AIDAI

Straipsniai
Search
PRENUMERATA
Search
Straipsniai

Machabalipuramo paslaptis: kur senovinio miesto statytojai dingo be pėdsakų?

Gausūs turistai iš užsienio vis dažniau atvyksta į Indijos miestą Machabalipuramą, esantį Tamil-Nadu valstijoje, kad galėtų maudytis balto smėlio paplūdimyje ir šiltame vandenyne. Tačiau kartu su maloniomis paplūdimio procedūromis miesto svečiai atranda tikrą senovės architektūros stebuklą – uolinius paminklus su budistinėmis skulptūromis. Machabalipuramas yra šešiasdešimt kilometrų nuo Čenajaus – didelio miesto pietų Indijoje. Vietinių gyventojų skaičius siekia šiek tiek daugiau nei dešimt tūkstančių žmonių. Miestas atsirado VII a. kaip pagrindinis senovės Palavų karalystės uostas. Anksčiau čia buvo nedidelis kaimelis, kuriame gyveno žvejai. Palavų dinastijos valdymo laikotarpiu čia aktyviai plėtojosi ir tobulėjo įvairios meno rūšys, tarp jų – architektūra. Daugelis tuo metu pastatytų paminklų išliko mieste iki šiandienos. (Toliau skaityti kviečiam AIDŲ prenumeratorius: kiekvienam

Skaitykite toliau..

Negyvų žiurkių pirkimas, išgelbėjęs nuo maro

Estera Pol įėjo į istoriją kaip moteris, viena užkirtusi maro protrūkį didžiausiame JAV mieste. 1907 m., kai Estera Pol buvo išrinkta Portlendo sveikatos apsaugos komisare, ji jau buvo gana žinoma asmenybė. Estera važinėjo pas savo pacientes dviračiu, teikė akušerės paslaugas ir dirbo Sveikatos komitete. Dabar ji tapo pareigūne ir vyriausiąja gydytoja. 1907 m. vasarą moteris gydytoja susidūrė su pavojinga grėsme: buboniniu maru. Infekcija siautėjo Amerikoje, ir epidemijos protrūkio Portlende buvo tikimasi bet kurią dieną. Epidemija čia galėjo pasiekti neįtikėtinus mastus, nes tai buvo vienas didžiausių miestų pagal gyventojų skaičių: 1910 m. mieste gyveno daugiau nei du šimtai tūkstančių gyventojų. Ginkluodamasi naujausiais moksliniais duomenimis ir nusprendusi nebekartoti kitų miestų valdžios ir

Skaitykite toliau..

Viduramžių Indijos mokslai ir menai

Naujai susiklosčiusios feodalinės visuomenės santykiai netruko atsispindėti indų tautos kultūroje. Apie šios kultūros pobūdį galima spręsti iš išlikusių architektūros ir skulptūros paminklų bei tuo metu sukurtų literatūros kūrinių. Šventyklų statyboje plytų ir akmuo vis labiau išstūmė medį – beveik vienintelę statybinę medžiagą senovėje. Indijos statybininkai išmoko iš plytų ir akmens statyti didingus pastatus. Centrinės šventyklos Tandžore (XI a.), pastatytos keturiolikos aukštų piramidės formoje, aukštis yra net šešiasdešimt metrų. Ankstyvaisiais viduramžiais nežinomų akmenskaldžių rankomis buvo sukurti nuostabūs urviniai šventyklos, iškaltos uolinguose kalnų šlaituose, ir uolų monolitinės šventyklos, pavyzdžiui, garsioji Kailasanatchos šventykla Elore, sukurta VIII a. Taip pat plėtojosi skulptūros menas. Viduramžių Indijos skulptūra, skirta religiniam poveikiui, paprastai nesiskyrė žmogiškųjų figūrų vaizdavimo

Skaitykite toliau..

Smaragdo lentelės paslaptys

Visą žmonijos istoriją egzistavo paslaptingos knygos, reliktai ir relikvijos, tariamai turinčios tam tikrų mistinių žinių ar galių. Istorija prisodrinta pasakojimų apie tokius daiktus ir žmones, kurie visą savo gyvenimą praleido jų ieškodami. Vienas iš tokių artefaktų yra ant akmens išgraviruotas senovinis tekstas, kuris laikui bėgant tapo viena iš įtakingiausių alchemijos rašytinių relikvijų ir daugybės okultinių žinių pagrindu. Tačiau pats šis daiktas seniai dingo amžių migloje. Manoma, kad šiame daikte buvo didelė jėga, magiškos paslaptys, alchemijos, žmogaus proto ir, galbūt, net pačios Visatos paslaptys. Kalbama apie vadinamąją Smaragdo lentelę, kurią sukūrė Hermis (Merkurijus) Trismegistas. Tai paslaptinga dievybė, senovės Graikijoje vadinta Hermiu, o senovės Egipte – dievu Totu. Krikščioniškoje kultūroje jis ilgą laiką buvo

Skaitykite toliau..

Velykų salos slėpiniai (I)

Velykų sala yra apgaubta paslapčių. Jos tylus grožis, likęs po išnykusių salos gyventojų, traukia ne tik turistų, bet ir viso pasaulio mokslininkų dėmesį. Yra keletas teorijų, kodėl šių vietų gyventojai išnyko. Viena populiariausių hipotezių – europiečių išsilaipinimas Rapa Nui (kitas Velykų salos pavadinimas) krantuose. Nesenai vykęs tyrimas paneigia šią prielaidą ir teigia, kad rapanujai buvo „nuolatinėje kovoje“ su gamta. Velykų sala yra viena iš atokiausių apgyvendintų vietų pasaulyje. Dauguma mitų ir legendų, susiformavusių apie Rapa Nui, yra pagrįsti paslaptingų moai statulų, pastatytų maždaug tarp 1250 ir 1500 metų, sukūrimu. Tarpdisciplininė mokslininkų grupė iš Čilės, Ispanijos ir Norvegijos paneigė pernelyg drąsias prielaidas ir istorijas. (Toliau skaityti kviečiam AIDŲ prenumeratorius: kiekvienam užsiprenumeravusiam metams dovanojam jo

Skaitykite toliau..

Dalia Rukienė. Butano magija (I)

Atsistojau ant Butano žemės ir širdis pradėjo daužytis taip, lyg grįžčiau namo, o ne atvykčiau į nepažintą kraštą. Nežinau, kaip tai paaiškinti – bet jausmas neapsakomas. Tarsi būčiau čia jau buvusi. Gal sapnuose. Gal kitame gyvenimePirmas įspūdis – kad čia didybė eina koja kojon su kuklumu. Net oro uostas – atrodo, turėtų būti betoninis, triukšmingas, šaltas – bet ne. Jis čia įsilieja į kalnus. Pastatai susilieja su peizažu. Gamta čia – ne fonas, o pilnavertė gyvybės dalyvė.Butanas – tarsi šventykla po atviru dangumi. O žmonės? Apie juos – netrukus. Bet jau dabar žinau: ši kelionė bus ne tik geografinė. Ji bus gili.Jau šiandien susitikome su švietimo ministru, kuris pasirašė ant

Skaitykite toliau..

Nelabojo dovana: „auksinės” civilizacijos istorija

Geidžiamiausias visų laikų metalas – auksas. Jo gavybos istoriją galima drąsiai vadinti žmonių godumo istorija, tamsiųjų jėgų puolimo prieš žmoniją istorija. Deja, šiandien galima drąsiai teigti, kad šis puolimas buvo visiškai sėkmingas. Žvelgiant į praeitį, galima suprasti, kad šis trokštamas metalas žmonėms atnešė daugiau nelaimių ir kančių nei visos karai kartu sudėjus. Šiuolaikinėje istorijoje priimta manyti, kad pirmieji aukso gyslų kasybos darbai prasidėjo senovės Egipte. Prieš šešis tūkstančius metų dykumoje netoli Tėbų dirbo pirmieji aukso ieškotojai. Iš pradžių auksas turėjo tik sakralinę vertę. Egiptiečiai – saulės garbintojai – laikė jį saulės dievo įsikūnijimu žemėje. Būtent todėl jų šventyklos buvo taip gausiai puoštos šiuo brangiuoju metalu. Iš jo buvo gaminamos statulos,

Skaitykite toliau..

Tūkstantį metų Sacharos smėlynų slėptas nuostabus romėnų miestas

Beveik tūkstantį metų Sacharos smėlio kopos slėpė po savimi senovės romėnų miestą Timgadą. Jo stebuklingam išlikimui gali pavydėti net garsioji Pompėja. Iki šiol Timgadas laikomas geriausiai išsilaikiusiu miestu, suprojektuotu pagal romėnų urbanistinio planavimo tradicijas, kur pastatai išdėstyti statmenai vienas kitam. Timgadas buvo rastas 1765 m. tyrėjų grupės, vadovaujamos škoto Džeimso Briuso, kuris ieškojo Nilo ištakų ir atsitiktinai aptiko puikiai išsilaikiusį romėnų miestą. Tuomet keliautojas negalėjo įvertinti savo radinio mastą. Savo dienoraštyje jis apibūdino radinį kaip „nedidelį, bet pilną elegantiškų pastatų“. Per trumpus kasinėjimus buvo rasta kelios imperatoriaus Antonino Pijaus statulos, nepalikusios jokių abejonių, kad tai yra romėnų miestas. (Toliau skaityti kviečiam AIDŲ prenumeratorius: kiekvienam užsiprenumeravusiam metams dovanojam jo pasirinktą knygą iš >1000 leidinių sąrašo.)

Skaitykite toliau..

Petras Bluzma. Po Vidurinę Aziją (VII)

Dingusios jūros saloje Paskutinė šioje kelionėje mano lankyta vieta buvo Barsakelmes‘o gamtos rezervatas esantis to paties pavadinimo saloje Aralo jūroje. Tačiau liūdna suvokti, kad čia per pusšimtį pastarųjų metų įvyko viena didžiausių Vidurinėje Azijoje ekologinė katastrofa. Aralo jūra vadinamo didžiulio ežero, kuris pagal plotą buvo ketvirtas pasaulyje ir didesnis kaip Lietuvos teritorija, dabar neliko. Tiksliau, – giliausiose vietose liko keletas atskirų „ežeriukų“, kurių bendras plotas sudaro tik mažą dalį buvusio jūros ploto. Taip įvyko todėl, kad iš tolimų kalnų per dykumą atitekančios dvi didelės upės – Syrdarija ir Amudarija – nustojo „maitinti“ Aralo jūrą. Jų vanduo per gausybę iškastų kanalų nukreipiamas medvilnės plantacijoms drėkinti, todėl nepasiekia žemupių. Esant karštam, sausam

Skaitykite toliau..

Dailioji Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių vertybė – senąjį muziejaus pastatą menanti rašalinė

Įdomioji gegužės mėnesio Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių vertybė – rašalinė su senojo Karo muziejaus pastato akcentais. Jų, kaip matote, rinkiniuose saugomos net dvi. Taigi, bent jau nedidele apimtimi buvo paleista šių dailių rašalinių serijinė gamyba. Rašalinės pagrindas – medinis. Prie jo centre pritvirtintas metalinis senojo Karo muziejaus varpinės bokšto modelis, šonuose – dvi metalinės rašalinės su atverčiamais dangteliais. Jų viduje – stikliniai indeliui rašalui. Kairėje pavaizduotas J. Zikaro sukurtas liūdinčios lietuvaitės bareljefas paminklui „Žuvusiems už Lietuvos laisvę 1921“, o dešinėje – paminklinė lenta, kabėjusi ant senojo Karo muziejaus pastato 1921-1934 m. su devizu „Per amžių budėję laisvę laimėjom per aukas ir pasišventimą“. Rašalinių autorius – 1923 m. jas sukūręs

Skaitykite toliau..

Avarų kaganatas: kaip pražuvo viena galingiausių valstybių Rytų Europoje

Avarų kaganatas – imperija, egzistavusi nuo 562 iki 823 metų šiuolaikinės Vengrijos, Austrijos, Balkanų pusiasalio šalių ir Ukrainos teritorijoje.Taip susiklostė, kad masinėje kultūroje avarai buvo beveik pamiršti. Kadaise galinga valstybė, varžiusis dėl hegemonijos su Bizantija ir Frankija, tiesiog išnyko iš istorijos puslapių. Kas buvo avarai? Kas nutiko jų valstybei, ir kur dingo šis kadaise didinga tauta? „Jie buvo didingi kūnu, išdidūs protu, ir Dievas juos nubaudė, išnaikindamas visus. Nuo tada yra posakis: žūti kaip obrai, nepaliekant nei giminės, nei įpėdinio“ („Laikinųjų metų sakmė“ apie obrus/avarus, XII a.). Iki šiol mokslininkai nesutaria, kas, etninės kilmės požiūriu, buvo avarai. Kai kurie istorikai tvirtina, kad jie buvo indoeuropiečių kilmės, kiti – kad turėjo mongolų arba tiurkiškas

Skaitykite toliau..

Tikroji mafijos istorija mena ne vien gangsterius (III)

(Tęsinys, pirmas dalis skaitykite čia ir čia.) Ryškiausias mafijos slopinimo epizodas buvo Ganči miesto, Sicilijos mafijos ir gaujų tvirtovės, apgultis. Per šią apgultį buvo naudojami ypač žiaurūs metodai. „Norėjau gyventojams pateikti akivaizdžių įrodymų apie nusikaltėlių bailumą“, – rašė Moris savo memuaruose. „Nereikėjo šaudyti: reikėjo atimti iš banditų ginkluoto pasipriešinimo garbę. Aš įsakiau savo žmonėms įeiti į nusikaltėlių namus, miegoti jų lovose, gerti jų vyną, valgyti jų vištas, žudyti jų gyvulius ir parduoti jų mėsą vietiniams ūkininkams už sumažintą kainą. Buvo duotas įsakymas paimti įkaitus […] atrodo, kad pagrindiniais taikiniais buvo moterys ir vaikai. Nežinoma, ar su moterimis buvo žiauriai elgiamasi, kaip vėliau tvirtino Morio kritikai. Įkaitų paėmimo tikslas buvo kreiptis į

Skaitykite toliau..

Lietuvos Respublikos parlamentarizmui – 105-eri: 1920-aisiais pradėjo dirbti Steigiamasis Seimas

Lygiai prieš 105 metus, 1920 m. gegužės 15 d., į pirmąjį posėdį Kauno Miesto teatre susirinko Steigiamasis Seimas. Vėliau seimūnai dirbti persikėlė į Seimo rūmų pastatą dabartiniu adresu Gimnazijos g. 3. Steigiamasis Seimas buvo pirmasis nepriklausomas Lietuvos valstybės parlamentas, išrinktas tiesioginiuose, demokratiškuose, visuotiniuose, slaptuose rinkimuose. Steigiamąjį Seimą sudarė 112 narių ir jam pirmininkavo ryški politinė Lietuvos figūra Aleksandras Stulginskis (1885-1969), kartu ėjęs ir Lietuvos Prezidento pareigas. Tiesa, vieni iš Seimo pasitraukė anksčiau, jų vietą užėmė kiti ir tokiu būdu Steigiamojo Seimo nariais spėjo pabūti 150 žmonių. 1920 m. balandžio 14-15 d. rinkimuose daugumą balsų surinko ir 59 atstovus Steigiamajame Seime turėjo Lietuvos krikščionių demokratų partija. Antri Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų

Skaitykite toliau..

Arabijos Atlantida: kur galėjo būti galingiausia senovės valstybė?

Išsamūs senovės Egipto piramidžių ir kitų grandiozinių statinių tyrimai leidžia daryti prielaidą, kad jie buvo pastatyti daug anksčiau, nei buvo manoma. Be to, kai kurie archeologai teigia, kad hieroglifai, freskos, simboliai ir piešiniai buvo nupiešti ant pastatų antrame-trečiame tūkstantmečiuose prieš mūsų erą. Tuo tarpu pačios statybos gali būti ir keliolikos tūkstančių metų senumo. Tokias išvadas padėjo padaryti vandens ir vėjo erozijos, kurios negalėjo susidaryti šiuolaikinėmis klimato sąlygomis. Kadaise Šiaurės Afrikos teritorija buvo klestinti rojaus vieta. Čia buvo didžiuliai megalopoliai. Netiesioginius tai patvirtinančius įrodymus galima rasti arabų senovės legendų rinkiniuose. Pavyzdžiui, Libijoje iki 2013 m. buvo traktatas, kuriame aprašytas vietinių imamų, gyvenusių dvyliktame tūkstantmetyje prieš mūsų erą, gyvenimas. Deja, dėl karo veiksmų

Skaitykite toliau..

Stebuklingai išlikusi nukirsdintosios Henriko VIII žmonos relikvija

Rasta reta Annos Bolein, karaliaus Henriko VIII nukirsdintos žmonos, relikvija. Po egzekucijos karalius atsikratė visų jos daiktų, bet „sakalas” stebuklingai išliko beveik nepakitęs. Iš pradžių medinė raižyta 20 x 20,5 cm dydžio sakalo figūrėlė buvo identifikuota kaip paprasta „sena paukščio figūrėlė“ ir 2019 m. aukcione parduota už septyniasdešimt penkis svarus. Vėliau ji buvo identifikuota XVI a. karalienės Annos Bolein herbiniu simboliu, tikriausiai puošusiu jos apartamentus Hampton Court rūmuose. Tačiau vėliau sakalas buvo pašalintas, kai Anglijos karalius Henrikas VIII įsakė nužudyti savo antrąją žmoną ir sunaikinti viską, kas ją primena. Tikroji figūrėlės vertė yra apie du šimtus tūkstančių svarų. (Toliau skaityti kviečiam AIDŲ prenumeratorius: kiekvienam užsiprenumeravusiam metams dovanojam jo pasirinktą knygą iš >1000 leidinių sąrašo.) Iš

Skaitykite toliau..

Leonardas Augustis. Prisimenant Kalantines: iš kartos į kartą rusenančiose laisvės kovų liepsnose (III)

(Tęsinys, pirmas dalis skaitykite čia ir čia.) Apibendrinant, informacija apie Kalantines buvo publikuota įvairiuose didesniuose ar mažesniuose Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Vakarų Vokietijos, Šveicarijos, Italijos, Švedijos spaudos leidiniuose, o taip pat pasiekė ir kitus kontinentus – be jau minėtų Šiaurės Amerikos valstybių žinia iš Laisvės alėjos atskriejo iki Pietų Amerikos bei Australijos pakrančių. Vien Italijoje Elta-Press 1972 m. liepos mėnesio pradžioje surinko apie 250 laikraščių iškarpų iš įvykių Lietuvoje 1972-aisiais. Simboliška, kad 2002 m., minint Kalantinių trisdešimtmetį, Italijos Parlamentinės ryšių su Baltijos šalimis grupės delegacijos vadovas Riccardo Migliori perdavė italų surinktos spaudos apie 1972-ųjų įvykius spaudos rinkinį Kauno apskrities archyvui. Aptarus sklaidos anapus Geležinės uždangos formas, verta bent trumpai apžvelgti ir turinį.

Skaitykite toliau..

Priešistorinė medicina

Pietų Amerikoje, sprendžiant iš visko, kažkada egzistavo galinga ir, greičiausiai, labai pažengusi civilizacija, apie kurią išliko daugybė indėnų mitų. Actekai, majai ir inkai teigė, kad jie tik remontavo ir baigė statyti senovinius statinius, tadi jau iki indėnų atvykimo Pietų Amerikos ir dalies Šiaurės Amerikos atogrąžų džiunglėse gyveno nežinomos civilizacijos atstovai. Įvairūs radiniai Ekvadore, Bolivijoje ir Kolumbijoje leidžia daryti prielaidą, kad kažkada tai buvo viena šalis. Radinių kūrimo metodai šių valstybių teritorijose yra labai panašūs. Tuo pačiu metu vis dažniau randama daiktų, kurių neįmanoma pagaminti net šiuolaikiniais įrankiais ir prietaisais. Senovės meistrų meistriškumo lygis stebina vaizduotę. Pavyzdžiui, Ekvadore rasti radiniai švyti ultravioletinėje spinduliuotėje. Be to, jie gali ją sugerti ir šviesti dar

Skaitykite toliau..

Du tūkstantmečiai Atlantidos paieškų

Turbūt nė viena legendinė šalis nebuvo ieškoma taip ilgai kaip Atlantida, ir tai nestebina, nes šios istorijos pradžią padėjo dar Platonas, savo veikaluose „Timėjas“ ir „Kritijas“ aprašydamas milžinišką salą, kuri po siaubingo žemės drebėjimo per vieną dieną ir vieną naktį nugrimzdo po vandeniu. Pagal filosofo duomenis, Atlantida garsėjo nepaprastu turtu – pastatų sienos ir stogai buvo padengti auksu, o saloje buvo daugybė statulų iš tauriųjų metalų. Ginčai dėl to, ar Platono aprašyta valstybė buvo reali, prasidėjo netrukus po filosofo mirties. Pavyzdžiui, jo mokinys Aristotelis kategoriškai neigė Atlantidos egzistavimą ir rašė, kad ją sunaikino tas pats žmogus, kuris ją ir sukūrė, t. y. pats Platonas – savo vaizduotėje. Tačiau, pavyzdžiui, filosofas Posidonijus,

Skaitykite toliau..

Leonardas Augustis. Prisimenant Kalantines: iš kartos į kartą rusenančiose laisvės kovų liepsnose (II)

(Tęsinys, pirmąją dalį skaitykite čia). Būta ir kitų kultūrinio gyvenimo įtakos formų. Pavyzdžiui – žurnalas „Nemunas“. žurnalui buvo būdingi fotografijos su aktais, gana moderni poezija ir net tam tikri socrealizmo kritikos požymiai (V. Kubiliaus straipsnis „Talento mįslės“). Alternatyvios estetinės normos kūrė tam tikrą simbolinę bendruomenę, kurioje jaunimas įgijo žodyną kalbėti apie konformizmą ir laisvę. Viena iš pasipriešinimo formų taip pat buvo ir teatras. Pavyzdžiui, Edgaras Klivis straipsnyje „Modris Tenisonas ir nonkonformizmas Lietuvos teatre“ aptarė, kaip Rygoje gimusio M. Tenisono trupės spektakliai performansus kėlė į Kauno pilį, senamiesčio gatves ir Ąžuolyną, taip paversdama miestą gyvu teatrinių aktų žemėlapiu, publika buvo mokoma „perskaityti“ nebylias socialinės kritikos metaforas, kurios vėliau taip pat stichiškai įsiveržė

Skaitykite toliau..

Senovės žmonės puikiai mokėjo garsais įtakoti sąmonę

Priešistorinis nekropolis suteikė raktą supratimui, kaip bočiai naudojo garsą poveikiui žmogaus smegenų veiklai. Tyrėjai aptiko stiprų dvigubą rezonansinį dažnį 70 Hz ir 114 Hz penkių tūkstančių metų senumo laidojimo šventykloje Viduržemio jūros saloje Maltoje. Hal Saflieni hipogeja – požeminis kompleksas, sukurtas neolito (naujojo akmens amžiaus) laikotarpiu kaip kaulų saugykla ir šventykla ritualinėms reikmėms. Kambarys, žinomas kaip „Orakulo kambarys“, pasižymi legendine reputacija dėl išskirtinės garso sklaidos. Bandymų metu sodrus vyriškas balsas, orientuotas konkretiems dažniams, sukelia rezonansą visoje hipogejoje, sukeldamas kraują stingdantį ir dvasią šaldantį efektą. Apskaičiuota, kad aidas išlieka iki aštuonių sekundžių. Archeologas Fernandas Koimbra sakė, kad jis jautė, kaip garsas dideliu greičiu perskrodžia jo kūną, palikdamas atsipalaidavimo jausmą. Kai garsas pasikartojo, neįprastas jausmas sugrįžo,

Skaitykite toliau..

„Istorinė vertybė”, pasirodžiusi esanti meistriška klastotė

Rankraštinis dokumentas, kuris, kaip manoma, buvo parašytas paties Galileo Galilėjaus, iš tiesų yra klastotė, paskelbė Mičigano universitetas. Šis popieriaus lapas kadaise buvo Mičigano universiteto bibliotekos kolekcijos perlas, teigiama bibliotekos pranešime. Tačiau istorijos profesoriaus atliktas vidinis tyrimas parodė, kad tai yra klastotė: vandens ženklai ant popieriaus datuojami ne anksčiau kaip XVIII amžiumi, t.y. daugiau nei šimtu metų vėliau po garsiojo astronomo mirties. „Buvo gana nemalonu, kai pirmą kartą sužinojome, kad mūsų Galilėjus iš tiesų nėra Galilėjus“, – sakė Dona Hayvard, laikina Mičigano bibliotekų dekanė interviu „The New York Times”. Universitetas saugojo rankraštį nuo 1938 m., kai jį padovanojo Treisis Mak-Gregoras, verslininkas iš Detroito, kuris dokumentą įsigijo 1934 m. kito kolekcininko aukcione. (Toliau skaityti kviečiam AIDŲ prenumeratorius: kiekvienam

Skaitykite toliau..

Rodo Kolosas – uosto vartus saugojęs milžinas, neatlaikęs žemės bangų

Senovės graikų rašytojas Filonas apie šią salą rašė taip: „Rodo sala yra begalinėje jūroje. Senovėje, kai ji dar buvo paskendusi, Helijas ją iškėlė į paviršių, ir paprašė dievų atiduoti salą jam. Čia stovi septyniasdešimties uolekčių aukščio Kolosas, sukurtas pagal Helijo, spindinčio saulės dievo, kuris šviečia ir nemirtingiems dievams, ir mirtingiesiems žmonėms, atvaizdą. Jam pagaminti skulptoriui prireikė tiek daug vario, kad nepakako atsargų, ir teko padėti viso pasaulio vario kasykloms. Ar ne todėl Dzeusas apdovanojo rodiečius tokiu turtu, kad jie pastatytų Helijo garbei statulą, siekiančią nuo žemės iki dangaus?”. Antikiniai autoriai pateikia skirtingus duomenis apie šios statulos aukštį: mažiausias jos aukštis – 30–35 metrai, o kai kurie teigia, kad statulos aukštis siekė

Skaitykite toliau..

Magiški veidrodžiai senovinėse japonų apeigose

Senovės Japonijos valdovai, tikriausiai, naudojo „magišką veidrodį“, kad per ritualus, skirtus Saulės garbinimui, savo vaizduotėje sukurtų dieviškų gyvūnų ir kalnų meistrų atvaizdus. Ant bronzinio veidrodžio, datuojamo senovės karalienės Chimiko laikais, išgraviruoti raštai atsispindi ant sienos, kai saulės spinduliai atspindi nuo veidrodžio priekinės pusės. Šis atradimas gali suteikti vertingų užuominų apie tai, kaip bronziniai veidrodžiai buvo naudojami senovės Japonijoje. Kažkas, matyt, pastebėjo šį reiškinį ir sąmoningai pakeitė veidrodžio formą, nes tai susiję su saulės kultu.Veidrodžiai, kurių skersmuo yra 21-as ir 24-i centimetrai, buvo rasti Higašinomijos kapavietėje Inujamoje, Aitės prefektūroje, ir saugomi Kioto nacionaliniame muziejuje. Abu jie yra įtraukti į vyriausybės svarbių kultūros vertybių sąrašą. (Toliau skaityti kviečiam AIDŲ prenumeratorius: kiekvienam užsiprenumeravusiam metams dovanojam jo pasirinktą knygą

Skaitykite toliau..

Paleolito epochos žmonių maiste gausiai būta sunkiųjų metalų

Žuvyse ir ruoniuose, kurie sudarė pagrindinį „paleodietos“ racioną akmens amžiaus Skandinavijoje, rasta didžiulių kiekių gyvsidabrio, švino ir kadmio. Rėksmingos „paleodietos“ žada padaryti sveiką kiekvieną, kuris maitinsis taip pat, kaip mūsų „urviniai protėviai“ – daugiausia neapdorotu arba šiek tiek apdorotu maistu, pirmenybę teikiant sėkloms ir riešutams, žuviai ir mėsai. Specialistai yra priversti vėl ir vėl neigti šiuos teiginius: paleolito laikų mitybos „nauda” yra labai perdėta. Archeologiniai tyrimai kartą po karto rodo, kad žmonės, gyvenę prieš tūkstančius metų, dažnai maitinosi daug mažiau sveikai nei mes, valgantys pirktinius produktus. (Toliau skaityti kviečiam AIDŲ prenumeratorius: kiekvienam užsiprenumeravusiam metams dovanojam jo pasirinktą knygą iš >1000 leidinių sąrašo.) Mokslininkai ištyrė aštuonių paleolitinių gyvenviečių, egzistavusių prieš 3800–6300 metų Norvegijos Varangerio pusiasalyje,

Skaitykite toliau..

Berlio pilis ir Žalioji dama: legenda, nemari amžius

Tarp Aberdynšyro kalvų, Škotijos šiaurėje, stovi didinga ir kiek atokiai esanti Berlio (Berklio) pilis. Jos senovinės sienos, padengtos samanomis, saugo ne tik amžių pėdsakus, bet ir šnabždesį tos, kuri, kaip sakoma, niekada nepaliko pilies ribų – Žaliosios ponios. Ši pilis, apsupta miškų ir tiršto rūko, tapo pačios Škotijos simboliu: senovinės, nuostabios ir paslaptingos. Berlio (arba Berklio) pilis, taip pat žinoma kaip Kratso pilis, yra netoli Banchorio miesto Aberdynšyre, šiaurės rytų Škotijoje. Jos statyba prasidėjo XVI a. viduryje, o baigta 1596 metais. Tai vienas geriausių tradicinio škotų didikų stiliaus pavyzdžių: aukšti bokštai, dantytos sienos ir jaukūs vidiniai kambariai – visa tai sukuria magišką viduramžių pasakos atmosferą. Beveik keturis šimtus metų pilies savininkais

Skaitykite toliau..

Leonardas Augustis. Prisimenant Kalantines: iš kartos į kartą rusenančiose laisvės kovų liepsnose (I)

Didesnė laiko distancija neretai leidžia pažvelgti į įvykius giliau ir įvairiapusiškiau nei vakarykštėmis iš arti įvykius stebėjusiomis akimis, daugiausiai vertinančiomis emociniu pagrindu. Juolab, kai tų įvykių atgarsiai du dešimtmečius buvo bandomi slopinti ir transformuoti į sovietinei ideologijai bei šio režimo struktūroms reikalingą pasakojimą, o vėliau šią užslopintą atmintį reikėjo tarsi vėl iš naujo atgaivinti atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Tam, kad geriau suprastume tai, kas įvyko 1972-ųjų gegužės mėnesį Kaune, būtina pažvelgti į platesnį kontekstą – kas tuo metu vyko pasaulyje, Europoje, socialistiniame bloke, galiausiai siekiant atsakyti į klausimą – kokios buvo šių įvykių ištakos sovietų okupuotoje Lietuvoje? XX a. septintas dešimtmetis brėžė tam tikrą mentalinę, vertybinę, kultūrinę takoskyrą tarp senosios, Antrąjį

Skaitykite toliau..

Broliškas kraujas ir Romos šlovė: kaip viena dvikova nulėmė imperijos ateitį

Senovėje, kai Roma dar tik stiprėjo, ji nebuvo pagrindinis Lacijaus regiono miestas. Šis titulas priklausė Albai Longai, įkurtai maždaug 1152 m. pr. m. e. Įdomu, kad būtent Alba Longa buvo laikoma legendinių brolių Romulo ir Remo, kuriems priskiriamas Romos įkūrimas, gimtine. Tarp dviejų miestų kilo įtampa. Roma augo ir stiprėjo, bet Alba Longa neskubėjo atsisakyti savosios pirmenybės. Situacija pasiekė kritinį tašką Tulo Hostilio, trečiojo Romos karaliaus, valdymo laikotarpiu, kuris valdė nuo 673 iki 641 m. pr. m. e.  Atrodytų, kad nereikšmingas konfliktas tarp dviejų miestų piemenų tapo kibirkštimi, uždegusia karo liepsną. Gajus Kluilijus, Albos Longos valdovas, nusprendė, kad atėjo laikas ginkluota jėga išspręsti viršenybės klausimą. Karas buvo paskelbtas tiek Romoje, tiek Albos

Skaitykite toliau..

Trys šimtinės Alaricho jaunuolių: kokios gudrybės ėmėsi gotų karalius, norėdamas užimti Romą

Viena iš Vakarų Romos imperijos žlugimo priežasčių (ne pati svarbiausia, bet vis dėlto reikšminga) buvo stiprių ir protingų asmenybių trūkumas soste. Buvo iškilių karo vadų, tokių kaip Stilichonas ar Aicijus, buvo ryškių moterų valdžioje, pavyzdžiui, Gala Placidija, bet imperatoriams akivaizdžiai nesisekė. Pavyzdžiui, tūlas Augustas Honorijus, valdęs nuo 395-ų iki 423-ų metų. Tai milžiniškas laikotarpis, net pats putleris pavydėtų, nes per tiek laiko galima daug nuveikti. Juo labiau, kad tuo metu imperija dar turėjo ginklų ir niekas negalėjo pagalvoti, kad didžioji Roma žlugs galutinai ir negrįžtamai. Tačiau Honorijus savo trumparegiškumu tiesiog per anksti palaidojo valstybę. Pradėkime nuo anekdotų. Istorikas Prokopijus Kesarejietis pasakoja, kad vieną vakarą Honorio, kuris, kaip įprasta, mėgavosi ramia tinginyste, kambaryje

Skaitykite toliau..

Viską naikinantys ginklai: kokias užuominas rasime senuosiuose mituose ir epuose?

Mokslininkai vienareikšmiškai tvirtina, kad mūsų planetoje dėl tam tikrų priežasčių ne kartą staiga keitėsi klimatas. Kažin kodėl jie visada dėl to kaltina meteoritus ar gamtos kataklizmus. Bet tai naivu. Per milijardus metų Žemėje galėjo atsirasti ir išnykti dešimtys ir šimtai civilizacijų. Be to, kaip rodo mūsų pavyzdys, kelias iki galimybės visiškai sunaikinti save užtrunka tik kelis šimtmečius spartaus karinio progreso. Senovės raštai atvirai perteikia savo skaitytojams faktą, kad prieš tūkstančius metų mūsų planetoje vyko tikrai baisūs įvykiai. Pavyzdžiui, majai ir inkai turi labai panašius motyvus apie tai, kad Saulė nukrito į vandenyną ir jis užvirė. Deja, indėnai nenurodė šio įvykio datos, bet, tyrėjų nuomone, šiam aprašymui gali tikti tik vienas paaiškinimas

Skaitykite toliau..

Akmeniniai Eldorado šalies sargai? Peru rastos dvi dešimties tūkstančių metų senumo statulos

Legendinis indėnų miestas (arba šalis?) Eldoradas jau kelis šimtus metų traukia keliautojus ir atradėjus. Pasak mitų ir legendų, šis auksinis miestas slepiasi kažkur džiunglėse. Jis pavadintas auksiniu ne veltui – visi jo pastatai yra pagaminti iš aukso arba padengti šiuo metalu. Be to, ten saugomi pagrindiniai indėnų dievų lobiai. Sužinoję apie tai, konkistadorai surengė dešimtis, o gal ir šimtus ekspedicijų į džiunglių gilumą, kur dauguma jų liko amžinai. Kai kurie istorikai mano, kad Eldoradas buvo indėnų išgalvotas, siekiant atitraukti godžių europiečių dėmesį nuo vietos gyventojų genocido ir nukreipti jį į nesuskaičiuojamų turtų paieškas. Tačiau yra ir kita nuomonė: ši gyvenvietė atiteko indėnams iš ikiistorinės civilizacijos, kuri egzistavo žemyne dešimtis tūkstančių metų.

Skaitykite toliau..

Trisdešimties metrų ilgio griaučiai Viduržemio jūros dugne – mitinio jūrų smako liekanos?

2021-ųjų balandžio pabaigoje internete buvo paskelbtas vaizdo įrašas su neįprastu skeletu, rastu dar 2017 m. Viduržemio jūros dugne. Pranešama, kad skeleto ilgis yra apie trisdešimt metrų, bet jis akivaizdžiai nepriklauso banginiui. Neseniai internete buvo paskelbtas vaizdo įrašas, nufilmuotas nuotoliniu būdu valdomu povandeninio aparato kažkur Viduržemio jūroje. Vaizdo įrašą paskelbė Debora Chestvel – kriptozoologė ir paranormalių reiškinių tyrinėtoja. Jos teigimu, vaizdo įrašą jai perdavė nenurodytas asmuo, dirbantis dujų ir naftos pramonėje. Pastarojo darbas yra fotografuoti jūros dugno plotus naudojant nuotoliniu būdu valdomus aparatus, ir šis neįprastas skeletas buvo jo aptiktas eilinio dugno tyrimo etape. Vaizdo įrašas buvo nufilmuotas 2017 m. Viduržemio jūroje, nežinomoje vietoje. Vaizdo įraše matyti labai ilgos stuburo kaulų grandinės skeletas, tarsi

Skaitykite toliau..

Tikroji mafijos istorija mena ne vien gangsterius (II)

XIX ir XX a. pradžioje Sicilija buvo didžiausia sieros gamintoja ir pardavėja: Sicilijos sieros eksportas į užsienį kasmet augo vidutiniškai 8,8%: nuo 25 tūkst. tonų 1832 m. iki 180 tūkst. tonų 1859 metais. Sicilijos gyventojams atsivėrė dar viena galimybė praturtėti. Sieros kasyklos buvo nuomojamos, tačiau teisę jas eksploatuoti reikėjo ginti nuo banditų antpuolių. Išgauta sieros rūda turėjo būti pristatyta į Palermo uostą, todėl buvo būtina užtikrinti krovinio saugumą kelionės metu. Darbo užmokestis ir transporto išlaidos sudarė atitinkamai apie 56% ir 27% bendrų išlaidų. Transporto išlaidos tokiomis sąlygomis buvo didelės: mulų karavanas – paplitęs sieros gabenimo į paskirties vietą būdas – buvo labai lėtas ir brangus, o maršrutai – juk mes

Skaitykite toliau..

Karolingų imperijos slėpiniai

715 m. Frankų valstybės majordomu tapo Karolis Martelis, valdęs iki 741-ų. Martelis surengė keletą žygių už Rejos į Tiuringiją ir Alemaniją, kurios vėl tapo nepriklausomos tingokų Merovingų karalių neveiklumo dėka, ir abu regionus susigrąžino savo valdžion. Jis vėl prijungė prie Frankų valstybės Fryziją, arba Frislandiją (frizų genties žemę), ir privertė saksus bei bavarus vėl mokėti jam duoklę. VIII a. pradžioje frankai susidūrė su arabais, kurie iš Pirėnų pusiasalio įsiveržė į Pietų Galiją, siekdami ją atimti iš Frankų valstybės. Karolis Martelis skubiai surinko karines pajėgas arabams atremti, nes arabų lengvoji kavalerija labai greitai žengė į priekį senuoju romėnų keliu, kuris iš pietų vedė į Puatjė, Turą, Orleaną ir Paryžių. Frankai sutiko arabus

Skaitykite toliau..

Ežero vandenų apgaubta piramidė

Roko ežeras yra už dvidešimties mylių į rytus nuo Madisono miesto, Viskonsino valstijoje, JAV. Ežero ilgis yra aštuoni, o plotis – apie keturis kilometrus. Tolimais 1836 metais Natanaelis Hejeras atsitiktinai Roko ežere aptiko nedidelę akmeninę piramidę plokščia viršūne. Atradėjas savo radinį pavadino Atzalanu, ir spėjo, kad šis monumentalus statinys yra ne jaunesnis nei tūkstančio metų. Hejeras nematė Atzalane nieko ypatingo. Juk žemyną apgyvendinę vietiniai gyventojai visur statė savotiškas piramides, „kulto kalnus“, piliakalnius. Tačiau jau 1862 m. kai kuriuose žurnaluose pasirodė sensacingos žinutės apie Roko ežero piramidę, kuriose buvo teigiama, kad Atzalanas yra daug senesnis už kitas piramides. Jei šią piramidę pastatė amerikiečių indėnų protėviai, tai kodėl ji atsidūrė ežero, susidariusio prieš

Skaitykite toliau..

Karingųjų germanų pėdomis

Romos imperijos pakraštyje gyveno daugybė vadinamųjų „barbarų“ genčių (graikai ir romėnai „barbarais“ vadino visus ne graikus ir ne romėnus), iš kurių gausiausios buvo keltų, germanų ir slavų gentys. Didelė dalis keltų genčių (Šiaurės Italijoje, Ispanijoje ir Galijoje) buvo užkariautos Romos imperijos ir susimaišė su atvykusiais romėnais. Kitaip nutiko germanų gentims, kurios suvaidino ypač didelį vaidmenį Vakarų Romos imperijos žlugime. Keletą dešimtmečių prieš mūsų erą ir jos pradžioje germanai, gyvenę tarp Reino, Aukštutinio Dunojaus ir Elbės, o iš dalies ir vietovėse, kur gyveno senovės slavai pietinėje Baltijos jūros pakrantėje, ir susiskaldę į daugybę genčių, neturėjo jokios rašto. Apie jų visuomeninę sandarą žinoma iš romėnų rašytojų kūrinių ir archeologinių duomenų. (Toliau skaityti kviečiam AIDŲ prenumeratorius: kiekvienam

Skaitykite toliau..

Povilas Dedėnas. Visa „karaliaus” kariauna

„Figos lapas ant plikos šiknos” – kitaip nugriaudėjusį putininės imperijos sostinėje vakarykštį paradą ir nepavadinsi. Apspistas sėbrų iš Vidurio Azijos, diktatorius stebeilijosi į vienintelį ir paskutinį savosios „deržavos” instrumentą – smogikų ir grobikų kariauną, klusniai marširuojančią nuzulintais akmenimis. Kaip šlapiu skuduru gavęs per marmūzę, agresorės vadeiva bandė vaizduoti išdidų politiką, tačiau jam tai sekėsi itin prastai. Vadinamajame „pergalės” parade nebuvo nei kvapo kitų fašizmą įveikusių šalių atstovų – nei JAV, nei Jungtinės karalystės. Iš Europos atvyko tik rusiškų dujų priklausomybę turintis Slovakijos premjeras ir amžiną meilę rusijai deklaravęs Serbijos vadukas. Tai ir nestebina, žinant, kokį prieraišumą agresorei demonstruoja Serbijoje net krepšinio sirgaliai. Kažin kodėl prisimenu kauniškio „Žalgirio” krepšinio batalijas su

Skaitykite toliau..

Vaikų dvasios Australijos aborigenų tikėjime

Pagrindinį vaidmenį Australijos aborigenų gimime atlieka vaiko dvasia, kuri atgaivina kūną, „įkvepia“ gyvybę embrionui. Dažnai ši dvasia vaizduojama ne kaip viena ir nedaloma, bet kaip galinti vienu metu įsikūnyti keliuose būtybėse ar daiktuose, kurie siejami su toteminiais mitais ir ritualais. Taigi, Didžiojoje Viktorijos dykumoje, kaip ir kitose Australijos vietovėse, yra specialūs centrai, kuriuose, pagal aborigenų tikėjimus, gyvena vaikų dvasios; paprastai tai šaltiniai ir vandens telkiniai. Vaikų dvasias galima pamatyti iš tolo, kai jos stovi aplink, bet jos iš karto dingsta, jei prie jų priartėja. Moteris, norinti turėti vaikų, eina į tokią vietą, sėdi ten ir laukia, kol vaiko dvasia įsiskverbs į jos kūną. Taip pat manoma, kad vaiko dvasia gali sekti

Skaitykite toliau..

Tijos stelų Etiopijoje mįslės

Etiopija – tai ne tik maža šalis, esanti Afrikos teritorijoje. Ji turi labai turtingą senovės istoriją. Čia yra ir tokių artefaktų, kurių paskirties mokslininkai iki šiol negali suprasti. Vietovėje, vadinamoje Tija, galima pamatyti bemaž keturiadešimt keistų akmeninių stelų, ant kurių pavaizduoti keisti simboliai ir piešiniai. Archeologai mano, kad kažkada jie visi sudarė vieną senovinį kompleksą. Verta paminėti, kad oficiali mokslo bendruomenė šias stelas atrado tik praėjusio amžiaus pradžioje. Įdomu, kad ant jų nėra jokio teksto – tik piešiniai, kurių dalis neįmanoma iššifruoti. Šioje teritorijoje buvo rasta daug senovinių kapaviečių. Archeologams nežinomas pačių stelų amžius. Kas ir kada jas pastatė – taip pat lieka mįslė. Šiuo metu jos saugomos UNESCO. (Toliau skaityti kviečiam AIDŲ

Skaitykite toliau..

Paslaptingieji Didžiojo kanjono urvai

Jau daugelį metų Didysis kanjonas yra pagrindinis Arizonos valstijos turistinis objektas. Kasmet čia susirenka tūkstančiai turistų iš viso pasaulio, norėdami savo akimis pamatyti didybę, kurią gali sukurti tik gamta. Tačiau dėl savo dydžio ir gylio Didysis kanjonas yra beveik neištirtas. Kas slepiasi urvuose, kurie tiesiog išraižė šio vietovės paviršių? Jau daugiau nei šimtą metų evoliucijos geologai bando suprasti, kaip apskritai galėjo susiformuoti tokia vieta kaip Didysis kanjonas. Anksčiau buvo teorija apie jo susidarymą, pagal kurią kanjonas susiformavo dėl erozijos, kurią sukėlė Kolorado upės srovė. Uolienos ir dirvožemis yra ardomi vandens srautų ir vėjo, tačiau, pasak hidrologų, šios upės srovės jėga yra per maža, kad tai būtų įmanoma. Susidaro įspūdis, tarsi kažkas tikslingai

Skaitykite toliau..

Vatikano istorija: kaip susikūrė mažiausia valstybė?

Belaukdami naujojo Popiežiaus, prisiminkime jo valdų istoriją. Vatikano miesto-valstybės atsiradimas susijęs su ilga ir sudėtinga popiežystės istorija. Romos centre, senovės nekropolio vietoje, buvo pastatyta Šv. Petro bazilika, tapusi katalikų bažnyčios dvasinės valdžios simboliu. Būtent čia, po ilgų ginčų ir politinių manipuliacijų, buvo įkurtas popiežiaus sostas, o Romos popiežius galutinai įtvirtino savo įtaką šioje vietoje. Istorinį Vatikano kūrimo procesą galima suskirstyti į kelis pagrindinius etapus: Popiežiaus autoriteto įsitvirtinimas: Viduramžių pradžioje popiežystė įtvirtino savo įtaką Romoje ir jos apylinkėse, o tai palaipsniui lėmė būtinybę aiškiai administraciniu požiūriu padalyti teritoriją. Laterano sutarčių pasirašymas: 1929 m. popiežius Pijus XI ir Italijos vyriausybė sudarė sutartį, pagal kurią Vatikanas tapo nepriklausoma valstybe. Šiuolaikinio Vatikano sukūrimas: Konklava ir

Skaitykite toliau..

Kaip suktasi nuo tarnybos sovietų armijoje ir dezertyruota karo metu

Žinios apie dezertyravimą iš sovietų armijos Antro pasaulinio karo metais sovietijoje buvo ilgą laiką kruopščiai nutylimos. Sovietiniais laikais tai buvo neliečiama tema. Tačiau gorbačiovinės „perestroikos” („pertvarkos”, rus.) pradžioje ėmė atsiskleisti anksčiau neprieinami faktai, padėję išsiaiškinti padėtį ginkluotųjų pajėgų gretose karo metais. Būtina paminėti, kad tuo metu dezertyravimas buvo vienas iš sunkiausių nusikaltimų. Už jį  Baudžiamojo kodekso 193 straipsnyje buvo numatyta aukščiausia bausmė – mirtis. Vis dėlto net tai ne visada buvo kliūtis pažeisti įstatymą.Vien iki 1941 m. pabaigos sovietinės represinės struktūros NKVD (Liaudies vidaus reikalų komisariato) smogikai sulaikė daugiau nei septynis šimtus tūkstančių dezertyrų ir apie septyniasdešimt tūkstančių vengusiųjų šaukimo į armiją. Pirmasis dezertyravimo atvejis buvo užregistruotas praėjus vos savaitei po

Skaitykite toliau..

Skandinaviškas pasaulio modelis

Velva mena „devynis pasaulius, devynias šaknis ir dar neišaugusį Ribos medį“. Devyni skandinavų pagoniškieji pasauliai yra: Asgardas, Ljosalvheimas, Midgardas, Niflheimas, Muspelheimas, Vanheimas, Jotunheimas, Svartalfheimas ir Helheimas („Velvos pranašystė“).Midgardas – „Vidurinis“, todėl logiška manyti, kad jis yra Ginungagapo viduryje. Į šiaurę nuo jo yra šaltas ir rūkas Niflheimas, o į pietus – karštas ir ugninis Muspelheimas. Rytuose yra Jotunheimas, milžinų jotunų pasaulis, o vakaruose – Vanheimas, vanų pasaulis. Šie pasauliai yra išsidėstę horizontalioje plokštume. Be to, per Midgardą eina vertikali ašis – Jasenio kamienas, ant kurio pasauliai yra išsidėstę virš ir po Midgardu. Aukščiau yra Alvheimas, šviesių alvų pasaulis, o virš jo – pats Asgardas, asų miestas. Žemiau Midgardo yra Svartalfheimas,

Skaitykite toliau..

Senovės kinų legendose minimas „In ir Jan veidrodis” – branduolinis ginklas?..

Pasak mokslininko Robio Kolinzo, „technologiškai įmanoma, kad saulės veidrodžiai atspindėtų šviesą, šilumą (ir elektromagnetinį spinduliavimą) iš centrinio branduolio, t. y. plazminio spinduliavimo šaltinio, esančio kristalinio/metalinio lydinio veidrodžio centre ir laikomo magnetiniu lauku“. Kaip įsitikinsime vėliau, Didžioji piramidė buvo ne tik sukonstruota kaip kristalas ir veidrodis, bet ir gamino būtent tokią plazmą, semdama ją iš Saulės, Saulės sistemos ir pačios galaktikos energijos, kartu su Saulės „žvaigždiniu varikliu“ – termobranduolinės sintezės energija. Puikiame tyrime „Dievų technologija: neįtikėtina senovės mokslo paslaptis“ rašytojas Deividas Hatčeris Čaildresas tiria esamus „senovės atominio karo“ įrodymus. 1947 m. vasario 6 d. laikraštyje „New York Herald Tribune“ pasirodė straipsnis apie neįprastas archeologines anomalijas. Straipsnyje buvo pranešta štai kas: Kai Naujojoje Meksikoje

Skaitykite toliau..

Putino „laimėjimai” karo Ukrainoje metu

Dažnam mūsų buvo nesuvokiama protu, kad įsibėgėjusiame XXI amžiuje koks nors nupušėlis susigalvotų pradėti milžinišką karą Europoje. Tačiau geresnę atmintį turintys ir prisimenantys ne tik putininės, bet ir sovietinės imperijų tikrovę, netruks įžvelgti aiškias sąsajas militarizmo apraiškose. Kad ir šis „šaltojo karo” – ideologinės konfrontacijos tarp SSRS ir civilizuoto pasaulio demokratijų – laikų plakatas, vaizduojantis, kaip „amerkietiškoji politika” pasireiškia šalies viduje ir užsienyje. Matome tikslų putininės imperijos vaizdą: susidorojimas su kitaminčiais piliečiais ir žudikiškas karas Ukrainoje. Tiesą sako liaudies išmintis: „kuo pats kvep, tuo kitą tep”. Tiesa, sovietinė imperija savus piliečius pūdė kalėjimuose ir uždaro tipo psichiatrinėse, jei šie drįsdavo ką nors leptelti prieš režimą, o brutalų žiaurumą rodė karo

Skaitykite toliau..

Paslaptingoji Betcų šeimos sfera

Bet koks paslaptingas objektas, nukritęs iš dangaus, visada kelia daug triukšmo. Dar didesnį susidomėjimą kelia įvairūs radiniai, kurie, ufologų nuomone, yra nežemiškų technologijų produktai. Būtent prie tokių radinių priskiriama ir garsioji „Betcų sfera“, pavadinta pagal ją atradusios šeimos pavardę. 1974 m. kovo 26 d. Betcų šeima apžiūrėjo neseniai miško gaisro jų žemėje padarytus nuostolius. Betcų ferma buvo netoli Džeksonvilio, Floridos valstijoje. Apžiūros metu jie rado poliruotą metalinį rutulį, kurio skersmuo buvo 20,22 cm, o svoris – 9,67 kg. Ant jo nebuvo jokių siūlių ar įdubimų, išskyrus nedidelę trijų milimetrų trikampę žymę. Jei jis ir nukrito iš dangaus, tai negreitai, nes neišmušė kraterį ir nesusmego į žemę. Gaisras ant jo nepaliko jokių pėdsakų.

Skaitykite toliau..

Didžiosios Indijos sienos mįslės

Pačioje Indijos širdyje, istoriniame Madchja-Pradesh centre, stovi paslaptinga siena, kuri per daugelį savo egzistavimo metų tapo tikru detektyviniu romanu, galvosūkiu ir istorijos pamoka, palikta ainiams nežinomų protėvių. Vienur lygi kaip strėlė, kitur ji gali staiga nutrūkti, padarydama neįtikėtinus lūžius ir zigzagus, primenančius akordeono dumples arba nepraeinamus tropinių miškų takus. Jos daugybė atšakų yra unikalios, kaip ir žmonių likimai. Vienos šio statinio dalys kyla iki beveik penkių metrų aukščio, kitos atrodo tik tvarkinga akmenų grandinė. Istorijos mėgėjai ją vadina Didžiąja Indijos siena. Remdamiesi savo tyrimų duomenimis, archeologai mano, kad statinio ilgis yra daugiau nei aštuoniasdešimt kilometrų. Tačiau šis faktas dar nėra įrodytas, nes daugelis sienos dalių iki šiol yra paslėptos giliai po žeme.

Skaitykite toliau..

Nykštukų civilizacijos teorija

Dauguma šiuolaikinių žmonių netiki įvairių pasaulio tautų pasakomis ir mitais apie atskiras žmonių rases, vadinamas nykštukais, troliais, elfais. Tuo pačiu metu visų pasaulio tautų epuose yra užuominų apie būtybes, kurias galima pavadinti nykštukais. XX amžiuje atsirado teorija, teigianti, kad senovėje Afriką, Madagaskarą ir Indiją jungė žemynas, dėl gamtos katastrofos vėliau užtvindytas vandeniu. Filipo Kletoro teorija teigia, kad būtent šis potvynio nuneštas žemynas turėjo būti centras, kuriame pirmą kartą atsirado žmogaus protėviai. Jis pavadino šį į bedugnę nugrimzdusį žemyną Limurija. Ilgų tyrimų pasėkoje Kletoras pateikė išvadą, kad egzistavo įvairios žmogaus pavidalo būtybių rasės, atsiradusios evoliucijos rezultatu. Atseit, buvo rasės, sudarytos vien iš milžiniško ūgio būtybių, kurios vėliau įėjo į pasaulio legendas kaip

Skaitykite toliau..

„Klastingai, be karo paskelbimo…” O kaip būta iš tiesų?

Taip jau buvo lemta, kad Lietuva tapo SSRS okupuota pirmąja šalimi, į kurią įžengė kitas agresorius – nacistinės Vokietijos kariauna. Smarkių mūšių mūsų šalyje nebūta, nes sovietiniai daliniai skubėjo susirinkti skudurus ir mauti į sovietinės imperijos gilumą, genami nacių aviacijos antskrydžių. Lietuviai stebėjo vienos okupacinės kariuomenės kaitą kita, o sovietijoje skambėjo diktoriaus Levitano balsas, per radiją ir radiofonus skelbiantis, kad „klastingai, be karo paskelbimo” nacistinė Vokietija užpuolė sovietų sąjungą. Ši versija buvo atkakliai peršama sovietų imperijos gyventojams, kaip kad dabar putininis režimas ir jo sėbrai Gudijoje klastoja karo Ukrainoje priežastis: atseit, jei „mes nebūtume užpuolę, tai užpultų mus”. Amžių tėkmėje ši melagystė daugel kartų kartota įvairių agresorių, tad putininė propaganda

Skaitykite toliau..

Nuostabi Rodeno „Kalė piliečių” istorija

Pirmą kartą šią garsią Rodeno skulptūrų grupę pamačiau prieš daugelį metų, kai pirmą kartą apsilankiau Britanijos sostinėje. Pati kompozicija stebina savo emocingumu, išraiškingumu ir didingumu. Bet ji dar labiau įtraukia, kai sužinai istoriją, kuriai skirtas šis grandiozinis paminklas. Istorinis šios kompozicijos pagrindas yra toks. Ji pasakoja apie vieną iš Šimtamečio karo, vykusio tarp Anglijos ir Prancūzijos 1337–1453 m., epizodų. Vaizduojami įvykiai siekia 1346 m., kai anglų kariuomenė užpuolė Prancūzijos tvirtovę Kalė, esančią Pa-de-Kalė sąsiaurio pakrantėje. Dėl svarbios tvirtovės vietos (tai artimiausias Anglijai Prancūzijos gyvenvietė, tiesia linija iki Anglijos krantų yra tik 34 kilometrai) anglai beveik visus metus žiauriai puolė tvirtovę. Nepaisant baisaus bado, miesto gyventojai laikėsi prieš priešo puolimą, bet atėjo

Skaitykite toliau..

Petras Bluzma. Po Vidurinę Aziją (VI)

KaraKumų dykumoje Artėjant kelionės pabaigai, keletą dienų praleidau tikroje dykumoje, kurią seniai norėjau pamatyti, pažinti, fotografuoti. Tai buvo Karakumų dykuma esanti į rytus nuo Kaspijos jūros, tarp Amudarijos upės šiaurėje ir kalnynų kylančių pietiniame bei rytiniame dykumos pakraščiais. Ji užima apie 350 000 kvadratinių kilometrų, t.y. penkis kartus daugiau negu Lietuva. Dykuma užima apie 70% Turkmėnijos teritorijos. Šią dykumą per daugelį tūkstančių metų suformavo Amudarijos upė, kuri tekėdama plačiais vingiais nuolat keitė vagą palikdama gausybę sąnašų. Dabar čia gausu pustomų smėlynų, kauburynų, yra barchanų, o žemesnėse vietose – takyrų arba druskožemių. Dykumos klimatui būdingas mažas kritulių kiekis (per metus – 60-150 mm), dideli paros temperatūrų svyravimai (iki 50 laipsnių pagal

Skaitykite toliau..

REKOMENDUOJAM PRENUMERATORIAM:

Turino drobulės slėpiniai

Restauratorių sukurtas stebuklas – didinga Marienburgo (Malborko) pilis (II)

Ramybės, gamtos ir sakralumo darna, prisikėlusi iš nebūties (II)

Restauratorių sukurtas stebuklas – didinga Marienburgo (Malborko) pilis (I)

Ramybės, gamtos ir sakralumo darna, prisikėlusi iš praeities (I)

Šeštojo dešimtmečio baldai: stilingi, šiuolaikiški, tvirti, sunkūs ir brangūs

Cezaris: ne tik politikas ir karvedys, bet ir oratorius bei rašytojas

Rasputinas – fatališkas istorijos personažas

Vaizduotę pranokstanti architektūros didybė

Gdansko rotušės puošmenys

Pirmojo popiežiaus bazilikos didybė

Vatikano muziejaus lobiai ir slėpiniai (II)

Vatikano muziejaus lobiai ir slėpiniai (I)

Sakraliosios Gietšvaldo įdomybės

Stulbinantis senovės meistrų sugebėjimų liudytojas Gdansko rotušėje

Užburianti Gieštvaldo didžiūnės puošyba

„Panem et circences!” („Duonos ir žaidimų!”)

Gintaro stebuklų lobynas Gdansko malūne (II)

Allenšteino aidai Olštyno dabartyje

Prūsiškai lenkiškas Elblongo žavumas

Žavios Milano akimirkos (II)

Panoramų rojus Elblongo bažnyčios bokšte

Milijono verta akimirka, kurią neįamžinau, ir to nesigailiu

Gintaro stebuklų lobynas Gdansko malūne (I)

Svečiuose pas Didįjį kryžiuočių ordino magistrą

Dangų remiančios Elblongo didžiūnės slėpiniai ir grožybės

Sakralumo aidai Olivos altorių šešėlyje

Dangų remianti gotikos gigantė Gdansko širdyje

Svečiuose pas Veličkos druskų kasėjus (II)

Sakralusis Liškiavos perliukas

Svečiuose pas Veličkos druskų kasėjus (I)

Gimęs viduramžiais, bet mano vienmetis – Marienburgo dičkis

Veličkos požemių magija (II)

Šventos Kotrynos didybė ir vargai Gdanske

Iš griuvėsių prikeltas sakralusis feniksas – Malborko pilies bažnyčia

Veličkos požemių magija (I)

Gotikos galiūnės didybė Olštyne

Pasaulio stebuklo „giminaitis” Sopote

Naikintuvų flotilė Milano palubėje

Karališkosios Vavelio didybės aidai (III)

Viduramžius menantys Sforcos pilies rūmai

Karališkosios Vavelio didybės aidai (II)

Sforcos rūmų arsenalas

Karališkosios Vavelio didybės aidai (I)

Brerų rūmų perliukas – Astronomijos muziejus

Kraičio skrynių slėpiniai Arklio muziejuje

Mdinos katedros muziejaus grožybės

Sakralusis Romos perliukas – šv. Petro bazilika

Žavi Jūrmalos pažiba – Kemeriai (II)

Krokuvos praeitis ir senamiesčio grožybės

Krokuvos senamiesčio pažiba – švč. Mergelės Marijos bazilika

Vavelio lobyno grožybės

Balsio apylinkių įdomybės

Vavelio kunstkameros lobiai Krokuvoje

Žavingas Jūrmalos perliukas – Kemeriai

Pasivaikščiojimas spalvingoj Vilniaus praeity XX a. pradžioje

Kerinti gražuolė Tatrų papėdėje – Zakopanė

Svečiuose pas Jo Šventenybę: Jono Pauliaus II vardo muziejus Vavelyje

6000 metų menantis miestas-tvirtovė Mdina (I)

Tūkstantis druskinių be druskos Druskininkuose

Vienuolių giesmės po viduramžių Krokuvos skliautais

Svečiuose pas kardinolą Karolį Voitylą

Sukriošėlis, sovietų imperiją griovęs neveiklumu

Japonijos sodų magija Žemaitijos glėbyje

Atogrąžų tankumynai Kopenhagos sodo oranžerijoje

Naujam gyvenimui prikelta Siesikų galiūnė

Angelo pilies Amžinajame mieste slėpiniai

Svečiuose pas Vavelio smaką Krokuvos urvuose

Piotro Mašerovo žūtis: aplaidumo pasekmė ar klastinga žmogžudystė?

Sovietinės imperijos kurpėjų lemtys

Šlovingų pergalių aidai Vavelio skliautuose

Imperatoriškosios Karakalos pirtys

Kelionė užsienin pro geležinę uždangą

Senesnė už Stounhendžą ir Egipto piramides Džgantija

Tūkstantmečio Tynieco vienuolyno žavesys II

Automobilis sovietmečiu – prabanga ir rūpestis

Margas „gazovikų” namo kontingentas amžiaus pabaigoje

Sakralioji Krokuvos viduramžių puošmena

Sovietinių prekeivių turtai iš puvėsių ir apgavysčių

Vieta, kur sovietmečiu galėjai nusipirkti dešrą!

Nuotykiai traukiniuose prieš trisdešimtį metų

Kraugerė hidra, be gailesčio rijusi ir save

Iškalbingos praeities globėja Krokuvos širdyje

Kūčios be Kalėdų, bet su Naujaisiais

Angelo pilis, saugojusi imperatorius ir popiežius

Tūkstantmečio Tynieco vienuolyno žavesys

Viduramžių aidas karalių mieste

Sakralusis Maltos perliukas – Ta’ Pinu bazilika

Kaip samovaras ir palydovas pralaimėjo varžybas skalbyklei bei šaldytuvui
Žiloje senovėje
Redakcija AIDAI.LT

Paslaptingieji etruskai

Atliekant senovės nekropolio Palazone Perudžoje, Italijoje, restauravimo darbus, archeologai aptiko unikalų radinį. Nuostabi travertino laidojimo urna atskleidė mokslininkams svarbią etruskų

Skaitykite toliau..
2025-10-05 Komentarų: 0
Būties margumynai
Redakcija AIDAI.LT

Levitacijos paslaptis

Vieną dieną Reinardas, kaip įprasta, anksti ryte išėjo dirbti laukuose, vakare grįžo namo, kaip visada labai pavargęs, pavalgė ir atsigulė

Skaitykite toliau..
2025-10-05 Komentarų: 0
Būties margumynai
Redakcija AIDAI.LT

Pasitikėjimo žabangos

1966 m. žinomas psichiatras Čarlzas Hoflingas nusprendė išsiaiškinti, kiek mes, žmonės, linkę pasitikėti kieno nors nuomone, jei ji mums atrodo

Skaitykite toliau..
2025-10-05 Komentarų: 0
Istorijos atgarsiai
Redakcija AIDAI.LT

Babilono slėpiniai

Biblijos pasakojimas apie grandiozinį statinį – Babelio bokštą – iki šiol neduoda ramybės daugeliui mokslininkų, kurie bando paneigti arba įrodyti

Skaitykite toliau..
2025-10-04 Komentarų: 0
Būties margumynai
Redakcija AIDAI.LT

Vimanų eros sugrįžimas

2018-ų kovo vidury tuometis JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kalbėdamas San Diege, JAV jūrų pėstininkų dalinyje, oficialiai paskelbė apie specialios JAV

Skaitykite toliau..
2025-10-03 Komentarų: 0
Būties margumynai
Redakcija AIDAI.LT

Mirusių sielų dinamika

Ši istorija įvyko XIX a. pradžioje Čeizų-Elijotų kriptoje, esančioje Kristinčerčo parapijos kapinėse Barbadoso saloje. Pagrindinės medžiagos, kuriomis pastatyta ši kripta,

Skaitykite toliau..
2025-10-02 Komentarų: 0
Likimų vingiai
Redakcija AIDAI.LT

Legendinė karalienė Tamara

Tamara – vienas iš populiariausių moteriškų vardų Sakartvele jau aštuonis šimtmečius. Tarp istorinių asmenybių, žinomų šiuo vardu, ypač išsiskiria karalienė

Skaitykite toliau..
2025-10-01 Komentarų: 0
Būties margumynai
Redakcija AIDAI.LT

Komos slėpiniai

Koma tradiciškai laikoma tarpine būsena tarp gyvenimo ir mirties: ligonio smegenys nereaguoja į išorinius dirgiklius, sąmonė nyksta, lieka tik paprasčiausi

Skaitykite toliau..
2025-09-30 Komentarų: 0
Likimų vingiai
Redakcija AIDAI.LT

Nelengva Kenamono dalia

Faraono Amenchotepo II „pieno brolio” mumija buvo atrasta buvusio vienuolyno teritorijoje, atlikus naują XIX a. archyvinių dokumentų tyrimą. Mumija, kuri,

Skaitykite toliau..
2025-09-30 Komentarų: 0
Scroll to Top

SUSISIEKITE