AIDAI

Straipsniai
Search
PRENUMERATA
Search
Straipsniai

Rimantas Rugertas. „…Jaunas sūnus eis ginti brangiosios tėvynės…” O kuris neis?

„Duokit man galimybę sudaryti kuopą iš elito vaikų, ir karas baisis jau rytoj”. Taip, ar panašiai, yra pasakęs vienas aukšto rango kariškis Rusijos karo Čečėnijoje metu. Pranašiški žodžiai, žinant, kad elito vaikai ir šiandieną neskuba į frontą Ukrainoje. Beje, tarpukariu ginklą rankon ėmė anaiptol ne bajorai ar didžiūnai, o bežemiai ar mažažemiai. Kaizerio kariūnų talkinami, jie sėkmingai išmušė iš Lietuvos įvairaus plauko atėjūnus. Pasaulinių karų laukuose kovėsi ir politinio bei verslo elitų palikuonis. Kažin, kaip būtų šiandieną, jei virš mūsų šalies imtų telktis pavojaus debesys? Įvairiausiais būdais elito atstovai vengia karo lauko Ukrainoje, o ir sūnelius išsukinėja nuo karinės tarnybos. Neskuba mūšin ir agresorės turtingieji bei politikai, apdairiai išsiuntę vaikelius

Skaitykite toliau..

Atlydžio Vilniaus aidai

Pats tas pavadinimas – (chruščiovinis) atlydys/atšilimas – yra gana sąlygiškas: jei lygintume su stalininio įšalo represijomis, tai tikrai būta atlydžio, o jei su civilizuotos šalies santvarka – tai pats tikriausias įšalas. Visgi, po tremčių ir žiaurios ideologinės priespaudos, Chruščiovo atlydys lietuvaičiams pasirodė gaivaus oro gurkšniu, nors „kukurūzninkas” ir ėmėsi aršios ateistinės kampanijos. Kita vertus, įvyko pasaulinis jaunimo festivalis imperijos sostinėje, dažnas pirmąsyk išvydo laisvų šalių jaunimą. Maskvoje surengė parodą Jungtinės Valstijos, apakinusios sovietijos gyventojus techniniais pasiekimais.  Kiek lietuvių nuvyko maskolijon pasižmonėti šioje parodoje, nėra žinoma, tačiau pozityvių permainų būta ir Lietuvoje (pasikartosiu – lyginant su paranojiško diktatoriaus valdymo laikotarpiu). Vilniui 6-as ir 7-as dešimtmečiai – laipsniško lietuvėjimo laikmetis, pirmiausia dėka

Skaitykite toliau..

Geležinės kaukės mįslė

Geležinė kaukė – vienas mįslingiausių Prancūzijos istorijos kalinių, apie kurį šimtmečius sklandė legendos. Žinomas kaip kalinys Nr. 64489001, jis buvo suimtas 1669 arba 1670 m. ir laikomas įvairiuose kalėjimuose, įskaitant Bastilijos ir Pinjerolės kalėjimus. Kalinys mirė 1703 m. lapkričio 19 d. ir buvo palaidotas „Marchioly“ vardu. Jo veidą visada slėpė kaukė: vienais duomenimis, aksominė, kitais – geležinė.Paslaptingojo kalinio sargybiniu 34 metus išliko tas pats žmogus – Benigne’as Dovernas de Saint-Mar. Jis buvo karališkosios kepyklos pareigūno sūnus. 1650 m., būdamas 24 metų, Benigne’as Dovernas buvo paskirtas muškietininku į karališkąją gvardiją, kur, kaip buvo įprasta, prie savo vardo pridėjo pravardę de Saint-Mar. 1664 m. gruodį, rekomendavus kapitonui d’Artanjanui, su kuriuo kartu dalyvavo

Skaitykite toliau..

Petras Bluzma. Ruonių namuose (II)

Pažintis su grenlandiniais ruoniais Šie ruoniai priklauso tikrųjų ruonių (Phocidae) šeimai, kurioje yra šešiolika rūšių. Grenlandiniai ruoniai paplitę Arktyje nuo Kanados rytinės pakrantės ir Grenlandijos iki Karos jūros ties Sibiru. Čia jie yra gausiausia ruonių rūšis. Didžiąją metų dalį ruoniai praleidžia besimaitindami atviruose vandenyse arba ledynų pakraščiais, bet žiemos pabaigoje migruoja į tam tikras vietas ir susibūria į gulyklas ant jau suskilusių jūros ledų kur pasaulį išvysta nauja ruonių karta, kur gimus jaunikliams ruoniai vėl poruojasi. Viena tokių gulyklų yra Baltojoje jūroje. Vaizdas, kurį išvydau atsidūręs šioje gulykloje įsiminė visam gyvenimui. Aplinkui kiek akys užmato plytėjo saulės nutvieksti jūros ledynai. Jie buvo suskilę į gausybę įvairiausio dydžio ledo plotų, – nuo

Skaitykite toliau..

Legiono erelis

Erelio atvaizdas tapo pagrindiniu romėnų legiono etalonu I a. pr. m. e. Jo praradimas mūšyje prilygo amžinai gėdai, kuri buvo baisesnė už mirtį. „Ką Jupiteris nori sunaikinti, iš to atima protą“, – sakoma lotyniškame posakyje, kuris per amžius išliko. Taikydami romėnų karams ir garbės sampratai, galime drąsiai sakyti: „Kam Jupiteris nori padaryti gėdą, iš to atima erelį“. Kai išdidaus ir grėsmingo Olimpo paukščio ženklas į šešėlį nubloškė visus kitus legionų simbolius – gyvūnų galvas, augalus – pareiga saugoti erelį buvo perduota galingiausiai, pirmajai kohortai, kuri valdant Augustui tapo „padvigubinta“. Simbolis buvo stulpas, smailėjantis apačioje, ant kurio buvo pastatyta erelio su pakeltais sparnais skulptūra. Ji buvo liejama iš bronzos arba sidabro,

Skaitykite toliau..

Juozapas Blažiūnas. Apie bulves Vilniuje ir vokišką techniką 1916-1918 metais

Štai istorija apie tas paprastas ir dabartiniam lietuvių stalui tokias įprastas, bulves. Vargiai surastumėte šiose žemėse gyventojų, kurie nėra ragavę bulvių. Bet ne visą laiką čia augintos šios nuostabios daržovės. O ir iki Pirmo pasaulinio karo bulvės dar nebuvo taip smarkiai išplitusios ir tapusios kasdien vartojamu maisto produktu. Vokiečiams turime būti dėkingi dėl įvairesnių veislių sodinimo užkariautose teritorijose Pirmo pasaulinio karo metu. Taip pat vokiečiams turime tarti ačiū už daržininkystės vystymą ir naujų daržovių įvesdinimą į kasdienį vartojimą. Tik tiek, kad tos naujos daržovės sunkiai prigijo ne daržuose, o įprastiniame maisto racione. Bet kai nebuvo ką valgyti, alkiui numalšinti naudotos ir tos kitos, neįprastos daržovės. Bet dabar apie bulves.Trūkstant valgomų

Skaitykite toliau..

Asklepijaus lazda, kaducėjus ir Higėjos taurė: trys „gyvatiški“ gydymo simboliai ir jų skirtumai

Be visame pasaulyje žinomo raudono kryžiaus, yra trys labiausiai atpažįstami medicinos simboliai: Asklepijaus lazda, kaducėjaus lazda ir Higėjos taurė (dar vadinama Hipokrato taure). Įdomu tai, kad visuose trijuose simbolizuojamas tas pats gyvūnas – gyvatė, besisukanti aplink tam tikrą daiktą. Štai kodėl šiuos simbolius lengva supainioti. Pažvelkime į kiekvieno iš jų kilmę ir skirtumus. Apie gyvates ir mediciną Tačiau pirmiausia atsakykime į klausimą: kodėl būtent gyvatė nuo senovės taip glaudžiai susijusi su gydymo pasauliu? Juk šis gyvūnas daugeliu atvejų yra pavojingas žmogui, o staiga jis tapo pagrindiniu medicinos ir farmacijos simboliu, ir jau daugelį šimtmečių niekas gyvatės iš šios garbingos vietos neišstūmė. Šią aplinkybę galima paaiškinti dvejopai. Pirmasis yra paslėptas senovės

Skaitykite toliau..

Ar paims Trampas putlerį už pakarpos?

Nesenai prisiminėme tragiškas, bet kartu ir lemiamas sausio dienas bei naktis. Lietuva atsilaikė prieš kruviną kretančios imperijos kariauną ir smarkiai prisidėjo prie tautų kalėjimo baigties. Nemenkindami Lietuvos indėlio į sovietų sąjungos žlugimą, turėtume prisiminti ir kitus, gerokai svarbesnius SSRS griūties faktorius. Jų būta ne vieno: kariniam kompleksui dirbusi ekonomika, milžiniškų kaštų reikalavusi kariauna, karas Afganistane, stagnuojanti ekonomika, ir – labai svarbu – sumažėjusios pasaulinės naftos kainos. Sąstingio laikmečiu (1964-1982 metais, kai SSRS vadovavo galop nusenęs Leonidas Brežnevas) naftos kainos buvo aukštos, ir sovietų sąjunga gaudavo dideles pajamas iš prekybos „juoduoju auksu”. Komunizmo ir SSRS nekentęs JAV prezidentas Ronaldas Reiganas, kadaise pavadinęs sovietų sąjungą „blogio imperija” (po 1983-ais numušto Pietų Korėjos

Skaitykite toliau..

Kinijos piramidžių paslaptys

„Kai skridau virš Sianio slėnio, mane tiesiog apakino kažkas, kas blizgėjo ant didžiulės piramidės viršūnės. Skrisdamas arčiau pamačiau, kad tai blizgantys brangakmeniai, kurių buvo daugybė. Baltoji piramidė buvo tokia milžiniška, tikriausiai didžiausia mūsų planetoje“. Tai dalis piloto Džeimso Gausmano, 1945 m. skridusio tarp Indijos ir Kinijos ir praskridusio virš Sianio slėnio, pasakojimo. Jis papasakojo žurnalistams apie tai, ką matė, nes tai buvo tikra sensacija. Hausmanas, sakė jis. Jam pavyko aiškiai įžiūrėti paslaptingo akinamai baltos spalvos statinio viršūnę, ryškiai spindinčią dėl ją dengiančių brangakmenių. Be to, tame pačiame slėnyje netoli Sianio stovėjo kitos, mažesnės piramidės, ir ne dvi ir ne trys, o dešimtys. Toliau pateiktoje nuotraukoje, darytoje 1947 m. kovo 28 d.

Skaitykite toliau..

Petras Bluzma. Ruonių namuose (I)

Į aštuntą tolimą, neįprastą kelionę mane paviliojo tur būt smalsumas. Būdamas teriologu tuo metu aš jau gana gerai pažinojau Lietuvos, iš dalies ir kitų kraštų, sausumos žvėris ir žvėrelius, jų gyvenimą. Bet mažai ką žinojau apie jūrų ir vandenynų žinduolius. O labai norėjau juos pamatyti iš arti, kuo daugiau sužinoti apie slaptingą jų gyvenimą. Šis noras dar sustiprėjo susipažinus su kolegomis vykdančiais šių žvėrių tyrimus. Iš jų ir sužinojau apie grenlandinių ruonių gulyklą Baltojoje jūroje, kur kasmet pavasariop jie susiburia ant jau sueižėjusių jūros ledlaukių tam kad atvestų jauniklius ir susiporuotų. Be to, sužinojau, kad tuo metu ruoniai čia yra ir medžiojami. Nors nelengvai, bet man pavyko patekti į ruonių

Skaitykite toliau..

Kodėl graikų pasiuntinys mirė, bėgdamas iš Maratono į Atėnus?

Du garsūs senovės graikų istorikai – Herodotas ir Plutarchas – papasakojo istoriją apie bėgiką, kuris į Atėnų miestą perdavė žinią apie pergalę Maratono mūšyje. Herodotas, gimęs šiek tiek vėliau po mūšio, buvo pirmasis istorikas, kuris galėjo remtis liudininkų pasakojimais. Pasak jo pasakojimo, Fidipidas, specialiai parinktas greitakojis, dieną prieš mūšį buvo pasiųstas į Spartą prašyti pagalbos. Jis turėjo perduoti tokią žinią: „Lakedaemoniečiai! Atėniečiai prašo jūsų pagalbos, kad barbarai nepavergtų seniausio Helaso miesto. Mat Eretrija jau pavergta, o Helas be šio garsaus miesto skursta“. (Toliau skaityti kviečiame AIDŲ prenumeratorius – kiekvienam užsiprenumeravusiam dovanojame jo pasirinktą knygą iš >1000 leidinių sąrašo.) Herodotas nemini, kas nutiko Fidipidui po jo paskyrimo. Tačiau Plutarchas, gyvenęs daug šimtmečių vėliau, apie

Skaitykite toliau..

Sovietmečio valstybinės šventės: kodėl tebeminime kovo 8-ąją?

Vargu, ar šiemet bebus dar šaltuko ir sniego. Pavasaris atskuba devynmyliais žingsniais, tad šiluma ateis ne kovą, o jau vasarį. Nespės kalendorinis pavasaris įsibėgėti, o prekybcentriuose išsirikiuos induose pamerktos tulpės ir kitos gėlės. Kasmet ginčijamės, kad įprotis kovo 8-ąją sveikinti moteris yra susijęs su sovietmečio tradicijomis, bet vargu ar jo atsisakysime. Kodėl taip yra?  Atsakymas bus gana nesudėtingas, jei prisiminsime, kokių „švenčių” apsuptyje anuomet minėta kovo 8-oji. Verta prisiminti, kad tada Lietuva buvo maža sovietinės Rusijos imperijos dalelė, ir savų valstybinių švenčių tiesiog neturėjo, išskyrus sietinas su prievartiniu „įstojimu” į SSRS, o teisybę sakant – su Lietuvos aneksavimu/okupavimu. Šiandieną nuomonės apie valstybines šventes, dovanojančias kiekvienam poilsio dieną, išsiskiria: darbdaviams tų

Skaitykite toliau..

Legendų ir paslapčių rankinės

Šis paslaptingas simbolis iš tikrųjų primena moterišką rankinę. Jis aptinkamas šumerų piešiniuose (Irake), senovinių šventyklų griuvėsiuose Anatolijoje, Naujosios Zelandijos maorių dekoratyviniame mene, Centrinės Amerikos olmekų dirbiniuose… Šį rankinės simbolį galima rasti įvairiose pasaulio kultūrose, nepriklausomai nuo epochos, o pirmosios iki šiol aptiktos rankinės atsirado ledynmečio pabaigoje. Rankinė iš esmės turi apvalų, rankeną primenantį viršų ir stačiakampį dugną kaip pagrindinį korpusą, o ant viršaus – įvairaus laipsnio linijas ar raštus ir kitas detales. Kartais šis vaizdas būna vienišas, kartais jį nešioja žmonės arba dievai. (Toliau skaityti kviečiame AIDŲ prenumeratorius – kiekvienam užsiprenumeravusiam dovanojame jo pasirinktą knygą iš >1000 leidinių sąrašo.) Kokia šio garsaus artefakto reikšmė? Viena iš galimų teorijų yra ta, kad jis paprasčiausiai ir tiesiogiai

Skaitykite toliau..

Senovės Persijos aidai

Senovės Persijos valstybė – Achemenidų imperija – buvo didžiausia to meto imperija. Tačiau ši galybė greitai krito nuo Aleksandro Didžiojo smūgių. Kokia buvo to priežastis? Persijos imperijos istorija prasideda nuo Kyro Didžiojo. Jis nebuvo pirmasis karalius, valdęs iraniečius: prieš jį buvo Midijos karalystė. Kyrui pavyko suvienyti skirtingas persų gentis, kurios gyveno pusiau klajoklišką gyvenimą, ir sukelti jų sukilimą. Midijiečių viešpatavimas baigėsi gana greitai, taip pat ir dėl to, kad kai kurie jų vadai su kariuomene perėjo į persų pusę. Karas baigėsi 550 m. pr. m. e., ir Kyras persikėlė į muselmenų karalių rūmus. Kyras ten nesustojo. Jis užkariavo visą Mažąją Aziją, rytinį Iraną, o vėliau persų puolimui pasidavė ir Babilonas –

Skaitykite toliau..

Donatas Greičiūnas. Apie seniausias Prūsijos tautas. Skitai

1. Skitais buvo laikomi tie, kurie plačiai gyveno į šiaurę nuo Romos ir Graikijos. 2. Iš kur kilo pavadinimas Scythen? 3. Tai buvo sena, bet atšiauri ir žiauri barbarų tauta. 4. Iš kur kilo skitai? Skitų kronika. 5. Prūsai taip pat buvo priskiriami skitams. 1. Kad ir koks neaiškus ir sudėtingas būtų tas klausimas, vis dėlto norėtume maloningajam skaitytojui papasakoti, kiek mums leis Dievo malonė ir kiek galėsime suprasti iš priešingų istorikų nuomonių, kokios tautos senaisiais laikais Prūsijai (priklausė ir joje) tikriausiai gyveno bei kaip jos vadinosi. Ir čia pirmiausia paminėtini skitai, kurie senumu pagrįstai lenkia egiptiečius. Kaip rašo Plinijus, prie jų paprastai priskirdavo pačiose šiauriausiose bei ryčiausiose žemėse gyvenusias tautas, kurių graikai

Skaitykite toliau..

Gintaro stebuklų lobynas Gdansko malūne (II)

Džiugu, kad pirmoji apsilankymo Gdansko gintaro muziejuje dalis jums nepabodo, o ir paties didžiojo malūno istorija neleido nuobodžiauti. Apsilankymą puikiai įrengtame, šiuolaikiškame ir akį žavinčiame, edukuojančiame ir atpalaiduojančiame muziejuje tęsime, prisimindami esminius gintaro istorijos ir dabarties bruožus, kad nebūtume vien vėpsotojai į gausius eksponatus bei dirbinius. Saule tviskantis pusbrangis akmuo žmonijai žinomas jau labai seniai. Jį karoliams gaminti naudojo dar pirmykščiai žmonės, juo prekiavo vikingai, slavai ir rusai. Tačiau, nepaisant to, kai kurios aukso kristalų savybės vis dar lieka neištirtos. Baltijos ir Ukrainos gintaras – tai akmuo, kuris susidarė kietėjant priešistorinio medžio „Pinus succinifera“ (pušies rūšis), augusio paleogeno eroje (40-50 mln. metų prieš mūsų erą), sakams. Todėl oficialus jo pavadinimas yra

Skaitykite toliau..

Slaptoji totorių istorija ir žmogaus atminties atkūrimas

Prieš kelerius metus daugybė žmonių su siaubu stebėjo, kaip iš Paryžiaus Notre-Dame de Paris, XII a. Romos katalikų katedros, veržiasi juodi dūmai. Oranžinės spalvos liepsna persimetė per stogą, ir atrodė, kad istorinis pastatas gali būti prarastas. Užgesinus gaisrą ir ekspertams įvertinus vandens padarytą žalą, kai kurie žmonės galėjo nusiraminti, kad parengtas restauravimo planas. Tačiau sąmokslo teorijų šalininkai, tikintys Totorijos imperija, manė kitaip. Jiems tai buvo tik dar vienas totoriškos architektūros griovimo pavyzdys. (Toliau skaityti kviečiam AIDŲ prenumeratorius – kiekvienam užsiprenumeravusiam metam dovanojam jo pasirinktą knygą iš >1000 leidinių sąrašo.) Vienas painus totorių imperijos sąmokslo aspektas yra tas, kad totoriais ilgą laiką buvo vadinami totoriai ir gyveno totoriai. Kas buvo totorių imperija? Vakarų europiečiai ir rusai Azijos

Skaitykite toliau..

Leonas Petrotas. Karšta gynybos bulviukė

Prezidento iniciatyva gražiai paminėtos 1863-1864 metų sukilimo metinės. Joms skirta ne viena paroda tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje. Pažangioji bajorija ir paprasti valstiečiai kadaise ryžtingai kovėsi su kazokų būriais. Bajorija ginklų niekada nestokojo, o prastuomenei teko kovoti ištiesintais dalgiais ar net šakėmis. Šiandieną ginklai kur kas modernesni, tad nei šakių, nei dalgio neprireiktų. Sukrutę stiprinti šalies gynybą (ir taip pasirodyti prie naująjį Amerikos prezidentą), valstybės lyderiai tik dabar ėmėsi dairytis finansavimo rezervų. Karšta trūkstamų lėšų bulviukė imta mėtyti ir vėtyti. Pirmoji bėda akivaizdi – tragiškai mažas BVP perskirstymas, tesiekiantis ~20-22%, todėl 5 ar 6% BVP išvirsta geru penktadaliu biudžeto. Kodėl gi pajamų pyragas Lietuvoje dalinamas taip menkai, kai valstybės reikmėms tenka

Skaitykite toliau..

Kokia Lietuvą mato užsieniečiai?

Kuriame įvairiausius Lietuvos įvaizdžius – nuo cepelininių „spirgi-spirgi” iki Vilniaus benamių ir chuliganėlių reklamavimo. Kaip gi Lietuvą pavaizduoja užsienio agentūros? Pasidomėkime nesenai soctinkluose pasirodžiusiu mūsų šalies pristatymu 15-os faktų būdu. 1. Lietuva buvo pirmoji sovietinė respublika, 1990 m. paskelbusi nepriklausomybę ir atvėrusi kelią Sovietų Sąjungos žlugimui. 2. Šalyje yra viena seniausių pasaulio kalbų – lietuvių kalba, kuri glaudžiai susijusi su senovės sanskritu ir laikoma viena konservatyviausių indoeuropiečių kalbų. 3. Sostinė Vilnius garsėja vienu didžiausių ir geriausiai išsilaikiusių viduramžių senamiesčių Europoje, kuris yra įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. 4. Lietuvoje yra Kuršių nerija – siaura sausumos juosta, besidriekianti palei Baltijos jūrą ir dėl unikalaus gamtos grožio ir biologinės įvairovės įtraukta

Skaitykite toliau..

Karinių imperijos monstrų aidai (II). Paslėptas uoloje ir niekada nenaudotas „ALSU”

Dar gerokai iki karo Ukrainoje pradžios putininiai kariškiai apsupo šį objektą, pradėtą statyti dar 1977-ais. Tikėtina, kad atnaujinę darbus superslaptame sovietinio laivyno objekte, rusų kariškiai ruošė jo panaudojimą ar agresijai prieš Ukrainą, ar užgrobto Krymo gynybai, ar kovai už amžinuoju priešu – Jungtinėmis Valstijomis. Tiesa, penkiolika metų statytas ir bemaž baigtas objektas buvo apleistas po sovietų sąjungos griūties, ir jame lankytis įniko metalų vagys. Ilgapirščiai anuomet siautėjo ne tik buvusiuose kariniuose objektuose, bet ir užsidariusiose pramonės įmonėse, joms priklausiusiose poilsio bazėse, žlugusių kolūkių administraciniuose pastatuose – visur, kur galėjo nukniaukti metalus. Vogtą metalą noriai supirkinėjo ir Vakarų Europon vežė apsukrūs veikėjai, šiandieną prisistatantys solidžiais verslininkais, nors už prekybą vogtu turėjo

Skaitykite toliau..

Vilniškės halės giminaitė Gdanske

Pavadinimas aiškiai nelietuviškas – halė. Rodos, esama ryšio su žodžiu „holas”, o gal su vokišku „halle”? Vilniškis Halės turgaus pastatas, iškilęs XX amžiaus pradžioje, irgi vertas atskiro pasakojimo, bet taip jau išėjo, kad pirma aplankysim jo giminaitį Gdanske. Tiesa, tasai giminaitis šviesą išvydo dešimčia metų anksčiau, ir ne Gdanske, o laisvame mieste Dancige, tad ir jo šaknys yra vokiškos. Halė (vok. Halle)– stačiakampis vienaukštis visuomeninis pastatas didele vientisa vidaus erdve, retsykiais suskaidyta kolonomis ar stulpais, dengtas šlaitiniu, plokščiu ar skliautuotu stogu. Halės turgaus pastatas labiausiai atitinka bazilikinio statinio struktūrą – trijų navų pastato, turinčio centrinę – platesnę ir aukštesnę – navą. Halės turgus Gdanske pasitiks mus senamiesčio pakraštyje, užėmęs dalį

Skaitykite toliau..

Kodėl nesugriūna putininės „deržavos” ekonomika

Tęsdami ilgaamžes grobikiškas „tradicijas”, putlerio skėriai toliau aršiai skverbiasi į kariauti pavargusios Ukrainos žemes. Kagėbistinės imperijos ekonomika braška per visas siūles, kaista it katilas virš laužo, tačiau niekaip neužbuksuoja. Kodėl? Kas lemia, kad trejus metus agresiją vykdanti „deržava” nepatiria esminius ekonomikos sukrėtimus, karui ryjant milžiniškus resursus ir besibaigiančius žmogiškuosius(?) išteklius. Panagrinėkime. Bandydamas suvaldyti infliaciją (beje, ne itin sėkmingai), agresorės centrinis bankas nuolat kelia palūkanų normą, tad šiandieną būsto hipoteka priartėjusi prie 30 procentų. Įpirkti tokį brangų būstą gali nebent prisivogę putininiai valdininkai, tad nekilnojamojo turto plėtotojai susiduria su labai rimtais sunkumais, bandydami padengti įsiskolinimus bankams: nemaža dalis jau pastatytų būstų stovi nenupirkta, o kreditus bankams plėtotojai turi mokėti. Stoja investicijos

Skaitykite toliau..

Mostaras – tiltas tarp praeities ir dabarties

Mostaro tiltas, taip pat žinomas kaip Stari Most, esantis Mostaro mieste, Bosnijoje ir Hercegovinoje. Tai rekonstruotas Osmanų imperijos XVI a. tiltas, puikus Balkanų islamo architektūros pavyzdys. Suleimanas Didysis įsakė jį pastatyti 1557 m. Mostaro tiltas driekiasi per upę ir pasižymi „kuprota” formos, jo plotis – 4 metrai, ilgis – 30 metrų, o aukštis – 24 metrai. Tiltą saugo du įtvirtinti bokštai, vadinami „tilto sargybiniais“: Halebijos bokštas šiaurės rytuose ir Taros bokštas pietvakariuose. Kasmet liepos pabaigoje vyksta tradicinės nardymo varžybos. Jose dalyvauja miesto jaunuoliai, šokantys nuo tilto į Neretvos upę. Nuo 2015 m. Mostaro tiltas įtrauktas į Red Bull Cliff Diving World Series varžybų maršrutą. Be to, 2019 m. šuolių į vandenį varžybos buvo parodytos

Skaitykite toliau..

„Viešpaties karių” didybė ir nebūtis

Viduramžiai apipinti ne tik stereotipais, legendomis bei interpretacijomis, bet ir išties turtinga istorija, kurioje svarbus vaidmuo atiteko tamplieriams. Tamplieriai (iš prancūziško žodžio templiers, reiškiančio „šventyklų prižiūrėtojai“) – dvasinis ir riterių ordinas, įkurtas 1119 m. Šventojoje Žemėje. Ordino vadovu tapo prancūzų riteris Hugo de Payenas. Jis ir aštuoni jo bendražygiai pasisiūlė lydėti ir saugoti piligrimus, vykstančius į Jeruzalę. Tais laikais keliauti Šventosios Žemės keliais buvo nesaugu. Pirmajame kryžiaus žygyje dalyvavę riteriai laikė savo misiją įvykdyta, paliko Jeruzalės karalystę ir grįžo pas savo šeimas. Kelius, kuriais keliavo piligrimai, užplūdo žudikai ir plėšikai. Nebuvo kam saugoti gausių piligrimų. Šią funkciją savanoriškai ėmėsi atlikti „vargšų riterių“ ordinas, kuriam, be Hugo de Payeno, priklausė Gotfrydas

Skaitykite toliau..

Marius Letuvas. Penktadalis biudžeto – gynybai: kas papurtys kišenę?

Valstybės gynimo tarybos siūlymas (Prezidento iniciatyva?) didinti išlaidas gynybai iki 5,5-6 procentų bendrojo vidaus produkto (BVP) yra savalaikis ir sveikintinas. Verta pasigilinti, kaip šis skaičius atrodo ne tik BVP, bet ir valstybės biudžeto bei dabartinių (perspektyvinių) mokesčių kontekste. Nesigilinančiam į finansines peripetijas ne itin suprantamas skirtumas, ar gynybai bus skiriami 3, ar 4, ar 6 procentai BVP – rodos, tai menki skaičiai. Bendrojo vidaus produkto kontekste – galbūt ir taip, tačiau verta suprasti, koks yra BVP ir biudžeto santykis. Jo kontekste 6 procentai gynybai – milžiniškas, sunkiai įgyvendinamas, tačiau geopolitinės situacijos fone būtinas skaičius. 2023-ųjų BVP buvo ~74 mlrd. eurų, prognozuojamas šiemetis (įvertinant augimą) gali būti ~75,5 mlrd., po kelių

Skaitykite toliau..

Putininės propagandos sovietinė pirmtakė – „Tarptautinė panorama”

Galbūt vieną-kitą ir stulbina putininės propagandos „pasiekimai” kvailinant ir mulkinant „deržavos” gyventojus, tačiau menantys sovietinę ideologinę mašiną neturėtų stebėtis. Įbauginta, apvogta, apmeluota ir nuskurdinta putininės imperijos liaudis – apie visuomenę kalbėti neverta, nes jos tiesiog nėra – tapo manipuliacijų auka dar iki „vladim vladymyčiui” įsiropščiant į sostą. Prieš gerą pusšimtį metų, anuomet dar ne putininės, o sovietinės Rusijos imperijos, gudriai užmaskuotos „sovietų sąjungos” pavadinimu, eteryje pasirodė visus populiarumo rekordus sumušusi propagandinė laida „Meždunarodnaja panorama” („Tarptautinė panorama, rus.). Rodoma sekmadienio vakarais – geriausiu televizijos eterio laiku – „Tarptautinė panorama” pagrįstai galėjo būti vadinama etalonine melagienos, manipuliacijų ir insinuacijų mišraine, gudriai atmiešiama kultūrinėmis naujienomis. Šįsyk leisimės į svečius pas profesionalius sovietinius propagandistus,

Skaitykite toliau..

Karinių imperijos monstrų aidai (I). Požemiuose slėptų povandeninių laivų bazė Balaklavoje

Išmanantys istoriją menkai nustebs, kad putininiams vasalams gana lengvai ėjosi „referendumas” Kryme 2014-ais dėl „savanoriško prisijungimo” prie „deržavos”. Krymas dar nuo carinės imperijos laikų prifarširuotas kariniais objektais dėl strateginės pusiasalio reikšmės. Militarizavimo apogėjus pasiektas sovietmečiu, kai gigantiškus pinigus ginklavimuisi skyrusi sovietija vieną po kito kepė milžiniškus karinius objektus visoje imperijoje, dosniai prifarširuodama jais Krymą. Sovietinio karininko profesija viliojo vos vieną-kitą lietuvaitį, o štai rusai mielai rinkosi kariškio kelią. Tad nenuostabu, jog po sovietinės Rusijos imperijos, kartais vadinamos SSRS, griūties daugybė kariškių liko be darbo, nes Ukrainai (kaip ir Lietuvai) teko spręsti aibę svarbesnių reikalų, nei buvusių sovietijos karinių objektų išlaikymas. Buvę sovietinių armijos ir laivyno karininkai noriai rinkosi prieglaudą „deržavos”

Skaitykite toliau..

„Pragaro vartų” sergėtoja nuo pat viduramžių

Skaitytojų pasiūlymu, pradedame publikacijas naujoje rubrikoje „Žiloje senovėj”: čia sužinosite įdomiausių ne Lietuvoje esančių objektų istorijas, netikėčiausius atradimus ir kitas pasaulio įdomybes. Pirmasis pasakojimas apie Čekijoje esančią Houskos pilį, neretai vadinamą „Pragaro vartų sergėtoja”. Houska pilis – ankstyvosios gotikos pilis Blatcės savivaldybėje Libereco regione Čekijoje. Ji yra apie pusšimtį kilometrų į šiaurę nuo Prahos. Tai viena geriausiai išsilaikiusių ano laikotarpio pilių. Kai kurie žymesni pilies bruožai: vyraujanti gotikinė koplyčia, žalioji salė su vėlyvosios gotikos paveikslais ir riterių salonas. Tautosakoje ši pilis laikoma dengiančia vienus iš vartų į pragarą, pastatytus tam, kad įkalinti žemesniuose aukštuose demonai negalėtų patekti į likusį pasaulį. (Toliau skaityti kviečiame AIDŲ prenumeratorius – kiekvienam užsiprenumeravusiam dovanojame jo pasirinktą knygą iš >1000 leidinių

Skaitykite toliau..

Allenšteino aidai Olštyno dabartyje

Oho, kokia puiki jūsų atmintis: pamenate, kad praeitą sykį lankydamiesi Olštyno (buv. Allenšteino) praeityje, į kurią žvelgėme iš tvirtovės bokšto, pasidairėme tik laikmetyje iki Pirmojo pasaulinio karo! Atėjo laikas žingsniuoti pirmyn kadaise Prūsijos miesto Allenšteino, o šiandieną Lenkijos gražuolio Olštyno, istorijoje. Miestas nemažas ir jame gausu lankytinų vietų, taigi, kad kelionė neprailgtų, vaikštinėsime tik senamiestyje ir jo prieigose, užmesdami vos vieną-kitą žvilgsnį į naujai iškilusius pastatus bei rajonus. Kelionėje mums vėl talkins AIDŲ fotoarchyvas ir jūsų kuklaus gido žinios. Netrukus po Pirmojo pasaulinio karo pradžios, 1914 metais Rusijos kariuomenė užėmė Allenšteiną, tačiau per Tanenbergo mūšį jį atgavo Vokietijos imperijos kariuomenė. Paskiau, Vokietijai pralaimėjus Pirmąjį pasaulinį karą, 1920 metais buvo surengtas Rytų Prūsijos

Skaitykite toliau..

Kuo apgynėme laisvę 1991-ais, ir kuo ją gintume šiandieną?

Netenka stebėtis, kad išvystame vis daugiau diletantiškų, paviršutiniškų interpretacijų apie 1991-ųjų sausio įvykius. Nuo lemtingų Lietuvai ir pasauliui dienų prabėgo geras trečdalis amžiaus, užaugo ir sumetėjo nauja karta. Gimę po 1991-ųjų iš pasakojimų žino apie parlamento gynybą ir kitus sausio įvykius, o gyvai juose dalyvavusių gretos po truputį retėja. Gausūs liudijimai, radę vietą leidiniuose apie 1991-ųjų laisvės kovas, domina vis mažiau jaunimo. Amžininkai gerai mena, kas paskatino beginklius žmones gyva grandine uždengti svarbius Lietuvai objektus nuo smurtaujančių smogikų. Prisiminkime ne tik 1991-uosius, bet ir jų pirmtaką – Atgimimą, tautinės savimonės suvešėjimą, lietuvių ryžto gintis motyvaciją. Paskiau galėsime palyginti su šiandienos prioritetais žiniasklaidoje, kultūroje, šalies vadovybėje, visuomenėje. Nebuvo taip, kad į

Skaitykite toliau..

1991-ųjų sausio antiherojai: kas jie ir kur dabar? (I)

„Marksizmas-leninizmas nugalės!”, – trumpam kilsterėjęs galvą, rėžė Juozukas, ir vėl ilgam užsnūdo pakniubęs ant arielka bei užkanda apkrauto stalo. Mykolas, kaip ir dera solidesnį statusą turinčiam partiečiui, knarkė išsidrėbęs ant sofos. Vyrai kurį laiką rimtai aptarinėjo apie sovietų valdžios pergalę prieš „sąjūdistus”, išmintingas kalbas vis užgerdami šnapsiuku, kol nuo idėjinės diskusijos smarkiai „pavargo”. Vargu ar kas būtų sužinojęs šiuos garsių „platformininkų” būties atspalvius, jei manoji mama nebūtų dirbusi kartu su Roma Jermalavičiene. Šiandieną vienas-kitas jaunosios kartos narys jau ir nebežino, kas tie „platformininkai”, kas tie Jermalavičius ir Burokevičius, už ką juodu ir toks Kuolelis gavo po keletą metų belangės. Kadaise – Atgimimo laikmečiu ir iki pat 1991-ų rudens, šie tipai

Skaitykite toliau..

Juozapas Blažiūnas. Apie sviestą Vilniuje ir gražų valgymo etiketą 1915-1918 metais

Štai pasakojimas apie paprastą sviestą, kuris jau yra tapęs neatskiriamu mūsų dabartinės kasdienės virtuvės maisto produktu. O dabar kaip koks bambeklis bambizas pabambėsiu, kad štai, buvo laikai, kai jautėsi akivaizdus sviesto trūkumas. Žinai, žmonės greitai įpranta prie gero. Todėl labai sunku atsisakyti kažko tokio įprasto ir kasdieniškai malonaus. Va, visai prieš pat karą, Vilniaus gyventojai jau įprato pirkti viską parduotuvėje. Aišku, kad priemiesčiuose dar ganėsi karvytės ir avelės, o ir vištos kudakavo kas antrame kieme.Tai vat prasidėjus Pirmam pasauliniam karui, iš pradžių rusai ėmė viską karo reikmėms, o tada ir vokiečiai užėję surinko viską, kas dar buvo likę. Ir ne tik stvėrė maistą kariuomenės poreikiams tenkinti, bet ir gabeno į

Skaitykite toliau..

Herojiškas sausis, iškovojęs Laisvę

Vargu ar kada bebus – duokdie, kad ir nebūtų – Lietuvoje toks gausus fotomenininkams siužetais lobynas: suręstos barikados, prie storo rasto prikalti sovietiniai apdovanojimai ir dokumentai, iškalbingi piešiniai, besišildančių apsupti laužai, gynėjams dalijamas maistas, Aukščiausios Tarybos pastatą apsupusi minia, nebojanti mirtimi grasinančių sovietinių banditų ir jų vietinių sėbrų. Vieni tų dienų vaizdai išliks atmintyje iki paskutiniosios, kiti ima po truputėlį blukti, juk nuo tų lemtingų dienų prabėgo kelios dešimtys metų. Nepaprasta vienybės dvasia, beatodairiškas ryžtas gintis iki pergalės, pasislėpusi nuo tvirtos valios baimė, į dešimtą planą nustumtos buities negandos, tvirtu kumščiu tapęs parlamentas ir savaitėmis neišeinantys iš jo savanoriai: tai tik menka dalelytė anų – tragiškų, tačiau lemtingų – dienų

Skaitykite toliau..

Prūsiškai lenkiškas Elblongo žavumas

Ištikimiausi AIDŲ skaitytojai – neabejoju, kad tokių yra dauguma – kaip mat prisimins nesenas mūsų keliones į dailų Šiaurės Lenkijos miestą Elblongą (lenk. Elbląg, buv. vok. Elbing), kuriame ropštėmės į šv. Jurgio (Ježio) bažnyčios bokštą, dairėmės pačioje katedroje. Išsirengę kelionei į Lenkijos pajūrį, būtinai aplankykite net tik Olštyną ir Malborką pakeliui, žavų Sopotą ir senovinį Gdansko uostamiestį, bet ir užsukite į nedidelį – Lenkijos mastais – Elblongą, neabejotinai sužavėsiantį jus įspūdingu senamiesčiu, didinga katedra ir nepriekaištinga tvarka. Subtilų kadaise prūsišku buvusio Elningo, o šiandieną – Elblongo ir jį supančios gamtos derinį įsiminsite ilgam, jei tik skirsite miestui ne porą valandų, kurias tegalėjome sau leisti, o bent porą dienų. Prieš pakviesdamas

Skaitykite toliau..

Saulė Valanavičienė. Ar būsite pagerbti, nežinomi parlamento gynėjai?

Šįvakar vėl suplazdės atminimo laužų liepsnos istorinių kovų vietose. Prieš trisdešimt kelerius metus beginkliai Lietuvos žmonės drąsiai kovėsi su sovietiniais banditais. Anie buvo ginkluoti nuo galvos iki kojų koviniais ginklais, lietuviai apsiginklavo vien valia, ryžtu, vienybe. Aukščiausioje Taryboje užpuolikų laukė savanoriai parlamento gynėjai, apsiginklavę medžiokliniais šautuvais, armatūros strypais, vamzdigaliais. Sovietų smogikai drąsūs ir žiaurūs buvo prieš beginklius civilius, susibūrusius prie televizijos bokšto, radijo ir televizijos komiteto, kiek anksčiau – Spaudos rūmų. Gynėjai daužyti automatų buožėmis, bauginti garsinėmis granatomis, keliolika krito nuo užpuolikų kulkų. Tai istoriniai faktai, įamžinti dokumentikoje ir neginčijami.  Prieš trejus metus nugaišęs KGB smogikų gaujos „Alfa” vadeiva Golovatovas interviu Ruzzijos televizijai teigė, kad televizijos bokšto gynėjus išvaikė garsinėmis

Skaitykite toliau..

Zapyškio senolės slėpiniai

Esama vietų ir objektų, kuriuos žinome bemaž visi, tik ne kažin ką apie juos žinome. Gotikinė senolė Nemuno pakrantėje atsirado neaišku kuriame amžiuje – gal kokio XV, tačiau pirmąsyk raštuose paminėta XVI vidury. Anais laikais mūriniai pastatai dygo tik miestuose, o ir juose dauguma namų buvo mediniai, gi ši bažnytėlė vidury plyno lauko pastatyta. Vieta statybai pasirinkta anaiptol ne sumaniausia, nes amžių bėgyje zapyškinė daugsyk kentėjo nuo Nemuno potvynių, nors šventorius ir buvo apsaugotas akmenų mūro tvora. Nepasisekė jai ir pokariu, kai 1946-ų ledonešis nugriovė zakristiją ir presbiteriją. Netruko lietuvaičiai bažnytėlę restauruoti, nors pokaris buvo alkanas ir skurdus, o čia gi „bažnytinio kulto pastatas” – gali ir palaukti. Pabuvojo senolė

Skaitykite toliau..

Rimantas Rugertas. „Vidutinės” gerovės monai

Žvanga ginklai, aidi šūksniai, dunda būgnai. Lietuvos ekonomistai ne juokais suremia ietis, ginčydamiesi dėl „vis augančios” gerovės. Tauta suklususi stebi ekonomikos žinovų akistatas. Vienoje pusėje grumiasi Boguslavas Gruževskis, Romas Razutka, Raimondas Kuodis. Tai – visuomenėje autoritetą pelnę, tačiau žiniasklaidon rečiau pakliūnantys ekonomikos guru. Kitoje kariaunoje susitelkę dosniai penimi bankų klapčiukai – bankonomistai, uoliai giedantys šeimininkų nurodytas giesmes. Tos giesmės vis liaupsina nuolat gerėjantį gyvenimą, augančias VIDUTINES pajamas ir VIDUTINES pensijas, didėjančias įmonių apyvartas ir, savaime suprantama,  bankų pelnus. Kodėl gi ekonomistų trijulė vis dalina pastabas bankonomistų giesmėms apie augančią gerovę? Panagrinėkim. „Yra tikrovė, ir yra statistika”. Taip ar panašiai sakė kadaise vienas valdžios veikėjas. Statistika manipuliavo ir tebemanipuliuoja ne tik

Skaitykite toliau..

Ateities kartų ūkanos

Davė ir dar pridėjo – išties dosniai atseikėjo! Pernai „vos” 96 eurai, o šiemet jau 122,5 – padidėjimas „net” 26,5 euro! Ironiškai rašau ne apie kokį nors priedą prie pensijos, o „vaiko pinigus”. Kaip manote, ar motyvuoja ši išmalda (kitaip nepavadinsi) gimdyti? Tik įsivaizduokite: tris vaikus auginanti šeima, o tokios Lietuvoje jau retenybė, kas mėnesį gaus nepilnus keturis šimtus eurų! Fantastiškas dosnumas! Rimtai kalbant, priežastys, dėl kurių gimstamumas mažėja drastiškai, yra kompleksinės. Pavardinsiu trumpai, po to kiekvieną panagrinėsime, ieškodami išeičių. Solidi išmoka gimus kūdikiui, solidūs vaiko pinigai, pagalba apsirūpinant pirmu būstu, nemokami lopšeliai ir darželiai, nemokamas maitinimas juose ir jokių „rinkliavų”, deramas ugdymo lygis progimnazijose ir gimnazijose. Tai vos kelios,

Skaitykite toliau..

Didmiesčių apkabinto Sopoto įdomybės

Atidesnis skaitytojas kaip mat prisimins mūsų kelionę į Rygos pašonėje nusidriekusią Jūrmalą – garsiausią Latvijos jūrinį kurortą, o šįkart suksim vairą į garsiausią Lenkijos pajūrio perliuką Sopotą, įsiterpusį tarp dviejų galingų uostų – Gdansko ir Gdynės. Iš pirmo žvilgsnio gal ir keistai atrodo, kad vos keliolikos kilometrų atstumu vienas nuo kito, jūreivių laukia du didžiuliai uostai: ar racionalu buvo abu statyti? Metę žvilgsnį istorijon, netruksim perprasti tokios keistos padėties ištakas: dar tarpukariu Gdanskas buvo laisvu Dancigo miestu su gana kuklia lenkų bendruomene, o kurortas buvo joks ne Sopotas, o Zoppotas, kurio praeityje jau vaikštinėjome. Taigi, buvę Prūsijos miestai tik pokariu tapo Lenkijai pavaldūs ir atitinkamai pakeitė pavadinimus, o Gdynę lenkai

Skaitykite toliau..

Darbščių, sumanių ir nagingų kalvė

Dabar šie užsiėmimai vadinasi „technologijų pamokomis”, o kadaise pažymių knygelėje esančiame pamokų tvarkaraštyje įrašydavome lakoniškai – „Darbai”. Mūsiškis „darbų” mokytojas (dabar jau a.a.) Lasinskas, dar anuomet buvęs priešpensijinio amžiaus, dideliu išradingumu nepasižymėjo, tad dažną „darbų” pamoką praleisdavome vienodai. Nusipjaudavome sprindžio ilgio armatūros strypą, ir, įsiveržę nelaimėlį į spaustuvus, vieną galą (strypo) zulindavome dilde tol, kol jis netapdavo smailus. Šis neįmantrus gaminys buvo vadinamas kaltuku, nors būtų tikęs ir „laiko užmušimo” pavadinimas. Tiesa, retsykiais mokytojais mus pasivadindavo išvykai į „Ąžuolo” baldų kombinatą, buvusį vilniškių viešbučio „Holiday Inn” ir verslo centro „IBC” Šeimyniškių gatvėje, vietoje. Keturioliktas autobusas, riedėdavęs iki žiedo Partizanų (dab. Naugarduko) gatvėje, mikliai nuveždavo mus iki „Ąžuolo”, kur ne tik

Skaitykite toliau..

Paulius Juzys. Ar valdžia palieps sočiam atjausti alkaną?

„Sotus alkaną neatjaučia”, – taip byloja šimtametė liaudies išmintis. Atsigrįždami į praeitį, sunkiai rastume valdančiąją partiją ar koaliciją, vykdžiusią socialiai jautrią politiką. Tiesa, prieš krizę pasitaškė pinigais tuometė valdžia, po to iš krizės kapanotasi pačių vargingiausiųjų – pensininkų – sąskaita. Termino „socialinis teisingumas” su žiburiu ieškotum partijų programose, o juk jis yra kertiniu darnios visuomenės pagrindu. Ką tik nuo valdžios olimpo nužengusi proliberalių partijų trijulė irgi nesiryžo įteisinti socialiai teisingesnę mokesčių sistemą, žemai nusilenkdami finansinio ir verslo elito interesams. Šiandieną prie valstybės vairo stovinčių partijų trijulė pozicionuoja save „centro kairės” partijomis, tik kas apibūdina tokią pakraipą? Pasidairę po pasaulį ir susiradę darnesnių visuomenių šalis, įsitikinsim, kad sąlyginė santarvė pasiekiama tik

Skaitykite toliau..

Galina Ledienė. Japonijos žavesys (II)

Aplankiusi nemažai miestų, pilių ir šventyklų, mūsų grupė dviem lengvaisiais automobiliais vingiuotu kalnų keliu vyksta į tradicinį japonišką kaimą Shirakawa-go (Unesco saugojamas objektas). Mūsų akims neįprasti kalnų vaizdai pro automobilio langą užburia grožiu. Nuvirtęs ant kelio didelis medis sujaukia mūsų planus, tad tenka apsisukti ir važiuoti kitu keliu,  darbai kalnuose tikrai užtruks. Kaimas pasitinka mus apsiklojęs ryte iškritusiu sniegu. Pasakojama, kad žiemos metu šis kaimas buvo visiškai nepasiekiamas iš kitų regionų, tad žmonės gyveno gana uždarą  gyvenimą, ko pasėkoje susiformavo savitas architektūros stilius, kai namai dengiami  stačiais šiaudų stogais, o prie pat namo įrengiamas baseinas sniegui tirpinti. Vaikščiojant kaimo gatvikėmis aiškiai suvokiau, iš kur kilo ta ypatinga japoniškų sodų dvasia.

Skaitykite toliau..

Namukas, kurį pastatė ne Švarcnegeris

Nors Arnoldas Švarcnegeris ir žemesnis ūgiu, nei aš, raumenys jo išties įspūdingi, matyt, todėl jį ir pasirinko „Parkside” įrankių reklamai „LIDL’as”. Na, ir dar jis pasaulinė kino žvaigždė, „geležinis Arnoldas”, o aš viso labo kuklus gidas-publicistas. Tačiau drįstu suabejoti, ar garsusis kino artistas išties pasinaudojo „Parkside” įrankiais, statydamas kurį nors statinį. O manyje kirbėjo statybos inžinieriaus gyslelė, nors diplomas ir dulka stalčiuje jau trisdešimtį metų: anuomet, kai baigiau aukštąją, inžinierių niekam nereikėjo, nes gamybinės ir statybinės įmonės bei projektavimo institutai šimtais atleidinėjo didelę patirtį turinčius inžinierius, kurių šiandieną darbdaviai su žiburiu ieško. Paskutinysis praėjusio amžiaus dešimtmetis toks permainingas ir sodrus Lietuvą pakeitusiais įvykiais, kad teks skirti jam visą apybraižų ciklą,

Skaitykite toliau..

Lietuviško cirko aidai

Ir kinas, ir cirkas tarpukariu buvo tik kauniškių poniučių ir ponulių pramoga, tad manasis senelis juodu pamėgo ne Lietuvoje, o Amerikoje, kurion buvo išvykęs keleriems metams užsidirbti pinigėlių ūkiui. Mano klausiamas apie įsiminusius filmus, pirmiausia minėdavo anuomet fantastiškai populiarų Čarlį Čapliną. Pomėgį cirkui išsaugojo ir būdamas vyresnio amžiaus, tad mudu važiuodavom gėrėtis vaidinimais gastroliuojančio cirko, įprastai įsikurdavusio tarp VCUP’o ž Vilniaus centrinės universalinės parduotuvės – ir viešbučio „Lietuva”. Kadaise planuose buvo numatyta, kad toje vietoje atsiras kino teatras, nes vieta strategiškai patogi – netoliese du viešbučiai („Turistas” ir „Lietuva”), o ir patys vilniečiai pamėgo lankytis priešais VCUP’ą buvusiam paslaugų centre, tad žiūrovų naujajam kino teatrui, rodos, turėjo netrūkti, juolab dar

Skaitykite toliau..

Lionginas Baliukevičius-Dzūkas – nugalėjęs mirtį

LIONGINO BALIUKEVIČIAUS-DZŪKO 100-OSIOMS GIMIMO METINĖMS Na ir kas gi mus nugalės, jeigu mes mirti nebijom, jeigu mes nugalėjome ir mirtį. Balta šventvagystė „Šis dienoraštis jokiu būdu nėra skirtas viešumai. Aš rašiau jį tik sau.  <···> Visų kitų, kuriems bus lemta gyventi ir rasti šį dienoraštį, aš prašau neskaityti jo, bet sunaikinti. Tai bus mano paskutinis pageidavimas“. Tikriausiai ne vienas, atkreipęs dėmesį į šiuos L. Baliukevičiaus-Dzūko žodžius, toliau skaitydamas jo dienoraštį jautėsi truputį nejaukiai. Neįmanoma atsakyti į klausimą kodėl autorius taip parašė? Nuogąstavo, kad užrašai gali pasitarnauti priešui ieškant bendražygių? Laikė užrašus asmenine paslaptimi? Abejojo jų literatūrine verte? Pageidavimas liko neįvykdytas, dienoraštis ne kartą buvo publikuotas, buvo, yra ir bus skaitomas. Skaitymą,

Skaitykite toliau..

Putininės imperijos ekonomika braška: ar sužlugdys ją grobikiškas karas?

Prieš porą savaičių kremlinis neūžauga vėl surengė surežisuotą „gyvos konferencijos” šou, kurioje skiedė pasakaites apie jo „deržavos” stabilumą. Tiesa, tikrovė kita – panagrinėkime realią padėtį putininėje imperijoje. Diktatorius apibūdino Rusijos ekonomiką kaip „patikimą ir stabilią“, o infliacija, atseit, siekia „vos” 9,2-9,3 procentus. Tačiau jis vis dėlto pripažino, kad ekonomika kaista. Tai yra oficialioji putininė statistika. Tačiau jau niekam ne paslaptis, kad tikroji infliacija „deržavoje” yra gerus tris kartus didesnė. Siekdamas ją sušvelninti, spalio pabaigoje Rusijos centrinis bankas buvo priverstas padidinti pagrindinę palūkanų normą iki 21%, prieš kelias dienas palikęs ją tokio lygio po kelių imperijos oligarchų ir paties diktatoriaus kritikos. Nors visi tikėjosi, kad palūkanų norma bus padidinta iki 23-25 %.

Skaitykite toliau..

Galina Ledienė. Japonijos žavesys (I)

Jei turi kokių nors svajonių ar kažko labai nori gyvenime, ir jei turi galva ant pečių, tai labai tikėtina, kad ta svajonė išsipildys. Turėjau svajonę aplankyti Japoniją, nes žaviuosi šios šalies kultūra ir labai norėjau ją pamatyti iš arti. Ir štai mūsų lėktuvas po trylikos valandų skrydžio iš Helsinkio oro juosto, praskridęs per šiaurės ašigalį, artinasi prie Japonijos salų. Dar nenusileidus lėktuvui, regiu pro iliuminatorių taisyklingos formos ryžių laukus, kiekvienas žemės plotelis racionaliai panaudotas, nes 125 mln. gyventojų šalis turi kuo racionaliau naudoti savo resursus. Galvojau, kad pats smagiausias laikas aplankyti Japoniją yra pavasaris, kai žydi sakuros. Bet japoniškas ruduo ne tik nenuvylė, bet, galima sakyti, apstulbino savo rudeniškomis spalvomis:

Skaitykite toliau..

Naujųjų sutiktuvės – vienintelė nepolitizuota šventė anuomet

Šiandieną mėgaujamės net trimis poilsio dienomis Kūčių ir Kalėdų periodu, ilgiau pasimėgaujame miegu ir sausio 1-ąją – taip pat šventinę dieną, o ir kitų atmintinų dienų nestokojame. Manosios – pusamžių – ir vyresnių kartų atstovai gerai mena pastelinį laikmetį, kai vienintelė tikra šventė buvo Naujieji metai. Tiesa, šiek tiek pagražinau sakydamas, kad jie nebuvo politizuoti, nes kitos sovietų šalelės valstybinės šventės buvo susiję su režimui svarbiomis datomis (ir gegužės 1-oji smarkokai propagandinė diena), nes Naujųjų sutikimui buvo prikergti maskoliški simboliai – Senelis Šaltis („Ded Moroz”, rus.) ir Lietuvoje niekuomet negirdėta bei neregėta Snieguolė („Sniegūročka”, rus.). Būtent šie du personažai dalyvaudavo vaikams rengtuose šventiniuose vakarėliuose, (taip pat) nusižiūrėjus nuo imperijos užkaborių,

Skaitykite toliau..

Žavios Milano akimirkos (II)

Smagu, kad mūsų pirmasis pasivaikščiojimas Milane, o ir aplankytos įžymybės jus sudomina, juolab dar turime išvysti aibę įdomybių. Kai kurios bus kiek drastiškos, bet visgi įdomios, tad raginu toliau žengti su mumis Italijos mados, pramonės ir futbolo sostinės gatvėmis. Berods, būsiu praleidęs svarbų pasivaikščiojimui šiame didmiestyje etapą – Milano praeities istoriją, tad klaidą nedelsdamas taisau. Keltiškos kilmės insubrų genties įkurtas miestas priešistoriniais laikais buvo jos centru. Trečiame šimtmetyje iki mūsų eros miestą užkariavo romėnai, tais laikais jis vadintas Mediolanu. Mūsų eros III ir IV amžiuose buvo Vakarų Romos imperatorių rezidencija (pamenate imperatoriaus mauzoliejaus liekanas mūsų lankyto Mokslo ir technologijų muziejaus požemiuose?). V amžiaus viduryje miestas buvo nusiaubtas hunų, o dar po šimtmečio –

Skaitykite toliau..

REKOMENDUOJAM PRENUMERATORIAM:

Turino drobulės slėpiniai

Restauratorių sukurtas stebuklas – didinga Marienburgo (Malborko) pilis (II)

Ramybės, gamtos ir sakralumo darna, prisikėlusi iš nebūties (II)

Restauratorių sukurtas stebuklas – didinga Marienburgo (Malborko) pilis (I)

Ramybės, gamtos ir sakralumo darna, prisikėlusi iš praeities (I)

Šeštojo dešimtmečio baldai: stilingi, šiuolaikiški, tvirti, sunkūs ir brangūs

Cezaris: ne tik politikas ir karvedys, bet ir oratorius bei rašytojas

Rasputinas – fatališkas istorijos personažas

Vaizduotę pranokstanti architektūros didybė

Gdansko rotušės puošmenys

Pirmojo popiežiaus bazilikos didybė

Vatikano muziejaus lobiai ir slėpiniai (II)

Vatikano muziejaus lobiai ir slėpiniai (I)

Sakraliosios Gietšvaldo įdomybės

Stulbinantis senovės meistrų sugebėjimų liudytojas Gdansko rotušėje

Užburianti Gieštvaldo didžiūnės puošyba

„Panem et circences!” („Duonos ir žaidimų!”)

Gintaro stebuklų lobynas Gdansko malūne (II)

Allenšteino aidai Olštyno dabartyje

Prūsiškai lenkiškas Elblongo žavumas

Žavios Milano akimirkos (II)

Panoramų rojus Elblongo bažnyčios bokšte

Milijono verta akimirka, kurią neįamžinau, ir to nesigailiu

Gintaro stebuklų lobynas Gdansko malūne (I)

Svečiuose pas Didįjį kryžiuočių ordino magistrą

Dangų remiančios Elblongo didžiūnės slėpiniai ir grožybės

Sakralumo aidai Olivos altorių šešėlyje

Dangų remianti gotikos gigantė Gdansko širdyje

Svečiuose pas Veličkos druskų kasėjus (II)

Sakralusis Liškiavos perliukas

Svečiuose pas Veličkos druskų kasėjus (I)

Gimęs viduramžiais, bet mano vienmetis – Marienburgo dičkis

Veličkos požemių magija (II)

Šventos Kotrynos didybė ir vargai Gdanske

Iš griuvėsių prikeltas sakralusis feniksas – Malborko pilies bažnyčia

Veličkos požemių magija (I)

Gotikos galiūnės didybė Olštyne

Pasaulio stebuklo „giminaitis” Sopote

Naikintuvų flotilė Milano palubėje

Karališkosios Vavelio didybės aidai (III)

Viduramžius menantys Sforcos pilies rūmai

Karališkosios Vavelio didybės aidai (II)

Sforcos rūmų arsenalas

Karališkosios Vavelio didybės aidai (I)

Brerų rūmų perliukas – Astronomijos muziejus

Kraičio skrynių slėpiniai Arklio muziejuje

Mdinos katedros muziejaus grožybės

Sakralusis Romos perliukas – šv. Petro bazilika

Žavi Jūrmalos pažiba – Kemeriai (II)

Krokuvos praeitis ir senamiesčio grožybės

Krokuvos senamiesčio pažiba – švč. Mergelės Marijos bazilika

Vavelio lobyno grožybės

Balsio apylinkių įdomybės

Vavelio kunstkameros lobiai Krokuvoje

Žavingas Jūrmalos perliukas – Kemeriai

Pasivaikščiojimas spalvingoj Vilniaus praeity XX a. pradžioje

Kerinti gražuolė Tatrų papėdėje – Zakopanė

Svečiuose pas Jo Šventenybę: Jono Pauliaus II vardo muziejus Vavelyje

6000 metų menantis miestas-tvirtovė Mdina (I)

Tūkstantis druskinių be druskos Druskininkuose

Vienuolių giesmės po viduramžių Krokuvos skliautais

Svečiuose pas kardinolą Karolį Voitylą

Sukriošėlis, sovietų imperiją griovęs neveiklumu

Japonijos sodų magija Žemaitijos glėbyje

Atogrąžų tankumynai Kopenhagos sodo oranžerijoje

Naujam gyvenimui prikelta Siesikų galiūnė

Angelo pilies Amžinajame mieste slėpiniai

Svečiuose pas Vavelio smaką Krokuvos urvuose

Piotro Mašerovo žūtis: aplaidumo pasekmė ar klastinga žmogžudystė?

Sovietinės imperijos kurpėjų lemtys

Šlovingų pergalių aidai Vavelio skliautuose

Imperatoriškosios Karakalos pirtys

Kelionė užsienin pro geležinę uždangą

Senesnė už Stounhendžą ir Egipto piramides Džgantija

Tūkstantmečio Tynieco vienuolyno žavesys II

Automobilis sovietmečiu – prabanga ir rūpestis

Margas „gazovikų” namo kontingentas amžiaus pabaigoje

Sakralioji Krokuvos viduramžių puošmena

Sovietinių prekeivių turtai iš puvėsių ir apgavysčių

Vieta, kur sovietmečiu galėjai nusipirkti dešrą!

Nuotykiai traukiniuose prieš trisdešimtį metų

Kraugerė hidra, be gailesčio rijusi ir save

Iškalbingos praeities globėja Krokuvos širdyje

Kūčios be Kalėdų, bet su Naujaisiais

Angelo pilis, saugojusi imperatorius ir popiežius

Tūkstantmečio Tynieco vienuolyno žavesys

Viduramžių aidas karalių mieste

Sakralusis Maltos perliukas – Ta’ Pinu bazilika

Kaip samovaras ir palydovas pralaimėjo varžybas skalbyklei bei šaldytuvui
Istorijos atgarsiai
Redakcija AIDAI.LT

Tulio papiruso slėpiniai

Tyrinėtojai laužo galvas, bandydami įminti, kokį gi neįprastą reiškinį aprašė egiptiečiai Tulio papiruse. Senovės egiptiečiai paliko daug įrašų ir vaizdų šventyklose.

Skaitykite toliau..
2025-08-08 Komentarų: 0
Būties margumynai
Redakcija AIDAI.LT

Mirtinas Teslos spindulys

Nikola Tesla, kuris neapkentė karų, sukūrė savąjį „mirties spindulį”, tikėdamasis, kad jis galės amžiams išgelbėti pasaulį nuo kraujo praliejimo. Įsivaizduokite

Skaitykite toliau..
2025-08-08 Komentarų: 0
Istorijos atgarsiai
Redakcija AIDAI.LT

Viduramžiška šviesa

Daugelis mano, kad viduramžiai buvo nevilties laikotarpis, kai buvo sunaikintos Romos imperijos naujovės, nutrūko siekis žinių ir tyrimų. Viduramžių Europa

Skaitykite toliau..
2025-08-07 Komentarų: 0
Istorijos atgarsiai
Redakcija AIDAI.LT

Permainų vėjo nunešti

Romos imperijos klestėjimo laikais, kitoje žemės pusėje – Peru šiaurinėje pakrantėje – nuostabi ir paslaptinga tauta kūrė savo civilizaciją. Ši

Skaitykite toliau..
2025-08-06 Komentarų: 0
Likimų vingiai
Redakcija AIDAI.LT

Troją aptikęs prekeivis

XIX a. pabaigoje Atėnuose buvo palaidotas Henrichas Šlimanas – žmogus, iškasęs Troją. Nuotykių ieškotojas ir nepakartojamas verslininkas, per savo gyvenimą

Skaitykite toliau..
2025-08-04 Komentarų: 0
Istorijos atgarsiai
Redakcija AIDAI.LT

Viduramžių dinozaurai

Tuo, kad dinozaurai gyveno žmonijos atmintyje, o ne išmirė „prieš labai daug milijonų metų“, vargu ar galima abejoti, atsižvelgiant į

Skaitykite toliau..
2025-08-04 Komentarų: 0
Būties margumynai
Redakcija AIDAI.LT

Besotė Sargasų jūra

Beveik visos mistinės vietos, apie kurias žmonės kalba, suteikdami joms paslaptingą aurą, yra ant vandens. Kai įvyksta „galai į vandebį“,

Skaitykite toliau..
2025-08-02 Komentarų: 0
Svečiose šalyse
Redakcija AIDAI.LT

„Drakonų namų” slėpiniai

Graikijos saloje Eubėjoje yra tikra archeologinė mįslė: dvidešimt penki milžiniški statiniai, vadinami Drakospita arba Drakonų namais. Pastatyti iš megalitinių kalkakmenio

Skaitykite toliau..
2025-08-02 Komentarų: 0
Scroll to Top

SUSISIEKITE