AIDAI

Straipsniai
Search
PRENUMERATA
Search
Straipsniai

Kosminė Žemės kopija

Kitų Žemės gyventojų kartų laukia neįsivaizduojama užduotis – surasti planetas, tinkamas žmonijai gyventi. Šiandien civilizacija stovi ant technologinio proveržio slenksčio, kuris atsakys į vieną seniausių klausimų. Ar žmonės visatoje yra vieniši, ar kažkur begalinėse kosmoso platybėse tarp milijardų žvaigždžių ir trilijonų planetų yra dar viena gyvybei tinkama planeta, panaši į Žemę?Toks klausimas kilo jau senovėje, kai protingi žmonės nukreipė savo žvilgsnį į žvaigždes. Susirinkę aplink savo genties laužus, jie įsivaizdavo, kad kažkur toli, aukštai danguje, kitos nematomos tautos taip pat naktimis kuria daugybę laužų. 2018 m. gegužės viduryje mokslininkai patvirtino paslaptingos mitologinės planetos Nibiru egzistavimą kosmose. Mičigano universiteto mokslininkas Gerdesas Deividas mokslo žurnale parašė straipsnį apie sensacingą paradoksalią orbitą, kuria skrieja

Skaitykite toliau..

Paslaptingasis „Europos vaikis”: neįtikėtina Kasparo Hauzerio istorija

„Europos vaikis“: kodėl šešiolikmetis Kasparas Hauzeris laikomas bene paslaptingiausia XIX a. asmenybe? 1828 m. pavasarį Niurnbergo gatvėse pasirodė paauglys, kuriam buvo lemta tapti viena paslaptingiausių XIX a. asmenybių. Kasparo Hauzerio istorija netruko išplisti už Vokietijos ribų: apie jį rašė Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Danijos, Švedijos, Olandijos ir Lenkijos laikraščiai. Amerikos žurnalistai veltui bandė išspręsti dilemą: kas yra šis jaunuolis, vadinamas „Europos vaikiu“ – genialus mistifikatorius ar baisaus nusikaltimo auka? Išsamiausią Kasparo Hauzerio biografiją 1925 m. sudarė vokiečių kritikas ir dramaturgas Rudolfas Štratcas. Remiantis surinktais duomenimis, 1828 m. gegužės pabaigoje į kavalerijos karininko namus atėjo išsekęs jaunuolis, murmantis nesuprantamus garsus. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Jis turėjo du laiškus – vieną žmogaus, kuris tariamai

Skaitykite toliau..

Kaip Hitlerį apibūdindavo dučė?

Šiandien atrodo, kad fašizmas ir nacizmas yra sinonimai. Tai lėmė sovietinė propaganda: „vokiečių fašistiniai okupantai“, „fašistinė Vokietija“ – šie žodžių junginiai skambėjo dažnai. Vokiečiai, patekę į nelaisvę, nuoširdžiai piktinosi: „Kaip mes galime būti fašistai? Fašistai – tai „makaronininkai”. Mes – nacionalsocialistai“. Ir jie buvo teisūs. Nes dviejų diktatorių, kurių režimai galiausiai susiliejo į vieną „ašį“, santykiai prasidėjo nuo neapykantos, paniekos ir abipusių įžeidimų, kurių pavydėtų bet kuris propagandistas. Ir jie buvo teisūs. 1934 m. Hitleris jau metus yra valdžioje, bet Musolinis jam jaučia tik panieką. Dučei nacizmas yra provinciali didžiosios fašistinės idėjos parodija. Ypač erzina tai, kad vokiečiai be gėdos nukopijavo „romėnišką pasisveikinimą“ – viršun pakeltą ranką. Plagiatas, dar ir

Skaitykite toliau..

Seto valdų paslaptys

Dažną istorijos mėgėją domina klausimas, kas gi yra tas Setas – paslaptingiausias egiptiečių dievas nežemiško gyvūno galva?Iš pirmo žvilgsnio senovės egiptiečių dievų išvaizda atrodo gana paprasta ir nesudėtinga: tai buvo antropomorfiniai pusiau žmonės, pusiau gyvūnai. Horas sakalo galva, Sobekas krokodilo galva arba Totas ibio galva – atrodo, kad senovės egiptiečiai įkvėpimo savo dievų atvaizdams sėmėsi Nilo gyvūnų išvaizdoje. Tačiau mokslininkai iki šiol negali suprasti, kokį gyvūną vaizduoja dievas Setas, taip pat žinomas Suteko arba Seteko vardais.Setas buvo vienas seniausių senovės Egipto panteono dievų, manoma, kad jis buvo garbinamas dar prieš dinastijų laikotarpį. Seniausias Seto atvaizdas randamas ant raižyto dramblio kaulo šukų iš Amrato laikotarpio (4000–3500 m. pr. m. e.).Pagal senovės

Skaitykite toliau..

Didžiule tragedija virtęs didvyriškas plaukiojimas

Praėjo jau penki šimtmečiai nuo pirmosios žinomos kelionės aplink Žemę. Ispanų ekspedicija, išplaukusi iš San Lukaro uosto 1519 m., grįžo po trejų metų be vadovo. Iš penkių išplaukusių laivų aplink pasaulį apsuko tik vienas. Laive buvo vos septyniolika žmonių iš pustrečio šimto ekspedicijos pirminės įgulos narių. 1493 m. bule Romos popiežius Aleksandras VI atliko pirmąjį „pasaulio padalijimą“ tarp Ispanijos ir Portugalijos. Ispanijai buvo suteiktos visos žemės į vakarus nuo Azorų salų dienovidžio, Portugalijai – į rytus. Jų įtakos sferų atskyrimas priešingame pusrutulyje nebuvo atliktas, ir buvo manoma, kad to neprireiks. Tiesiog visos ispanų ekspedicijos buvo nukreiptos į vakarus – kaip netrukus paaiškėjo, į Naująjį pasaulį (Ameriką), o portugalų – į rytus,

Skaitykite toliau..

Faraonai, pralaimėję bebaimiams piramidžių plėšikams

Papasakosime jums apie Senovės Egipto kapų plėšikus: kaip bebaimiai egiptiečiai plėšė faraonus. Faraonai egiptiečiams buvo viskas, jie buvo garbinami kaip gyvi dievai senovės Egipto šventyklose. Auksiniai drabužiai ir begaliniai turtai egiptiečių ūkininkams ir miestiečiams kėlė religija pagrįstą begalinę baimę. Šis garbinimas buvo perkeltas į mirusiųjų karalystę, nes pagal egiptiečių sampratą mirtis yra tik tiltas į tikrą – rojaus – gyvenimą. Faraonams kelias ten buvo svarbiausias gyvenimo įvykis, faraonai dešimtmečiais statė savo kapavietes, ir kaupė jose turtus bei vergus, su kuriais įžengs į amžiną palaimą. Vienintelė sąlyga faraono amžinajam gyvenimui buvo nepaliesta kapavietė. Todėl faraonų kapavietės buvo švenčiausia Egipto vieta, o bausmė už jų išniekinimą buvo baisiausia. Tačiau vos viena nesugauta gauja

Skaitykite toliau..

Užsimoję valdyti klimatą

Antroje XX a. pusėje sovietų mokslininkai aktyviai dirbo prie keleto grandiozinių gamtos įveikimo projektų. Vienas iš įspūdingiausių, bet, deja, pamirštų bandymų buvo „Supermeteotronas“. Tai buvo milžiniška klimatinė įranga, sukurta dirbtinai sukelti lietų. Tokiu būdu buvo planuojama ne tik pagerinti žemės ūkio rodiklius, bet ir išgelbėti nykstančius šalies vandens telkinius. Pirminė „meteotrono“ (iš graikų žodžių „meteora“ – atmosferos reiškinys ir „tron“ – ginklas) koncepcija priklausė prancūzų mokslininkui Anri Desenas. Jo prietaisas, sukurtas septintame dešimtmetyje, buvo galingas šiluminis pabūklas. Jis į dangų siuntė karšto drėgno oro srautą, sukuriant žemo slėgio zoną. Teoriškai tai galėjo inicijuoti kylančius srautus ir konvekciją, vedančią prie debesų susidarymo. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Sovietų specialistai, susidūrę su katastrofišku Aralo

Skaitykite toliau..

Paranojiško diktatoriaus magai

Manoma, kad daugelis politikų negali apsieiti be magų, ekstrasensų ir kitų okultinių „veikėjų“ pagalbos. Tiesa, paprastai tokia informacija nėra viešai skelbiama… O kaip buvo Sovietų Sąjungoje, kur okultizmas, kaip ir religija, buvo praktiškai paskelbtas neteisėtu? Iš sovietų lyderių daugiausia „okultinių“ ryšių priskiriama Stalinui. Sakoma, kad jis mokėsi Tifliso dvasinėje seminarijoje kartu su ateity išgarsėjusiu okultistu Georgijumi Gurdžijevu, ir ilgą laiką palaikė su juo ryšius. Be to, yra hipotezė, kad Josifas Džiugašvilis ir Georgijus Gurdžijevas priklausė okultinei „rytietiškai brolijai“. Ar jie išsaugojo tarpusavio ryšius po to, kai Stalinas užėmė Sovietų valstybės vadovo postą, nežinoma. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Jei tikėti kai kuriais duomenimis, 1930 m. Stalinas kreipėsi į Sergejų Kirovą su prašymu

Skaitykite toliau..

Sovietijos draugužis-kanibalas

Sovietų sąjunga savo užsienio politikoje dažnai vadovavosi paprastu principu: „Mano priešo priešas yra mano draugas”. Jei Afrikos lyderis garsiai skelbė apie savo priešiškumą Amerikai ir ketinimą kurti „pažangią visuomenę“, jis galėjo tikėtis Maskvos paramos, net jei už šios retorikos slėpėsi kažkas baisaus. Taip atsitiko Žanui Bedeliui Bokasai – vienam ekscentriškiausių ir kruviniausių XX a. diktatorių, Centrinės Afrikos imperijos valdovui. Jo kelias į valdžią prasidėjo toli nuo Afrikos tropikų. Šešerių metų likęs našlaičiu (tėvą nušovė kolonizatoriai, motina nusižudė), jis galėjo tapti kunigu, bet pasirinko kitą likimą – kario karjerą. Bokasa drąsiai kovojo generolo de Golio „Kovojančios Prancūzijos“ armijoje, dalyvavo išsilaipinime Normandijoje ir metropolijos išvadavime. Ši tarnyba padarė jį svarbiu Prancūzijos valdžios

Skaitykite toliau..

Bordelis kultūros ministrui

1955 m. vasario mėn. SSRS kompartijos Centrinio komiteto (CK) generaliniam sekretoriui Nikitai Chruščiovui buvo įteiktas anoniminis laiškas. Tūla moteris pranešė, kad dramaturgas Konstantinas Krivošeinas, su kuriuo neseniai susipažino jos aštuoniolikmetė dukra, savo bute Vorovskio gatvėje ir vasarnamyje Valentinovkoje prie Maskvos įrengęs tikrą bordelį, kurio nuolatiniai lankytojai yra aukšti pareigūnai, tarp jų – tuometis kultūros ministras Aleksandrovas. Georgijus Aleksandrovas buvo paskirtas SSRS kultūros ministru 1954 m. kovo mėn. Jo biografija, atrodytų, buvo nepriekaištinga. Buvęs beglobis sugebėjo tapti komjaunimo, o vėliau ir partijos aktyvistu, įstojo į Maskvos filosofijos, literatūros ir istorijos institutą, tapo filosofijos mokslų daktaru, žinomu marksizmo veikalų autoriumi, SSRS Aukščiausiosios Tarybos deputatu… (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Anoniminis laiškas atėjo kaip

Skaitykite toliau..

Amžinai alkana imperija

Rusijos – būtų tai carinė, sovietinė ar putininė imperija – grobikiškas siekis turėti neužšąlančius uostus ir įtaką strateginiuose regionuose – tai jos užsienio politikos konstanta jau šimtmečius. Jekaterina II svajojo apie Konstantinopolį ir sąsiaurius, Pavelas I ir Aleksandras II kūrė planus dėl Indijos. Atrodė, kad bolševikinio perversmo 1917-ais kontekste imperinės ambicijos išnyko. Tačiau vos sustiprėjusi sovietija, nors ir po nauju ideologiniu šydu, atnaujino žengimą į pietus, paveldėdama grobikiškus ir agresyvius carinės imperijos geopolitinius tikslus. Pirmasis jėgų išbandymas už buvusios imperijos ribų buvo Iranas. 1920 m. gegužės mėn. bolševikinė rusija, pasinaudojusi proga, kai Enzelio uoste buvo užimti jos laivai, išlaipino karinį desantą, ir ne tik susigrąžino laivus, bet ir pasiliko kenkti.

Skaitykite toliau..

Penketuko iš Juba Sičio žūties mįslė

1978 m. žiemą Kalifornijoje įvyko vienas paslaptingiausių ir tragiškiausių įvykių šioje valstijoje. Penki draugai iš Juba Sičio, kurie iki šiol vadinami „berniukais“, išvyko į krepšinio rungtynes ir dingo be žinios. Jie buvo rasti tik po kelių mėnesių, o jų mirties aplinkybės sukėlė tyrėjams galvos skausmą ir pagimdė daugybę teorijų. Nepaisant ne vaikiško amžiaus (nuo 24 iki 32 metų), visi penki – Bilas Sterlingas, Džekas Hjuitas, Tedas Veikeris, Džekas Madruga ir Garis Matiasas – gyveno su tėvais. Trims jų buvo diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas: Madruga buvo lėtas, o Matiasas sirgo šizofrenija, kuri pastaruosius dvejus metus buvo kontroliuojama vaistais. Jų pagrindine aistra gyvenime buvo krepšinis. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) 1978 m. vasario 24

Skaitykite toliau..

Kuklusis matematikos genijus

Jis vadinamas paslaptingiausiu XXI amžiaus genijumi. Žmogumi, kuris išsprendė vieną didžiausių tūkstantmečio uždavinių ir savanoriškai atsisakė visko, ką pasaulis laikytų pelnytu atlygiu. Jo vardas – Grigorijus Perelmanas. Jis niekada nelaikė oficialių IQ testų. Tačiau tarp matematikų egzistuoja tylus susitarimas: jo intelekto mastas yra beribis ir prilygsta didžiausiems protams mokslo istorijoje. Ten, kur Einšteinas kalbėjo apie vaizduotės galią, Perelmanas dirbo absoliučioje minties tyloje. Kalbame ne apie skaičiavimo greitį, o apie retą mąstymo tipą, gebantį matyti visą tiesos formą, o ne artėti prie jos žingsnis po žingsnio.Jis gimė 1966 m. tuomečiame Leningrade, intelektualų-žydų šeimoje. Motina, matematikė, beveik visą savo gyvenimą skyrė sūnui. Tėvas, inžinierius, vėliau emigravo į Izraelį, ir dėl nežinomų priežasčių nepalaikė ryšių

Skaitykite toliau..

Bebaimiai jūros ir Odino vaikai

Vikingus vienijo daugybė dalykų, tačiau stipriausiai juos suvienijo troškimas geresnio gyvenimo. Jie priklausė skirtingoms tautoms, bet puikiai suprato vieni kitus. Juos siejo daug kas: tai, kad jų tėvynė buvo šiaurinė žemės riba, tai, kad jie meldėsi tiems patiems dievams, tai, kad jie kalbėjo ta pačia kalba. Tačiau labiausiai šiuos nepaklusnius ir bebaimius žmones vienijo geresnio gyvenimo troškimas. Jis buvo toks stiprus, kad beveik trys šimtmečiai – nuo VIII iki XI amžiaus – įėjo į Senojo pasaulio istoriją kaip vikingų era. Tai, kaip jie gyveno ir kuo užsiiminėjo, taip pat buvo vadinama vikingu.Žodis „vikingas“ kilęs iš senovės norvegų kalbos žodžio „vikingr“, kuris pažodžiui verčiamas kaip „žmogus iš fjordo“. Būtent fiorduose ir

Skaitykite toliau..

Lemtingas lobių reisas į nebūtį

Daugelį metų tyrėjus neramina reiso RG-967 paslaptis: kur 1979 m. dingo lėktuvas su lobiais? Lėktuvų dingimai skrydžio metu aviacijos istorijoje pasitaiko retkarčiais. Vienas iš paslaptingiausių lėktuvo dingimo atvejų yra Boeing 707-323C, kuris 1979 m. dingo be pėdsakų. Sausio 30 d. Brazilijos kompanijos „Varig“ krovininis „Boeing“ vykdė skrydį RG-967 maršrutu Tokijas – Los Andželas – Rio de Žaneiras. Po pakilimo lėktuvas ore praleido vos pusvalandį. Tada jis tarsi ištirpo ore virš Ramiojo vandenyno. Pati aviakompanija „Varig“ ir gelbėjimo tarnybos surengė plataus masto paiešką, bet lėktuvo nerado. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Taip pat nebuvo rasta jokių jo kritimo pėdsakų, nuolaužų, įrangos dalių – absoliučiai nieko. Iki šiol šis atvejis laikomas vienu paslaptingiausių visoje

Skaitykite toliau..

Spartos likimas

Kai sakome „spartiečiai“, galvoje iš karto iškyla geležinės falangos, raudonų apsiaustų ir lakoniškų frazių, pavyzdžiui, „su jais arba prieš juos“, vaizdas. Trys Leonido šimtinės prie Fermopilų, griežta agoga, kur berniukai nuo septynerių metų buvo atskiriami nuo motinų ir mokomi išgyventi miškuose. Ši karinga valstybė šimtmečius dominavo Graikijoje. Bet kur ji dabar? Spartiečiai nepasidavė barbarų smūgiams ir neišnyko akimirksniu. Jie išnyko lėtai, nuo vidinių ligų, kurias patys ir išsiaugino. Polas Kartledžas knygoje „Sparta ir Lakonija“ įtikinamai parodo: legendinė tauta neišnyko – ji pasikeitė iki neatpažįstamumo, tapdama įprastos graikų istorijos dalimi.  Klasikinė Sparta V–IV a. pr. m. e. – tai unikali sistema. Pilnateisių piliečių, spartiečių, buvo nedaug: geriausiais laikais apie aštuonis–devynis tūkstančius.

Skaitykite toliau..

Savęs pačio „ieškojęs” maniakas

Tai, kad beveik trylika metų nebuvo galima neutralizuoti garsiausią SSRS maniaką Andriejų Čikatilo, didžiąja dalimi, jei ne visiškai, buvo teisėsaugos institucijų, tyrusių šiuos žiaurumo atžvilgiu siaubingus nusikaltimus, kaltė – keletą metų tyrimas vyko klaidingu keliu, kaltinant niekuo nekaltus žmones. Tuo tarpu maniakas toliau nekliudomai tyčiojosi iš savo aukų ir jas žudė. Remiantis buvusio Rostovo srities prokuratūros ypatingų bylų tyrėjo Amurchano Jandijevo prisiminimais, už pirmosios Čikatilo nužudytos devynmetės Šachtų miesto gyventojos gyvybę sumokėjo du nekalti nusikaltimo liudininkai. Tai buvo anksčiau už išžaginimą ir nužudymą teistas Aleksandras Kravčenka (tyrimo metu iš jo buvo „išmušti” prisipažinimai, ir vėliau jis buvo nuteistas mirties bausme), bei pusamžis vietinio tramvajų parko darbuotojas Anatolijus Grigorjevas, kuris girtas

Skaitykite toliau..

Dingęs Hitlerio „auksinis traukinys”

Žemutinės Silezijos regionas su ekonomiškai išsivysčiusiu Breslau miestu buvo žinomas dėl savo senų aristokratų giminių ir turtingų žemvaldžių. Antrojo pasaulinio karo metu sąjungininkų aviacija nepasiekė Žemutinės Silezijos, todėl čia buvo vežamas auksas, brangakmeniai, vertybiniai popieriai ir meno kūriniai iš visos imperijos. Breslau buvo įsikūręs Karališkasis meno ir senienų muziejus, daug brangakmenių ir dalis imperijos aukso atsargų. Žinoma, kad karo pabaigoje Žemutinės Silezijos gauleiteris Hankė įsakė muziejaus saugotojui Giunteriui Grudmanui apgalvoti vertingų istorinių paminklų ir meno kūrinių evakuaciją. Giunteris tvirtino, kad spėjo paslėpti dalį lobio, bet po karo Lenkijos valdžios institucijos sugebėjo rasti daug slėptuvių, kurių turinys šiandien saugomas Vroclavo nacionaliniame muziejuje. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Tačiau daugybė lobio dingo, ir pagal

Skaitykite toliau..

Pirmoji lietuviška aviacijos auka stalininiu pokariu

Apie sovietinės aviacijos „saugumą” esame jums ne kartą pasakoję, prisimenant ir pasakojimą šiomis dienomis apie lėktuvų susidūrimą ore. Tačiau tik retas žino, kad 1946-ais patyrė katastrofą iš Lietuvos į imperijos sostinę skridęs laineris, o nelaimė kainavo gyvybę lėktuvo keleivei. Po karo SSRS net civiliai galėjo būti sušaudyti už vyriausybės įsakymo nevykdymą. Ir jei šalies vadovybė negalėjo paveikti gamtos sąlygų, tai meteorologams buvo rimtai pavesta užtikrinti tinkamas skrydžio sąlygas. Todėl sovietinės civilinės aviacijos istorijoje yra nemažai tragiškų puslapių. 1946 m. lapkričio pradžia buvo šalta ir debesuota, nuolatinis tirštas rūkas apsunkino matomumą ne tik keliuose, bet ir danguje. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Lapkričio 7 d. SSRS turėjo minėti dar vienas bolševikinio perversmo rusijoje 1917-ais,

Skaitykite toliau..

Per plauką nuo branduolinės apokalipsės

Tą lemtingą 1962 m. spalio 27 d. dieną jūrų karininkas Vasilijus Archipovas buvo sovietų povandeniniame laive, dreifuojančiame netoli Kubos krantų.Pasaulyje buvo įtempta situacija, o povandeniniame laive netikėtai nutrūko ryšys. Amerikiečiai, aptikę laivą dideliame gylyje, bandė priversti jį išplaukti, numetę į tą sektorių gilumines bombas. Tačiau tai tik pablogino padėtį – laive buvo sugadintos ventiliacijos sistemos, ir jūreiviai, netekę ryšio su išoriniu pasauliu, nusprendė, kad prasidėjo branduolinis karas. Tokiam atvejui jie turėjo specialų įsakymą, tačiau sprendimas priklausė nuo trijų vyresniųjų karininkų.1962 m. rudenį pasaulyje vyko baisiausi įvykiai, vadinami Karibų krize, kai beveik dvi savaites trukęs aštrus dviejų pasaulio supervalstybių susidūrimas atvedė pasaulį prie Trečiojo pasaulinio karo ribos. Spalio mėnesį mūsų planeta

Skaitykite toliau..

Žmogžudžiais virtę tvarkos saugotojai

Ši tragedija įvyko 1973 m. vasario 21–22 d. ir yra įrašyta į sovietinės milicijos istoriją kaip baisiausias milicininkų padarytas nusikaltimas. Sunku buvo įsivaizduoti, kad pareigūnai, kurie nebuvo įsitraukę į jokius ypatingus nusikaltimus praeityje, galėtų įvykdyti tokį žiaurų nusikaltimą. Užgrobę ginklus, jie nužudė vienuolika žmonių ir dar penkis sužeidė. Jie kaip vilkai puolė visus žmones, kuriuos sutiko savo kelyje. Bet pereikime prie tragedijos aprašymo: 1973 m. vasario 21 d. Otradnensko Vidaus reikalų skyriaus budėtojas, seržantas Dorofejevas, kuris buvo budėjimo tarnyboje, ir jo draugas, atėjęs pas jį, kitas budėtojas – specialiosios komandos seržantas Šuryginas, apie 22-ą valandą, nesant vadovybės, iš ginklų kambario paėmė du automatus su 660 šoviniais, du Makarovo pistoletus su

Skaitykite toliau..

Egiptietiškų rašmenų mįslės

Daugelį amžių egiptiečių rašyba liko neiššifruota. Niekas nežinojo, ką reiškia ant senovinių šventyklų sienų išraižyti užrašai. Daugelis juos laikė ideogramomis arba piktogramomis. Ideograma – tai ženklas arba piešinys, kuris atitinka ne garsą, o visą žodį arba morfemą. Piktograma visada reiškia visą žodį arba sąvoką, be to, piktogramos išvaizda visada atitinka tai, ką ji reiškia. Pirmieji hieroglifai datuojami maždaug 3100 m. pr. m. e., o paskutinis hierohlifinis įrašas buvo išraižytas 394 m. e. m. Izidės šventykloje Filo saloje. Graikai šiuos įrašus vadino „hieroglifika grammata“. Hieroglifai galėjo būti rašomi ir skaitomi iš dešinės į kairę, iš kairės į dešinę ir stulpeliu. Yra apie 700 dažniausiai naudojamų hierohlifinių ženklų. Rašyba buvo sudėtinga, reikėjo profesionalių raštininkų,

Skaitykite toliau..

Pirmykščiai žmonės ir visuotinis atšalimas

Mokslininkai išsiaiškino, kaip neolito žmonės išgyveno visuotinį atšalimą. Riebalų likučiai ant keraminių indų sienelių padėjo patvirtinti, kad prieš 8200 metų neolito gyvenvietės Čatral-Hiujiuk gyventojams teko nelengva. Kiti radiniai archeologams papasakojo, kaip Čatral-Hiujiuko gyventojai išgyveno pačią atšiauriausią antropoceno atšalimą. Prieš aštuonis tūkstančius metų mūsų protėviai, gyvenę Šiaurės pusrutulyje, atsidūrė sunkioje padėtyje: planeta patyrė staigų atšalimą ir keletą vasaros sausros metų. Apie kataklizmą žinoma iš to laikotarpio suakmenėjusių medžių analizės duomenų ir kitų netiesioginių požymių. Tuo metu daugelis žmonių jau buvo įsisavinę žemdirbystę bei gyvulininkystę, ir gyveno didelėse gyvenvietėse: lietaus trūkumas bei šaltis turėjo labai apsunkinti ir taip nelengvą šių gyvenviečių gyventojų gyvenimą, tačiau duomenų apie tai, kaip neolito žmonės išgyveno šiuos sunkius metus,

Skaitykite toliau..

Rengęsis kariauti su visu pasauliu paranojikas

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, sąjungininkų santykiai tarp SSRS ir Vakarų greitai pasikeitė giliu abipusiu nepasitikėjimu ir ginklavimosi varžybomis. Jei amerikiečių planai dėl branduolinių smūgių sovietiniams miestams (tokie kaip „Dropshot“ ir „Totality“) šiandien yra gerai žinomi, lieka klausimas: ar Sovietų Sąjunga turėjo savo puolimo planus prieš JAV? Archyvuose nerasta tiesioginių dokumentų su Stalino parašu ir invazijos data. Tačiau daugybė faktų, išslaptintų medžiagų ir netiesioginių įrodymų rodo, kad SSRS ne tik ruošėsi gynybai, bet ir rengė strategiją, kaip laimėti hipotetinį Trečiąjį pasaulinį karą, kuris galėjo persikelti ir į Amerikos teritoriją. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) „Mes vėl įsitrauksim į karą“, – ši frazė, ištarta Stalino 1945 m. balandžio mėn. savo bendražygių rate (pagal Jugoslavijos

Skaitykite toliau..

Šiurpios kruvinojo enkavėdisto irštvos paslaptys

Apie nusikalstamą pusžmogių gaują, septynis dešimtmečius terorizavusią sovietų imperijos piliečius, jau esame jums ne kartą pasakoję, tačiau mažokai minėjome šios šutvės vadukų „nuopelnus”, nuo kurių stingsta kraujas. Šįkart leisimės į bene žinomiausio NKVD vadeivos valdas, stalininio įšalo metais variusias ledinį siaubą imperijos sostinės gyventojams. Mažosios Nikitskajos gatvėje, pačioje maskvos širdyje, stovi nepastebimas vieno aukšto namas, pažymėtas numeriu 28, kuriame šiandien įsikūrusi Tuniso ambasada maskolijoje. Tačiau daugeliui maskolių šis pastatas lieka tamsaus sovietų istorijos laikotarpio simboliu, nes nuo ketvirtojo dešimtmečio pabaigos iki Stalino mirties (1953-ų) metų čia gyveno Lavrentijus Berija – vienas prieštaringiausių ir grėsmingiausių stalininio laikotarpio veikėjų. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Rūmai Mažosios Nikitskajos gatvėje buvo pastatyti 1884 m. pagal

Skaitykite toliau..

Tikimybė – viena iš aštuonių milijonų

Būtent tokia yra tikimybė, kad du oro transporto laineriai susidurs ore – viena iš aštuonių milijonų. Beveik tokia pat menka, kaip laimėti pagrindinį prizą kurioje nors didžiųjų loterijų. Visgi, net tokia menkutė perspektyva atrado savo vietą sovietų imperijos istorijoje, pažymėtoje tragišku lėktuvų kolizijos ženklu. Vieni įžvelgė katastrofoje nusikalstamus aplaidumą ir abuojumą pareigoms, kiti – po truputį artėjančią sovietų imperijos griūtį, treti – tikrą neišvengiamos lemties ženklą… Bene skaudžiausia buvo aplinkybė, kad vienas lainerių vykdė reisą iš Baltijos šalies sostinės – estiškojo Talino. Prieš daugiau nei keturiasdešimt metų – 1985 m. gegužės 3 d. – netoli Zoločevo miesto Lvovo srityje, Ukrainoje, įvyko didelė avarija. Tūpdamas Lvovo oro uoste, keleivinis lėktuvas Tu-134A,

Skaitykite toliau..

Klastingi kagėbistinių šnipių metodai

Žinoma, kad garsusis šnipas Richardas Zorgė neigiamai atsiliepė apie moteris rezidentes. Jis laikė jas pernelyg sentimentaliomis ir emocingomis, taip pat menkai išmanančiomis karinius ir politinius klausimus. „Net jei jas įtrauksite į šnipinėjimą savųjų vyrų, jos neturės realaus supratimo, apie ką kalba jų vyrai“, – rašė jis. Nepaisant to, KGB aktyviai įtraukė moteris į darbą užsienio žvalgyboje. Su Zorgės nuomone sutiko ir pačios moterys-šnipės. Pavyzdžiui, Galina Fiodorova, dirbusi „šaltojo karo“ metais JAV, sakė, kad moteris yra „jautri, trapi, lengvai pažeidžiama“. Tačiau ji manė, kad šias silpnybes galima paversti galingu įtakos svertu asmeniniuose santykiuose su vyrais. Todėl KGB rimtai domėjosi vilionių galimybėmis. Pasakojama, kad netoli Kazanės buvo speciali mokykla, kurioje studentės ir stažuotojos

Skaitykite toliau..

Niutono keistenybės

Visą savo ilgą gyvenimą Niutonas skubėjo sužinoti, kaip veikia pasaulis. Įsitraukęs į tiksliuosius mokslus, fenomenalus mokslininkas buvo įsitikinęs, kad sugebės išvesti žmogaus laimės formulę. Tačiau, siekdamas atradimų, pats Izaokas liko vienišas. Ar tikrai sėkmingas įstatymų ir teorijų, patvirtinančių žemiškųjų ir dangaus reiškinių racionalumą, kūrėjas veltui ieškojo filosofinio akmens? Kodėl daugelio dalykų pranašas taip ir nesugebėjo numatyti savo vienišos senatvės? Kokia intymi genijaus paslaptis slypi palikuonių nebuvime? Ir kuo čia dėtas obuolys?Vaikystė paliko Izaokui ne visai malonius prisiminimus. Izaokas gimė toks silpnas ir mažas, kad motina neskubėjo jį pakrikštyti. Jos manymu, neišnešiotas kūdikis buvo visai negyvybingas. Kokias emocijas tuo metu jautė jauna moteris, mes niekada nesužinosime. Iš dokumentų žinoma, kad ji

Skaitykite toliau..

Mitai apie senovę

Žmonijos istorija buvo užrašyta žmonių, kurie, nors ir buvo pakankamai raštingi ir išmintingi savo laikmečiui, tačiau vis dėlto buvo žmonės. Dėl įvairių įvykių bei priežasčių ji buvo ne kartą perrašyta, todėl egzistuoja nemažai senovės pasaulio sampratų ir teorijų, kurias istorikai seniai paneigė. Antai, gaisras Aleksandrijos bibliotekoje: apie garsiąją gaisrą garsiausioje pasaulio bibliotekoje žino kiekvienas moksleivis. Pagal oficialią versiją, būtent gaisras po to, kai miestą užėmė romėnai, vadovaujami Julijaus Cezario, sunaikino didžiąją lobyną, tačiau apie ankstesnius įvykius mokyklų vadovėliai dažnai nutyli. Didžiulis gaisras iš tiesų buvo, bet biblioteka buvo ištuštinta daug metų prieš šį liūdną įvykį. Buvo nutrauktas finansavimas, vertingiausi rankraščiai buvo pavogti arba prarasti, todėl iki romėnų atvykimo lobynas jau išgyveno

Skaitykite toliau..

Brežnevinio sąstingio grimasos: kaip iš tiesų veikė sovietinė ekonomika „stabilumo“ laikotarpiu

Laikotarpis, įėjęs į istoriją kaip „stagnacijos era“, šiandieną vatnikų dažnai prisimenamas su nostalgija dėl stabilumo ir pasitikėjimo ateitimi. Tačiau už menamos gerovės ir atlyginimų augimo fasado slėpėsi sudėtingi ekonominiai procesai, iš kurių pagrindinis buvo paslėpta, bet neišvengiama infliacija. Ji lėtai mažino piliečių perkamąja galią, paverčiant nuolatinį prekių trūkumą – deficitą – neatskiriama sovietinio gyvenimo dalimi. Oficialiai SSRS infliacijos nebuvo. Kompartija ir vyriausybė kalbėjo tik apie nuolatinį gerovės augimą, kuris pasireiškė reguliariais darbo užmokesčio padidinimais. Skaičiai tikrai buvo įspūdingi: jei 1960 m. vidutinis mėnesinis darbo užmokestis buvo 81,6 rubliai (po 1961 m. piniginės reformos), tai iki 1980 m. jis išaugo daugiau nei dvigubai – iki 168,9 rublių. Tačiau perkamoji galia smuko kur

Skaitykite toliau..

Adomo ir Ievos vaikai

Adomo ir Ievos istorija – tai ne tik Pradžios Knygos pradžia, bet ir pagrindinis pasakojimas apie žmonijos kilmę abraominėse religijose. Mes įpratę galvoti apie juos kaip apie pirmuosius žmones, kurių sūnūs Kainas ir Abelis tapo dramatiškos biblinės tragedijos herojais, o Sifas – giminės tęsėju. Tačiau kai kyla klausimas tikslaus jų vaikų skaičiaus, Šventojo Rašto tekstas staiga nutyla. Biblija mini tik tris sūnus vardais, užsimindama apie kitus, bet nepateikdama skaičių. Kanoniškas Senojo Testamento tekstas, ypač Pradžios knyga, yra labai lakoniškas. Ketvirtame skyriuje pasakojama apie pirmųjų dviejų sūnų gimimą: „Adomas pažino savo žmoną Ievą, ir ji pastojo ir pagimdė Kainą… Vėliau ji pagimdė jo brolį Abelį“ (Pr. 4, 1–2). Kainas tampa žemdirbiu, Abelis

Skaitykite toliau..

Ispanijos kultūra brandžiaisiais viduramžiais

Pirmaisiais amžiais po arabų užkariavimo Andalūzija tapo vienu ankstyvosios viduramžių kultūros vystymosi centrų. VIII a. pradžioje Ispaniją užkariavę Šiaurės Afrikos arabai ir berberai, daugiausia klajokliai, kultūrinio lygio atžvilgiu nepranoko ispanų-romėnų gyventojų. Tačiau vėliau arabų Ispanija, įėjusi į arabų užkariautų šalių kompleksą, perėmė kultūros pasiekimus, susiformavusius musulmoniškose šalyse, įsisavinusi ir perdirbusi Irano, Vidurinės Azijos, Vakarų Romos ir Bizantijos-Sirijos kultūrų paveldą. Be to, Andalūzijos kultūra nebuvo uždara arabų elito kultūra, bet plėtojosi glaudžiai sąveikaujant su Ispanijos vietinių gyventojų kultūra. Visos šios aplinkybės paaiškina ispanų-arabų kultūros klestėjimą IX–XI a. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Arabų architektūros stilius, kuris pirmiausia įsitvirtino Kordoboje ir Granadoje, buvo paveiktas besiformuojančio vietinio romaninio stiliaus, o vėliau pats paveikė romanines

Skaitykite toliau..

Antspaudo VA243 mįslė

Akadų cilindrinis antspaudas VA243 tapo plačiai žinomas dėl knygoje „Dvyliktoji planeta“ jo panaudojimo pagrindiniu argumentu, patvirtinančiu, kad šumerai žinojo dvylika Saulės sistemos planetų (į kurias jie įtraukė ir Saulę). Pasak tyrėjų hipotezės, šias žinias šumerams perdavė kadaise į Žemę atvykę dvyliktosios planetos – Nibiru – atstovai, kuriuos šumerai laikė dievais. Sensacinga knyga sulaukė tiesiog naikinančios ir, reikia pripažinti, teisingos asirologų ir lingvistų kritikos dėl pernelyg laisvos šumerų-akadų tekstų interpretacijos ir kartais atvirai klaidingo vertimo, siekiant patvirtinti hipotezę apie dvyliktąją planetą. Tiesa, mokslininkai kažkodėl nutyli patį neįprastą piešinį antspaude. Iki mūsų dienų išlikę senovės Mesopotamijos astronomijos ir astrologijos tekstai liudija, kad senovės astronomai žinojo tik apie penkias Saulės sistemos planetas, matomas plika

Skaitykite toliau..

Šiurpi keleivinio lainerio katastrofa sovietinių stuobrių dėka?

Turboreaktyvinių variklių erą pirmoji pradėjo Jungtinė Karalystė, vos po kelių mėnesių pakėlė oran savąjį lainerį Kanada, o sovietų imperijoje pirmasis turboreaktyvinis keleivinis lėktuvas išskrido tik po šešerių metų. Jis buvo karinio bombonešio modifikuota versija, turėjusi aibę technologinių trūkumų. Tiesa, tiek JK, tiek Kanados prototipai irgi skraidė labai permainingai, kartas nuo karto patirdami avarijas, tad keliems metams jų eksploatacija buvo suspenduota. TU-104 taip pat buvo vadinamas itin rizikingu laineriu, tačiau sovietų vadukai nutarė stebinti pasaulį vienvaldžiu turboreaktyvinio lainerio dominavimu. Tai iš tiesų truko bene trejus metus, iki civilizuotų šalių konstruktoriai patobulino savuosius modelius ir pavertė juos gerokai saugesniais bei patikimesniais. Sovietijoje katastrofų nebota, nes piliečiai vertinti atsainiai, tad šimtas-kitas aukų rodėsi

Skaitykite toliau..

Užliejęs šalį žiaurumais pamišėlis

Vienų Ivanu Rūsčiuoju, kitų Ivanu Žiauriuoju vadinamas rusijos caras istorijoje įsiamžino pačiu prasčiausiu būdu – sadistiškais būdais malšindamas menkiausią pasipriešinimą. Rodos, despotas stengėsi suteikti bausmėms savitą „sakralinę” prasmę, išgalvodamas vis naujas įvairias egzekucijų rūšis. Ivanas IV ne kartą buvo istorinis orientyras beširdžiams Rusijos valdovams, tačiau bandymai pakartoti jo „sėkmę“ paprastai nebuvo sėkmingi. Priežastis – supaprastintas jo valdymo esmės supratimas, kuris dažnai redukuojamas iki „baisaus despoto“ šablono. Paviršutiniškai žiūrint, jo valdymo formulė atrodo taip: autokratas, linkęs į spontanišką žiaurumą, efektingus jėgos sprendimus, griežtą spaudimą elitui ir nepakantumą priešams. Atrodo, kad visa tai tarnavo liaudies meilės puoselėjimui ir valdžios išlaikymui. Tačiau pačiam Ivanui Žiauriajam tokie „mužikiški“ tikslai buvo svetimi. Jis niekada nelaikė valdžios

Skaitykite toliau..

Frankų visuomenė ankstyvaisiais viduramžiais

„Sališkosios teisės“ analizė rodo, kad frankų visuomenės raidoje po frankų užkariavimo Galijos teritorijoje didelį vaidmenį suvaidino tiek romėnų, tiek frankų visuomenės tvarka. Viena vertus, frankai užtikrino greitesnį vergovės liekanų sunaikinimą. „Išnyko senovės vergovė, išnyko nuskurdę, vargšai laisvieji, kurie niekino darbą kaip vergų užsiėmimą”, – rašė istorikai, pridurdami: „Tarp romėnų kolonų ir naujų baudžiauninkų stojo laisvas frankų valstietis“.Kita vertus, romėnų visuomenės tvarkos įtakai reikia priskirti ne tik galutinį giminystės santykių frankuose irimą, bet ir greitą bendruomeninės nuosavybės į dirbamą žemę išnykimą. Iki VI a. pabaigos ji jau buvo pasikeitusi iš paveldimos nuosavybės į visišką, laisvai perleidžiamą franko valstiečio žemės nuosavybę (alodą). (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Pats frankų persikėlimas į Romos teritoriją ardė ir negalėjo

Skaitykite toliau..

Grūmoję pasauliui sunaikinimu nenaudėliai

1961 m. spalio 30 d. sovietų sąjunga Naujosios Žemės poligone (Archangelsko srityje Rusijoje) išbandė galingiausią pasaulyje termobranduolinį ginklą – eksperimentinę aviacinę vandenilio bombą, kurios galingumas buvo apie 58 megatonų trotilo ekvivalente („produktą 602”, neoficialus bombos pavadinimas „Cariška bomba“). Termobranduolinis užtaisas buvo numestas iš pertvarkyto strateginio bombonešio Tu-95 ir susprogdintas 3,7 tūkst. m aukštyje virš žemės. Branduolinio (atominio) ginklo pagrindas yra nekontroliuojama sunkiųjų atomų branduolių skilimo grandininė reakcija. Grandininės skilimo reakcijos vykdymui naudojamas uranas-235 arba plutonis-239 (rečiau – uranas-233). Termobranduoliniai ginklai (vandenilio bombos) numato nekontroliuojamos branduolinės sintezės reakcijos energijos panaudojimą, t. y. lengvųjų elementų pavertimą sunkesniais: pavyzdžiui, dviejų „sunkiojo vandenilio“ atomų, deuterio, pavertimą vienu helio atomu. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.)

Skaitykite toliau..

Nemirtingosios Homero poemos

Paskutiniuoju II tūkstantmečio prieš Kristų amžiumi Rytų Viduržemio jūros regione vyko dideli genčių migracijos procesai. Dėl šių migracijų žlugo ankstyvosios vergvaldystės visuomenės Graikijoje, žlugo hetitų valstybė, buvo užkariauta Sirija, Finikija ir net Egiptas. Vienas tokių migracijos procesų buvo dorų migracija. Savo mastu ji buvo žymiai mažesnė už genčių migraciją Mažojoje Azijoje („jūros tautų“ žygiai) ir apėmė tik pietinę Balkanų pusiasalio dalį, tačiau jos reikšmė Graikijos istorijai buvo labai didelė. Per tris paskesnius šimtmečius žemyninė Graikija buvo beveik visiškai izoliuota nuo senovės Rytų šalių. Nustojus statyti didelius pastatus, pavyzdžiui, rūmus, nėra žinių apie didelius ūkius, panašius į tuos, kurie yra užfiksuoti Mikėnų laikotarpio dokumentuose. Akivaizdu, kad anksčiau susiformavusios atskirų vergų visuomenės buvo sunaikintos

Skaitykite toliau..

Skurde iškeliavęs Anapilin genijus

Rembrantas laikomas vienu iškiliausių visų laikų dailininkų. Jis pradėjo mokyti tapybos, kai jam buvo vos dvidešimt dveji metai, bet laikui bėgant vaidmenys pasikeitė: jo mokiniai pasiekė sėkmę, o Rembranto perspektyvos ėmė blogėti, ir dailininkas, kurio stilius pralenkė laiką, mirė visiškai nuskurdęs. Savo kūriniuose jis nuolat eksperimentavo, o techniškai jo paveikslai buvo tokie novatoriški, kad ir šiandien jie laikomi šiuolaikiniais. Rembrantas van Reinas nuo vaikystės buvo smalsus ir troško mokytis. Keletą metų jis mokėsi pas vietinį dailininką Leideno mieste Olandijoje, kur gimė ir užaugo, o vėliau išvyko į Amsterdamą – XVII a. meno plėtros ir klestėjimo centrą. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Ten jis pusę metų mokėsi gyventi globojamas žymaus dailininko Peterio Lastmano.

Skaitykite toliau..

Raudonojo grafo maklės

Papasakosime jums, kaip Raudonasis grafas apgaudinėjo vaikus ir kodėl jis taip norėjo parašyti literatūrinį Karlo Kolodžio pasakos „Pinokis“ perdirbinį. Įžangoje pasakai „Auksinis raktelis, arba Buratino nuotykiai“ Aleksejus Tolstojus rašo, kad, kai buvo mažas, skaitė Karlo Kolodžio knygą „Pinokis, arba Medinės lėlės nuotykiai“. Jis daug kartų pasakojo savo draugams apie medinės lėlės nuotykius, o kadangi knyga buvo pamesta, jis kiekvieną kartą ją perpasakodavo iš naujo. Tai nėra tiesa. Vaikystėje Tolstojus pasakos „Pinokis“ neskaitė. „Pinokis“ į rusų kalbą buvo išverstas, kai Tolstojui buvo jau dvidešimt treji metai. Jis nemokėjo italų kalbos ir negalėjo skaityti „Pinokio“ originalo. Žinoma, jis galėjo skaityti pasaką prancūzų kalba, bet, kaip jis pats prisipažino, namuose nebuvo vaikų literatūros. Tikriausiai Tolstojus

Skaitykite toliau..

„Ketvirtojo poliaus” slėpiniai

„Ketvirtuoju Žemės poliumi“ vadinama Marianų įduba – paslaptingiausia ir sunkiausiai pasiekiama mūsų planetos vieta. Ji yra vakarinėje Ramiojo vandenyno dalyje ir tęsiasi 2926 kilometrus, būdama 80 km pločio. 320 km į pietus nuo Guamo salos (Marianų salynas) yra giliausia Marianų įdubos ir visos planetos vieta – 11022 metrai.1960 m. sausio 3 d. du drąsūs vyrai – JAV karinio jūrų laivyno karininkas Donas Valšas ir šveicarų tyrinėtojas Žakas Pikardas – nusprendė mesti iššūkį bedugnei. Apsaugoti 12 centimetrų storio šarvuoto batiskafo „Triest“ sienų, jie sugebėjo nusileisti į 10915 metrų gylį. Panirimas truko apie penkias valandas. Pikaras ir Valšas išbuvo giliausiame taške tik dvidešimtį minučių, o tada suskubo grįžti į paviršių. Trečiasis ir

Skaitykite toliau..

Viduramžių vunderkindas

Vienu viduramžiškų vunderkindų buvo Kristianas Frydrichas Heinekenas, tačiau jis neišgyveno iki penkerių metų. Kristianas jau dešimties mėnesių amžiaus mokėjo kalbėti, o dvejų metų amžiaus žinojo Penkiaknygės siužetus, vėliau išmoko Bibliją, ėmėsi istorijos ir geografijos ir netgi skaitė studentams paskaitas apie istoriją. Auklė, visiškai perėmusi vaiko auklėjimą ir maitinimą, jam duodavo tik košes, manydama, kad jos yra naudingiausios, tačiau vienodas maistas turėjo pražūtingą poveikį ir nužudė šį stebukladarį.Genijus – sunkus krūvis ar Dievo dovana? Mokslininkai iki šiol svarsto, kaip atsiranda stebukladariai, kurie nuo mažens rodo neįtikėtinus sugebėjimus. XVIII a. pradžioje Liubeke gimė Kristianas Frydrichas Heinekenas. Šeima gaudavo vidutines pajamas, nes turėjo nedidelę parduotuvėlę, kurioje pardavinėjo paveikslus ir kitus meno eksponatus. Ja

Skaitykite toliau..

Apsigynusios nuo kirilizacijos

XX amžiaus ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje daugelis neslaviškų tautų kalbų sovietų sąjungoje buvo perkelta į kirilicos raštą (išskyrus Gruziją (Sakartvelą) ir Armėniją). Tačiau Baltijos šalyse – Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje – nieko panašaus neįvyko. Abėcėlės liko lotynų, ir sovietų valdžia, nepaisant visų savo spaudimo galimybių, šios strategijos nepakeitė. Tai nebuvo maskolių „užmaršumas“ ar ypatingas švelnumas Baltijos kultūrų atžvilgiu. Priežastis buvo daug proziškesnė ir tuo pačiu sudėtingesnė: vėlesnis respublikų inkorporavimas į SSRS, kitoks tarptautinis kontekstas, jau susiformavusi rašytinė tradicija, valdymo pragmatizmas ir vidiniai sovietų nacionalinės politikos prieštaravimai. Iš dokumentų ir tyrimų matyti, kad kirilicos įteisinimas Baltijos šalyse galėjo būti ne režimo stiprinimas, o akivaizdus pasipriešinimo generatorius – be jokios pastebimos naudos. (Visą

Skaitykite toliau..

Nefertitės kapo paieškos baigsis sėkme?

Archeologas Zahis Havasas teigia, kad Nefertitės kapas bus netrukus rastas: garsus egiptologas ir buvęs Egipto turizmo ir senienų ministras teigia, kad jis yra „arti“ milžiniško atradimo. Kaip rašo „Daily Mail“, daktaras Havasas drąsiai prognozavo naujame dokumentiniame filme apie savo gyvenimą, pavadintame „Žmogus su skrybėle“. Dokumentiniame filme daktaras Havasas teigia, kad jam pavyko susiaurinti Nefertitės kapo paieškas iki nedidelio ploto rytinėje Karalių slėnio dalyje: „Jei padaryčiau šį atradimą, manau, būčiau laimingas užbaigti savo karjerą, atlikęs svarbiausią atradimą apie žymiausią Egipto karalienę – Nefertitę. Tai mus atves prie didžiausio atradimo šimtmečio.“ (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Karalienė Nefertitė buvo svarbi Egipto karališkosios šeimos narė vienu iš neramiausių senovės civilizacijos laikotarpių, rašoma „Daily Mail“

Skaitykite toliau..

Altiplano plynaukštės paslaptis

XX amžiaus pabaigoje Bolivijos Altiplano aukštikalnių plokščiakalnyje buvo padarytas stulbinantis archeologinis atradimas. Mokslininkai ten aptiko senovės civilizacijos, niekada neminimos istoriniuose dokumentuose, liekanas.1996 m. archeologų grupė, tyrinėdama plato teritoriją, aptiko keistų akmenų sankaupas, ant kurių net laikas neištrynė tobulų darbo įrankių pėdsakus. Tarp akmenų gulėjo supjaustytų ir suskilusių medžių kamienų liekanos. Mokslininkai keletą dienų kruopščiai tyrinėjo paslaptingus radinius ir priartėjo prie išvados, kad tai, kas buvo rasta, yra nežinomos kilmės didelių gyvenviečių, sunaikintų neaiškios jėgos, pėdsakai.Nedelsdami pradėję kasinėjimus, archeologai vis labiau stebėjosi. Daiktai, gulėję po akmenų krūva, buvo tokie technologiškai tobuli, kad galima buvo drąsiai teigti, jog jie priklausė nežinomai „pažangiai“ civilizacijai. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Konsultacijos su geologais leido daryti

Skaitykite toliau..

Karo tarnyba JAV kariuomenėje: Stepono Dariaus prisiminimai (I)

„1917 m. balandžio mėn. 12 d. įstojau į Ilinoiso (valstybės) 1-ojo lauko artilerijos pulko bateriją C; rengiausi stoti į aviaciją. 16 d. pirmoji diena su kariškais drabužiais; gavom ir aprangą. Nuo bal. 16 d. ligi liepos 1 d. kasdien rikiuotė (drilling)“. Taip S. Darius tarnybos dienoraštyje aprašo savo pirmąsias dienas JAV kariuomenėje. Nuo pat pradžios tikėjosi tarnauti aviacijoje. Laiškuose šeimai dažnai užsimena apie karo aviaciją ir bandymą stotį į ją: „buvau nuvykęs į Mineolos aviacijos mokyklą patirti apie galimumą įstoti į ją“, „gausiu progą, įstosiu aviacijos tarnybon ir skraidysiu lėktuvu“. Balandžio 12-ąją S. Darius pasirašė tarnybos sutartį, o birželio 30 d. paskirtas į reguliariąją karo tarnybą, liepos 9 d. atvyko

Skaitykite toliau..

Ugniniai San Chuano paukščiai

Baisūs gaisrai, kurių mastai buvo beprecedenčiai, tapo aktualia problema San Chuano, Puerto Riko sostinės, ir aplinkinių miestų gyventojams XX a. 9-ame dešimtmetyje. Nei miesto valdžia, nei policija, nei ugniagesiai negalėjo rasti kaltininkus ar bent jau paaiškinimą, kodėl taip dažnai kildavo gaisrai, sunaikinantys viską savo kelyje.Liudininkai pasakojo, kad ugnis atsirasdavo iš niekur, tarsi iš dangaus, ir plisdavo nepaprastai greitai. Kai kurie netgi kalbėjo apie tai, kad prieš gaisrą pasirodydavo kažkokie fantastiniai milžiniško dydžio paukščiai su liepsnos liežuviais vietoj plunksnų. Tačiau tokia informacija nebuvo vertinama rimtai. Pasakojimai apie ugninius paukščius buvo laikomi neįtikinamais. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Salvadoras Fercedo, ispanų tyrinėtojas, ėmėsi tirti nepaaiškinamus gaisrus. Kartą jis pats tapo ugninių paukščių skrydžio

Skaitykite toliau..

Generolui leitenantui Pranui Liatukui – 150 metų

Nepilni penki mėnesiai Lietuvos Kariuomenės vado pareigose gali pasirodyti labai trumpas laikas. Nepriklausomybės kovų metu ir toks akimirksnis istorijos tėkmėje palieka gausybę skirtingų įspūdžių. Tiek laiko besikuriančią Lietuvos kariuomenę į priekį vedė generolas leitenantas Pranas Liatukas, kurio 150-ąsias gimimo metines šiandien minime. Džiugias bei įkvepiančias pergales keitė naujai iškylančios kritinės padėtys ir kaip teigė pats vadas: „sunkiausios valandos būdavo prieš ataką – kaip laimėti mūšį ir išsaugoti kuo daugiau dalinio kareivių gyvybių.“ Vis dėlto, pažvelkime, kas lėmė šio žemaičio paskyrimą kariuomenės vadu Lietuvai lemtingoje kovoje. Nueitas kelias carinėje Rusijos imperijoje gana panašus į kitų patriotų Lietuvos karininkų. Jau gimnazijoje Rygoje kovojo už lietuvybę, siekė pamokų lietuvių kalba sau ir tautiečiams.

Skaitykite toliau..

Empatiškoji gorila

1996 m. viename JAV zoologijos sodų įvyko įvykis, kurį iki šiol tiria mokslininkai ir psichologai. Tai nebuvo mokslinis demonstravimas ar iš anksto suplanuotas eksperimentas. Tai buvo įprasta diena, kupina lankytojų balsų, vaikų juoko ir tingaus saulės šilumos. Niekas nesitikėjo, kad būtent tą dieną įprasta tvarka bus sutrikdyta ir atsiskleis kažkas daug gilesnio nei paprasčiausi instinktai. Gorilų voljere gyveno suaugusi patelė vardu Binti Džua. Ji gyveno zoologijos sode daug metų, buvo rami, dėmesinga, o neseniai tapo mažo jauniklio globėja. Jos dienos praėjo ramiai – maitinimas, poilsis, rūpinimasis mažyliu. Viskas vyko kaip įprasta. Ir staiga – klyksmas: keturmetis berniukas, atsidūręs už tvoros, nukrito iš aukštumos tiesiai į aptvarą. Smūgis buvo smarkus. Vaikas prarado sąmonę.

Skaitykite toliau..

Nepabūgęs trijų vandenynų

Magelano planas apkeliauti Žemės rutulį buvo susijęs su didžiule rizika, todėl ekspedicijos nariai buvo laikomi mirtininkais. Tuo metu apie vandenis sklandė įvairūs baisūs gandai: apie jūrų gyvates, kurioms nesunku sutraiškyti laivą, kad upės-vandenyno pakraštyje yra Malstromo sūkurys, kurio išvengti praktiškai neįmanoma, kad jūra užpilta klijais – laivas neišvengiamai patenka į tokius spąstus, ir jo likimas yra liūdnas. Magelanas tikėjo šiais pasakojimais, bet vis tiek svajojo išplaukti pavojingon kelionėn į vakarus, ir atplaukti į tą patį uostą iš rytų pusės. Pasakiški turtai prieskonių salose amžiams užvaldė jo sielą… (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Viskas galėjo susiklostyti kitaip, jei portugalų bajoras Fernandas Magelanas ir tuometinis Portugalijos karalius Manuelis būtų užmezgę gerus santykius, tačiau nesutaikomas Fernandas

Skaitykite toliau..

REKOMENDUOJAM PRENUMERATORIAM:

Turino drobulės slėpiniai

Restauratorių sukurtas stebuklas – didinga Marienburgo (Malborko) pilis (II)

Ramybės, gamtos ir sakralumo darna, prisikėlusi iš nebūties (II)

Restauratorių sukurtas stebuklas – didinga Marienburgo (Malborko) pilis (I)

Ramybės, gamtos ir sakralumo darna, prisikėlusi iš praeities (I)

Šeštojo dešimtmečio baldai: stilingi, šiuolaikiški, tvirti, sunkūs ir brangūs

Cezaris: ne tik politikas ir karvedys, bet ir oratorius bei rašytojas

Rasputinas – fatališkas istorijos personažas

Vaizduotę pranokstanti architektūros didybė

Gdansko rotušės puošmenys

Pirmojo popiežiaus bazilikos didybė

Vatikano muziejaus lobiai ir slėpiniai (II)

Vatikano muziejaus lobiai ir slėpiniai (I)

Sakraliosios Gietšvaldo įdomybės

Stulbinantis senovės meistrų sugebėjimų liudytojas Gdansko rotušėje

Užburianti Gieštvaldo didžiūnės puošyba

„Panem et circences!” („Duonos ir žaidimų!”)

Gintaro stebuklų lobynas Gdansko malūne (II)

Allenšteino aidai Olštyno dabartyje

Prūsiškai lenkiškas Elblongo žavumas

Žavios Milano akimirkos (II)

Panoramų rojus Elblongo bažnyčios bokšte

Milijono verta akimirka, kurią neįamžinau, ir to nesigailiu

Gintaro stebuklų lobynas Gdansko malūne (I)

Svečiuose pas Didįjį kryžiuočių ordino magistrą

Dangų remiančios Elblongo didžiūnės slėpiniai ir grožybės

Sakralumo aidai Olivos altorių šešėlyje

Dangų remianti gotikos gigantė Gdansko širdyje

Svečiuose pas Veličkos druskų kasėjus (II)

Sakralusis Liškiavos perliukas

Svečiuose pas Veličkos druskų kasėjus (I)

Gimęs viduramžiais, bet mano vienmetis – Marienburgo dičkis

Veličkos požemių magija (II)

Šventos Kotrynos didybė ir vargai Gdanske

Iš griuvėsių prikeltas sakralusis feniksas – Malborko pilies bažnyčia

Veličkos požemių magija (I)

Gotikos galiūnės didybė Olštyne

Pasaulio stebuklo „giminaitis” Sopote

Naikintuvų flotilė Milano palubėje

Karališkosios Vavelio didybės aidai (III)

Viduramžius menantys Sforcos pilies rūmai

Karališkosios Vavelio didybės aidai (II)

Sforcos rūmų arsenalas

Karališkosios Vavelio didybės aidai (I)

Brerų rūmų perliukas – Astronomijos muziejus

Kraičio skrynių slėpiniai Arklio muziejuje

Mdinos katedros muziejaus grožybės

Sakralusis Romos perliukas – šv. Petro bazilika

Žavi Jūrmalos pažiba – Kemeriai (II)

Krokuvos praeitis ir senamiesčio grožybės

Krokuvos senamiesčio pažiba – švč. Mergelės Marijos bazilika

Vavelio lobyno grožybės

Balsio apylinkių įdomybės

Vavelio kunstkameros lobiai Krokuvoje

Žavingas Jūrmalos perliukas – Kemeriai

Pasivaikščiojimas spalvingoj Vilniaus praeity XX a. pradžioje

Kerinti gražuolė Tatrų papėdėje – Zakopanė

Svečiuose pas Jo Šventenybę: Jono Pauliaus II vardo muziejus Vavelyje

6000 metų menantis miestas-tvirtovė Mdina (I)

Tūkstantis druskinių be druskos Druskininkuose

Vienuolių giesmės po viduramžių Krokuvos skliautais

Svečiuose pas kardinolą Karolį Voitylą

Sukriošėlis, sovietų imperiją griovęs neveiklumu

Japonijos sodų magija Žemaitijos glėbyje

Atogrąžų tankumynai Kopenhagos sodo oranžerijoje

Naujam gyvenimui prikelta Siesikų galiūnė

Angelo pilies Amžinajame mieste slėpiniai

Svečiuose pas Vavelio smaką Krokuvos urvuose

Piotro Mašerovo žūtis: aplaidumo pasekmė ar klastinga žmogžudystė?

Sovietinės imperijos kurpėjų lemtys

Šlovingų pergalių aidai Vavelio skliautuose

Imperatoriškosios Karakalos pirtys

Kelionė užsienin pro geležinę uždangą

Senesnė už Stounhendžą ir Egipto piramides Džgantija

Tūkstantmečio Tynieco vienuolyno žavesys II

Automobilis sovietmečiu – prabanga ir rūpestis

Margas „gazovikų” namo kontingentas amžiaus pabaigoje

Sakralioji Krokuvos viduramžių puošmena

Sovietinių prekeivių turtai iš puvėsių ir apgavysčių

Vieta, kur sovietmečiu galėjai nusipirkti dešrą!

Nuotykiai traukiniuose prieš trisdešimtį metų

Kraugerė hidra, be gailesčio rijusi ir save

Iškalbingos praeities globėja Krokuvos širdyje

Kūčios be Kalėdų, bet su Naujaisiais

Angelo pilis, saugojusi imperatorius ir popiežius

Tūkstantmečio Tynieco vienuolyno žavesys

Viduramžių aidas karalių mieste

Sakralusis Maltos perliukas – Ta’ Pinu bazilika

Kaip samovaras ir palydovas pralaimėjo varžybas skalbyklei bei šaldytuvui
Būties margumynai
Redakcija AIDAI.LT

DI vs žmonija

Spartėjant dirbtinio intelekto intervencijai į kasdienį gyvenimą, netyla ginčai dėl to, ar žmonių civilizacijos tikslas – sukurti dirbtinį intelektą ir

Skaitykite toliau..
2026-02-24 Komentarų: 0
Būties margumynai
Redakcija AIDAI.LT

Amžino gyvenimo paieškos

Visos žemės gyventojų kartos dievų nemirtingumą laikė neginčijama aksioma. Todėl, ko gero, nėra nė vieno žmogaus, kuris nesvajotų pasiekti nemirtingumą

Skaitykite toliau..
2026-02-23 Komentarų: 0
Svečiose šalyse
Redakcija AIDAI.LT

Montekristo salos lobiai

Daugelis literatūrinių personažų turi prototipus. Tas pats pasakytina ir apie kai kurias geografines vietoves. Pavyzdžiui, sala, kurioje vyko Aleksandro Diuma

Skaitykite toliau..
2026-02-22 Komentarų: 0
Žiloje senovėje
Redakcija AIDAI.LT

Baisiausi žmonijos metai

Ar tikrai viduramžių pradžioje buvę 536-ieji buvo baisiausi metai žmonijos istorijoje? Koks laikotarpis buvo blogiausias gyventi? Istorikai mėgsta užduoti šį

Skaitykite toliau..
2026-02-21 Komentarų: 0
Scroll to Top

SUSISIEKITE