AIDAI

Straipsniai
Search
PRENUMERATA
Search
Straipsniai

Profesijos sovietmečiu: lūkesčiai ir tikrovė

Kadaise buvo malonu susilaukti laišką ar spaudą, tad dažnas klausydavom, ar ankstų rytą nebarškina pašto dėžutes laiškanešys. Ne prestižinė, tačiau populiari ir, ypač kaimo vietovėse, svarbi laiškanešio profesija patyrė smarkų ir negrįžtamą interneto smūgį. Kam rašyti popierinį laišką, kai elektroniniu paštu siųstas pasieks jus akimirksniu iš kokių Naujosios Zelandijos ar Australijos – šalių, iš kurių kadaise laiškai keliaudavo mėnesius? Pasaulį apraizgęs globalusis žiniatinklis neatpažįstamai pakeitė tarptautinę prekybą, juk prekes šiandieną galima užsisakyti iš viso pasaulio. Internetas taip kardinaliai pakeitė kasdienę mūsų būtį, kad vargu ar spėjame pastebėti pokyčių mastus ir įtaką žmogaus profesinei veiklai. Nunyko vienos profesijos, netruko atsirasti aktualios nūdienos poreikiams, o kaip atrodė profesijos pasirinkimas ir būsimas profesinis

Skaitykite toliau..

Rimantas Rugertas. Separatinė taika, o Europoje – tyla?

Tokią Ukrainą išradingai pavaizdavo dailininkas prieš pusę amžiaus. Kartu su Baltijos šalimis kalėjusi sovietinėje imperijoje, Ukraina buvo turtinga ne tik derlingomis žemėmis, bet ir išplėtota pramone bei naudingomis iškasenomis. Putino Rusija puikiai žino Ukrainos turtų vertę, tad sumanė ją pavergti ir engti. Neįvertino vieną – Ukrainos žmonės, t.t. Ukrainos rusai nenori vilkti vergišką jungą, Putino sėbrų uždėtą Rusijai. Trejus metus Ukraina didvyriškai priešinasi okupantams ir ši kova kainavo ukrainiečiams dešimtis tūkstančių gyvybių, sugriautus miestus, nuniokotą ūkį, kenčiančią ekonomiką, masinę emigraciją. Didžiulę laisvės kainą žino ne tik pati Ukraina, bet ir ją remiančios Europos ir pasaulio šalys. Tik ar žino ją Trumpas? Rodos, naujasis JAV lyderis savotiškai supranta įsipareigojimus sąjungininkams, jei

Skaitykite toliau..

Kas buvo Meksikos piramidžių statytojai?

Toltekai – viena paslaptingiausių Mezoamerikos civilizacijų, apipinta mitais ir legendomis. Daugiausia informacijos apie juos mus pasiekė per actekus, kurie gerbė toltekus kaip savo pirmtakus ir priskyrė jiems didelius mokslo, meno ir karybos pasiekimus. Vis dėlto klausimas lieka atviras: ar toltekai buvo tikra tauta, ar tik mitinis senovės didybės simbolis? Išminčių ir karių tautaPasak legendos, toltekai gyveno iš nefrito ir aukso pastatytame Tlano mieste, o jų valdovas buvo legendinis Kecalkoatlis. Actekai jį laikė idealiu valdovu, apdovanotu ne tik kariniais gabumais, bet ir žemdirbystės, astronomijos bei amatų žiniomis. Jis išmokė toltekus matuoti laiką, auginti kukurūzus, auginti medvilnę ir gaminti papuošalus iš nefrito bei plunksnų. Tačiau mitas apie Kecalkoatlį nebuvo vienareikšmis. Pasak vienos legendos,

Skaitykite toliau..

Paulius Juzys. Pasidalijimo kapitalu nebūtų – tik paradimas, gerbiamas elite!

„Nueik nežinia kur, tik atnešk ne nežinia ką, o deramą gynybos finansavimą”, – taip, perfrazuojant seną pasaką, atrodo šiandienės papildomų lėšų krašto apsaugai paieškos. It iš gausybės rago pilasi pasiūlymai, kur gi ieškoti tų pinigėlių. Oligarchinių klanų statytiniai suskubo registruoti sumanymus išparceliuoti valstybines įmones ir žemes: atseit, tuomet įmonių veikla bus efektyvesnė, o miestų centre esančios žemės nedirvonuos. Godžios ir gobšios vertelgų rankos senai kėsinasi priglobti viešųjų paslaugų sektorių, energetiką, kelius (padarant juos mokamais) ir t.t. Apstu dar Lietuvoje pamenančių praeito amžiaus pabaigoje Lietuvą siaubusios laukinės privatizacijos metodus: kodėl gi nepakartojus jų šiandieną, prisidengiant būtinybe didinti finansavimą gynybai?  Kiti, vadovaujami proliberalaus – tai jis puikiai įrodė dar dirbdamas ankstesnėje LSDP

Skaitykite toliau..

Žioplų kino kliurkų kratinys – sovietinis blokbasteris „XX amžiaus piratai”

Apsižiūrėjau, kad mūsų klajonėse po sovietmečio realijas dar nebuvome užsukę į kinematografininkų valdas platesniam anuomečio kino pažinimui. Neskubėkite visą užbraukti juodu brūkšniu, kaip daro chronišku istoriniu daltonizmu sergantys sovietmečio „tyrėjai”-„žinovai”-„ekspertai”-„analitikai”: būta meniškų ir daugiaplanių kino juostų, ypač Baltijos šalių bei Sakartvelo (tuomet vadinto Gruzija) kinematografininkų kurtų. Visgi pažintį su tuomečiu kinematografu pradėsime nuo 1979-ais pasirodžiusio pirmojo sovietinio „veiksmo” filmo „XX amžiaus piratai”, tapusio pelningiausia SSRS kino juosta: metų viduryje imtas rodyti filmas susilaukė daugiau nei 90-ies milijonų(!) žiūrovų, o iki imperijos žlugimo jį pamatė net 120-mt(!) milijonų sovietijos piliečių. Pirmasis blokbasteris buvo rodomas geriausiuose kino teatruose, tad neatsitiktinai Vilniuje jis pirmiausia rodytas „Lietuvoje”: ten jį ir išvydo anuomet dar paaugliu

Skaitykite toliau..

Marius Letuvas. Nustekentas IQ

Archeologai nesėdi rankas sudėję, ir atskleidžia vis naujas ir naujas žmonijos paslaptis, daugel amžių slėptas žemėje. Dažną radinį sunku paaiškinti, nes pasak istorikų, prieš tūkstančius metų žmonės neturėjo technologijų – net ir dabar neturi – perkelti šimtus tonų sveriančius luitus kalnuose, sudėti juos į milžiniškus statinius taip, kad neina net popieriaus lapą įkišti. Neįmintos lieka, o tik versijomis ir teorijomis apipintos, Egipto piramidžių statybos technologijos. Giliuose anglies kloduose randami daiktai, niekaip negalėję būti pagaminti prieš milijonus metų. Radę kokio nors įšalusio kalnuose žmogelio liekanas, stebimės, kaip primityviai atrodė žmogus, ledynuose pasilaidojęs prieš tūkstančius metų. Imame manyti, kad žmogiškoji civilizacija siekia vos senovės Egipto ištakas, na, gal dar šiek tiek anksčiau.

Skaitykite toliau..

Akredituotas pirmasis Izraelio gynybos atašė Lietuvai

Vasario 18 d. Krašto apsaugos ministerijoje akredituotas pirmasis Izraelio gynybos atašė Lietuvai David Israely. „Reikia išlaikyti pagreitį stiprinant mūsų bendradarbiavimą gynybos srityje. Izraelis yra svarbus partneris gynybiniams įsigijimams, taip pat yra puikus pavyzdys, kaip reikia tinkamai ruoštis ir ginti valstybę. Mums įdomi Izraelio patirtis organizuojant privalomąjį šaukimą į kariuomenę, stiprinant atsparumą, organizuojant visuomenės pasirengimą gynybai ir pasipriešinimui“, – akreditacijos ceremonijos metu kalbėjo Krašto apsaugos ministerijos gynybos politikos direktorius Vaidotas Urbelis. Lietuvos ir Izraelio bendradarbiavimas glaudžiausiai vystomas kibernetinio saugumo bei gynybos pramonės srityse, taip pat vykdant kariuomenės modernizavimo projektus. Tikimasi, kad stiprėjantis šalių bendradarbiavimas leis perimti išmoktas pamokas tokiomis temomis kaip visuotinis šaukimas, rezervo rengimas ir kt. Iki paskyrimo į gynybos

Skaitykite toliau..

Pirmasis Romos herojus

Pasakojimą apie šio didvyrio žygdarbį išsaugojo senovės istorikai Polibijus, Dionisijas iš Halikarnaso ir Titas Livijus. Visi jie beveik vienodai pasakoja apie įvykius, kurie vyko nuverčiant karališkąją valdžią Romoje ir įtvirtinant respublikinę santvarką. Paskutinysis Romos karalius Tarkvinijus Garbusis nesusitaikė su tremtimi ir rado sąjungininką etruskų miesto Klusijaus valdovo Larso Porsenos asmenyje. Grėsmė jaunai Romos Respublikai buvo rimta: Porsena turėjo stiprią kariuomenę ir buvo patyręs vadas. (Toliau skaityti kviečiame AIDŲ prenumeratorius – kiekvienam užsiprenumeravusiam dovanojame jo pasirinktą knygą iš >1000 leidinių sąrašo.) Tačiau romėnai buvo pasirengę ginti savo laisvę bet kokia kaina. Kaimynystės gyventojai persikėlė už miesto sienų, kurias saugojo pylimas ir Tibro upė. Vienintelis kelias į Romą buvo Pons sublicius tiltas – pirmasis tiltas

Skaitykite toliau..

Leonas Petrotas. Kiniškų kledarų „triumfas”

Lankydamasis Japonijoje, žavėjausi šios šalies žmonių kruopštumu. Ką bedarytų, kuo tik užsiimtų – viską padarys be galo atsakingai. Kiekvienas vertina savo darbą, supranta jo svarbą visuomenei, stengiasi jokiu būdu neapvilti. Ne veltui užrašas „Made in Japan” visada buvo ir bus aukščiausios kokybės gaminio požymiu. Ar tai būtų garso aparatūra, buitinė technika ar tas pats automobilis – „Made ir Japan” reiškia itin atsakingai atliktą darbą ir ilgaamžį eksploatavimą be rūpesčių. Todėl ir Lietuvoje japoniški automobiliai, tiesa, neretai surenkami Turkijoje, naudojasi pirkėjų pasitikėjimu. Kinai irgi stengiasi kaip moka. Išvydę prieš akis sankcijų apribotą ruzziją, netrunka atidaryti joje bemaž tūkstantį automobilių salonų, ir ima boginti savuosius automobilius. Pradžioje pažada rusams itin geras kainas

Skaitykite toliau..

Stulbinantis senovės meistrų sugebėjimų liudytojas Gdansko rotušėje

Gėrėdamiesi XVIII amžiaus meistrų išmone ir kruopštumu, negalėjome suprasti, kaip tokia grožybė išsigelbėjo II Pasaulinio karo liepsnose, nepaprastai nuniokojusiose Gdanską (anuomet – Dancigą). Lakoniškas informacinis stendukas, pasakojantis, kad įėjimo į Didžiąją rotušės salę portalas ir šalia esantys meniški laiptai buvo karo vidury dalinai išrinkti ir paslėpti atokioje provincijoje. 1685-ais baigtas kurti drožybos šedevras dabartinėn vieton sugrįžo XX amžiaus septintajame dešimtmetyje, atlikus kruopščią rotušės pastato restauraciją. Jei pamenate mūsų apsilankymą Elblongo bažnyčioje, karo metu praktiškai sugriautoje, tai prisiminsit ir senovinius altorius, tokiu pat keliu – išvežant į atokesnes gyvenvietes – išvengusius sunaikinimo. Nacių nuojauta neapgavo, karo lemtį jie numatė realistiškai, suprasdami, kad teks aršiai gintis, ir architektūros paminklai bei meno kūriniai

Skaitykite toliau..

Roma ir Krymas

Senovės autoriai liudija, kad pirmieji Krymo pusiasalio gyventojai buvo klajokliai skitai ir sėslios kalnų gentys, žinomos bendru taurų vardu. Taurai garsėjo laukiniškumu ir žiaurumu, pranokdami net skitus. V a. pr. m. e. istorikas Herodotas teigė, kad tauriai gyveno plėšikaudami ir kariaudami. Pagrobtus jūreivius jie aukojo deivei Mergelei. Tokį barbarų tautos įvaizdį patvirtina ir romėnų autoriai. Štai Ammianas Marcelinas po tūkstančio metų rašė, kad tauriečiai nužudydavo visus belaisvius, o jų galvas, kaip didvyriškumo simbolius, kabindavo ant šventyklų sienų. Vadindamas romėnus negrais, jis lygino jų elgesį su laukiniais taurų klyksmais. (Toliau skaityti kviečiame AIDŲ prenumeratorius – kiekvienam užsiprenumeravusiam dovanojame jo pasirinktą knygą iš >1000 leidinių sąrašo.) Nepaisant to, V a. pr. m. e. graikams pavyko

Skaitykite toliau..

Palaimingo Europos snaudulio pabaiga

Senutė Europa, kadaise valdžiusi pasaulį, bando rasti vietą globalių žaidėjų lauke. Jis gerokai pasikeitęs: per keliasdešimt metų Kinija iš pusbadžiu gyvenusios agrarinės šalies virto „pasaulio fabriku” ir galinga geopolitine žaidėja. Tapti tokia jai padėjo tie patys europiečių ir japonų magnatai, vaikydamiesi didesnių pelnų, iškėlę gamybą iš darbo sąnaudų atžvilgiu brangios Europos. Kinų strategija aiškiai atsispindi karo Ukrainoje fone: be skrupulų remdami technologijomis ir medžiagomis agresorę, kinai smaginasi Europon nusitaikiusių ukrainiečių kančiomis.  Tegul kenčia tie baltukai, juk kadaise baltieji kolonizatoriai šimtmečius engė Kiniją! Prorasistinė ir šovinistinė Kinijos politika grįsta aiškia imperine  – Kinija ilgą laiką ja buvo – strategija: „Kuo blogiau kitiems, tuo geriau mums”. Nesidrovėdami kinai „melžia” sankcijų apgultos agresorės

Skaitykite toliau..

Ministrė Dovilė Šakalienė: „ES turi būti prie derybų stalo, tačiau pokalbiai tėra tušti žodžiai, jei ant stalo nededame pinigų.”

Vasario 15 d. Miuncheno saugumo konferencijoje krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė dalyvavo diskusijoje „Taika per jėgą: planas Ukrainai“. Ji tapo pirmąja Lietuvos krašto apsaugos ministre, dalyvavusia pagrindinėje šios konferencijos programos dalyje – vienoje panelėje kartu su JAV specialiuoju pasiuntiniu Ukrainai ir Rusijai Keithu Kelloggu. Diskusijoje apie Ukrainos ateitį taip pat dalyvavo Didžiosios Britanijos valstybės sekretorius Davidas Lammy, Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis ir Andrii Ivanovych Sybiha, Ukrainos užsienio reikalų ministras. „Realios saugumo garantijos gali būti suteiktos tik iš jėgos pozicijos, ir tam Europai reikia skubiai auginti karinius raumenis. Šaltas dušas iš JAV dėl mūsų gynybos pajėgumų yra teisingas ir naudingas – kalbėti apie grėsmes, kai iš nugaros stovi karinė

Skaitykite toliau..

Penki Romos išgrobstymai

Lazda turi du galus, tad ilgus šimtmečius engę ir plėšę kitas šalis romėnai susilaukė atsakų, ne kartą teriojusių „amžinąjį miestą”. Traukė atklydėlius iš kitų kraštų gandai apie Romos sukauptus turtus, tad nekviestų svečių romėnams neteko ilgai laukti. Pirmasis barbarų įsiveržimas į Romą įvyko pirmaisiais jos gyvavimo metais. Apie šį įvykį žinome iš I a. pr. m. e. gyvenusio romėnų rašytojo Marko Terentijaus Varono raštų. Tuo metu į Apeninų pusiasalį iš šiaurės įsiveržė Brenuso vadovaujamos galų gentys. Pirmiausia jos užpuolė etruskus, kurie savo ruožtu kreipėsi pagalbos į romėnus. Tačiau galai netrukus pradėjo karą su Roma. Pagrindinis mūšis įvyko 390 m. pr. m. e. liepos 18 d. prie Alijos upės, kur romėnų kariuomenė

Skaitykite toliau..

Lietuva ir Kroatija stiprina gynybos bendradarbiavimą

Kroatija vėliausiai kitų metų pradžioje Lietuvoje dislokuos artilerijos haubicų bateriją vokiečių vadovaujamoje NATO Daugianacionalinės kovinės grupės sudėtyje. Šis klausimas aptartas vasario 15 d. Miunchene vykusiame krašto apsaugos ministrės Dovilės Šakalienės ir Kroatijos gynybos ministro Ivano Anušićiaus dvišaliame susitikime. Be to, abiejų šalių gynybos ministrai aptarė situaciją Ukrainoje, ES ir NATO darbotvarkę reaguojant į JAV poziciją bei kitus šalims svarbius klausimus. „Esame dėkingi Kroatijai už jau ne vienerius metus trunkantį indėlį į Baltijos ir viso NATO rytinio flango regiono saugumą, prisidedant prie NATO priešakinių sausumos pajėgų veiklos, taip pat už prisijungimą prie Ukrainos išminavimo koalicijos, prie kurios Kroatija prisijungė mūsų kvietimu“, – teigė ministrė Dovilė Šakalienė. Pasak krašto apsaugos ministrės, abiejų

Skaitykite toliau..

Dovilė Šakalienė Briuselyje: „Rusijos sienos baigiasi ten, kur ši agresorė yra sustabdoma jėga.”

Vasario 12–13 dienomis krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė Briuselyje dalyvauja NATO gynybos ministrų susitikime. Jo paraštėse vakar taip pat buvo surengtas Ukrainos gynybos kontaktinės grupės „Ramšteino formato“ susitikimas. „Ramšteino formato“ susitikime, kuriam šį kartą pirmininkavo Jungtinė Karalystė, ministrė D. Šakalienė pabrėžė,  kad Rusijos karo Ukrainoje baigtis tiesiogiai lems mūsų saugumo situaciją. „Yra nekvestionuojamų tarptautinės teisės normų. Ukrainos sienos negali būti perbraižytos. Jei norime tikros taikos, ji gali ateiti tik per jėgą. Jei karas Ukrainoje sustos be tikrų saugumo garantijų ir be aiškiai suplanuotos ilgalaikės karinės paramos, pradės tiksėti mūsų laikrodis“, – sakė ministrė. 80 mln. eurų siekiantis Lietuvos parengtas paramos paketas atliepia būtiniausius Ukrainos poreikius ir sudaro beveik pusę Lietuvos metinio

Skaitykite toliau..

Romėnų išradimai, kuriais tebesinaudojame

Šiuolaikinė civilizacija perėmė įvairių senovės kultūrų, tarp kurių išsiskiria Šumeras, Egiptas, Graikija ir Indija, pasiekimus. Pavyzdžiui, iš Mesopotamijos civilizacijos perėmėme įprastą laiko skirstymą: vieną valandą sudaro 60 minučių, o vieną minutę – 60 sekundžių. Šio laiko skirstymo šaknys glūdi Mesopotamijoje priimtoje skaičių sistemoje. Egipto šventikai ir geodezininkai daug prisidėjo prie matematikos, ypač geometrijos, kuri buvo plačiai naudojama matuojant žemę ir statant piramides, plėtros. Indai išrado skaitmenis, kurie tapo šiuolaikinės dešimtainės skaičių sistemos pagrindu. Šie skaitmenys per arabus pirmiausia paplito islamo pasaulyje, o paskui Europoje. Graikai į pasaulio kultūrą įvedė dramą, iš kurios susiformavo teatro menas, realistiniai vaizduojamieji menai ir literatūros žanrai, tokie kaip epas ir poezija, tapę Europos literatūros pagrindu.

Skaitykite toliau..

Dovilė Šakalienė: „Dabar ne laikas graužtis, kad kažko nepadarėme.”

„Verslo tipo susitarimų darbotvarkė greičiausiai dominuos. Galime tai vertinti kaip cinizmą, bet taip pat galime matyti ir kaip pagrįstą priekaištą Europai. Šiuo metu pagrindiniai iššūkiai, aktualūs Europai, yra būtent čia, šalia mūsų. Tuo tarpu NATO aljanso europinės dalies investicijos yra neproporcingos šalių finansiniam ir ekonominiam pajėgumui, tad JAV spaudimas turi pagrindo“, – teigė krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė LRT Radijo laidoje „Aktualijų studija“ prieš išvykdama į šią savaitę Briuselyje vyksiantį NATO gynybos ministrų susitikimą ir Miuncheno saugumo konferenciją. Vis tik, koks bus galutinis rezultatas – ar bus taikomos drastiškos priemonės, ar vyks griežtos derybos – kol kas neaišku. Tačiau tai pamatysime per artimiausius mėnesius ar net savaites. Šakalienės teigimu, Europos

Skaitykite toliau..

Užburianti Gietšvaldo didžiūnės puošyba

Akimirka buvo tokia nuostabi, o maldininkų veiduose atsispindėjo nuoširdus tikėjimas, tad nutariau nepliauškinti nuotraukas, o pasigrožėti, kaip lėtai ir iškilmingai kilo Mergelės Marijos paveikslas pagrindiniame altoriuje: nuo sumaniai paslėptos vietos iki didžiojo altoriaus centro. Veiksmą buvo galima drąsiai pavadinti mišių kulminacija, nes iki tol darniai giedota, pasižiūrint į bazilikos viduje pakabintus ekranus-televizorius: nors interjerą jie ir jaukė, bet tikintiesiems labai padėjo ir maldoje, ir giesmėje, nes skelbė reikiamus žodžius. Lietuvoje tokį mišių organizavimą vargu ar kada išvysime, nes esame dar gerokai susikaustę, Lietuvos katalikų bažnyčiai netrūksta inercijos ir sąstingio, smarkiai įtakojančių tikinčiųjų nuoseklumą kreiptis į Jį mišių metu. Kaimynai lenkai, pas kuriuos ir keliausime eilinį kartą, išradingai ieško tūkstantmečių katalikiškų

Skaitykite toliau..

Mameliukų mirties žiedas mongolams Ain-Džaluto mūšyje

Net ir po Čingischano mirties mongolų imperija aktyviai plėtėsi į įvairius Eurazijos žemyno kampelius. Pirmiausia didžiojo chano darbus tęsė jo sūnūs, po kurių sparčių užkariavimų estafetę perėmė anūkai. Kiekvienas Čingizidas pasirinkdavo tam tikrą kryptį, kur tada smogdavo mongolų ordos, nušluodamos visus savo kelyje. XIII a. viduryje talentingasis Čingischano anūkas Hulagu sėkmingai žengė gilyn į Artimųjų Rytų regioną. 1258 m. Bagdadas – didelis miestas, buvusi arabų kalifato sostinė ir islamo pasaulio kultūros centras – krito nuo jo tumenų puolimo. Visą savaitę mongolai plėšė jo gyventojus ir negalėjo atsigėrėti klestinčio Bagdado turtais. Nenugalima klajoklių kariuomenė judėjo toliau į rytus, į Irano žemes. O netrukus smarkiai pasuko atgal, kad užkariautų Sirijos žemes. Iki 1260

Skaitykite toliau..

Dovilė Šakalienė dalyvaus NATO gynybos ministrų, Ramšteino formato susitikimuose bei Miuncheno saugumo konferencijoje

Vasario 12-13 dienomis krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė lankysis Briuselyje, kur dalyvaus NATO gynybos ministrų susitikime. Jo paraštėse taip pat numatomas Ukrainos gynybos kontaktinės grupės (Ramšteino formato) susitikimas, planuojami kiti dvišaliai ir daugiašaliai ministrės susitikimai. Pagrindinės šių metų NATO gynybos ministrų susitikimo dienotvarkės temos – transatlantiniai santykiai, artėjantis NATO viršūnių susitikimas Hagoje, gynybos ir atgrasymo stiprinimas, gynybos išlaidų klausimai, taip pat saugumo situacija Ukrainoje bei tolimesnė parama. Ramšteino formato susitikime, kuriam šį kartą pirmininkaus Jungtinė Karalystė, bus kalbama apie kritinius Ukrainos poreikius, regioninio saugumo stiprinimą. Vėliau ministrė išvyks į Vokietiją, kur 14-15 dienomis dalyvaus Miuncheno saugumo konferencijoje. D. Šakalienė susitiks su aukšto rango politikos, kariuomenės ir gynybos pramonės atstovais, taip pat dalyvaus atskirose

Skaitykite toliau..

Paulius Juzys. Gynybos finansavimo paieškos: kieno kišenes išversim?

Tai bent užduotis valdžios vyrų ir moterų galvose: ką gi daryti, kad atsliūkinę okupantai vėl nesiropštų į Gedimino pilies bokštą su savuoju škurliu, kaip 1944-ais? Didinti finansavimą! Puiki ir savalaikė mintis, tik kaip jį didinti, ir ar pakaks vien dosnesnių pinigėlių? Trejus metus Ukrainoje vykstantis karas, atrodo, mažai ko pamokė apsnūdusius ir gerovėje paskendusius Lietuvos valdininkus. Sunkoka jiems suprasti, kad pinigai nekovoja ir apskritai ne kažin ką lemia. Mūšio lauke kovoja žmonės, motyvuoti siekiu apginti valstybę, laisvę, ateitį, demokratiją, teises, artimuosius ir savo gyvybes, o ne kurio nors ponulio turtus. Galime iki pamėlynavimo keikti radikalius Trampo žingsnius, tačiau juose esama ir pragmatizmo pagrįsto JAV oligarchų interesais. Tik laiko klausimas, kada

Skaitykite toliau..

Kleopatros ir Cezario sūnaus likimas

47 m. birželio 23 d. pr. m. e. gimė Ptolemėjas XV Filopatorius Filometoras Cezaris, žinomas kaip Cezarionas. Šis berniukas, tapęs paskutiniuoju Egipto karaliumi, buvo Kleopatros ir (tikriausiai) Julijaus Cezario sūnus. Tuo metu, kai jis gimė, Kleopatra buvo oficialiai ištekėjusi už savo 12 metų vyresnio brolio Ptolemėjo XIV – ši sąjunga buvo grynai politinė. Prieš tai ji buvo ištekėjusi už kito brolio, Ptolemėjo XIII, kuris mirė, kaip teigiama, nuskendęs Nile po pabėgimo nuo romėnų. 48 m. pr. m. e. rudenį, pasibaigus pilietiniam karui, Kleopatra susitiko su Cezariu. Kartu jie šventė pergalę keliaudami Nilu. Tačiau kitą pavasarį Cezaris grįžo į Romą, o 46 m. vasarą Kleopatra su sūnumi atvyko jo aplankyti. Ji

Skaitykite toliau..

Krašto apsaugos ministerija telkia gynybos pramonę į strateginius klasterius

Krašto apsaugos ministerija imasi lyderystės telkdama gynybos pramonę į klasterius strategiškai svarbiose srityse: amunicijos ir sprogmenų, dronų bei kritinės karinės technikos gamybos ir remonto sektoriuose, taip stiprinant nacionalinius gynybinius pajėgumus ir gynybos pramonės savarankiškumą. Ši iniciatyva užtikrins Lietuvoje veikiančią ir integruotą sprogmenų ir sprogstamųjų medžiagų tiekimo grandinę, leidžiančią savarankiškai aprūpinti Lietuvos kariuomenę ir sąjungininkus kritine amunicija, minomis bei kitais sprogmenimis. Taip pat bus plėtojami dronų bei kritinės ginkluotės palaikymo ir aptarnavimo pajėgumai, stiprinant nacionalinius gynybinius pajėgumus ir užtikrinant operatyvią paramą karo atveju. Be to, tai skatins valstybės ir privačiojo sektoriaus bendradarbiavimą, didinant gynybos pramonės savarankiškumą ir atsparumą. Sunkiosios technikos gamybos ir techninio aptarnavimo klasteris planuojamas Jonavoje. Tuo tarpu dronų klasterių

Skaitykite toliau..

Skitų ir romėnų akistata: kodėl pastarieji jos vengė?

Skitija yra vienintelė šalis, sugebėjusi pasipriešinti Romos imperijai – kolektyviniams antikos Vakarams. Be to, būtent skitai, tiksliau, jų palikuonys, sunaikino šią Blogio imperiją. XIX a. Europoje tai buvo gerai prisimenama. Anglų istorikas F. R. Grehemas savo veikale „Skitų imperijos“ (1860 m.) rašė: „Šimtmečiais iki krikščionybės viso žinomo pasaulio valdžia, įtaka ir civilizacija buvo visiškai sutelktos vienos išdidžios ir despotiškos paramilitarinės valstybės rankose. Užkariaudama ir baugindama Roma tapo visų ištyrinėtų ir tvarkingiausių Azijos, Afrikos ir Europos dalių valdove; jos legionai laikė pavaldume tautas nuo Elados sienų iki Britų salų ir Atlanto vandenyno; jo ereliai kėlė baimę nuo Egipto ir Arabijos smėlio kopų iki Baltijos krantų, kur barbarai teutonai sukryžiavo kardus su

Skaitykite toliau..

Prieš 85-ius metus Vilnijos gyventojai patyrė pirmąsias masines tremtis

Šiais metais minėsime ne vieno Lietuvos valstybės naikinimo veiksmo aštuoniasdešimt penktąsias metines. Prisiminsime ne vieną juodą ir tragišką valstybei epizodą iš 1940-ųjų. Vienas iš tokių epizodų – ankstyvi Vilnijos gyventojų trėmimai, kuriuos sovietai vykdė dar iki Lietuvos okupacijos ir aneksijos. Mes gerai prisimename ir žinome 1941-ųjų birželio ir vėlesnes tremtis, tačiau 1939-ųjų rudenį Vilniaus krašte šeimininkavusių sovietų žvėriškumai dažnai išsprūsta iš regėjimo lauko. Jau 1939-ųjų spalį – lapkritį Lietuvos valstybės pareigūnus, persikėlusius į atgautą Vilnių, užgriuvo vilniečių skundai dėl raudonarmiečių ir NKVD vykdytų suėmimų. Lapkričio pabaigoje Vyriausybės įgaliotinis turėjo 352 suimtų ir išvežtų žmonių pavardžių sąrašą, kuriame buvo gydytojai, prekybininkai, tarnautojai ir kiti žmonės, kalėję Balstogės, Lydos ir Minsko kalėjimuose.

Skaitykite toliau..

Nakvynė geranoriškų Gietšvaldo vienuolių valdose

Užverčiau galvą į lubas ir kaip mat apsisprendžiau – tokioje erdvėje renginys bus vykęs: nuostabios lubų freskos erdviai salei suteikė ypatingą aurą. Nesuklydau, nes pasiklausyti iš Italijos bei Lenkijos atvykusio gausaus pranešėjų būrio sugužėjo pilna salė atvykėlių iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Buvo daug darbo surengti tarptautinę konferenciją vilniškiame „Domus Maria” viešbutyje, o ir galva gerokai skaudėjo po pavakarojimo su lektoriais, bet tokia jau tų prezidentų (ne Lietuvos, suprantama, o profesinių organizacijų) dalia. Pačiutei ėmus ieškoti nakvynės netoliese Olštyno, netrukome apsispręsti dėl apsinakvojimo vos už keliolikos minučių kelio esančiame Gietšvaldo (Gietrzwald’o) miestuke – ten irgi įsikūręs „Domus Mariae” viešbutis. Buvome tikri, kad vienuolių prižiūrimame komplekse ne tik gerai išsimiegosime, bet

Skaitykite toliau..

Tutanchamono durklo slėpiniai

1922 m. du britų archeologai – Hovardas Karteris ir lordas Džordžas Karnarvonas – kasinėjo Karalių slėnyje ir rado kapavietę, pilną unikalių senovės Egipto kultūros eksponatų. Paaiškėjo, kad šis kapas priklausė faraonui Tutanchamonui, valdžiusiam Egiptą XIV a. pr. m. e.  Visas valdovo vardas yra Tutanchamonas Hekaiunušema, kas išvertus reiškia „Gyvasis Amono atvaizdas, Pietų Iunu valdovas“. Priimdamas sostą, jis pasivadino sosto vardu Nebheprura, reiškiančiu „Gyvasis Ra atvaizdas“. (Toliau skaityti kviečiame AIDŲ prenumeratorius – kiekvienam užsiprenumeravusiam dovanojame jo pasirinktą knygą iš >1000 leidinių sąrašo.) Archeologai aptiko daugybę namų apyvokos daiktų, papuošalų ir ritualinių objektų, puikiai išsilaikiusių per tūkstantmečius. Faraono kūnas buvo keturiuose vienas į kitą įdėtuose skryniose ir trijuose sarkofaguose, pagamintuose iš brangiųjų metalų. Mumijos veidą

Skaitykite toliau..

Lietuviškas varpų skambesys Gdansko kariljonuose

Šiltą vasaros popietę palaimingai prigulėme ant žolytės vilniškės apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios (tokia yra prie Lukiškių aikštės) šventoriuje: iš bokšto sklindantis negarsus kariljono varpų skambesys aidėjo taip palaimingai, kad netrukome pasijusti užsnūdę. Skambiai reklamuotas kariljono atidarymas buvo gerokai aptemdytas judria Vasario 16-osios gatve burzgiančių automobilių triukšmo. Neįvertinti tokį, rodos, akivaizdų trikdį būsimam kariljono skambesiui galėjo tik absoliutūs optimistai, tad, mano supratimu, vilniškio kariljono vieta parinkta ne itin vykusiai (švelniai tariant). Norint surengti deramai skambantį kariljono koncertą ar festivalį, tektų apriboti eismą iškart keliose gatvėse šalia Lukiškių aikštės, o tai vargiai įmanoma… (Toliau skaityti kviečiam AIDŲ prenumeratorius – kiekvienam užsiprenumeravusiam metam dovanojam jo pasirinktą knygą iš >1000 leidinių sąrašo.) Kariljonininko „darbo vieta” atrodo

Skaitykite toliau..

Romėnai ir ateiviai: ar būta susitikimų?

Ar senovės Romos imperija susidūrė su ateiviais? Norėdami išnagrinėti šį klausimą, pirmiausia turime suprasti, ką reiškia kontaktas su nežemiškomis būtybėmis. Šis terminas paprastai reiškia bet kokį bendravimą ar įvykį, susijusį su būtybėmis ar objektais iš už Žemės ribų, pavyzdžiui, neatpažintais skraidančiais objektais (NSO) arba svetimomis gyvybės formomis. Senovės Romos kontekste tai galėtų būti istoriniai aprašymai, mitai ar įrašai, kuriuos galima interpretuoti kaip susijusius su nežemiškais reiškiniais. Romos galimų kontaktų su nežemiškomis civilizacijomis tyrimas turi daugiasluoksnę reikšmę. Pirma, jis leidžia pažvelgti į istorinę žmogaus smalsumo dėl gyvybės už Žemės ribų perspektyvą, parodydamas, kad tokie klausimai žmones domino ne tik naujaisiais laikais, bet ir tūkstantmečius. Be to, tokių įvykių analizė padeda suprasti,

Skaitykite toliau..

Ministrė Dovilė Šakalienė: „Italija skiria pajėgumus NATO Rotacinio oro gynybos modelio įgyvendinimui.”

Vasario 6 dieną krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė susitiko su Lietuvoje viešinčia Italijos gynybos ministerijos valstybės sekretore Isabella Rauti ir aptarė NATO Rotacinio oro gynybos modelio, patvirtinto Vilniuje vykusiame NATO viršūnių susitikime, įgyvendinimą.  „Europos saugumas tiesiogiai priklauso nuo Šiaurės Rytų flango gynybos, todėl esame dėkingi Italijai už reikšmingą indėlį į mūsų regiono saugumą. Italija skiria pajėgumus NATO Rotacinio oro gynybos modelio įgyvendinimui – Lietuvoje dislokuoja netrukus vyksiančioms pratyboms antžemines ilgojo nuotolio oro gynybos sistemas SAMP/T. Šis sprendimas reikšmingai prisideda prie atgrasymo ir gynybos stiprinimo“, – kalbėjo ministrė D. Šakalienė. Vasario mėnesį vyksiančių pratybų metu Šiauliuose bus sinchronizuojama Italijos oro gynybos sistemų SAMP/T, Baltijos oro policijos misijoje dalyvaujančių Italijos ir Prancūzijos naikintuvų, NATO

Skaitykite toliau..

Kodėl gi „Kartagina turėjo būti sunaikinta”?

Frazė „Kartagina turi būti sunaikinta“, arba lotyniškai „Carthago delenda est“, tapo šūkiu. Iš tikrųjų ji skambėjo kiek kitaip: „Ceterum censeo Carthaginem delendam esse“ arba „Ir aš taip pat manau, kad Kartagina turi būti sunaikinta“. Ši frazė priklauso senovės Romos politikui, generolui ir rašytojui Markui Porcijui Katonui, dar žinomam kaip Katonas Vyresnysis. Nuo to laiko kiekviena jo kalba Senate baigdavosi šia fraze. Kuo Kartagina buvo tokia bloga Katonui? Išsiaiškinkime. (Toliau skaityti kviečiame AIDŲ prenumeratorius – kiekvienam užsiprenumeravusiam dovanojame jo pasirinktą knygą iš >1000 leidinių sąrašo.) Roma tris kartus kariavo su Kartagina. Pirmasis karas prasidėjo daugiausia dėl kvailumo ir atsitiktinumo. Roma ir Kartagina buvo sąjungininkės prieš graikų polius ir karalių Pirmą. Tačiau atsitiko taip, kad

Skaitykite toliau..

Agresijos kaina

„Viskas turi savo kainą”. Ne itin taisyklinga, kalbininkų požiūriu, frazė žinoma bemaž kiekvienam. Sumaniusio tvoti ginkluotu kumščiu per stalą diktatoriaus karas Ukrainoje irgi brangiai kainuoja. Ukrainiečiams jis kainuoja prarastas žemes, naudingus išteklius, sugriautus miestus ir gyvenvietes. Skaudžiausia yra kaina daugybės gyvybių, paaukotų ginant šalį. Trejus metus alinantis Ukrainą karas skaudžiai atsiliepia ir agresorei – daugeliu atžvilgių. Bandykim pasidairyti į putininės imperijos ekonomiką bei socialinę būklę, paprognozuoti galimus režimo ateities scenarijus. Sparčiai auginamas karinis kompleksas, gaminantis bergždžią produkciją, nusiurbia ne tik pinigus iš biudžeto, bet ir žmogiškuosius išteklius. Kodėl galima pavadinti daugybę nuo konvejerių nuriedančių tankų ir kovos mašinų bergždžiais? Jokios pridedamosios vertės jie neatneš, nes bus tiesiog sudaužyti kovos lauke,

Skaitykite toliau..

Legendinis Spartakas – kas jis?

Kirkas Douglas jau buvo žymus aktorius, kai suvaidino garsųjį Spartaką 1960-ųjų filme, nes 1958-ais atliko pagrindinio herojaus vaidmenį ne mažiau žinomame filme „Vikingai”. Abi kino juostos, tegul ir labai pavėluotai, buvo rodytos sovietų sąjungos piliečiams, sukeldamos visišką furorą. Kas gi iš tiesų buvo Romos imperiją sudrebinusio vergų sukilimo lyderis Spartakas? Spartako vadovaujamas gladiatorių sukilimas yra vienas garsiausių senovės Romos istorijos įvykių. Nepaisant daugybės tyrimų, šio mįslingo lyderio tapatybė tebėra diskusijų ir spekuliacijų objektas. (Toliau skaityti kviečiame AIDŲ prenumeratorius – kiekvienam užsiprenumeravusiam dovanojame jo pasirinktą knygą iš >1000 leidinių sąrašo.) Trakėnas ar belaisvis? Senovės autoriai nurodo, kad Spartakas buvo kilęs iš Trakijos – dabartinės Bulgarijos, kurioje gyveno karingos gentys. Galbūt romėnai jį paėmė į

Skaitykite toliau..

Petras Bluzma. Ruonių namuose (V)

Skrydis su negyvėliais Pasibaigus ruonių „medžioklei“, pakrantės gyvenvietė greit ištuštėjo, o aš laukiau lėktuvo An-2, kuris artimiausiomis dienomis turėjo skristi į Archangelską. Kad laikas neitų veltui vieną dieną susiruošiau pakeliauti jūros pakrante į pietus. Nuėjęs keliolika kilometrų neaptikau jokių gyvenamų vietų, tik porą varganų medinių trobelių, kuriose vasarą apsistoja žvejai. Gana nykiai atrodė ir toliau nuo pakrantės esantis miškas. Po šios kelionės praėjo dar viena laukimo diena, o dar kitą dieną išskridau … Kol aš ruošiausi į kelionę, nedidelis dvisparnis lėktuvas buvo prikrautas sušalusių nuluptų ruoniukų kūnelių. Vietos čia buvo likę nedaug, – įsitaisiau ant vienintelės laisvos kėdės šalia pilotų kabinos. Skrydis truko apie valandą ir buvo be nuotykių, –

Skaitykite toliau..

Amenchotepo ir Nefertitės meilė

Egipto karalienės Nefertitės (1370-1330 m. pr. m. e.) vardą žino visi paprasti žmonės – net ir tie, kurie yra toli nuo istorijos, nes populiarumu ji varžosi su pačia Kleopatra. Kalbant apie faraoną Amenchotepą IV, Nefertitės vyrą, sprendžiant iš išlikusių skulptūrinių atvaizdų, jis buvo silpnas, nepatrauklaus veido vyras ir aiškiai netinkamas būti vyru tos, kuri buvo laikoma nežemiško grožio idealu. Nepaisant to, jų istorija jaudina mokslininkų ir skaitytojų protus ne mažiau nei skambus Kleopatros ir Cezario romanas. Kuo Nefertitė ir Amenchotepas pelnė ne tik amžininkų, bet ir palikuonių susidomėjimą? Pirma, sutuoktiniai vienas kitam labai prieštaravo išvaizda. Žavioji Nefertitė migdolo formos akimis ir melancholiška šypsena atrodė kaip svajonių princesė, tai atspindėjo ir

Skaitykite toliau..

Klaipėdos Pilies muziejus kviečia minėti Lietuvos valstybės atkūrimo dieną

Vasario 16 d. 13.30 val. Pilies muziejaus konferencijų salėje (Priešpilio g. 2, Klaipėda) bus pristatomi dokumentiniai filmai „Kuršiai, kas jie? Dokumentinė apybraiža“ ir „Runų kalendoriai. Pasakoja etnokosmologas Libertas Klimka“. Po filmų peržiūros vyks gyva diskusija su jų kūrėjais bei kviestiniais ekspertais bandant atsakyti į intriguojantį klausimą – ar galėjo senieji kuršiai, sekdami vikingų pavyzdžiu, sukurti savo valstybę dar iki Mindaugo Lietuvos. Pokalbyje dalyvaus akademikas, archeologas habil. dr. Vladas Žulkus, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius, archeologas dr. Jonas Genys ir gyvosios kuršių istorijos klubo „Pilsots“ lyderis Benas Šimkus. Susitikimą moderuos filmų autorius, multimedijos kūrėjas Augustinas Našlėnas. Šis renginys – puiki proga pažvelgti į kuršių kultūros paveldą ir išvysti jo vietą Baltijos

Skaitykite toliau..

Karakalos sėkmė ir nešlovė

Patyrę keliautojai žino, kad vienas lankytinų objektų Romoje yra imperatoriaus Karakalos pirtys: būtent šiame komplekse, o tikriau – jo griuvėsiuose, įvyko pirmasis trijų nesutaikomų konkurentų ir nuostabių tenorų – Lučijano Pavaročio, Plačido Domingo ir Chosės Karero – koncertas 1990-ais. Pirčių kompleksą jau esame lankę, o kas gi buvo jo statybos iniciatorius, kuo įsiamžino istorijoje? Romos imperatorius Karakala, arba Cezaris Markas Aurelijus Severas Antoninas Augustas, pasižymėjo aštriu humoro jausmu ir ypač mėgo kalambūrus. Mirus jo broliui Getai, Karakalos buvo paklausta, ar mirusiajam turėtų būti suteikta dieviškoji garbė, ir imperatorius atsakė frazę, kurioje buvo kartaus sarkazmo: „Sit divus, dum non sit vivus“ („Tegul jis būna dievas, kol nėra gyvas”, lot). Šis ironiškas

Skaitykite toliau..

Paskutinė priebėga antpuolio atveju ir viduramžių higienos bastionas

Ar esate potencialus kandidatas į ordino Didžiojo magistro postą? Hipotetiškai – tikrai taip, nes naudojatės tik VIP personoms prieinamomis privilegijomis: valgote prabangius patiekalus (pvz. keptą mėsą, o ne ropes) ir naudojatės beveik asmeniniu tualetu. Tokią puikybę kadaise galėjo sau leisti tik ypatingai privilegijuoti asmenys – tas pats kryžiuočių ordino Didysis magistras ar ordino vyriausiasis virėjas (pastarasis irgi turėjo asmeninį tualetą). Higienos reikalai viduramžiais apskritai buvo gana sąlygiški, tad atskiras tualetas – ypatinga, daugumai nepasiekiama prabanga. Tik iškilūs mokslininkai, kaip, antai, Kopernikas, galėjo naudotis privačia sėdykla (pavadinimas sąlyginis, naujadaras, nes tupykla tokius tualetus pavadinti neina). (Toliau skaityti kviečiame AIDŲ prenumeratorius – kiekvienam užsiprenumeravusiam dovanojame jo pasirinktą knygą iš >1000 leidinių sąrašo.) Neabejoju, kad esate

Skaitykite toliau..

Ar tikroviška Homero „Iliada”?

Ar Trojos karas iš tikrųjų vyko, yra vienas iš labiausiai diskutuotinų klausimų Egėjo jūros ir Artimųjų Rytų bronzos amžiaus archeologijoje. Šis klausimas glaudžiai susijęs su kitu: kiek tiksliai „Iliada“ atspindi tikrovę? Ir ar poetas Homeras buvo tikras žmogus? Klasikinėje mokslinėje literatūroje tai vadinama Homero klausimu, o šiame vaizdo įraše trumpai apžvelgiami pagrindiniai argumentai, pateikti bandant atsakyti į šį klausimą. Dėl Homero istoriškumo – ar jis buvo tikras žmogus – diskutuoja šiuolaikiniai senovės Graikijos istorikai, tačiau dėl to buvo ginčijamasi ir antikos laikais. Tradiciškai Homeras laikomas klajojančiu aklu poetu, kuris surinko skirtingas „Iliados“ ir „Odisėjos“ dalis, įsiminė jas ir papasakojo apie Trojos karą. Senovės rašytojai, istorikai ir filosofai manė, kad Homeras

Skaitykite toliau..

Petras Bluzma. Ruonių namuose (IV) N-18

Vilties šviesulys20-o amžiaus pradžioje matant nevaržomą gyvūnų medžioklę bei greitą jų skaičiaus mažėjimą, daugelyje šalių gimė ir plito gamtosaugos idėjos, joms palaikyti ir įgyvendinti kūrėsi visuomeninės organizacijos, vėliau ir valstybinės bei tarptautinės institucijos. Ruonių ir kitų jūros žvėrių medžioklę imta reguliuoti draudimais, kvotomis bei kitomis priemonėmis. Ne visada jos buvo sėkmingos. Pelningu verslu užsiimančios bendrovės bei valstybės dažnai nepaisydavo šių priemonių, rasdavo būdų jas apeiti. Bet metams bėgant gamtosaugos priemonių nauda tapo akivaizdi, – daugelio nykstančių ar pavojingoje būklėje esančių rūšių gausa stabilizavosi, kai kurių rūšių netgi padidėjo. Taip gimė viltis išsaugoti bent dalį niokojamos gyvosios gamtos.Grenlandiniųi ruonių gausumas, kuris prieš 50-60 metų Arktyje ir gretimuose vandenyse buvo gerokai sumažėjęs,

Skaitykite toliau..

Saulė Valanavičienė. Darbų dirvonai

„…Prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei.” Kokie gražūs ir prasmingi žodžiai! Neabejoju, kad jums girdėti – tai seimo nario priesaikos dalis. Tačiau apklausų duomenimis, seimu pasitiki itin menka visuomenės dalis (tikėtina, kad tai partijų nariai ir jų šeimynykščiai). Kaip gi yra, kad rinkdami seimą, menkai pasitikime jo narių pažadais tesėti priesaiką? Gal šioji tėra dailūs, bet tušti žodžiai, savita priedanga asmeninių ambicijų įgyvendinimui savininkiškais tikslais? Pažvelkime giliau į seimo veiklos modelį. Priesaikos esmė – dirbti valstybei. Seimo nariai, nepriklausomai nuo partiškumo ir pažiūrų visumos, turėtų remti visus Lietuvai aktualius teisinius pokyčius. Siūlo juos kairiųjų ar dešiniųjų vyriausybė, Šimonytė, Paluckas ar dar kas kitas

Skaitykite toliau..

Atlantida: istorinis faktas ar Platono vaizduotės vaisius?

Atlantida pirmą kartą paminėta Platono dialoge „Timajus“. Pokalbyje su Sokratu pitagorietis Kritias pasakoja istoriją, kurią girdėjo iš savo tėvo, o šis savo ruožtu perdavė ją Solonui. Šią legendą Solonui papasakojo Egipto šventikai, teigdami, kad įvykiai vyko prieš devynis tūkstančius metų. Tačiau kitame Platono dialoge, Kritijuje, aprašomas atėniečių ir atlantų karas. Problema ta, kad, anot legendos, patį Atėnų miestą apie XIII a. pr. m. e. įkūrė Tesėjas, Egėjo sūnus. Taigi Platono laikais Atėnai gyvavo ne ilgiau kaip devynis šimtmečius, bet ne devynis tūkstančius metų. Kodėl filosofas Atlantidos istoriją nukėlė į tokią gilią senovę? Galimi keli paaiškinimai. Pirma, tokiam kolosaliam laikui bet kokia informacija tampa iškreipta. Iš pradžių Platonas šią istoriją pateikė

Skaitykite toliau..

Stiprinamas Krašto apsaugos ministerijos bendradarbiavimas su priežiūros institucijomis

Siekdama stiprinti korupcijos prevenciją ir užkardymą, Krašto apsaugos ministerija didina bendradarbiavimą su priežiūros institucijomis. Šią savaitę krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė kartu su viceministrais susitiko su Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriumi Linu Pernavu ir Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriumi Dariumi Vedricku. Augant valstybės gynybai skiriamam finansavimui daugiau dėmesio teikiama ir krašto apsaugos sistemos skaidrumo politikai. „Skaidrumas būtinas siekiant užtikrinti visuomenės pasitikėjimą krašto apsaugos sistema, ypač, kai matome, kad šis klausimas išnaudojamas nepasitikėjimui visuomenėje ir abejonėms dėl poreikio stiprinti Lietuvos gynybą kurstyti“, – teigė ministrė D. Šakalienė. Susitikimuose su priežiūros institucijomis buvo sutarta, kad ministerija sistemiškai teiks informaciją apie planuojamus pirkimus ir konsultuosis dėl pirkimų vykdymo efektyvumo bei skaidrumo užtikrinimo. Ministrė pabrėžė, kad

Skaitykite toliau..

Cezario „padėka” jį pagrobusiems piratams

Kilikijos piratai buvo tikra Viduržemio jūros rykštė I a. pr. m. e. Apie jų jėgą ir veiklos mastą sklandė legendos: Plutarcho teigimu, piratų laivyną sudarė iki tūkstančio laivų ir apie trisdešimt tūkstančių jūreivių. Turėdami tokią galią, jie kėlė baimę pakrančių gyventojams, prekybiniams laivams ir net ištisoms valstybėms. Nepaisant Romos pastangų atkurti tvarką, piratų ilgai nepavyko galutinai įveikti. Romėnai, žinoma, bandė kovoti su jūrų plėšikais. 102 m. pr. m. e. romėnų pretorius Markas Antonijus Oratorius vadovavo operacijai prieš piratus Kilikijoje ir pasiekė sėkmę, už kurią buvo pagerbtas triumfu. Vėliau jo sūnus Markas Antonijus Kretietis tęsė tėvo darbą, tačiau kova užsitęsė ir galutinių rezultatų nedavė. Tik 78 m. pr. m. e., kai

Skaitykite toliau..

„Panem et circenses!” („Duonos ir žaidimų!”)

Tikrai nepasakosiu jums apie Koliziejų, kurio nuotrauką matote – didingo statinio (ypač įvertinant jo amžių) aprašymą nesunkiai rasite internete. Vaikštinėdami koliziejuje, kalbėsimės apie senovės Romą ir jos kasdieną. Nors ir keista, tačiau statinio dvasia išsilaikė nepalyginamai geriau, nei jis pats. Penkiskart vykę Romos apiplėšimai – sužinosite apie juos šį savaitgalį – gerokai apniokojo didžiulį statinį, nemažai prisidėjo ir patys romiečiai (nepainiokit su romėnais). Nuotraukoje, kurią matote apybraižos pradžioje, gerai regimi po arena esantys koridoriai, kuriuose buvo laikomi žvėrys ir mechaniniai liftai, netikėtai iškeldavę į areną naujus kovų dalyvius ar plėšrūnus. Smurto, kančios ir žudymo dvasia puikiai išsilaikiusi tūkstantmetyje statinyje, tai ir nestebėtina, pamenant, kad Romos imperija buvo suręsta grobiant ir

Skaitykite toliau..

Petras Bluzma. Ruonių namuose (III) N-18

Ruoniai ir žmonėsRuoniai buvo medžiojami nuo seniausių laikų. Tą rodo ir Lietuvos pajūryje archeologiniuose kasinėjimuose gausiai randami jų kaulai. Bet medžioklė primityviais ginklais didesnės įtakos žvėrių gausai neturėjo. Padėtis greit pakito ėmus medžioti šautuvais, kurie labai palengvino medžioklę. Todėl per pastaruosius 2-3 šimtmečius daugelyje žemės vietų ruonių labai sumažėjo, o kai kurios jų rūšys išnyko. Panaši padėtis yra ir su Baltijos jūros ruoniais, – jeigu prieš šimtą metų jų buvo daugiau kaip 100 tūkstančių, tai per vėlesnius dešimtmečius dėl medžioklės, cheminio vandens užterštumo ir kitų priežasčių ruonių liko tik keletas tūkstančių. Dar vėliau dėka apsaugos visų trijų rūšių ruonių vėl pagausėjo. Dabar gausiausias (apie 50 tūkst.) ir plačiausiai išplitęs yra

Skaitykite toliau..

Brangiausia Romos imperatorių pramoga

Pats žodis „navmachia“ yra kilęs iš graikų kalbos ir reiškia „jūrų mūšį“. Taip romėnai vadino didelio masto gladiatorių kovas, imituojančias mūšius ant vandens. Nors jų esmė buvo panaši į įprastas gladiatorių žaidynes, tokių reginių mastas ir sudėtingumas gerokai viršijo įprastas ribas. Jei tradicinėse kovose dalyvaudavo poros kovotojų arba nedidelės grupės, tai navmachijos dalyvių skaičius siekė tūkstančius. Dėl dirbtinių rezervuarų ir laivų paruošimo šie pasirodymai buvo brangiausia to meto pramoga. (Toliau skaityti kviečiam AIDŲ prenumeratorius – kiekvienam užsiprenumeravusiam metam dovanojame jo pasirinktą knygą iš >1000 leidinių sąrašo.) Tradicijos pradžia: Julijaus Cezario triumfasPirmą kartą navmachija paminėta su Julijaus Cezario triumfu 46 m. pr. m. e. 46 m. pr. m. e. Cezaris, švęsdamas savo pergales Galijoje,

Skaitykite toliau..

Ką žinome apie „kazachų žemę” – Kazachstaną?

Apie Vidurio Azijoje įsikūrusį ir su Rusija besiribojantį Kazachstaną gerokai daugiau išgirdome po karo Ukrainoje pradžios. Siekdami apeiti sankcijas, įvairaus plauko vertelgos suskubo per šią šalį gabenti sankcionuotas prekes į Rusiją (kaip ir per Turkiją). Visgi norisi daugiau sužinoti apie „kazachų žemę” ir įsivertinti turistinės kelionės galimybes. Jūsų dėmesiui – keliolika šalies bruožų. Tikimės, kad jie padės susidėlioti kelionių planus. Kazachstanas yra didžiausia pasaulyje šalis, neturinti išėjimo prie pasaulinio vandenyno, užimanti daugiau kaip 2,7 mln. kvadratinių kilometrų ploto, taigi 9-oji pagal dydį valstybė pasaulyje. Kazachstano sostinė yra Astana, 2022 m. pervadinta iš Nur-Sultano. Ji garsėja futuristine architektūra ir modernia panorama. Kazachstanas buvo paskutinė sovietinė respublika, paskelbusi nepriklausomybę 1991 m., iširus

Skaitykite toliau..

Ką krimto senovės egiptiečiai?

Ar smarkiai skyrėsi meniu faraonui ir paprastiems egiptiečiams? Galbūt nustebsite, bet senovės Egipto gyventojai gyveno itin nesveiką gyvenimo būdą ir jų kulinariniai įpročiai buvo labai nesveiki. Kepti traškučiai iš greitojo maisto restorano atrodys lengvas užkandis, palyginti su tuo, kas patekdavo ant senovės Egipto šventikų pietų stalo. Kaip nesunku atspėti, fiziškai sveiki žmonės senovės Egipte buvo visai ne karaliai ir faraonai, o paprasti valstiečiai. Jiems teko dirbti fizinį darbą ir daug vaikščioti, todėl senovės Egipto valstiečių mityba buvo pati taisyklingiausia. Kaip daržovės buvo auginami agurkai ir ridikėliai, svogūnai ir salotos, o kaip uogos ir vaisiai – arbūzai, melionai, figos, datulės ir vynuogės. Alyvmedžiai ir obelys teikė didžiąją dalį derliaus. (Toliau skaityti kviečiam AIDŲ prenumeratorius –

Skaitykite toliau..

REKOMENDUOJAM PRENUMERATORIAM:

Turino drobulės slėpiniai

Restauratorių sukurtas stebuklas – didinga Marienburgo (Malborko) pilis (II)

Ramybės, gamtos ir sakralumo darna, prisikėlusi iš nebūties (II)

Restauratorių sukurtas stebuklas – didinga Marienburgo (Malborko) pilis (I)

Ramybės, gamtos ir sakralumo darna, prisikėlusi iš praeities (I)

Šeštojo dešimtmečio baldai: stilingi, šiuolaikiški, tvirti, sunkūs ir brangūs

Cezaris: ne tik politikas ir karvedys, bet ir oratorius bei rašytojas

Rasputinas – fatališkas istorijos personažas

Vaizduotę pranokstanti architektūros didybė

Gdansko rotušės puošmenys

Pirmojo popiežiaus bazilikos didybė

Vatikano muziejaus lobiai ir slėpiniai (II)

Vatikano muziejaus lobiai ir slėpiniai (I)

Sakraliosios Gietšvaldo įdomybės

Stulbinantis senovės meistrų sugebėjimų liudytojas Gdansko rotušėje

Užburianti Gieštvaldo didžiūnės puošyba

„Panem et circences!” („Duonos ir žaidimų!”)

Gintaro stebuklų lobynas Gdansko malūne (II)

Allenšteino aidai Olštyno dabartyje

Prūsiškai lenkiškas Elblongo žavumas

Žavios Milano akimirkos (II)

Panoramų rojus Elblongo bažnyčios bokšte

Milijono verta akimirka, kurią neįamžinau, ir to nesigailiu

Gintaro stebuklų lobynas Gdansko malūne (I)

Svečiuose pas Didįjį kryžiuočių ordino magistrą

Dangų remiančios Elblongo didžiūnės slėpiniai ir grožybės

Sakralumo aidai Olivos altorių šešėlyje

Dangų remianti gotikos gigantė Gdansko širdyje

Svečiuose pas Veličkos druskų kasėjus (II)

Sakralusis Liškiavos perliukas

Svečiuose pas Veličkos druskų kasėjus (I)

Gimęs viduramžiais, bet mano vienmetis – Marienburgo dičkis

Veličkos požemių magija (II)

Šventos Kotrynos didybė ir vargai Gdanske

Iš griuvėsių prikeltas sakralusis feniksas – Malborko pilies bažnyčia

Veličkos požemių magija (I)

Gotikos galiūnės didybė Olštyne

Pasaulio stebuklo „giminaitis” Sopote

Naikintuvų flotilė Milano palubėje

Karališkosios Vavelio didybės aidai (III)

Viduramžius menantys Sforcos pilies rūmai

Karališkosios Vavelio didybės aidai (II)

Sforcos rūmų arsenalas

Karališkosios Vavelio didybės aidai (I)

Brerų rūmų perliukas – Astronomijos muziejus

Kraičio skrynių slėpiniai Arklio muziejuje

Mdinos katedros muziejaus grožybės

Sakralusis Romos perliukas – šv. Petro bazilika

Žavi Jūrmalos pažiba – Kemeriai (II)

Krokuvos praeitis ir senamiesčio grožybės

Krokuvos senamiesčio pažiba – švč. Mergelės Marijos bazilika

Vavelio lobyno grožybės

Balsio apylinkių įdomybės

Vavelio kunstkameros lobiai Krokuvoje

Žavingas Jūrmalos perliukas – Kemeriai

Pasivaikščiojimas spalvingoj Vilniaus praeity XX a. pradžioje

Kerinti gražuolė Tatrų papėdėje – Zakopanė

Svečiuose pas Jo Šventenybę: Jono Pauliaus II vardo muziejus Vavelyje

6000 metų menantis miestas-tvirtovė Mdina (I)

Tūkstantis druskinių be druskos Druskininkuose

Vienuolių giesmės po viduramžių Krokuvos skliautais

Svečiuose pas kardinolą Karolį Voitylą

Sukriošėlis, sovietų imperiją griovęs neveiklumu

Japonijos sodų magija Žemaitijos glėbyje

Atogrąžų tankumynai Kopenhagos sodo oranžerijoje

Naujam gyvenimui prikelta Siesikų galiūnė

Angelo pilies Amžinajame mieste slėpiniai

Svečiuose pas Vavelio smaką Krokuvos urvuose

Piotro Mašerovo žūtis: aplaidumo pasekmė ar klastinga žmogžudystė?

Sovietinės imperijos kurpėjų lemtys

Šlovingų pergalių aidai Vavelio skliautuose

Imperatoriškosios Karakalos pirtys

Kelionė užsienin pro geležinę uždangą

Senesnė už Stounhendžą ir Egipto piramides Džgantija

Tūkstantmečio Tynieco vienuolyno žavesys II

Automobilis sovietmečiu – prabanga ir rūpestis

Margas „gazovikų” namo kontingentas amžiaus pabaigoje

Sakralioji Krokuvos viduramžių puošmena

Sovietinių prekeivių turtai iš puvėsių ir apgavysčių

Vieta, kur sovietmečiu galėjai nusipirkti dešrą!

Nuotykiai traukiniuose prieš trisdešimtį metų

Kraugerė hidra, be gailesčio rijusi ir save

Iškalbingos praeities globėja Krokuvos širdyje

Kūčios be Kalėdų, bet su Naujaisiais

Angelo pilis, saugojusi imperatorius ir popiežius

Tūkstantmečio Tynieco vienuolyno žavesys

Viduramžių aidas karalių mieste

Sakralusis Maltos perliukas – Ta’ Pinu bazilika

Kaip samovaras ir palydovas pralaimėjo varžybas skalbyklei bei šaldytuvui
Žiloje senovėje
Redakcija AIDAI.LT

Prieštvaniniai valdovai

Iki Didžiojo tvano valdė aštuoni valdovai: kuo gi sutampa bibliniai ir šumerų tekstai? Sutapimai, rasti Pradžios knygoje (Biblijoje) ir senovės šumerų

Skaitykite toliau..
2025-08-24 Komentarų: 0
Svečiose šalyse
Redakcija AIDAI.LT

Šėtono bokšto pinklės

Šiaurės rytinėje Vajomingo (JAV) dalyje esančioje saugomoje teritorijoje yra keliautojų mėgstama vieta – Velnio bokštas, kuris teisėtai laikomas viena paslaptingiausių

Skaitykite toliau..
2025-08-16 Komentarų: 0
Svečiose šalyse
Redakcija AIDAI.LT

Žizoro pilies slėpiniai

Žizoro pilis – vienas galingiausių, gražiausių ir paslaptingiausių viduramžių Europos statinių. Ji dunkso to paties pavadinimo miesto pakraštyje Normandijoje (kiek

Skaitykite toliau..
2025-08-15 Komentarų: 0
Istorijos atgarsiai
Redakcija AIDAI.LT

Tamplierių „verslo imperija”

Tamplierių ordino „ofšorinė zona“ apėmė didelę dalį Mažosios Azijos. Religingieji kariai nemokėjo mokesčių ir nesidalijo trofėjais su bažnyčia, laisvai disponuodami

Skaitykite toliau..
2025-08-14 Komentarų: 0
Būties margumynai
Redakcija AIDAI.LT

Filosofinio akmens paieškos

Bet kokia informacija apie filosofinį akmenį laikoma legenda. Ir kas gali patikėti, kad egzistuoja tokia medžiaga, kurios naudojimas paprasčiausią metalinį

Skaitykite toliau..
2025-08-13 Komentarų: 0
Likimų vingiai
Redakcija AIDAI.LT

Tikrojo Ato istorija

1643-ųjų gruodžio mėnesį Paryžiaus Pre-o-Klero turgaus rajone įvyko tragedija: žuvo dvidešimt aštuonerių metų amžiaus karališkasis muškietininkas Armanas de Sijegas d’Atas

Skaitykite toliau..
2025-08-12 Komentarų: 0
Svečiose šalyse
Redakcija AIDAI.LT

Kailaso kalno paslaptys

Paslaptingi įvykiai, vykstantys vienoje mistiškų mūsų planetos vietų, lieka nesuprantami net patiems iškiliausiems mokslininkams. Kas gi slepiasi už šios vietovės?

Skaitykite toliau..
2025-08-09 Komentarų: 0
Scroll to Top

SUSISIEKITE