AIDAI

Diskusija „Birželio sukilimas: tarp sovietinės ir nacistinės okupacijų“

Vytauto Didžiojo karo muziejaus kuriamas Lietuvos laisvės kovų pažinimo centras kviečia į viešą diskusiją apie vieną reikšmingiausių ir kartu kontroversiškiausių XX a. Lietuvos istorijos įvykių – 1941 m. Birželio sukilimą. Diskusijos, kuri vyks Vilniuje, Labdarių g. 10 kiemelyje, tikslas – kritiškai įvertinti Birželio sukilimo kontekstą, analizuojant tiek sukilimo svarbą, tiek jo dalyvių vaidmenį istoriniuose įvykiuose, įskaitant Holokaustą, bei apmąstyti šio sukilimo reikšmę šiandienos istorinėse ir politinėse diskusijose. Prieš 84 metus, 1941 m. birželio 23 d., Lietuvoje prasidėjo sukilimas prieš sovietų okupacinę valdžią. Nors tuomet Lietuva buvo vos prieš metus praradusi nepriklausomybę, pirmosios sovietų okupacijos laikotarpiu šalį sukrėtė masinės represijos: buvo areštuoti, ištremti, kalinami ir žudomi Lietuvos gyventojai, politikai, karininkai, mokytojai,

Skaitykite toliau..

Eretiškieji Galilėjaus laiškai

Istorikai vienoje Londono bibliotekų aptiko autentišką laišką, kuriame Galilėjas Galilėjus išdėstė savo argumentus prieš Katalikų Bažnyčios geocentrinę doktriną, o tai tapo priežastimi jam pareikšti kaltinimus erezija. „Keista, bet šie laiškai nebuvo paslėpti – jie gulėjo atvirai Londono Karališkosios draugijos bibliotekoje. Jų niekas nepastebėjo kelis šimtmečius, tarsi jie būtų buvę nematomi ar permatomi. „Džiaugiuosi, kad mums pavyko rasti vieną iš pirmųjų mokslo „nepriklausomybės deklaracijų“ nuo religijos“, – pareiškė Frankas Džiudičė iš Bergamo universiteto. Apšvietos ugnis: Galilėjas Galilėjus kartu su Džordanu Brunu ir Mikalojumi Koperniku tradiciškai laikomi vienais iš pirmųjų „mokslo kankinių“, kurių gyvenimai nutrūko arba buvo smarkiai sudarkyti dėl konflikto tarp jų mokslinių interesų ir Katalikų bažnyčios dogmų. Pagrindinė kliūtis visais šiais atvejais

Skaitykite toliau..

Bolševikų stabą norėjusi nunuodyti jo…žmona

Sutikite, kad vežimėlyje sėdintis sukriošėlis, dėbsantis pamišėlio žvilgsniu, anaiptol nėra panašus į tas stovylas, kuriomis kadaise buvo nusėta ne tik okupuota Lietuva, bet ir visa sovietų imperija. Bolševikinio stabo pamėklių mes sėkmingai atsikratėme, o kaip gi bandė atsikratyti jo paties artimiausi sėbrai ir net žmona? Sovietmečiu istorija, kurią papasakosime, buvo kruopščiai slepiama, nes joje rasi viską: išdavystę, baikštumą, klastą, abuojumą. Taigi, kas vyko, bolševikinio perversmo vadeivai sukriošus ir susiruošus kelionei Anapilin? Istorija mėgsta juodai baltus tonus. Levo Trockio (buvęs Lenino sėbras, vėliau nužudytas Stalino paliepimu) versijoje viskas paprasta: Leniną nunuodijo Stalinas. Tačiau jei atidžiau pažvelgsime į tų metų dokumentus, atsiskleidžia kur kas sudėtingesnis ir tragiškesnis vaizdas. Kalbama ne apie politinį nužudymą,

Skaitykite toliau..

Bebaimė ir kilniaširdė ledi Godiva

Ji buvo viena įtakingiausių moterų Anglijoje. Dievobaiminga grafienė. Vienuolynų įkūrėja. Tačiau pasaulis ją įsimintų visai dėl kitos priežasties. Pasak legendos, ji nusirengė iki nuogumo ir jojo per visą miestą. Ne dėl šlovės. O dėl žmonių, kurie nebegalėjo mokėti mokesčių. Tuščioje viduramžių gatvėje lėtai žengia balta kumelė. Ant jos sėdi jauna moteris, nuleidusi akis. Ji atrodo bejėgė ir sutrikusi. Tačiau stebėtinai stipri. Ilgi auksiniai plaukai slepia jos nuogumą. Koventrio gyventojai kentėjo dėl nepakeliamų mokesčių. Grafienė paprašė savo vyro, grafo Leofriko, palengvinti jų likimą. Tas pavargo ir nusprendė: „Aš atšauksiu mokesčius, jei tu nuvažiuosi per visą miestą nuoga“. Jis buvo įsitikinęs, kad tai neįmanoma. Bet klydo. Godiva sutiko. Gyventojams buvo liepta uždaryti langines ir nežiūrėti.

Skaitykite toliau..

Petras Bluzma. Ekspedicija į Tolimuosius Rytus (VIII)

(Tęsinys, ankstesnes dalis skaitykite čia.) Tundroje su čiukčiais ir šiauriniais elniais Keletas dienų praleistų tundroje buvo paskutinė mano buvimo Čiukčijoje dalis. Ji nesusijusi su ekspedicijos darbu, bet labai norėjau pabūvoti šioje tolimoje ir atšiaurioje žemės vietoje, apie kurią sudėti žinomos dainos žodžiai, – „ norėčiau nueit, kur melsvi ežerai, ten kur ganosi elnių banda …“. Tundros buvimą Eurazijos ir Š. Amerikos žemynų šiaurėje lemia klimato ypatumai, – mažas saulės šviesos kiekis, žema oro temperatūra. Prie tundros iš šiaurės ir pietų šliejasi dar dvi jai artimos gamtinės zonos. Keliaujant į šiaurę ir palaipsniui baigiantis miškų zonai, prasideda miškatundrė, kurioje dar yra medžių, bet jie reti ir neaukšti. Toliau už jos plyti

Skaitykite toliau..

Šiurpios ir mįslingos „Filadelfijos eksperimento” pasekmės

„Filadelfijos eksperimentas“: kas gi iš tiesų nutiko jūreiviams, persikėlusiems laike? 1984 m. į kino ekranus išėjo fantastinis filmas „Filadelfijos eksperimentas“, kuris miesto legendą pavertė masinės kultūros dalimi. Mažai kas žinojo, kad siužeto pagrindu tapo tikra istorija, dešimtmečiais jaudinusi konspirologų protus. Pasakojimai apie karo laivo dingimą ir jo teleportaciją šimtus kilometrų tolyn apaugo mitais, tačiau šios paslapties esmė, paslėpta už žymos „Visiškai slaptai“, pasirodė esanti iškalbingesnė bet kokios išgalvotos istorijos. Legenda apie vaiduoklį laivą: pasak populiariausios versijos, 1943 m. spalio 28 d. JAV karinės jūrų pajėgos eskadrinio minininko „Eldridžas“ laive atliko ypač slaptą eksperimentą, siekdamos sukurti nematomumo technologiją. Naudojant galingus elektromagnetinius generatorius, laivas turėjo išnykti iš radarų ekranų – ir, galbūt, iš žmogaus akies

Skaitykite toliau..

Kolos pusiasalio prakeiksmas: ką ten aptiko slapta sovietų ekspedicija?

1945 m. gegužės 9 d. Europa džiūgavo. Tačiau Norvegijoje vokiečių pajėgų kapituliacija turėjo kartaus absurdo prieskonį: keturi šimtai tūkstančių vermachto karių padėjo ginklus, taip ir nesusidūrę su rimtesniais mūšiais šios šalies teritorijoje (išskyrus Arktį). Kam Hitleriui iki pat pabaigos reikėjo laikyti Arktyje sausumos pajėgų armadą, kai kiekvienas batalionas Berlyno kryptimi buvo auksu vertas? Ir kodėl vokiečių povandeniniai laivai plaukiojo vandenyse prie Taimyro ir Prano Juozapo žemės krantų, kur neplaukė sąjungininkų konvojai? Atsakymai į šiuos klausimus gali glūdėti ne tik strategijos lygmenyje, bet ir Trečiojo reicho mistinėse paslaptyse. 1940 m. balandžio mėn. įsiveržimą į Norvegiją Hitleris paaiškino racionaliai: siekis užtikrinti kontrolę virš povandeninių laivų bazės ir prevencinis smūgis, kuriuo siekta aplenkti britus.

Skaitykite toliau..

Uolusis pamišusio tirono parankinis

Rusijos speudoistorikai liguistomis fantazijomis stengiasi pateisinti ne tik šiandienio imperijos vairininko nusikaltimus, bet ir tironiškų jo pirmtakų – Stalino, Lenino, net Ivano Žiauriojo vykdytus terorus. Atseit, „griežti buvo, tai jau griežti, bet teisingi”. Tiesa ta, kad visi rusijos, o ir kitų imperijų, valdovai nei kiek nesiskaitė su engiamais gyventojais. Nūdienėje „deržavoje” piliečių teisės smarkiai apribotos, o kadaise – valdant pamišėliškam carui Ivanui Žiauriajam – žmonės jokių teisių apskritai neturėjo. Susigalvojęs „opričniną”, beprotis tironas galėjo bet kurį kilmingąjį apiplėšti ir nužudyti. Kruviname terore jam talkino kraugeriška opričninkų kariauna, kurios bene garsiausiu veikėju buvo Maliuta Skuratovas. Šis galvažudys nebojo kelti ranką ir prieš dvasininkus, taigi nesibijojo net paties Dievo bausmės. Taigi, kas

Skaitykite toliau..

Leonardas Augustis. Birželio sukilimą prisimenant

Žvelgiant iš ilgesnės laiko perspektyvos, 1941 m. per labai trumpą laikotarpį, kurį netgi būtų galima pavadinti „ilguoju birželio mėnesiu“, tuometinėje sovietų, o vėliau ir nacių okupuotoje Lietuvoje įvyko daugybė dramatiškų ir reikšmingų istorinių įvykių. Vienam jų – Birželio sukilimui, minint 85-ąsias metines, būtent ir bus skirtas šis tekstas. Visgi, susidaro įspūdis, kad šis sukilimas kaip istorinis šalies įvykis yra nepelnytai primirštas, tad šio straipsnio vienas tikslų yra priminti Birželio sukilimą smalsesniam, savo šalies istorija besidominčiam skaitytojui ir leisti iš naujo permąstyti tam tikrus su šiuo sukilimu susijusius klausimus: įvairiapusiškai pažvelgti į šį istorinį įvykį, prisiminti žmones, kurie aktyviai veikė sukilime ir, galiausiai, pasvarstyti, kokia buvo Birželio sukilimo reikšmė bei kodėl

Skaitykite toliau..

Raminta Didaitė. Rūko akys

Tą rytą Šventoji tekėjo tykiai. Rugsėjo tirštas rūkas gulėjo virš vandens taip gausiai, kad atrodė – upė nebeturi krantų. Tik balsą. Kartkartėmis iš miglos atsklisdavo ančių pliaukšėjimas, kažkur toli barkštelėdavo dviračio grandinė, ir vėl viską užgoždavo tyla. Jonas stovėjo ant skardžio netoli Liudiškių ir žiūrėjo žemyn. Jam buvo septyniasdešimt devyneri. Tai amžius, kai žmonės pradeda kalbėtis su tais, kurių jau nebėra. Prieš tris mėnesius mirė Ona. Penkiasdešimt ketverius metus jie gyveno kartu. Dabar namuose liko jos megztinis ant kėdės atkaltės, akiniai virtuvės spintelėje ir du puodeliai, kurių Jonas niekaip neprisivertė išmesti. Kartais vakare jam pasirodydavo, kad Ona tiesiog išėjo į sodą. Kad tuoj grįš. Paklaus, kodėl jis  neužkūrė krosnies. Papeiks

Skaitykite toliau..

Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių vertybė Gedulo ir vilties dienai

1941 m. tremtis primenanti Karo muziejaus rinkinių vertybė –  Birutės Avižonytės-Blaževičienės laiškas Aleksandrui Blaževičiui Birželio 14 d. minime Gedulo ir vilties dieną – prisimename prieš 85 metus, 1941 m. birželio 14 d., Sovietų Sąjungos pradėtą pirmąjį masinį Lietuvos gyventojų trėmimą. 2025 m. į Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinius pateko JAV kariuomenės rezervo karinės žvalgybos plk. ltn. Aleksandro Blaževičiaus (1912-1998) archyvas. Jame saugomi ir jo žmonos – Lietuvos nepaprastojo pasiuntinio ir įgaliotojo ministro Lenkijoje Kazio Škirpos (1895-1979) sekretorės, dirbusios 1938–1939 m., daktaro Petro Avižonio (1875-1939) dukros Birutės Avižonytės-Blaževičienės (1914-2012) – vyrui rašyti laiškai. Dauguma jų siųsti iš sovietų okupuotos Lietuvos į JAV. Šis laiškas išsiskiria turiniu – sovietų vykdytų trėmimų ir

Skaitykite toliau..

Seimo Pirmininkas Juozas Olekas: „Praeities ženklai, kalbantys šiandien” (fotografijų parodos „Tremties vaikai – vilties vaikai“ atidarymas)

Seimo skaitykloje atidaroma Lietuvos žurnalistų sąjungos nario, fotomenininko Alberto Švenčionio fotografijų paroda „Tremties vaikai – vilties vaikai“, skirta Gedulo ir Vilties dienai, Didžiųjų tremčių 85 metų sukakčiai paminėti. Alberto Švenčionio fotografijų paroda „Tremties vaikai – vilties vaikai“ – tai dviejų dalių fotografijų ciklas, leidžiantis chronologiškai ir emocionaliai patirti nelengvą mūsų šalies gyventojų kelią į laisvę ir nepriklausomybę. Nors šis kelias kupinas sunkumų, skausmo, netekčių, tačiau visoje kelionėje lydi ir viltis, kuri juntama ne tik užfiksuotuose vaizduose, bet ir A. Švenčionio kuriamose detalėse ir komponavimo būduose. Autoriaus sumanyta kompozicija – tremtinių išgyventos deportacijos istorijos su tai patvirtinančiais dokumentiniais faktais: pačių tremtinių užfiksuotų akimirkų vaizdais (fotografijose) bei asmeniniais išgyvenimais, užrašytais nuotraukų nugarėlėse

Skaitykite toliau..

Karo muziejuje – susitikimas su ekspedicijos į tremties ir kalinimo vietas Kazachstane dalyviais

Sovietų okupantai ir vietos kolaborantai Lietuvos žmones trėmė ir kalino ne tik Sibire, Tolimuosiuose Rytuose ar Šiaurėje. Žmones naikino ne tik šalčiu ir įšalu, bet ir atšiauria, stipriai įkaistančia Vidurio Azijos stepe.  Sovietinėje represijų sistemoje šios vietos turėjo atskirą pavadinimą – Steplagas. Kazachstane įvairiu metu kalėjo ar tremtyje gyveno apie 81 tūkst. iš Lietuvos išvežtų žmonių. Su tremtimis ir kalinimais Steplage pirmiausia asocijuojasi 1954 m. Kengyro lagerio sukilimas, Balchašo ežeras, Spaskas, Žezkazganas. Kazachstanas kaip represuotų žmonių kančių vieta nėra pamirštas. Čia vykdavo „Misija Sibiras“ ekspedicijos, mūsų dienomis vyksta kitos ekspedicijos iš Lietuvos. Kviečiame į susitikimą su ekspedicijos į Kazachstaną dalyviais: aplinkosaugos ekspertu Rimantu Ausmanu; architektu Laimonu Bogušu; teisės ir valdymo

Skaitykite toliau..

Kviečiame į ekskursiją po parodą „Dominium Maris Baltici“

Vytauto Didžiojo karo muziejaus paroda „Dominium Maris Baltici“ pasakoja apie Švedijos karalienę Kotryną Jogailaitę (1526-1583) ir tūkstantį metų lietuvių ir švedų santykių. Vikingai, dinastinė santuoka, karai, Hanzos sąjunga, Vazų ir Jogailaičių dinastijos, jūrinė prekyba, bendri archeologiniai tyrimai, švedų karinė parama atkurtai Lietuvos Kariuomenei, bendra narystė NATO. Lankytojai jau apžiūrinėja, labai mielai fotografuoja puikius Eglės Kukytės sukurtus istorinius kostiumus ir Artūro Rakausko moderniai nutapytą Kotrynos Jogailaitės portretą. Parodoje eksponuojama ir daugiau įdomybių: XVII a. ginklai ir šarvai, garsiosios Apuolės radiniai, itin detalūs laivų modeliai, Lietuvos Kariuomenėje naudota švediška ginkluotė ir netgi pati tikriausia geležies rūda. Kaip ji padeda paaiškinti Švedijos ir Lietuvos santykius? Kokias kitas istorijas pasakoja paroda? Apsilankykite ir pamatykite.

Skaitykite toliau..

Festivalis „Impresijos“. Renginys „Kultūros naktis: Mažosios (Prūsų) Lietuvos istorijos keliais“

Tęsiasi VIII-ojo tarptautinio kamerinės muzikos festivalio IMPRESIJOS antrosios dalies (II. GAUDEAT IMPRESSIONS) koncertų ciklas. Birželio 12 d. Kultūros nakties programai kuriamas istorinis vakaras seniausius laikus menančioje Klaipėdos miesto piliavietėje (Priešpilio g. 2), kur naujame Kultūros židinyje – Pilies bokšte klausysimės 20-osios festivalio programos „Kultūros naktis: Mažosios (Prūsų) Lietuvos istorijos keliais“. Renginio pradžia – 18 val. Programos pradžioje skambės klaipėdiečiams puikiai žinomo Klaipėdos orkestro „Bangpūtys“ varinių ir mušamųjų instrumentų grupių atliekama kompozitoriaus Arono Koplando „Fanfara paprastam žmogui“ (orkestro vadovas ir dirigentas Egidijus Miknius). Klaipėdos pilies bokšto istorijos pradžių pradžios uždangą praskleis profesorius, habilituotas daktaras, buvęs Klaipėdos universiteto rektorius emeritas Vladas Žulkus, pristatydamas temą „Lietuvos pajūris prieš ordinui ateinant“. Jo mintis pratęs

Skaitykite toliau..

Europos archeologijos dienos: Klaipėdoje pristatoma paroda „Praeities mozaika”

Mažosios Lietuvos istorijos muziejus kviečia į parodą „Praeities mozaika“ (naujausi archeologų atradimai Klaipėdoje 2020–2025 metais) Parodos pristatymo renginys – birželio 12 d. 16.30 val. Pilies muziejaus Frydricho poternoje (Priešpilio g. 2, Klaipėda). Paroda veiks iki spalio 31 d. 2026 m. birželio 12–14 d. Lietuvoje vyks Europos archeologijos dienos. Ta proga Mažosios Lietuvos istorijos muziejus kviečia į naują parodą „Praeities mozaika“ (naujausi archeologų atradimai Klaipėdoje 2020–2025 metais). Pastaraisiais metais Klaipėdoje buvo vykdoma gana daug didelės apimties archeologinių tyrimų iki šiol mažai tirtose miesto vietose. 2020–2024 m., remiantis leidinyje „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje“ paskelbtais duomenimis, ištirti 198 objektai. 158 objektai buvo mažai informatyvūs, o 40 – informatyvūs. Daugiausia objektų buvo ištirta 2022 m. – 47, mažiausiai 2021

Skaitykite toliau..

Akmens anglies slėpiniai: kodėl medžiai nesupuvo, o suanglėjo?

Akmens anglis – efektyviausia ir produktyviausia žaliava planetoje, gaunama iš žemės plutos. Šis naudingasis iškasenų yra tarpinis tarp antracito ir rudojo anglies pagal anglies molekulių kiekį sudėtyje. Apie akmens anglį žinota dar senovėje. Pirmą kartą apie ją paminėjo Aristotelis. Senovės romėnai, gyvenę šiuolaikinės Didžiosios Britanijos teritorijoje, naudojo akmens anglį namų šildymui. Kinijoje I a. pr. m. e. iš jos pradėta gaminti koksą. Įprastas akmens anglies apdorojimas ir antrinių produktų iš jos gavimas lėmė tai, kad ji naudojama visur, be to, iš jos gaunamas naftalinas, degutas, fenolis ir kitos medžiagos. Iš šių junginių gaunami lakai, aliejai, sintetiniai audiniai, plastikai. Natūrali akmens anglies susidarymo technologija: skirtingai nuo cheminiu ir termocheminiu būdu gaunamų medžiagų ir

Skaitykite toliau..

Išnykusių Velykų salos miškų paslaptis: ar kaltininkais buvo dievai?

Velykų sala, taip pat žinoma kaip Rapanui, yra atokiausia apgyvendinta sala pasaulyje. Tačiau ji labiau žinoma dėl savo moai statulų, kurios yra vienos paslaptingiausių reliktų žmonijos istorijoje. Saloje gyvenantys žmonės tikėjo, kad akmeninių stabų sukūrimas atneš jiems gerovę, tačiau iš tiesų tai lėmė miškų išnykimą ir salos pavertimą netinkama gyventi vieta. Žmonių atsiradimas Velykų saloje iki šiol lieka mįsle. Atstumas iki artimiausios apgyvendintos salos yra daugiau nei du tūkstančiai kilometrų, o iki artimiausio žemyno – daugiau nei pusketvirto tūkstančio kilometrų. Vietiniai gyventojai turi trijų rasių – australoidų, mongoloidų ir europoidų – bruožų, o tai kelia mokslininkų susidomėjimą. Velykų sala yra stačiakampio formos trikampis, kurio kraštinės yra 16, 18 ir 24 kilometrai.

Skaitykite toliau..

Heraklio stulpų mįslė: Gibraltaro sąsiaurio susidarymo hipotezė

Gibraltaro sąsiauris – tai siaura jūros erdvė, skirianti Afriką ir Europą. Remiantis moksliniais duomenimis, jo susidarymas susijęs su litosferos plokščių judėjimu ir žemės drebėjimais. Tačiau yra ir kitų hipotezių, kurios bando paaiškinti, kaip atsirado šis sąsiauris. Paanalizuokime keletą įdomių istorinių faktų mūsų straipsnio kontekste. Pirmasis jų susijęs su arabų užkariavimu Pirėnų pusiasalio VIII amžiaus pradžioje. Pagal oficialią istorijos versiją arabai-berberai išsilaipino Ispanijos teritorijoje, ir dar ne savo laivais, o tariamai užgrobę svetimus prekybinius ar piratų laivus. Tik ką jie keliavo savosiose dykumose ant kupranugarių, kai staiga tapo didžiais jūrininkais. Logiškiau manyti, kad jie pasinaudojo sąsmauka Gibraltaro stulpų rajone, dėl to galėjo greitai užkariauti didelę teritoriją. Be to, prisiminkime Didįjį šilko kelią, kuris

Skaitykite toliau..

Gyvūnų sapnai

„Pastebėta, kad beveik visi gyvūnai – ar jie būtų vandens, oro ar sausumos – akivaizdžiai patenka į miego būseną“, – rašė Aristotelis savo traktate „Apie miegą ir budrumą“. Bet kur mūsų mažieji broliai keliauja savo sapnuose? Džeisonas Goldmanas, Pietų Kalifornijos universiteto Los Andžele magistrantas, tiria žmogaus ir gyvūnų evoliucinę psichologiją. Jaunas mokslininkas papasakojo, kad šiuo metu yra du pagrindiniai būdai pažvelgti į miegančių kačių, paukščių ir kitų gyvų būtybių sąmonę. Pirmasis metodas – gyvūnų fizinio elgesio stebėjimas įvairiose „miego-budrumo“ ciklo fazėse. Antrasis – išsiaiškinti, ar jų smegenys miego būsenoje veikia panašiai, kaip šioje būsenoje veikia mūsų smegenys. Dar iš mokyklos biologijos pamokų žinome, kad miego metu smegenys pereina keletą etapų, kurių

Skaitykite toliau..

Mįslinga rusų oligarcho baigtis prabangiame Kanų viešbutyje

1905 m. gegužės 13 d. prabangiame Kanų viešbučio „Rojal-Monto“ kambaryje buvo rastas negyvas vienas turtingiausių Rusijos imperijos žmonių – Savva Morozovas. Kulka krūtinėn nutraukė garsaus pramonininko ir mecenato gyvenimą. Jo mirties aplinkybės buvo tokios paslaptingos, kad ginčai dėl to, kas iš tikrųjų įvyko, tęsiasi iki šiol. Oficiali versija, kurią priėmė Prancūzijos policija, teigė, kad tai buvo savižudybė. Vaizdas, kuris atsivėrė žmonai Zinaidai ir tarnams, atrodė vienareikšmis: Morozovas gulėjo lovoje ant pilvo sudėtomis rankomis, dešinėje – brauningas, o ant grindų – raštelis: „Dėl mano mirties prašau nieko nekaltinti“. Tam prisidėjo ir sunkus Morozovo psichologinis būklė. Po „Kruvinojo sekmadienio“ įvykių jis parašė drąsią peticiją vyriausybei, reikalaudamas demokratinių laisvių darbininkams. Jo paties šeima,

Skaitykite toliau..

„Didysis potvynis” kinų legendose ir raštuose

Imperatoriai Jao, Šun ir Jui valdė legendinio potvynio, kuris visiškai sunaikino civilizaciją, laikais. Imperatoriaus Jao valdymo pabaigoje dėl stiprių audrų ir potvynio vandenys užtvindė visą pasaulį. Apie Didįjį potvynį pasakojama daugelio pasaulio kultūrų, įskaitant ir kinų, mituose. „Klasikinis veikalas apie kalnus ir jūras“, legendų rinkinys, sudarytas Kariaujančių karalysčių laikotarpiu, maždaug prieš 2500 metų, aprašo Didįjį potvynį kaip greitą bangų ir liūčių antplūdį. Didžioji vakarų jūra užtvindė vakarų Kinijos ir Vidinės Mongolijos kalnus. Vanduo prasiskverbė į Chuanche upę ir pačią Kinijos širdį. Jis užtvindė ir sunaikino laukus bei namus. Žmonės ir gyvuliai žuvo vandens gelmėse. Legendos apie Didįjį potvynį pasaulio kultūrose: potvynio aprašymuose įvairiose legendose ir mituose visame pasaulyje yra daug bendro.

Skaitykite toliau..

Paslaptimis apipinto keltų kulto saugotojai – druidai

Druidai buvo senovės keltų tautų žyniai. Juos gaubia mistikos ir paslapčių aura. Vieni mano, kad jie buvo tiesiog žyniai, kiti – burtininkai. Kad ir kaip ten būtų, druidų kultas išnyko maždaug XI–XII a., palikdamas po savęs daug prieštaringos informacijos. Išgirdę žodį „druidas“, žmonės susidaro tam tikras asociacijas. Vieni prisimena juokingą senuką iš animacinių filmų serijos apie galus Asteriksą ir Obeliksą, kiti – kokį nors kompiuterinio žaidimo personažą, apsirengusį žaliais drabužiais ir naikinantį savo priešus magijos pagalba. Šiuolaikiniame pasaulyje žodžio „druidas“ reikšmė yra iškreipta ir neturi nieko bendro su tuo, kas iš tiesų buvo šio kulto atstovai. Iš tikrųjų druidų kulte nebuvo nieko mistinio. Senovėje keltų pagoniškus dvasininkus – žynius – vadino

Skaitykite toliau..

Memnono kolosų slėpiniai

Egiptas – tai šalis, kurioje galima rasti daugybę įvairių senovės paminklų. Memnono kolosai yra įdomus Senovės Egipto artefaktas, tačiau jie nėra tiesiogiai susiję su šia civilizacija. Viskas prasidėjo nuo to, kad Memnono kolosai buvo pastatyti Amenchotepo III, kuris valdė Egipte dar XIV amžiuje, garbei. Jo tėvas buvo Echnatonas, legendinis faraonas-reformatorius. Be to, kolosai buvo Nekropolio architektūros dalis. Pats Nekropolis buvo įsikūręs Tėbų mieste. Šiandien priešais jį yra Luksoro miestas. Nekropolis buvo laikomas nedideliu kultiniu miesteliu. Jis buvo pastatytas faraono garbei. Jo plotas buvo milžiniškas – apie trisdešimt hektarų. Aplink jį buvo išsidėstę kulto statiniai, kurių pagrindiniu buvo Amenchotepo III laidojimo šventykla. Memnono kolosai – tai dvi Amenchotepo III statulos, iškaltos akmenyje,

Skaitykite toliau..

„Andriaus Ropės” įstatyminis stalinizmas

Mykolas Kuprelis – taip šmaikščiai sovietmečiu sulietuvinta tauškaliaus Michailo Gorbačiovo pavardė („gorb” rusiškai – kupra), o vyriausias kagėbistas Jurijus Andropovas vadintas Andriumi Rope. Juokai juokais, tačiau keliolika mėnesių trukusį Andropovo valdymą dažnas prisimena anaiptol ne šypsodamasis. Ligotas senolis ėmėsi uoliai „veržti varžtus” įvairiose būties srityse. Antai, buvo imtasi cenzūruoti nedrąsias roko apraiškas, Lietuvoje tai palietė beprotiškai populiarią roko grupę „Hiperbolė”. Nepadėjo nei „Metų dainos” titulą pelniusi „Kodėl”, nei anšlagai grupės koncertuose. Kagėbistiniai Andropovo metodai daugeliui ėmė suponuoti atgimstantį stalinizmą, brutaliai besiveržiantį į režimo gniaužtuose vargstančio sovietijos piliečio gyvenimą. „Laisvių” ir „teisių” trokštantys šiandienos naivuoliai vargu ar gali įsivaizduoti, kokiomis sąlygomis teko vargti ir kentėti anuomet. Penkiolika mėnesių valdžioje. Penkiolika mėnesių,

Skaitykite toliau..

„Gyvenimo raštai skaroje“: tradicijos, atmintis ir moteriška išmintis

Istoriškai skara moters gyvenime buvo kur kas daugiau nei aprangos detalė – tai religijos, socialinės padėties, apsaugos, estetikos ir tautinės tapatybės simbolis. Nors jos reikšmė kito priklausomai nuo laikmečio, skara visuomet išliko glaudžiai susijusi su moteriškumu ir visuomenės normomis. Tradicinės skaros ne tik atspindėjo regiono kultūrą, bet ir tapdavo šeimos paveldu, simbolizuojančiu kartų tęstinumą bei moterišką išmintį.Žemaitijoje skara turėjo ypatingą simbolinę ir funkcionalią reikšmę moters gyvenime. Tai buvo moters gyvenimo palydovė, lydėjusi ją per visus svarbiausius gyvenimo etapus – nuo gimimo ir vaikystės šėlsmo iki jaunystės meilės, šeimos kūrimo, brandos bei gedulo tylos. Kiekviena skaros detalė – spalva, ornamentas ar dėvėjimo būdas – turėjo savo prasmę ir ritualinę funkciją. Skara

Skaitykite toliau..

Vytauto Didžiojo karo muziejuje – nauja paroda, skirta Lietuvos ir Švedijos santykių istorijai

2026-aisiais minime Kotrynos Jogailaitės (1526–1583) 500-ąsias gimimo ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus įkūrimo 105-ąsias metines. Naujoji Vytauto Didžiojo karo muziejaus paroda „Dominium Maris Baltici“ sujungia šias sukaktis ir nutiesia istorijos tiltą tarp Baltijos krantų. Centrinė parodos asmenybė – Kotryna Jogailaitė (1526–1583), Švedijos karalienė, Lietuvos ir Lenkijos princesė, 1562 m. Vilniaus katedroje ištekėjusi už Suomijos kunigaikščio, būsimojo Švedijos karaliaus Jono III (1537–1592). Ši santuoka sujungė Jogailaičių ir Vazų dinastijas, o vėliau atvėrė kelią Vazų valdymui Abiejų Tautų Respublikoje ir bandymams derinti švediškąją bei jogailaitiškąją politinę ir kultūrinę tradiciją. Tačiau ši dinastinė jungtis tapo ir ilgų konfliktų dėl dominavimo Baltijos jūros regione dalimi. Žvelgdami į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, Abiejų Tautų Respubliką, Švedijos

Skaitykite toliau..

Paradas, kurį niekada nesurengs Rusija

Samsung, Hyundai, Kia, LG – dauguma mūsų žino šiuos Pietų Korėjos gigantų prekinius ženklus. Naudojamės jų pagamintais elektronikos įrenginiais, automobiliais. O kokius Šiaurės Korėjos prekinius ženklus ar gaminius žinote? Turbūt tik balistines raketas, kuriomis neūžauga diktatorius grasina Japonijai ir JAV. Įsivaizduokime kiek kitokį paradą, nei esame įpratę matyti maskolijoje ar Pchenjane (pastarojo režimas vienintelis aktyviai remia Rusijos agresiją Ukrainoje). Ne karinį paradą su tankų vikšrų žlegesiu ir karinių lėktuvų riaumojimu, o technologijų pasiekimų ir mokslinių atradimų paradą. Paradą, kuriame giriamasi kitas šalis aplenkusiais gaminiais, naujausiomis inovacijomis. Ką tokiame parade sugebėtų pademonstruoti putininė „deržava”? Sovietų sąjungos pagimdyta putininė imperija nebepajėgi pasigaminti bemaž nieką, ką kadaise įstengė sovietija. Tiesa, absoliuti dauguma sovietinių

Skaitykite toliau..

Vytauto Didžiojo karo muziejus kviečia į renginius

            Šią savaitę Vytauto Didžiojo karo muziejuje vyks pora įdomių renginių. Kviečiame juose dalyvauti. Gegužės 21 d. 17.00 val. pristatysime dvi knygas, skirtas dviem ryškiems Lietuvos kunigams rezistentams: kardinolui Vincentui Sladkevičiui (1920–2000) ir monsinjorui Alfonsui Svarinskui (1924–2014). Knygų pristatyme dalyvaus Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė Irena Andrukaitienė (knygos „Moralinio autoriteto galia“ autorė); kompozitorius, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Algirdas Martinaitis; Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų kapelionas kun. Virginijus Veilentas; kun. Nerijus Pipiras; Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro aktorius, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Albinas Kėleris. INFORMACIJA APIE RENGINĮ Gegužės 23 d. nuo 18.00 ir 19.00 val. švęsime Muziejų naktį. Vakarosime, žiūrėsime filmus, dalyvausime ekskursijose, klausysimės

Skaitykite toliau..

Stulbinančios rašytojo-fantasto pranašystės

Šiandien Vernas prisimenamas ne tik dėl to, kad buvo puikus pasakotojas, bet ir dėl to, kad buvo genijus, pasižymėjęs ypatingu moksliniu smalsumu bei išpranašavęs daugybę išradimų. Nėra abejonių, kad Žiulis Vernas buvo savo laiką pralenkęs žmogus.Štai keletas Verno „išradimų”, kurie tapo realybe. Elektriniai povandeniniai laivai„Nautilus“ – tai nuostabus povandeninis laivas, sukurtas kapitono Nemo iš „Dvidešimt tūkstančių mylių po vandeniu“.Savo romane „Dvidešimt tūkstančių mylių po vandeniu“ Žiulis Vernas supažindino mus su elektriniu povandeniniu laivu, kurį pavadino „Nautilus“. Jame buvo tinkamai įrengtas valgomasis, taip pat ir kiti galimi prabangos elementai. Tai šiek tiek priminė kitus povandeninius laivus, pavyzdžiui, „Elvin“, kuriame buvo trys keleiviai, ir kuris buvo varoma švino rūgšties baterijomis. Romane aprašytas

Skaitykite toliau..

Seniausių pasaulio kalbų penketuke – lietuvių šneka

Šiuolaikiniame pasaulyje kalbama 7000 kalbų. Visos šios kalbos priklauso skirtingoms kalbų šeimoms, o daugelio iš jų istorija siekia ne vieną tūkstantį metų. Iki šiol mokslininkai negali susitarti, kuri kalba yra seniausia pasaulyje. Tačiau galima drąsiai įvardyti penkias kalbas, kurių amžius siekia ištisus tūkstantmečius. Pristatome jums įdomią jų „rinktinę”. LietuviųNors pirmieji rašytiniai lietuvių kalbos šaltiniai atsirado palyginti vėlai – XVI a. – ši kalba laikoma viena seniausių. Beje, pirmuoju tokiu šaltiniu laikoma malda, kuri 1503 m. buvo ranka užrašyta knygos „Tractatus sacerdotalis“ paskutiniajame puslapyje.Taigi, kodėl daugelis tyrinėtojų lietuvių kalbą priskiria seniausioms kalboms? Pirma, kai kurie mokslininkai mano, kad ši kalba yra artimiausia pro-indoeuropietiškai, o, antra, kai kurie faktai rodo, kad baltų

Skaitykite toliau..

Šiurpi mažamečių princų dingimo mįslė pagaliau įminta?

Praėjus beveik dviem šimtams metų po dviejų jaunų princų dingimo, darbininkai Londono Tauerio pilyje aptiko medinę skrynią su dviejų vaikų palaikais… Šis 1674 m. atradimas vėl atskleidė vieną niūriausių Anglijos paslapčių.1483 m. karalius Eduardas IV netikėtai mirė, palikdamas savo 12-metį sūnų Eduardą V naujuoju Anglijos karaliumi. Jo jaunesniajam broliui Ričardui buvo vos devyneri metai. Jų dėdė, Glosterio hercogas Ričardas, buvo paskirtas globėju ir turėjo globoti jaunąjį karalių, kol šis sulauks pilnametystės.Jis nusivedė berniukus į Londono Tauerį, tariamai siekdamas juos paruošti karūnavimui ir užtikrinti jų saugumą. Tačiau karūnavimas taip ir neįvyko. Vietoj to jų dėdė paskelbė berniukus nelegitimiais, pareikšdamas, kad jų tėvo ir motinos santuoka yra negaliojanti. Po to jis užgrobė sostą ir

Skaitykite toliau..

Brangiausias visų laikų paveikslas ar meistriška klastotė?

Šis paveikslas oficialiai pripažintas brangiausiu meno kūriniu, kada nors parduotu pasaulyje. 2017 m. „Christie’s“ aukcione už jį sumokėta kosminė 450.300.000 dolerių suma (daugiau nei 450 milijonų dolerių!). Susipažinkite su „Pasaulio gelbėtoju“ (Salvator Mundi), kurio autoriumi dauguma ekspertų laiko genialųjį Leonardą da Vinčį. Bet kodėl aplink šį paveikslą iki šiol nesiliauja skandalai, o patį paveikslą dabar niekas negali pamatyti? Paveikslo likimas primena Holivudo filmą: XVII a.: Paveikslas priklauso Anglijos karaliams, po to be pėdsakų dingsta šimtams metų. 1958 m.: Dėl grubių restauravimo darbų sugadintas paveikslas atsiranda aukcione. Jis palaikomas prasta Leonardo mokinio kopija ir parduodamas … vos už 45 svarus sterlingų (apie 125 dolerius). 2005 m.: Meno prekiautojai ją nusiperka provincijos aukcione JAV

Skaitykite toliau..

Lemtinga „Kleopatros” kelionė

1877 m. reikėjo kažkaip iš Egipto į Londoną pervežti senovinį obeliską, dabar žinomą „Kleopatros adatos” pavadinimu, ir stovintį Viktorijos krantinėje. Jis svėrė 224 tonas, buvo 21 metro ilgio (arba aukščio), ir XIX a. viduryje tai buvo nelengva užduotis. Taip ir atsirado laivas „Kleopatra“ – plieninis cilindras, skirtas obelisko pervežimui.Vienalytė akmeninė stela, sverianti daugiau nei 200 tonų ir be to gana trapi, reikalavo ypatingo požiūrio. Juo labiau, kad ji buvo pastatyta apie 1450 m. pr. m. e., viduramžių laikotarpiu dar ir nugriuvo, o archeologai ją, palaidotą smėlyje, iškasė dar XIX a. pradžioje.Juokinga, bet Egipto valdovas Mohamedas Ali dar 1819 m. padovanojo stelą Anglijai. Tiesiog pusę amžiaus niekaip negalėta sugalvoti, kaip ją

Skaitykite toliau..

Niūriojo pirato prakeiksmas

Juodasis Bartelmia buvo piktas, niūrus piratas, kuris nužudė savo žmoną ir vaikus ir išplaukė į jūrą su tokia pačia bjaurių piratų gauja, kaip ir jis pats. Jis klajojo palei Atlanto vandenyno pakrantę, žudydamas, plėšdamas ir niokodamas kaimo vietoves. Kai jis priartėjo prie Fortcho kyšulio Naujojoje Škotijoje, Juodasis Bartelmis turėjo laivą, pakrautus lobiais; jis turėjo penkis šimtus skrynių, pilnų aukso, brangakmenių, taurių ir galingų kardų.Tankus Fandi rūkas apgaubė įlanką, kai laivas priartėjo, ir klastinga Fandi potvynio banga netrukus apėmė piktadario laivą. Griaudžiantys, burbuliuojantys „Rėkiančio jaučio“ vandenys, pavojinga uolų atodanga netoli Fortu kyšulio, apėmė piratų laivą ir sudaužė jo korpusą. Kapitonas Bartelmia pastebėjo žemę laivo dešiniame borto pusėje, todėl jis ir jo

Skaitykite toliau..

„Kaukolių bokšto” slėpiniai

Viduržemio jūros salą Džerbą daugelis žino kaip populiarią kurortinę vietovę su nepakartojama turkio spalvos jūra, baltais smėlio paplūdimiais, palmėmis ir flamingais, kurie čia atskrenda žiemoti. Tuo tarpu kažkada Džerbos apylinkėse virė rimtos aistros, o saloje stovėjo „Kaukolių bokštas“ – vienas baisiausių paminklų, kada nors pastatytų istorijoje.XVI a. viduryje osmanai ir jiems pavaldūs berberai buvo tikras galvos skausmas pietinėms Europos šalims, ypač Ispanijai. Laivynai su pusmėnulio vėliava grobdavo prekybinius laivus ir rengdavo netikėtus reidus į pakrantės kaimus ir miestelius, nusiaubdami vietoves ir išveždami gyventojus į vergovę. Tačiau blogiausia buvo tai, kad jie užblokavo svarbiausius prekybos kelius, priversdami Europos valdovus skirti didelius išteklius kovai su islamo grėsme, taip susilpnindami kitas karų arenos

Skaitykite toliau..

Inžinerijos triumfas – Korinto kanalas

Korinto kanalas – bešliuzis laivybos kanalas Graikijoje, jungiantis Saronikos įlanką Egėjo jūroje ir Korinto įlanką Jonijos jūroje.Jis iškastas per Korinto sąsmauką, jungiančią Peloponeso pusiasalį su centrine Graikijos dalimi. Pavadinimas suteiktas Korinto miesto, esančio vakariniame kanalo gale, garbei. Kanalo eksploatacija prasidėjo 1893 m.Kanalo ilgis – 6 kilometrai, gylis – 8 metrai. Kanalo sienos yra natūralios kilmės, daugiausia kalkakmenio, sienų aukštis siekia 76 metrus. Kanalo plotis jūros lygyje yra 25 metrai, o dugne – 21 metras. Per kanalą nutiesti vienas geležinkelio ir trys automobilių tiltai. Nuo seniausių laikų šioje vietoje buvo bandoma nutiesti kanalą. Pirmasis paminėjimas siekia VII a. pr. m. e., kai Korinto tironas Periandras, priskiriamas prie septynių senovės Graikijos išminčių,

Skaitykite toliau..

Lemtinga kaktomuša Tenerifėje

1977 m. kovo 27 d. įprasta diena Kanarų salose baigėsi katastrofa, kuri iki šiol lieka mirtiniausia avarija civilinės aviacijos istorijoje. Los Rodeos oro uoste Tenerifėje susidūrė du „Boeing 747“ – „KLM” skrydis Nr. 4805 ir „Pan Am“ skrydis Nr. 1736. Žuvo 583 žmonės. Išgyveno tik 61 keleivis ir įgulos narys iš „Pan Am“ lėktuvo.Baisiausia šioje istorijoje yra tai, kad katastrofa prasidėjo ne dėl gedimo ore. Abu lėktuvai iš viso neturėjo atsidurti šiame mažame oro uoste tokiu skaičiumi ir tokiu skubėjimu. Ir „KLM“, ir „Pan Am“ skrido į Gran Kanariją, bet po bombos sprogimo paskirties oro uosto terminale skrydžiai buvo skubiai nukreipti į Tenerifę. Los Rodeos buvo perkrautas, ankštas, su vienu

Skaitykite toliau..

Petras Bluzma. Ekspedicija į Tolimuosius Rytus (VII)

(Tęsinys, pirmas dalis skaitykite čia.)  Banginio dorojimas JanrakinoteJanrakinotas yra viena iš keliolikos Čiukčijos pajūrio gyvenviečių, kurioje ekspedicijos metu praleidau keletą dienų. Joje norėjau pamatyti kaip dorojami sumedžioti banginiai, be to, čia laukiau, kol galėsiu su vietos čiukčiais keliauti į tundrą. Gyvenvietė įsikūrusi Beringo jūros krante ant plačios neaukštos kalvos, kurioje eilėmis išrikiuota apie pusšimtis mažų čiukčių šeimoms skirtų namelių. Atokiau nuo jų stovėjo keletas didesnių pastatų, kuriuose buvo ūkio administracija, mažas viešbutis, sandėliai, lapių fermos. Prie gyvenvietės iš šiaurės glaudėsi nedidelė, į jūrą įtekanti upė, vakaruose kilo virtinė aukštų kalvų, o pietuose jūros pakraščiu driekėsi apie 8 kilometrų ilgio smėlėta nerija, kurioje ir stebėjau kaip dorojamas banginis. Atplukdytą banginį pririšus

Skaitykite toliau..

Anestezijos pergalė prieš greitį

Robertas Listonas buvo greičiausias Londono chirurgas 1840-aisiais. Greitis buvo laikomas privalumu – iki anestezijos atsiradimo vienintelis dalykas, kurį chirurgas galėjo padaryti pacientui, buvo kuo greičiau baigti operaciją. Listonas amputavo koją per 28-ias sekundes. Amfiteatre stovėjo žiūrovai su chronometrais ir skaičiavo akimirkas.Viena jo operacija įėjo į medicinos istoriją kaip vienintelė, kurios mirtingumas siekė tris šimtus procentų.1847 m. Listonas amputavo koją pacientui savo įprastu „greituoju” būdu. Skubėdamas jis nupjovė pirštus savo asistentui, kuris laikė galūnę. Listonas judėjo taip greitai ir tokia jėga, kad užkliudė vyresnio amžiaus chirurgo, stovinčio šalia, frako apačią. Tas nusprendė, kad jį sužeidė: iš baimės nualpo, ir mirė nuo širdies smūgio… Pacientas mirė nuo gangrenos po kelių dienų –

Skaitykite toliau..

Vytauto Didžiojo karo muziejuje – knygų apie iškilius Lietuvos kunigus pristatymas

Kviečiame į dviem ryškiems Lietuvos kunigams rezistentams skirtų knygų pristatymą Vytauto Didžiojo karo muziejuje. Knyga „Moralinio autoriteto galia“ skirta kardinolui Vincentui Sladkevičiui (1920–2000). Tai šaltinių publikacijų ciklo „Savas tarp savų“ (2020) tęsinys, kuriame toliau dalijamasi atsiminimais, liudijimais ir pasidalijimais apie kardinolą. Šio leidinio chronologinės ir geografinės ribos gerokai platesnės nei pirmojoje knygoje. Svarbią vietą knygoje užima leidinio bendraautorės, signatarės Irenos Andrukaitienės straipsnis „Moralinio autoriteto misija“, kuriame nagrinėjama kardinolo V. Sladkevičiaus, kaip aukščiausio Katalikų Bažnyčios hierarcho, lyderystė Sąjūdžio ir pirmųjų atkurtos Nepriklausomybės metų laikotarpiu. Trečioji knygos „Nepataisomasis“ dalis skirta monsinjoro Alfonso Svarinsko (1924–2014) šimtosioms gimimo metinėms. Tai jau penktasis leidinys, įamžinantis monsinjoro atminimą. Knygoje publikuojami prisiminimai, liudijimai ir nuotraukos, aprėpiantys beveik

Skaitykite toliau..

„Gyvenimo raštai skaroje“: tradicijos, atmintis ir moteriška išmintis

Ar kada susimąstėte, kiek istorijų gali papasakoti paprasta skara? Kadaise ji buvo kur kas daugiau nei aprangos detalė – tai tikėjimo, socialinės padėties, apsaugos, estetikos ir tautinės tapatybės simbolis. Skara lydėjo moterį visą gyvenimą, tapdama ne tik kasdienybės dalimi, bet ir šeimos paveldu, perduodamu iš kartos į kartą.Žemaitijoje skara (kuska) turėjo ypatingą reikšmę – ji tapo tylia gyvenimo liudininke: nuo vaikystės žaismo iki jaunystės meilės, nuo šeimos kūrimo iki brandos ir gedulo rimties. Kiekviena spalva, ornamentas ar rišimo būdas slėpė savitą prasmę. Siekdami atskleisti šios tradicijos grožį ir aktualumą šiandien, Telšių kultūros centras kartu su Telšių jaunimo etno klubu „Čiučiuruks“ bei Žemaičių muziejumi „Alka“ kviečia į ypatingą dviejų dalių renginių

Skaitykite toliau..

Prasideda naujas Karo muziejaus kariljono bokšto lankymo sezonas

Jau gegužė – kiek čia iki tos vasaros beliko. Gegužę vakarosime Muziejų naktyje, pristatysime porą knygų ir anonsuosime naują, didelę ir puikią parodą. Bet apie tai – vėliau. Šiandien – apie kitą kasmetinį kaunietišką džiaugsmą – naująjį muziejaus kariljono bokšto lankymo sezoną. Dabartinis Vytauto Didžiojo karo muziejaus varpinės bokštas buvo baigtas statyti ir įrengtas 1937 m. Tais pačiais metais buvo sumontuotas Kauno kariljonas, kuriame reguliariai koncertuoti pradėta 1956 m. Koncertus atlikdavo Kauno simboliais tapę muzikantai Viktoras ir Giedrius Kuprevičiai. Mūsų dienomis koncertų estafetę perėmė jaunesni muzikantai, ir tradicija gyvuoja toliau. Pakeliui į bokšto apžvalgos aikštelę pažinsite įdomią bokšto istoriją, prisiliesite prie istorinių varpų ir, žinoma, pamatysite, kur groja puikieji kariljonininkai. Tikrai

Skaitykite toliau..

Visatos raktas Teslos akimis

Nikola Tesla: kur jis matė raktą visaton? Nikola Tesla jau seniai yra klaidingai suprantamas. Jį bandoma iškelti už mokslo ribų – į pranašysčių, slaptų žinių, neišsakytų formulių sritį. Iš jo daroma beveik religinė figūra: vienišas genijus, kuris tariamai pažvelgė ten, kur kiti nežiūrėjo, ir pamatė už pasaulio sandaros tam tikrą paslėptą tvarką. Masinėje vaizduotėje Tesla – ne tik išradėjas. Jis dar ir visatos aiškintojas. Bet jei žengsime žingsnį atgal, pašalinsime vėlyvąjį mitą, atitrauksime internetinę miglą, liks kur kas įdomesnis žmogus. Ne magas. Ne elektros žynys. Ne sakralių kodų saugotojas. O inžinierius, kuris nuoširdžiai tikėjo, kad pasaulį galima suprasti per dėsningumą, matmenis, ritmą, suderinimą. Per fiziką. Ir, kas ypač svarbu –

Skaitykite toliau..

Bronzinių figūrėlių slėpiniai

Praėjusio amžiaus trečiojo dešimtmečio pabaigoje antikvarinių daiktų rinką užplūdo išskirtinės bronzinės statulėlės. Tai buvo žmonių ir gyvūnų atvaizdai, reljefiniai bronziniai puodeliai ir grakštūs smeigtukai. Jie žavėjo senovinių daiktų mėgėjus, tačiau apie šių statulėlių kilmę buvo žinoma nedaug. Prekiautojai nurodydavo tik kalnuose esantį regioną – Luristaną (jis yra vakariniame Irane ir šiandien žinomas kaip Lorestanas). Tačiau nebuvo pateikiama jokios informacijos apie civilizaciją, laikotarpį ar tikslią jų kilmės vietą. Figūrėlės pradėjo plisti nuo 1928 metų, kai Charsino miestelyje, maždaug 30 kilometrų į rytus nuo Kermanšacho, vietinis ūkininkas jas aptiko savo laukuose. Gandai apie jas greitai pasklido tiek tarp mokslininkų, tiek tarp vietinių gyventojų, kurie skubiai ėmėsi kasinėjimų. Tuo pačiu į miestą plūdo

Skaitykite toliau..

Petras Bluzma. Karaliaus jubiliejus

Prabudęs ryte įjungiau televizorių, kad pasilepinčiau klausydamas lovoje naujausias žinias. Viena jų buvo man svarbi, – sužinojau, kad šiandieną 80-tąjį gimtadienį švenčia Švedijos karalius Karolis XVI Gustavas. Jis buvo pirmas ir vienintelis karalius, kurį mačiau gyvai, ne tik televizoriaus ekrane ar nuotraukoje. Dar ir sėdėjau su juo vienoje salėje… Tai buvo 1984 metais Švedijoje vykstant Antrajam tarptautiniam briedžio moksliniam simpoziumui. Prisimenu didoką pusapvalę Universiteto salę su kylančiomis suolų eilėmis, kuriose sėdėjo iš įvairių šalių atvykę briedžių tyrimus vykdantys mokslininkai. Salės apačioje už ilgo prezidiumo stalo sėdėjo šio renginio organizatoriai ir Švedijos karalius, kuris atidarė simpoziumą jį pasveikindamas, o karaliui buvo įteiktas renginio simbolis – simpatiška briedžio skulptūrėlė. Vėliau jomis buvo

Skaitykite toliau..

Sovietinių ginklų nemėgęs NKVD budelis

1937–1938 m. „didžiojo teroro“ kulminacija tapo tragišku posūkiu sovietų imperijos istorijoje. Remiantis įvairiais duomenimis, buvo nuteista daugiau nei 1,3 milijono žmonių, iš kurių virš 600 tūkstančių nuteisti mirties bausme. Istorikai, remdamiesi archyviniais dokumentais, pateikia panašius skaičius: 681 692 (nepriklausomų tyrėjų-istorikų duomenimis) arba 642 980 (SSRS Generalinės prokuratūros duomenimis). Liudijimų duomenimis, asmeniškai įvykdyti nuosprendžiai – tik nedidelė, bet siaubinga šios statistikos dalis. NKVD nomenklatūroje nebuvo pareigybės „budelis“. Formaliai Vasilijus Blochinas, kilęs iš valstiečių šeimos Vladimiro gubernijoje, buvo įrašytas administracinio-ūkio valdymo komendantu. Tačiau faktiškai nuo 1926 iki 1953 metų jis vadovavo mirties nuosprendžių vykdymui, o dažnai juos vykdė pats. Jo karjera truko ilgiau nei kelių valstybės saugumo vadovų kadencijos: jis pradėjo dirbti dar Henriko

Skaitykite toliau..

Antuano de Sent-Egziuperi paslaptis

Visi žino Antuaną de Sent-Egziuperi – legendinės filosofinės pasakos „Mažasis princas“ autorių. Tačiau visą gyvenimą rašytojo didžiausia aistra buvo lėktuvai. Sent-Egziuperi žūtis žvalgybinėje misijoje Antrojo pasaulinio karo pabaigoje ilgą laiką buvo laikoma viena didžiausių aviacijos istorijos mįslių.Ir tik 2008 m. pavyko išsiaiškinti prieš penkiasdešimtį metų nutikusius įvykius.Dar devyniolikos metų amžiaus de Sent-Egziuperi pirmą kartą bandė tapti pilotu, tačiau nesugebėjo išlaikyti stojamųjų egzaminų į lakūnų mokyklą. Meilė dangui paėmė viršų, ir jau po metų būsimasis rašytojas įstojo į kariuomenę, bei vis dėlto sugebėjo gauti karo piloto licenciją. Tačiau laimė truko neilgai – netrukus Egziuperi buvo išleistas į rezervą. Ilgus septynerius metus Antuanas desperatiškai bandė vėl pakilti į dangų, ir tik 1927

Skaitykite toliau..

Panteono slėpiniai

Atrodytų, kad per tiek metų, kiek egzistuoja seniausia Visų dievų šventovė – Panteonas, neturėtų likti jokių paslapčių ir mįslių, tačiau kuo daugiau laiko praeina, tuo daugiau klausimų kyla. Ir visos pastangos bent jau nustatyti statinio amžių arba suprasti unikalaus kupolo, kurio analogą žemiečiai iki šiol nesugebėjo sukurti, statybos būdą, iki šiol nebuvo sėkmingos.Nepaisant garbaus Panteono amžiaus, jis vis dar lieka paslaptingiausias statinys žemėje, nes taip ir nepavyko sužinoti nei kada jis buvo pastatytas, nei kaip jis buvo statomas.Ypač daug klausimų kyla dėl milžiniško kupolo, nes net šiuolaikiniai statybininkai, gerai išmanantys savo amatą ir statybinių medžiagų galimybes, beveik vienbalsiai tvirtina, kad pastatyti tokį stebuklą neįmanoma. Tačiau kad ir kaip stebėtumėmės ir

Skaitykite toliau..

„Lietuvos muziejų kelias” Klaipėdoje: nuo masonų paslapčių iki muzikinės kelionės L.Rėzos pėdomis

„Lietuvos muziejų kelias“ gyvuoja nuo 2012-ųjų ir jau tapo gražia tradicija, sujungiančia mūsų šalies muziejus bei skirtingus regionus į bendrą kultūros pažinimo maršrutą. Šiemet projektas skiriamas klasicizmo laikotarpio Europos ženklų Lietuvoje aktualizavimui. Prisidėdamas prie iniciatyvos ir atliepdamas pasirinktą temą, Mažosios Lietuvos istorijos muziejus klaipėdiečius bei miesto svečius kviečia į nemokamus renginius: pažintines ekskursijas apie masonų istoriją Klaipėdoje bei Liudvikui Rėzai dedikuotą koncertą. Gegužės 8 d. 18 val. Pilies muziejaus konferencijų salėje (Priešpilio g. 2, Klaipėda) vyks koncertas „Liudviko Rėzos pėdomis“. Programos atlikėjai – Giedrius Prunskus (baritonas) ir Vilimas Norkūnas (pianoforte). Koncerte skambės vokiečių kompozitorių kūriniai pagal L. Rėzos (1776–1840) originalius eilėraščius ir jo publikuotas lietuvių liaudies dainas. Pagrindinis dėmesys sutelktas

Skaitykite toliau..

REKOMENDUOJAM PRENUMERATORIAM:

Turino drobulės slėpiniai

Restauratorių sukurtas stebuklas – didinga Marienburgo (Malborko) pilis (II)

Ramybės, gamtos ir sakralumo darna, prisikėlusi iš nebūties (II)

Restauratorių sukurtas stebuklas – didinga Marienburgo (Malborko) pilis (I)

Ramybės, gamtos ir sakralumo darna, prisikėlusi iš praeities (I)

Šeštojo dešimtmečio baldai: stilingi, šiuolaikiški, tvirti, sunkūs ir brangūs

Cezaris: ne tik politikas ir karvedys, bet ir oratorius bei rašytojas

Rasputinas – fatališkas istorijos personažas

Vaizduotę pranokstanti architektūros didybė

Gdansko rotušės puošmenys

Pirmojo popiežiaus bazilikos didybė

Vatikano muziejaus lobiai ir slėpiniai (II)

Vatikano muziejaus lobiai ir slėpiniai (I)

Sakraliosios Gietšvaldo įdomybės

Stulbinantis senovės meistrų sugebėjimų liudytojas Gdansko rotušėje

Užburianti Gieštvaldo didžiūnės puošyba

„Panem et circences!” („Duonos ir žaidimų!”)

Gintaro stebuklų lobynas Gdansko malūne (II)

Allenšteino aidai Olštyno dabartyje

Prūsiškai lenkiškas Elblongo žavumas

Žavios Milano akimirkos (II)

Panoramų rojus Elblongo bažnyčios bokšte

Milijono verta akimirka, kurią neįamžinau, ir to nesigailiu

Gintaro stebuklų lobynas Gdansko malūne (I)

Svečiuose pas Didįjį kryžiuočių ordino magistrą

Dangų remiančios Elblongo didžiūnės slėpiniai ir grožybės

Sakralumo aidai Olivos altorių šešėlyje

Dangų remianti gotikos gigantė Gdansko širdyje

Svečiuose pas Veličkos druskų kasėjus (II)

Sakralusis Liškiavos perliukas

Svečiuose pas Veličkos druskų kasėjus (I)

Gimęs viduramžiais, bet mano vienmetis – Marienburgo dičkis

Veličkos požemių magija (II)

Šventos Kotrynos didybė ir vargai Gdanske

Iš griuvėsių prikeltas sakralusis feniksas – Malborko pilies bažnyčia

Veličkos požemių magija (I)

Gotikos galiūnės didybė Olštyne

Pasaulio stebuklo „giminaitis” Sopote

Naikintuvų flotilė Milano palubėje

Karališkosios Vavelio didybės aidai (III)

Viduramžius menantys Sforcos pilies rūmai

Karališkosios Vavelio didybės aidai (II)

Sforcos rūmų arsenalas

Karališkosios Vavelio didybės aidai (I)

Brerų rūmų perliukas – Astronomijos muziejus

Kraičio skrynių slėpiniai Arklio muziejuje

Mdinos katedros muziejaus grožybės

Sakralusis Romos perliukas – šv. Petro bazilika

Žavi Jūrmalos pažiba – Kemeriai (II)

Krokuvos praeitis ir senamiesčio grožybės

Krokuvos senamiesčio pažiba – švč. Mergelės Marijos bazilika

Vavelio lobyno grožybės

Balsio apylinkių įdomybės

Vavelio kunstkameros lobiai Krokuvoje

Žavingas Jūrmalos perliukas – Kemeriai

Pasivaikščiojimas spalvingoj Vilniaus praeity XX a. pradžioje

Kerinti gražuolė Tatrų papėdėje – Zakopanė

Svečiuose pas Jo Šventenybę: Jono Pauliaus II vardo muziejus Vavelyje

6000 metų menantis miestas-tvirtovė Mdina (I)

Tūkstantis druskinių be druskos Druskininkuose

Vienuolių giesmės po viduramžių Krokuvos skliautais

Svečiuose pas kardinolą Karolį Voitylą

Sukriošėlis, sovietų imperiją griovęs neveiklumu

Japonijos sodų magija Žemaitijos glėbyje

Atogrąžų tankumynai Kopenhagos sodo oranžerijoje

Naujam gyvenimui prikelta Siesikų galiūnė

Angelo pilies Amžinajame mieste slėpiniai

Svečiuose pas Vavelio smaką Krokuvos urvuose

Piotro Mašerovo žūtis: aplaidumo pasekmė ar klastinga žmogžudystė?

Sovietinės imperijos kurpėjų lemtys

Šlovingų pergalių aidai Vavelio skliautuose

Imperatoriškosios Karakalos pirtys

Kelionė užsienin pro geležinę uždangą

Senesnė už Stounhendžą ir Egipto piramides Džgantija

Tūkstantmečio Tynieco vienuolyno žavesys II

Automobilis sovietmečiu – prabanga ir rūpestis

Margas „gazovikų” namo kontingentas amžiaus pabaigoje

Sakralioji Krokuvos viduramžių puošmena

Sovietinių prekeivių turtai iš puvėsių ir apgavysčių

Vieta, kur sovietmečiu galėjai nusipirkti dešrą!

Nuotykiai traukiniuose prieš trisdešimtį metų

Kraugerė hidra, be gailesčio rijusi ir save

Iškalbingos praeities globėja Krokuvos širdyje

Kūčios be Kalėdų, bet su Naujaisiais

Angelo pilis, saugojusi imperatorius ir popiežius

Tūkstantmečio Tynieco vienuolyno žavesys

Viduramžių aidas karalių mieste

Sakralusis Maltos perliukas – Ta’ Pinu bazilika

Kaip samovaras ir palydovas pralaimėjo varžybas skalbyklei bei šaldytuvui

Istorijos atgarsiai
Redakcija AIDAI.LT

Eretiškieji Galilėjaus laiškai

Istorikai vienoje Londono bibliotekų aptiko autentišką laišką, kuriame Galilėjas Galilėjus išdėstė savo argumentus prieš Katalikų Bažnyčios geocentrinę doktriną, o tai

Skaitykite toliau..
Būties margumynai
Redakcija AIDAI.LT

Gyvūnų sapnai

„Pastebėta, kad beveik visi gyvūnai – ar jie būtų vandens, oro ar sausumos – akivaizdžiai patenka į miego būseną“, –

Skaitykite toliau..
Scroll to Top

SUSISIEKITE