AIDAI

Straipsniai
Search
PRENUMERATA
Search
Straipsniai

Neįtikėtini radiniai

Kalnakasiai, geologai, archeologai, statybininkai ir kiti žmonės, „kasinėję“ žemę, kartais randa daiktų, esančių ten, kur jų tiesiog neturėtų būti. Arba šie daiktai pagaminti iš medžiagų, kurios, sprendžiant iš geologinio sluoksnio, kuriame buvo rasti radiniai, dar šimtus ar net tūkstančius metų buvo nežinomos. Šie „keisti geologiniai radiniai“, akivaizdžiai dirbtinės kilmės, yra galvosūkiai mokslininkams. Ir dauguma šių mįslių iki šiol lieka neįmintos. (Toliau skaityti kviečiam AIDŲ prenumeratorius: kiekvienam metams užsiprenumeravusiam dovanojam jo pasirinktą knygą iš >1000 leidinių sąrašo.) Grabovo kardas Vienas iš palyginti neseniai padarytų sensacingų radinių, sukrėtusių mokslo pasaulį, buvo rastas praėjusio amžiaus 80-aisiais Lenkijos miestelyje Grabove, už kelių kilometrų nuo Kelcės miesto. Karjere, kur buvo kasamas kalkakmenis, darbininkai aptiko kažkokį metalinį

Skaitykite toliau..

Mirties kultas senovės Egipte

Kodėl nė viena kita  senovės tauta neskyrė tiek daug dėmesio pomirtiniam gyvenimui, kiek egiptiečiai? Ar tiesa, kad jiems mirtis buvo gyvenimo tęsinys? Apie gyvenimo prasmę senovės Egipto gyventojai pasakytų maždaug taip: „Tu gyveni, kad mirtum. Ir miršti, kad gyventum“. Mirtis egiptiečiams buvo žemiškojo gyvenimo tęsinys, jie tikėjo, kad miręs žmogus turės tokius pačius poreikius bei troškimus kaip ir gyvas. Kapavietė, „amžinybės namai“, buvo įrengiami taip, kad ten būtų visko, ko reikia. O norint, kad žmogus ateityje prisikeltų, buvo būtina išsaugoti jo kūną, t. y. mumifikuoti. (Toliau skaityti kviečiam AIDŲ prenumeratorius: kiekvienam metams užsiprenumeravusiam dovanojam jo pasirinktą knygą iš >1000 leidinių sąrašo.) Sudėtingą balzamavimo procedūrą aprašė dar Herodotas, kuris lankėsi Egipte V

Skaitykite toliau..

Pretorijono žygdarbis: gelbėjo žmones, kol žuvo Vezuvijaus lavoje

Pretorijonų gvardija, įkurta Oktaviano Augusto I amžiuje, turėjo, tiesą sakant, ne itin gerą reputaciją. Jie buvo rimti kariai, prireikus galėjo kovoti iki paskutiniosios, bet pretorijonų istorijoje gėdingų puslapių yra pakankamai. Jie galėjo lengvai išduoti imperatorių ir pereiti į to, kuris pasiūlys daugiau pinigų, pusę. Kaip, pavyzdžiui, atsitiko 193-ais: pasidavę Romos oligarcho Didijaus Julijano vilionėms, gvardiečiai nužudė teisėtą imperatorių Pertinaką. Po ketvirčio amžiaus pretorijonų vadas – pretorijos prefektas – Makrinas mikliai pašalino kitą imperatorių, Karakalą, kad pats užimtų jo vietą. (Toliau skaityti kviečiam AIDŲ prenumeratorius: kiekvienam metams užsiprenumeravusiam dovanojam jo pasirinktą knygą iš >1000 leidinių sąrašo.) Tačiau ne viskas buvo taip niūru. Buvo atvejų, kai pretorionai pasirodė esą tikri herojai, ir ne

Skaitykite toliau..

Mūšio lauke neprilygstama falanga

Mažiausiai šimtą metų Makedonijos falanga neturėjo sau lygių. Ją sugalvojo karalius Pilypas, tobulino jo sūnus Aleksandras, modernizavo didžiojo užkariautojo įpėdiniai – diadochai. Su falanga nesugebėjo susidoroti nei garsieji spartiečių hoplitai, nei persų karaliaus Darijaus pulkai. Kas buvo ypatingo šioje kovinėje formuotėje? Kodėl vien nuo vieno žvilgsnio į ritmingai žengiančius makedonus, nešinus mažais skydais ir ilgomis ietimis, priešams drebėdavo kinkos? (Toliau skaityti kviečiam AIDŲ prenumeratorius: kiekvienam metams užsiprenumeravusiam dovanojam jo pasirinktą knygą iš >1000 leidinių sąrašo.) Kada atsirado falanga? Kai senovės graikai pavargo kovoti palaida minia, jie sugalvojo falangą – tankią pėstininkų kovos rikiuotę. Rikiuotė buvo sudaryta iš kelių eilių, o antroje ir vėlesnėse eilėse kariai prireikus pakeisdavo pirmoje eilėje esančius karius.

Skaitykite toliau..

Auksinė šventykla ant ratų Aleksandro Makedoniečio palydoms

Kai mirė Aleksandras Makedonietis, o tai įvyko 323 m. pr. m. e. birželio mėnesį, iškilo klausimas, kur palaidoti dievinamą karalių. Vieni artimieji tvirtino, kad geriausia vieta laidotuvėms yra Babilonas, naujos didžiulės imperijos sostinė, miestas, kuriame Aleksandras mirė. Jiems prieštaravo vadinamoji karaliaus giminaičių partija, kurią parėmė naujasis valstybės regentas Perdikas. Ji pasisakė už tai, kad Aleksandras būtų palaidotas gimtinėje, t. y. Makedonijoje. Bet buvo dar Ptolemėjas, Lagos sūnus. Šis gudrus diadochas (t. y. įpėdinis) iškart po tautos vadovo mirties pasigrobė sau patraukliausią dalį – turtingą ir derlingą Egiptą – ir paskelbė, kad didis karalius, bemaž dievas, turi būti palaidotas būtent Egipte. Kodėl? Nes ten jis įkūrė savo didžiausią miestą – Aleksandriją.

Skaitykite toliau..

Statybinės aukos

Pamenate gražią legendą apie Vilniaus pilies statybą, kai motina sutiko paaukoti dievams savo sūnų, kad pilis išstovėtų amžių amžius, bet aukai buvo pasirinkta mergelė, kuriai krisdamas akmuo tik gėleles iš rankų išmušė ir prie žemės prispaudė? Tokios gražios istorijos būna nebent legendose ir padavimuose, o žmogiškoji tikrovė ilgą laiką buvo gerokai proziškesnė, menkokai romantizuota. Prisiminkim kai kuriuos praeities statybų atspalvius. Paprotys aukot žmones ir gyvulius pastato statybos vietoje atsirado senovėje. Manoma, kad tokia auka būsimasis namo savininkas sumokėdavo savotišką nuomos mokestį žemės dievui už iš jo atimtą teritoriją. Be to, prieš daugelį amžių, iki akmens statybos pasaulinės dominavimo, visi statiniai buvo statomi daugiausia iš medžio, ir čia tolimos praeities architektai

Skaitykite toliau..

Senovinės katedros aidai

Šv. Andriaus katedros griuvėsiai dunkso Sent Endriuje, Faifo regione. Nuo pastatymo 1158 m. iki sunaikinimo Reformacijos laikais katedra buvo Škotijos krikščionybės centras – Sent Endriaus arkivyskupo katedra. Katedros griuvėsiai liudija apie jos didžiulius matmenis ankstyvaisiais viduramžiais – katedros ilgis buvo daugiau nei šimtas metrų. Legenda pasakoja, kad graikų vienuolis Regulas pamatė angelą, kuris liepė jam iš Patros miesto į pasaulio kraštą išgabenti apaštalo Andriejaus relikvijas. Dėl laivo avarijos vienuolis Regulas išsigelbėjo prie Škotijos krantų, netoli kaimo, kuris vėliau buvo pavadintas Šv.Andriaus garbei. Vėliau apaštalas Andrius buvo paskelbtas Škotijos globėju. (Toliau skaityti kviečiam AIDŲ prenumeratorius: kiekvienam metams užsiprenumeravusiam dovanojam jo pasirinktą knygą iš >1000 leidinių sąrašo.) Toje pačioje kaime buvo pastatyta bažnyčia, skirta

Skaitykite toliau..

Šventojo miesto žlugimas

70-ų mūsų eros metų liepos 15-ą Titas Flavijus ir jo armija pralaužia Jeruzalės sienas. Tai buvo ketvirtieji Pirmojo žydų karo metai, kai Vespasianas išvyko į Romą, kad perimtų „sunkią imperatoriaus valdžios naštą“. Užbaigti sukilimo Judėjoje malšinimą jis patikėjo savo sūnui Titui. Nepaisant jauno amžiaus – jam buvo 29 metai-  Titas jau buvo patyręs karo vadas. Romėnų armija buvo taip gerai suderinta mašina, kad svarbiausia buvo jai netrukdyti. Balandžio mėnesį Titas su keliais legionais – V Makedonijos, XII Žaibiškuoju, XV Apolono ir X Prolivo – priartėjo prie Judėjos sostinės sienų. Įkūrę stovyklas ir apsupę miestą aštuonių kilometrų ilgio siena bei pylimu, pastatytais per tris dienas, kariai pradėjo ruoštis šturmui. (Toliau skaityti kviečiam AIDŲ prenumeratorius:

Skaitykite toliau..

Medicininės gyvatukės slėpiniai

Jūs tikriausiai esate matę šį simbolį: taurę, apsivytą gyvatės. Vaistinėje – ant medikamentų pakuočių ir medicinos universitetų logotipuose. Šis simbolis vadinamas Higėjos taure, o mikliosios gyvatukės istorija yra įdomi. Simbolyje persipynę mitologija, medicina ir senovės graikų rinkodara. Pažiūrėkime, kas yra ši gyvatė, kas yra ta taurė, ir kodėl jos iki šiol yra kartu. Gyvatė ant vaistinės emblemos – tai pasisveikinimas iš senovės graikų mitologijos. Farmacininkų logotipuose matote Higėjos, sveikatos deivės, simbolį. Ji yra Asklepijo, gydymo dievo, ir Atėnės dukra. Bet kas gi bendro tarp karingos Atėnės ir medicinos? Atėnė taip pat buvo laikoma išminties deive, nes be jos karo taktikoje niekas neišsiverstų. (Toliau skaityti kviečiam AIDŲ prenumeratorius: kiekvienam metams užsiprenumeravusiam dovanojam

Skaitykite toliau..

Aukų laužu virtęs miestas

Mažąją Aziją iš vakarų į rytus kerta Taurų kalnų grandinė, kurią nuo neatmenamų laikų apgyvendino laukinės ir karingos gentys – isavrai. Jie buvo apsigimę plėšikai, laikė baimėje aplinkines žemes ir artimiausią pakrantę. Yra versija, kad garsieji Kilikijos piratai, su kuriais ilgą laiką negalėjo susidoroti nei graikai, nei romėnai, yra susiję būtent su isavrais. Kai Aleksandras Makedonietis išžygiavo į žygį prieš Persijos imperiją, jis aplenkė isavrus, nes jie gyveno sunkiai pasiekiamose vietose, o laiko gaišti nebuvo – reikėjo kuo greičiau susidoroti su karaliumi Darijumi. Isavrų valanda atėjo po Aleksandro mirties, kai jo įpėdiniai diadochai prieš pradėdami žiaurią daugiametę tarpusavio kovą, nusprendė užkariauti tas žemes, kurių nespėjo užkariauti jų didis karalius. (Toliau

Skaitykite toliau..

Imperijas neišgelbėjusios pergalės

Niekas šiame pasaulyje nėra amžinas, įskaitant ir valstybes. Kadaise Aleksandras Makedonietis suvienijo Graikiją ir užkariavo didžiules teritorijas, padaręs savo šalį didžią. Dabar Graikija, o tuo labiau Šiaurės Makedonija, yra provincijos valstybės. Tas pats nutiko ir kitoms šalims. Vis dėlto daugelis tų valstybių nenusileido be garbės, o kovojo iki galo, ir tai nusipelno pagarbos. Štai keletas paskutiniųjų didžiųjų valstybių pergalių prieš jų žlugimą. (Toliau skaityti kviečiam AIDŲ prenumeratorius: kiekvienam metams užsiprenumeravusiam dovanojam jo pasirinktą knygą iš >1000 leidinių sąrašo.) Romos imperija sustabdė Atilą V a. Romos imperija jau buvo padalyta į Vakarų ir Rytų dalis, žinomas kaip Bizantija. Ir jei Bizantija klestėjo, nors ir turėjo nemažai problemų, tai Vakarų Romos imperija gyveno

Skaitykite toliau..

Vytauto Didžiojo karo muziejus kviečia pažinti 1918-1940 m. Lietuvos karo aviaciją

Seniai Karo muziejuje nebuvo tiek karo aviacijos! 1925 m. liepos 14 d. pirmajam skrydžiui pakilo garsiojo Antano Gustaičio (1898-1941) sukurtas lėktuvas ANBO-I. Prisimenant Lietuvos aviacijos kūrėjus ir minint istorinio skrydžio šimtmetį, Vytauto Didžiojo karo muziejuje atidaryta paroda „ANBO I(00)“. Lankytojai kviečiami ne tik apžiūrėti istorinį ANBO-I, vienetinį ir vienintelį iki mūsų dienų išlikusį A. Gustaičio kurtą lėktuvą, bet ir užsukti į stilizuotą aviacijos angarą. Tokį, kokiame XX a. 3-4 deš. metų buvo kuriama ir remontuojama Lietuvos karo aviacija. Jo viduje veikianti paroda nukels į 1925-ųjų liepą ir papasakos apie nepaprastą ir įvairiapusę Lietuvos aviacijos šviesulio A. Gustaičio asmenybę. Parodos partneriai: Lietuvos karinės oro pajėgos, Lietuvos aviacijos muziejus, Lietuvos švietimo muziejus,

Skaitykite toliau..

Juodoji karalienė

Marija Mediči gimė 1575-ų balandžio 26-ą Florencijoje, Piti rūmuose, priklausiusiuose jos tėvui – Toskanos didžiajam hercogui Frančeskui. Hercogystė, įkurta ant Florencijos respublikos griuvėsių, buvo Italijos centre, o jos valdovas buvo ne tiek galingas, kiek turtingas. Nieko keisto – Medičiai buvo kilę iš senos bankininkų giminės. Giminė pasauliui davė keturis Romos popiežius, dvi karalienes ir daugybę aristokratų, tačiau bankininkystės ir prekybos praeitis paliko neištrinamą pėdsaką visos šeimos likimuose. Kai Marijai buvo treji metai, mirė jos motina. Vos po dviejų mėnesių Frančeskas vedė savo ilgametę meilužę Bianką Kapelo, turėjusią charakteringą pravardę „Burtininkė“. Mergaitė nekentė pamotės, o ši atsakė jai tuo pačiu. Marija neturėjo kam pasidalinti savo problemomis: jos sesuo ir brolis mirė, o

Skaitykite toliau..

Petras Bluzma. Prie Baltosios jūros (II)

(Tęsinys, pirmą dalį skaitykite čia.) Maldų ir kančių salose Po Kandalakšos kitas mūsų kelionės tikslas buvo garsios visoje Rusijoje Solovkų salos, kuriose nuo viduramžių buvo žinomas didžiulis vienuolynas, o kartu ir galinga karinė tvirtovė bei bausmių atlikimo vieta. Šios nuošalios, sunkiai pasiekiamos, turinčios uolinį pamatą ir atšiaurų klimatą salos yra pietinėje Baltosios jūros dalyje ties Onegos įlanka. Čia ir visoje Baltojoje jūroje didžiausia yra Solovkų sala, apimanti pustrečio šimto kvadratinių kilometrų plotą. Joje gausu įvairaus dydžio ežerų, pelkių, daug miškų, o pakrantės labai raižytos. Už keleto kilometrų nuo jos yra penkis kartus mažesnė Anzero sala, kurioje yra aukščiausia salų vieta, – Sekirnayos kalnas iškylantis į šimto metrų aukštį. Į pietus

Skaitykite toliau..

Kariatidžių kerai

421 m. pr. m. e. Atėnų kalno Akropolyje prasidėjo statyba Erechthejono, kuris laikomas paskutiniuoju didžiuoju senovės Graikijos šventyklos pastatu. Statinys buvo pašvęstas dievams Atėnei, Poseidonui ir Atėnų karaliui Erechthejonui. Pasak legendos, būtent šioje Akropolio vietoje įvyko dviejų dievų kova dėl Atikos. Šalia Erechthejono augo Atėnės pasodintas alyvmedis, o šventykloje buvo Poseidono sukurtas sūrus šaltinis. Erechtejone buvo saugoma senovės graikų relikvija – iš dangaus žemėn nukritusi Atėnės statula, o šventyklos po žeme esančioje oloje gyveno dievo šventoji gyvatė. Erechtejono architektūroje yra žymiausios šiandieną kariatidės – milžiniškos stovinčios moterų figūros, „aprengtos” senovės graikių drabužiais ir atliekančios kolonų arba piliastrų funkcijas. Kariatidė savo galva laiko antablementą – horizontalią konstrukciją, kuri yra viršutinių aukštų,

Skaitykite toliau..

Vytauto Didžiojo karo muziejuje – naujos Arūno Kumpio knygos „Dronų karas“ pristatymas

„Dronų karas“ – trečioji Arūno Kumpio, Ukrainoje kariavusio savanorio iš Lietuvos, knyga. Ją sudaro dvi dalys. Pirmoje toliau tęsiamas karo metais pradėtas dienoraštis. Jame aprašomos dronų komandos kovinės užduotys ir iššūkiai, kurie kyla jas atliekant. Autorius, baigęs trumpą artimosios žvalgybos dronų operatorių kursą, po savaitės jau kėlė į dangų žvalgybinį „Autel EVO-ll“. 2023-iųjų metų pavasarį ėmė darbuotis FPV dronų komandoje. Iš pradžių buvo inžinierius, atsakingas už sprogmenis ir dronų paleidimą, vėliau naviguotojas, galiausiai – pagrindinis pilotas. Antroje knygos dalyje skaitytojai supažindinami su bepilotėmis sistemomis – jų istorija, Rusijos–Ukrainos kare naudojamų populiariausių bepiločių orlaivių techninėmis charakteristikomis ir milžinišku bepiločių sistemų vaidmeniu Ukrainai kovojant su ženklią persvarą turinčiu priešu. „Royal United Services Institute“ (RUSI) paskelbtoje

Skaitykite toliau..

Afrikinis Stelmužės ąžuolo „konkurentas”

Gamta afrikiniam baobabui padovanojo neįtikėtiną ilgaamžiškumą – žinomi augalai, kurių amžius viršija penkis tūkstančius metų. Šis palyginti žemas, stambus medis auga sausose Namibijos, Kenijos, Mozambiko savanose. Seniausias medis, augantis Senegale, neseniai sulaukė 5170 metų. Baisūs karščiai ir sausros – įprastos baobabo gyvenimo sąlygos. Jis turi ypač ilgas šaknis, siekiančias gruntinius vandenis. Mediena yra akyta ir, kol yra galimybė, kaupia vandens atsargas. Vidutinio dydžio kamienas gali sukaupti daugiau nei šimtą tonų drėgmės. Karščiausiu metu augalas numeta lapus, todėl iš tolo atrodo, kad jis yra apverstas šaknimis. Ne mažiau įdomus faktas yra tai, kad jei baobabas nukertamas arba jį nuverčia dramblys (šie gyvūnai labai mėgsta sultingas jo šerdies skaidulas, todėl gali jį visiškai suėsti),

Skaitykite toliau..

Auksinės įdomybės

Auksas yra viena paslaptingiausių medžiagų. Tai žinomiausias metalas pasaulyje, jau tūkstančius metų tarnaujantis žmonėms vertybių etalonu. Jis vertinamas visur, bet kurioje šalyje, nuo Afrikos iki Šiaurės Europos, ir visur žmonės į aukso luitą žiūri su tuo pačiu godžiu susidomėjimu. Keletas įdomių faktų apie auksą: auksas yra valgomas, auksas nesukelia alergijos, todėl auksinius papuošalus gali nešioti net ypač jautrios odos žmonėms. Gali atsirasti alergija auksui, tačiau dažniausiai ją sukelia ne grynas auksas, o lydinių priedai – nikelis, kobaltas ar chromas. Šie metalai, naudojami papuošalų tvirtumui ir formai suteikti, kai kuriems žmonėms gali sukelti alergines reakcijas. (Toliau skaityti kviečiam AIDŲ prenumeratorius: kiekvienam metams užsiprenumeravusiam dovanojam jo pasirinktą knygą iš >1000 leidinių sąrašo.) Auksą minimas

Skaitykite toliau..

Nukritusi iš dangaus. Į džiungles

Neįtikėtina Džulijanos Kiopke istorija – mergina paneigė visas skeptikų prognozes ir vienintelė išgyvo lėktuvo katastrofą Peru džiunglėse. O buvo taip.1971 m. gruodžio 24 d. Kalėdų išvakarėse 17-metė Džulijana Kiopke su mama įsėda į LANSA aviakompanijos 508-o reiso lėktuvą. Jos skubėjo iš Limos į Pukalpu, kad šventes praleistų kartu su tėvu – vokiečių biologu, dirbančiu Peru džiunglėse. Skrydis buvo atidėtas dėl audros, bet vis dėlto nuspręsta jo neatšaukti. Šis sprendimas tapo lemtingu. Lėktuve buvo 92 žmonės. Tarp tų, kuriems nepakako vietų – jaunas vokiečių režisierius Verneris Hercogas. Jis pyko, kad negalėjo išskristi, bet po kelių valandų suprato, kad tai išgelbėjo jam gyvybę. (Toliau skaityti kviečiam AIDŲ prenumeratorius: kiekvienam metams užsiprenumeravusiam dovanojam jo

Skaitykite toliau..

Dvasių ir vaiduoklių išdaigos praėjusių amžių kronikose (II)

(Tęsinys, pirmąją apybraižos dalį skaitykite čia.) Atvyko vyskupo vikaras, bet į jo klausimus nebuvo atsakyta, o tai buvo priskirta neseniai įsilaužimui į vietas, iš kurių sklido garsai. Tuo pačiu vienuoliai pastebėjo, kad garsai visada sklido iš vieno ir to paties berniuko, kuris tapo pagrindiniu įtariamuoju. Negalėdami susigaudyti, kas, jų manymu, yra – ar tai beldžiasi dvasia, ar berniukas, vienuoliai parašė laišką karaliaus patarėjui Adomui Fumje, informuodami jį, kad juos labai vargina kažkokia dvasia, prisistatanti vyskupo žmona. Pats vyskupas tvirtino, kad pranciškonai visa tai sugalvojo, norėdami jį nuversti. Karalius pavedė Fumje viską išsiaiškinti, ir tas taip ir padarė: trylika vienuolių, apkaltintų karaliaus apgaudinėjimu – tariamai jie beldė patys arba susimokę su noviciatu –

Skaitykite toliau..

Priešistoriniai padarai: krokodilas dinozauro kailyje

Ilgus metus paleontologija buvo grindžiama fosilijų palyginimu: jei kaulai panašūs, tai jų savininkai greičiausiai yra giminės. Tokį požiūrį, žinoma, lydėjo neišvengiamos klaidos: kartais gyvūnas buvo netinkamai surinktas, kartais jauniklis buvo išskirtas į atskirą rūšį. Su molekulinės genetikos, bioinformatikos ir kompiuterinės tomografijos atsiradimu paleontologų arsenalas žymiai išsiplėtė. Vis dėlto ir šiandieną kaulai gali būti geri pasakotojai. Pavyzdžiui, iš jų sužinojome apie krokodilus su snapais, „užsimaskavusius” dinozaurų pavidalu. Jie išnyko dėl visuotinio atšilimo, o į juos panašūs dinozaurai išliko, ir sėkmingai užėmė beveik visą planetą. (Toliau skaityti kviečiam AIDŲ prenumeratorius: kiekvienam metams užsiprenumeravusiam dovanojam jo pasirinktą knygą iš >1000 leidinių sąrašo.) 2006 m. 24-metis studentas Sterlingas Nesbitas nusprendė pasidomėti fosilijomis, saugomomis Niujorko gamtos

Skaitykite toliau..

Pranašiški sapnai

Miego poreikis žmogui yra ne mažiau svarbus nei maisto ar vandens. Šioje būsenoje praeina apie trečdalis gyvenimo, be to, be miego žmogus gali mirti jau po dešimties-dvylikos dienų. Manoma, kad miegas padeda visam organizmui ir smegenims visiškai pailsėti ir atsigauti po dienos veiklos. Tačiau ypatingą susidomėjimą kelia sapnai, kurie atsiranda greito miego metu. Tuo metu smegenys dirba ypač intensyviai, nepaisant to, kad žmogus nejuda ir nesuvokia aplinkos. Sapnai, kurie išsipildo: žinoma, kad sapnuose žmonės paprastai mato savo minčių, problemų, norų atspindžius. Šie vaizdai susimaišo su fragmentais nesenų prisiminimų, ir kartais sudaro nuostabius bei ryškius sapnus. Tačiau yra tokių sapnų, kurių paaiškinimą iki šiol rasti nepavyko. Tai pranašiški sapnai, kuomet žmogus mato

Skaitykite toliau..

Ispaniškosios inkvizicijos įkūrėja

Izabelė Kastilietė – viena įtakingiausių valdovių istorijoje. Jos epocha pažymėta Ispanijos suvienijimu, Europos kolonializmo užuomazgomis. Jos gyvenimo istorija įdomi. Ji valdė kartu su savo vyru karaliumi Ferdinandu II Aragoniečiu ir darė tai taip sėkmingai, kad tautos atmintyje liko kaip „Ispanijos motina“. Politika – tai žaidimas: ar kada nors susimąstėte, kodėl karalienė yra stipriausia figūra šachmatų lentoje? Už tai reikia padėkoti karalienei Izabelei Kastilietei. Daugelį amžių karalienė buvo silpna figūra ir galėjo judėti tik langelių įstrižainėmis. XV a. Europos šachmatuose įvyko daug pokyčių. Pirmiausia karalienė buvo pavadinta karaliene, kuri galiausiai galėjo laisvai judėti visomis kryptimis. (Toliau skaityti kviečiam AIDŲ prenumeratorius: kiekvienam metams užsiprenumeravusiam dovanojam jo pasirinktą knygą iš >1000 leidinių sąrašo.) Izabelė buvo pirmoji

Skaitykite toliau..

Mėnulio keistenybės

Per pastaruosius kelerius metus buvo keletas visiškų Saulės užtemimų Mėnuliu. Iš tiesų, tai, kad žmonės gali stebėti tokį reiškinį, yra tikras stebuklas. Seniai žinoma, kad Mėnulis yra vienintelis palydovas, kuris leidžia stebėti visišką užtemimą nuo planetos paviršiaus. Žemės atveju visa tai susiję su santykiniais Saulės, Mėnulio dydžiais ir Žemės atstumu nuo jų. Mėnulio dydis yra maždaug ketvirtadalis Žemės dydžio. O dabar apie keistenybes. Mėnulio skersmuo yra maždaug keturis šimtus kartų mažesnis už Saulės skersmenį. Tačiau Mėnulis taip pat yra keturis šimtus kartų arčiau Žemės nei Saulė. Be to, Mėnulis turi idealią apskritą orbitą aplink Žemę, skirtingai nuo visų kitų žinomų palydovų. Tai sukuria įspūdį, kad Mėnulis ir Saulė danguje yra

Skaitykite toliau..

Drakoniškos eibės

Legendose ir pasakose pasakojama apie baisius, išmintingus, žiaurius, užsispyrusius ir ištikimus drakonus. Ar jie tikrai tokie buvo? O jei buvo, tai kokie? Tai, kad beveik visų pasaulio tautų pasakojimuose yra paminėti drakonai, yra nuostabu ir įdomu! Kai kurie mokslininkai mano, kad tai liudija žmonių baimę gyvatėms. Tačiau drakonai mažai panašūs į gyvates, greičiau į krokodilus, nes, kaip ir jie, yra padengti žvynais. O gal drakonai yra dinozaurai, sugebėję išgyventi iki žmonių atsiradimo Žemėje. Tikintiesiems ši versija yra priimtiniausia, nes net Biblijoje rašoma, kad Dievas pats sukūrė visą gyvybę Žemėje, taigi ir dinozaurus (drakonus?). (Toliau skaityti kviečiam AIDŲ prenumeratorius: kiekvienam metams užsiprenumeravusiam dovanojam jo pasirinktą knygą iš >1000 leidinių sąrašo.)

Skaitykite toliau..

Tibeto požemių paslaptys

Nuostabūs požeminiai statiniai – gamtos sukurti urvai, taip pat dirbtiniai tuneliai ir ertmės, matyt, yra po Dalai Lamos rezidencijos rūmais Potale, esančiuose Tibeto sostinėje Lasoje. Tibeto lama Lobzangas Rampa apie šių urvų aplankymą pasakojo savo autobiografiniame romane „Trečioji akis“ (skyriuose „Potala“ ir „Paskutinis įšventinimas“). Praėjęs per nesuskaičiuojamus požeminius koridorius, sales ir laiptines, jis išėjo į didžiulę nišą. „Nišos centre stovėjo juodas namas… Namų sienos buvo padengtos keistais simboliais ir diagramomis…“. Viduje buvo trys atviri juodo akmens sarkofagai, papuošti piešiniais ir paslaptingais užrašais. Vienas šventikų, rodydamas į sarkofaguose gulinčius, pasakė: „Žiūrėk, mano sūnau, jie gyveno kaip dievai mūsų šalyje, kai čia dar nebuvo kalnų. Jie vaikščiojo po mūsų žemę, kai jūra skalavo

Skaitykite toliau..

Egiptietiškų reliktų mįslės

Dar kartą pažvelkime į Setio I šventyklą Abidoje ir atidžiau įsižiūrėkime į daiktus, kuriuos pavaizduoti dievai laiko rankose scenose, įamžintose ant sienų. Istorikai paprastai šiuos daiktus vadina „dievo atributais“, daugiausia priskirdami juos tam tikriems simboliams, neturintiems jokios praktinės reikšmės. Tačiau toks aiškinimas tinka išgalvotiems dievams, o mes kalbame apie realius dievus. Todėl jų „atributai“ gali turėti ir visiškai praktinę funkciją. Tai, pavyzdžiui, patvirtina Toto rankose pavaizduoti „atributai“, tokie kaip papiruso ritinys ar matavimo liniuotė – visiškai įprasti daiktai, turintys aiškią praktinę paskirtį. (Toliau skaityti kviečiam AIDŲ prenumeratorius: kiekvienam metams užsiprenumeravusiam dovanojam jo pasirinktą knygą iš >1000 leidinių sąrašo.) Tada ką gali reikšti stačiakampis daiktas su dviem apvaliais mygtukais, kabantis iš suspaustos dievo

Skaitykite toliau..

Dievų miestas

Tibete mokslininkų ekspedicija aptiko didžiausią piramidžių grupę pasaulyje – daugiau nei šimtą piramidžių ir įvairių paminklų, aiškiai orientuotų pagal pasaulio šalis ir išsidėsčiusių aplink pagrindinę 6714 metrų aukščio piramidę (šventąjį Kailaso kalną). Mokslininkus nustebino didžiulė piramidžių formų ir dydžių įvairovė. Analitikų skaičiavimais, piramidžių aukštis nuo pagrindo iki viršūnės svyruoja nuo šimto iki beveik dviejų tūkstančių metrų (palyginimui, Cheopso piramidė yra 146-ių metrų aukščio). Piramidinis kompleksas yra labai senas, smarkiai apnaikintas, bet atidžiai pažvelgus matyti gana aiškūs piramidžių kontūrai. Savo tyrimuose mokslininkai taikė kalnų kontūravimo metodą. Tam jie į kompiuterį įvedė piramidžių ir kalnų vaizdus, po to specialiu metodu nubrėžė jų pagrindinius kontūrus. Tuomet tapo aiškiai matyti, ar tai piramidė, ar

Skaitykite toliau..

Prieš 100 metų Antanas Gustaitis išbandė savo sukurtą lėktuvą ANBO-I

Įdomioji liepos mėnesio Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių vertybė mus nukelia visu šimtmečiu atgal – į 1925 m. liepą. Būtent tų metų liepos 14-ąją tuometinis Lietuvos Karo aviacijos vyr. ltn. Antanas Gustaitis (1898-1941) išbandė savo sukurtą lėktuvą ANBO-I. Apie naująjį Lietuvos aviacijos pasiekimą 1925 m. žurnalo „Kardas“ Nr. 13 buvo rašoma: „Aeroplano liemuo padarytas iš plonų plieninių vamzdelių ir aptrauktas audeklu. Sparnai iš medžio, taip pat aptraukti audeklu. Konstrukcija yra tiek stipri, kad išlaiko ore visas figuras, k.a., mirtie kilpą ir t.t. Labai charakteringai yra padaryta važiuoklės amortizacija; riedenant žeme arba tupiant ji tiek suminkština aparato trankymą, kad daro patį riedenimą žeme panašiu į automobiliaus važiavimą. Palyginus šį aparatą su

Skaitykite toliau..

Genijaus slėpiniai

Leonardas da Vinčis yra laikomas vienu iš Italijos renesanso genijų, tačiau tai toli gražu neatitinka tiesos. Jis yra unikalus: nei prieš jį, nei po jo istorijoje nebuvo tokio žmogaus, kuris būtų genialus visame kame. Kas gi jis buvo?.. Tai ir yra didžiausia mįslė. Kaip žinoma, atsakydami į ją, vieni šiuolaikiniai tyrinėtojai mano, kad Leonardas buvo nežemiškų civilizacijų pasiuntinys, kiti – keliautojas laiku iš tolimos ateities, treti – paralelinio, labiau išsivysčiusio nei mūsiškis, pasaulio gyventojas. Atrodo, kad paskutinė prielaida yra labiausiai tikėtina: da Vinčis pernelyg gerai žinojo pasaulio reikalus ir ateitį, kuri laukia žmonijos, kuria jis pats mažai rūpinosi… Leonardas, atrodo, nebuvo savo tėvų vaikas, nebuvo florentietis ir italas, o gal

Skaitykite toliau..

Tikroji „Mieganti gražuolė” – kas ji?

Šarlis Pero yra garsusis gražiausių pasakų autorius. Mažai kas žino, kad jis buvo ne tik pasakotojas, bet ir mokslininkas. Savo laiku jis buvo Prancūzijos akademijos narys, žinomas advokatas, finansų ministro Kolberio dešinioji ranka, taip pat daugelio mokslinių darbų autorius ir gana žinomas poetas. Iš pradžių jis netgi gėdijosi paskelbti pasakas savo vardu, manydamas, kad tai lengvabūdiškas užsiėmimas, netinkamas tokio aukšto rango asmeniui. Šarlis Pero gimė Paryžiuje 1628 metais. Jo šeima buvo labai turtinga ir kilminga. Tėvas buvo advokatas Paryžiaus parlamente. Šarlis buvo jauniausias penkių sūnų. Visi jie gavo puikų išsilavinimą. Žanas tapo teisininku, Nikolas – mokslininku, Pieras – generaliniu mokesčių rinkėju, Klodas – architektu, kurio žymiausias darbas yra legendinio Luvro

Skaitykite toliau..

Prakeiksmu pažymėtos žinios

Tūkstantmečių tėkmėje kažkas nuolat uoliai stengėsi išlaisvinti žmoniją nuo sukauptų žinių, sunaikindamas viską, kas bent netiesiogiai galėjo nurodyti žmonėms tikrojo vystymosi kelią – tą kelią, kurį galima nueiti tik tobulinant savo jėgas ir sąmonę, bet jokiu būdu nepasitelkiant „technikos pažangos“ ramentus. Antai – Aleksandrijos teroro aktas. Kaip bebūtų banalu, žinių šaltinis visada buvo knygos. Ir būtent knygos, ypač vertingiausi jų egzemplioriai, buvo sistemingai naikinami. Pažvelkime išsamiau į šį liūdną procesą, pradedant nuo senovės laikų. (Toliau skaityti kviečiam AIDŲ prenumeratorius: kiekvienam metams užsiprenumeravusiam dovanojam jo pasirinktą knygą iš >1000 leidinių sąrašo.) Kai Cezaris atvyko į Aleksandriją, garsiojoje bibliotekoje buvo mažiausiai septyni šimtai tūkstančių rankraščių. Kai kurie iš jų kelia baimę užkariautojams. Ypač

Skaitykite toliau..

Aleksandro Makedoniečio likimo aidai

Aleksandras Makedonietis (Aleksandras III Didysis, musulmonų tautose – Iskanderas Zulkarnainas) – Makedonijos karalius nuo 336 m. pr. m. e. iš Argeadų dinastijos, karvedys, pasaulinės imperijos, kuri po jo mirties žlugo, kūrėjas. Karvedys, pakeitęs pasaulį ir sukūręs vieną didžiausių imperijų, tegyveno tik 32 metus… Tiksli Aleksandro Makedoniečio gimimo data nežinoma. Jis gimė 356 m. pr. m. e., o kaip galimas gimimo laikas nurodomas laikotarpis nuo liepos 21 iki 23 d., taip pat nuo spalio 6 iki 10 d. Pasak legendos, jis gimė tą naktį, kai Herostratas padegė Artemidės šventyklą Efese. Vienas iš Aleksandro Makedonijos mokytojų buvo filosofas Aristotelis. Dėka Aristotelio pamokų, būsimasis užkariautojas visam laikui susidomėjo medicina, filosofija ir literatūra. Aleksandro

Skaitykite toliau..

Pražūties išvengę dičkiai

Didžiuliai Naujosios Zelandijos stručiai moa iš tikrųjų neišnyko ir vis dar gyvena tankiuose miškuose. Pasak oficialiaus mokslo, didžiuliai paukščiai moa Naujojoje Zelandijoje išnyko dar XV a. pabaigoje. Tačiau jie buvo pastebėti ir vėlesniais amžiais, yra aptinkami iki šiol. Prieš šimtus metų Naujojoje Zelandijoje gyveno neskraidantys paukščiai su galingomis kojomis, panašūs į milžiniškus stručius. Moa neturėjo sparnų, net rudimentinių, maitinosi vaisiais ir augalų ūgliais ir gyveno ramiai, kol į Naująją Zelandiją atplaukė pirmieji maoriai. Maoriams šie pusketvirto metro ūgio, nevikrūs, sunkūs milžinai, nekeliantys pavojaus žmogui, buvo labai lengvas ir maistingas grobis. Per kelis šimtus metų jie smarkiai sumažino moa populiaciją, todėl paukščių liko labai nedaug, o maždaug prieš pusę tūkstančio metų – pasak mokslininkų-  buvo

Skaitykite toliau..

„Titaniko” žūties faktai ir pramanai

Prieš „Titanikui“ išplaukiant į savo pirmąją ir paskutinę kelionę, jis buvo laikomas „nepaskandinamu“ laivu, ir apie tai kalbėta ne tik rinkodaros ir reklamos tikslais. Inžinieriai, suprojektavę didžiausią XX amžiaus novatorišką laivą, tikrai taip manė. Todėl, kai katastrofą išgyvenę keleiviai tvirtino, kad laivas prieš nuskęsdamas pertrūko pusiau, jais niekas netikėjo ir vadino fantazuotojais. Tai tęsėsi septyniasdešimt metų, kol jūros dugne buvo rastos garsiojo laivo nuolaužos. Lemtingą 1912 m. balandžio 14 d. dieną, kai didžiulis transatlantinis laineris, išplaukęs iš Sautgempto dokų, pasuko link Amerikos krantų, Atlanto vandenyne buvo neįprastai ramu. Tačiau ryte kapitonas Smitas gavo įspėjimą apie ledkalnius, ir buvo priverstas truputėlį pakeisti kursą, nukreipdamas laivą šiek tiek į pietus, bet nesumažindamas

Skaitykite toliau..

Ilgarankiai žemės gynėjai

Nyderlandai – daugeliu atžvilgių nuostabi šalis. Didžioji jos teritorijos dalis kažkada buvo po vandeniu ir iki šiol yra užtvindyta jūros. Šalyje sukurta genialus jūros sulaikymo įlankoje sistema, kurios dalis yra Kinderdeiko vėjo malūnai. Šie statiniai yra ne tik nuostabios inžinerijos pavyzdys, bet ir laikomi puikiais kultūros paminklais, stovinčiais nuostabaus dirbtinio kraštovaizdžio fone. Šie vėjo malūnai yra įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą nuo 1997 m. Daugelį tūkstantmečių Kinderdeiko apylinkės buvo durpynai, kuriuos lankydavo tik žvejai. Tačiau nuo viduramžių žemė buvo nusausinta, tam naudojant pylimus. Procesas vyko permainingai. XIII a. buvo įkurta taryba, kuri kontroliavo drenažo darbus. Buvo padidintas pylimų skaičius, ir laikui bėgant ši teritorija tapo ganykla. (Toliau skaityti kviečiam AIDŲ

Skaitykite toliau..

Leonardas Augustis. Partizaniška priesaika trispalvei ir kryželiui (II)

Partizanų kapelionatas taip pat vaidino ir tam tikrą propagandinį vaidmenį, skleidžiant žinią apie laisvės kovotojų nepriklausomos Lietuvos siekį. Greta jau minėtos partizaniškos spaudos, pasitaikydavo netgi atvejų, kai buvo siekiama atkreipti ir tarptautinės bendruomenės dėmesį. Bene ryškiausias pavyzdys – Juozas Stankūnas, kuris buvo Bendrojo demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio (kuris, nors ir buvo bandytas sovietinių struktūrų su J. Markuliu priešakyje iš vidaus suardyti, vis tik galiausiai tarsi transformavosi į Lietuvos laisvės kovos sąjūdį) vyriausiasis kapelionas, o ši platforma netgi leido parašyti laišką popiežiui Pijui XII. Šis J. Stankūno laiškas demonstravo mėginimą mobilizuoti Vakarų Bažnyčios paramą Lietuvos nepriklausomybės bylai. Ko gero nepakankamai įvertintas yra ir partizanų kapelionų kaip tam tikro informacijos šaltinio, ryšių su

Skaitykite toliau..

Bekraščiuose šiaurės tyruose pasiklydę čiučiunai, keliantys laukinę baimę vietinėms tautelėms

XX amžiaus trečiojo dešimtmečio pabaigoje mokslininkas P.Dravertas norėjo surengti ekspediciją ieškoti „laukinės tautos“, akmens amžiaus genties, pasiklydusios tundroje, kurią jakutai ir evenkai vadino „čiučiunais“. Pasak Tolimųjų Rytų ir Rytų Sibiro tautų legendų, čiučiunai – tai aukšti, tvirto sudėjimo žmonės labai ilgais, susivėlusiais plaukais, apsirengę nuluptomis gyvūnų odomis. Skirtingai nuo ječių, čiučiunai nebuvo apaugę kailiu, o jų oda buvo tamsiai ruda. Jie turėjo ginklų – lanką ir strėles. Čiučiunai dažnai vogdavo elnius ir maistą, šaudydami į žmones strėlėmis arba apmėtydami akmenimis. Tačiau yra ir fantastiškesnių čiučiunų išvaizdos aprašymų. Pavyzdžiui, archeologų užrašytoje legendoje čiučiunai teturėjo vieną koją ir vieną akį. Taip pat buvo pasakojama, kad jie neturėjo žandikaulių, todėl maistą tiesiog nurydavo,

Skaitykite toliau..

Dvasių ir vaiduoklių išdaigos praėjusių amžių kronikose (I)

Straipsnyje apie poltergeistą, išspausdintame viename iš 1852 m. amerikiečių laikraščio „Boston Pilot“ numerių, teigiama, kad triukšmingos dvasios, įsibrovusios į namus ir ten viską apverčiančios aukštyn kojomis, per valandą gali padaryti tiek, kiek tūkstantis beždžionių vargu ar sugebėtų per dieną.Ir tai visai nėra perdėta. O jei prie to pridėsime liudijimus tų, kurie įvairiais laikais ir įvairiose šalyse nukentėjo nuo triukšmingų dvasių antplūdžio, vienaip ar kitaip įstrigusių žmonijos atmintyje, vaizdas taps dar išraiškingesnis. Tačiau, laimei, triukšmingos dvasios retai kada siautėja taip smarkiai.O reiškiniai tikrai yra keisti. Iš niekur pasigirsta įvairiausi garsai ir netgi žmogaus balsai. Atsiranda vaiduokliai, kartais girdimi, kurie pradeda pokalbį. Jaučiami labai nemalonūs kvapai, jaučiamas kažkieno nematomas prisilietimas, kažkas smogia

Skaitykite toliau..

Kelno katedros slėpiniai

Viena didžiausių ir gražiausių krikščioniškų šventovių – Kelno katedra Vokietijoje, kaip bebūtų keista, yra tvirtai susijusi su… Legendos, kurios šimtus metų gaubia šį grandiozinį statinį, atkakliai priskiria jį nelabajam. O tai, kad Kelno katedra buvo pradėta statyti beveik prieš aštuonis šimtus metų ir iki šiol nėra baigta, taip pat patvirtina gandus, kad čia kažin kas neaiškaus. Viskas prasidėjo gerai ir visiškai atitiko gotikinio laikotarpio dvasią. 1248-ais Kelno arkivyskupas Konradas fon Hochstadenas padėjo pirmąjį akmenį Kelno katedros pamatams. Kelnas tuo metu buvo laikomas vienu turtingiausių ir galingiausių Vokietijos miestų, todėl jo gyventojai svajojo apie savo katedrą, kuri savo grožiu ir dydžiu pralenktų kitas Europos šventoves. Tačiau niekas negalėjo numatyti, kad statybos užtruks šimtus

Skaitykite toliau..

Minotauro labirinto paslaptys

Europa pagimdė tris sūnus. Jie buvo vadinami Minu, Radamantu ir Sarpedontu. Minas, brolių stipriausias, tapo visateisiu galingos Kretos valstybės, kurios sostinė buvo Knosas, valdovu. Jis valdė ilgai ir išmintingai. Pats Dzeusas padėjo jam nustatyti teisingus įstatymus Kretos gyventojams. Tačiau, būdamas dar labai jaunas, Minas padarė klaidą, už kurią mokėjo visą gyvenimą. Jūrų valdovas Poseidonas padovanojo jam galingą baltą jautį, kurį reikėjo paaukoti jūrų valdovui. Tačiau Minos nenorėjo skirtis su jaučiu. Aukojimo altoriuje jis paskerdė kitą gyvulį, o padovanotą jautį paliko savo bandoje. Bet Dzeuso sūnus neatsižvelgė į tai, kad net jis negali apgauti viską matančio dievo. Įsiutęs Poseidonas nubaudė Miną: jo žmona Pasifija pagimdė baisų monstrą žmogaus kūnu ir jaučio

Skaitykite toliau..

„Pragaro vartai” senovės Romoje

Urvą, kurį senovės romėnai laikė vartais į požeminį pasaulį, šiuolaikiniai mokslininkai sugebėjo aptikti dėka senovės graikų istoriko Strabono liudijimo.Jis rašė: „Ši vieta yra užpildyta tokia tiršta migla, kad praktiškai neįmanoma pamatyti žemės. Bet kuris gyvūnas, kuris įeina į vidų, miršta akimirksniu. Aš paleidau žvirblius, ir jie tuoj pat išleido paskutinį kvėpavimą ir nukrito“. Būtent šis reiškinys padėjo archeologams atrasti paslaptingą urvą. Paukščiai, praskridę pernelyg arti urvo įėjimo, užduso ir nukrito negyvi. Pasirodo, net praėjus tūkstančiams metų, ši vieta vis dar yra pavojinga gyviems padarams. Urvas, atrastas žmonių prieš du tūkstančius du šimtus metų, buvo iš naujo atrastas Salento universiteto archeologų 2011 metais. Senovėje šie „pragaro vartai“, kaip juos vadino romėnai,

Skaitykite toliau..

Leonardas Augustis. Partizaniška priesaika trispalvei ir kryželiui (I)

Karas ir taika – iš pirmo žvilgsnio dvi priešingos, bet tuo pačiu ir viena su kita susijusios žmonijos prigimties pusės. Dvasinio pasaulio, jo lyderių vaidmuo šioje dichotomijoje taip pat dvilypis – viena vertus, taika yra tai, apie ką itin dažnai savo kalbose kalbėjo ir tebekalba daugelis popiežių, kunigų pamoksluose ar mišiose. Kita vertus, mažai įvertintas dvasinių vadovų vaidmuo karo sąlygomis. Šiemet, minint Lietuvos kariuomenės ordinariato įkūrimo 35-metį ir bent iš dalies, nors ir ne visai tiesiogiai, siejant šį įvykį su Vasario 16-osios ir partizanų Lietuvos kapelionų tęstinumo tradicija, verta apsvarstyti dvasininkų atstovų – kapelionų vaidmenį karo sąlygomis, daugiausiai dėmesio skiriant partizaninio karo laikotarpiui. Juk šioje nelygių jėgų dvikovoje itin svarbus

Skaitykite toliau..

Nuo barbaro iki valdovo: įspūdingas Jubos II gyvenimo kelias

Juba II (maždaug 52–50 m. pr. m. e. – 23 m. e. m.) buvo Numidijos karalius nuo 29 iki 25 m. pr. m. e., o vėliau, nuo 25 m. e. m., tapo Mauritanijos karaliumi. Jis priklausė Masinisidų dinastijai ir buvo Jubos I, paskutiniojo Numidijos karaliaus, sūnus. Jubos II kilmė ir ankstyvoji jaunystė buvo gana įdomios. Jis kilęs iš kilmingos Numidijos šeimos, kurios šaknys siekia tolimą praeitį, iki garsaus Kartaginos karo vado Hanibalo sesers ir mitinės karalienės Didonės. Vaikystėje, po tėvo pralaimėjimo, Juba II buvo paimtas į nelaisvę Romos karo vado Gajaus Julijaus Cezario ir išvežtas į Romą. Ten jis gavo Romos pilietybę ir išsilavinimą, kuris leido jam tapti vienu iš

Skaitykite toliau..

NKVD smogikų auksas

Apie besaikes, NKVD pusžmogių organizuotas, žudynes bei žvėriškus kankinimus (t.t. buvusių NKVD vadukų) jau esame rašę. Žmogaus pavidalo išgamos ne tik nuvarė į kapus milijonus sovietijos piliečių, bet ir be jokio gailesčio pjovė buvusius tarnybos draugus, it pamišę kraugeriai žvėrys. Vėliau ši represinė-teroristinė struktūra taps šnipų ir žudikų irštva – KGB (sovietinio saugumo landyne) – dar kiek vėliau pasivadins FSB ir be jokio saiko engs ir terorizuos rusijos žmogelius iki pat šių dienų. Belieka tik priminti, kad nusikalstamos chuntos vadeiva irgi yra NKVD išsigimėlių auklėtinis ir sadistiškų tradicijų perėmėjas, tad ir nestebina jo užmačios skleisti kančias, melą, nelaimes. Tačiau šįkart kalbėsimės ne apie enkavėdistų žvėriškumus, bet apie nesvetimas dažnam netikšai

Skaitykite toliau..

Sumanusis varnas

Įdomūs faktai apie varnus, kuriais sunku patikėti. Varnas – tai ne tik didelis juodas paukštis, bet ir vienas protingiausių gyvūnų planetoje. Šie neįprasti padarai nuo seniausių laikų gyvena šalia žmonių, stebindami savo protu ir gebėjimu prisitaikyti prie įvairiausių sąlygų. Mokslininkai išskiria ne mažiau kaip aštuonias varnų rūšis, kurios skiriasi genetiškai, bet išoriškai beveik nesiskiria. Varnai ne tik ištikimi savo partneriams visą gyvenimą ir geba ginti savo teritoriją, bet ir pasižymi įspūdingu ilgaamžiškumu – pragyvena iki dvidešimt trejų metų (laisvėje). Tai toli gražu ne viskas, kas įdomiausia apie šiuos paukščius. Nors varna ir varnas išoriškai panašūs, tai skirtingi paukščiai, priklausantys varninių šeimai. Jie smarkiai skiriasi vienas nuo kito keliais svarbiais požymiais.

Skaitykite toliau..

Ar šiemet jau buvote Karo muziejaus kariljono bokšte?

Jau artėja vidurvasaris! Ar šią vasarą jau spėjote apsilankyti Vytauto Didžiojo karo muziejaus kariljono bokšte? Juk vasara tuoj persiris į antrą pusę, ateis ruduo ir bokštas bus uždarytas iki kitų metų. Trečiadienis, šeštadienis ir sekmadienis (išskyrus, kai sutampa su šventinėmis ir nemokamo lankymo dienomis) yra savaitės dienos, kuriomis galite užlipti 101 laipteliu, susipažinti su bokšto istorija bei iš aukštai pasigrožėti senais ir ne tokiais senais Kauno stogais. Vytauto Didžiojo karo muziejaus varpinės bokštas, koks matomas dabar, buvo baigtas statyti ir įrengtas 1937 m. Tais pačiais metais buvo įkurtas Kauno kariljonas, kuriame reguliariai koncertuoti pradėta 1956 m. Koncertus atlikdavo Kauno simboliai muzikantai Viktoras ir Giedrius Kuprevičiai. Mūsų dienomis koncertų estafetę perėmė

Skaitykite toliau..

Tūkstantmetės islandų trobos slėpiniai

Senovėje Islandijoje tarp kalnų ir pakrantės augo miškas. Tuo metu saloje gyveno krikščionys, kuriuos norvegai vadino „papen“ arba paparais. Tačiau vėliau jie paliko salą, nes nenorėjo gyventi su pagonimis. Archeologai po jų rado lazdų su varpeliais, taip pat knygų airių kalba, iš kurių buvo padaryta išvada, kad jie buvo airiai. Įdomiausia tai, kad jie, matyt, čia atvyko gerokai anksčiau, nei vikingai atvyko į Islandiją… Pagrindinis informacijos šaltinis yra Islendingabok (Islandų knyga) – seniausias išlikęs šaltinis apie ankstyvąją Islandijos istoriją. Knygą, remdamasis žodiniais pasakojimais, 1122-1133 m. parašė islandų kronikininkas Ari Thorgilsonas Išmintingasis. Jis pirmasis apie tai parašė norvegų kalba. (Toliau skaityti kviečiam AIDŲ prenumeratorius: kiekvienam metams užsiprenumeravusiam dovanojam jo pasirinktą knygą iš >1000

Skaitykite toliau..

Titanų civilizacija: tarp legendų ir realybės

Pasak seniausių daugelio tautų legendų, mitų, pasakojimų ir sagų, kadaise planetoje gyveno žmonių rasė, savo galia beveik prilygstanti dievams. Ši rasė buvo vadinama titanais. Apie juos pasakojama visose pasaulio religijose ir tikėjimuose. Ar tai tiesa, ar prasimanymas? Žinovai linkę manyti, kad tiesa. Juk kaip kitaip paaiškinti faktą, kad pačiose įvairiausiose tautose ir gentyse, kurias tarpusavyje skiria jūros ir vandenynai, kai kurios legendos ir mitai beveik pažodžiui kartojami? Ir kaip paaiškinti stulbinantį baisių katastrofų, beveik sunaikinusių mūsų planetą, aprašymų panašumą? Taigi tiek Tibete, tiek Skandinavijos šalyse gausu legendų apie titanus. Jose sakoma, kad milžinai buvo turtingi žiniomis, kurių lygio dar nepasiekė net šiuolaikinis mokslas. Antai, titanas Atlantas, kuris atskleidė žmonėms astronomijos paslaptis. Už

Skaitykite toliau..

Senovės inžinierių kūrybos perliukas – Eifelio akvedukas Kelne

Net viduramžių inžinieriai negalėjo pasigirti tokiais pasiekimais vandentvarkos srityje kaip senovės romėnai. Iki šių dienų kai kurie Antikos statiniai yra puikiai išlikę, o romėnų epochos paminklų galima pamatyti ne tik Italijoje ar Viduržemio jūros regione, bet ir daug šiauriau esančiose šalyse. Pavyzdžiui, Vokietijoje, kurios teritorija iš dalies priklausė Romos imperijai, kur yra unikalus beveik šimto kilometrų ilgio akvedukas, inžinierių pastatytas Kelno miestui aprūpinti vandeniu. Žmonių gyvenviečių Kelno vietoje būta dar prieš atvykstant romėnams, tačiau būtent jie čia įkūrė didelį miestą, tapusį imperijos tvirtove prie šiaurinių jos sienų. I a. pr. m. e. romėnai čia įkūrė Ubiorum tvirtovę, kuri po kelių dešimtmečių tapo miestu, pavadintu Agripinos kolonija. Kad augančio miesto gyventojams

Skaitykite toliau..

REKOMENDUOJAM PRENUMERATORIAM:

Turino drobulės slėpiniai

Restauratorių sukurtas stebuklas – didinga Marienburgo (Malborko) pilis (II)

Ramybės, gamtos ir sakralumo darna, prisikėlusi iš nebūties (II)

Restauratorių sukurtas stebuklas – didinga Marienburgo (Malborko) pilis (I)

Ramybės, gamtos ir sakralumo darna, prisikėlusi iš praeities (I)

Šeštojo dešimtmečio baldai: stilingi, šiuolaikiški, tvirti, sunkūs ir brangūs

Cezaris: ne tik politikas ir karvedys, bet ir oratorius bei rašytojas

Rasputinas – fatališkas istorijos personažas

Vaizduotę pranokstanti architektūros didybė

Gdansko rotušės puošmenys

Pirmojo popiežiaus bazilikos didybė

Vatikano muziejaus lobiai ir slėpiniai (II)

Vatikano muziejaus lobiai ir slėpiniai (I)

Sakraliosios Gietšvaldo įdomybės

Stulbinantis senovės meistrų sugebėjimų liudytojas Gdansko rotušėje

Užburianti Gieštvaldo didžiūnės puošyba

„Panem et circences!” („Duonos ir žaidimų!”)

Gintaro stebuklų lobynas Gdansko malūne (II)

Allenšteino aidai Olštyno dabartyje

Prūsiškai lenkiškas Elblongo žavumas

Žavios Milano akimirkos (II)

Panoramų rojus Elblongo bažnyčios bokšte

Milijono verta akimirka, kurią neįamžinau, ir to nesigailiu

Gintaro stebuklų lobynas Gdansko malūne (I)

Svečiuose pas Didįjį kryžiuočių ordino magistrą

Dangų remiančios Elblongo didžiūnės slėpiniai ir grožybės

Sakralumo aidai Olivos altorių šešėlyje

Dangų remianti gotikos gigantė Gdansko širdyje

Svečiuose pas Veličkos druskų kasėjus (II)

Sakralusis Liškiavos perliukas

Svečiuose pas Veličkos druskų kasėjus (I)

Gimęs viduramžiais, bet mano vienmetis – Marienburgo dičkis

Veličkos požemių magija (II)

Šventos Kotrynos didybė ir vargai Gdanske

Iš griuvėsių prikeltas sakralusis feniksas – Malborko pilies bažnyčia

Veličkos požemių magija (I)

Gotikos galiūnės didybė Olštyne

Pasaulio stebuklo „giminaitis” Sopote

Naikintuvų flotilė Milano palubėje

Karališkosios Vavelio didybės aidai (III)

Viduramžius menantys Sforcos pilies rūmai

Karališkosios Vavelio didybės aidai (II)

Sforcos rūmų arsenalas

Karališkosios Vavelio didybės aidai (I)

Brerų rūmų perliukas – Astronomijos muziejus

Kraičio skrynių slėpiniai Arklio muziejuje

Mdinos katedros muziejaus grožybės

Sakralusis Romos perliukas – šv. Petro bazilika

Žavi Jūrmalos pažiba – Kemeriai (II)

Krokuvos praeitis ir senamiesčio grožybės

Krokuvos senamiesčio pažiba – švč. Mergelės Marijos bazilika

Vavelio lobyno grožybės

Balsio apylinkių įdomybės

Vavelio kunstkameros lobiai Krokuvoje

Žavingas Jūrmalos perliukas – Kemeriai

Pasivaikščiojimas spalvingoj Vilniaus praeity XX a. pradžioje

Kerinti gražuolė Tatrų papėdėje – Zakopanė

Svečiuose pas Jo Šventenybę: Jono Pauliaus II vardo muziejus Vavelyje

6000 metų menantis miestas-tvirtovė Mdina (I)

Tūkstantis druskinių be druskos Druskininkuose

Vienuolių giesmės po viduramžių Krokuvos skliautais

Svečiuose pas kardinolą Karolį Voitylą

Sukriošėlis, sovietų imperiją griovęs neveiklumu

Japonijos sodų magija Žemaitijos glėbyje

Atogrąžų tankumynai Kopenhagos sodo oranžerijoje

Naujam gyvenimui prikelta Siesikų galiūnė

Angelo pilies Amžinajame mieste slėpiniai

Svečiuose pas Vavelio smaką Krokuvos urvuose

Piotro Mašerovo žūtis: aplaidumo pasekmė ar klastinga žmogžudystė?

Sovietinės imperijos kurpėjų lemtys

Šlovingų pergalių aidai Vavelio skliautuose

Imperatoriškosios Karakalos pirtys

Kelionė užsienin pro geležinę uždangą

Senesnė už Stounhendžą ir Egipto piramides Džgantija

Tūkstantmečio Tynieco vienuolyno žavesys II

Automobilis sovietmečiu – prabanga ir rūpestis

Margas „gazovikų” namo kontingentas amžiaus pabaigoje

Sakralioji Krokuvos viduramžių puošmena

Sovietinių prekeivių turtai iš puvėsių ir apgavysčių

Vieta, kur sovietmečiu galėjai nusipirkti dešrą!

Nuotykiai traukiniuose prieš trisdešimtį metų

Kraugerė hidra, be gailesčio rijusi ir save

Iškalbingos praeities globėja Krokuvos širdyje

Kūčios be Kalėdų, bet su Naujaisiais

Angelo pilis, saugojusi imperatorius ir popiežius

Tūkstantmečio Tynieco vienuolyno žavesys

Viduramžių aidas karalių mieste

Sakralusis Maltos perliukas – Ta’ Pinu bazilika

Kaip samovaras ir palydovas pralaimėjo varžybas skalbyklei bei šaldytuvui
Žiloje senovėje
Redakcija AIDAI.LT

Arabiškoji Atlantida

Autoritetingi mokslininkai niekaip nesutaria, kur gi galėjo būti arabų Atlantida – galingiausia senovės valstybė. Išsamus senovės Egipto piramidžių ir kitų

Skaitykite toliau..
2025-12-02 Komentarų: 0
Istorijos atgarsiai
Redakcija AIDAI.LT

Žvejo žiedo galia

Tarp ritualų, kurie lydi naujojo popiežiaus išrinkimą ir jo įžengimą į sostą, yra vienas, susijęs su ypatingu žiedu. Šį žiedą

Skaitykite toliau..
2025-11-30 Komentarų: 0
Būties margumynai
Redakcija AIDAI.LT

Milžiniška mįslė

Visose pasaulio kraštuose esama legendų ir mitų, kurie stebėtinai panašiai apibūdina milžinus. Šių istorijų patikimumą patvirtina daugelis tyrinėtojų. Tačiau didžiausia

Skaitykite toliau..
2025-11-30 Komentarų: 0
Likimų vingiai
Redakcija AIDAI.LT

Zoro pirmtakas

Ilgus metus Zoro, šis paslaptingas herojus, ispanų hidalgas, kuris po juoda kauke gyveno antrą gyvenimą, kupiną nuotykių ir mirtino pavojaus,

Skaitykite toliau..
2025-11-30 Komentarų: 0
Istorijos atgarsiai
Redakcija AIDAI.LT

Senovinės pirties slėpinys

Isfahanas yra vienas iš populiariausių Irano turistinių miestų, kuriame yra daug istorinių ir architektūrinių paminklų. Šioje apybraižoje norime papasakoti apie

Skaitykite toliau..
2025-11-28 Komentarų: 0
Svečiose šalyse
Redakcija AIDAI.LT

Urvinių pilių fenomenas

Pukserlocho urvinės pilys: Pukserlochas priklauso dviem kaimyninėms urvų pilims Luegui ir Šalaunui, esančioms Toifenbach-Kach savivaldybėje, Austrijoje. Pilys buvo pastatytos Paksero

Skaitykite toliau..
2025-11-28 Komentarų: 0
Būties margumynai
Redakcija AIDAI.LT

Žiedo kilmė

Yra daugybė legendų apie tai, kaip atsirado pirmasis žiedas, ir dauguma jų skamba gana įtikinamai. Pasak graikų mito, pirmasis žiedas priklausė

Skaitykite toliau..
2025-11-28 Komentarų: 0
Scroll to Top

SUSISIEKITE