Straipsniai
Atlydžio laikų reklama – neįmantrios būties atspindys
Garbūs senoliai, vargokai ir beprisimenantys savosios jaunystės laikmetį – taip šiandieną galėtume apibūdinti vyresniąją kartą, 7-ame dešimtmetyje buvusią studentais ar moksleiviais. Nors chruščiovinis atlydys (1954-1964) mūsuose aprašytas gana kukliai, visgi jo amžininkų prisiminimai apie santykinį sovietinio režimo gniaužtų atsileidimą yra labiau “pliusiniai”. Savaime suprantama, kad viską pažįstame lygindami, sugretindami, turbūt todėl po stalininio įšalo, pažymėto žiauria ideologine priespauda ir besaikėmis tremtimis, chruščiovinis atlydys anuomečiam jaunimui pasirodė šiokiu-tokiu atokvėpiu, sąlyginiu pralaisvėjimu. Nutolo karo ir pokario metų negandos, kultūra įgavo kuklias saviraiškos galimybes, iš plieninių cenzūros gniaužtų veržėsi menas ir literatūra. Lietuvaičių buitį praskaidrino išradingų dizainerių-projektuotojų bei baldžių kuriami lengvi ir stilingi baldai (nors ir buvo brangoki), užsimezgė mados bei stiliaus pradmenys,
Karo muziejuje – knygos „Gedimino kraujas“ pristatymas
Gediminaičiai – Lietuvos valdovų dinastija, kurios stiprybę ir mėgino, ir gerbė visa Europa. Butigeidis, Butvydas, Vytenis, Gediminas, Jaunutis, Algirdas, Jogaila, Kęstutis, Vytautas, Švitrigaila, Žygimantas Kęstutaitis, Kazimieras Jogailaitis, Aleksandras Jogailaitis, Žygimantas Senasis, Žygimantas Augustas. Kiekvienas lietuvis pasakys: tai Lietuvos valdovai Gediminaičiai. Bet tikrai ne visi žino, kas buvo jų žmonos, kaip susiklostė jų dukterų, sūnų, netapusių Lietuvos didžiaisiais kunigaikščiais, likimai. Ar tikrai Gediminas ketino krikštytis? Kuri Gedimino anūkė ištekėjo už Šventosios Romos imperatoriaus Karolio IV ir buvo vainikuota imperatoriene? Kodėl Kęstutis atsisakė karūnos? Kurią seserį Jogaila labiausiai mylėjo ir kodėl? Kuris per anksti gimęs Jogailaitis buvo auginamas šviežiai paskerstų kiaulių viduriuose? Koks tolesnis Niurnbergo auksakalių Vytautui Didžiajam ir jo žmonai Julijonai
Japonijos sodų magija Žemaitijos glėbyje (I)
Navigacija – dalykas pravartus, baigiantis galutinai išstumti archajiškus žemėlapius, tačiau neretai ji ima ir pašposauja. Palikę augintinę šventojiškio “Džiugučio” namelyje (Šventosios g. 23b, Šventojoje), išsukome į Liepojos plentą, ir uoliai vykdėme navigacijos nurodymą “minti” link Liepojos. Po kurio laiko gavome įsakymą sukti dešinėn į miško kelią, tad šiek tiek dvejodami navigacijos sugebėjimais, ėmėme riedėti Lietuvos miškais. Kalgraužių mišką pervažiavome, pradėjom riedėti Mažučių mišku, paskui – Linkių mišku, pasidairydami į plynų kirtimų nuniokotus plotus. Pasidžiaugėme, kad kelionei pajūrin buvome pasirinkę tvirtą ir aukštą prošvaisą turintį “Primastar’ą”, nes pačiutės “Corolla’i” vargu ar būtų patikę ne itin lygūs miško keliai. Visgi, technologijos visų mūsų gyvenimą keičia ir smarkiai, ir galutinai, tad navigacija pateisino mūsiškį
“Šaltinėlis”, sruvenęs menų, dainų ir emocijų derme
“Žinai, tai kitiems “Šaltinėlis” buvo smagia vieta leisti laisvalaikį, o mums buvo galvos skausmas, kai tvankiais vasaros vakarais pro atidarytus mūsų namo pusėn langus trenkdavo muzikos akordai”, – manąjį entuziazmą kiek apmalšino teta, jau pusšimtį metų gyvenanti artimiausiame “Šaltinėlio” pastatui daugiabutyje. Daugiabutis pasikeitė, pasirenovavo, persimainė ir “Šaltinėlio” pastatas: nebėra fontanėlio ir baseinuko, kurių vietoje dabar parkingas, prekybos centras persimainė bei prarado pavadinimą, o garsaus restorano ir naktinio baro vietoje šiandieną sandėliai ir viena-kita įmonėlė. “Permainos visada tik į gerą”, – bandau tikinti save, bet neišeina meluoti nei sau, nei jums, nes “Šaltinėlyje” esu lankęsis, ir prisimenu jo meninius akcentus. Naktinis baras kadaise buvo garsus visam Vilniuje, nes tokių tebuvo trys:
Rasa Stulpinienė. Palanga žiemą, arba kaip minusą versti pliusu
Vasaros kurortas žiemą man visados buvo mirties zona, į kurią niekada nenorėjau kelti kojos. Švininė jūra, apniukęs dangus, iki kaulų smegenų smelkianti drėgmė, gūsingi vėjai, šlapias pliažo smėlis, kuris veliasi po kojom, limpa prie batų, ir… jokios žalumos, jokios saulės, jokių spalvų, jokių kvapų. Bet draugai, bičiuliai ir šeimynykščiai į Palangą žiemą važiuodavo, sakydavo vykstą pasisemti ramybės, pailsėti, pabūti gryname ore ir, reikia pasakyti, grįždavo patenkinti…Gyvenime jų nesupratau ir niekada kartu nevažiuodavau. Aiškiai žinojau, kad man labiau patinka jauki šiluma, minkštas pledas, garuojantis arbatos puodelis, knyga, kad išvažiavusi grįžčiau keikdama tą visų taip dievinamą jūros orą, kuris man paprastai baigiasi kažkuo tarpiniu tarp slogos ir plaučių uždegimo. Kalnai, slidės, šaltis
Pritilęs vaikų klegesys – kaip jį pažadinti?
Susitarkim, kad nepradėsim stenėti bei aikčioti “ach, štai anuomet…” arba “Och, tada tai buvo!..” Tiesiog ramiai peržvelgsim statistiką, permąstysim priežastis ir siūlysim išeitis. Lyginimui naudosim įmanomai naujesnius duomenis – apie pernykščius nesvajokit, statistika taip “greitai” nedirba – bei vėlyvojo sovietmečio duomenis. Darysim prielaidą, kad ir vieni, ir kiti artimi tikrovei, nors posakis “yra tiesa, ir yra statistika” aktualus visais laikais. Pradėsim nuo globalių skaičių – kiek gyventojų (tūkstančiais) buvo didžiuosiuose Lietuvos miestuose 1986-ais ir kiek jų yra dabar: Vilniuje 555 / 583 (sostinės plotas padidėjo nuo ~290 kv. km. iki ~400 kv. km.), Kaune 410 / 302 , Klaipėdoje 197 / 159, Šiauliuose 137 / 104, Panevėžyje 119 / 88,
Angelo pilies Amžinajame mieste slėpiniai
Prisipažinsiu, kad Romos imperatorių ar popiežių šmėklų Angelo pilyje neišvydau, galbūt todėl, kad lankėmės Velykų metu?.. Visgi, daugelį amžių menančiuose statiniuose dažnai apima keisti vaizdiniai: rodos, matai nuzulintais laiptais skubančius pilies gynėjų būrius, žvangančius ginklais, aplink pabūklus triūsiančius karius, rūsčią sargybą prie valdovo menių, pakumpusius tarnus, virėjus riebaluotais veidais, susirūpinusias valdovės tarnaites, ką tik gavusias pylos už netinkamai prišildytą kubilo ar vonios vandenį… Iš už galingų tvirtovės sienų ataidi apsiautusios kariaunos riksmai, bauginantys gynėjus, skrieja per kuorus ugniniai kamuoliai, bandantys sukelti gaisrus… Įsitvėręs prikauptus ir prisiplėštus turtus, lobyne dreba ką tik galingu atrodęs valdovas, dėl aukso kapšų tirtantis labiau, nei dėl savosios gyvybės… Vargu, ar įmanoma tikroviškai įsivaizduoti prieš kelis
Svečiuose pas Vavelio smaką Krokuvos urvuose
Koks gi ryšys tarp vilniškėje “Fizikų dienoje” karaliaujančio Dino Zauro, ir Vavelio kalvos kalvos požemiuose šmirinėjančios smako? Tiesioginis: Dinas Zauras savuoju protėviu įvardina Bastėjos urvuose gyvenusį smaką, buvusį neprošal užkąsti gardesne studente, o Vavelio smakas vilniškiam buvo geras bičiulis dar nuo Dviejų tautų respublikos laikų! Gyvenimas būtų blankiomis spalvomis nuspalvintas, jei retsykiai nepašposautume, nepasijuoktume iš savęs pačių, o ir legendas bei padavimus nepašieptume. Prie įėjimo į Vavelio – Krokuvos įžymybės – urvus besistiebianti smako stovyla išties tokia simpatiška, kad prisibijoti požemių gyventojų nekyla noras, juolab jis nuolat apspistas krykštaujančių vaikų. Lyg norėdamas priminti grėsmingą savo prigimtį, smakas retsykiais pliūpteli liepsną iš nasrų, tačiau taip yra tik todėl, kad išradingi lenkų
Telšių kultūros centras kviečia į kovo mėnesio renginius
2024 M. KOVO MĖNESIO PAGRINDINIŲ RENGINIŲ PLANAS Data Laikas Pavadinimas Tiksli vieta Organizatorius 01 PENKTADIENIS 2024 02 14 – 2024 03 10 Tautodailininko Jono Igaro jubiliejinė kūrybos paroda. Telšių kultūros centro fojė Telšių kultūros centras 02 ŠEŠTADIENIS 17:00 val. Atlikėjų Sandros ir Viktoro albumo pristatymas „Viskas dėl tavęs” Telšių kultūros centras Telšių kultūros centras 03 SEKMADIENIS 14:00 val. Animacinis filmas „Sparnuoti herojai” Telšių kultūros centras Telšių kultūros centras 03 SEKMADIENIS 16:00 val. Filmas „Draugų lažybos” Telšių kultūros centras Telšių kultūros centras 05 ANTRADIENIS 18:00 val. Nijolė Narmontaitė su gyvo garso grupe „Apie meilę rimtai ir žaismingai” Telšių kultūros centras Telšių kultūros centras 08 PENKTADIENIS 18:00 val. Grupės „Il senso” koncertas
Piotro Mašerovo žūtis: aplaidumo pasekmė ar klastinga žmogžudystė?
Pamenate mūsiškę pažintį su sovietinėmis kompartijos šulais, nepabūgusiais apsilankyti Lietuvoje? Tąkart, minėdami 1980-ais Vilniuje pabuvojusį M.Gorbačiovą, po kelerių metų tapsiantį sovietų imperijos prezidentu, užsiminėme apie sovietinės Gudijos, anuomet vadintos Baltarusija, vadovą Piotrą Mašerovą. Viršuje esančioje nuotraukoje Mašerovas ir sėdi greta Gorbačiovo, tad jam buvo parinkta viena garbingiausių vietų 1980-ais vykusioje “jubiliejinėje” Dainų šventėje, skirtoje sovietinio režimo 40-iui Lietuvoje. Mašerovo asmenybė išskirtinė sovietmečio kontekste ne tik tuo, kad jis buvo kaimyninės šalies (tiesa, tuomet tai buvo tik sovietijoje kalėjusi “respublika”) vadovas, bet ir asmuo, kurio garbei pavadintas vienas plačiausių Minsko prospektų. Vargu ar kas galėjo 1980-ųjų vasarą vykusioje Dainų šventėje ar kituose sovietiniam “jubiliejui” skirtuose renginiuose nuspėti, kad beprotiškai Gudijoje/Baltarusijoje populiariam
Knygų mugę pasitinkant, pristatomas naujas leidinys – Tremtinių ir politinių kalinių albumas ,,Ištremti iš Tėvynės”
Palikimas ateities kartoms: Tremtinių ir politinių kalinių albumas „Ištremti iš Tėvynės“ 2023 m. pabaigoje Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Leidybos skyrius išleido Tremtinių ir politinių kalinių albumą „Ištremti iš Tėvynės / Deported From Their Homeland“. Leidinį rengė ir sudarė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Atminimo programų skyriaus istorikai: Benas Navakauskas, Birutė Panumienė, Violeta Jasinskienė, Elvyra Mickevič, Jolanta Vilija Sinkevičiūtė, Julita Milašiūtė. Kuo šis leidinys išskirtinis „Ištremti iš Tėvynės: Tremtinių ir politinių kalinių nuotraukų albumas“ yra daugiau nei tris dešimtmečius Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vykdomos programos „Tremties ir kalinimo vietos“ darbo rezultatas. Tai pirmasis lietuvių ir anglų kalbomis parengtas nuotraukų albumas, nuosekliai pasakojantis sovietų
Vytauto Didžiojo karo muziejuje atidaroma paroda „Kartu mes esame stiprūs“
Vytauto Didžiojo karo muziejuje atidaroma paroda „Kartu mes esame stiprūs“, skirta Lietuvos narystės NATO 20-mečiui paminėti. Narystė NATO ir Europos Sąjungoje iš esmės pakeitė šimtmečius Lietuvos likimą lėmusias istorines bei geopolitines sąlygas ir tapo mūsų saugumo, stabilumo, tvaraus vystymosi sėkmės istorija. Nuo 2004 m. žengėme tvirtus žingsnius į naują perspektyvą, lydimi atsakomybės patiems bei kartu su sąjungininkais priimti ir įgyvendinti sprendimus dėl nacionalinio ir kolektyvinio saugumo užtikrinimo. Pasiekėme kokybinį lygį, prilygstantį NATO senbuvėms šalims ir itin gerai vertinamą NATO ekspertų. Parodos „Kartu mes esame stiprūs“ lankytojai susipažins su Lietuvos keliu į aljansą, su besikeičiančia ginkluote, ekipuote ir technika bei aktyviu dalyvavimu tarptautinėse misijose ir visokeriopu Ukrainos rėmimu. Atidarymo proga kviesime
Sovietinės imperijos kurpėjų lemtys
Kaip manote, kurioje šalyje išlikusi aktyvi komunistų partija? Esate teisūs, bičiuliai – putininėje Rusijoje. Nors ir būdama “opozicine” Putino chuntai politine jėga, rusiškoji komunistų partija vaizduotės lakumu nepasižymi – visa savo esybe ilgisi sovietinės imperijos. Net loštelėjau kėdėje, atsitiktinai atradęs Youtube platformoje, kad rusiškoji kompartija prieš porą metų šventė sovietijos šimtmetį. Taip, taip, jūs perskaitėte teisingai – šventė 1922-ais gimusios, o 1991-ais nugaišusios sovietų imperijos šimtmetį. Tokia labai savotiška velionio pagerbimo šventė – nors šis jau trisdešimtį metų pūva grabe, bet švenčiamas nabašninko šimtmetis. Matant, kuo putininė klika pavertė Rusijos gyventojus – nei apie tautą, nei apie naciją kalbos būti negali – nestebina tokios fantasmagorijos, kai matai senokai pastipusios imperijos
Vasario 16-oji Telšiuose: šypsenos, skambios natos ir Lietuvos gimtadienis
„Laisvė yra šventė, laisvė yra skambios natos, laisvė yra spalvos, laisvė yra šypsenos ir žmonės!“ – su Vasario 16-ąja – Valstybės atkūrimo diena, 106-uoju Lietuvos gimtadieniu – pasveikino Telšių kultūros centro režisierė Alina Gintalienė. Vasario 16-oji – Lietuvoje valstybinė šventė, skirta 1918-aisiais Lietuvos Tarybos narių pasirašytam Lietuvos nepriklausomybės nutarimui paminėti. Šį dokumentą pasirašė 20 Lietuvos Tarybos narių. Šią istorinę dieną – vasario 16-ąją Lietuvos Respublikos Seimas įstatymiškai įteisino kaip šventinę dieną – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną. Valstybės atkūrimo diena prasidėjo vėliavos pagerbimo ceremonija Nepriklausomybės aikštėje bei tautiška giesme, kurią sugiedojo Telšių rajono savivaldybės administracijos vokalinis ansamblis, kuriam vadovauja Ernesta Dargužienė. Sveikinimo žodžius susirinkusiesiems tarė Telšių rajono savivaldybės meras Tomas Katkus. Skambias dainas aikštėje visuomenei dovanojo minėtas Telšių
Senesnė už Stounhendžą ir Egipto piramides Džgantija (II)
Ką jau ten Džgantija ar kažin kokio ten Karakalos pirtys, jei net Valdovų rūmus miestiečiai ėmė ardyti plytomis, iki jie pavirto apleistais griuvėsiais, priglaudusiais tik benamius ir elgetas? Tąsė ir Karakalos palikimą gabalais Romos gyventojai, nes kam ten labai rūpėjo, kad prieš šimtus metų tai buvo įspūdingas terminių pirčių kompleksas. Ne kažin ką geriau sekėsi ir maltiškei Džgantijai, kurios apylinkėse tūkstančius metų gyveno žemdirbiai, netrukę šventyklos teritoriją paversti sąvartynu. Bėgo tūkstantmečiai, iki archeologai susivokė, kokį turtą turi nedidukame Xaghros miestuke Gozo saloje, o iki tol neišradingi poilsiautojai žymėjo neįmantriais įrėžiais žilą senovę menančius Džgantijos luitus. Eidamas virš žemės įrengtu taku link Džgantijos, matai jau gerokai vėliau gyvenusių žmonių apleistus statinius,
Imperatoriškosios Karakalos pirtys
Nustebsite sužinoję, kad vieną Romos senovės pažibų – imeratoriaus Karakalos baigtą statyti pirčių kompleksą – jau esate matę. Buvau matęs jas ir aš, nes 1990-ų liepos 7-ą jame vyko trijų garsiųjų tenorų – Chose Karero, Plačido Domingo ir Lučiano Pavaročio – pirmasis bendras koncertas. Kiekvienas scenos grandas norėjo būti “numero uno” (“numeris vienas”, it.), tad vadybininkams prireikė kolosalaus darbo, norint apšlifuoti ambicijas, ir įtikinti koncertuoti drauge. Koncertą, beje, rasite Youtube platformoje, įsivedę paieškos žodžius “Three tenors from Caracalla to the world”. Nor praėjo jau trečdalis amžiaus, bet genialių tenorų balsai tebežadi kaip ir kitados. Į koncertą jus šįkart nepasikviesiu, nes eisime nuo Koliziejaus pro Circus Maximus (irgi labai įspūdinga), ir
Kraugeriškos ir baikščios chuntos arbatėlė Navalnui
Opozicionierius putininė chunta tvarkingai veja lauk iš melo ir smurto imperijos, o sugebėjusi sučiupti į mirtiną glėbį – meistriškai žudo. Valstybingumo atkūrimo dieną – tai simboliška Lietuvai, nes patys esame sudėję galybę aukų ant laisvės aukuro – sužinojome apie Aleksejaus Navalno nužudymą. Sąmoningai nerašau “nudužymą”, o ne “mirtį”, nes įprastai 47-ių metų vyras nesiskundžia ne tik potencija, bet ir sveikata, net jei ir yra kalinamas. Šiame kontekste keistokai švelniai buvo pasielgta su bandžiusiu mesti pirštinę Putinui rinkimuose B.Nadeždinu: chunta įtartinai daug leido jam reikštis, kritikuoti Putino ir jo klikos sukeltą karą. Rodos, tokiam išsišokėliui kandidatui jau senai turėjo būti parūpintas “novičiok’as”… Vieną kartą turime nustoti “polikorektiškai” posakius ir terminus “vynioti
Ką šiandienei Lietuvai palinkėtų signatarai?
Švęsime 105-ąsias metines respublikos, kuriai net 50-imt metų teko kęsti svetimšalių valdžią. Lietuviškosios demokratijos jubiliejus dar kuklesnis, jei prisimintume tarpukario peripetijas. Ką gi palinkėtų dvi dešimtys drąsių vyrų mūsų laisvai ir demokratiškai Lietuvai? Pabandykime spėti kartu. Spaustuvininkas ir leidėjas Saliamonas Banaitis linkėtų puoselėti ir stiprinti lietuvišką žodį, laisvą nuo interesų grupuočių valios žiniasklaidą. Gydytojas ir redaktorius Jonas Basanavičius palinkėtų deramai finansuoti sveikatos apsaugą, laisvą nuo bulvariškumo žiniasklaidą. Istorikas Mykolas Biržiška pakviestų istorikus, muziejininkus, publicistus, gidus vienytis ne “sausam”, o patraukliam Lietuvos praeities parodymui. Teisininkas Kazys Bizauskas patartų skaidrinti teisėsaugos ir teismų darbą, kad rezonansinės bylos nebūtų metų metus marinamos ir nesubliukštų. Teisininkas ir filosofas Pranas Dovydaitis paskatintų pažvelgti į tautos
Šlovingų pergalių aidai Vavelio skliautuose
Nors Lietuvos bajorija, o ypač jos vadovai, šiame istoriniame epe parodyti nevienareikšmiškai, didžiulės eilės lietuvaičių mindžikuodavo šaltyje, laukdamos eilėse bilietų į “Tvaną”. Jeržio Hofmano filmas trunka beveik penkias valandas (tiesą sakant, tai dviejų dalių saga), bet žiūrovai užgniaužę kvapą stebėdavo XVI amžiaus kovas su švedais ir nuostabią pagrindinių herojų meilės istoriją. Nemačiusius kviečiu susirasti filmą Youtube platformoje, nes masinės kovų scenos išties vertos dėmesio: anuomet dar nebūta kompiuterinių technologijų, kuriančių minios ar armijos vaizdus. Lenkų kinematografininkai smarkiai pasistengė, realistiškai vaizduodami Dviejų tautų respublikos kovas su švedų atėjūnais, juk anuomet nebuvo galimybės prisiminti žūtbūtines kovas su dar piktesniu priešu – Rusijos carais ir jų suburtomis ginkluotomis gaujomis. Nevėpso ir lenkų restauratoriai
Virtuali paroda “Sovietų nukankintas ir sušaudytas legendinis Lietuvos karininkas Teodoras Balnas”
Šiemet minime Lietuvos Nepriklausomybės kovų dalyvio, kapitono Teodoro Balno 135-ąsias gimimo metines. Virtualią parodą aplankysite čia. Teodoras Balnas gimė 1889 m. vasario 17 d. Rusijoje, Tomsko gubernijoje, Barnaule, ištremto 1863 m. sukilimo dalyvio šeimoje. Nuo 1911 m. tarnavo carinės Rusijos armijoje, 1913 m. baigė praporščikų mokyklą. Per Pirmąjį pasaulinį karą kovojo Rusijos armijos 305-ame pėstininkų pulke, buvo kuopos vadu. 1915 m. pateko į Vokietijos nelaisvę. Iki 1918 m. kalėjo Nysos mieste (dabar – Lenkija), vėliau buvo pervežtas į Kauną. Jo paties žodžiais: „iš nelaisvės paleistas, tačiau kaip ir kiti belaisviai buvo Vokietijos okupantų įskaitoje“ iki pat Pirmojo pasaulinio karo pabaigos. Kai kurių šaltinių teigimu, T. Balnas 1919 m. Estijoje kovojo
REKOMENDUOJAM PRENUMERATORIAM:
Krokuvos senamiesčio pažiba – švč. Mergelės Marijos bazilika
Vavelio kunstkameros lobiai Krokuvoje
Žavingas Jūrmalos perliukas – Kemeriai
Pasivaikščiojimas spalvingoj Vilniaus praeity XX a. pradžioje
Kerinti gražuolė Tatrų papėdėje – Zakopanė
Svečiuose pas Jo Šventenybę: Jono Pauliaus II vardo muziejus Vavelyje
6000 metų menantis miestas-tvirtovė Mdina (I)
Tūkstantis druskinių be druskos Druskininkuose
Vienuolių giesmės po viduramžių Krokuvos skliautais
Svečiuose pas kardinolą Karolį Voitylą
Sukriošėlis, sovietų imperiją griovęs neveiklumu
Japonijos sodų magija Žemaitijos glėbyje
Atogrąžų tankumynai Kopenhagos sodo oranžerijoje
Naujam gyvenimui prikelta Siesikų galiūnė
Angelo pilies Amžinajame mieste slėpiniai
Svečiuose pas Vavelio smaką Krokuvos urvuose
Piotro Mašerovo žūtis: aplaidumo pasekmė ar klastinga žmogžudystė?
Sovietinės imperijos kurpėjų lemtys
Šlovingų pergalių aidai Vavelio skliautuose
Imperatoriškosios Karakalos pirtys
Kelionė užsienin pro geležinę uždangą
Senesnė už Stounhendžą ir Egipto piramides Džgantija
Tūkstantmečio Tynieco vienuolyno žavesys II
Automobilis sovietmečiu – prabanga ir rūpestis
Margas “gazovikų” namo kontingentas amžiaus pabaigoje
Sakralioji Krokuvos viduramžių puošmena
Sovietinių prekeivių turtai iš puvėsių ir apgavysčių
Vieta, kur sovietmečiu galėjai nusipirkti dešrą!
Nuotykiai traukiniuose prieš trisdešimtį metų
Kraugerė hidra, be gailesčio rijusi ir save
Iškalbingos praeities globėja Krokuvos širdyje
Kūčios be Kalėdų, bet su Naujaisiais
Angelo pilis, saugojusi imperatorius ir popiežius
Tūkstantmečio Tynieco vienuolyno žavesys
Viduramžių aidas karalių mieste
Sakralusis Maltos perliukas – Ta’ Pinu bazilika
Kaip samovaras ir palydovas pralaimėjo varžybas skalbyklei bei šaldytuvui
Atlydžio laikų reklama – neįmantrios būties atspindys
Garbūs senoliai, vargokai ir beprisimenantys savosios jaunystės laikmetį – taip šiandieną galėtume apibūdinti vyresniąją kartą, 7-ame dešimtmetyje buvusią studentais ar
Karo muziejuje – knygos „Gedimino kraujas“ pristatymas
Gediminaičiai – Lietuvos valdovų dinastija, kurios stiprybę ir mėgino, ir gerbė visa Europa. Butigeidis, Butvydas, Vytenis, Gediminas, Jaunutis, Algirdas, Jogaila,
Japonijos sodų magija Žemaitijos glėbyje (I)
Navigacija – dalykas pravartus, baigiantis galutinai išstumti archajiškus žemėlapius, tačiau neretai ji ima ir pašposauja. Palikę augintinę šventojiškio “Džiugučio” namelyje
“Šaltinėlis”, sruvenęs menų, dainų ir emocijų derme
“Žinai, tai kitiems “Šaltinėlis” buvo smagia vieta leisti laisvalaikį, o mums buvo galvos skausmas, kai tvankiais vasaros vakarais pro atidarytus
Rasa Stulpinienė. Palanga žiemą, arba kaip minusą versti pliusu
Vasaros kurortas žiemą man visados buvo mirties zona, į kurią niekada nenorėjau kelti kojos. Švininė jūra, apniukęs dangus, iki kaulų
Pritilęs vaikų klegesys – kaip jį pažadinti?
Susitarkim, kad nepradėsim stenėti bei aikčioti “ach, štai anuomet…” arba “Och, tada tai buvo!..” Tiesiog ramiai peržvelgsim statistiką, permąstysim priežastis
Angelo pilies Amžinajame mieste slėpiniai
Prisipažinsiu, kad Romos imperatorių ar popiežių šmėklų Angelo pilyje neišvydau, galbūt todėl, kad lankėmės Velykų metu?.. Visgi, daugelį amžių menančiuose
Svečiuose pas Vavelio smaką Krokuvos urvuose
Koks gi ryšys tarp vilniškėje “Fizikų dienoje” karaliaujančio Dino Zauro, ir Vavelio kalvos kalvos požemiuose šmirinėjančios smako? Tiesioginis: Dinas Zauras
Telšių kultūros centras kviečia į kovo mėnesio renginius
2024 M. KOVO MĖNESIO PAGRINDINIŲ RENGINIŲ PLANAS Data Laikas Pavadinimas Tiksli vieta Organizatorius 01 PENKTADIENIS 2024 02 14 – 2024
Piotro Mašerovo žūtis: aplaidumo pasekmė ar klastinga žmogžudystė?
Pamenate mūsiškę pažintį su sovietinėmis kompartijos šulais, nepabūgusiais apsilankyti Lietuvoje? Tąkart, minėdami 1980-ais Vilniuje pabuvojusį M.Gorbačiovą, po kelerių metų tapsiantį
Knygų mugę pasitinkant, pristatomas naujas leidinys – Tremtinių ir politinių kalinių albumas ,,Ištremti iš Tėvynės”
Palikimas ateities kartoms: Tremtinių ir politinių kalinių albumas „Ištremti iš Tėvynės“ 2023 m. pabaigoje Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo
Vytauto Didžiojo karo muziejuje atidaroma paroda „Kartu mes esame stiprūs“
Vytauto Didžiojo karo muziejuje atidaroma paroda „Kartu mes esame stiprūs“, skirta Lietuvos narystės NATO 20-mečiui paminėti. Narystė NATO ir Europos
Sovietinės imperijos kurpėjų lemtys
Kaip manote, kurioje šalyje išlikusi aktyvi komunistų partija? Esate teisūs, bičiuliai – putininėje Rusijoje. Nors ir būdama “opozicine” Putino chuntai
Vasario 16-oji Telšiuose: šypsenos, skambios natos ir Lietuvos gimtadienis
„Laisvė yra šventė, laisvė yra skambios natos, laisvė yra spalvos, laisvė yra šypsenos ir žmonės!“ – su Vasario 16-ąja –
Senesnė už Stounhendžą ir Egipto piramides Džgantija (II)
Ką jau ten Džgantija ar kažin kokio ten Karakalos pirtys, jei net Valdovų rūmus miestiečiai ėmė ardyti plytomis, iki jie
Imperatoriškosios Karakalos pirtys
Nustebsite sužinoję, kad vieną Romos senovės pažibų – imeratoriaus Karakalos baigtą statyti pirčių kompleksą – jau esate matę. Buvau matęs
Kraugeriškos ir baikščios chuntos arbatėlė Navalnui
Opozicionierius putininė chunta tvarkingai veja lauk iš melo ir smurto imperijos, o sugebėjusi sučiupti į mirtiną glėbį – meistriškai žudo.
Ką šiandienei Lietuvai palinkėtų signatarai?
Švęsime 105-ąsias metines respublikos, kuriai net 50-imt metų teko kęsti svetimšalių valdžią. Lietuviškosios demokratijos jubiliejus dar kuklesnis, jei prisimintume tarpukario
Šlovingų pergalių aidai Vavelio skliautuose
Nors Lietuvos bajorija, o ypač jos vadovai, šiame istoriniame epe parodyti nevienareikšmiškai, didžiulės eilės lietuvaičių mindžikuodavo šaltyje, laukdamos eilėse bilietų
Virtuali paroda “Sovietų nukankintas ir sušaudytas legendinis Lietuvos karininkas Teodoras Balnas”
Šiemet minime Lietuvos Nepriklausomybės kovų dalyvio, kapitono Teodoro Balno 135-ąsias gimimo metines. Virtualią parodą aplankysite čia. Teodoras Balnas gimė 1889
You must be logged in to post a comment.