AIDAI

Straipsniai
Search
PRENUMERATA
Search
Straipsniai

Kas TURĖTŲ BŪTI taikos Ukrainoje plane

Apturėjau tokį įvykį: kaimynystėje gyvenantis recidyvistas mane apiplėšė ir sumušė. Maža to – dar ir namų langus išdaužė šaltukui spaudžiant. Maniau, gelbės priešais esančio namo vaizdo stebėjimo kameros, viską aiškiai užfiksavusios. Pasirodo, kad nieko doro nebus: pats esu kaltas, kad ne vietoje ir ne laiku vaikščiojau, o ir langai manojo namo pernelyg dideli. Jei pastarieji būtų buvę mažesni, tai užpuolikas galbūt ir nebūtų į juos pataikęs, tuomet nešalčiau žiemai artėjant. Ir žalą man kompensuoti niekšingas vandalas neprivalo, nes jei būčiau labiau raumeningas, tai atsilaikyčiau prieš jį. Savaime suprantama, kad šaržuoju, tikrovę ir teisę bandydamas įvilkti į siurrealistinį pasakojimą. Turėtų tą recidyvistą cypėn įkišti, nuteisti ir įpareigoti atlyginti man žalą, dirbant

Skaitykite toliau..

Prahos praeities aidai

Neįtikėtinas misticizmo suaktyvėjimas Prahoje sutapo su Rudolfu II, Šventosios Romos imperijos imperatoriumi, kuris valdė Čekijoje nuo 1576 iki 1611 metų. Jo vardas siejamas su menų, mokslų ir, svarbiausia, magijos klestėjimu. Dėka jo Praha tapo traukos centru visų rūšių burtininkams.Tuo pačiu metu, mokslo, balansuojančio ant magijos ir meno ribos, plėtros epochoje, į Prahą plūdo visų įmanomų katalikų ordinų ir brolijų atstovai. Augustinai, tamplieriai, pranciškonai, dominikonai, jėzuitai, raudonojo kryžiaus kryžiuočiai – jie visi paliko savo pėdsaką Čekijos istorijoje. Ir aktyviai veikia iki šiol. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Skirdamas mažai laiko valstybės reikalams, Rudolfas visą dieną neišeidavo iš savo laboratorijos Prahos pilies Parako bokšte, bandydamas suprasti horoskopų ir filosofinio akmens paslaptis. Užsienio ambasadoriai

Skaitykite toliau..

Robinzono Kruzo pirmtakas

Aleksandras Selkirkas gimė 1676 m. Largo miestelyje, esančiame viename iš jaukių Škotijos pajūrio kampelių prie Šiaurės jūros, batsiuvio šeimoje. Nuo jaunystės jis užsiiminėjo piratavimu pietinėse jūrose, o 1703 m. prisijungė prie garsaus kaperio ir tyrinėtojo Viljamo Dampiro ekspedicijos. Karštakošis ir užsispyręs, jis nuolat konfliktavo su laivo kapitonu Stradlingu. Po dar vieno ginčo, kuris įvyko netoli Mas-a-Tiera salos, Selkirkas pareikalavo, kad jį išleistų į krantą – kapitonas nedelsdamas patenkino jo reikalavimą. Tiesa, vėliau jūrininkas paprašė kapitono atšaukti savo įsakymą, bet tas buvo negailestingas, ir Selkirkas galėjo palikti salą tik po daugiau nei ketverių metų. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Selkirkas pasiūlė kai kuriems komandos nariams pasilikti su juo saloje, tikėdamasis, kad netrukus

Skaitykite toliau..

Raudonasis Prancūzijos karalių prakeiksmas Tiuilri rūmuose

Tiuilri rūmų vaiduoklis – šimtmečio prakeikimas Prancūzijos karaliams? Kuo garsus Paryžius? Luvru, Eifelio bokštu, Triumfo arka… Tačiau Paryžiuje yra „lankytina vieta“, apie kurią nerašoma kelionių vadovuose. Tai Raudonasis žmogus – vaiduoklis, klajojantis po Tiuilri sodo alėjas. Tris šimtmečius jis naktimis pasirodydavo kiekvienam Prancūzijos karaliui, kad išpranašautų jam greitą mirtį. Karališkieji rūmai su savo vaiduokliu: 1564 m. našlė karalienė Kotryna Mediči užsakė žinomam architektui Filiberui Delormui šalia Luvro pastatyti sau prabangius rūmus ir įrengti parką. Rūmai buvo pavadinti Tiuilri, įsigyti tarnai, baldai, o netrukus, dėka tos pačios Kotrynos Mediči – ir savas vaiduoklis… (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Ekaterina Mediči iki pat savo gyvenimo pabaigos išsaugojo įtaką Prancūzijos politiniam gyvenimui. Paeiliui karaliavę Pranciškus II,

Skaitykite toliau..

Imperatorės likimo šešėliai

Elžbietos Austrijietės istorija laikoma ne tik viena iš romantiškiausių pasaulyje, bet ir nepaprastai tragiška. Sisi, kaip artimieji vadino būsimą imperatorę, likimas buvo labai žiaurus. Be autoritetingo vyro pagarbių jausmų, neoficialaus gražiausios Europos karalienės statuso ir visuotinio pripažinimo, buvo ir kita gyvenimo pusė. Uošvės neapykanta ir visiška kontrolė, tragiškos netektys ir nekenčiamas rūmų etiketas atvedė Elžbietą iki nervinio išsekimo. O vėliau gražiosios Sisi laukė dar baisesnis likimas… (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Amalija Eugenija Elžbieta Bavarietė gimė Kalėdų išvakarėse, o tai aplinkiniams atrodė geras ženklas. Mergaitės motina, princesė Liudvika Vilhelmina, buvo Bavarijos karaliaus Maksimiliano I duktė, o jos sesuo ištekėjo už Austrijos karaliaus. Princesė užaugo graži, lengvai bendraujanti, mėgstanti keliones. Ji mėgo

Skaitykite toliau..

Nevykėliškos diktatoriaus idėjos fiasko

1943 metų vasara. Vyko Antrasis Pasaulinis karas. Tais metais nutiko lemiami įvykiai – žiauriausi mūšiai Kursko „lanke”. Užnugaryje taip pat įvyko nemažai reikšmingų pokyčių. 1943 m. liepos 16 d. buvo priimtas sovietų sąjungos Liaudies komisarų tarybos nutarimas dėl atskiro berniukų ir mergaičių mokymo. Šalis prarado daugybę vyrų mūšio lauke. Reikėjo ruošti naują kartą. Berniukus – frontui. Mergaites – namų ūkiui. Tai puikiai atspindėjo sovietų imperijos požiūrį į savuosius piliečius: vyrai – būsimai „patrankų mėsai”, moterys – naujų imperijos tarnų gimdymui ir auklėjimui. Taigi, 1943 m. prasidėjo spartus mokyklų reorganizavimas. Per vasaros atostogas didžiosios miestų mokyklos turėjo visiškai pertvarkyti savo veiklą pagal naujus reikalavimus. Kiekviena mokykla – berniukų ar mergaičių –

Skaitykite toliau..

Nojaus laivo žymės Ararato kalne?

Nepaisant daugybės ekspedicijų per daugelį amžių, Nojaus laivas iki šiol nerastas. Nuo Honkongo iki Olandijos pasaulis yra sužavėtas Nojumi ir laivu. Tai nestebina, nes daugelyje kultūrų yra senovės pasakojimų apie potvynį. Nors skiriasi detalėmis, daugelis iš šių pasakojimų atrodo atspindi tikrąją istoriją, aprašytą Pradžios knygos 6–9 skyriuose. Iš visų žinomų „prarastų” reliktų, kurie dar turės būti rasti, Nojaus laivas užima pirmąją vietą daugelio žmonių sąraše. Keletas komandų tęsė tikrojo laivo paieškas. Dauguma jų sutelkė dėmesį į Ararato kalną šiaurės rytų Turkijoje, kur liudytojų parodymai apie medinę konstrukciją kelis šimtmečius kėlė susidomėjimą. Esant tokiam dideliam laivui ir tokiam dideliam susidomėjimui, kodėl jis nebuvo rastas? Galbūt mums reikia dar kartą pažvelgti į

Skaitykite toliau..

„Dangiškojo metalo” slėpiniai

Masinė ginklų, darbo įrankių ir kitų bronzinių dirbinių gamyba „bronzos amžiuje“ gana greitai išsekino senovės pasaulyje žinomus alavo telkinius. Švinas gamtoje pasitaiko daug rečiau nei varis, tačiau tik šių metalų lydinys gali sudaryti tvirtą ir ilgalaikį junginį, nes atskirai kiekvienas iš jų yra pernelyg minkštas. Žmonija buvo priversta pereiti prie prastesnės kokybės geležies gaminių.Šis metalas gamtoje yra daug prieinamesnis nei varis, o tuo labiau švinas. Įdomu tai, kad pirmieji pradėję gaminti geležį chalibai iš karto gavo aukštos kokybės nerūdijantį plieną. Tai lėmė tai, kad jie lydė geležį ne iš rūdos, o iš magnetito smėlio, kuriame yra legiruojančių metalų priemaišų. Žemėje įvyko nauja technologinė revoliucija – prasidėjo geležies amžius. (Visą apybraižą

Skaitykite toliau..

Sfinkso amžiaus mįslė

Kai kurie ekspertai ir tyrėjai teigia, kad Didysis Sfinksas yra tūkstančiais metų senesnis, nei įprastai manoma. Diskusijos apie jo amžių archeologų bendruomenėje vyksta jau daugelį dešimtmečių. Praėjusio amžiaus pabaigoje Bostono universiteto geologas dr. Robertas Šochas pirmasis sukrėtė mokslinę bendruomenę, kai paskelbė, kad sfinksas datuojamas 5000 arba 7000 m. pr. m. e., t. y. anksčiau nei „faraoninė”-dinastinė Egipto kultūra.„1990 m. aš pirmą kartą apsilankiau Egipte. Mano vienintelis tikslas buvo ištirti Didįjį Sfinksą geologijos požiūriu. Maniau, kad egiptologai teisingai įvertino jo amžių. Tačiau netrukus aš pastebėjau, kad geologiniai įrodymai prieštarauja egiptologų duomenims“, – rašo Šochas savo svetainėje. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Egiptologai laikosi nuomonės, kad Sfinksas buvo pastatytas faraono Hafros valdymo laikotarpiu.

Skaitykite toliau..

Lietuvos Kariuomenės dieną švęskite su Vytauto Didžiojo karo muziejumi

Lapkričio 23-ąją, Lietuvos Kariuomenės dieną, kviečiame Vytauto Didžiojo karo muziejų ir padalinius lankyti nemokamai. Laukiame jūsų centriniuose muziejaus rūmuose, pogrindžio spaustuvėje „ab“, Dalios Grinkevičiūtės ekspozicijoje, Karo technikos ekspozicijoje. Vytauto Didžiojo karo muziejus (K. Donelaičio g. 64, Kaunas) dirbs nuo 10 iki 17 val. Kviečiame lankyti nuolatines ekspozicijas ir parodą „ANBO I(00)“. Parodos „Prakaitu grįstas kelias. Lietuvos karo inžinerijos istorija“ istorinė dalis dėl didelio lankytojų srauto bus uždaryta. Nemokamą sekmadienį kviečiame lankyti naujųjų laikų inžinerijos ir Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono istorijai skirtą parodos dalį. Istorinė dalis yra per trapi tūkstantiniam srautui, tad norime ją pasaugoti ir prašome nepykti. Karo technikos ekspozicijoje (VI fortas, K. Baršausko g. 91, Kaunas) kas valandą vyks ekskursijos,

Skaitykite toliau..

Neįtikėtinos romėnų technologijos

Stiklo gaminių gamybos menas pasiekė neregėtą klestėjimą Romos imperijos laikais. Iki mūsų dienų išliko daugybė puikių stiklo gaminių, kurių gamyba yra tokia sudėtinga, kaip Likurgo taurė, kad net šiuolaikiniai meistrai negali atkurti analogų. Ypatingo dėmesio vertas senovės romėnų spalvoto stiklo gamybos procesas, kuris yra toks aukštos technologijos ir chemiškai sudėtingas, kad jame netgi naudojami sintetiniai dažikliai. Kaip romėnai pagamindavo spalvotą stiklą? (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Šiuolaikiniai tyrimai leido nustatyti tik keletą komponentų, naudojamų tam tikrų spalvų gamybai. Ypatingą problemą kėlė tai, kad daugelis stiklo gamybos paslapčių Romoje buvo saugomos kaip svarbiausia valstybės paslaptis. „Akua“ (šviesiai mėlyna-žalia) spalva buvo gaunama pridedant geležies II oksido (geležies dioksido). Daugelis senovės Romos indų buvo būtent

Skaitykite toliau..

Povandeninis miestas prie Kubos krantų

2012-ų spalio mėnesį pasaulį sukrėtė naujas mokslininkų ir žurnalistų pareiškimas apie povandeninio miesto atradimą. Kaip teigė du mokslininkai, Polas Vaincvergas ir Polina Zalicki, naudojant povandeninius robotus atrastoje povandeninio miesto dalyje jiems pavyko aptikti piramides ir kitus dirbtinius statinius. Okeano dugno tyrimai prie Kubos krantų patvirtino, kad pačiame Bermudų trikampio dugne yra milžiniško dydžio miestas.Pasak tyrėjų, po vandeniu prie Kubos krantų aptiktos senovės miesto griuvėsiai yra bemaž dviejų šimtų metrų gylyje. Mokslininkai mano, kad jam yra daugiau nei dešimt tūkstančių metų. Pačiame nuskendusio miesto centre yra keletas sfinksų skulptūrų ir mažiausiai keturios milžiniškos piramidės. Mokslininkai vandenyno dugne, po didžiuliu dumblo ir augalų sluoksniu, taip pat rado skulptūras ir statinius, kurių paskirtis nežinoma. (Visą

Skaitykite toliau..

Gyvybės ir mirties klausimas

Sąvoka „siela“ žmogui yra kažkas abstraktus, neturintis tikslaus apibūdinimo ir aprašymo. Vieni ją įsivaizduoja kaip vėją, išskrendantį iš kūno, kiti – kaip dūmus, o treti tiesiog gyvena aiškiu tikėjimu, kad jos esama kiekviename žmoguje, nesusimąstant apie jos išorinę išvaizdą.Tautos, gyvenančios Tolimosios Šiaurės tyruose, sielą siejo su kvėpavimu, ir būtent jo nutrūkimas reiškė, kad žmogus jau yra miręs. Siela arba, kaip ją vadino vietiniai gyventojai – „lov“, po mirties dar keturiasdešimt dienų buvo žemėje ir ateidavo į savo namus, todėl visą tą laiką ten kabėdavo švarus rankšluostis ir dubuo su vandeniu, kad ji galėtų nusiprausti. Pomirtinis pasaulis buvo įsivaizduojamas įvairiai. Viena vertus, tai buvo pragaras ir rojus, kita vertus – tam

Skaitykite toliau..

Jihlavo katakombų slėpiniai

Mažo miestelio Jihlavo, esančio pietryčių Čekijoje, katakombos – tai vieta, apgaubta daugybės mįslių ir paslapčių, kurių šiuolaikinis mokslas kol kas negali išspręsti. Trijų aukštų požemiai, kurių bendras ilgis siekia dvidešimt penkis kilometrus, driekiasi po visu istoriniu miesto centru. Tyrėjų nuomone, Jihlavo katakombų statyba prasidėjo dar viduramžiais, XIII a. pabaigoje – XIV a. pradžioje. Iki šiol diskutuojama, dėl kokių priežasčių buvo pastatyti šie paslaptingi požemiai. Galbūt tai yra sidabro rūdos kasėjų veiklos pėdsakai arba savotiška prieglobsčių sistema, kurioje miesto gyventojai slėpėsi karų ir gaisrų metu. Bet kuriuo atveju, katakombų statyba buvo sunkus ir pavojingas darbas, ir kas žino, kiek viduramžių statybininkų buvo palaidota gyvų po granito griuvėsiais. Nenuostabu, kad ši niūri

Skaitykite toliau..

Suvaldytas Niujorko chaosas

Tai ne tik sena istorija, bet ir svarbus priminimas. XX amžiaus devintame dešimtmetyje Niujorkas buvo tikras košmaras. Kiekvieną dieną ten įvykdavo daugiau nei pusantro tūkstančio sunkių nusikaltimų. Per parą būdavo kelios žmogžudystės. Naktį gatvėse buvo pavojinga, o metro važinėti buvo rizikinga net dieną. Metro vagone plėšikai ir elgetos buvo įprastas reiškinys. Peronai buvo nešvarūs ir apšlapinti, apšviesti blankiu apšvietimu. Vagonuose buvo šalta, ant grindų mėtėsi šiukšlės, o sienos ir lubos buvo ištisai apipeckiotos grafičiais. Štai ką pasakojo apie Niujorko metro: „Aš atstovėjau ilgą eilę dėl žetono, bet kai bandžiau jį įmesti į turniketą, pastebėjau, kad monetų priėmėjas yra sugadintas. Šalia stovėjo benamis, kuris sugadino turniketą ir reikalavo, kad keleiviai jam asmeniškai

Skaitykite toliau..

Vaikai bronzos amžiaus šachtose

Archeologai papasakojo apie vaikų darbą bronzos amžiaus kasyklose. Klausimas apie tai, koks buvo vaikystė senovėje, mokslininkų vis dar yra pakankamai mažai ištirtas. Mokslinis leidinys surinko archeologų pasakojimus apie radinius, liudijančius apie vaikų darbą bronzos amžiuje ir netgi, tikėtina, paleolito laikotarpiu. Dar praėjusiame amžiuje, vykdant kasinėjimus Austrijos Halštato druskos kasyklose, buvo rasti vaikų batai ir kepurės, palikti ten maždaug prieš tris tūkstančius metų. Šie drabužiai privertė archeologus atkreipti dėmesį į vaikų darbo naudojimo senovės kasyklose reiškinį, ir iki šiol mokslininkams pavyko surinkti pakankamai įrodymų, kad bronzos amžiaus vaikai tikrai dirbo po žeme kartu su suaugusiaisiais, nors ir atliko specifines užduotis. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Galštate rasti palaikai rodo, kad jau šešerių

Skaitykite toliau..

Prieš 105 metus vyko Širvintų-Giedraičių kautynės (II)

(Tęsinys, pirmąją dalį skaitykite čia.) Tęsiame mėnesio temos, skirtos Širvintų-Giedraičių kautynėms, pasakojimą. Pirmąją dalį užbaigėme aukščiausiame įtampos taške, kai Lietuvos likimas pakibo ant plauko. Nepaisant atkaklios mažesnių lietuvių pajėgų kovos, 1920 m. lapkričio 17 d. lenkams pavyko stumtis į priekį. Taip jie dėjo dar vieną žingsnį arčiau Kauno, o tuo pačiu ir galutinės pergalės, kuri turėjo būti išpildyta Lietuvos prijungimu prie Lenkijos. Lietuviams reikėjo stebuklo, bet jie jo nelaukė – jie patys jį sukūrė. Lapkričio 18 d. vakarą ties Širvintomis buvo likę jau ne daugiau 400 lietuvių, kai lenkai tuo tarpu turėjo apie 1800 karių. Lietuviams neturint jokio rezervo, lenkai kas savaitę mainė priekinius dalinius. Lietuvių 7-ojo pėstininkų pulko karininkai tos

Skaitykite toliau..

Priešistorinių megalitų mįslės

Archeologai ir istorikai laužo galvas, spėliodami, kas gi buvo tos slaptingos moterys-mourės, pastačiusios įspūdingus megalitus Portugalijoje. Europoje esama legendų apie paslaptingas moteris, kurios statė akmeninius statinius – dolmenus ir kromlechus. Jų kūrėjos žmonėms suteikė derlingumą ir perteklių, išmokė žemdirbystės ir alaus darymo. Viskas, ko šios moterys prašė mainais, buvo šlakelis pieno.Kituose mituose jos buvo apibūdinamos kaip gyvatės, kurias saugojo jaučiai, jos galėjo prakeikti žmones ir sugėrė saulės energiją. Jos taip pat buvo vaizduojamos kaip gražios pusiau moterys-pusiau gyvatės arba pusiau moterys-pusiau jaučiai, jos saugojo dolmenus, mokėjo bendrauti su mirusiaisiais, audė saulės spindulius ir net buvo laikomos pasaulio kūrėjomis. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Archeologė Hena Lindstriom iš Helsinkio universiteto savo magistro darbe

Skaitykite toliau..

Muzikos unikumo pėdsakais

Visi žino, kad Volfgangas Amadejus Mocartas buvo gabus vaikas ir savo gyvenime nuveikė daug gero. Aprašyti visus jo poelgius neįmanoma, todėl verta paminėti įdomiausius. Jau vien tai, kad ketverių metų amžiaus būdamas jis parašė koncertą fortepijonui, rodė, kad jo tėvai buvo labai laimingi. Beje, kartą, kai vienas studentas priėjo prie jo ir paklausė, kaip parašyti simfoniją, Mocartas atsakė, kad jam geriau imtis ko nors lengvesnio. Studentas pasakė: „Bet jūs parašėte simfoniją būdamas vos devynerių metų!”, o Mocartas atsakė: „Aš niekieno neklausiau, kaip tai daroma”. Reikia pažymėti, kad nepaisant visų savo pasiekimų – akademiku jis tapo būdamas 14 metų – jis vis dėlto buvo vaikas. Kartą koncerto metu ant scenos išbėgo katė,

Skaitykite toliau..

Senovinės matricos slėpiniai

Praeitis… Kokia ji paslaptinga, kaip vilioja savo paslaptimis… Mokslininkai visame pasaulyje sprendžia mįsles, kurias mums paliko protėviai. Jie nori sužinoti, kaip gyveno žmonės prieš šimtmečius, kas jiems buvo svarbu, iš ko susidėjo jų gyvenimas, kokios kultūrinės tradicijos darė įtaką kasdienybei.Daug ką jau pavyko išsiaiškinti, tyrinėjant senas kronikas, folklorą ir archeologinius radinius. Tačiau nereikėtų save įtikinėti, kad mes viską žinome ir suprantame. Iš tiesų informacija yra fragmentiška ir dažnai nepatikima. O tai, kas mokykloje pateikiama kaip tiesa, pasikapsčius šiek tiek giliau, pasirodo, yra tik dar viena hipotezė, sukurta kažkieno, kuris turėjo geresnius įtikinimo įgūdžius nei jo kolegos.Kadangi laiko mašinos ar kokių nors jos analogų gamtoje nėra, tenka tenkintis tuo, ką turime.

Skaitykite toliau..

Neįmintos senųjų Parakaso gyventojų paslaptys

Tyrinėdamas senovės Parakaso kultūrą, egzistavusią Pietų Peru IV–III a. pr. m. e., archeologas Julio Telo atrado didelį nekropolį, kuriame buvo daugiau nei tris šimtus kapų, kurių amžius siekė ne mažiau kaip tris tūkstantmečius. Mokslininką nustebino tai, kad daugelis kaukolių buvo nenatūraliai ištemptos formos. Neseniai buvo atlikti nauji „Parakaso kaukolių“ tyrimai. DNR analizės rezultatai aiškiai rodo, kad tai nebuvo žmonės. O kas gi jie buvo?Nenatūraliai ištemptos kaukolės archeologams pasitaikydavo dažnai – jos buvo rastos Meksikoje, Egipte, Maltoje, Sirijoje, šiaurės Irake. Keistos anomalijos mįslė išaiškėjo, kai buvo rasta kūdikio mumija su prie galvos tvirtai pririštomis lentelėmis. Suprantama, kad vaikui augant, suspausta kaukolė deformuosis. Vėliau paaiškėjo, kad šis keistas paprotys iki šiol egzistuoja

Skaitykite toliau..

Romos įkūrimas: išgalvota legenda ir tikroji istorija

Romėnai patys pasakojo gražią legendą apie savo miesto įkūrimą. Albos-Longos mieste įvyko politinė intriga – karalius Numitoras buvo nuverstas savo brolio. O jo dukra, Reja Silvija, buvo paskirta vestalke, kad ji tikrai neturėtų įpėdinių. Tačiau naktimis pas gražią vestalkę ėmė lankytis pats dievas Marsas, nuo kurio ji pagimdė du sūnus – Romulą ir Remą. Vietoj to, kad juos paprasčiausiai nužudytų, piktas karalius Amulijus nuplukdė vaikus Tibro upe pintame krepšyje. Jie buvo išnešti į krantą ir išgyveno – juos išmaitino vilkė, o užaugino kėkštas ir pelėda. Tačiau vaikų charakteris dėl to tapo šiek tiek žvėriškas. Kai jie užaugo ir nusprendė įkurti miestą, jiedu smarkiai susiginčijo dėl to, kurioje konkrečiai vietoje jį

Skaitykite toliau..

Dievų pėdomis

Religija – tai ryškiausias tautos sielos įkūnijimas. Tautos dievai – tai jos pasaulėžiūros ir požiūrio į gyvenimą atspindys. Pavyzdžiui, germanų aukščiausiasis dievas Odinas buvo vaizduojamas kaip karys, o slavams aukščiausiasis dievas buvo Rodas – vaisingumo ir meilės simbolis. Tačiau mitinis personažas ne visada atspindi tos tautos, kurios vaizduotė jį sukūrė, charakterį. Pereidamas į kitą mitologinį pasaulį, jis prie savo ankstesnės reikšmės prideda dar vieną naują charakterį, priklausantį nuo tautos, kuri ją sukūrė, ir tautos, kuri priėmė svetimą dievybę. Kai gentis ėjo į karą su vėliavomis, ant kurių buvo pavaizduotas jų nematomas globėjas, išgąsdintas priešas priėmė į savo Olimpą grėsmingą dievybę, ir stengėsi ne tik ją nuraminti, bet ir pervilioti į

Skaitykite toliau..

Meilės deivės: mitologija ir tikrovė

Agresija ir meilė gyvūnams eina koja kojon. Nes prieš patenkindamas savo instinktą pratęsti giminę, daugumos rūšių patinas turi atlaikyti konkurenciją, kartais žiaurią, su kitais patinais. Karas dėl teritorijos – tai iš esmės siekis tapti stipresniu už kitus, laimėti konkurenciją ir gauti geriausią patelę ar daugiau patelių. Žmogus taip pat yra gyvūnas, todėl nenuostabu, kad žmogaus kultūroje išliko samprata, kad moteris yra ne tik malonumo teikėja, bet ir agresijos priežastis. Iš čia kyla daugybė senovės deivių, kurios yra atsakingos ir už meilę, ir už karą – Mesopotamijos Ištarė (Astarta), germanų Freja, keltų Morgana. Graikai ir romėnai atėmė iš šios figūros karingumą, pavaizduodami ją kaip Afroditę arba Venerą, tačiau jos vyru tapo tas

Skaitykite toliau..

Prieš 105 metus vyko Širvintų-Giedraičių kautynės (I)

Tai, kas vyko Lietuvoje šiomis dienomis prieš 105-erius metus, verta ne tik atskiro sukakties paminėjimo. Lemtingus Lietuvos likimui įvykius pasirinkome lapkričio mėnesio tema. Kalbame apie lapkričio 17–21 d. vykusias Širvintų-Giedraičių kautynes. Pasistengsime šių 4 dienų įkarštį sutalpinti į 2 pasakojimo dalis, stengdamiesi perteikti šios kovos ir jos aukų nuopelnus ir svarbą. Pirmąją pasakojimo dalį paskirsime priminti kautynių kontekstą ir atsistoti į tuo metu išgyventą lietuvių padėtį. Neramumai ir nesantaika tarp nepriklausomybes paskelbusių Lietuvos ir Lenkijos valstybių įsiplieskė išsiskyrus ateities vizijoms. Lenkijai matant Lietuvą kaip vis dar turėtos bendros unijinės valstybės dalį, o pastarajai siekiant žygiuoti visiškai nepriklausomu ir nevaržomu keliu, nesutarimų įtampa vis dažniau konsolidavosi į ginkluotus susirėmimus. 1920 m.

Skaitykite toliau..

Kalendorių virsmai amžių tėkmėje

Ne tik mokslininkams bei istorikams, bet ir dažnam praeities žinovui įdomu, kaip gi buvo skaičiuojami metai senovės Romoje?  Laiko skaičiavimas prasidėjo raštui atsiradus. Buvo nuolat stebimi gamtos reiškiniai, žvaigždės, ypač Mėnulis ir Saulė. Analizuojant Mėnulio judėjimą, pagal jo fazes pavyko nustatyti pirminį matmenį tolesniam laiko skaičiavimui – žemės parą. Šios buvo sudėtos į pilną ciklą, ir vidutiniškai susidarė trisdešimt parų. Po dvylikos ciklų pasikartodavo pirmasis. Taip atsirado metai. Mėnulio kalendoriai daugeliui tautų tarnavo ilgai, nors ir turėjo tam tikrų netikslumų. Kaip skaičiuoti metus, amžius, epochas? Kaip užfiksuoti šias dienas nuolatiniame ir stabiliame sąraše, su pradžia ir pabaiga? Tūkstančius metų žmonės įvairiose planetos vietose ieškojo atsakymo į šį klausimą. Tačiau jie taip ir nesutarė.

Skaitykite toliau..

Paslaptinga Henrio Hadsono prapultis

Seras Henris Hadsonas atvėrė pasauliui vakarinius vartus į Arktį – Hadsono sąsiaurį. Be to, jis buvo pirmasis, kuris išsamiai aprašė Amerikos šiaurės vakarų pakrantę: jo vardu pavadinta Hadsono upė – ta pati, kurios žiotyse įsikūręs Niujorkas, taip pat Hadsono įlanka Kanadoje. Henris Hadsonas tapo poliariniu tyrinėtoju dėl tarnybos pareigų: 1607-ais Maskvos prekybos kompanija – anglų įmonė, turėjusi išskirtinę teisę prekiauti su Rusija – jį pasamdė kapitonui ir pavedė jam surasti šiaurinį kelią į Aziją. Arktis tuo metu buvo menkai ištirta, ir daugelis Europoje tikėjo, kad, judant į šiaurę, galima trumpu keliu patekti į Indiją ir Kiniją. Pirmasis Henrio Hadsono bandymas buvo 1607-ais laivu „Hopewell“. Hadsonas pasuko tiesiai į šiaurę, tikėdamasis

Skaitykite toliau..

Justina Nenortaitė. Karo aviacijos majoras Jeronimas Garolis: nuo svajonės iki padangių aukštumų

1900 m. lapkričio 17 d. Petrešiūnų k. (Rokiškio apsk.) gimė būsimas karo lakūnas Jeronimas Garolis. Jo nerūpestingos jaunos dienos pralėkė besidomint aviacija. Puiki proga pabūti arti lėktuvų pasitaikydavo Kryme, atostogaujant pas tetą. Visai greta tetos namų buvo rusų aviacijos mokykla, angarai, aerodromas „Per visas atostogas aš tik ir būdavau prie aerodromo. Nuo ryto iki vakaro.“ Taip bėgo geriausios Jeronimo dienos. Ši pirmoji pažintis nulėmė tolesnį jo gyvenimo kelią. 1919 m. rugsėjo 13 d.  J. Garolis  įstojo į  Lietuvos Kariuomenę, tačiau tik po kelerių metų pateko į Karo aviaciją. Pirmiausia Jeronimas buvo perkeltas į 1-ojo artilerijos pulko 3-iąją bateriją. Nepriklausomybės kovose įvyko pirmoji tiesioginė pažintis su lėktuvu: „pirmą kartą rankomis pačiupinėjau 

Skaitykite toliau..

Gamtos pamilta sala

Sokotros sala – izoliuota sala, kurioje gamta išliko tokia, kokia buvo priešistoriniais laikais. Ši vieta – visų pasaulio turistų svajonė. Ji įdomi tuo, kad čia patekti yra nepaprastai sunku, be to, čia yra tokia flora ir fauna, kokios niekur kitur nerastumėte. „Laimės sala“ – būtent taip iš vietos kalbos verčiamas salos pavadinimas. Tie, kurie čia buvo bent kartą, tvirtina, kad ši vieta yra nereali ir fantastiška. Apskritai sala yra to paties pavadinimo salyno, esančio Indijos vandenyne netoli Somalio pakrantės, dalis. Legenda pasakoja, kad kažkada čia gyveno didingas žvėris, panašus į drakoną. Plėšrūnas puldinėjo dramblius. Kartą didžiausias ir vyriausias jų sėdo ant pabaisos ir ją sutraiškė. Gyvūno kraujas įsismelkė į salos dirvą, todėl

Skaitykite toliau..

Ašigalių civilizacijos

Mūsų planeta patyrė keletą stipriausių kataklizmų – potvynių ir žemės drebėjimų, kurie, kaip manoma, sunaikino Lemūriją ir Atlantidą. Žemė keitė ir polių padėtį. Ten, kur senovėje augo tropiniai augalai, dabar yra kilometrai ledo. Kalbėsime apie senovės Arkties ir Antarkties civilizacijas. Daugelis tautų, ypač indoarijai, prisimena pasakojimus apie savo protėvių žemę, buvusią kažkur toli šiaurėje, šiuolaikinės Arkties regione. Senovės Graikijoje šios žemės buvo vadinamos Hiperborėja, o tai reiškia „toliausiai į šiaurę“. Germanų tautos jas žinojo Tule vardu. Ten buvo didelės salos, išsidėsčiusios ratu aplink Šiaurės ašigalį. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Senovėje Šiaurės ašigalyje, žinoma, nebuvo karščio, bet klimatas buvo vidutinis. Kai čia tapo nepakeliamai šalta, Arktidos gyventojai išvyko į pietus: pirmiausia

Skaitykite toliau..

Kuklumu papuoštas genijus

1943 m. sausio mėnesį kambarinė atidarė „New Yorker“ viešbučio 3327-o kambario duris ir rado Nikolą Teslą mirusį lovoje – vienišą, be pinigų, apsuptą savo senų popierių ir brėžinių. Jis mirė vienišas, bet ne visiškam skurde: garsiajam išradėjui buvo mokama nedidelė kompanijos „Westinghouse“ pašalpa – dėkojant už jo išradimus. Kadaise Teslos genijus tiesiogine prasme nušvito Čikagoje – 1893 m. Pasaulinėje parodoje, kurioje pirmą kartą istorijoje visas miestas švietė nuo kintamosios srovės. Tai buvo jo ir Vestinghauso triumfas: pasaulis pamatė, kad nauja energija gali nugalėti tamsą. Tomas Edisonas uždirbo iš elektros, Vestinghausas lipdė imperiją, o Tesla, nemąstydamas apie turtus, tiesiog kūrė. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Jis iš tikrųjų nutraukė pelningą sutartį, kad

Skaitykite toliau..

Baugščios, bet žavios Prahos legendos

Praha yra vienas gražiausių ir labiausiai lankomų Europos miestų. Išlikusi pirminėje formoje daugybė viduramžių pastatų smailiais stogais ir auksiniais kupolais saugo daugybę paslapčių, legendų ir pranašysčių. Dauguma jų atsispindi XII a. parašytose „Čekijos kronikose“, o kai kurios perduodamos iš lūpų į lūpas. Legenda apie Kroką, Libušę, Pržemyslą ir Prahą Žinoma, svarbiausia Prahos legenda yra apie tai, kaip atsirado šis miestas. Pirmosios čia įkurtos gyvenvietės datuojamos V amžiumi. Žmonės apgyvendino šias žemes ir statė miestus. Šių teritorijų valdovas buvo Čekas. Nuo čia prasideda čekų tautos istorija. (Visa apybraiža – prenumeratoriams.) Legenda apie Kroką VIII amžiuje Čekijos žemėmis ėmė valdyti kunigaikštis Krokas. Legenda pasakoja, kad jaunystėje jis buvo bandos prižiūrėtojas ir gyveno

Skaitykite toliau..

Kentaurų monai

Priimta manyti, kad kentauras buvo mitologinis padaras, išgalvotas senovės graikų. Jis buvo žmogaus ir arklio hibridas. Turėjo arklio kūną, o vietoj kaklo ir galvos su karčiais virš jo iškilęs žmogaus liemuo. Šis padaras gyveno kalnuotoje ir miškingoje vietovėje. Jis pasižymėjo nevaldomu ir audringu charakteriu. Dalis šių būtybių buvo priešiškos žmonėms, o kita dalis, atvirkščiai, visais atžvilgiais padėdavo žmogui. Iš kur atsirado legendos apie tokias originalias mitologines būtybes? Senovėje Viduržemio jūros regiono gyventojai nemokėjo jodinėti. Jie judėjo kinkiniais. Kinkiniai buvo pagrindinė senovės armijų smogiamoji jėga. Reikia pasakyti, kad taktikos požiūriu kinkinys yra daug efektyvesnis už raitelį. Tačiau tai pernelyg brangus malonumas. Todėl šimtmečių eigoje raitelių daliniai išstūmė kinkinius, traukiamus poros ar

Skaitykite toliau..

Nepaaiškinamas Al-Naslaa akmens trūkis, o gal – pjūvis?..

Tajamos oazė Saudo Arabijoje garsėja savo uolų formomis ir piešiniais, taip pat istoriniu paveldu. Praeityje ji buvo pagrindinio prekybos kelio dalis, taip pat vieta, kurioje gyveno Babilono valdovas Nabonidas.Oazės minimos keliuose bibliniuose ir asirų eilėraščiuose, taip pat minima didelė uolų piešinių įvairovė, kai kurie jų yra keturių tūkstančių metų senumo. Vienas įspūdingiausių uolėtų darinių Tajamoje – Al-Naslaa akmuo – smėlio uola, padalyta į dvi dalis, kurių kiekviena stovi ant pjedestalo. Tarpas tarp dviejų dalių yra toks plonas, kad atrodo, jog buvo padarytas lazeriu. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Didžioji dalis Arabijos pusiasalio susideda iš kalkakmenio, smiltainio ir skalūnų, kurie susikaupė per milijonus metų. Mokslininkai mano, kad jie susiformavo sekliuose pakrančių vandenyse.

Skaitykite toliau..

Sapnų kilmės paslaptis

Mokslininkai ne kartą kėlė klausimą, kodėl mes sapnuojame. Tačiau iki šiol žinoma tik tai, kad sapnai sutampa su greitojo miego faze. Toliau – tik spėjimai. Fiziologas Ivaras Sečekoras manė, kad „sapnas yra neįtikėtinas praeities įspūdžių derinys“. Kadangi, jo nuomone, miegas yra pagrįstas refleksais, bet koks atsitiktinis dirginimas gali sukelti vaizdų grandinę. Pavyzdžiui, jei žmogus miego metu sušalo, jam gali prisisapnuoti snieguota lyguma, kurioje jis bando užkurti laužą. Jei jis išalkęs, gali susapnuoti virtuvę, kurioje kažkas ruošiasi maistą. Psichoanalitikas Zigmundas Froidas buvo kitos nuomonės. Jis manė, kad sapnuose mūsų pasąmonė perduoda užkoduotą informaciją apie slopintus ir draudžiamus seksualinius troškimus. Pavyzdžiui, jaučiant potraukį giminaičiui, žmogus, žinoma, negali realizuoti savo troškimo realybėje, bet sapne

Skaitykite toliau..

Nuskandintų Korteso laivų beieškant

Ispanų konkistadoras Hernanas Kortesas, išplaukęs iš Kubos ieškoti naujų žemių ir lobio, tolesnių nuotykių metu buvo priverstas kovoti su savo žmonių nepasitenkinimu, kurie nebuvo ypač linkę užkariauti Meksiką. Siekdamas užkirsti kelią bailiams grįžti atgal, 1519 m. liepos 26 d. Kortesas Verakruzo uoste nuskandino dešimtį iš turėtų vienuolikos laivų. Nors pirmosios Korteso ekspedicijos aplinkybės mums yra gana neaiškios, faktas apie laivų nuskandinimą yra akivaizdžiai patikimas. Vis dėlto jų paskutinio poilsio vieta yra žinoma tik apytikriai: kažkur prie kranto, maždaug septyniasdešimtį kilometrų į šiaurę nuo šiuolaikinio Verakruzo. Tuo metu miestas buvo įsikūręs ten. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Po pirmojo Korteso žygio dugne atsidūrė šešiolika iš aštuoniolikos ekspedicijos laivų, priklausiusių konkistadorui Panfilui Narvaesui,

Skaitykite toliau..

Sielos užkaboriuose tūnantys šešėliai

Visi žmonės yra netobuli ir kartais linkę į nuodėmes. Žinoma, reikia stengtis tobulėti ir lavintis, bet norint žinoti, kaip pašalinti savo trūkumus, pirmiausia reikia susipažinti su pagrindinių žmogaus ydų sąrašu, kuris pateikiamas šiame straipsnyje.Kas gi yra yda? Yda yra moralinis ir dvasinis trūkumas, priešingybė gėriui. Tai viskas, kas prieštarauja gerumui ir tiesai. Ydomis laikomi bet kokie moraliniai iškrypimai, iškraipymai, polinkis į blogį, blogą gyvenimą.Yra visada yra normos pažeidimas. Liūdna tai pripažinti, bet gamtoje nėra idealių žmonių, visi turi kokių nors trūkumų.Nors pavadinimas „mirtinos nuodėmės“ kelia savotišką baimę, iš tiesų jos yra ne daugiau kaip informacija, kurią žmogus turi suvokti, priimti ir pradėti apdoroti. Jei nebandote pabėgti nuo tiesos ir pripažįstate, kad

Skaitykite toliau..

Raganų ratai ir raganų miestas

Raganų ratai (fėjų ratai, raganų žiedai, elfų žiedai) – tai nuo kelių dešimčių centimetrų iki kelių metrų skersmens ratai, susiformavę iš grybų. Raganų ratus sudaro įvairių rūšių grybai: pieniniai, kalbos, pievagrybiai, musmirės, kempinės ir kt. Magiška vieta, raganų šokių aikštelė, vieta, kur paslėptas lobis… Šiais sąvokomis praėjusių amžių žmonės bandė paaiškinti grybų išsidėstymą vadinamajame „raganų žiede“. Grybų ratai dažnai pasitaiko parkų, sodų ir ganyklų vejose. Visose tautose grybų ratai keldavo smalsumą. Prancūzijoje jie buvo vadinami „stebuklingais ratais“, senovės Lietuvoje – „raganų ratais“. Manoma, kad miške, mėnulio šviesoje, stebuklingos fėjos, raganos ar maži miško nykštukai – troliai – šoko ratelius ir mindžiodavo žemę, o iki ryto šių ratų pakraščiuose išaugdavo grybai.

Skaitykite toliau..

Fantastiškas Hitlerio favorito iškilimas ir mįslinga baigtis

Jis buvo laikomas žymiausiu savo laikų pranašu ir aiškiaregiu, nors jo gebėjimai buvo abejotini daugeliui. Tačiau, parėmęs Hitlerio atėjimą į valdžią ir atlikęs keletą išsipildžiusių pranašysčių, jis tapo „Trečiojo reicho aiškiaregiu“ ir asmeniniu fiurerio pranašu, karjeros viršūnėje Berlyne atidarė asmeninius „Okultizmo rūmus“. Vėliau jo kūnas su šautinėmis žaizdomis galvoje, sudraskytas laukinių žvėrių, buvo rastas atokioje miško vietovėje netoli Berlyno. Jo slaptiningas gyvenimas ir ne mažiau paslaptinga mirtis tik padidino mįslingumą ir spėliojimus apie tai, kas iš tiesų buvo Erikas Hanusenas, ir koks buvo jo vaidmuo nacių Vokietijoje. Jis gimė 1889 m. Vienos nusikaltėlių kvartalo Otakringe kalėjimo kameroje, kur jo motina, keliaujanti dainininkė žydų kilmės, buvo trumpam įkurdinta. Gimimo metu jam

Skaitykite toliau..

Prancūziją nustekenusi „Saulė”

Liudvikas XIV de Burbonas, kurį gimimo metu pavadino „Liudviku Dievo duotuoju”, amžinai liks istorijoje kaip labiausiai į prabangą linkęs Europos monarchas. Jo amžininkai ne be pagrindo manė, kad jis iškėlė turtingumo ir prabangos sąvokas į visiškai naują lygį, anksčiau nežinomą žmonijai.„Karalius Saulė” visą gyvenimą buvo įsitikinęs, kad jo pagrindinė užduotis yra demonstruoti Prancūzijos galią ir turtus, ir jis puikiai su tuo susidorojo, neatsižvelgdamas į tikrąją padėtį šalyje.Karalius Liudvikas XIV ilgiausiai iš visų Europos istorijoje sėdėjo soste – likimas jam skyrė septyniasdešimt dvejus valdymo metus. Nebūtų perdėta pasakyti, kad tai buvo ilgiausia šventė, kurios atmintis išliko istorijoje. Karalius sugebėdavo surengti pokylį ar teatro spektaklį net šalia mūšio lauko, o jo palyda

Skaitykite toliau..

Romos imperijos aidai

Romos erelis išskleidė sparnus virš didžiulių teritorijų – nuo rūko apgaubtos Britanijos iki karštų Afrikos dykumų. Jis egzistavo tūkstančius metų prieš Europos Sąjungą, ir ne tik žemėlapyje, bet ir realybėje – viskas buvo pavaldu Romai. Vieninga finansų sistema, su sunkumais įdiegta ES, turi puikiai veikiantį senovės Romos prototipą. Tarptautiniam bendravimui buvo naudojama lotynų kalba, kuri tapo beveik visų Europos kalbų pagrindu. Iki šiol ta mirusi civilizacijos kalba naudojama mokslinėse fugose, siekiant sukurti vieningą prasminį lauką. Vietos savivalda ir dokumentų tvarkymas, taip pat teisinės ir prekybinės dokumentacijos tvarkymas buvo standartizuoti, o tai reiškia, kad buvo efektyviausi. Visa šiuolaikinė civilinė teisė yra pagrįsta būtent romėnų teise. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Romėnų armija,

Skaitykite toliau..

Krašto apsaugos ministrui Baliui Sližiui sukaktų 140 metų

Kviesdami į parodą „Prakaitu grįstas kelias: Lietuvos karo inžinerijos istorija“, šiandien pasakojame apie žmogų, svariai prisidėjusį prie Lietuvos Kariuomenės inžinerijos pirmųjų žingsnių. Be abejo, jis nuveikė žymiai daugiau ir net pasiekė Krašto apsaugos ministro portfelį. Bet apie viską nuo pradžių. O pradžia mus nukelia į šią dieną lygiai prieš 140 metų (1885 m.), kada gimė kariuomenės ir visuomenės veikėjas, inžinierius Balys Sližys. Gabus jaunuolis derino inžinerijos mokslus su slapta, bet karšta, kova už lietuvybę. 1904–1906 m., studijuodamas Rygos politechnikumo Inžinerijos skyriuje, aktyviai dalyvavo lietuvių studentų draugijoje „Viltis“. Dar ryškesnė ir sodresnė viltis pasiekti garsesnių laimėjimų sušvito 1905 m. Didžiajame Vilniaus Seime, kuriame dalyvavo ir Sližys. Šios vilties uždegtas, Seimo narys

Skaitykite toliau..

Pirmoji Amerikos civilizacija ir jos paslaptinga žūtis

Praėjusio amžiaus ketvirtojo dešimtmečio pradžioje netoli Klovio miestelio Naujosios Meksikos valstijoje amerikiečių archeologas Edvardas Hovardas atrado senovės akmens amžiaus civilizacijos reliktus. Iš pradžių mokslo bendruomenė į šiuos radinius reagavo gana šaltai, tačiau 1936 ir 1937 m. ekspedicijos parodė, kad tai nebuvo klaida ar klastotė. Be to, vietiniai gyventojai liudijo apie panašius radinius, kurie buvo atrasti dar 1920 m. Tolesni tyrimai aptiko panašius radinius visoje JAV teritorijoje, taip pat šiaurės Meksikoje ir pietų Kanadoje. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Radioaktyviosios anglies analizė parodė, kad seniausi iš rastų akmens įrankių (daugiausia tai buvo iečių antgaliai) yra maždaug iš XII a. pr. m. e. O civilizacijos klestėjimo laikotarpis, matyt, buvo 11 500–10 600 m.

Skaitykite toliau..

Stulbinantys Rozenchano eksperimento rezultatai

Amerikiečių psichologo Deivido Rosenchano eksperimentas susidėjo iš dviejų dalių: 1 – į psichiatrijos kliniką turėjo patekti apsimetėliai, kurie turėjo įtikinti gydytojus, kad jie serga; 2 – šis etapas buvo vykdomas be pacientų su išgalvotomis ligomis. Rosenchanas norėjo suprasti, ar medikai gali atskirti tikrus psichikos ligonius nuo simuliantų.Pirmajame etape pats Rosenchanas ir dar vienuolika psichiškai sveikų žmonių kreipėsi į dvylika Amerikos klinikų, sakydami, kad jie patiria klausos haliucinacijas. Jie teigė, kad jų galvoje yra tylus balsas, kuris jiems sako įvairius žodžius. Visi šie žmonės buvo paguldyti į ligoninę ir jiems buvo nustatytos diagnozės. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Vienuolika žmonių „susirgo“ šizofrenija, o vienas – maniakine-depresine psichoze. Po patekimo į klinikas „ligoniai“ pradėjo gluminti

Skaitykite toliau..

Vunderkindas iš Liubeko

Vunderkindai kartas po karto atsiranda šiame pasaulyje. Iš kur jie atsiranda? Kas jie tokie? Mokslininkai negali atsakyti į šiuos klausimus.Papasakosime jums apie, ko gero, genialiausią vaiką istorijoje – vunderkindą iš Vokietijos miesto Liubeko. Beje, „vunderkind“ – vokiškas žodis. Todėl viskas idealiai sutampa… Kalbėsime apie berniuką, kurio vardas buvo Kristianas Frydrichas Heikenas. Jis gimė 1721 m. ir paliko šį pasaulį 1725 m. Tai reiškia, kad berniukas gyveno tik ketverius metus. Beje, tai būdinga genialiems – „stebuklingiems” – vaikams.Yra net tokia teorija, kad genialūs žmonės ilgai neužsibūna šiame pasaulyje. Jiems čia tiesiog nėra ką veikti. Jie greitai suvokia tai, ką turi sužinoti, ir taip pat greitai išeina – tęsia savo kelią kitur. Šiuolaikiniai

Skaitykite toliau..

Venecijos rūmų prakeiksmas

Venecija – vienas nuostabiausių miestų Žemėje: jis yra ir gražus, ir baugus tuo pačiu metu. Maro epidemijos, niūrūs karnavalai, politinės intrigos – visa tai buvo, bet šiandien prisiminsime visai kitą, ne mažiau šiurpinančią istoriją iš miesto gyvenimo.Palazzo Dario, arba Ka’ Dario – tai liūdnai pagarsėję rūmai, kurių nuosavybė, kaip daugelis tiki, atnešė nemažai kančių įvairiems žmonėms visiškai skirtingais istorijos laikotarpiais. Pastatyti 1487 m. nei tai gotikos, nei tai renesanso stiliumi, jie yra puikus viduramžių architektūros paminklas. Pirmasis šio turto savininkas buvo Džiovanis Dario – labai talentingas diplomatas ir Venecijos Senato sekretorius.Po jo mirties rūmai atiteko Džiovanio dukrai Marietei. Po kelerių metų jos vyras buvo nužudytas, o nelaiminga našlė nusižudė savo

Skaitykite toliau..

Karaliaučiaus katedros virsmai

Tikslios Karaliaučiaus (Kionigsbergo) katedros, pastatytos baltikiniu gotikos stiliumi, statybos pradžios datos nežinoma. Jos „gimtadieniu“ laikoma pirmoji paminėta dokumentuose data – 1333-ų rugsėjo 13-a. Oficialia statybos pabaigos data nurodyta 1380 metai, nors darbai katedroje tęsėsi ir vėliau. Karaliaučiaus katedra nepalieka įspūdžio itin sėkmingomis proporcijomis ar vieningu meniniu dizainu. Jos svarba pasireiškia ordino bažnyčios statusu, nors ir buvo nuolat perstatoma ir formuojama iki baroko laikų pagal laikmečio reikalavimus.Katedros planas atitinka ordino bažnyčių schemą trijų navų parapijinės bažnyčios tiesia pabaiga, bet be kriptos (požeminės koplyčios). Ant ko stovi Karaliaučiaus katedra? Kadangi statybai buvo pasirinkta vieta ant Pregolės upės salos, teko sutvirtinti gruntą. Ji stovi ant žemės pylimo, trijų-keturių metrų storio durpių sluoksnio, o po juo –

Skaitykite toliau..

Baltaodžiai indėnai

Baltaodžiai indėnai yra realybė, ir tai nėra nieko keisto, jei žinote tikrąją mūsų žemės civilizacijos istoriją. Maždaug prieš dvidešimt penkis tūkstančius metų į Ameriką pradėjo keltis antai, kuriuos mes vadiname atlantais… Kai praėjusio amžiaus vokiečių keliautojas Heinrichas Bartas pirmą kartą atrado Sacharos dykumoje drėgmę mėgstančių gyvūnų piešinius ir papasakojo apie tai Europoje, jį išjuokė. Kai kitas vokiečių tyrinėtojas Karlas Mauchas pasidalijo su kolegomis savo įspūdžiais apie milžiniškus statinius Zimbabvėje, jį apsupo šalto tylėjimo ir nepasitikėjimo siena. Anglas Persis Fosetas, keliaujantis po Braziliją mūsų amžiaus pradžioje, būtų patyręs tą patį nelengvą likimą, jei nebūtų… amžinai dingęs džiunglėse, palikęs tik kelionės užrašų knygą. Jaunieji drąsaus keliautojo amžininkai ją pavadino „Neužbaigta kelionė“… (Visą apybraižą

Skaitykite toliau..

Epas, senesnis nei biblija

Šimtmečius Europos studentai skaitė antikinius mitus apie Heraklį ir Odisėją, stebėdamiesi senovės didvyrių žygdarbiais. Krikščionys žinojo Senojo Testamento stipruolio Samsono, kuris plikomis rankomis draskė liūtus į gabalus, istoriją. Menininkai nutapė šimtus paveikslų apie šiuos herojus, skulptoriai išdrožė dešimtis statulų, bet niekas nežinojo, kad ir bibliniai, ir antikiniai herojai kilę iš vieno personažo…1849 m. britų archeologas Ostinas Henris Lejardas vykdė kasinėjimus Artimuosiuose Rytuose. Jis norėjo rasti įrodymų apie Senajame Testamente aprašytus įvykius. Tuo metu buvo manoma, kad Biblija yra seniausias tekstas pasaulyje. Tačiau Lejardo kasinėjimai paneigė šią versiją. Jo rastos akmeninės lentelės iš karaliaus Ašurbanipalo bibliotekos Ninevėje pasirodė esąs daug senesnės už seniausius biblinius tekstus. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Plokštės buvo

Skaitykite toliau..

195-i metai Lietuvos ir Belgijos karinės bendrystės

1830-1831-ieji Europoje buvo revoliucijų metai. Išsivadavimo sąjūdžiai užsiplieskė Italijos ir Vokietijos žemėse, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Rusijos imperijos aneksuotose buvusioje Abiejų Tautų Respublikoje, Nyderlanduose. 1830 m. rugpjūčio 25 m. Briuselis sukilo ir per porą mėnesių iš Nyderlandų pietrytinės provincijos išstūmė sukilimo malšinti atvykusią olandų kariuomenę. Taip susikūrė laisva Belgija Karalystės. Prieš 195 metus, 1830 m. lapkričio 11 d., pirmajam posėdžiui Briuselyje susirinko naujai išrinktas Belgijos Karalystės Nacionalinis Kongresas, kūręs valstybės konstituciją, toliau vedęs valstybę link nepriklausomybės ir konstitucinės monarchijos. Nacionalinis Kongresas oficialiai paskelbė, kad Nepriklausomybės kova prieš Nyderlandus laimėta.Belgijos sėkmė įkvėpė ir lenkus, sukilusius prieš Rusiją 1830 m. lapkričio pabaigoje. Apie 1830-1831 m. sukilimą papasakosime ateityje, o šiandien – apie Belgiją. Juk

Skaitykite toliau..

REKOMENDUOJAM PRENUMERATORIAM:

Turino drobulės slėpiniai

Restauratorių sukurtas stebuklas – didinga Marienburgo (Malborko) pilis (II)

Ramybės, gamtos ir sakralumo darna, prisikėlusi iš nebūties (II)

Restauratorių sukurtas stebuklas – didinga Marienburgo (Malborko) pilis (I)

Ramybės, gamtos ir sakralumo darna, prisikėlusi iš praeities (I)

Šeštojo dešimtmečio baldai: stilingi, šiuolaikiški, tvirti, sunkūs ir brangūs

Cezaris: ne tik politikas ir karvedys, bet ir oratorius bei rašytojas

Rasputinas – fatališkas istorijos personažas

Vaizduotę pranokstanti architektūros didybė

Gdansko rotušės puošmenys

Pirmojo popiežiaus bazilikos didybė

Vatikano muziejaus lobiai ir slėpiniai (II)

Vatikano muziejaus lobiai ir slėpiniai (I)

Sakraliosios Gietšvaldo įdomybės

Stulbinantis senovės meistrų sugebėjimų liudytojas Gdansko rotušėje

Užburianti Gieštvaldo didžiūnės puošyba

„Panem et circences!” („Duonos ir žaidimų!”)

Gintaro stebuklų lobynas Gdansko malūne (II)

Allenšteino aidai Olštyno dabartyje

Prūsiškai lenkiškas Elblongo žavumas

Žavios Milano akimirkos (II)

Panoramų rojus Elblongo bažnyčios bokšte

Milijono verta akimirka, kurią neįamžinau, ir to nesigailiu

Gintaro stebuklų lobynas Gdansko malūne (I)

Svečiuose pas Didįjį kryžiuočių ordino magistrą

Dangų remiančios Elblongo didžiūnės slėpiniai ir grožybės

Sakralumo aidai Olivos altorių šešėlyje

Dangų remianti gotikos gigantė Gdansko širdyje

Svečiuose pas Veličkos druskų kasėjus (II)

Sakralusis Liškiavos perliukas

Svečiuose pas Veličkos druskų kasėjus (I)

Gimęs viduramžiais, bet mano vienmetis – Marienburgo dičkis

Veličkos požemių magija (II)

Šventos Kotrynos didybė ir vargai Gdanske

Iš griuvėsių prikeltas sakralusis feniksas – Malborko pilies bažnyčia

Veličkos požemių magija (I)

Gotikos galiūnės didybė Olštyne

Pasaulio stebuklo „giminaitis” Sopote

Naikintuvų flotilė Milano palubėje

Karališkosios Vavelio didybės aidai (III)

Viduramžius menantys Sforcos pilies rūmai

Karališkosios Vavelio didybės aidai (II)

Sforcos rūmų arsenalas

Karališkosios Vavelio didybės aidai (I)

Brerų rūmų perliukas – Astronomijos muziejus

Kraičio skrynių slėpiniai Arklio muziejuje

Mdinos katedros muziejaus grožybės

Sakralusis Romos perliukas – šv. Petro bazilika

Žavi Jūrmalos pažiba – Kemeriai (II)

Krokuvos praeitis ir senamiesčio grožybės

Krokuvos senamiesčio pažiba – švč. Mergelės Marijos bazilika

Vavelio lobyno grožybės

Balsio apylinkių įdomybės

Vavelio kunstkameros lobiai Krokuvoje

Žavingas Jūrmalos perliukas – Kemeriai

Pasivaikščiojimas spalvingoj Vilniaus praeity XX a. pradžioje

Kerinti gražuolė Tatrų papėdėje – Zakopanė

Svečiuose pas Jo Šventenybę: Jono Pauliaus II vardo muziejus Vavelyje

6000 metų menantis miestas-tvirtovė Mdina (I)

Tūkstantis druskinių be druskos Druskininkuose

Vienuolių giesmės po viduramžių Krokuvos skliautais

Svečiuose pas kardinolą Karolį Voitylą

Sukriošėlis, sovietų imperiją griovęs neveiklumu

Japonijos sodų magija Žemaitijos glėbyje

Atogrąžų tankumynai Kopenhagos sodo oranžerijoje

Naujam gyvenimui prikelta Siesikų galiūnė

Angelo pilies Amžinajame mieste slėpiniai

Svečiuose pas Vavelio smaką Krokuvos urvuose

Piotro Mašerovo žūtis: aplaidumo pasekmė ar klastinga žmogžudystė?

Sovietinės imperijos kurpėjų lemtys

Šlovingų pergalių aidai Vavelio skliautuose

Imperatoriškosios Karakalos pirtys

Kelionė užsienin pro geležinę uždangą

Senesnė už Stounhendžą ir Egipto piramides Džgantija

Tūkstantmečio Tynieco vienuolyno žavesys II

Automobilis sovietmečiu – prabanga ir rūpestis

Margas „gazovikų” namo kontingentas amžiaus pabaigoje

Sakralioji Krokuvos viduramžių puošmena

Sovietinių prekeivių turtai iš puvėsių ir apgavysčių

Vieta, kur sovietmečiu galėjai nusipirkti dešrą!

Nuotykiai traukiniuose prieš trisdešimtį metų

Kraugerė hidra, be gailesčio rijusi ir save

Iškalbingos praeities globėja Krokuvos širdyje

Kūčios be Kalėdų, bet su Naujaisiais

Angelo pilis, saugojusi imperatorius ir popiežius

Tūkstantmečio Tynieco vienuolyno žavesys

Viduramžių aidas karalių mieste

Sakralusis Maltos perliukas – Ta’ Pinu bazilika

Kaip samovaras ir palydovas pralaimėjo varžybas skalbyklei bei šaldytuvui
Žiloje senovėje
Redakcija AIDAI.LT

Spartos likimas

Kai sakome „spartiečiai“, galvoje iš karto iškyla geležinės falangos, raudonų apsiaustų ir lakoniškų frazių, pavyzdžiui, „su jais arba prieš juos“,

Skaitykite toliau..
2026-02-08 Komentarų: 0
Likimų vingiai
Redakcija AIDAI.LT

Niutono keistenybės

Visą savo ilgą gyvenimą Niutonas skubėjo sužinoti, kaip veikia pasaulis. Įsitraukęs į tiksliuosius mokslus, fenomenalus mokslininkas buvo įsitikinęs, kad sugebės

Skaitykite toliau..
2026-02-04 Komentarų: 0
Būties margumynai
Redakcija AIDAI.LT

Mitai apie senovę

Žmonijos istorija buvo užrašyta žmonių, kurie, nors ir buvo pakankamai raštingi ir išmintingi savo laikmečiui, tačiau vis dėlto buvo žmonės.

Skaitykite toliau..
2026-02-04 Komentarų: 0
Žiloje senovėje
Redakcija AIDAI.LT

Adomo ir Ievos vaikai

Adomo ir Ievos istorija – tai ne tik Pradžios Knygos pradžia, bet ir pagrindinis pasakojimas apie žmonijos kilmę abraominėse religijose.

Skaitykite toliau..
2026-02-03 Komentarų: 0
Žiloje senovėje
Redakcija AIDAI.LT

Antspaudo VA243 mįslė

Akadų cilindrinis antspaudas VA243 tapo plačiai žinomas dėl knygoje „Dvyliktoji planeta“ jo panaudojimo pagrindiniu argumentu, patvirtinančiu, kad šumerai žinojo dvylika

Skaitykite toliau..
2026-02-03 Komentarų: 0
Scroll to Top

SUSISIEKITE