Straipsniai
Meilės alėjos senbuvė “Vaidilutė”
Nedaugžodžiausiu apie palangiškį Botanikos sodą, kuriame visi esame daugsyk buvę, o paporysiu apie jo kaimynę – fantastiško populiarumo susilaukusią “Vaidilutę”. Tiesa, šiandieną jos statusas pakitęs, o ir originalus pastatas supleškėjo dar sovietmečiu, bet buvo atstatytas. Pirmojo – originalaus – pastato autorius yra vienas garsiausių Lietuvos architektų, kurio dėka galime grožėtis sumaniai priderintais istoriniam Klaipėdos veidui šiuolaikiniais pastatais, darniai pratęsusiais šimtametes uostamiesčio architektūrines tendencijas. Nors mūsų kelionės praeitin objektu yra meistriškai tarp paplūdimio bei Botanikos parko įterpta “Vaidilutė”, pirma prisiminkime vieno lietuviškosios architektūros korifėjų biografiją. Architektas Alfredas Gytis Tiškus (1934-2008) – vienas iškiliausių uostamiesčio architektų, jam priskiriamas Klaipėdos – raudonų plytų miesto – sumanymas. Idėją architektas nuosekliai puoselėjo viso savo darbo
Žavioji Viktorija saulės ir vėjo glostomoje Gozo saloje
Nors Maltos negailintis vėjas pūtė it pamišęs, nuo Citadelės sienų sužavėti dairėmės į Gozo salos centre įsikūrusią Viktoriją (Victoria, maltiečių dar vadinama Rabat). Smagu, kad jau keliavote kartu su mumis į kelias Gozo įžymybes: Ta’ Pinu baziliką, Ta Kota malūną, priešistorinę Džgantijos šventyklą ir Citadelę, iš kurios dabar dairomės. Atėjo laikas siaura ir stačia gatvele leistis į Viktorijos centrą, pirma išgėrus kavos gatvelės pašonėje prigludusioje kavinukėje. Prisėdę prie staliuko lauke, nustebę stebėjome turistinį traukinuką, gana žvaliai besileidžiantį nuo Citadelės link Nepriklausomybės aikštės – gatvelė stati, oi kokia stati! Bet pirma darsyk pasidairykim iš Citadelės į Viktoriją, gaudžiant sekmadienio pamaldų varpams. https://videos.files.wordpress.com/t5eDkUpZ/victoria-gozo-malta-202304.mp4 Maltoje, Gozo salos centre įsikūrusi Viktorija atrodo žaviai saulėtą
Vaikštom spalvingoj Vilniaus praeity su poručiku Ledovskiu ir feldfebeliu von Lendenu
Senokai nebuvome pasikvietę iš nebūties mūsų talkininkus pasivaikščiojimuose po Vilniaus praeitį, tad jie net ir sunerimo šiek tiek: gal jau nebebus mums reikalingi? Paraminau abudu, ir XX amžiaus pradžios kariūnai vėl žvaliai atlinguoja, pūsdami tirštą tabako dūmą. Rūkymas labai žalingas, tad pats senai atsisveikinau su vakarine cigarete, bet poručikui ir feldfebeliui sunkoka atprasti, juolab XX amžiaus pradžioje dažnas smaginosi tabaku. Na, pasiprašysim, kad bent jau mūsiškės iškylos metu jie nepapsėtų šalia, kad Vilniaus vaizdai nebūtų gožiami tirštų dūmų. Pasivaikščiojimas praeityje šįkart bus atraktyvus, nes dairysimės ne į juodai-baltas, o spalvotas Vilniaus panoramas. Praeities leidėjai maloniai pasirūpino “paspalvinti” sostinę, tad ir kalba su Ledovskiu bei von Lendenu megsis sparčiau, juk jie
Kerinti gražuolė Tatrų papėdėje – Zakopanė
Poros valandų kelias iš Krokuvos į kurortinę Zakopanę neprailgo: išpuoselėti lenkų darželiai, palei kelią pūpsantys dailūs namai, o svarbiausia – ant aukštų atramų virš miestelių tiesiama magistralė sužavėjo ilgam. Lenkų kelininkai triūsia išsijuosę visoje šalyje, tad sulyginimas Lietuva-Lenkija jau senokai pasikeitęs lenkų naudai, ir, berods, pasivyti jų neišeis. Jei prieš porą dešimtmečių galėjom pasigirti sovietmečiu nutiestomis magistralėmis, o Lenkijos kelininkai tik bandė įsibėgėti, tai šiandieną mūsiškiai keliai nudrengti, tiltai ir viadukai suvargę, o besaikio godumo liudininkės – kelininkų pilaitės vešliose pamiškėse bei paežerėse – ir yra liudininkės nuosmukio priežasčių. Metam į šoną lietuviškų vieškelių slogutį, ir grįžtam į Tatrų kalnyno papėdėje nusidriekusią Zakopanę, nes mūsiškis autobusas – važiuoja bemaž valanda
Tūkstantis druskinių be druskos Druskininkuose
Mano sudėliotas kalambūras šiek tiek apgaulingas, nes tikroji druskinių armija pusantro sykio gausesnė – jos gretose net 1550 kariūnių. Taip jau gyvenime būna ar pasitaiko, kad daugybę kartų buvęs Druskininkuose, taip ir neaplankai šio kurorto muziejų, įsikūrusį žavioje viloje “Linksma”. Visgi šįsyk nutarėme neapsigėdinti, ir sekmadienio pavakarę užsukom muziejun: bilietai tik penkis euriukus kainuoja, o pažiūrėti tikrai yra ką ir pagrindinėje ekspozicijoje. Paprotinęs mus kyburiuotis laiptais viršun – tai nebuvo lengva, nes daugsyk galėjau nusibalnoti kaktą – į nedideliame kambaryje įsikūrusią unikalią ir žavią ekspoziciją “Tūkstantis druskinių”, žavinčią lankytojus jau ne vienus metus. Akys raibo nuo ne tik lietuviškų (atradau ir mūsų namuose buvusią “Dailės” kombinato gamybos medinę gražuolę) ar
Kur sovietmečiu nebūta sovietmečio: stilingieji Kauno restoranai (III)
Velykos – gerokai ramesnė nei Kalėdos šventė, tačiau neturime save jau taip varžyti, kad nenukeliautume į kauniškius restoranus bei kavines, bent jau praeityje. Mūsų ankstesnės iškylos susilaukė rekordinio susidomėjimo – nors, prisipažinsiu, kad (kol kas) populiariausia yra apybraiža apie šviesios atminties “Merkurijų” – tad tikiuosi gausaus jūsų dalyvavimo ir šįkart. Kaip ir praėjusiais kartais, atmintį pamiklinsim savotiškos “viktorinos” būdu – jus intriguoti man ir lengva, ir savitai įdomu, nes kauniškių užeigų gausa bei įvairovė gali lengvai paklaidinti ir priversti susipainioti. Kiek atmintis leis, stengsimės nebegrįžti į jau lankytas vietas, o jei ir dirstelėsim į kurios vidų, tai kitu kampu ir kitu interesu. Malonūs skaitytojai man atleis, jei, kaip ir apybraižose
„Egle“, mano sese, mudviejų dalia – džiaugtis laime dviese ir…“ (II)
Neveidmainiausiu, ir tiesmukai prisipažinsiu, kad tikėjausi susidomėjimo pirmąja apybraižos apie druskininkiškę “Eglę” dalimi, tad džiaugiuosi, kad taip ir nutiko. Vadinasi, ne veltui dirbam, tad laikas žvilgterėti į solidžiąją sanatoriją kitu rakursu, ir šįkart jame bus vienas-kitas kartesnis žodis egliečiams. Pasibuvimą pušynų apsuptoje “Eglėje” pradėsim nuo…baimės, o gal tikriau – abejingumo, prisibijojimo, nežinojimo? Nesyk, bendraudamas su senokai pastatytų objektų ar įrengtų interjerų savininkais, pajutau panišką baimę prisipažinti, jog tai yra sovietinio laikmečio reliktai. Susidaro įspūdis, kad pusę amžiaus Lietuvą kūrė vien kompartijos funkcionieriai ar sovietiniai kareivos, padedant kagėbistams. Apie sovietmečio ydas jau esu parašęs keliolika apybraižų, rašysiu dar ir dar, tačiau ne tam, kad galutinai sujuodinčiau tą sunkų Lietuvai periodą, o
Telšiuose, kartu su visa Lietuva, iškelta NATO 20-mečio vėliava
Šių metų kovo 29-a diena neabejotinai yra ypatinga Lietuvos istorijoje. Šią dieną mes minime mūsų šalies įstojimo į Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją (NATO) 20 metų sukaktį. Tai diena, kai Lietuva tapo tvirtu ir nepaprastai svarbiu tarptautinio saugumo sąjungos nariu. Telšių Turgaus aikštėje skambant Lietuvos ir NATO himnams šią šventinę dieną į dangų iškeltos Lietuvos ir NATO vėliavos. Renginį vedė Telšių kultūros centro režisierė Alina Gintalienė. Telšių rajono savivaldybės vicemerė Agnė Jakavičiūtė Miliauskienė kreipėsi į susirinkusius žmones, pabrėždama, kad šiandieniniai įvykiai yra ypatingai reikšmingi. Ji priminė apie mūsų šalies saugumą ir atsakomybę, kurią turi kiekvienas iš mūsų. NATO švenčia 20 metų partnerystės, solidarumo ir draugystės su Lietuva jubiliejų. Tai diena, kai mes
Vingio praeities aidai (II)
Esame jau gerokai klaidžioję Vilniaus aikščių praeity, domėjomės ir istorija Botanikos bei Jaunimo sodų, šiandieną tapusių Bernardinų sodu. Visgi, lyginant aikščių ir žaliųjų erdvių – sodų, parkų, skverų – virsmus, aiškiai matome intensyvesnius pokyčius būtent rekreacinėse plotmėse. Neatsitiktinai ir Vingio parkas stebina gausa permainų ir įvykių, nutikusių vos per keliasdešimt metų, kai jam buvo lemta tapti populiariausia vilniečių poilsio vieta. Tęsdami kelionę į Vingio praeitį, dirstelėsim į dar kelis margus parko veidus, išmargintus įstabiais įvykiais ir susidomėjimo gausa. Komikai, dėl vieno pokšto dingę iš ekranų Ukrainiečių komikai-satyrikai Jefimas Beriozinas ir Jurijus Timošenko – Štepselis ir Tarapunka – buvo beprotiškai populiarūs septintajame dešimtmetyje, jų pasirodymuose visados būdavo anšlagas, dažnai rodydavo sovietinė
Svečiuose pas Jo Šventenybę: Jono Pauliaus II vardo muziejus Vavelyje
Manosios kuklios lenkų kalbos žinios, ir dar kuklesni komunikavimo sugebėjimai atsipirko su kaupu, tad Krokuvoje sugebėjau šiek-tiek susikalbėti lenkiškai muziejuose ir kavinėse buvo įvertintos ypač palankiai, o su jaunimu mikliai susišnekėjom angliškai. Pora šnairesnių žvilgsnių į lietuvaičius šmėkštelėjo tik vyresniosios lenkų kartos akyse, bet sugebėjau pavaizduoti jų nepastebėjęs. Puikiai sekėsi ir Vavelio kasose, kur lankytinų objektų tiek daug, kad būtina pasitarti su komunikabiliomis kasininkėmis. Rugpjūčio mėnesį minios turistų šturmuoja bemaž dvidešimtį karališkosios pilies įdomybių, ir kiekvienai reikia turėti bilietuką, o štai popiežiaus Jono Pauliaus antrojo muziejun, esančiam tiesiai prieš įėjimą į Vavelio katedrą, jokio bilieto nereikia, nors objektas tikrai vertas pagyrų. Apskritai, lenkai pavyzdiniai stengiasi puoselėti popiežiaus-lenko atminimą, ar tai
Vingio praeities aidai (I)
Ši nuotrauka daryta ne Vingio parko pakraštyje, tačiau gana neblogai perteikia emocijas, kurias sukeldavo atrakcionas “Siurprizas”, daugumos vadintas “centrifuga”. Lažinuosi, kad dauguma nesate ne tik buvoję tokiame, vargu ar net matėte sovietmečio raritetą, kadaise lydėtą garsių šūksnių ir net spiegimo vargdienių, prisišaukusių sau galvos skausmą nuo pašėlusio sukimosi “centrifugoje”. Dievui davus fantastiškus orus – beje, nustebau sužinojęs, kad panašių, pasirodo, būta mano gimimo metais, praėjus vos mėnesiui nuo mano atėjimo į svietą – norėčiau pasikviesti jus į vilniškį Vingio parką, kuriam nuo mažumos jaučiu sentimentus. Vaikštinėsime po Vingio praeitį įvairiais laikmečiais, tad aprangos stilių šįkart negalėsiu patarti… Vingio liūtas, saugojęs amžinąjį poilsį Ramiai snaudžiantį žvėrių valdovą šiandieną užtiksite prigulusį Vingio
6000 metų menantis miestas-tvirtovė Mdina (I). Grožimės panoramomis ir smaguriaujam
Šaunuoliai, tikri šaunuoliai jūs! Privalau pagirti visus, mikliai prisiminusius, kad seniausioje Maltos gyvenvietėje Mdinoje jau pabuvojome, kai lankėmės Mdinos požemiuose įsikūrusiame Bausmių muziejuje. Tiesa, šįkart mūsiškis pasibuvimas nebus toks baugus, nes užsuksim gardžiai papietauti į jaukų Mdinos restoranėlį, tyliai-ramiai išslinksime į jo terasą ir grožėsimės kvapą gniaužiančiomis panoramomis. Kaipmat susipažinsime su paslaugia ir mitria ukrainiete padavėja, Maltoje apsistojusia dar anksčiau, nei Ukrainon atsinešdino niekieno nekviesti “sveteliai” iš liliputino imperijos užkaborių. Tačiau kelionę į Viduržemio jūros apglėbtos Maltos senąją Mdiną pradėsime nuo lakoniškos istorinės apžvalgėlės, kad suvoktume šios senovinės gyvenvietės žavesio šaknis. Taigi, Mdina sena, kaip ir dažna Maltoje esanti šventykla, kad ir mūsų jau lankyta Džgantija – pirmieji gyventojai šioje vietoje
„Egle“, mano sese, mudviejų dalia – džiaugtis laime dviese ir…“ (I)
Kai esi „barbė-devyndarbė“ – o dauguma kultūrinių projektų sumanytojų būtent tokiais ir yra – tenka nuolat derinti naudingą su maloniu, tad ir šįkart stengiausi maksimaliai pasinaudoti poilsinės kelionės galimybėmis. Kiekvienas apsilankymas Druskininkuose yra mielas, kai matai kurortą nuolat gražinantis, gali atmintyje palyginti kokių trisdešimties metų senumo vaizdus su dabartimi. Visgi, pastarojoje kelionėje tikėjausi didesnės intrigos, ir neapsigavau, nes ne tik svekaitėlę palopiau ir valgiau „kaip tūzas“, bet išvydau fantastiškus lietuvių menininkų kūrinius, stebuklingai išsaugotus toliaregių šeimininkų. Tai, kad buvome apsistoję ne Druskininkų centre, o nuošalesnėje aplinkoje, pušynų apsuptyje, išėjo tik į naudą, nes kurortas jau atgyja motociklų riaumojimu. Rodos, teks merui ir jo komandai rimtai pamąstyti, ar poilsis gydomajame kurorte
Kęstutis Morkūnas. Įmintos baltų tūkstantmečio mįslės
Pitėjas Masilietis (sen. gr. Πυθέας; gyveno IV a. pr. m. e.) – senovės graikų geografas, keliautojas, astronomas bei matematikas, kilęs iš Graikijos kolonijos Masilėjos (dabartinio Marselio). Maždaug 325 m. pr. m. e. atliko tiriamąją ekspediciją į šiaurės vakarų Europą ir visą tai aprašė, deja, neišlikusiame pranešime Apie Okeaną (Περὶ τοῦ Ὠκεανοῦ). Iš karto galima pasakyti, kad Pitėjo vadinamoji Šiaurės Okeano įlanka gali būti Baltijos jūra, ir tuo nereikėtų labai stebėtis. Žodžiu Aestuarium “delta, upės žiotys; salpa, įlanka” romėnai vadino deltą, upės žiotis ir marias, vandenyno ar jūros įlanką, dažniausiai atskirtą neriją. Nors bendraamžiai jo pranešime matė pramanytų dalykų, bet išsamūs tyrinėjimai naujaisiais laikais daugeliu atvejų Pitėjo informaciją patvirtino. Informacija apie Pitėjo
Vilniuje paminėtos masinių gyventojų trėmimų ,,Priboj” (liet. ,,Bangų mūša”) 75-osios metinės
Vilniuje paminėtos masinių gyventojų trėmimų ,,Priboj“ (liet.„Bangų mūša“) 75-osios metinės Kovo 27 d. Vilniuje, prie paminklo sovietinės okupacinės aukoms atminti, vyko vienos masiškiausios 1949 m. kovo 25-28 d. gyventojų trėmimo operacijos „Priboj“ (liet.„ Bangų mūša“) 75-ųjų metinių minėjimas. Vidurdienį, Vilniuje, minint 1949 metų gyventojų trėmimų 75-metį, buvo aukojamos šv. Mišios Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje. Renginį organizavo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Vilniaus skyrius kartu su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru. Pažymint šią liūdną sukaktį, buvo sugiedotas Lietuvos himnas, padėtos gėlės ir uždegtos žvakutės. „Vienas svarbesnių mūsų istorinei sąmonei XX a. vidurio įvykių – 1949-ųjų trėmimai. Lietuva anuomet ėjo Antrojo pasaulinio karo metu prasidėjusiu jos kovos
Telšių kultūros centras kviečia į balandžio mėnesio renginius
Data Laikas Renginys Vieta Rengėjas 06 ŠEŠTADIENIS 18.00 val. Atlikėjos Austėjos koncertas Telšių kultūros centras Telšių kultūros centras 07 SEKMADIENIS 13.00 val. Atvelykio šventė „Rėid margs kiaušinielis“ Katedros aikštė Telšių kultūros centras 07 SEKMADIENIS 16.00 val. Spektaklis „Laimė yra lapė“ Telšių kultūros centras Telšių kultūros centras 09 ANTRADIENIS 15.00 val. Susitikimas su parodos autoriais, Angele ir Vytautu Raukčiais. Telšių kultūros centro ekspozicijų salėje Telšių kultūros centras 10 TREČIADIENIS 2024 04 10 – 2024 04 26 Konkurso „Sidabro vainikėlis” regioninio rato paroda-konkursas Telšių kultūros centro ekspozicijų salė Telšių kultūros centras 10 TREČIADIENIS 18.00 val. Igorio Jarmolenka koncertas Telšių kultūros centras Telšių kultūros centras 11 KETVIRTADIENIS 18.30 val. Valstybinio Šiaulių dramos teatro
Vytauto Didžiojo karo muziejuje – knygos apie Nepriklausomybės kovas Kaišiadorių krašte pristatymas
Vytauto Didžiojo karo muziejuje istorikas Olijardas Lukoševičius balandžio 4 d., 16 val., pristatys savo naująją knygą „Kovose dėl Nepriklausomybės. Kaišiadorių regionas 1918-1923 m.”. Ši knyga siūlo mūsų gana naują žvilgsnį į tarpukario nepriklausomos Lietuvos valstybės ir visuomenės formavimosi istoriją. Jos dėmesio centre – Kaišiadorių (Trakų) apskrityje ir aplinkiniame regione vykę valstybingumo kūrimo procesai. Ji kelia esminį klausimą: kaip užsitęsusių karų sąlygomis buvo kuriamas Lietuvos valstybingumas toli nuo politinės galios centrų? Jos veikėjai – daugybė šiame krašte gyvenusių ir veikusių žmonių: nuo vietos ūkininkų, prekeivių ir kunigų iki savivaldos darbuotojų, karo komendantų ir kareivių. Knygoje, paremtoje gausia ir mažai žinoma archyvų medžiaga, atskleidžiami sudėtingi ir dažnai prieštaringi valstybės ir modernios lietuviškos
Saulėtojo Sakartvelo praeities aidai
Jums dar nepasimiršo mūsiškiai vojažai šiųmetėje Knygų mugėje? Kaip gi jie pasimirš, jei tokią galybę puikių leidinių galėjome išvysti, leidyklų išradingumu pasigėrėti! O aš prisimenu kitokią knygų mugę – gerokai kuklesnę nei šiemet vykusi. Būdamas dar tik ketvirtokas – taigi buvau dešimtmetis vaikiščias – išprašiau tėvus nusivežti į Jaunimo sodą (taip anuomet vadintas Bernardinų/Sereikiškių sodas). Ne tik pačiuožinėjau nuo visuomet vaikų apspisto dramblio, bet ir ten vykusion Knygų mugėn įsisukau, nes nuo pat vaikystės buvau tikras knygius. Tuomet ir įkalbinau tėvus nupirkti “Keturis brolius” – vieną pirmųjų serijos “Pasaulio pasakos” knygų, skirtą gruzinų – taip sovietmečiu vadinti kartvelai – tautosakai. Užbūrė baugštokos pasakos apie divus – mūsiškių nelabųjų kaukazietiškus giminaičius,
Paulius Juzys. Palaimingas, bet pavojingas snaudulys
Krašto apsaugos ministrai keičiasi, iki rinkimų likus pusmečiui. Ar naujasis vadas lems, kad imtume esminiai kitaip tvarkytis? Nekviestų svečių sutikimui ir toliau rengsime šauktinius ir rezervistus? Lauksime keletą metų, kol bus pagaminta pora dešimčių tankų? Kviesimės vokiečių brigadą, kuri galbūt atsiras Lietuvoje n-tais metais? O gal melsimės NATO sutarties 5-ojo straipsnio galiai, kuri niekada nebuvo patikrinta? Rodos, pradedame rengtis ne nuo to galo, o nuo kelnėse slepiamo “galo”. Antai, vienas užgautas jaunikaitis kviečia draugus patalkinti jam muštynėse, atsikeršijant užgavusiajam. Draugai nelabai noriai, bet sutinka padėti, bent jau dėl vaizdo sudarydami grėsmingos draugijos vaizdą. Tik kumščiais mosuoti jie nelabai likę, nes valią, drąsą ir jėgą rodyti pirmiausia turi tas užgautasis. Šiandieną atrodome
Ratuotas draugas, brangesnis nei būstas, mielesnis nei pačiutė
Ankstesnių mano pasakojimų herojus Klemensas jau padėjo mums šiek tiek susipažinti su automobilisto godomis sovietmečiu. Galbūt dažnas nusistebėjote sužinoję, kiek įvairiausių rūpesčių prisikviesdavo anuomet pilietis, po ilgų taupymo metų įsigijęs automobilį, neretai virsdavusį galvos skausmu. Šiandieną seną kledarą galima nusipirkti už vidutinį mėnesio atlyginimą, tiesa, tai bus labiau problemų, o ne transporto priemonės, įsigijimas. Kadaise doras darbuotojas, gaudavęs neblogą aniems laikams poros ar net trijų šimtų rublių algą, turėjo gerus penkerius metus “dėti į kojinę” ir atsisakyti visų gyvenimiškų malonumų, norėdamas iš prisigrūdusio visuomeninio transporto persėsti prie ratuoto draugo vairo. Klemenso dėka priminiau jums, kiek tekdavo supilti už LADA “pirmuką”, o kiek gi reikėdavo atseikėti už kitus lengvuosius automobilius, kokių
REKOMENDUOJAM PRENUMERATORIAM:
Krokuvos senamiesčio pažiba – švč. Mergelės Marijos bazilika
Vavelio kunstkameros lobiai Krokuvoje
Žavingas Jūrmalos perliukas – Kemeriai
Pasivaikščiojimas spalvingoj Vilniaus praeity XX a. pradžioje
Kerinti gražuolė Tatrų papėdėje – Zakopanė
Svečiuose pas Jo Šventenybę: Jono Pauliaus II vardo muziejus Vavelyje
6000 metų menantis miestas-tvirtovė Mdina (I)
Tūkstantis druskinių be druskos Druskininkuose
Vienuolių giesmės po viduramžių Krokuvos skliautais
Svečiuose pas kardinolą Karolį Voitylą
Sukriošėlis, sovietų imperiją griovęs neveiklumu
Japonijos sodų magija Žemaitijos glėbyje
Atogrąžų tankumynai Kopenhagos sodo oranžerijoje
Naujam gyvenimui prikelta Siesikų galiūnė
Angelo pilies Amžinajame mieste slėpiniai
Svečiuose pas Vavelio smaką Krokuvos urvuose
Piotro Mašerovo žūtis: aplaidumo pasekmė ar klastinga žmogžudystė?
Sovietinės imperijos kurpėjų lemtys
Šlovingų pergalių aidai Vavelio skliautuose
Imperatoriškosios Karakalos pirtys
Kelionė užsienin pro geležinę uždangą
Senesnė už Stounhendžą ir Egipto piramides Džgantija
Tūkstantmečio Tynieco vienuolyno žavesys II
Automobilis sovietmečiu – prabanga ir rūpestis
Margas “gazovikų” namo kontingentas amžiaus pabaigoje
Sakralioji Krokuvos viduramžių puošmena
Sovietinių prekeivių turtai iš puvėsių ir apgavysčių
Vieta, kur sovietmečiu galėjai nusipirkti dešrą!
Nuotykiai traukiniuose prieš trisdešimtį metų
Kraugerė hidra, be gailesčio rijusi ir save
Iškalbingos praeities globėja Krokuvos širdyje
Kūčios be Kalėdų, bet su Naujaisiais
Angelo pilis, saugojusi imperatorius ir popiežius
Tūkstantmečio Tynieco vienuolyno žavesys
Viduramžių aidas karalių mieste
Sakralusis Maltos perliukas – Ta’ Pinu bazilika
Kaip samovaras ir palydovas pralaimėjo varžybas skalbyklei bei šaldytuvui
Meilės alėjos senbuvė “Vaidilutė”
Nedaugžodžiausiu apie palangiškį Botanikos sodą, kuriame visi esame daugsyk buvę, o paporysiu apie jo kaimynę – fantastiško populiarumo susilaukusią “Vaidilutę”.
Žavioji Viktorija saulės ir vėjo glostomoje Gozo saloje
Nors Maltos negailintis vėjas pūtė it pamišęs, nuo Citadelės sienų sužavėti dairėmės į Gozo salos centre įsikūrusią Viktoriją (Victoria, maltiečių
Vaikštom spalvingoj Vilniaus praeity su poručiku Ledovskiu ir feldfebeliu von Lendenu
Senokai nebuvome pasikvietę iš nebūties mūsų talkininkus pasivaikščiojimuose po Vilniaus praeitį, tad jie net ir sunerimo šiek tiek: gal jau
Kerinti gražuolė Tatrų papėdėje – Zakopanė
Poros valandų kelias iš Krokuvos į kurortinę Zakopanę neprailgo: išpuoselėti lenkų darželiai, palei kelią pūpsantys dailūs namai, o svarbiausia –
Tūkstantis druskinių be druskos Druskininkuose
Mano sudėliotas kalambūras šiek tiek apgaulingas, nes tikroji druskinių armija pusantro sykio gausesnė – jos gretose net 1550 kariūnių. Taip
Kur sovietmečiu nebūta sovietmečio: stilingieji Kauno restoranai (III)
Velykos – gerokai ramesnė nei Kalėdos šventė, tačiau neturime save jau taip varžyti, kad nenukeliautume į kauniškius restoranus bei kavines,
„Egle“, mano sese, mudviejų dalia – džiaugtis laime dviese ir…“ (II)
Neveidmainiausiu, ir tiesmukai prisipažinsiu, kad tikėjausi susidomėjimo pirmąja apybraižos apie druskininkiškę “Eglę” dalimi, tad džiaugiuosi, kad taip ir nutiko. Vadinasi,
Telšiuose, kartu su visa Lietuva, iškelta NATO 20-mečio vėliava
Šių metų kovo 29-a diena neabejotinai yra ypatinga Lietuvos istorijoje. Šią dieną mes minime mūsų šalies įstojimo į Šiaurės Atlanto
Vingio praeities aidai (II)
Esame jau gerokai klaidžioję Vilniaus aikščių praeity, domėjomės ir istorija Botanikos bei Jaunimo sodų, šiandieną tapusių Bernardinų sodu. Visgi, lyginant
Svečiuose pas Jo Šventenybę: Jono Pauliaus II vardo muziejus Vavelyje
Manosios kuklios lenkų kalbos žinios, ir dar kuklesni komunikavimo sugebėjimai atsipirko su kaupu, tad Krokuvoje sugebėjau šiek-tiek susikalbėti lenkiškai muziejuose
Vingio praeities aidai (I)
Ši nuotrauka daryta ne Vingio parko pakraštyje, tačiau gana neblogai perteikia emocijas, kurias sukeldavo atrakcionas “Siurprizas”, daugumos vadintas “centrifuga”. Lažinuosi,
6000 metų menantis miestas-tvirtovė Mdina (I). Grožimės panoramomis ir smaguriaujam
Šaunuoliai, tikri šaunuoliai jūs! Privalau pagirti visus, mikliai prisiminusius, kad seniausioje Maltos gyvenvietėje Mdinoje jau pabuvojome, kai lankėmės Mdinos požemiuose
„Egle“, mano sese, mudviejų dalia – džiaugtis laime dviese ir…“ (I)
Kai esi „barbė-devyndarbė“ – o dauguma kultūrinių projektų sumanytojų būtent tokiais ir yra – tenka nuolat derinti naudingą su maloniu,
Kęstutis Morkūnas. Įmintos baltų tūkstantmečio mįslės
Pitėjas Masilietis (sen. gr. Πυθέας; gyveno IV a. pr. m. e.) – senovės graikų geografas, keliautojas, astronomas bei matematikas, kilęs
Vilniuje paminėtos masinių gyventojų trėmimų ,,Priboj” (liet. ,,Bangų mūša”) 75-osios metinės
Vilniuje paminėtos masinių gyventojų trėmimų ,,Priboj“ (liet.„Bangų mūša“) 75-osios metinės Kovo 27 d. Vilniuje, prie paminklo sovietinės okupacinės aukoms atminti,
Telšių kultūros centras kviečia į balandžio mėnesio renginius
Data Laikas Renginys Vieta Rengėjas 06 ŠEŠTADIENIS 18.00 val. Atlikėjos Austėjos koncertas Telšių kultūros centras Telšių kultūros centras 07 SEKMADIENIS
Vytauto Didžiojo karo muziejuje – knygos apie Nepriklausomybės kovas Kaišiadorių krašte pristatymas
Vytauto Didžiojo karo muziejuje istorikas Olijardas Lukoševičius balandžio 4 d., 16 val., pristatys savo naująją knygą „Kovose dėl Nepriklausomybės. Kaišiadorių
Saulėtojo Sakartvelo praeities aidai
Jums dar nepasimiršo mūsiškiai vojažai šiųmetėje Knygų mugėje? Kaip gi jie pasimirš, jei tokią galybę puikių leidinių galėjome išvysti, leidyklų
Paulius Juzys. Palaimingas, bet pavojingas snaudulys
Krašto apsaugos ministrai keičiasi, iki rinkimų likus pusmečiui. Ar naujasis vadas lems, kad imtume esminiai kitaip tvarkytis? Nekviestų svečių sutikimui
Ratuotas draugas, brangesnis nei būstas, mielesnis nei pačiutė
Ankstesnių mano pasakojimų herojus Klemensas jau padėjo mums šiek tiek susipažinti su automobilisto godomis sovietmečiu. Galbūt dažnas nusistebėjote sužinoję, kiek
You must be logged in to post a comment.