Kas TURĖTŲ BŪTI taikos Ukrainoje plane
Apturėjau tokį įvykį: kaimynystėje gyvenantis recidyvistas mane apiplėšė ir sumušė. Maža to – dar ir namų langus išdaužė šaltukui spaudžiant. Maniau, gelbės priešais esančio namo vaizdo stebėjimo kameros, viską aiškiai užfiksavusios. Pasirodo, kad nieko doro nebus: pats esu kaltas, kad ne vietoje ir ne laiku vaikščiojau, o ir langai manojo namo pernelyg dideli. Jei pastarieji būtų buvę mažesni, tai užpuolikas galbūt ir nebūtų į juos pataikęs, tuomet nešalčiau žiemai artėjant. Ir žalą man kompensuoti niekšingas vandalas neprivalo, nes jei būčiau labiau raumeningas, tai atsilaikyčiau prieš jį. Savaime suprantama, kad šaržuoju, tikrovę ir teisę bandydamas įvilkti į siurrealistinį pasakojimą. Turėtų tą recidyvistą cypėn įkišti, nuteisti ir įpareigoti atlyginti man žalą, dirbant
Rimantas Rugertas. Dykvietės perspektyva
Visi kasdieną laukiame žinių apie karo pabaigos požymius, ir kaip nematyti jų, taip nematyti. Kažin ką rezga Trumpo administracija, Ukraina ginasi visomis išgalėmis, o Putinas nemažina agresijos tempų. Visgi, reta ekonomika išgalėtų atlaikyti ketverius karo metus, ir besaikio išlaidavimo agresijai pasekmes Rusija jaus dar ilgus metus. Pasižiūrėkim, kas laukia agresyvios, aršios ir nustekentos kaimynės – deja, turim tokią – gyventojų. Yra sakančių, kad Rusija eksportuoja daugybę žemės turtų, tad netruks atsigauti nuo karo įtakos ekonomikai. Tikrumoje rusų laukia konkretus dumblas. Pirmiausia – dėl pasauliniu mastu didėjančios gavybos ima mažėti naftos kaina. “Pasaulio benzino kolonėle” vadinamos Rusijos ekonomistus tai vargu ar guodžia, nes imperijos biudžeto pajamos yra itin tampriai susietos su
Leonas Petrotas. Imperijos dumblai
Dar prieš suyrant sovietinei imperijai, lietuviškieji turizmo organizatoriai rengdavo keliones ne tik į maskolijos sostinę bei eilinį kartą pervadintą Peterburgą, bet ir į “auksinio žiedo” miestus. Senieji rusų miestai domino lietuvaičius medine architektūra, didžiuliais vienuolynų kompleksais, drožtiniais suvenyrais. Rusijai vis giliau grimztant į nacionalizmo ir šovinimo liūną, susidomėjimas rusiškąja turizmo kryptimi akivaizdžiai menko. Galingą smūgį rusijos turizmo verslui sudavė Krymo užgrobimas ir vadinamųjų “liaudies respublikų” sukurpimas Ukrainos miestuose. Turistų iš Vakarų pasaulio srautas jei ne liovėsi, tai sumenko itin smarkiai. Jį šiek tiek kompensavo atkakėliai iš Kinijos ir kitų Azijos šalių, tačiau rusų turizmo agentūros jau tuomet ėmėsi kaukti apie išlikimo perspektyvą. Rusijai užpuolus Ukrainą 2022-ais, tik labai retas vakarietis
Paulius Juzys. Putino rezervai
Rusija šiandieną tėra varganas sovietų sąjungos šešėlis, neišgalintis pasigaminti elementarių buitinių prietaisų: šaldytuvų, skalbyklių, mikrobangių ir pan. Kadaise sovietinė imperija ne itin sėkmingai plagijavo vakarietišką techniką, o putininė Rusija nesugeba ir to. Karo nustekenta ekonomika traška ir braška, versdama režimo tarnus didinti mokesčius, o biudžete veriasi vis didesnė skylė. Visgi, kodėl Putinas ir jo pakalikai išgali tęsti agresiją? Rusijos pajamų šaltiniai tėra du – nafta ir dujos, pagrindiniai pirkėjai irgi du – Kinija ir Indija. Šios, europiečių kolonizacijas ilgai kentusios, Azijos šalys negali atsidžiaugti Europoje vykstančiu karu ir jo našta Vakarų valstybių ekonomikoms. Tiek kinams, tiek indams plačiau atsivėrė sankcijų įtakojama Rusijos rinka, tad miklūs gamybininkai skuba užversti agresorę ne
Leonas Petrotas. Mentalinės tektonikos lūžiai
Teisingai atspėjote, pastebėję kairiame viršutiniame nuotraukos kampe smailų bokštą – tai rusiškosios imperijos sostinė. Šiandieną žodis “rusija” daugumai kelia pasidygėjimą, nes siejasi su agresija, brutalumu, provokacijomis, melu, moraliniu degradavimu. Paradoksalu, tačiau nelengvame Lietuvos kelyje laisvėn didelė parama buvo sulaukta būtent iš… rusijos. Kas gi įvyko ne itin mieloje mums kaimyninėje šalyje, kad nuo šimtatūkstantinio mitingo Lietuvai palaikyti 1991-ų sausį nusirista iki militaristinių maršų karui ir žudynėms Ukrainoje remti? Prisiminkim ir panagrinėkim, paieškokim gilių, ir, deja, beviltiškai negatyvių sąmonės ir sąžinės lūžių rusų visuomenėje priežasčių bei pasekmių. 1991-ų pradžioje, kai braškančios sovietų sąjungos prezidentas Gorbačiovas nutarė jėga palaužti mūsų laisvės siekį, rusijoje stiprėjo demokratinės jėgos. Tuomet pažangiu laikyto Boriso Jelcino aplinka
Rimantas Rugertas. Agentas 001 (II)
(Tęsinys, pirmąją dalį skaitykite čia.) Putinui valdant, nustekenta imperijos ekonomika, gerokai pašlijusi po 2014-ais įvykdyto Krymo užgrobimo ir civilizuoto pasaulio inicijuotų sankcijų agresorei. Tačiau esminis ūkio išsibalansavimas prasidėjo nuo karo Ukrainoje pradžios, ir nelaimės zonon pateko ištisi (sankcionuoti) ūkio sektoriai: angliakasybos, medienos ir metalurgijos pramonių, žemės ūkio, statybos. Bankų sektoriuje formuojasi krizinės padėtis, automobilių gamyba merdi nukonkuruota anaiptol ne pigių, tačiau nepatvarių ir nekokybiškų kledarų iš Kinijos. Rusija nebepajėgi pasigaminti nieko, ką anksčiau, tegul ir vogdama ar plagijuodama technologijas, gamino sovietinė Rusijos imperija (dar vadinta sovietų sąjunga): nei lėktuvų, nei laivų, nei automobilių, nei elektronikos, nei buitinės technikos, jau nekalbant apie aukštųjų technologijų plėtrą. Indija sugebėjo nuskraidinti mėnulin kosminį aparatą,
Rimantas Rugertas. Agentas 001 (I)
Rusijoje tvarkelė paprasta: kitaminčius arba įkiša cypėn, arba priverčia emigruoti, suteikdami skambų “užsienio agento” titulą. Skelbdamas kitokią, nei oficialiosios propagandos nuomonę, toks emigrantas privalo paminėti, kad putininių cenzūros institucijų yra pripažintas “užsienio agentu”. Žymus ekonomistas, profesorius, ekonomikos mokslų daktaras Igoris Lipsicas, įsikūręs Palangoje, irgi yra pripažintas “užsienio agentu”, nes duodavo (ir tebeduoda) interviu Ukrainos žiniasklaidai. Per gana trumpą laiką – profesorius Lietuvoje gyvena pastaruosius penkerius metus, nors Palangoje lankėsi ketvirtį amžiaus (jo artimųjų šaknys susiję su Lietuva) – Igoris Lipsicas nurungė kitus emigravusius Lietuvon rusų ekonomistus taikliomis ir pranašiškomis įžvalgomis apie neišvengiamą putininės imperijos ekonominį žlugimą ar bent jau gilią ūkio krizę. Neabejotina, kad diktatoriaus parankiniai įtrauks gerbiamą profesorių į
Paulius Juzys. Kada ir kaip pastips chroniškų ligų suriesta imperija?
“Bėda viena nevaikšto”, – teigia daugiaamžė liaudies išmintis, lyg žvelgdama į šiandienės “deržavos” ekonomiką. Pusketvirtų metų imperiją sekinantis karas tik pagilino nuo pat 2014-ų besidriekiančius ekonomikos sunkumus, kuriuos ir norėčiau peržvelgti. Krymo aneksija, okupacija ar užgrobimas – kaip pavadinsi, taip nepagadinsi – ir fiktyvių “respublikų” Luhanske bei Donecke sukūrimas tapo putininės imperijos ekonominių problemų pradžia. Jau dešimtį metų agresyviosios kaimynės turizmo sektorių krečia atvykėlių stygiaus drugys. Garsieji rusų mediniai miestai Suzdalė ir Vladimiras nebedomina europiečius ar amerikiečius, o ir Sankt Peterburgo grožybės, kadaise sukurtos europinių architektų, nebepritraukia naivesnius keliautojus. Rusijos turizmo sektorius išsilaiko vien tik atvykėlių ir Kinijos ir kitų Azijos šalių dėka, tačiau jie nei iš tolo nekompensuoja anksčiau
Povilas Dedėnas. Toliau nosies
Dronai užklupo netikėtai. Kalbininkai, aišku, pataisytų mane, liepdami sakyti “bepilotis” ar “bepilotė skraidyklė”. Mūsiškių kalbininkų išmonė ne kažin kokia, jei iki šiol neranda naujadaro “smartfonui”, tad ir dronui gero analogo nėra. Bet kalba eis ne apie kalbininkus, o apie dronus (arba bepiločius). Kelias dienas ieškoję įsibrovėlio, Lietuvos kariūnai galų gale jį rado… kariškių poligone pakaunėje – Gaižiūnuose. Sovietmečiu ten būta oro kariuomenės dalinio – desantininkų divizijos, dislokuotos šalia Kauno po Romo Kalantos susideginimo. Kilusioms stichiškoms manifestacijoms malšinti, o ir būsimiems (galimiems) neramumams suvaldyti sovietinė vadovybė nutarė pakaunėje įkurdinti nuožmius kareivas. Tokia buvo ta sovietinių bonzų logika: ne kalbėtis su žmonėmis ir įsiklausyti į jų godas, o grubia jėga ir smurtu
Leonas Petrotas. Sena meilė nerūdija: draugeliai telkiasi kovai su “blyškiaveidžiais”
Rusijos ir Kinijos meilė užgimė anaiptol ne šiais laikais: po Antrojo pasaulinio karo du diktatoriai – Stalinas ir Mao Dzedongas – sukandę dantis vienijosi kovai su neapkenčiamais Vakarais. Valdžią perėmus Nikitai Chruščiovui, susidorojus su buvusiu Stalino pakaliku Berija (beje, ir pats Chruščiovas uoliausiai tarnavo paranojiškam tironui), naujasis SSRS vadas netruko pasmerkti Stalino asmens kultą, ir davė pradžią negailestingam diktatoriaus paminklų naikinimui. Mao, valdęs Kiniją tokiais pat žiauriais ir klastingais metodais, kaip ir sovietinis diktatorius, baisiausiai perpyko ant Chruščiovo, kad šis drįso kėsintis į kadaise sudievinto tirono “nuopelnus”. Santykiai tarp sovietų imperijos ir maoistinės Kinijos staiga ir smarkiai atšalo iki tokio lygmens, kad imta triuškinti sovietų pasiuntinybę Pekine. Tai – praeitis,
Leonas Petrotas. Trumpos iliuzijos ir kagėbistinė tikrovė
Galbūt kalbininkai ir turėtų pastabų žodžių deriniui “trumpos iliuzijos”, nes tai žargoninis posakis, o sakyti reiktų “trumpai trukusios iliuzijos”. Tačiau norėjau tokį derinį adresuoti JAV prezidentui Trumpui, prieš susitikimą su menkysta turėjusį, matyt, šiokių-tokių iliuzijų ką nors susitarti dėl Ukrainos. Iliuzijos akivaizdžiai žlugo, ir priežastys to yra kelios – bandykime jas nuosekliai susidėlioti. Pirmoji: JAV ilgą laiką neskyrė deramo dėmesio postsovietinės Rusijos mentaliniams pokyčiams, taigi – rusų visuomenės pasaulėžiūros kitimui. Pergyvenę itin sunkų šaliai paskutinįjį XX amžiaus dešimtmetį, kai prie vairo stovėjo retai išsipagiriojantis Jelcinas, rusai žengė į putininį laikmetį. Per ketvirtį amžiaus amoraliam sūtraukai išties pavyko perlaužti visas moralės liekanas, ir rusai tapo aršiais, pasipūtusiais, įžūliais ir godžiais. Tokiais,
Paulius Juzys. Atstumtoji imperija
Užaugo ir sumetėjo karta, gimusi po sovietų imperijos baigties. 1991-ųjų pabaigoje SSRS pirmasis ir paskutinis prezidentas Gorbačiovas paskelbė nutraukiantis savąją veiklą. Dar prieš gerą dešimtmetį iki žlugimo, sovietų sąjungos represinės struktūros – nusikalstamos kagėbistų irštvos – čiuptuvai buvo apraizgę pusę pasaulio. Pumpuodamas ginklus ir pinigus į Šiaurės Afriką, Aziją ir Pietų Ameriką, sovietinis režimas įtakojo daugybės šalių politinį kursą. Devintojo dešimtmečio pradžioje ėmus pigti naftai, sumenko imperijos finansai, ilgainiui nusistekenę iki didžiulių skolų Vakarams. Sovietines “skaldyk ir valdyk”, o tikriau – “provokuok ir supriešink” – tradicijas perėmė naujoji, putininė Rusijos imperija. Kagėbistiniai čiuptuvai apsivijo Ukrainą ir Gudiją, Armėniją ir Sakartvelą (Gruziją) šmėkščiojo SSRS kadaise buvusiose Azijos valstybėse. Ne iki galo
Vytauto Didžiojo karo muziejuje – naujos Arūno Kumpio knygos „Dronų karas“ pristatymas
„Dronų karas“ – trečioji Arūno Kumpio, Ukrainoje kariavusio savanorio iš Lietuvos, knyga. Ją sudaro dvi dalys. Pirmoje toliau tęsiamas karo metais pradėtas dienoraštis. Jame aprašomos dronų komandos kovinės užduotys ir iššūkiai, kurie kyla jas atliekant. Autorius, baigęs trumpą artimosios žvalgybos dronų operatorių kursą, po savaitės jau kėlė į dangų žvalgybinį „Autel EVO-ll“. 2023-iųjų metų pavasarį ėmė darbuotis FPV dronų komandoje. Iš pradžių buvo inžinierius, atsakingas už sprogmenis ir dronų paleidimą, vėliau naviguotojas, galiausiai – pagrindinis pilotas. Antroje knygos dalyje skaitytojai supažindinami su bepilotėmis sistemomis – jų istorija, Rusijos–Ukrainos kare naudojamų populiariausių bepiločių orlaivių techninėmis charakteristikomis ir milžinišku bepiločių sistemų vaidmeniu Ukrainai kovojant su ženklią persvarą turinčiu priešu. „Royal United Services Institute“ (RUSI) paskelbtoje
Leonas Petrotas. “Šlovingos” imperinės tradicijos
Imperijos daug kuo panašios, tačiau bene labiausiai – agresyvumu. Nuo pačių seniausių žinomų, iki virtusių “sandraugomis” ar tebeegzistuojančių. Antai, Britų imperija virto “sandrauga”, tad tik formaliai įvairių šalių vyriausiu vadovu yra Britanijos karalius. Realiai egzistuojanti, ne kartą išvertusi kailį, bet nepakeitusi imperinių užmačių – rusija. Kelis amžius pabuvusi carine, septynis dešimtmečius – sovietine, šiandienė putino imperija tęsia “šlovingas” pirmtakių tradicijas. Visiškas putininėje “deržavoje” gyvenančių bemaž šimto tautų ir tautelių kultūrinis bei saviraiškos beteisiškumas bandomas primesti išdidžiai ukrainiečių nacijai. Gal kurį nors naivesnį vakarietį abstulbino įsibėgėjusiame XXI amžiuje putino pradėtas milžiniškas karas, bet prisimenančius rusijos istoriją šiame ir praėjusiame amžiuje – nei kiek. Imperijos – ne tik putininė, bet ir visos
Paulius Juzys. Spartanietiškos kliurkos ir 0% atsakomybės
Jokiu būdu nenoriu užgauti spartiečius, kurių vos trijų šimtų būrys sulaikė milžinišką persų armiją. Galbūt tai tik graži legenda, tačiau spartiečius privalu skirti nuo spartaniečių. “Spartaniečiai” – gausiai Lietuvos pinigėlius tratinantys valdininkėliai, niekuomet už nieką neatsakantys. Brangiai atsieinanti “Spartano” (tai yra toks itin nesėkmingas Lietuvos lėktuvas) eksploatacija vargu ar yra Lietuvai apsimokanti. Štai ir šįkart jis nesėkmingai bandė pargabenti lietuvaičius iš Izraelio, sumaniusio eilinį kartą iškaršti arabų kailį. Izraelis neįsileidžia “Spartaną” (ir, beje, apdairiai elgiasi, prisimindamas rusų Ukrainoje numuštą keleivinį lainerį), tad “Spartanas” ištikimai “lieka regione laukti”. Lietuviams pasiekus Jordaniją autobusais, bet kurią akimirką galinčiais tapti taikiniu abejoms konflikto pusėms, “Spartanas” toliau “lieka laukti regione”. Kažin, o ko gi jis
Povilas Dedėnas. Rusijos naikintojas Nr.1
Perskaitę pavadinimą, bandėte įspėti tą “naikintoją Nr.1”: gal Zelenskis ar Baidenas, o gal tai jau nutolusios praeities veikėjai Hitleris, Napoleonas ar koks viduramžių Čingischanas? Viskas daug paprasčiau, nors ir paradoksaliau – didžiausias ir aršiausias šiandienės rusijos imperijos naikintojas yra jos diktatorius. Tiesa, savąją karaliją jis griauna ne daužydamas kūju ar sukeldamas stichijos siautėjimą, o žmogiškųjų ydų pagalba. Sakote, kad keblokai ir painokai čia bandau pateikti? Ne, viskas elementaru, kaip kad sakė kadaise Šerlokas Holmsas daktarui Vatsonui: “Elementaru, Vatsone!” Naujasis fiureris įklimpo. Įklimpo giliai, iki pat ausų, savosiose ydose, baimėse ir nemokšiškume. O kur dar godumas, pavydas, puikybė, gobšumas?! Jau ketvirtį amžiaus Putinas nuosekliai kenkia ir naikina Rusiją, o kelis pastaruosius
Paulius Juzys. Kiek kainuoja Putinas?
Pavadinime pamatę žodį “Putinas”, pradėtą didžiąja raide, susigaudėte, kad kalbėsime ne apie putiną ar jo uogas. Tiesą sakant, didžiąja raide pradėjau tik todėl, jog būtų aišku, apie kurį veikėją ketinu porinti. Nevertas jis sulyginimo su žmogumi, tad ir teisingai parašyta pavardė jam yra pernelyg didelė garbė. Apie netikšą daug nesiplėsiu – jo vieta teisiamųjų suole, su realia perspektyva atsidurti kartuvėse, jei tik mirties bausmė nebūtų uždrausta. Vertas, tikrai vertas niekšelis tokio “apdovanojimo”. Visgi, bandykim įvardinti, kiek gi jis kainuoja nustekentai imperijai ir mums patiems. Parinkau interneto platybėse putininės ginkluotų smogikų gaujos, kartais vadinamos rusijos kariuomene, nuotrauką. Pinigėliai išvogtoje “deržavoje” po truputį baigiasi, tad uodegas iš baimės paspaudusiems rusams brangiai kainuoja
Leonas Petrotas. Agresoriaus motyvacija
Putininėje “deržavoje” gyvena bemaž pusantro šimto milijonų. Ketvirtus metus besitęsiančiam karui reikia vis naujos “patrankų mėsos”. Kvailių ar savižudžių – kaip pavadinsi, taip nepagadinsi – vis mažėja. Dažnas puskvailis jau ima suvokti, kad grįžti sveikam ir gyvam iš karo šansų maža. Visgi norinčių pasipelnyti iš ukrainiečių kančių ir mirčių atsiranda. Putininė armija maitinama samdiniais iš Azijos bei Afrikos, prisideda ir pusalkaniai korėjiečiai. Civilizuotą pasaulį visgi stebina ruZijos gyventojų kabinimasis už karo ir kruvinų jo pinigų. Kas gi motyvuoja putininės imperijos piliečius imti ginklą rankon ir tapti agresoriumi bei okupantu? RuZija skurdi. Potencialiai – labai turtinga išteikliais, tačiau tikrumoje be galo skurdi, tikriau – nuskurdinta. Putininėje “valdžios vertikalėje” tarpstantys korumpuoti valdininkai,
Povilas Dedėnas. Visa “karaliaus” kariauna
“Figos lapas ant plikos šiknos” – kitaip nugriaudėjusį putininės imperijos sostinėje vakarykštį paradą ir nepavadinsi. Apspistas sėbrų iš Vidurio Azijos, diktatorius stebeilijosi į vienintelį ir paskutinį savosios “deržavos” instrumentą – smogikų ir grobikų kariauną, klusniai marširuojančią nuzulintais akmenimis. Kaip šlapiu skuduru gavęs per marmūzę, agresorės vadeiva bandė vaizduoti išdidų politiką, tačiau jam tai sekėsi itin prastai. Vadinamajame “pergalės” parade nebuvo nei kvapo kitų fašizmą įveikusių šalių atstovų – nei JAV, nei Jungtinės karalystės. Iš Europos atvyko tik rusiškų dujų priklausomybę turintis Slovakijos premjeras ir amžiną meilę rusijai deklaravęs Serbijos vadukas. Tai ir nestebina, žinant, kokį prieraišumą agresorei demonstruoja Serbijoje net krepšinio sirgaliai. Kažin kodėl prisimenu kauniškio “Žalgirio” krepšinio batalijas su
Putino “laimėjimai” karo Ukrainoje metu
Dažnam mūsų buvo nesuvokiama protu, kad įsibėgėjusiame XXI amžiuje koks nors nupušėlis susigalvotų pradėti milžinišką karą Europoje. Tačiau geresnę atmintį turintys ir prisimenantys ne tik putininės, bet ir sovietinės imperijų tikrovę, netruks įžvelgti aiškias sąsajas militarizmo apraiškose. Kad ir šis “šaltojo karo” – ideologinės konfrontacijos tarp SSRS ir civilizuoto pasaulio demokratijų – laikų plakatas, vaizduojantis, kaip “amerkietiškoji politika” pasireiškia šalies viduje ir užsienyje. Matome tikslų putininės imperijos vaizdą: susidorojimas su kitaminčiais piliečiais ir žudikiškas karas Ukrainoje. Tiesą sako liaudies išmintis: “kuo pats kvep, tuo kitą tep”. Tiesa, sovietinė imperija savus piliečius pūdė kalėjimuose ir uždaro tipo psichiatrinėse, jei šie drįsdavo ką nors leptelti prieš režimą, o brutalų žiaurumą rodė karo
Leonas Petrotas. Ranka ranką spaudžia ar plauna?
Velykų išvakarėse dažnas pagalvojame apie Kristų. Susimąsčiau ir aš, prisimindamas, kad dar IV amžiuje iki Atpirkėjo gimimo romėnų filosofas, dramaturgas ir politikas Seneka Jaunesnysis užrašė posakį “manus manum lavat”. Tikėtina, iš tuomečio folkloro paimtas posakis išgyveno iki mūsų dienų, ir kiekvienas esame girdėję tą “ranka ranką plauna”. Jo apibendrinta reikšmė apima abipusę pagalbą, paramą, nors mūsuose jis daugiau asocijuojasi su juodais kyšininkų ir korupcionierių darbeliais. “Tu – man, aš – tau” nušvilptus ar pasisavintus pinigėlius, žemes, turtus. Įvairios asociacijos sukasi galvoje, matant Trumpo patikėtinio ir putininės imperijos šeimininko bičiulišką pasisveikinimą. Kokiame kontekste spaudžia rankas dviejų, rodos, nesutaikomų valstybių atstovų burkavimą: ar yra už ką spausti ranką bene garsiausiam šio amžiaus
Pauzė rusiškai kultūrai
Dažnai apsilankau knygų “nameliuose”: šiose keityklėlėse, įprastai įrengtose atitarnavusiose taksofono būdelėse, galima aptikti įdomių leidinių, o ir nebereikalingiems rasti naujus šeimininkus. Putinui pradėjus grobikišką karą Ukrainoje, atiduotuvėse padaugėjo rusiškų leidinių. Sykį aptikau gerą pusšimtį puikiai išleistų rusiškos klasikos leidinių, chaotiškai sudėtų matomiausioje vietoje. Nepatingėjau perdėti knygas į apatines atiduotuvės lentynas: neišmečiau į netoliese esančią šiukšlinę, neniokojau ar kitaip nepažeminau, bet perdėjau apačion, kur jiems ir vieta. Laikas rusiškai klasikai pabūti paribyje, kad ateity galėtų rasti jai pritinkančią vietą. Rusiškoji klasika ilgą laiką šalo keityklėlėje, kol atrado jos pasiilgusį skaitytoją… Nemanykit, kad esu rusofobas: priešingai, kadaise aktyviai domėjausi rusų literatūra, o Gogolį skaičiau originalo kalba, o ne verstiniuose leidiniuose. Beje, Nikolajus
Du “braliukai” – hitlerizmas ir putinizmas: panašumai ir skirtumai
Abramian buvo ne tik puiki mokytoja, bet tikra pedagogė. Pertraukų metu jos klasėje skambėjo “Pink Floyd’ų” muzika, gal todėl KGB bilduku buvęs mokyklos direktorius perkėlė ją iš jaukaus kabineto koridoriaus gale į priešais aktų salę buvusį kabinetuką drėkstančiomis lubomis. Pamokų metu ji ne aklai dėstė vadovėlines tiesas, o skatino įdomias diskusijas, nes buvo plačių pažiūrų asmenybė. Užsukti į ramioje M.K.Oginskio gatvelėje buvusį erdvų Abramian butą galėjai iš anksto neįspėjęs. Gražuolės dukros neieškojo žodžio kišenėje, o plačioje roko gamoje rinkosi Janis Džoplin muziką. Atitekėjusi Lietuvon iš tolimokos Armėnijos, Abramian išmoko puikiai kalbėti lietuviškai, skirtingai nuo kitų rusų kalbą dėsčiusių, bet visai nesikuklino savojo “baltosios varnos” statuso. Toks jai priskirtinas, nes sovietmečiu
Paulius Juzys. Susimetam visi gynybai! Tik ne aš…
Ieškant pinigų gynybai stiprinti, prisimintas blokados auksas. Jaunesnioji karta jau nebežino, kas ta blokada ir koks čia auksas. Teks trumpai prisiminti blokadą, memorandumą ir sunkmetį. Neretai pasiskaitau žiniasklaidoje, kad toks buvo sovietmečio pabaigoje. Tikrovė kita, nes sunkmetis lietuvius prislėgė po gorbačiovinės blokados ir išsitęsė per visą praėjusio amžiaus pabaigą. Tiesa, paskutiniaisiais amžiaus metais atkutome, ėmėme tvarkyti ūkį. Ekonominę blokadą Gorbis (taip buvo pravardžiuojamas Gorbačiovas) Lietuvai “užtaisė” po Nepriklausomybės atkūrimo. Teko mūsiškiams skelbti Kovo 11-osios akto sustabdymą, nes Gorbis nedavė jokių naftos produktų. Lietuvos miestuose galėjai drąsiai vaikščioti gatvėmis, nes mašinų buvo vos viena kita. Blokados metu ieškota lėšų, kad įsigyti kuro ir naftos kitose šalyse, nes griūvančioje sovietų sąjungoje. Lėšų
Leonas Petrotas. Bus stadionas, bus ir pergalės
Pasiskaičiau jūsų skelbtus Povilo Girdenio bei Vyčio Ledo straipsnius apie “Žalgirio” futbolininkus ir nutariau pats parašyti. Prisiminimais apie “Žalgirio” rungtynes nesidalinsiu, nors praleisdavau vos vienas kitas rungtynes nuo tada, kai žalgiriečiai 1983-ais iškovojo teisę rungtyniauti SSRS Aukščiausioje lygoje. Beje, būta Lietuvoje dar vienos neblogos futbolo komandos – Klaipėdos “Atlanto”, rungtyniavusio SSRS Antrojoje lygoje. Klaipėdiečiams jo rungtynės buvo neblogos futbolo šventės, nors žaista gal kiek grubokai, daugiau jėgos būta rungtyniaujant, o ne miklios technikos. Nenuvertindamas vilniškės “Statybos” krepšininkų, drįsčiau teigti, kad anuomet geriausi krepšininkai telkėsi Kaune, o futbolininkai – Vilniuje. Kaip pavadintumėte meistrą, kuris išmetė seną plaktuką, nenusipirkęs naują? Teisingai – kvaišeliu. Reikia vinį kalti, o senasis plaktukas, nors ir neišvaizdus
Krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa dalyvaus neformaliame ES gynybos ministrų susitikime
Balandžio 2-3 d. dienomis krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa dalyvaus neformaliame ES gynybos ministrų susitikime Lenkijoje. Jo metu bus aptartos galimos ES saugumo garantijos Ukrainai, valstybių planai toliau didinti karinę paramą Ukrainai, greitinti Ukrainos karių apmokymo ir apginklavimo iniciatyvų įgyvendinimą. Į susitikimą pakviestas Ukrainos gynybos ministras Rustem Umerov ir NATO generalinis sekretorius Mark Rutte. Darbinių pietų metu ES gynybos ministrai aptars EK paskelbtoje „Baltojoje knygoje dėl Europos gynybos ir parengties iki 2030 m.“ ir „ReArm Europe“ plane pateiktus siūlymus dėl kritinių gynybos pajėgumų ir atsargų trūkumo užpildymo, ES gynybos pramonės gebėjimų didinimo, bei papildomų resursų gynybai mobilizavimo. Krašto apsaugos ministerijos Strateginės komunikacijos ir viešųjų ryšių departamento Visuomenės informavimo skyriaus informacija.
Lietuvos kibernetinių grėsmių ekspertas dalyvavo ES misijoje Somalyje
Kovo pabaigoje baigta ES kibernetinio greitojo reagavimo komandos mokymo misijoje Somalyje, kurios metu ekspertai šalyje užtikrino atsparumą kibernetinėms grėsmėms, kibernetinio greitojo reagavimo komanda tikrino IT sistemų pažeidžiamumus bei teikė rekomendacijas dėl kibernetinio atsparumo stiprinimo. Šioje misijoje dalyvavo ir Nacionalinio kibernetinio saugumo centro prie KAM atstovas. „Lietuva vadovauja Europos Sąjungos kibernetinio greitojo reagavimo komandai, tad Lietuvos indėlis rodo aiškų įsipareigojimą stiprinti kibernetinį saugumą. Šiais laikais kibernetinė erdvė neapsiriboja valstybių sienomis, todėl tai, kas vyksta Afrikoje, gali turėti įtakos procesams Europoje. Džiaugiuosi, kad Lietuvos ekspertai prisideda prie tarptautinių misijų, įgaudami vertingos patirties ir didindami Lietuvos matomumą pasaulyje“, – teigė krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas. 2025 m. sausį Europos išorės veiksmų tarnyba Briuselyje oficialiai kreipėsi
Krašto apsaugos ministerijos iniciatyva pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl reikalavimų neatitinkančių dronų įsigijimo
Krašto apsaugos ministerija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų 2024 m. spalio mėn. inicijuojant ir vykdant bepiločių orlaivių pirkimą. Tokių veiksmų imtasi gavus Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) prie KAM raštą, kuriame nurodoma, kad turimais duomenimis kyla pagrįstų įtarimų, kad tiekėjo pristatyti įrenginiai, kurie buvo pažymėti kaip pagaminti Lietuvoje, galimai buvo surinkti už ES ar NATO valstybių ribų. Tokie pat įtarimai kyla ir dėl duomenų perdavimo infrastruktūros kilmės, kuri, vadovaujantis Lietuvoje taikomais reikalavimais, turėjo būti sukurta tik NATO ir / ar ES valstybėse. Vadovaujantis Lietuvoje taikomais reikalavimais, orlaivio valdymo programinė įranga turi būti programuota (adaptuota) Lietuvoje, bepiločių orlaivių surinktiems duomenims kaupti ir
NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse patruliuos Lenkijos ir Rumunijos naikintuvai
Kovo 31 d. Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose NATO oro policijos misiją Baltijos valstybėse vykdančių karinių vienetų pasikeitimo ceremonija. Aštuonis mėnesius Italijos ir keturis mėnesius Prancūzijos karinių oro pajėgų karius saugojusius Baltijos erdvę pakeitė Lenkijos karinių oro pajėgų kariai, patruliuosiantys su keturiais naikintuvais F-16 „Fighting Falcon“ ir juos palaikantys Rumunijos karinių oro pajėgų kariai su naikintuvais F-16 „Fighting Falcon“. Nuo 2004 m. kovo mėnesio Lietuvai įstojus į NATO pradėta NATO oro policijos misija Baltijos valstybėse (angl. Baltic Air Policing). Nuo tada, siekdami užtikrinti Aljanso šalių oro erdvės saugumą ir integralumą, sąjungininkai nepertraukiamai į mūsų regioną siunčia savo naikintuvus, pilotus ir aptarnaujantį personalą. „NATO oro policijos misija Baltijos šalyse
Povilas Dedėnas. Diktatorių baimės
Murmanskas – uostas Šiaurėje, tad ir klimatas jame atšiaurus. Tarnaujantis daugiausiai putininės imperijos laivynui, tad prisodrintas jūrininkų. Nesenai socialinius tinklus įaudrinusio vaizdo įrašo stopkadre – jūrininkų garbės sargyba. Belaukiant diktatoriaus, nedidukas jo saugumo tarnybos darbuotojas graibo išrikiuotus sargybos karius. O jei kuris nors turi pasislėpęs kokį durklą ar šovinį kišenėje? Ims ir pykštels šmikiui į kaktą, ar kiaurai perdurs… Tenka ir automatų durklus plastikiniais pakeisti, ir tuščiavidures buožes pagaminti, kad kuris nors kareivėlis netikšai nebaksteltų ar neužtvotų. Nes susna bijo – prisidirbęs yra ne iki kaklo, o iki paties pakaušio. Todėl ir bijo. Ir ne tik jis vienas – tokių diktatoriukų pasaulyje netrūksta. Antai, Gudijos ūsuotasis irgi šnairuoja į mažiausią
Rimantas Rugertas. Lietuvos
Manote, kad yra tik viena Lietuva? Geografiškai ir teisiškai – tikrai taip, viena. Tikrumoje yra net kelios Lietuvos, ir kiekviena plaukia savojoje valtyje. Yra “Verslo Lietuva”. Ji dirba, kuria, parduoda, veža, gamina ir t.t. Ji sąžiningai moka mokesčius, remia socialinius projektus, visokeriopai padeda Ukrainai. Tai pažangos ir ateities Lietuva, suteikianti šaliai riebų pliusą. Kartais ši Lietuva pagudrauja, pirmenybę teikia savo, o ne valstybės interesams. Tačiau visumoje ši Lietuva labai svarbi mūsų šalies ateičiai. Yra “Vidutinioji Lietuva”. Tai įvairių užsiėmimų ir profesijų dirbanti visuomenė. Išlaikanti save ir savo šeimą įgudusio amato dėka. Dar ir vieną-kitą įdarbinanti ar pati dirbanti pažangų ir visuomenei aktualų darbą. Ši Lietuva yra gausiausia, bet dar silpnoka,
Keisis NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdantys kariniai kontingentai
Kovo 31 d. 10:00 val. Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose vyks NATO oro policijos misiją Baltijos valstybėse vykdančių karinių vienetų pasikeitimo ceremonija. Aštuonis mėnesius Italijos ir keturis mėnesius Prancūzijos karinių oro pajėgų karius saugojusius Baltijos erdvę pakeis Lenkijos Karinių oro pajėgų kariai patruliuosiantys keturiais naikintuvais F-16 „Fighting Falcon“ ir juos palaikantys Rumunijos karinių oro pajėgų kariai naikintuvais F-16 „Fighting Falcon“. Lenkijos Karinių oro pajėgų kariai NATO oro policijoje Baltijos valstybėse dalyvaus jau tryliktą kartą. Dabartinę belgų pamainą, sudarys apie 140 karių – lakūnai, technikai, medicinos personalas, palaikymo grupės, komunikacijos ir kitų sričių specialistai. Rumunijos karinių oro pajėgų kariai NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdys trečią kartą. Jų
Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė: su Jungtine Karalyste mus vienija požiūris į rusiją
Londone viešėjusi krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė susitiko su Jungtinės Karalystės gynybos sekretoriumi John Healey, Gynybos komiteto pirmininku Tanmanjeet Singh Dhesi, Parlamento nariais, žiniasklaidos atstovais ir akademinės bendruomenės nariais. „Mus vienija ne tik tvirti dvišaliai ryšiai, bet ir požiūris į rusijos keliamą grėsmę Europos saugumui. Todėl esame dėkingi Jungtinei Karalystei už nuoseklias pastangas stiprinti rytinio NATO flango saugumą. Tvirtai remiame JEF kaip lanksčią platformą, leidžiančią bendraminčiams veikti kartu, ypač tais atvejais, kai kiti gali dvejoti. NATO turi skatinti kuo įvairesnius bendradarbiavimo formatus, tai padės stiprinti vienybę ir atsparumą“, – teigė ministrė D. Šakalienė. Vizito metu vykusiuose susitikimuose aptartas gynybos finansavimo didinimas, transatlantiniai ryšiai, parama Ukrainai, rusijos grėsmė, Europos įsipareigojimai saugumui
Krašto apsaugos ministerija ir priežiūros institucijos skiria didesnį dėmesį korupcijos prevencijai
Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės vadovybė susitiko su Specialiųjų tyrimų tarnybos, Konkurencijos tarnybos bei Viešųjų pirkimų tarnybos vadovais ir atstovais aptarti korupcijai atsparios aplinkos krašto apsaugos sistemoje kūrimą. Augant gynybai skirtam finansavimui, Krašto apsaugos ministerija ypatingą dėmesį skiria korupcijos prevencijai. Susitikime krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė pabrėžė, kad, siekiant užtikrinti skaidrią ir efektyvią sistemą, svarbu išlaikyti nuolatinį priežiūros bei krašto apsaugos sistemos institucijų bendradarbiavimą. „Korupcijai atspari krašto apsaugos sistema yra mūsų visų nacionalinio saugumo klausimas. Augant biudžetui mums tenka didelė atsakomybė užtikrinti tinkamą ir efektyvų lėšų panaudojimą, todėl bet kokio piktnaudžiavimo prevencija yra vienas iš mūsų prioritetų. Džiaugiuosi augančiu glaudžiu bendradarbiavimu su priežiūros institucijomis siekiant užtikrinti maksimaliai skaidrią ir korupcijai atsparią
Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė vyksta į Jungtinę Karalystę
Kovo 24-25 dienomis krašto apsaugos ministrė išvyksta į Jungtinę Karalystę. Vizito metu ministrė susitiks su Jungtinės Karalystės gynybos sekretoriumi John Healey, Parlamento Gynybos komiteto pirmininku Tanmanjeet Singh Dhesi. Taip pat planuojamas susitikimas su Jungtinės Karalystės Parlamento nariais. Susitikimuose planuojama aptarti saugumo situaciją regione, transatlantinį bei dvišalį bendradarbiavimą, paramą Ukrainai ir ilgalaikės taikos užtikrinimą, artėjančio NATO viršūnių susitikimo darbotvarkę. Taip pat ketinama kalbėti apie kritinės povandeninės infrastruktūros apsaugą, didesnį Europos indėlį į kolektyvinę gynybą, gynybos pramonės vystymo klausimus. Jungtinė Karalystė yra viena iš pagrindinių Lietuvos strateginių partnerių saugumo ir gynybos srityse. Lietuva ir JK glaudžiai bendradarbiauja tiek dvišaliuose, tiek daugiašaliuose – NATO, Šiaurės šalių – formatuose. Vienas tokių – JK
Paulius Juzys. Ukraina nugalėjo, o mes ar sugebėtume?
Bando amerikiečiai suregzti taikos derybas. Tai su ukrainiečiais šnekasi, tai su grobuonimis. Kaip niekur nieko kalbasi su kariniais nusikaltėliais. Padarais, pamynusiais žmoniškumą ir padorumą. Išgamomis, kaltais dėl milijonų kančių ir šimtų tūkstančių žūties. Barbarais, okupavusiais kaimynės žemes. Niekšais, meluojančiais į kairę ir į dešinę be mažiausių sąžinės skrupulų. Sąžinė jiems, kaip skambiai pasakė vienas Lietuvos veikėjas, yra “ne šio pasaulio kategorija”. Užgrobę penktadalį kaimynės žemių, sugriovę miestus ir gyvenimus, dvikojai padarai šiandieną meiliai burkauja su amerikiečiais. Vyksta “taikos derybos”, o ne visuotinis agresorės ir okupantės pasmerkimas. Pasaulis laukia, kas nutiks Ukrainai ir ukrainiečiams. Pati Ukraina išdidi. Ji daug prarado, tačiau daugel ir atrado. Įrodė sau esanti didinga nacija, pačia geriausia
Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė: “Suomija ruošiasi gintis nuo didelio intensyvumo pilno masto invazijos”
Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė lankėsi Suomijoje, kur susitiko su Suomijos gynybos ministru Antti Häkkänen bei Suomijos Parlamento Gynybos komiteto pirmininku Jukka Kopra. Susitikimuose ministrė didelį dėmesį skyrė pasirengimo krizėms ir Suomijoje taikomo visuotinės gynybos modelio klausimams bei gerosioms praktikoms, kurias Lietuva galėtų perimti stiprinant šalies visuotinę gynybą. Šis gerai Suomijoje išvystytas modelis užtikrina, kad į krizės valdymą būtų įtrauktos visos valstybės institucijos. „Suomija ruošiasi gintis nuo didelio intensyvumo pilno masto invazijos. Jų visuotinės gynybos koncepcija – pavyzdys mums, siekiantiems agresijos atveju neįleisti priešo į savo teritoriją. 80% suomių visuomenės pasirengę savo šalį ginti ginklu. 91% visiškai ar labiau sutinka, kad Suomija turėtų ginti sąjungininkus, jei jie susidurtų su agresija.
Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė vyksta į Suomiją
Kovo 19-20 dienomis krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė lankysis Suomijoje. Vizito metu planuojami susitikimai su Suomijos gynybos ministru Antti Häkkänen, Suomijos Parlamento Gynybos komiteto pirmininku Jukka Kopra, šalies gynybos pramonės atstovais, taip pat numatomas apsilankymas šalies Jėgerių brigadoje. Ministrė D. Šakalienė vizito metu planuoja aptarti artėjantį NATO viršūnių susitikimą, transatlantinius ryšius, taip pat Europos saugumo, karių rezervo rengimo, krizių valdymo, kritinės povandeninės infrastruktūros saugumo, paramos Ukrainai bei kitus svarbius klausimus. Ministrė susipažins ir su Suomijos kariuomenės rezervo sistema: dauguma pilnamečių Suomijos vyrų nuo 18 iki 60 metų amžiaus yra aktyvioje tarnyboje, rezerve, arba pagalbiniame rezerve. Kiekvienais metais Suomijos kariuomenė apmoko maždaug 22 tūkst. naujų karių, iš kurių apie tūkstantis yra moterys.
Marius Letuvas. Imperijas atgaivins turtuolių diktatas?
Pamatę iliustraciją, imate prisiminti sipajų sukilimą Indijoje XIX amžiaus viduryje? Teisingai – tuomet britų imperialistai sukilėlius žudė, pririšdami prie pabūklo vamzdžio ir peršaudami. Žiaurumu retas mirties bausmės būdas, bet imperialistams jokių ribų nebuvo. Imperijos klestėjo nuo pat neatmenamų laikų, grobdamos viena kitą, pavergdamos kaimynines šalis. Patobulėjus laivybai, britų imperija ėmė versti kolonijomis tolimas šalis ir nepaprastai pralobo. Techninė imperijų pažanga lydėjo besaikį pavergtų šalių plėšimą ir skurdinimą. Taip pirmasis metro Londone buvo įrengtas XIX amžiaus 7-ame dešimtmetyje, kai (pvz.) Lietuva tebuvo grynai agrarinis kraštas. Bet palikime istoriją ramybėje ir pabandykim paprognozuoti ateitį. Galingiausioje pasaulio valstybėje matome ryškų pavyzdį aukščiausiame poste įsitaisiusio milijardieriaus. Aplink jį sukasi kiti, ėmęsi savaip tvarkytis valstybinėse
Rimantas Rugertas. Senolių pinklės
“Vaizdelis”, tiesą sakant, nekoks. Jaunimas vis labiau perpranta politikų veidmainiškumą ir į rinkimus nebeina. Valdžią, tad ir aukščiausių pareigų politikus renka pagyvenę. Jiems tai ir šiokia tokia pramoga, ir bandymas įtikinti save, kad kažką gali įtakoti. Greičiau iliuzija, bet tiek to. Pasekmė kita – “toks tokį pažino ir su savimi pavadino”, todėl valdžion renkami vis vyresni politikai. Dažnas – garbaus amžiaus, nebeveiklus ir paveiktas sąstingio, bet adekvatus daugumos rinkėjų amžiui. Daugelyje šalių prie vadžių stovi garbaus amžiaus veikėjai. Ne kažin kiek jėgų beturėdamas, galingiausiai pasaulio valstybei vadovavo senolis. Ir ne tik vadovavo, bet ir dar vienai kadencijai bandė būti išrinktas. Bendražygių perspėtas, kad sužlugdys reikalus visiems demokratams, pasitraukė nenoromis ir
JAV gynybos sekretorius Peter’is Hegseth’as: “Lietuva yra solidus ir patikimas partneris”
Kovo 14 d. Lietuvos krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė telefonu kalbėjosi su JAV gynybos sekretoriumi Peter Hegseth. Pokalbio metu buvo aptarti abiejų šalių bendradarbiavimo gynybos srityje klausimai bei regioninio saugumo aktualijos. JAV gynybos sekretorius padėkojo Lietuvai už lyderystę regione bei Europoje ir pabrėžė, kad Lietuva yra solidus ir patikimas partneris, rodantis pavyzdį kitoms valstybėms. P. Hegseth įvertino Lietuvos pastangas stiprinant savo gynybą, akcentuodamas reikšmingas investicijas į gynybos biudžetą ir kariuomenės modernizavimą. Taip pat padėkojo už puikias sąlygas Lietuvoje dislokuotiems JAV kariams bei Lietuvos indėlį į sąjungininkams skirtą karinę infrastruktūrą. Pokalbio metu ministrė D. Šakalienė patikino, kad Lietuva yra pasirengusi ne tik išlaikyti, bet ir, esant galimybei, didinti JAV karių buvimą
Leonas Petrotas. Paskaičiuokim, turtingieji kurmiai!
Tik nesakykit, kad nesate matę seną ir gražų animacinį filmą apie coliukę. Pamenate, kaip coliukė išlindo iš pelės urvo atsisveikinti su saule, o protingieji kurmiai išsitraukė skaitliukus ir ėmėsi skaičiuoti? Beje, jaunimui paaiškinsiu, kad skaitliukai – archajiškas skaičiavimo instrumentas, sovietų sąjungoje naudotas iki pat jos griūties. Paskaičiuokim ir mes, ką kiekvienas prarastume, jei Lietuva būtų ne Europos sąjungoje, o kokios nors imperijos glėbyje (apsaugok, Viešpatie, mus nuo tokio blogio). Branginame savąsias teises, kurių turime ne tiek ir mažai, kaip kartais teigia įvairių “komentarų” ir “op’ų” blevyzgotojai. Renkame šalies vadovą, ir rinkimų rezultatų skaidrumas abejonių nekelia. Imperijose diktatoriai įsirašo savuosius 90+ procentus ir valdo dešimtmečius. Renkame parlamentą. Galime keliauti, kur tik
Saulė Valanavičienė. “Putino saulės” laukiančiųjų iliuzijos
“Medžiai traška, čia tai baika – man nešalta su “fufaika”, – taip kadaise juokavo “Dviračio” humoristai. Vatinukas šiandien rečiau vadinamas rusišku žargonu, tačiau atsirado kitas skolinys – “vatnikas”. Žmogus, aklai tikintis propaganda, transformavęs smegenis į melagienas sugeriančią vatą. Lietuvoje tokių apstu, tad prezidento rinkimų metu už aiškiai prorusišką veikėją balsavo net du šimtai tūkstančių. Bemaž tiek pat rinkėjų patikėjo balsus miglotą ideologiją turinčiai partijai, vadovaujamai prieštaringo veikėjo. Dažnas “vatnikas”, jei jau neliaupsina putininį režimą, tai bent išsijuosęs kolioja Lietuvos valdžią. Kodėl, praėjus trisdešimt penkiems metams po nepriklausomybės atkūrimo, šalyje tiek daug besidairančių į rytus? Ko laukia proputininiai “vatnikai”, ir ko jie sulauktų, neduok Dieve, diktatoriaus ordai atslinkus Lietuvon? Paanalizuokim. Europos
Povilas Dedėnas. Gintumėmės patys, mus kiti gintų, o gal tik kartu vėpsotume?
Jau primiršote kadaise atsibasčiusius Lietuvon sovietinius kareivas? Tai galbūt redakcija primins juos kokia nors sena nuotrauka? Jei taip, tai grįžkim prie šiandienos, ir pasidairykim po pasaulį. Štai, apsupti arabų valstybių, izraeliečiai, aiškiai suprantantys, kad kiekvienas bet kuriuo metu privalo būti pasirengęs gynybai. Ne tik vyrai, bet ir moterys – kiekvienas ir bet kuriuo metu. Nepaisant aiškiai pažadėtos ir įgyvendinamos JAV karinės pagalbos. Nereikia jokių NATO 5-ųjų straipsnių ir panašios rašliavos, kad kiekvienas izraelietis būtų pasirengęs imti rankon ginklą, o amerikietis – pritarti karinei pagalbai. Ir vis tiek Izraeliui tenka būti pasirengus apšaudymui raketomis ir teroristiniams išpuoliams bet kurią dieną ir bet kur. Todėl ir pasirengę. Europos vidury patogiai įsikūrę šveicarai,
Paulius Juzys. “Socialdemokratijos” pakasynos
Socialdemokratų partijų esama ir šalyse, kuriose komunistų partijos jomis nepersivadino. Esama stiprios socialdemokratų partijos, pvz., Švedijoje. Rumunijoje, Vokietijoje, Lietuvoje ir dar keliose Rytų Europos šalyse komunistų partijos sumaniai transformavosi į socialdemokratus. Tiesa, Lietuvoje buvusi komunistų partija, kurį laiką besivadinusi Lietuvos darbo demokratine partija, sumetė skudurus kartu su atsikūrusia Lietuvos socialdemokratų partija. Pastarosios ištakos siekia carinius laikus, kai socialdemokratų partija kėlė iššūkius patvaldystei, remdamosi marksistinėmis idėjomis ir terorizmu. Nenukrypstant į istorines peripetijas, reikia prisiminti, kad dabartinės LSDP dauguma narių yra buvę komunistų partijos (arba LDDP) nariai, koks penktadalis – buvę atsikūrusios LSDP nariai, dar dalis – nabašninkės Naujosios sąjungos (socialliberalų) nariai (pvz. Vilija Blinkevičiūtė). Žinant margą LSDP narių struktūrą, vykdomą jos
Ministrė Dovilė Šakalienė Lenkijoje: “Neturime jokio pagrindo manyti, jog rusija atsisakys savo imperinių planų”
Kovo 12-13 dienomis krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė lankėsi Lenkijoje, kur susitiko su Lenkijos gynybos ministru Władysław Kosiniak-Kamysz. Susitikimo metu ministrai aptarė saugumo ir gynybos klausimus, susijusius su dabartine geopolitine situacija ir dvišaliu bendradarbiavimu, transatlantinį bendradarbiavimą bei JAV buvimą mūsų regione. Ministrė D. Šakalienė pabrėžė tvirtą Lietuvos ir Lenkijos partnerystę, kuri remiasi abiejų šalių įsipareigojimais stiprinti gynybos pajėgumus ir spręsti regioninio saugumo iššūkius. „Dvišalis, regioninis ir europinis bendradarbiavimas yra esminiai faktoriai užtikrinant saugumą šiuo sudėtingu laikotarpiu. Lenkija yra mūsų ilgametis strateginis partneris, su kuriuo esame pavyzdys, kaip veikti greitai ir kartu“, – sakė ministrė D. Šakalienė. Lietuva ir Lenkija aktyviai siekia regioninio sprendimo dėl pasitraukimo iš Otavos konvencijos. Tikimasi, kad šioje srityje
Paskirti du Lietuvos šaulių sąjungos vado pavaduotojai
Lietuvos šaulių sąjungos vado pavaduotojais pradeda dirbti Laimonas Vaškys ir Dovidas Jonušas. Į šias pareigas jie skiriami nuo kovo 17 d. trejiems metams Vyriausybės nutarimu. „Visuotinės gynybos stiprinimas – vienas šios kadencijos Krašto apsaugos ministerijos prioritetų, Šaulių sąjungos vaidmuo, esant poreikiui, pereinant iš taikos į karo metą – ypatingas. Todėl itin svarbus ir kuo efektyvesnis organizacijos valdymas, viso reikiamo personalo bei resursų turėjimas“, – kalbėjo krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė. Vaškys – Lietuvos kariuomenės atsargos majoras. Jis bus atsakingas už LŠS logistiką ir personalo valdymą. Jam bus pavesta tobulinti Šaulių sąjungos teisinius pagrindus kintančių nacionalinio saugumo poreikių akivaizdoje, telkti piliečius aktyviai prisidėti prie valstybės gynybinės galios didinimo, taikos metu rengti gyventojus neginkluotam pilietiniam pasipriešinimui.
Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė lankysis Lenkijoje
Kovo 12-13 dienomis krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė oficialiu vizitu lankysis Lenkijoje, kur susitiks su Lenkijos gynybos ministru Władysław Kosiniak-Kamysz. Taip pat planuojami susitikimai su Lenkijos Senato vicemaršalka Magdalena Biejat, Seimo Nacionalinio gynybos komiteto nariais bei Lenkijos Kibernetinių pajėgų štabo atstovais. Vizito metu planuojama aptarti artėjantį NATO viršūnių susitikimą, Europos saugumo bei gynybos pramonės stiprinimo klausimus, Lietuvos ir Lenkijos karinį bendradarbiavimą, paramą Ukrainai ir kitką. Krašto apsaugos ministerijos Strateginės komunikacijos ir viešųjų ryšių departamento Visuomenės informavimo skyriaus informacija ir iliustracija.
Povilas Dedėnas. Kas lydėjo Laisvėn?
Šiandieną skaitysite dešimtis giliamintiškų straipsnių apie Kovo 11-ąją, nepamainomą straipsnių kurpėjų indėlį į Nepriklausomybę ir t.t., ir pan. Manau, kad verta prisiminti, kaip iš tiesų ėjome vingiuotu ir duobėtu keliu į Laisvę. Prasminga įvardinti, kurie gi žengė veržliai, o kurie – “Stepas po Stepo”. Tačiau įdomiausia, ir šiandienos geopolitiniame kontekste prasmingiausia, prisiminti valstybingumo atkūrimo prielaidas. Kaip per pusę amžiaus trukusią okupaciją išsaugojome Laisvės viziją, kas ir kaip ją puoselėjo sovietmečio gūdumoje? Tegul manieji samprotavimai kai kam ir nepatiks, bet tiesa jau tokia – anaiptol ne visuomet pūkuota. Meluočiau sakydamas, kad kadaise visi gulėme miegoti ir keldavomės svajodami apie sovietų sąjungos žlugimą. Teko prisitaikyti, bemaž du šimtai tūkstančių tapo komunistų partijos
Viceministras Karolis Aleksa Jungtinėje Karalystėje: “Stiprūs aljansai, stipri Europa ir stipri lyderystė yra svarbūs kaip niekada anksčiau”
Šią savaitę krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa viešėjo Jungtinėje Karalystėje, kur aplankė Jungtinės Karalystės vadovaujamoje Ukrainos karių mokymo operacijoje „Interflex“ dalyvaujančius Lietuvos karius, taip pat susitiko su rengiamais Ukrainos kariais, mokymo operacijos vadovybe. Vizito metu viceministras iš arčiau susipažino su Ukrainos karių rengimo programa bei tikslais. Susitikimo su operacijos vadovybe metu viceministras padėkojo Jungtinei Karalystei už lyderystę rengiant Ukrainos karius, remiant Ukrainą, taip pat pabrėžė, kad Lietuva tęs savo dalyvavimą „Interflex“ operacijoje ir toliau rems Ukrainos karių rengimą. Vizito metu viceministras dalyvavo „Chatham House“ organizuotame renginyje „Security and Defence 2025”, skirtame aptarti šiandienos saugumo iššūkius, situaciją Ukrainoje. Pasisakydamas įvadinėje renginio sesijoje K. Aleksa pabrėžė, kad gyvename lūžių laikotarpyje, kuomet stiprūs aljansai, stipri Europa ir
REKOMENDUOJAM PRENUMERATORIAM:
Restauratorių sukurtas stebuklas – didinga Marienburgo (Malborko) pilis (II)
Ramybės, gamtos ir sakralumo darna, prisikėlusi iš nebūties (II)
Restauratorių sukurtas stebuklas – didinga Marienburgo (Malborko) pilis (I)
Ramybės, gamtos ir sakralumo darna, prisikėlusi iš praeities (I)
Šeštojo dešimtmečio baldai: stilingi, šiuolaikiški, tvirti, sunkūs ir brangūs
Cezaris: ne tik politikas ir karvedys, bet ir oratorius bei rašytojas
Rasputinas – fatališkas istorijos personažas
Vaizduotę pranokstanti architektūros didybė
Pirmojo popiežiaus bazilikos didybė
Vatikano muziejaus lobiai ir slėpiniai (II)
Vatikano muziejaus lobiai ir slėpiniai (I)
Sakraliosios Gietšvaldo įdomybės
Stulbinantis senovės meistrų sugebėjimų liudytojas Gdansko rotušėje
Užburianti Gieštvaldo didžiūnės puošyba
“Panem et circences!” (“Duonos ir žaidimų!”)
Gintaro stebuklų lobynas Gdansko malūne (II)
Allenšteino aidai Olštyno dabartyje
Prūsiškai lenkiškas Elblongo žavumas
Panoramų rojus Elblongo bažnyčios bokšte
Milijono verta akimirka, kurią neįamžinau, ir to nesigailiu
Gintaro stebuklų lobynas Gdansko malūne (I)
Svečiuose pas Didįjį kryžiuočių ordino magistrą
Dangų remiančios Elblongo didžiūnės slėpiniai ir grožybės
Sakralumo aidai Olivos altorių šešėlyje
Dangų remianti gotikos gigantė Gdansko širdyje
Svečiuose pas Veličkos druskų kasėjus (II)
Sakralusis Liškiavos perliukas
Svečiuose pas Veličkos druskų kasėjus (I)
Gimęs viduramžiais, bet mano vienmetis – Marienburgo dičkis
Šventos Kotrynos didybė ir vargai Gdanske
Iš griuvėsių prikeltas sakralusis feniksas – Malborko pilies bažnyčia
Gotikos galiūnės didybė Olštyne
Pasaulio stebuklo “giminaitis” Sopote
Naikintuvų flotilė Milano palubėje
Karališkosios Vavelio didybės aidai (III)
Viduramžius menantys Sforcos pilies rūmai
Karališkosios Vavelio didybės aidai (II)
Karališkosios Vavelio didybės aidai (I)
Brerų rūmų perliukas – Astronomijos muziejus
Kraičio skrynių slėpiniai Arklio muziejuje
Mdinos katedros muziejaus grožybės
Sakralusis Romos perliukas – šv. Petro bazilika
Žavi Jūrmalos pažiba – Kemeriai (II)
Krokuvos praeitis ir senamiesčio grožybės
Krokuvos senamiesčio pažiba – švč. Mergelės Marijos bazilika
Vavelio kunstkameros lobiai Krokuvoje
Žavingas Jūrmalos perliukas – Kemeriai
Pasivaikščiojimas spalvingoj Vilniaus praeity XX a. pradžioje
Kerinti gražuolė Tatrų papėdėje – Zakopanė
Svečiuose pas Jo Šventenybę: Jono Pauliaus II vardo muziejus Vavelyje
6000 metų menantis miestas-tvirtovė Mdina (I)
Tūkstantis druskinių be druskos Druskininkuose
Vienuolių giesmės po viduramžių Krokuvos skliautais
Svečiuose pas kardinolą Karolį Voitylą
Sukriošėlis, sovietų imperiją griovęs neveiklumu
Japonijos sodų magija Žemaitijos glėbyje
Atogrąžų tankumynai Kopenhagos sodo oranžerijoje
Naujam gyvenimui prikelta Siesikų galiūnė
Angelo pilies Amžinajame mieste slėpiniai
Svečiuose pas Vavelio smaką Krokuvos urvuose
Piotro Mašerovo žūtis: aplaidumo pasekmė ar klastinga žmogžudystė?
Sovietinės imperijos kurpėjų lemtys
Šlovingų pergalių aidai Vavelio skliautuose
Imperatoriškosios Karakalos pirtys
Kelionė užsienin pro geležinę uždangą
Senesnė už Stounhendžą ir Egipto piramides Džgantija
Tūkstantmečio Tynieco vienuolyno žavesys II
Automobilis sovietmečiu – prabanga ir rūpestis
Margas “gazovikų” namo kontingentas amžiaus pabaigoje
Sakralioji Krokuvos viduramžių puošmena
Sovietinių prekeivių turtai iš puvėsių ir apgavysčių
Vieta, kur sovietmečiu galėjai nusipirkti dešrą!
Nuotykiai traukiniuose prieš trisdešimtį metų
Kraugerė hidra, be gailesčio rijusi ir save
Iškalbingos praeities globėja Krokuvos širdyje
Kūčios be Kalėdų, bet su Naujaisiais
Angelo pilis, saugojusi imperatorius ir popiežius
Tūkstantmečio Tynieco vienuolyno žavesys
Viduramžių aidas karalių mieste
Sakralusis Maltos perliukas – Ta’ Pinu bazilika
Kaip samovaras ir palydovas pralaimėjo varžybas skalbyklei bei šaldytuvui
Kas TURĖTŲ BŪTI taikos Ukrainoje plane
Apturėjau tokį įvykį: kaimynystėje gyvenantis recidyvistas mane apiplėšė ir sumušė. Maža to – dar ir namų langus išdaužė šaltukui spaudžiant.
Rimantas Rugertas. Dykvietės perspektyva
Visi kasdieną laukiame žinių apie karo pabaigos požymius, ir kaip nematyti jų, taip nematyti. Kažin ką rezga Trumpo administracija, Ukraina
Leonas Petrotas. Imperijos dumblai
Dar prieš suyrant sovietinei imperijai, lietuviškieji turizmo organizatoriai rengdavo keliones ne tik į maskolijos sostinę bei eilinį kartą pervadintą Peterburgą,
Paulius Juzys. Putino rezervai
Rusija šiandieną tėra varganas sovietų sąjungos šešėlis, neišgalintis pasigaminti elementarių buitinių prietaisų: šaldytuvų, skalbyklių, mikrobangių ir pan. Kadaise sovietinė imperija
Leonas Petrotas. Mentalinės tektonikos lūžiai
Teisingai atspėjote, pastebėję kairiame viršutiniame nuotraukos kampe smailų bokštą – tai rusiškosios imperijos sostinė. Šiandieną žodis “rusija” daugumai kelia pasidygėjimą,
Rimantas Rugertas. Agentas 001 (II)
(Tęsinys, pirmąją dalį skaitykite čia.) Putinui valdant, nustekenta imperijos ekonomika, gerokai pašlijusi po 2014-ais įvykdyto Krymo užgrobimo ir civilizuoto pasaulio
You must be logged in to post a comment.