečiu – prabanga ir rūpestis
Margas “gazovikų” namo kontingentas amžiaus pabaigoje
Sakralioji Krokuvos viduramžių puošmena
Sovietinių prekeivių turtai iš puvėsių ir apgavysčių
Vieta, kur sovietmečiu galėjai nusipirkti dešrą!
Nuotykiai traukiniuose prieš trisdešimtį metų
Kraugerė hidra, be gailesčio rijusi ir save
Iškalbingos praeities globėja Krokuvos širdyje
Kūčios be Kalėdų, bet su Naujaisiais
Angelo pilis, saugojusi imperatorius ir popiežius
Tūkstantmečio Tynieco vienuolyno žavesys
Viduramžių aidas karalių mieste
Sakralusis Maltos perliukas – Ta’ Pinu bazilika
Kaip samovaras ir palydovas pralaimėjo varžybas skalbyklei bei šaldytuvui
Edukacija “Smėlio ženklai” Druskininkų miesto muziejuje
Gegužės 18 d. 18 val. kviečiame į kūrybinį ir terapinį nemokamą užsiėmimą – meninės kūrybos įrankis šįkart bus smėlis! Su
Petras Bluzma. 1965. Sajanų kalnuose (II)
Pakrančių uolomis. 1965.08.31Vos švintant išėjau medžioti. Per porą valandų eidamas upės intaku aukštyn, nieko nesutikau, tik grįždamas kalno šlaite mačiau maralo
Vytauto Didžiojo karo muziejus ir Lietuvos šaulių sąjunga kviečia paminėti Ukrainos didvyrių pagerbimo dieną
Nuo pat senų laikų Ukraina kovoja su įsibrovėliais. Amžius trunkanti kova už valstybę į tautos istoriją įrašė daugybę laisvės karvedžių,
Kavarsko skanumynai ir įdomybės
“Tai grįždami atgal, į Kavarsko koldūninę užsukit: ar esat ragavę tų gardžiųjų koldūnų?”, – klusteli siauruko muziejaus siela Raimondas, o
Laisvės balsų talkininkai
Tarkim, jūsų atlyginimas nepilni du šimtai, o radijo imtuvas visą šimtinę kainuoja: ar pirktumėte? Sakot, atlyginimas dabar jokie du šimtai,
Sumetėjus jau panelė, bet kokia guvi – tikra “Žarija”!
“Ne vien duona žmogus gyvas” byloja liaudies išmintis, “ne vien valgiais lankytoją prisikviesi” – perfrazuotume mes senąją patarlę. Išties, lankydamiesi
XXI amžiaus brokdariai
Žodis “brokas”, kadaise reiškęs nekokybišką, prastą gaminį, šiandieną pakeistas švelnesniu žodžių dariniu – “prastesnės kokybės”. Berods, imamės prisibijoti apibūdint brokdarius
Gegužinis 1993-ųjų snukiadaužis
Prabėgs kelios dienos, ir didžiausio XXI amžiaus karo sukėlėjai vėl žvangins ginklus putininės imperijos sostinėje, prisimindami pergalę prieš kitą blogį
Europos muziejų naktis Druskininkų miesto muziejuje ir Galerijoje
Europos muziejų naktis Druskininkų miesto muziejuje ir Galerijoje! Gegužės 18 d. nuo 18:00 iki 23:00 val. Jūsų laukia nemokami, vakarinių
“Tawerna Miejska” pavaišins gardžiai
Esu abejomis rankomis “už”, jei galite sau leisti smaguriauti labiausiai turistų apspistose vietose, kad ir Vavelio centre esančiame “Trattoria Wawel”
Krokuvos senamiesčio pažiba – švč. Mergelės Marijos bazilika
Nebevardinsiu Krokuvos įžymybes, kurias jau lankėme: įvesite paieškoje žodį “Krokuva”, ir gėrėsitės lankomiausio Lenkijos miesto grožybėmis. Vieną jų niekaip neišeina
Propagandinis menas sovietmečiu: herojumi paverstas sukriošėlis
Veikėjas senokai pasimiręs – prieš 41-ius metus – ir, rodos, galėtume nebekreipti dėmesį į jau nutolusią praeitį, jei tik šis
Automuziejaus perliukai (II)
Pustrečios valandos praleidau senojo transporto apsuptyje, ir šio laiko pasirodė permažai dėl itin vykusiai pasirinktos muziejaus įkūrėjų strategijos. Artimiausiame vilniškio
Petras Bluzma. 1965. Sajanų kalnuose (I)
1965 metų vasarą, kaip ir tris pastaruosius metus, vėl susiruošiau į kalnus. Šį sykį – į Sibire prie Jenisiejaus esančius
Vytauto Didžiojo karo muziejus kviečia paminėti Kengyro lagerio sukilimo 70-metį
Kazachstano stepėse įkurto Kengyro lagerio kalinių sukilimas – vienas iš nedaugelio to laikmečio epizodų, kuomet represijų traiškomi žmonės sukilo prieš
Koncertas Druskininkuose “Rekonstruojant Čiurlionį. Pirmasis Lietuvos Dailės draugijos koncertas”
Koncertas “Rekonstruojant Čiurlionį. Pirmasis Lietuvos Dailės draugijos koncertas” Gegužės 17 d. 19 val. Vilniaus sakralinės muzikos choras „Adoramus“ kartu su choru
Muziejų naktį Vytauto Didžiojo karo muziejus kviečia rinktis LAISVĘ
1944 m. vasarą, atslenkant Antrojo pasaulinio karo frontui ir prasidedant antrajai sovietinei Lietuvos okupacijai, drąsūs Lietuvos vyrai ir moterys pasirinko
Tulpių magija Kauno botanikos sode
Bemaž pusė tūkstančio tulpių rūšių yra Kauno botanikos sode, tad pirmosios pradeda žydėti dar kovo pabaigoje, ir iki pat gegužės
‘Kukurūzninkas’, prisivadovavęs iki nušalinimo (II)
Uoliai tarnavęs paranojiškam savo šeimininkui, Chruščiovas kurį laiką delsė pasmerkti Stalino asmens kultą: jo nurodymu du šimtai mgėbistų – persivadinusių
Atsukęs veidą jūros vėjams Marsalfornas
Po truputį vakarėjant, smarkiai banguojančia jūra atplaukiame į Gozo salos uostą, ir čia mūsų laukia rebusas: laukti autobuso į Viktoriją,
You must be logged in to post a comment.