AIDAI

Straipsniai
Search
PRENUMERATA
Search
Straipsniai

Įdomioji Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių vertybė – kario pincetas

Dažniausiai galvodami apie geležies amžiaus karį, mes pirmiausia įsivaizduojame jo ekipuotę – ginklus, skydą ir šarvus. Tačiau karius tiek gyvenime, tiek po mirties lydėdavo ne tik ginkluotė, bet ir įvairūs asmeniniai daiktai. Karių kapuose dažnai aptinkami papuošalai, įvairios aprangos detalės ir asmens priežiūros reikmenys primena, kad kario statusą kūrė ne vien gebėjimas kautis. Dauglaukio kapinyno (Tauragės r.)  pincetas rastas vyro kape kartu su kariui būdingomis įkapėmis: skydu, kirviu, ietimi ir peiliu. Šio mirusiojo aprangą taip pat puošė smeigtukas, žiedas ir antkaklė. Palaidotas vyras gyveno maždaug 220–260 m. ir priklausė Nemuno žemupio kultūros bendruomenei, romėniškuoju laikotarpiu (I–IV a.) klestėjusiai dabartinės Vakarų Lietuvos pietinėje dalyje. Pincetas – tai gana paprastas daiktas. Jis

Skaitykite toliau..

Petras Bluzma. Mongolijos stepėse (III)

(Tęsinys, pirmas dalis skaitykite čia.) ŠventėMan atvykus į stovyklą Tumen-Cogt‘e, jame, kaip ir visoje Mongolijoje, prasidėjo didžiausia šalyje šventė vadinama Nadom, kas išvertus reiškia žaidynes arba varžybas. Ši tris dienas trunkanti šventė mongolams yra pati svarbiausia ir yra atėjusi iš gilios senovės. Šventės senumą rodo tai, kad ji, nors vadinama kitais vardais, yra švenčiama ir šiaurinėje Kinijoje, dalyje Kazachstano, Tuvoje, Buriatijoje, Kalmukijoje ir kituose kraštuose, kurie kadaise buvo mongolų nukariauti. Seniau Mongolijoje ji buvo švenčiama birželio pabaigoje, bet dabar vyksta liepos 11-13 dienomis minint nepriklausomybės nuo kiniečių paskelbimą 1921 metais. Į šventę vykstančią miestuose ir stambesnėse gyvenvietėse (dažniausia – somonų centruose) stengiasi atvykti kuo daugiau mongolų, – ne tik miestiečiai,

Skaitykite toliau..

Vytauto Didžiojo karo muziejuje – knygos apie Pirmojo pasaulinio karo Lietuvos pabėgėlius pristatymas

Lietuvos istorijos instituto istorikų dr. Tomo Balkelio ir dr. Andrea Griffante knygoje „Nojaus arka. Pirmojo pasaulinio karo Lietuvos pabėgėliai“ pristatoma Pirmojo pasaulinio karo Lietuvos pabėgėlių istorija nuo priverstinio pasitraukimo iki grįžimo namo. Karo metais daugiau nei pusė milijono įvairių tautybių ir socialinių sluoksnių gyventojų iš Vilniaus, Kauno ir Suvalkų gubernijų buvo priversti trauktis į Rusijos gilumą. Jų egzodas truko beveik dešimtmetį – nuo 1914 iki 1922 metų, kai baigėsi oficiali pabėgėlių repatriacija iš Sovietų Rusijos. Šią priverstinę Lietuvos gyventojų migraciją, nors ir įtraukusią kone kas ketvirtą krašto gyventoją, šiandien visuomenė primiršo, nes ją užgožė vėlesni, ne mažiau skausmingi istoriniai įvykiai. Knygoje aptariama ne vien lietuvių, bet ir kitų Lietuvos tautų

Skaitykite toliau..

Pražūtinga Lenino viršukalnė

Labiausiai nusiaubusių ir nustekenusių Rusiją netikšų ketveriukę išvardinti nesunku: Ivanas Žiaurusis, Leninas, Stalinas, Putinas. Kiekvienas atsakingas už milijonų žūtį ir vargus, tad menkai stebina, kad didžiausia alpinizmo istorijoje nelaimė įvyko vieno jų vardu pavadintoje viršukalnėje.  Kokia gi didžiausios alpinistų istorijos tragedijos mįslė? Milžiniškas kalnas, saugantis paslaptis: kas nutiko alpinistams lemtingą penktadienį, 13-ąją? Pasakojame istoriją, nuo kurios bet kuriam patyrusiam alpinistui kraujas užšąla gyslose. ai buvo didžiausia ir paslaptingiausia katastrofa pasaulinės alpinizmo istorijoje, įvykusi Lenino viršukalnėje 1990 metais. Lemtinga vieta: kaip gi „keptuvė“ tapo bendru kapu? Lenino viršukalnė ilgus metus buvo laikoma bene lengviausiai įkopiamu septynių tūkstančių aukščio kalnu. Jo aukštis – 7134 metrai, reljefas be didelių techninių sunkumų. Viršūnė traukė alpinistus iš viso

Skaitykite toliau..

Mįslinga leisgyvio sovietijos vaduko baigtis

Nė vienas sovietų lyderis nemirė su tokiu keistu poskoniu burnoje – tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme. Konstantinas Černenka valdė šalį šiek tiek daugiau nei metus, ir visą tą laiką tiesiog byrėjo į gabalus. Bet kas jį galutinai pribaigė – nepagydoma liga, šaltas kalnų oras ar partinio kolegos dovana? 1984 m. vasaris. Kremliuje ką tik buvo palaidotas Jurijus Andropovas. Sovietinės kompartijos Politbiuras skubiai renka naują generalinį sekretorių. Juo tampa 72-ų metų Konstantinas Černenka.Černenka jau buvo sunkiai sergantis. Pagrindinė diagnozė – plaučių emfizema, dėl kurios jis sunkiai kvėpavo ir kalbėjo, niekada neatsiskirdamas nuo deguonies baliono. Kremliaus vadovybės asmeninis gydytojas Jevgenijus Čiazovas prisipažino: jis įspėjo vadovybę apie Černenkos būklę. Tačiau „neįgalaus vado“ kandidatūra

Skaitykite toliau..

Šiurpūs caro šeimą žudžiusio išgamos liudijimai

„Žmogiškas sušaudymas“: kraujas stingsta gyslose, skaitant bauginančius Nikolajaus II šeimos budelio prisipažinimus. Likus dviem dienoms iki to, kai jis amžiams pakeitė rusijos istoriją, Grigorijus Nikulinas iš medžio išdrožė sosto įpėdiniui dūdelę. Trylikametis Aleksejus grojo ja melodiją „Ar sode, ar darže…“, net neįtardamas, kad jo žudikas jau rengia revolverį. Šis širdį ledu apgaubiantis kontrastas – beveik vaikiškas rūpestis ir suplanuotas žiaurumas – kaip niekas kitas apibūdina Grigorijaus Nikulino asmenybę, kurio prisipažinimai iki šiol verčia istorikus suvirpėti. Kaip gi mūrininkas tapo caro šeimynos žudiku? Būsimasis budelis gimė 1894 metais netoli Kyjivo, Zvenigorodo miestiečių šeimoje. Gyvenimas nuo pat pradžių klostėsi nepalankiai: dėl ligos nebaigė bažnytinės mokyklos, metė mokslus, nuo keturiolikos metų dirbo samdiniu – kalvio pameistriu,

Skaitykite toliau..

Diri-Babos slėpiniai

Paslaptingasis Diri-Baba – unikalus senovės architektūros paminklas Azerbaidžane. Azerbaidžanas gausus senovės architektūros paminklų, tarp kurių yra visiškai unikalių. Vienas iš tokių statinių – Diri-Babos mauzoliejus Maraze, netoli Šamachos. Jis unikalus tuo, kad yra tuo pačiu metu ir kapavietė, ir mečetė, ir piras. Iš išorės atrodo labai asketiškas, tačiau kartu ir patrauklus. Be to, jo architektūra yra daugiau nei neįprasta.Šis mauzoliejus tarsi kabo ore, įmontuotas į uolą dideliame aukštyje. Visas architekto, pastačiusio šią unikalią ir niekuo nepanašią kapavietę, vardas neišliko. Išliko tik tėvo vardas – ustad Hadži oglu. Šios užrašo fragmentas buvo rastas ant akmens, įmontuoto į statinį. Iš to paties užrašo paaiškėja, kad kapavietė buvo pastatyta 1402 m. Pasak legendos, čia palaidotas

Skaitykite toliau..

Petras Bluzma. Mongolijos stepėse (II)

(Tęsinys, pirmą dalį skaitykite čia.) PažintysAtvykęs į ekspedicijos stovyklą, kurioje praleisiu daugiausia laiko, turėjau su daug kuo susipažinti, – su žmonėmis, apylinkėmis, numatoma veikla. Kai kuriuos žmones jau pažinojau. Pirmiausia tai buvo maskviškis zoologas Jurijus Gorelovas, kuris su kolegomis prieš tai buvojo Lietuvoje, vėliau padėjo man tvarkyti išvykimo reikalus, be to buvo paskirtas šio ekspedicijos būrio vadovu. Kelionėje susipažinau su keliais kitais ekspedicijos dalyviais. Viso mūsų būryje jų buvo apie dvi dešimtis, – po keletą mokslo darbuotojų iš Sovietų Sąjungos ir Mongolijos, beveik dešimt praktiką atliekančių mongolų-studentų, pora vairuotojų, virėja ir tiekėja. Dauguma būryje buvo jauni žmonės, – vyriausias, gal jau pensinio amžiaus, buvo mongolas-botanikas Ulukpanas, žavėjęs mus žiniomis ir

Skaitykite toliau..

„Bučinio” paslaptis

Kas iš tikrųjų sukūrė „Bučinį“: vienos aistros istorija, kuri pasauliui padovanojo skulptūrą, o moterį privertė išprotėti. Tikriausiai esate matę šią skulptūrą: du nuogi žmonės, sustingę amžinoje apkabinimo pozoje, kurių lūpos tuojau susilieja bučinyje. Tai Ogiusto Rodeno „Bučinys“. Tačiau mažai kas žino, kad šį grožį pasauliui padovanojo ne tik didžiojo meistro ranka. Už Rodeno nugaros stovėjo moteris, kuri buvo ne tik mūza, bet ir tikra bendraautorė. Jos vardas buvo Kamilė Klodelė, o jos istorija – ne apie meilę iki mirties, o apie tai, kaip vienas genijus gali sutraiškyti kitą. Kai Kamilė pirmą kartą pasirodė Rodeno dirbtuvėje, jai buvo devyniolika metų, o jam – jau per keturiasdešimt. Ji buvo ne tik graži mergina

Skaitykite toliau..

Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos metines atšvęskime su koncertais ir kariškomis edukacijomis

1993 m. rugpjūčio 31-ąją, 23 val. 45 min., laisvos Lietuvos Respublikos teritoriją paliko paskutinis okupacinės kariuomenės ešelonas. Toks greitas Rusijos kariuomenės išvedimas – didelis atkurtos Lietuvos valstybės laimėjimas. O juk iš pradžių rusai kalbėjo, kad kariuomenę galėtų išvesti tik apie 1999 metus. Įsivaizduokite, kaip prastai tokiu atveju būtų buvę Lietuvai. Turime ką švęsti. Švęsti kviečiame kartu su Vytauto Didžiojo karo muziejumi ir draugais. Švęskime tradiciniame renginyje „Visi kaip vienas į Laisvės dieną!“. 2026 m. rugpjūčio 30 d. nuo 18 val. pasimatykime Vytauto Didžiojo karo muziejaus Karo technikos ekspozicijoje (K. Baršausko g. 101, Kaunas). Jaukiu festivaliu virstančioje šventėje jūsų laukia Vytauto Didžiojo karo muziejaus edukacijos, nemokamas ekspozicijos lankymas ir karo technikos

Skaitykite toliau..

Lietuvos radijo 100-metis bus paminėtas ir Žemaitijoje

Rugpjūčio 8 d. – Karūžiškėje, Laukuvos sen., bus paminėtas Lietuvos radijo 100-metis, o taip pat Lietuvos kariuomenės Savanoriškos krašto apsaugos tarnybos (SKAT) Šilalės savanorių kuopos įkūrimo ir Šilalės šaulių kuopos atkūrimo 35-sios metinės. Šis jungtinis renginys įvyks šalia paties Medvėgalio, prie atkurtosios Žemaičių apygardos partizanų vadavietės bei Karūžiškės dvare, kurio savininkais yra buvusi Radijo įkūrėjo Alfonso Jurskio ir Onos Tallat-Kelpšaitės šeima. A. Jurskio 60-ųjų mirties metinių proga, dvaro kapinaitėse, esančiose ant didžiausio Žemaitijos kalno, bus aukojamos Šv. Mišios, bus prisiminti mirę kariai, šauliai, Lietuvos laisvės gynėjai. Prie Lietuvos radijo 100-čio paminėjimo Karūžiškėje prisidėjo Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija, Varnių vyskupo M. Valančiaus bendruomenė, Vytauto Didžiojo karo muziejus, šaulius ir savanorius vienijanti

Skaitykite toliau..

Greitesnis už mintį

Mes įpratome žavėtis viršgarsiniais lėktuvais ar procesorių greičiu, tačiau Visata nuolat mus paverčia pajuokos objektu. 1967 metais jauna doktorantė Džoselyn Bel radijo teleskopo išspausdintuose duomenyse pastebėjo keistą anomaliją. Signalas iš Vėžlio žvaigždyno sklido bauginančiu, matematiškai tobulu periodiškumu – lygiai vienas impulsas kas 1,3373 sekundės. Nei greičiau, nei lėčiau.Skaitydamas jos interviu, beveik fiziškai jauti baimę, kuri apėmė astronomus. Gamtoje nėra mechanizmų, galinčių išlaikyti tokį tolygų ritmą. Širdis plaka netolygiai, planetos šiek tiek keičia savo orbitas. O šis signalas buvo tikslus kaip atominis laikrodis. Komanda rimtai svarstė galimybę, kad jie užfiksavo nežemiškos civilizacijos švyturį. Jie net suteikė objektui pusiau oficialų pavadinimą LGM-1 (Little Green Men – Mažieji žali žmogeliukai). Tačiau tiesa pasirodė

Skaitykite toliau..

Dvasių slėpynės

Kodėl šalia akmeninių ratų dažnai matomi plaukuoti ječiai ir kaip Loch Neso ežero pabaisa susijusi su senovinėmis struktūromis ežero dugne? Galbūt tai yra to paties pobūdžio reiškiniai? Vienas iš neįprasčiausių dalykų kriptozoologijoje yra tai, kad nemažą dalį „monstrų“ žmonės mato šalia senovinių archeologinių objektų, ypač – akmeninių ratų ir kapinynų. Anksčiau jau esame palietę šią temą, konkrečiai paskelbėme istoriją, kuri nutiko Džordžui Praisui – paslaptingų britiškų didžiųjų juodųjų kačių tyrinėtojui. 2002 m. Praisas tarnavo Britanijos kariuomenėje ir dalyvavo karinėse pratybose, vykusiose Solsberio lygumoje. Ši lyguma – tikras senovinių paslaptingų akmeninių statinių lobynas, iš kurių žymiausias yra Stounhendžas. Karinėse pratybose dalyvavo tankai, tačiau tam tikru momentu Praisas nukreipė dėmesį nuo tankų ir

Skaitykite toliau..

Dangiškoji akušerija

Biblijoje sakoma: „Būkite vaisingi ir dauginkitės, pripildykite žemę ir užvaldykite ją, viešpataukite jūros žuvims, padangių paukščiams ir kiekvienam gyvam padarui, kuris kruta ant žemės!“. Tai buvo pirmasis įsakymas, kurį Dievas davė pirmiesiems žmonėms dar Edeno sode.  Adomas ir Ieva pelnė palaiminimą turėti vaikų dar prieš nuopuolį.Tačiau iš Šventojo rašto žinome, kad savo pirmagimius – Kainą, Abelį ir Setą – Ieva pagimdė jau po išvarymo iš rojaus. Per visą gyvenimo rojuje laiką pirmoji moteris taip ir nesusilaukė nė vieno vaiko. Kodėl gi dieviškojo įsakymo vykdymas buvo atidėtas? Šis klausimas jaudina teologus ir Šventojo Rašto aiškintojus du tūkstančius metų. Pirmoji mintis, kuri ateina į galvą: galbūt Ieva tiesiog nespėjo? Šventajame Rašte nenurodytas

Skaitykite toliau..

Fatališkas taranas

1940 m. balandžio 8 d. Norvegijos vandenyse, į vakarus nuo Trondheimo, audringomis oro sąlygomis šiaurės link plaukė britų eskadrinių minininkų būrys, o viename jų, Jos Didenybės eskadriniame minininke „Gloworm“ (borto numeris – H92), įvyko tragedija – banga nuplovė jūreivį už borto, eskadrinis minininkas išsiskyrė iš rikiuotės, apsisuko ir ėmė klajoti pirmyn atgal, ieškodamas savo jūreivio, atsiliko nuo eskadros ir liko vienas priešiškoje jūroje, ir čia, savo nelaimei, susidūrė su dviem vokiečių eskadriniais minininkais (anglai nežinojo, kad šie vokiečių minininkai buvo sunkiojo kreiserio „Admirolas Hipperis“ kovinės apsaugos priešakys: apie tai, kad kreiseris išplaukė iš vokiečių uosto, britai žinojo iš žvalgybos pranešimų, tačiau jo kursas ir užduotis buvo nežinomi – tik vėliau

Skaitykite toliau..

Branduolinis dupletas

1979 m. rugsėjo 22 d. JAV žvalgybinis palydovas „Vela“ Indijos vandenyno pietinėje dalyje užfiksavo ryškų dvigubą blyksnį, būdingą tik branduolinio sprogimo atveju. Nuotraukose matėsi trumpas šviesos impulsas, o po akimirkos – antrasis, silpnesnis. Los Alamo nacionalinės laboratorijos specialistai atpažino šį dvigub1 signalą: jis atsiranda tik sprogus branduoliniam įtaisui atmosferoje. Joks gamtinis reiškinys tokios formos nesukelia. Duomenis patvirtino dar trys palydovai, ir analitikai suprato: kažkas pasaulyje atliko slaptą branduolinį bandymą. Tačiau iš karto kilo prieštaravimų. Sprogimo galia pasirodė įtartinai nedidelė – apie 2–3 kilotonas, o tai atitinka nedidelį taktinį užtaisą, o ne strateginę raketą. Tai per mažai net mokomajam sprogimui. Seisminės stotys visame pasaulyje šioje vietovėje neužfiksavo jokių drebėjimų. Vandenyno vanduo

Skaitykite toliau..

Petras Bluzma. Mongolijos stepėse (I)

Tai buvo dvyliktoji ir paskutinė mano tolima kelionė į žmogaus mažai paliestus kraštus. Kvietimas dalyvauti bendroje tarybinėje-mongoliškoje biologinėje ekspedicijoje nudžiugino, bet nenustebino. Manau, tai buvo savotiškas atlygis už tai, kad anksčiau „priėmiau ir šefavau“ kolegų zoologų iš Maskvos ekspediciją Lietuvoje. Supratau ir tai, kad ši 1969 metais pradėta TSRS ir Mongolijos Mokslų Akademijų ekspedicija, daugiausia tarnavo propagandai, kuri turėjo visam pasauliui parodyti, kaip didžioji tarybinė šalis rūpinasi savo mažesnėmis kaimynėmis. Bet joje dalyvavo žinomi abiejų šalių mokslininkai, tad nepaisant visko, manau, ji prisidėjo prie Mongolijos gamtos ištirtumo. Mano buvimas čia trūko du mėnesius, tad didesnių tyrimų neplanavau, – domėjausi sibirinių stirnų ir kitų žvėrių populiacijų būkle bei prisitaikymu gyventi atšiauraus

Skaitykite toliau..

Masamunė: garsiojo japonų kardo istorija ir dingimo paslaptis

Masamunė – vardas, kurį žino kiekvienas japonų kultūros mėgėjas. Šis XIII amžiuje gyvenęs japonų kardų kalvis tapo legenda dėl savo neįtikėtino meistriškumo ir neprilygstamų meno kūrinių. Nors tikslios Masamunės gyvenimo datos nežinomos, jo vardas tapo aukščiausios kokybės ir neprilygstamo grožio sinonimu. Masamunės kardai – tai ne tik ginklai, bet ir meno kūriniai, stebinantys savo grakštumu ir meistrišku atlikimu. Kiekvienas Masamunės kardas – tai unikalus kūrinys, neturintis analogų pasaulyje. Jie buvo sukurti su tokiu tikslumu ir meistriškumu, kad iki šiol kelia susižavėjimą ir pagarbą visiems, kas bent kartą juos matė savo akimis. Vienas iš žymiausių Masamunės kardų yra „Chondzė Masamunė“. Šis kardas buvo toks svarbus Japonijai, kad per visą Edo laikotarpį jis

Skaitykite toliau..

Įdomusis Vytauto Didžiojo karo muziejaus parodos „Dominium Maris Baltici“ eksponatas – pabūklas PV 1110

Švedai gausiai rėmė atkurtą Lietuvos Kariuomenę. Iš švedų mūsų kariai gavo šarvuočių, sunkvežimių, visureigių, motociklų, viso oro gynybos bataliono techniką ir ginkluotę, uniformų, dviračių, šalmų, radijo stočių ir dar daugybę kitų daiktų. Švedai mums buvo dosnūs ir ačiū jiems už tai. Tarp paramos buvo ir kariauti žiemą reikalingų priemonių. Švedai perdavė karališkomis karūnomis pažymėtų slidžių, pirštinių maskuojamųjų kostiumų ir net veidą saugančių išdirbtos odos kaukių. Visa tai matote nuotraukoje su manekenu. Taip pat mūsų kariai gavo rogių. Ne nuo kalniuko leistis, nors ir tai smagu, o rimtam pabūklui gabenti. Ant rogių sumontuotas 90 mm kalibro beatošliaužis prieštankinis pabūklas „Pansarvärnspjäs 1110“, trumpiau – PV 1110. Šiuos garsiosios bendrovės „Bofors“ pabūklus pradėta

Skaitykite toliau..

Kriminalinis primatų autoritetas

Prieš mus – primatų pasaulio nusikaltėlių autoritetas, kuris atrodo taip, tarsi visą gyvenimą būtų praleidęs Amerikos getuose. Ši būtybė visiškai neturi nei šimpanzės mielo žavesio, nei gorilų flegmatiškos ramybės.Babuinas – tai vaikščiojantis įžūlumo kamuolys, ginkluotas iltimis, dydžiu prilygstančiomis leopardo iltims, ir turintis uosto kroviko charakterį, kuriam jau maždaug trečią mėnesį vėluoja išmokėti atlyginimą. Kai šių beždžionių gauja įsiveržia į kokio nors Afrikos viešbučio teritoriją, personalas ir turistai akimirksniu prisimena etiketo taisykles ir mandagiai atiduoda jiems gultus, krepšius su išmaniaisiais telefonais bei automobilių raktus.Šio žvėries išvaizda tiesiog rėkia apie jo pasirengimą susidurti su bet kuo visatoje. Babuino snukis, labiau primenantis šunį, puošiasi žvilgsniu, kuriame matyti griežtas nuosprendis visai žmonijai. Ypatingo dėmesio

Skaitykite toliau..

„Velnio skylės” paslaptys

Nevados valstijos dykumoje yra anomalioji zona – Mirties slėnis, kuriame pasirodo NSO ir vyksta keisti, nepaaiškinami reiškiniai. Šioje vietovėje yra įduba žemės paviršiuje su požeminiu vandens telkiniu, kuri pavadintas „Velnio skyle“. Vietiniai Paijuto genties indėnai tiki, kad vandens telkinyje gyvena piktosios dvasios, kurios naktimis išskrenda ir nužudo visus, kuriems teko atsidurti šalia šios baisios vietos. Mokslininkai ėmė atidžiau tirti šią duobę po to, kai keli žmonės prarado sąmonę, priartėję prie baisios duobės. Jie išsiaiškino, kodėl žmonėms šalia šachtos pasidaro bloga. Pasirodo, iš duobės dugno kyla metanas. Iš kur čia atsiranda dujos – nežinoma. Denverio instituto mokslininkas Džonas Rokstounas pareiškė, kad pirmiausia reikia ištirti, kas tiksliai yra vandens telkinio gelmėse ir

Skaitykite toliau..

Priešistorinės fortifikacijos slėpiniai

Seniausia fortifikacinė sistema Anatolijoje – „Kuručiaj Chiojiuk“, kurios amžius siekia apie 8000 metų. Kuručiaj Chiojiuk yra netoli Kuručiajaus kaimo, penkiolika kilometrų į pietus nuo Burduro. Pats piliakalnis stovi ant vieno iš kalvų, nuožulniai nusileidžiančių link Burduro ežero baseino. Kuručiajaus piliakalnio kasinėjimai vyko 1978–1988 m. vadovaujant profesoriui, daktarui Refikui Duru. Nors kasinėjant šį piliakalnį buvo aptikta trylika gyvenviečių sluoksnių, nė viename iš jų nebuvo rasta naminių grūdų ar augalų liekanų.Nepaisant to, kad buvo ištirti visi surinkti gyvūnų kaulai, nebuvo rasta gyvūnų liekanų, kuriuos būtų galima pavadinti naminiais. Be šių rezultatų, faktas, kad ariamosios žemės ir laukai netoli piliakalnio yra labai riboti, o pats piliakalnis iš pietų, vakarų ir šiaurės pusės apsuptas gilių upelių

Skaitykite toliau..

Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinius papildė išeivijos lietuvių dovanos

Džiaugiamės pranešdami, kad muziejuje saugoma Aleksandro Blaževičiaus (1912-1998) ir Birutės Avižonytės-Blaževičienės (1914-2012) kolekcija pasipildė naujomis vertybėmis. Jos atkeliavo iš už Atlanto, kaip ir anksčiau muziejų pasiekęs Blaževičių archyvas. Birželį Vytauto Didžiojo karo muziejų aplankė Kanadoje gyvenanti prof. dr. Petro Avižonio proanūkė Daina Avižonis – Birutės brolio Vytauto anūkė. Kartu su Daina muziejuje lankėsi ir ilgametis Avižonių šeimos draugas dim. plk. Ignas Stankovičius. Su Avižonių šeima jis susipažino dar 1993 m., išvykęs studijuoti į JAV Gynybos universiteto Gynybos resursų valdymo institutą. Susitikimo metu Ignas Stankovičius pasakojo apie Birutę, jos brolius Joną, Konstantiną ir Vytautą, taip pat Vytauto sūnų Petrą ir jo žmoną Liudą. Būtent Petro ir Liudos pastangomis į Lietuvą atkeliavo

Skaitykite toliau..

Visagalystės žiedo pirmtakas

Šiandien vargu ar rastume žmogų, kuris nebūtų girdėjęs apie Visagalystės žiedą. Tačiau toli gražu ne visi žino, kad jis turėjo realų prototipą – romėnišką antspaudinį žiedą, rastą Anglijos Hampšyro grafystėje.Neįprastas ūkininko radinys: 1785 m. vienas anglų ūkininkas, gyvenęs Silčesterio kaime, dirbdamas laukuose žemėje rado senovės romėnų auksinį antspaudą, kurio skersmuo buvo pustrečio centimetro, o svoris – vos dvylika gramų.Nešioti ant piršto tokį didelį žiedą būtų buvę sudėtinga, todėl vėliau buvo iškelta hipotezė, kad jis buvo užmaunamas ant storos pirštinės.Žiedą puošė moters profilio atvaizdas, o aplink jį buvo išgraviruotas užrašas, kurį pavyko perskaityti tik veidrodyje: „Senicianas gyvas Dieve“.Originalo tekstas atrodė taip: „SENICIANE VIVAS IIN DE“ Tiesa, atrodo, kad šį papuošalą pagaminęs juvelyras

Skaitykite toliau..

Nepavaldūs laikui urvai

1962 m. liepos mėnesį 23 metų prancūzų geologas Mišelis Sifras nusileido į ledinį Skarasono urvą Alpėse. Jis pasiėmė maisto, vandens, knygų ir mokslinę įrangą. Viršuje liko jo asistentas, kuris užregistruodavo kiekvieną Mišelio skambutį telefonu. Susitarimas buvo paprastas: Sifras urve gyvena be laikrodžių, be saulės, be jokių laiko rodiklių. Jis skambina į viršų, kai pabunda, kai valgo, kai eina miegoti. Eksperimentas turėjo trukti du mėnesius. Sifras planavo išeiti rugsėjo pradžioje. Kai viršuje nusprendė, kad laikas baigti, jam paskambino: „Mišeli, ar esi pasiruošęs lipti į viršų? Šiandien rugsėjo 14 d.“ Jis atsakė: „Koks pokštas? Dabar yra daugiausia rugpjūčio 20 d.“ Jis urve praleido 63 dienas. Tačiau jo subjektyvus laikas – 37 dienos. Jis

Skaitykite toliau..

Kiauliškas karas

Istorijos vadovėliuose didelio masto ginkluotų konfliktų priežastys visada atrodo labai rimtos ir pagrįstos. Valstybės kariauja dėl naftos telkinių, derlingų žemių ar aukštų religinių idealų. Tačiau 1859 m. dvi galingiausios pasaulio supervalstybės vos nepanardino pusę žemyno į kraują dėl paprastos negyvėlės kiaulės.Viskas įvyko mažoje San Chuano saloje, esančioje tarp Kanados ir JAV. Dėl grubių netikslumų senosiose jūrų žemėlapiuose abi šalys laikė šią teritoriją savo teisėta nuosavybe. Saloje taikiai sugyveno amerikiečių naujakuriai ir britų ūkininkai. Trapi pusiausvyra sugriuvo įprastą vasaros rytą, kai amerikiečių ūkininkas Limanas Katlaras išėjo į savo daržą ir pamatė milžinišką juodą kiaulę. Gyvūnas įžūliai ėdė jo atrinktas bulves. Katlaras buvo prastos nuotaikos ir tiesiog nušovė šią nekviestą viešnią šautuvu. Šiek tiek

Skaitykite toliau..

Lesterio kodekso slėpiniai

Viskas, kas susiję su didžiojo italų dailininko Leonardo da Vinčio vardu, visuomet keldavo didžiulį visuomenės susidomėjimą. Pavyzdžiui, vienas jo užrašų sąsiuvinių – vadinamasis Lesterio kodeksas – 1994 m. buvo parduotas „Christie’s“ aukcione už 30,8 milijono dolerių. Leonardo užrašų knygelę įsigijo „Microsoft“ įkūrėjas Bilas Geitsas. Leonardo tapybos darbai ir piešiniai laikomi ne tik vaizduojamojo meno šedevrais, bet ir puikia investicija. Net popieriaus skiautė su Renesanso genijaus ranka rašytais užrašais gali būti parduota ir nupirkta už fantastišką kainą. Ką jau kalbėti apie dailininko sąsiuvinius, į kuriuos jis užrašydavo savo mintis įvairiausiomis progomis, papildydamas jas piešiniais ir matematiniais skaičiavimais! Taigi aukcionų kainų reitinge Leonardo vardas užima pirmąją vietą. Leonardas da Vinčis buvo ne tik talentingas

Skaitykite toliau..

„Velnio jūros” paslaptys

Pietryčiuose nuo Japonijos yra „Velnio jūra“ – didelė anomalijų zona, sudaranti trikampį, kurio viršūnės yra Honšu, Lusonas ir Guamas, ir kurioje nuolat stebimi įvairiausi anomalūs reiškiniai. Iš esmės tai yra Ramiojo vandenyno analogas Bermudų trikampiui (jis taip ir vadinamas – „Japonijos Bermudai“), kuris kol kas nesiruošia atskleisti savo paslapčių. „Velnio jūra“ yra viena iš penkių paslaptingai tarpusavyje susijusių zonų sistemos. Ši anomalijų zonų sistema pavadinta „Velnio juosta“ ir, be „Velnio jūros“, apima Bermudų trikampį, Gibraltaro trikampį, Afganistano anomalijų zoną ir Havajų anomaliją. Įspūdinga tai, kad zonos yra vienodai nutolusios viena nuo kitos 72 laipsniais ir išsidėsčiusios 30 laipsnių platumoje Žemės Šiaurės pusrutulyje. Toks bauginantis šios anomalios zonos pavadinimas pasirinktas neatsitiktinai

Skaitykite toliau..

BAM’o šmėklos

Šiandienis jaunimas menkai ir težino brežneviniu sovietmečio laikmečiu vykdytą milžinišką Baikalo-Amūro geležinkelio magistralės statybą. Anuomet nei viena žinių laida ar leidinys neišeidavo be skambiais lozungais pagardintų ditirambų BAM’ui (sutrumpintas magistralės pavadinimas). Šiandieną istorikų ir tyrėjų dėka dienos švieson lenda visai kitas, panegirikos nepadailintas, BAM’o statybos veidas. Apie kai kurias įdomybes ir papasakosime. Baikalo-Amūro geležinkelio magistralės statybos prasidėjo 1972 m. pavasarį, po to čia plūstelėjo milžiniškas jaunimo srautas iš visos Sovietų Sąjungos, nes šis statybos projektas buvo paskelbtas „Visos Sąjungos Komsomoliniu sparčiosios statybos projektu“. Visi šie jaunuoliai ir merginos, kurie puolė į rytus, daugiausia ieškodami romantikos, net neįsivaizdavo, kad BAM’o statyba prasidėjo dar ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje, pasitelkus „Bamlago“ kalinių jėgas, kurių daugelis

Skaitykite toliau..

Neblėstanti ištikimybė

Mergaitei buvo dvylika, kai ją privertė parduoti arklį. Šeima kraustėsi, pinigų nebuvo, o arklio išlaikymas – prabanga. Paskutinę dieną ji praleido arklidėje, apkabinusi jį už kaklo, ir pažadėjo: „Aš tave surasiu. Kada nors.“ Praėjo penkiolika metų. Ji užaugo, įgijo išsilavinimą, darbą, stabilumą. Ir pradėjo ieškoti. Per skelbimus, duomenų bazes, senus kontaktus. Pėdsakai keletą kartų pasimetė. Arklys keletą kartų keitė savininkus. Bet ji nepasidavė. Ir surado. Mažame arklidėje, už dviejų šimtų kilometrų nuo jos miesto, stovėjo senas rudas arklys. Randai ant pakinklio sutapo. Žymė ant snukio – ta pati. Tai buvo jis. Ji atvažiavo. Įėjo į gardą. Arklys stovėjo nusisukęs, kramtė šieną. Ji ištarė jo vardą. Tyliai. Taip, kaip vadino prieš

Skaitykite toliau..

Dinozaurų slėpiniai

Keliuose giliuose Prancūzijos urvuose buvo rasti dinozaurų pėdsakai. Visų pirma jie buvo aptikti Kastelbukos urve. Tyrėjų ir fotografų komanda juos aptiko visur. Net ir kaip iškilimus ant urvo lubų.Per siaurus požeminius Prancūzijos pietuose esančios urvo koridorius paleontologas Žanas-Davidas Moro iš Burgundijos-Franš-Kontė universiteto Dijone ir jo kolegos turi nusileisti 500 metrų gylin. Ten įsispaudė ir išliko vieninteliai žinomi ilgakaklių dinozaurų, vadinamų zauropodais, pėdsakai.Kiekvieną kartą lankantis urve sunku prasibrauti per tamsius, drėgnus ir ankštus praėjimus, ypač jei nešiesi trapią įrangą, pavyzdžiui, fotoaparatus, apšvietimo lempas ir lazerinius skaitytuvus. Tai varginantis ir fiziškai sunkus užsiėmimas – pusės kilometro kelias žemyn virsta kilometrais tunelių. Čia nesunku susirgti klaustrofobija, nes mokslininkai urvuose praleidžia iki 12 valandų

Skaitykite toliau..

Gyvybė iš elektros ir dujų

1952-ais studentas Stenlis Mileris, vadovaujamas Haroldo Juri, surinko įrenginį iš stiklinių kolbų ir vamzdelių. Į vieną kolbą jis įpylė vandens – tai buvo pirmykštės Žemės vandenynas. Į kitą kolbą įleido dujų mišinį: metaną, amoniaką, vandenilį, vandens garus – tai buvo atmosfera, buvusi prieš keturis milijardus metų. Tarp elektrodų leido žaibo iškrovas. Virino vandenį. Atšaldė garus. Paleido ciklą. Po savaitės vanduo kolboje įgavo rudai raudoną spalvą. Milleris paėmė mėginį ir sustingo iš nuostabos: ten buvo aminorūgštys – baltymų statybiniai blokai, gyvybės pagrindas.Iki šio eksperimento gyvybės kilmė liko visiška mįsle. Religija teigė: Dievas sukūrė gyvybę savo kūrinijos aktu. Mokslas spėjo: gyvybę atnešė meteoritai arba ji atsirado karštuose šaltiniuose. Milleris įrodė: gyvybė gali

Skaitykite toliau..

Uždraustasis jūros dugno žemėlapis

XX amžiaus šeštajame dešimtmetyje prestižinio Kolumbijos universiteto mokslininkai reguliariai išvykdavo į ilgalaikes mokslines ekspedicijas  vandenynan. Jie rinko svarbiausius duomenis naudodami šiuolaikinius akustinius echolotus, ir ant popieriaus braižydavo giluminio dugno kontūrus.Talentingos geologės Marijos Tarp į šias ekspedicijas kategoriškai nepriimdavo. Laivyno vadovybė griežtai laikėsi keistų prietarų, kad moteris laive neišvengiamai atneša nelaimę tyrimų laivui.Jai tekdavo sėdėti krante, dulkėtame laboratorijos kabinete. Pagrindinė Marijos užduotis buvo monotoniškai apdoroti tūkstančių metrų ilgio popierines juostas su akustiniais profiliais, kurias iš ekspedicijų parveždavo jos kolegos-vyrai. Tuo metu akademinė mokslo bendruomenė buvo tvirtai įsitikinusi, kad pasaulio vandenynų dugnas yra plokščia ir visiškai lygi dumblėta lyguma. Drąsi idėja, kad žemynai gali judėti, buvo laikoma erezija, už kurią žmogus akimirksniu

Skaitykite toliau..

Vaiduokliški antrininkai

Žmogaus vaiduokliški antrininkai – tikrai stebinantis reiškinys, tuo labiau, kad jie atsiranda tiek savaime, tiek sąmoningai, kažkieno valia…Daugelis žymių žmonių savo gyvenime susidūrė su vaiduokliškais antrininkais. Pavyzdžiui, rašytojui Markui Tvenui toks susitikimas įvyko, kai jis keliavo po Kanadą. Monrealyje garsaus literato garbei buvo surengtas iškilmingas priėmimas. Šio renginio metu Tvenas pastebėjo savo seną pažįstamą – ponią R., kurios nematė jau apie dvidešimt metų. Tačiau moteris elgėsi šiek tiek keistai. Ji stovėjo gana arti rašytojo tarp kitų svečių ir su jais keitėsi nereikšmingomis trumpomis frazėmis. Prie Tveno ši ponia nepriėjo, net nesivargino jam linktelėti pasisveikinant. Dar didesnė staigmena rašytoją laukė vakare, kai jis ruošėsi pasirodymui. Tvenui pranešė, kad kažkokia ponia nori

Skaitykite toliau..

Raganiškos šėlionės

Artėjant Helovinui, raganas galima pamatyti vakarėliuose žmonių namuose arba vaikščiojančias gatvėmis su saldainių maišeliais rankose. Visi žino, kaip turėtų atrodyti ragana: ji dėvi juodą skrybėlę ir skraido ant šluotos. Žinome, kad jos verda savuosius burtų eliksyrus dideliuose ketaus katiluose ir kad tradiciškai jos deginamos ant laužo. Visame tame yra šiek tiek nerimtumo, tačiau kažkada tai buvo daugiau nei rimta. Tamsiaisiais amžiais vykusios tragedijos, kurias šiandien nusprendėme iš naujo prisiminti, ir pabandyti bent iš dalies ištaisyti tuomet padarytą blogį.Mūsų šiuolaikinis supratimas apie raganas yra kupinas klaidingų įsitikinimų. Bet dabar bent jau jų nebe medžiojame. O prieš tris šimtus metų Škotijoje daugiau nei du tūkstančiai žmonių buvo sudeginti ant laužo už tai,

Skaitykite toliau..

Osmanų imperijos griūtis

1299 m. Mažosios Azijos šiaurės vakaruose susikūrė nedidelė valstybė, kuriai buvo lemta gyvuoti 624 metus, užkariauti daugybę tautų ir tapti viena iš didžiausių valstybių žmonijos istorijoje. Taip prasidėjo Osmanų imperija. Supervalstybės gimimas: nuo beviltiškumo iki ekspansijos: XIII a. pabaigoje turkų padėtis atrodė beviltiška, mat šalia buvo galingosios Bizantija ir Persija. Be to, turkai formaliai priklausė Konijos sultonams, Likonijos srities, esančios Mažojoje Azijoje, sostinėje. Tačiau tai nesutrukdė Osmanui (1288–1326), pirmajam naujosios valstybės sultonui, pradėti teritorinę ekspansiją. Būtent jo vardu sekdami turkai pradėjo vadintis osmanais. Osmanas plėtojo vidinę kultūrą ir pagarbiai elgėsi su svetimomis tradicijomis. Mažosios Azijos graikų miestai mieliau savanoriškai pripažindavo jo valdžią: taip jie gaudavo apsaugą ir išsaugodavo savąjį gyvenimo būdą. Jo sūnus

Skaitykite toliau..

Apvaliojo stalo riteriai ir Šventojo Gralio paieškos

Per visą viduramžių laikotarpį kiekviename Europos kampelyje buvo pasakojamos legendos ir pasakojimai apie Šventojo Gralio taurę. Manoma, kad iš jos gėrė Jėzus naktį prieš suėmimą, kai vakarieniavo su savo mokiniais. Po nukryžiavimo Juozapas iš Arimatėjos į šią taurę surinko jo kraują. Žinoma, pasakojimuose teigiama, kad po to taurė įgijo stebuklingų savybių – teikdavo jėgų, gydė ligas ir netgi suteikdavo nemirtingumą. Tolimesnis taurės likimas, savaime suprantama, buvo nežinomas. Labai keista, bet jau viduramžių pradžioje pasklido gandai, kad taurė turėtų būti Anglijoje. Ir kyla klausimas – ką čia turi bendro Anglija? Jėzus gyveno Jeruzalėje. Ši teorija iš karto buvo pagrįsta mintimis, kad Juozapas daug keliavo, įskaitant ir Britų salas. Visos šios spekuliacijos

Skaitykite toliau..

Žudikiškas uždavinys

1937 m. vokiečių matematikas Lotaras Kolatcas suformulavo užduotį, sudarytą iš vieno sakinio. Paimk bet kokį skaičių. Jei jis lyginis – padalink iš 2. Jei nelyginis – padaugink iš 3 ir pridėk 1. Kartok šį veiksmą su gautu rezultatu. Hipotėzė: kad ir kokį skaičių paimtum, galiausiai pasieksi 1. Išbandyk su skaičiumi 7: gausis 7 → 22 → 11 → 34 → 17 → 52 → 26 → 13 → 40 → 20 → 10 → 5 → 16 → 8 → 4 → 2 → 1. Veikia. Išbandyk su bet kuriuo kitu skaičiumi. Veikia. Visada. Per bemaž devynis dešimtmečius niekam nepavyko to įrodyti matematiškai. Matematikas Polas Erdiošas aštuntajame dešimtmetyje pasakė: „Matematika

Skaitykite toliau..

Turizmas viduramžiais

Kaip žmonės keliaudavo į tolimas šalis tais laikais, kai dar nebuvo lėktuvų ir penkių žvaigždučių viešbučių? Kais tai – būti turistu prieš pusę tūkstančio metų? Su kokiais pavojais jis susidurdavo? Istorikai iš lotynų kalbos išvertė riterio Martino fon Baumgarteno, XVI a. pradžioje keliavusio po Artimuosius Rytus, memuarus ir sutiko pasidalinti su mumis įdomiais ištraukomis iš šios knygos. Martinas fon Baumgartenas: žmogus, kuris viską matė, arba „Brangus dienorašti, negaliu rasti žodžių apibūdinti, kad mane, Auksinį riterį, apiplėšė trylika kartų…“ Įsivaizduokite: kilnus riteris, nešantis šviesą savo širdyje, stovi Venecijos galeros denyje ir žvelgia į Afrikos krantą. Už jo nugaros siaučia Adrijos jūros audros, o priekyje tyko negailestingi Rytų plėšikai. Kažkur toli – Egipto

Skaitykite toliau..

Matematinis Dievo įrodymas

1970 metais Kurtas Giodelis – žmogus, įrodęs matematikos ribas – užsirašė užrašų knygelėje keletą eilučių simbolinės logikos. Užrašų knygelę paslėpė seife. Testamente nurodė šį atidaryti tik po jo mirties. Kai 1978 m. matematikai atvertė užrašus, jie aptiko ontologinį Dievo egzistavimo įrodymą. Formalų, logiškai nepriekaištingą, pagrįstą modalinės logikos aksiomomis. Įrodymą, kurio neįmanoma matematiškai paneigti. Filosofai iki šiol ginčijasi, ką su tuo daryti.Ontologinis argumentas egzistuoja nuo XI amžiaus. Anselmas Kenterberietis jį suformulavo taip: Dievas – tai būtybė, kurios tobulumo neįmanoma įsivaizduoti. Egzistavimas realybėje yra tobulesnis už egzistavimą tik mintyse. Taigi, Dievas turi egzistuoti realybėje. Filosofai šimtmečius kritikavo šį argumentą: žodžių žaismas, loginis triukas, sąvokų painiojimas. Giodelis perėmė šią idėją ir išvertė ją

Skaitykite toliau..

Kruvina kraugeriškų enkavėdistų dvikova

Galbūt vieną-kitą naivesnį pilietį stebina neįtikėtinas faktas, kad prabėgus bemaž ketvirčiui XXI amžiaus nupušęs diktatorius pradėjo didžiulį karą Europoje. Visgi, žinant praeitį rusijos imperijos – tiek carinės, tiek sovietinės, tiek putininės – netenka smarkiai kilsterėti antakius. Nuo pat carinės „ochrankos” (saugumo tarnybos) laikų, rusijoje siautėjo režimui tarnaujančios represinės tarnybos, kurių bene žinomiausia – KGB. Pastarosios pirmtake buvo „geležinio Felikso” – F.Dzeržinskio – vadovauta (v)ČK („Vserosyjskaja črezvyčiajnaja komisija” – „Visos rusijos ypatingoji komisija”, rus.), kruvinu teroru užliejusi rusiją po bolševikinio perversmo 1917-ais. Vėliau ši kraugerė hidra ne sykį keitė pavadinimus, iki tapo KGB („Komitet gosudarstvenoj bezopasnosti” – „Valstybės saugumo komitetas”, rus.), tapusi šiandienės rusijos diktatorius „gyvenimo mokykla”. Stebėtis, kad žmogaus pavidalo

Skaitykite toliau..

Rainių tragedijos 85-ųjų metinių minėjimas: atmintis, jungianti kartas

Birželio 24-ąją Telšiuose vyko iškilmingi ir jautrūs renginiai, skirti Rainių tragedijos 85-osioms metinėms paminėti. Minėjimo dalyviai pagerbė 1941 metų birželio 24–25 dienomis sovietų okupacinės valdžios žiauriai nukankintų 76 politinių kalinių atminimą. Tai viena skaudžiausių Lietuvos istorijos tragedijų, iki šiol išliekanti gyvu tautos atminties ir laisvės kainos simboliu. Minėjimas prasidėjo Telšių miesto senosiose kapinėse, kur amžinojo poilsio vietoje pagerbti Rainių kankiniai. Ant brolių kapo buvo padėtos gėlės, uždegtos atminimo žvakės, o bendrą maldą vedė Telšių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos klebonas kanauninkas Juozas Šiurys. Susikaupimo ir pagarbos kupinoje atmosferoje susirinkusieji prisiminė tragiškus istorijos įvykius bei jų reikšmę šiandienos visuomenei. Renginio metu giedojo Viešvėnų kultūros centro meno vadovė ir chormeisterė

Skaitykite toliau..

Slaptieji sovietijos galvažudžiai

Besidomintys istorija žino 1979-1989 metais vykusią sovietijos invaziją Afganistanan, labiau žinomą „Afganistano karo” pavadinimu. Tikrumoje sovietų sąjunga nuolat įsiveldavo į karinius konfliktus įvairiose šalyse, tik kruopščiai slėpė savąsias niekšybes nuo visuomenės (kaip ir šiandienė rusija). Dešimtys tūkstančių sovietų karių, persirengusių svetimomis uniformomis ir kalbėjusių svetimomis kalbomis, toliau kariavo visame pasaulyje. Oficialiai SSRS nedalyvavo nė viename iš šių konfliktų. Neoficialiai – be jo įsikišimo pasaulio žemėlapis šiandien atrodytų kitaip. Kinija, Korėja, Vietnamas, Alžyras, Egiptas, Angola – nuo atogrąžų džiunglių iki Afrikos dykumų sovietiniai smogikai vykdė kruvinus nusikaltimus, visam laikui likdami tik „kariniais patarėjais“. Pasiskaitę šį pasakojimą apie nuolat plėtotą agresyvią sovietijos veiką, geriau perprasite putininio režimo niekšybes. Kinija (1946–1950) Kai 1946 m. kovo

Skaitykite toliau..

Mafijos karai

1930 m. vasario 26 d. Niujorko gatvėse nugriaudėjo šūviai, kurie tapo didžiausios italo-amerikiečių mafijos istorijoje žudynių pradžia. Auka tapo bosas Tomas Reinas, o to karo atgarsiai pasiekė Holivudą, kur po kelių dešimtmečių jis bus pavadintas „Krikštatėvių karu“. Tačiau Kastelamaro karas buvo tik pirmasis daugybės kruvinų konfliktų, apėmusių visą planetą – nuo Palermo lūšnynų iki Tokijo dangoraižių. Prisiminkime pagrindines kovas dėl vietos nusikaltėlių pasaulyje. Niujorkas, 1930–1931 m., Kastelamaro karas. Pagrindiniai veikėjai: Džiuzepė Masserija (senoji mokykla) prieš Salvatorę Maranzano (jaunieji vilkai).XX a. trečiojo dešimtmečio Amerika tapo lydymo katilu ne tik įstatymus gerbiančioms imigrantų bendruomenėms, bet ir Sicilijos gangsteriams. Konfliktas brendo tarp dviejų kartų: „ūsuočiais“ iš Morelo gaujos, kurie į JAV atvyko dar praėjusiame

Skaitykite toliau..

Eifelio bokšto pardavėjas

1925-i metai. Paryžius. Viktoras Lustigas pusryčių metu skaito laikraštį. Straipsnyje rašoma: Eifelio bokštas yra prastos būklės. Remontas kainuos brangiai. Vyriausybė svarsto galimybę jį nugriauti. Lustigas – profesionalus sukčius. Charizmatiškas, elegantiškas, su nepriekaištingomis manieromis. Kalba penkiomis kalbomis. Apsirengia kaip aristokratas. Moka padaryti įspūdį.Jis sugalvoja amžiaus aferą. Spausdina suklastotus Ryšių ministerijos blankus. Išsinuomoja biurą. Sudaro didžiausių Paryžiaus metalo laužo prekybininkų sąrašą. Jiems siunčia oficialius laiškus: vyriausybė priėmė sprendimą nugriauti Eifelio bokštą. Metalo pardavimas vyks uždarame konkurse. Kviečiame į konfidencialų susitikimą. Penki prekybininkai atvyksta į prabangų viešbutį. Lustigas juos pasitinka kostiumuotas, elgiasi kaip aukšto rango pareigūnas. Paaiškina: bokšto išlaikymas tapo pernelyg brangus. Sprendimas priimtas, bet kol kas slaptas – negalima sukelti visuomenės rezonanso.Limuzinu nuveža juos

Skaitykite toliau..

Bebaimis Senovės Egipto didvyris

Jis kovojo už Egipto nepriklausomybę ir žuvo mūšyje prieš daugiau nei 3500 metų: kirvio smūgis jam perskėlė kaukolę. Sekenenra Taa II, taip pat žinomas kaip Sekenenra Drąsusis, – paskutinis XVII dinastijos karalius, valdęs XVI a. pr. m. e., per Antrąjį pereinamąjį laikotarpį Egipto istorijoje. Šiam faraonui priskiriama karo prieš į Egiptą įsiveržusius hiksusų pradžia, kuris baigėsi visišku šalies išlaisvinimu, tačiau jau po Sekenenros mirties.Iki mūsų dienų išliko papiruso fragmentas, kuriame pateikiama legenda apie Sekenenros ir hiksų karaliaus Apopio Ausero nesutarimus. Pastarasis parašė faraonui, valdžiusiam Tėbuose, laišką, kuriame teigė, kad jo sostinėje Avarise jam miegoti trukdo begemotai, gyvenantys pelkėje prie Tėbų, esančioje aštuonių šimtų kilometrų atstumu nuo Avariso. Matyt, Apopis norėjo pasinaudoti

Skaitykite toliau..

Japoniškas auklėjimas

Japonijoje vyrauja nuomonė, kuri daugeliui iš mūsų gali pasirodyti neįprasta: kiekvienas suaugusysis turi ne tik teisę, bet ir pareigą papeikti bet kurį vaiką, jei šis elgiasi netinkamai.Nes vaikas – tai ne tiesiog „kažkieno vaikas“. Tai kiekvieno atsakomybė. Ir jei matai, kad vaikas daro kažką blogo, bet tyli ir praeini pro šalį, tai tuo metu klysta ne tik jis.Tuo metu savo vaidmens nevykdai tu. Iš pirmo žvilgsnio tai labai paprastas principas. Tačiau jame slypi milžiniška jėga.Tai požiūris į pasaulį, kuriame centre stovi ne atskiras žmogus, o visuomenė. Nėra tik „mano vaikų“ ir „tavo vaikų“. Yra mūsų vaikai. Užauginti žmogų – tai ne tik vienos šeimos asmeninis reikalas. Tai – didelė visos visuomenės atsakomybė.Būtent todėl

Skaitykite toliau..

Jo imperatoriškoji didenybė

Japonija ir šiandien daugeliu atžvilgių lieka mįsle eiliniams europiečiams. Ten, greta pažangių technologijų, gyvuoja šimtmečius senos tradicijos, o šaliai vadovauja seniausia pasaulyje monarchinė dinastija. Šiame apžvalginiame straipsnyje pateikiami keli faktai apie Japonijos imperatorius, kurie europiečiams gali pasirodyti gana keisti. Japonijos monarchija – seniausia pasaulyje: Japonijos monarchija laikoma seniausia nepertraukiamai valdžiusia dinastija. Jos įkūrėjas yra imperatorius Dzimu, užėmęs sostą 660 m. pr. m. e. Palyginimui: Britanijoje monarchija įsigalėjo 1066 m., o Danijoje – nuo 935 m. Dabartinis šalies valdovas Akihito yra 125-asis monarchas. Tokį stabilumą lemia tai, kad tikroji politinė valdžia priklausė ne imperatoriui, o buvo sutelkta politikų, kurie valdė šalį monarcho vardu, rankose. Japonijos imperatorius – tiesioginis dievų palikuonis: šintoizmas yra vyraujanti religija Japonijoje.

Skaitykite toliau..

Briliantinės dainorėlės finalas

1948 m. Lidijos Ruslanovos, nusipelniusios sovietijos artistės, pasižymėjusios savitu balsu ir visų sovietikų mylimos, vardas dingo iš afišų. Jis atsirado MGB („Ministerstvo gosudarstvenoj bezopastnosti” santrumpa, rus. – „Valstybės saugumos ministerija”) apklausų protokoluose. Dainininkė buvo suimta kartu su vyru, generolu leitenantu Vladimiru Kriukovu. Jiems buvo inkriminuota antisovietinė propaganda ir grobstymas – vertybių išvežimas iš nugalėtos Vokietijos. Kratos sutuoktinių butuose ir vasarnamiuose davė rezultatų, kurie nustebino net ir daug ką mačiusius tyrėjus. Repino, Šiškino, Aivazovskio, Vrubelio, Kustodjevo paveikslai – iš viso apie šimtas trisdešimt meno kūrinių. Du „Mercedes“, „Horch“ ir „Audi“. Daugiau nei šimtas kilogramų sidabro. Trys šimtinės porų madingų batų. Beveik šimtas kostiumų. Krūvos šilko. Kailiai, kilimai, gobelenai, antikvariniai baldai. Ir šešiolika kilogramų

Skaitykite toliau..

Viduramžiškas kaktos skutimas

Tolimos praeities papročiai ir įpročiai šiandieną dažnam kelia nuostabą bei šypseną, tad žvilgterėsime į neįprastą viduramžių ypatumą: kodėl gi viduramžių Europoje moterys skusdavo kaktą? Viduramžių Europoje moterys skusdavo kaktą, nes taip reikalavo keista XV amžiaus mada. Nusiskusdamos plaukus virš kaktos ir išpešdamos antakius, aristokratės vizualiai padidindavo kaktą ir pailgindavo veido kontūrą. Pagrindinės priežastys buvo siekis atitikti grožio idealą (aukštas išgaubtas kaktos laukas buvo laikomas etalonu), praktiškumas dėvėti madingą aukštą galvos apdangalą – geniną – ir noras sekti mada, atkeliavusia iš Burgundijos ir padiktuota Prancūzijos karalienės Izabelės Bavarietės. Siurrealizmas XV amžiaus veidrodyje: žiūrėdamas į Rogiro van der Veideno ar Petruso Kristuso portretus, iš pradžių netenki žado. Švelnios merginos su blyškia oda, apsirengusios aksomu

Skaitykite toliau..

REKOMENDUOJAM PRENUMERATORIAM:

Turino drobulės slėpiniai

Restauratorių sukurtas stebuklas – didinga Marienburgo (Malborko) pilis (II)

Ramybės, gamtos ir sakralumo darna, prisikėlusi iš nebūties (II)

Restauratorių sukurtas stebuklas – didinga Marienburgo (Malborko) pilis (I)

Ramybės, gamtos ir sakralumo darna, prisikėlusi iš praeities (I)

Šeštojo dešimtmečio baldai: stilingi, šiuolaikiški, tvirti, sunkūs ir brangūs

Cezaris: ne tik politikas ir karvedys, bet ir oratorius bei rašytojas

Rasputinas – fatališkas istorijos personažas

Vaizduotę pranokstanti architektūros didybė

Gdansko rotušės puošmenys

Pirmojo popiežiaus bazilikos didybė

Vatikano muziejaus lobiai ir slėpiniai (II)

Vatikano muziejaus lobiai ir slėpiniai (I)

Sakraliosios Gietšvaldo įdomybės

Stulbinantis senovės meistrų sugebėjimų liudytojas Gdansko rotušėje

Užburianti Gieštvaldo didžiūnės puošyba

„Panem et circences!” („Duonos ir žaidimų!”)

Gintaro stebuklų lobynas Gdansko malūne (II)

Allenšteino aidai Olštyno dabartyje

Prūsiškai lenkiškas Elblongo žavumas

Žavios Milano akimirkos (II)

Panoramų rojus Elblongo bažnyčios bokšte

Milijono verta akimirka, kurią neįamžinau, ir to nesigailiu

Gintaro stebuklų lobynas Gdansko malūne (I)

Svečiuose pas Didįjį kryžiuočių ordino magistrą

Dangų remiančios Elblongo didžiūnės slėpiniai ir grožybės

Sakralumo aidai Olivos altorių šešėlyje

Dangų remianti gotikos gigantė Gdansko širdyje

Svečiuose pas Veličkos druskų kasėjus (II)

Sakralusis Liškiavos perliukas

Svečiuose pas Veličkos druskų kasėjus (I)

Gimęs viduramžiais, bet mano vienmetis – Marienburgo dičkis

Veličkos požemių magija (II)

Šventos Kotrynos didybė ir vargai Gdanske

Iš griuvėsių prikeltas sakralusis feniksas – Malborko pilies bažnyčia

Veličkos požemių magija (I)

Gotikos galiūnės didybė Olštyne

Pasaulio stebuklo „giminaitis” Sopote

Naikintuvų flotilė Milano palubėje

Karališkosios Vavelio didybės aidai (III)

Viduramžius menantys Sforcos pilies rūmai

Karališkosios Vavelio didybės aidai (II)

Sforcos rūmų arsenalas

Karališkosios Vavelio didybės aidai (I)

Brerų rūmų perliukas – Astronomijos muziejus

Kraičio skrynių slėpiniai Arklio muziejuje

Mdinos katedros muziejaus grožybės

Sakralusis Romos perliukas – šv. Petro bazilika

Žavi Jūrmalos pažiba – Kemeriai (II)

Krokuvos praeitis ir senamiesčio grožybės

Krokuvos senamiesčio pažiba – švč. Mergelės Marijos bazilika

Vavelio lobyno grožybės

Balsio apylinkių įdomybės

Vavelio kunstkameros lobiai Krokuvoje

Žavingas Jūrmalos perliukas – Kemeriai

Pasivaikščiojimas spalvingoj Vilniaus praeity XX a. pradžioje

Kerinti gražuolė Tatrų papėdėje – Zakopanė

Svečiuose pas Jo Šventenybę: Jono Pauliaus II vardo muziejus Vavelyje

6000 metų menantis miestas-tvirtovė Mdina (I)

Tūkstantis druskinių be druskos Druskininkuose

Vienuolių giesmės po viduramžių Krokuvos skliautais

Svečiuose pas kardinolą Karolį Voitylą

Sukriošėlis, sovietų imperiją griovęs neveiklumu

Japonijos sodų magija Žemaitijos glėbyje

Atogrąžų tankumynai Kopenhagos sodo oranžerijoje

Naujam gyvenimui prikelta Siesikų galiūnė

Angelo pilies Amžinajame mieste slėpiniai

Svečiuose pas Vavelio smaką Krokuvos urvuose

Piotro Mašerovo žūtis: aplaidumo pasekmė ar klastinga žmogžudystė?

Sovietinės imperijos kurpėjų lemtys

Šlovingų pergalių aidai Vavelio skliautuose

Imperatoriškosios Karakalos pirtys

Kelionė užsienin pro geležinę uždangą

Senesnė už Stounhendžą ir Egipto piramides Džgantija

Tūkstantmečio Tynieco vienuolyno žavesys II

Automobilis sovietmečiu – prabanga ir rūpestis

Margas „gazovikų” namo kontingentas amžiaus pabaigoje

Sakralioji Krokuvos viduramžių puošmena

Sovietinių prekeivių turtai iš puvėsių ir apgavysčių

Vieta, kur sovietmečiu galėjai nusipirkti dešrą!

Nuotykiai traukiniuose prieš trisdešimtį metų

Kraugerė hidra, be gailesčio rijusi ir save

Iškalbingos praeities globėja Krokuvos širdyje

Kūčios be Kalėdų, bet su Naujaisiais

Angelo pilis, saugojusi imperatorius ir popiežius

Tūkstantmečio Tynieco vienuolyno žavesys

Viduramžių aidas karalių mieste

Sakralusis Maltos perliukas – Ta’ Pinu bazilika

Kaip samovaras ir palydovas pralaimėjo varžybas skalbyklei bei šaldytuvui
Likimų vingiai
Redakcija AIDAI.LT

Visatą atradusi litvako dukra

Šįsyk papasakosime jums nuostabią istoriją, kaip keturių vaikų mama atrado… Visatą. Penktojo dešimtmečio pabaigoje Prinstono astronomijos fakulteto vadovybė mandagiai užtrenkė duris

Skaitykite toliau..
2026-10-11 Komentarų: 0
Būties margumynai
Redakcija AIDAI.LT

Nesutik miške briedį

Ar susimąstėte, kodėl gi miške briedis yra pavojingesnis už lokį? Kai nagrinėjame vilkų gaujos elgesį, dažnai apninka įsitikinimas, kad pagrindinis pavojus

Skaitykite toliau..
2026-10-10 Komentarų: 0
Istorijos atgarsiai
Redakcija AIDAI.LT

Godi ir arši imperija

Tik menkai žinančius istoriją stebina, kad putininė „deržava” gviešiasi svetimų žemių, nes Rusija – tiek carinė, tiek sovietinė, tiek dabartinė

Skaitykite toliau..
2026-10-10 Komentarų: 0
Būties margumynai
Redakcija AIDAI.LT

Kvailumo pinklės

1976 m. italų ekonomikos istorikas Karlas Čipola parašė trumpą satyrinį esė, kuris vėliau tapo žinomas pavadinimu „Pagrindiniai žmogiškosios kvailybės dėsniai“.

Skaitykite toliau..
2026-10-07 Komentarų: 0
Svečiose šalyse
Redakcija AIDAI.LT

Sabu disko slėpiniai

Pavaizduotas objektas – tai Sabu diskas, senovės Egipto artefaktas, rastas pareigūno Sabu kapavietėje Sakaros nekropolyje. Medžiaga ir amžius: Sabu diskas iškaltas

Skaitykite toliau..
2026-10-05 Komentarų: 0
Scroll to Top

SUSISIEKITE