AIDAI

Straipsniai
Search
PRENUMERATA
Search
Straipsniai

Psichosomatikos slėpiniai

Sąvoką „psichosomatinis“ į medicinos terminologiją įvedė vokiečių gydytojas Johanas Kristianas Heinrotas 1818 m., kai rašė apie nemigos priežastis. Tačiau apie išskirtinį sielos ir kūno vienybės (graikų kalba psycho – siela, soma – kūnas) supratimo svarbą žmonės žinojo jau labai seniai. Be to, šios senovinės žinios apie psichikos ir fizinio vienovę žmoguje buvo pagrindinės visose žinomose kultūrose ir šimtmečius sėkmingai naudotos praktiškai visų ligų gydymui. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Mes kalbame ne apie šamanizmą ir ezoterines praktikas, o apie kompleksinį požiūrį į žmogų, kur atsižvelgiama į visus jo egzistencijos veiksnius – kvėpavimą, mitybą, gyvenimo būdą, socialinį elgesį. Viskas, kas vienaip ar kitaip daro įtaką jo sveikatai. Ligų prevencijos ir gydymo metodai,

Skaitykite toliau..

Tutanchamono kapavietės paslaptys: rastos anomalios tuštumos?

Archeologai, naudodami georadarą, aptiko tuščias erdves šalia Egipto faraono Tutanchamono kapo, pranešė mokslo žurnalas. Jei ši teorija pasitvirtins, tai bus vienas didžiausių archeologinių atradimų. Galbūt ten slypi atsakymas į vieną iš įdomiausių egiptologijos klausimų – Nefertitės palaidojimo vietą. Apie tai, kiek patikimi yra zondavimo rezultatai, skaitykite toliau straipsnyje. XX a. pradžioje žymiausi egiptologai pripažino, kad Karalių slėnis nebeturi perspektyvų naujiems atradimams. Tačiau britų archeologas Hovardas Karteris turėjo savo nuomonę. Atidžiai išsirinkęs vietą, jis pradėjo ieškoti Tutanchamono, valdžiusio 1332–1323 m. pr. m. e., kapavietę. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Praėjo penkeri metai, ir kai visi, išskyrus patį mokslininką, prarado viltį, 1922 m. lapkričio mėnesį buvo atrastas įėjimas į kapavietę. Atradimas sukrėtė visą

Skaitykite toliau..

Prasmė, kurios ieškome

Koks yra žmogaus gyvenimo prasmė ir kodėl mes atėjome į žemę? Daugelis anksčiau ar vėliau užduoda sau klausimą „Koks yra žmogaus gyvenimo tikslas?“, „Kam aš gyvenu?“. Klausimas yra gana sudėtingas ir rasti atsakymą į jį yra labai sunku, bent jau dėl to, kad mes visi esame skirtingi, kiekvienas turime savo tikslus ir uždavinius, savo prasmę ir savo supratimą. Todėl vieningo atsakymo, kuris tenkintų visus, būti negali. Viskas, kas parašyta šioje apybraižoje, yra tik savito požiūrio į situaciją ir nuomonės išraiška, kuri gali nesutapti su jūsų. Taigi, manome, kad mes atėjome į žemę tam, kad įgytume patirtį, žinias ir įgūdžius. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Žemė yra savitas mokymo centras, kurio nebaigus

Skaitykite toliau..

Paskutinioji sovietų imperijos mirtininkė

Paskutinė mirties bausme nuteista moteris sovietų sąjungoje: ką gi ji pasakė savo paskutiniaisiais žodžiais?.. Kyjivas, 1987-ieji. Teismo salė perpildyta. Kaltinamųjų suole sėdi įprastai atrodanti šeima: dvi seserys ir jų pagyvenę tėvai. Tačiau kaltinimas skamba kaip siaubo filmo scenarijus: keturiasdešimt(!) apnuodijimų, trylika žmogžudysčių. Nusikaltimo įrankis – retas geologinis nuodas. Pagrindinė figūra – Tamara Ivaniutina, indų plovėja, svajojusi apie juodą „Volgą“ ir naikinusi visus, kas stojo jai skersai kelią. Ji taps paskutine moterimi, nuteista mirties bausme SSRS. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Šios šeimos nusikaltimai buvo beveik tobulai įvykdyti. Jie naudojo nuodus – labai toksišką tirpalą, kurio pagrindinė sudėtinė dalis buvo talis, naudojamas geologinėje žvalgyboje. Teismo medicinos ekspertai jo beveik nežinojo, todėl aukų

Skaitykite toliau..

Grėsmingieji Ilirijos piratai

Iliriai – tai senovės graikams gimininga genčių grupė, gyvenusi Balkanų pusiasalio šiaurės vakaruose, prie Adrijos jūros kranto. Garsiausios ilirių gentys buvo dalmatai, liburnai, ardijai ir dardanai. Šias gentis pirmą kartą paminėjo graikų istorikas Herodotas. Šiuolaikiniai mokslininkai mano, kad iliriai Adrijos jūros pakrantėje atsirado dar II tūkstantmetyje prieš mūsų erą. Ilirių kultūrą labai paveikė graikai ir etruskai. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.)   Nuo III a. pr. m. e. iliriai susidūrė su romėnais dėl nuolatinių piratų antpuolių prieš romėnų laivus ir gyvenvietes. Romėnai turėjo surengti keturis Ilirijos karus, trukusius du šimtus metų, kad nugalėtų šias drąsias ir karingas tautas. Siūlau apžvelgti, kaip atrodė ir kuo buvo ginkluoti tipiniai ilirių piratai Ilirijos karų laikotarpiu.

Skaitykite toliau..

Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinius papildė vertybės iš Alvydo Vakausko ginklų kolekcijos

2024-2025 m. Vytauto Didžiojo karo muziejus įsigijo ir dovanų gavo per trisdešimt šaltųjų ginklų iš Alvydo Vakausko (1967-2024) privačios šaltųjų ginklų kolekcijos. Rinkinius papildę ginklai yra įvairūs, įdomūs ir turintys istorinę vertę. Tai yra įvairių tipų kardai, špagos, durtuvai, durklai, šaškės, apimantys laikotarpius nuo Rusijos imperijos iki mūsų laikų atkurtos Lietuvos Kariuomenės durklų. Vytauto Didžiojo karo muziejus dėkoja Vakauskų šeimai už pasitikėjimą ir brangių istorinių reliktų patikėjimą. Jei ginklus sietume su asmenybėmis ir Lietuvos Kariuomenės istorija, tai vertingiausias ginklas neabejotinai yra Lietuvos Kariuomenės vado generolo Silvestro Žukausko (1860-1937) kardas. Jaunystėje, 1883-1887 m., generolas mokėsi Vilniaus junkerių mokykloje ir kardą už fechtavimąsi espadronais gavo 1884 m. Čia yra gera proga prisiminti,

Skaitykite toliau..

1991-ųjų Sausio įvykių 35-ąsias metines kviečiame paminėti su Vytauto Didžiojo karo muziejumi ir padaliniais

Atkurtai Lietuvos Respublikai sausis primena apie juodžiausią, sunkiausią, bet tuo pačiu ir vilties kupiną metą. Tamsiausia naktis būna prieš aušrą. Taip tomis dienomis buvo ir Lietuvai, nepalūžusiai po sovietų okupantų vikšrais, nepasidavusiai vietinių kolaborantų nutempti mus atgal į nelaisvę. 1991-ųjų Sausio 13-osios naktį žuvusius ir sužeistus laikome mūsų pačia brangiausia auka laisvės kovoje su byrančia imperija. Lietuvos laisvę apgynę žmonės bus visada prisimenami. Todėl ir Sausio 13-oji kasmet yra pažymėta tais pačiais neatsiejamais akcentais: prisiminimais, susitikimais, laužais, rimtimi žvakių šviesoje ir vertinimu, kad laisvė buvo iškovota ir išlaikyta. 2026 m. minėsime 35-ąsias 1991-ųjų Sausio įvykių metines. Kviečiame lemiamą Lietuvai laiką prisiminti ir paminėti kartu su Vytauto Didžiojo karo muziejumi ir

Skaitykite toliau..

Geležies amžius Indijoje prasidėjo gerokai anksčiau, nei manyta

Radijo radioaktyvios anglies datavimas parodė, kad geležies amžius Indijoje prasidėjo prieš 4200 metų. Naujas radioaktyviosios anglies datavimas organinių nuosėdų, rastų Majiladumparai, Tamilnado valstijoje, atitolino geležies amžiaus pradžią pietų Indijoje dar maždaug septyniais šimtais metų. Archeologinių kasinėjimų Majiladumparai metu rasti geležiniai įrankiai ir ginklai buvo ištirti naudojant naujausias technologijas, siekiant nustatyti organinių junginių buvimą. Šie radiniai įtikinamai rodo, kad geležies amžius Indijoje prasidėjo vienu metu visame Indijos subkontinente, ir buvo šimtais metų anktesnis nei Senovės Artimuosiuose Rytuose, Egipte ir Graikijoje. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) „Anksčiausia geležies amžiaus vieta Tamilnade iki šiol buvo atrasta 1500 m. pr. m. e., o visos kitos panašios vietos šalyje yra už 2000 m. pr. m. e. ribų“,

Skaitykite toliau..

Silurinė hipotezė randa pažengusią civilizaciją tolimoje Žemės praeityje

Naujoji Silurinė hipotezė nagrinėja galimybę, kad tolimoje planetos praeityje egzistavo kita, technologiniu požiūriu pažengusi, civilizacija. Jei Žemėje kažkada senovėje tikrai egzistavo kita technologiškai išsivysčiusi protingų gyvūnų civilizacija, tai per dešimtis milijonų metų visi tiesioginiai įrodymai turėjo išnykti. Kontinentai pasikeitė, atsinaujino vandenyno dugnas, tačiau pėdsakai galėjo išlikti senosiose geologinėse uolienose. Ir nors kol kas nėra jokių įrodymų, Ročesterio universiteto profesorius Adamas Frankas ir jo kolega iš NASA Gevinas Šmitas siūlo ieškoti jų atidžiau. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Straipsnyje, paskelbtame moksliniame žurnale, mokslininkai pateikė įdomų mintinį eksperimentą. Iš tiesų, paradoksą, kad nėra jokių įrodymų apie kitos protingos civilizacijos egzistavimą visatoje, galima paaiškinti įvairiausiomis priežastimis. Gyvenimas planetoje gali tiesiog neatsirasti, neišsivystyti iki sudėtingų formų, nepasiekti

Skaitykite toliau..

Karingojo faraono užkeikimai

Egipto Karalių slėnyje buvo rastas milžiniškas sarkofagas – įspūdingiausias iš anksčiau iškastų, ir nustatyta jo priklausomybė. Sarkofagas buvo sudaužytas į gabalus dar prieš tris tūkstančius metų, o vėliau surinktas archeologų. Sarkofagas buvo pagamintas iš raudono granito ir sukurtas Merneptachui, faraonui, gyvenusiam prieš 3200 metų. Tai buvo karingas valdovas, nugalėjęs libius ir kitą tautą, kurią egiptiečiai vadino „jūros gyventojais“, siaubingoje kovoje. Be pietinių tautų, sprendžiant iš užrašų kapavietėje, tuo laikotarpiu Egiptą puolė ir tautos iš šiaurės, pavyzdžiui, Izraelio tauta, pirmą kartą paminėta tokiu pavadinimu. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Faraono mumija buvo įdėta į keturis sarkofagus, kaip fukuruma. Archeologams pavyko atkurti išorinį sarkofagą, kuris buvo tikrai milžiniškas – jo ilgis buvo 4

Skaitykite toliau..

Krustpilio pilies šmėklos

Visi žino, kad kiekvienas padorus pilis su turtinga istorija turi turėti savo vaiduoklį. Tokia įžymybė kelis kartus padidina jo patrauklumą, jau nekalbant apie kainą. Krustpilio pilis Latvijoje – ne išimtis. Jau 777 metus Krustpilio pilis stūkso Dauguvos upės dešiniajame krante. Per pastaruosius šimtmečius ji keletą kartų buvo sunaikinta ir atstatyta, pakeitė daug savininkų, buvo daugelio istorinių įvykių liudytoja ir dalyvė. Pilis matė Ivano Žiauriojo puolimą ir Napoleono pasitraukimą, buvo karo ligonine vokiečiams, o vėliau ir sovietų kareiviams, tarnavo kareivinėmis, mokykla, namais ir net filmavimo aikštele. Sunku įsivaizduoti, kiek žmonių likimų ji per savo gyvenimą išgyveno, kiek intrigų, tragedijų ir dramų įvyko šių sienų viduje. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Keista, kad turėdama

Skaitykite toliau..

Placebo efekto mįslės

Placebo efektas – tai realus žmogaus savijautos pagerėjimas, jei jis tiki, kad gydymas jam padės, nors iš tikrųjų jam gali būti duodami ne tabletės, o „tuštukės“ su paprasto cukraus įdaru. Placebo efektas pasiekiamas net tada, kai pacientas informuojamas apie apgaulę: tai reiškia, kad vaisto be veikliosios medžiagos vartojimas gali sukelti realią fiziologinę reakciją: žmogus pasijunta geriau, nors žinojo, kad išgeria „tuščią tabletę“, o ne vaistą. Tai reiškia, kad placebas, skiriamas neapgaudinėjant pacientą, gali būti veiksminga priemonė (ypač esant dirgliosios žarnos sindromui). (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Taip, produktas, neturintis aktyvios molekulės, gali būti veiksmingas net tada, kai pacientai žino, kas tai yra! Taip, gydytojai gali siūlyti placebą, tai yra etiška, jie

Skaitykite toliau..

Pirmasis vaiduoklių medžiotojas

Jei manote, kad vaiduoklių medžiotojai egzistuoja tik kine, tai labai klystate. Jie egzistuoja iš tikrųjų. Ir pirmasis jų, žinoma, yra Haris Praisas – anglų rašytojas ir paranormalių reiškinių tyrinėtojas. Vaiduoklių medžioklei jis skyrė keturiasdešimt gyvenimo metų. Praisas nuo savo kolegų skyrėsi praktiniu požiūriu į darbą. Jis netikėjo mistika ir antgamtinėmis jėgomis. Visus anomalius reiškinius jis stengėsi patikrinti moksliniais prietaisais ir įrenginiais. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Bet kur gauti reikiamą įrangą ir, svarbiausia, įgaliojimus tyrimams? Tuomet Praisas nusiuntė oficialų prašymą Londono universitetui, prašydamas įsteigti ir finansuoti Parapsichologijos skyrių, taip pat leisti nuomoti universiteto Nacionalinės laboratorijos įrangą. Praiso prašymas buvo patenkintas. 1934 m. buvo įkurtas Parapsichologijos tyrimų komitetas, kurio garbės sekretoriumi ir redaktoriumi

Skaitykite toliau..

Katiniška magija

Katė – vienas labiausiai magiškų gyvūnų žemėje. Jos aura yra tokia didelė, kad apgaubia ne tik konkretų žmogų, bet ir jo šeimą, namus bei teritoriją, kurią katė laiko sava. Todėl reikia suprasti, kad kai katė trinasi prie jūsų kojų, ji ne tik glaustosi, bandydama pasiekti savo, bet ir dalijasi su jumis savo magiška, astraline jėga. Tas, kuris tuo metu atstumia katę, sakydamas jai „eik šalin, nelysk“, tiesiog atsisako tos teigiamos energijos, kurią ji norėjo suteikti. Bet kitą kartą katė jau nesuteiks tokiam žmogui dalies savo astralinės jėgos, o gal net ją atims. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Katė ne tik apsaugo namus nuo piktųjų jėgų, neleidžiant joms įsiskverbti į katėms šventą

Skaitykite toliau..

Majų civilizacijos slėpiniai

Mokslininkai tikina atskleidę vieną senovės majų civilizacijos paslapčių. Ne visada tai, ką matome, yra tai, ko tikimės pamatyti, nesvarbu, ar tai būtų gamtos reiškinys, ar žmogaus rankų darbas. Šis teiginys labai dažnai pasitvirtina esamų archeologinių atradimų atveju, kai nauji faktai verčia senus radinius pasirodyti visiškai netikėtu kampu. Pavyzdžiui, senovės majų miestas Čičen Ica, esantis Meksikos Jukatano pusiasalyje, yra mokslininkų kruopščiai ištirtas vieta. Tačiau Čičen Ica vis dar slepia daug paslapčių. Viena iš jų – paslaptingi šešėliai, kuriuos meta senovės tvirtovė. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Pavasario ir rudens lygiadienio metu, kai saulė juda iš rytų į vakarus, šviesa žaidžia Kukulkano piramidės šiaurės rytų laiptų kampuose taip, kad susidaro unikalus reiškinys. Saulės spinduliai projektuoja

Skaitykite toliau..

Uruko senovės aidai

Uruko miestas buvo Mesopotamijoje, Eufrato upės žemupyje. Jis buvo įsikūręs tarp stepių ir dykumos. Dabar tai Irako teritorija. Gyvenimas čia virė dar gerokai prieš Romą ir Atėnus, netgi prieš Babiloną. Kai čia atvyko šumerai, Urukas jau buvo senovinis miestas. Jį valdė penkios šumerų karalių dinastijos, vėliau jas pakeitė akadai. Jį užkariavo babiloniečiai ir asirai, persai, vėliau graikai ir romėnai, parfai ir galiausiai arabai. Tačiau Urukas žuvo, užpustytas dykumos smėliu. Šiandien jo gimimo ir saulėlydžio metai datuojami XXX–XXVIII amžiais prieš mūsų erą. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) 1902 m. vokiečių archeologas Valteris Andrė po penkiolikos metrų smėlio sluoksniu atrado Uruką. Tuo metu prasidėjo naujas senovės Mesopotamijos tyrinėjimo etapas, kurio kasinėjimai tęsiasi jau

Skaitykite toliau..

Antarktida be ledynų

Paslaptingas Bjuašo žemėlapis, kuriame pavaizduota Antarktida be ledo: ar ten buvo civilizacija? Ryškus XVIII amžiaus kartografijos dokumentas yra neįprastas tuo, kad jame pavaizduota Antarktida be ledo. Be to, prancūzų kartografas užfiksavo „ledinį“ žemyną dar prieš tai, kai jį atrado keliautojai. Tai leido neįprastų teorijų mėgėjams spėti, kad prancūzo darbas yra įrodymas, jog viena iš senovės nežinomų civilizacijų pavaizdavo Antarktidą dar prieš tai, kai ji buvo padengta ledu. Remdamasis šiais darbais, Filipas Bjuašas sudarė savo žemėlapį. Ar tai tikrai taip? (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Ar Antarktida buvo žinoma prieš tai, kai ją atrado žmonija XIX amžiuje? Šios žemėlapio autorius buvo prancūzų geografas Filipas Bjuašas, kuris ir davė jam savo vardą. Jis buvo

Skaitykite toliau..

Juodieji faraonai

Egipto sienos yra aiškiai apibrėžtos: šiaurėje – jūra, rytuose ir vakaruose – dykumos, o pietuose – nederlingos Nubijos žemės… Šios šalies gyventojus egiptiečiai niekino, vadindami juos „svetimšaliais įdegusiais veidais“, tačiau būtent iš jų – aukštų, stambių, stiprių – egiptiečių faraonai mieliau rinkosi savo sargybinius. Žvelgdami iš aukšto į tamsiaodžius kaimynus, egiptiečiai net negalėjo įsivaizduoti, kad vieną dieną šie taps jų valdovais… (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Nubijos faraonai tapo dvidešimt penktąja dinastija, paslaptingiausia iš visų, ir net išoriškai jie labai skyrėsi nuo savo tautos, nes buvo juodaodžiai. Tačiau būtent jie sugebėjo suvienyti Nubiją, Aukštutinį ir Žemutinį Egiptą, taip sukūrę milžinišką imperiją. Tuo pačiu jie nesunaikino čia anksčiau egzistavusios civilizacijos, priešingai, ją

Skaitykite toliau..

Atgaivintos daugiau nei tūkstančio metų senumo archeologinės vertybės

Šiais metais Vytauto Didžiojo karo muziejus, finansuojamas Lietuvos kultūros tarybos, vykdė projektą „Archeologinių radinių konservavimas“, kurio metu buvo konservuota daugiau nei 200 muziejinių archeologinių vertybių. Konservavimas – tai praktika, kuria siekiama sustabdyti kultūriškai reikšmingų objektų irimą, naudojant moksliniais tyrimais pagrįstas medžiagas ir metodus. Aplinkos veiksniai, tokie kaip temperatūra, drėgmė, šviesa ir tarša, sukelia ilgalaikius artefaktų, kurie laikui bėgant gali visiškai sunykti, pakitimus. Konservuotos muziejinės vertybės yra išlaikomos esamos būklės ir taip yra užtikrinamas jų ilgaamžiškumas. Tokias vertybes galima ilgai eksponuoti ir išlaikyti ateities tyrimams. Šiuo metu Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkiniuose yra saugoma daugiau nei 80 000 archeologinių muziejinių vertybių. Rinkiniuose, pradėti kaupti dar tarpukariu – nuo pat muziejaus atidarymo

Skaitykite toliau..

Įdomioji Karo muziejaus rinkinių vertybė – Sidabrinis antkrūtinis papuošalas iš Kretingos lobio

Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkiniuose nugulė bent keletas lobių. Kai kuriuos jų vis dar gaubia paslaptys – nuo neaiškių radimo aplinkybių iki nežinomos kilmės. Vienas tokių buvo aptiktas tarpukariu Kretingoje, kurio tiksli radimvietė nežinoma. Į muziejų jis pateko 1938 m. Tai sidabro lydinių lobis, kurį sudaro dvi pasaginės segės, dvi antkaklės, šeši trikampio skersinio pjūvio lydiniai ir įspūdingas antkrūtinis papuošalas. Vėrinys išsiskiria ypač įmantria puošyba. Jis sudarytas iš šešių pailgų siaurėjančiais galais karolių, dekoruotų filigrano imitacija – įspaustu raštu, taip pat penkių gėlės formos kabučių, prie kurių pritvirtinti trys mažesni plokšti beveik disko formos kabučiai su kiauryme centre. Dar trys didesnieji kabučiai yra papuošti akutėmis ir aplik turi tokias pačias

Skaitykite toliau..

Dingusi Indo slėnio civilizacija užminė neįveikiamas mįsles

Maždaug prieš penkis tūkstančius metų šiuolaikinės Indijos ir Pakistano regionuose egzistavo Indo slėnio civilizacija. Ji išsiskyrė racionaliu miestų planavimu ir vandens tiekimo sistemomis, taip pat, galbūt, raštu, kurio kol kas nepavyko iššifruoti. Tokie miestai kaip Mohendžo-Daras ir Charapa turėjo kanalizaciją, viešuosius šulinius ir pirtis, o tai rodo aukštą visuomenės organizuotumo lygį. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Tačiau iki antrojo tūkstantmečio prieš mūsų erą vidurio šie miestai palaipsniui sunyko. Šių priežasčių archeologai ir klimatologai domėjosi ilgą laiką. Naujas tyrimas, paskelbtas moksliniame žurnale 2024 m. lapkrityje, nurodo ilgalaikių sausrų, kurios truko daugiau nei aštuoniasdešimt penkis metus, įtaką.Mokslininkų grupė, vadovaujama Hireno Solankio iš Indijos technologijos instituto Gandinagare, ištyrė tris nepriklausomus klimato modelius, apimančius laikotarpį

Skaitykite toliau..

Ričardo Liūtaširdžio žūties vieta – slėpiningoji Šaliu-Šabrolė pilis

Šaliu-Šabrolė pilis buvo pastatyta XI a. vadovaujant Itjerui Šala de Fresenjui, kuris 1052 m. sausio 4 d. buvo išrinktas Limožo vyskupu. Didžiosios Prancūzijos revoliucijos metais pilis buvo išardyta statybinėms medžiagoms, ir nors nuo tada buvo bandoma ją atstatyti, šiandien didžioji pilies dalis yra sunaikinta. Nepaisant to, 1981 m. kovo 25 d. Šaliu-Šabrolė gavo istorinio paminklo statusą, ir šiuo metu yra Prancūzijos kultūros ministerijos globoje. Šaliu-Šabrolė istorija yra neatsiejama nuo Ričardo Liūtaširdžio vardo. Būtent čia garsusis klajūnas-karalius buvo mirtinai sužeistas arbaleto iššauta strėle, kurią paleido vienas iš pilies gynėjų. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Šių įvykių pradžia siejama su Ričardo sugrįžimu iš kryžiaus žygio. Dejuodamas keršto troškimu Prancūzijos karaliui Pilypui Augustui, kuris, pasinaudojęs

Skaitykite toliau..

Mįslingieji šventyklos Abidoje hieroglifai

1848 m. vykdant darbus Abidoje prie šventyklos įėjimo, archeologai aptiko paslaptingus hieroglifus. Tuo metu dar nebuvo aviacijos, todėl tyrinėtojai neskyrė deramo dėmesio savo radiniui. Senovės Egipte Abidoje esantys šventyklų kompleksai buvo dvasinis centras egiptiečiams, o pati vieta buvo laikoma šventa. Oficiali istorija teigia, kad pagrindinis Abidos paminklas – Sečio I šventykla – buvo pastatyta XIII a. pr. m. e. pagal XIX dinastijos (1290–1279 m. pr. m. e.) antrojo faraono, galingiausio ir žymiausio Egipto valdovo Ramzio II tėvo, nurodymą. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Tačiau šiandien buvo nustatyta daug faktų, kurie paneigia oficialią versiją ir įrodo, kad iš tiesų šventykla Abidoje yra žymiai senesnė ir senovės nei mano šiuolaikiniai istorikai. Kompleksas patyrė

Skaitykite toliau..

Senovinių Indonezijos statulų paslaptis

Lore Lindu nacionalinis parkas Indonezijos Sulavesio saloje yra žinomas kaip viena iš neįprastų vietų žemėje. Čia gyvena paukščiai, kurie juokiasi kaip žmonės, ir primatai, kurių aukštis yra trys coliai – pelės dydžio. Parke rasti megalitai – milžiniškos granitinės statulos, kurių kilmės niekas negali paaiškinti. Sulavesio nacionalinis parkas, kurio plotas viršija 2000 kv. km, apima įvairias žemumų ir kalnų atogrąžų miškų ekosistemas. Jis žinomas tiek dėl neįprastų gyventojų, tiek dėl milžiniškų granito statulų, kurių kūrėjai ir prasmė lieka neaiškūs. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Megalitai yra įvairių dydžių: nuo kelių colių iki 15 pėdų (4,5 m) aukščio. Niekas nežino, kas juos iškirto, kada ir kam. Pagal vietinę legendą, kažkada jie buvo gyvi nusikaltėliai,

Skaitykite toliau..

Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinius papildė Antano Gustaičio parengti konspektai

Unikalios odinės brg. gen. inž. Antano Gustaičio (1898-1941) pirštinės paliko parodą „ANBO I(00)“ ir grįžo namo. Dėkojame Lietuvos aviacijos muziejui už paskolintą unikalų eksponatą. Bet mes turime gerų gustaitiškų naujienų! Prieš keletą savaičių Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinius papildė Lietuvos aviacijos istorijos retenybė – „Aviacijos teorijos konspektas. I dalis ir skridimo mechanika“. 66 lapų konspektą parengė pats Karo aviacijos viršininkas ir ANBO lėktuvų kūrėjas brg. gen. inž. Gustaitis, Vytauto Didžiojo Universitete dėstęs aviacijos pagrindų kursus. Vos penkiasdešimties egzempliorių tiražu rotatoriumi padaugintą konspektą 1935 m. išleido Lietuvos aeroklubas. Atkreiptinas dėmesys ne tik į turinį, bet ir tai, kad pats konspektas yra kokybiškai pagamintas, lyg koks vadovėlis: stilizuotu žalsvu viršeliu, tvirtai įrišta

Skaitykite toliau..

Paslaptingojo riterių ordino slėpiniai (II)

(Tęsinys, pirmąją dalį skaitykite čia.) Planetos, žvaigždės ir ritualai Nors didžioji dauguma istorikų netiki šia teorija, tyrėjas ir rašytojas Džefas Nisbetas teigia, kad tamplieriai riteriai vadovavosi ritualinėmis ir ezoterinėmis žiniomis apie astronomiją ir astrologiją. Savo straipsnyje Nisbetas nubrėžė „paraleles“ tarp Benokberno mūšio ir tuo metu buvusių žvaigždynų bei planetų padėčių. Tariamai, dangaus kūnų padėtis idealiai sutapo su Škotijos kariuomenės išsidėstymu, o pagrindiniai mūšio įvykiai taip pat sutampa su žvaigždžių ir planetų tarpusavio išsidėstymu. Tai, be abejo, yra drąsi teorija, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad tamplieriai labai domėjosi ezoterinėmis žiniomis, galbūt joje yra kažkas teisingo. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Tamplieriai buvo bankininkai? Nors tuo metu krikščioniška religija draudė lupikavimą (pinigų skolinimą

Skaitykite toliau..

Kerų knygos (I)

Nuo seniausių laikų žmones traukė galimybė pasinaudoti tam tikromis slaptosiomis žiniomis, kad įgytų valdžią, turtus ar taptų įšventintaisiais. Ir šios žinios buvo užrašytos knygose. Vėliau tai netgi sukūrė visą literatūrinį klišę fantastikoje ir fantazijoje, kurio pagrindą sudaro kažkoks baisiai senas ir galingas folijantas. Būtent maginėms praktikoms yra skirta dešimtis senovinių knygų, aprašytų šioje apžvalgoje, kuriose išdėstyti sudėtingi ir paslaptingi ritualai, sudarantys raktą bendravimui su anapusinėmis dvasiomis. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Juodoji vištelė XVIII amžiuje Prancūzijoje parašytoje knygoje „Juodoji vištelė“ pasakojama apie magiškų talismanų – specialių daiktų su išgraviruotais mistiniais žodžiais, kurie saugo savininką ir suteikia jam mistinę galią – tyrimą. Manoma, kad šią knygą parašė nežinomas Napoleono armijos karys, kuris

Skaitykite toliau..

Anapusiniai gaivalai

Senovėje kartais sakydavo, kad kažkieno namuose yra „negera“: įprastai tai reiškė įvairius antgamtinius reiškinius – poltergeistą, vaiduoklius, velniavą… Tačiau kartais nieko neįprasto nepastebima, bet namų gyventojai vis tiek tampa ten susikaupusios neigiamos energijos aukomis. Iš kur namuose atsiranda neigiama energija? Ji gali atsirasti dėl įvairių priežasčių: astralinių būtybių, pavyzdžiui, vaiduoklių ar namų dvasių, buvimo, kažkieno magiškų veiksmų, piktos akies, bendravimo su blogais žmonėmis… Arba namas tiesiog stovi „negeroje“ vietoje. Kokie yra požymiai, kad namams kažkas ne taip? O gal namuose jūs visada esate blogos arba nepastovios nuotaikos? (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Jei esate kitur, pavyzdžiui, darbe, atostogose ar svečiuose, viskas yra gerai. Tačiau vos tik peržengiate namų slenkstį, nuotaika staiga pablogėja be jokios

Skaitykite toliau..

Septynvarčiai Tėbai

Miestas-mįslė, apgaubtas legendomis – Tėbai – gyvenvietė centrinėje Graikijos dalyje, kuri buvo nuolat apgyvendinta penkis tūkstantmečius. Tai buvo svarbus Mikėnų centras bronzos amžiaus viduryje ir pabaigoje, o klasikinėje epochoje buvo galingas miestas-valstybė, dalyvavęs tiek Persų, tiek Peloponeso karuose, savo įtakos viršūnę pasiekęs IV a. pr. m. e. pradžioje, kai buvo galingiausias miestas Graikijoje. Tėbai mitologijoje: miestas buvo įkurtas Kadmo, Agenoro sūnaus, Europos brolio ir Edipo protėvio. Po to, kai Atėnė nužudė milžinišką gyvatę, kurią Aresas pasiuntė ginti Areso šaltinį, Atėnė įsakė Kadmui pasėti gyvatės dantis į žemę, iš kurios išaugo kariai, kurie įkūrė Tėbų miestą. Mitas apie Kadmą gali sietis su rytine miesto kilme, nes jo vardas kilęs iš semitų žodžio

Skaitykite toliau..

Gamtą mylėję jos vaikai

Indėnai nepadarė žalos Amerikos gamtai iki pat europiečių atvykimo: čiabuviai, kurie pastaruosius keturiolika tūkstančių metų gyveno šiaurės rytinėje JAV dalyje, praktiškai neturėjo įtakos aplinkai. Tokią išvadą padarė amerikiečių mokslininkai. Jie neužfiksavo nei masinio miškų kirtimo, nei gaisrų, nei kitų panašių įvykių pasekmių. Tyrimo rezultatai buvo paskelbti mokslo žurnale. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) „Ekologinis pėdsakas, kurį paliko indėnų populiacijos, gyvenusios Naujosios Anglijos teritorijoje tūkstančius metų, buvo iš esmės nepastebimas. Jei nežinotume, kad čia kažkada gyveno žmonės, niekada nebūtume pamatę jų pėdsakų visame regione. Anksčiau manėme, kad indėnai mišką kirtė naudodami ugnį, tačiau mūsų tyrimas rodo, kad tai nėra tiesa“, – komentavo tyrimo rezultatus Elizabet Čilton, archeologė iš Binghemtono universiteto (JAV), ir

Skaitykite toliau..

Susitikimas su dinozaurais

Prieš milijonus metų jie viešpatavo planetoje ir, kaip mano mokslininkai, išnyko dar gerokai prieš žmogaus atsiradimą. Dabar dinozaurus galima pamatyti tik muziejuose ir Holivudo kino hituose. Bet kas, jei žmonės vis dėlto sutiko paskutinius iš jų? Viename kraštotyros muziejuje saugomas neįprastas eksponatas – XI a. alaniečių akmeninė kapavietė. Ši viduramžių imitacija Kaukazo dolmenų buvo pastatyta tris tūkstančius metų vėliau, ir ne iš vientisų plokščių, o iš mažesnių sudėtinių blokų. Alanai – karinga tauta, daugiau nei dešimt amžių viešpatavusi Priekaukazėje. Jie paliko po savęs daugybę kitų „dolmenų tipo kriptų“, bet būtent ši yra unikali savo dydžiu ir turtinga menine apdaila. Istorikai beveik vienbalsiai vadina jį garsiausio Kaukazo Alanijos karaliaus – Durgulelio

Skaitykite toliau..

Paslaptingojo riterių ordino slėpiniai (I)

Ilgus metus netyla ginčai, ar tamplieriai buvo masonai, pateikiamos ir kitos įdomios teorijos apie paslaptinguosius riterius. Po filmų „Da Vinčio kodas“ ir „Tautos lobis“ pasirodymo susidomėjimas tamplieriais riteriais išaugo keliskart. Tamplierių istorija pradingo, o išlikę duomenys yra fragmentiški, susipynę su legendomis, tačiau tamplierių įtaka istorijos eigai yra neginčytina. Šiuolaikinių tyrinėtojų nuomone, ši įtaka tebejaučiama. Šioje apžvalgoje pateikiamos dešimtį intriguojančių teorijų apie vieną įtakingiausių ir autoritetingiausių istorijos organizacijų. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Staigmena Benokberno mūšyje 1314 m. vasarą nedidelės, ilgais mūšiais išvargintos ir „įvairios sudėties“ Škotijos pasipriešinimo pajėgos vienai geriausių Anglijos istorijoje armijų sudavė vieną labiausiai šokiruojančių smūgių. Anglų buvo bent du kartus daugiau nei škotų (kai kurie šaltiniai teigia, kad net penkis

Skaitykite toliau..

Egipto piramidės – požeminio miesto anstatas?

Po Egipto piramidėmis Gizos plynaukštėje mokslininkai jau seniai randa paslaptingų statinių, kurių paskirtis neaiški, pėdsakus. Egipto senovės paminklų aukščiausiosios tarybos pirmininkas Zahis Havasas, užsiimantis savo šalies istorinių paminklų apsauga ir tyrimu, prisipažino, kad norėtų organizuoti kasinėjimus. Ir pagaliau sužinoti, kas yra po piramidėmis. Viena įdomiausių versijų yra tokia: ten yra milžiniškas požeminis miestas, kurio „gatvės“, „aikštės“ ir tuneliai driekiasi daugelį kvadratinių kilometrų. Australijos tyrėjo Tonio Bušbio nuomone, jame surinkta viskas, kas išliko po milžiniškos katastrofos, įvykusios Žemėje, galbūt pasaulinio potvynio: priešistorinio reaktyvinio lėktuvo brėžiniai, gydomieji kristalai, išgydantys visas ligas, dvylikos tūkstančių metų senumo istorinės knygos. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Prarastoji istorija Tonis Bušbis (australas, leidėjas, tyrinėtojas ir verslininkas) vienoje privačioje

Skaitykite toliau..

Velykų salos mįslės

Atokioje ir paslaptingoje Velykų saloje, esančioje Ramiajame vandenyne, yra bemaž devyni šimtai akmeninių statulų, vadinamų moai. Šias didingas figūras senovės polineziečiai sukūrė iš vulkaninio tufo, kuris yra minkštas ir lengvai apdirbamas medžiaga. Moai – tai ne tik statulos, bet tikri paminklai, kurie įkūnija salą apgyvendinusių tautų kultūrą ir tikėjimus. Kiekviena statula turi savo unikalių bruožų: ilgą tiesią nosį, ištemptus ausų spenelius, o rankos tvirtai prispausdamos prie liemens. Moai veidai įprastai atspindi rimtumą ir niūrumą, o tai suteikia jiems ypatingą myslingumą. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Vidutinis šių statulų aukštis svyruoja nuo 3 iki 5 metrų, tačiau tarp jų galima rasti ir tikrų gigantų, kurių aukštis siekia 10–12 metrų, o svoris viršija

Skaitykite toliau..

Jūros smakas

Susidomėjimas šia paslaptimi nemažėja, o neseniai jis atgijo dėl straipsnio, kurį du jūrų tyrinėtojai pristatė prestižiniame bendrame Amerikos ir Kanados zoologijos draugijų metiniame susirinkime Vankuveryje. Straipsnyje teigiama, kad „įrodymai įtikinamai patvirtina“ „labai didelio jūrinio kriptido“ tikimybę Britų Kolumbijos pakrantėje kaip „atskirą stuburinių rūšį“, tikriausiai giminingą ne tik Ogopogai, bet ir kitiems „žinomiems vandens kriptidams iš gilių šiaurinių ežerų, pavyzdžiui, Loch Nesė“.  (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Straipsnio autoriai – daktaras Polas K.LeBlondas, buvęs Britų Kolumbijos universiteto okeanografijos katedros vedėjas, ir daktaras Edvardas L.Busfyldas, buvęs vyriausiasis zoologas ir vyresnysis mokslo darbuotojas Otavos Nacionaliniame gamtos mokslų muziejuje, dabar vadinamame Kanados gamtos muziejumi. Jie grindžia savo išvadas paskelbtais stebėjimų įrašais, eskizais ir fotografijomis, padarytomis per pastaruosius

Skaitykite toliau..

Kanojų ir kanalų miestas

Kai ispanai pirmą kartą apsilankė Tenočtitlane, jie buvo giliai sužavėti šiuo miestu. Kortesas savo laiške Ispanijos karaliui Karoliui V taip apibūdino savo įspūdžius: „Kad galėčiau, galingiausias valdove, Jūsų Didenybei perteikti teisingą vaizdą apie didžiulius šio kilnaus Tenočtitlano miesto matmenis ir apie daugelį retų ir nuostabių objektų, kurie jame yra … reikės ilgų daugelio iškilių rašytojų pastangų… Aš pasistengsiu kuo geriausiai aprašyti tai, ką pats mačiau… aš puikiai suprantu, kad ataskaita atrodys tokia neįtikėtina, kad vargu ar bus laikoma patikima, nes net mes, pamatę šiuos dalykus savo akimis, esame taip sužavėti, kad negalime patikėti jų realumu“. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Tenočtitlano miestas buvo įsikūręs saloje prie Teskoko ežero vakarinio kranto. Jį

Skaitykite toliau..

Petras Bluzma. Ekspedicija į Tolimuosius Rytus (I)

Ši kelionė buvo neplanuota. Vieną dieną sulaukiau skambučio iš Maskvos. Liuda (Liudmila Sergiejevna Bogoslovskaja) iš Gyvūnų evoliucinės morfologijos ir ekologijos instituto pranešė, kad organizuoja ekspediciją į Čiukčiją ir teiravosi ar norėčiau joje dalyvauti. Sutikau negalvodamas ir ėmiau skubiai ruoštis į tolimą kelionę. Kvietimas mane pradžiugino, bet nenustebino, nes su Liuda buvome seniai pažįstami. Kadaise Liudą atvykusią rinkti medžiagos moksliniam darbui aš priėmiau Institute, keletą dienų ją ir jos vyrą Sergiejų vežiojau po Lietuvą, apsilankėme ir mano tėviškėje, kur dar gyveno mama. Vėliau, man atvykstant į Maskvą pas savo mokslinį vadovą bei ginant disertaciją, mane ir žmoną priimdavo draugiška Liudos šeima. Toks mokslo darbuotojų bendravimas buvo įprastas ir naudingas abiem pusėm.

Skaitykite toliau..

Prieš 120 metų susirinko Vilniaus Didysis Seimas

Prieš 120 metų, 1905 m. gruodžio 4-5 d., posėdžiavo Didysis Vilniaus Seimas. Ilgiau nei amžių carinėje priespaudoje gyvenusiems Lietuvos žmonėms šis įvykis turėjo lemiamą įtaką telkiantis ir žengiant link modernaus valstybingumo. Būtent Didžiajame Vilniaus Seime pradėta tiesti politinį ir kultūrinį kelią, nuvedusį į 1918 m. Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. Į tuometinius Vilniaus miesto rūmus (dabar – Lietuvos nacionalinę filharmoniją) susirinko apie du tūkstančius lietuvių ne tik iš Lietuvos, bet taip pat ir Ukrainos, Latvijos, Lenkijos ir kitų šalių. Daugiausia buvo valstiečių, bet dalyvavo ir dvasininkai, dvarininkai, inteligentai. Vaduojantis iš carizmo jungo, buvo pabrėžta būtinybė vienyti visas Lietuvos politines jėgas, todėl Didžiajame Vilniaus Seime pasireiškė ir išryškėjo visos pagrindinės lietuvių

Skaitykite toliau..

Kačių laikrodis

Ar jums neteko susimąstyti, kaip gi katės susigaudo, kiek yra valandų? „Atsiprašau, pastebėjau, kad praėjo dešimt minučių po pusryčių, o mano dubenyje vis dar nėra vištienos“. Jei kada nors esate pabudęs nuo katės letenos prisilietimo prie veido, likus minutei iki žadintuvo signalo, arba klausėte įkyraus, skardaus miaukimo, kai pavėlavote pietums tris minutes, tikriausiai stebėjotės: kaip katės perpranta, kiek yra valandų? Juk jos neturi rankinių laikrodžių! Kaip jos išmoko suprasti laiką pagal virtuvės laikrodį? Nereikia pervertinti savo katės intelektą… (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Tačiau, nors katės ir negali nustatyti laiko pagal laikrodį, jos turi bendrą laiko pojūtį. Jos atidžiai stebi, kad viskas jų gyvenime vyktų tuo pačiu metu, ir puikiai žino, kada jūs laiku

Skaitykite toliau..

Tankmės prieblandoje

Gūdaus miško teorija – viena iš naujausių įdomių hipotezių, paaiškinančių, kodėl iki šiol nesusitikome su ateiviais. Klausimas, ar esame vieni visatoje, iškilo iškart po to, kai buvo moksliškai įrodyta, kad Žemė skrieja aplink Saulę, ir kad be mūsų planetos toje begalinėje erdvėje yra ir daugybė kitų. Iki XXI amžiaus žmonija jau išmoko įsiskverbti į daugelį paslaptingų kosmoso kampelių, rasti tolimas egzoplanetas (panašias į Žemę), stebėti ūkus ir juodąsias skyles. Tačiau mes vis dar niekur negalime rasti jokių protingos gyvybės pėdsakų. Viskas, ką mokslininkai iki šiol rado, yra mikroskopinės primityviausių organinių medžiagų liekanos meteorituose, nukritusiuose į Žemę. Ar tikrai mes esame vieniši šiame milžiniškame šaltame pasaulyje? (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Žmonės bando

Skaitykite toliau..

Mįslingasis požemių valdovas Setas

Dažnas istorijos mėgėjas yra girdėjęs apie Setą – paslaptingiausią egiptiečių dievą nežemiško gyvūno galva. Iš pirmo žvilgsnio senovės egiptiečių dievų išvaizda atrodo gana paprasta ir nesudėtinga: tai buvo antropomorfiniai pusiau žmonės, pusiau gyvūnai. Horas turėjo sakalo galvą, Sobekas – krokodilo galvą arba Totas ibio galva – atrodo, kad senovės egiptiečiai įkvėpimo savo dievų atvaizdams rinko pas Nilo gyvūnus. Tačiau mokslininkai iki šiol negali suprasti, kokį gyvūną vaizduoja dievas Setas, taip pat žinomas Suteko arba Seteko vardais. Setas buvo vienas seniausių senovės Egipto panteono dievų, manoma, kad jis buvo garbinamas dar prieš dinastijų laikotarpį. Seniausias Seto atvaizdas randamas ant raižytų dramblio kaulo šukų iš Amrato laikotarpio (4000–3500 m. pr. m. e.). (Visą apybraižą

Skaitykite toliau..

Neįminta švyturio prižiūrėtojų prapultis

1900 m. trys švyturio prižiūrėtojai, esantys atokioje Škotijos saloje – Išoriniuose Hebriduose – dingo be žinios, ir daugiau niekada nebuvo aptikti.Pasakojimas apie švyturio komandą Flanano saloje tapo populiariu siaubo pasakojimu, ir nuo tada žmonės pasiūlė daugybę paaiškinimų, pradedant nuo įprastų ir baigiant akivaizdžiai antgamtiniais. Taigi, kas tokio įdomaus šioje istorijoje ir kas iš tiesų galėjo nutikti prižiūrėtojams? (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) 1900 m. gruodžio 15 d. naktį transatlantinis garlaivis „Archtor“ plaukė netoli Flanano salos ir pastebėjo, kad kažkas ne taip – švyturys buvo tamsus. Po kelių dienų ši žinia buvo perduota Šiaurės švyturio tarybai, kuri skubiai išsiuntė komandą ištirti situaciją. Gelbėjimo laivas atplaukė prie salos, o kapitonas Džimas Harvis davė

Skaitykite toliau..

Nuo Nesės iki „Marijos Celestės”: neįmenamų paslapčių grandinė

Istorijos apie vaiduoklių laivus, keistus žmonių mirties atvejus ir fantastinius monstrus jau dešimtmečius traukia dėmesį ir verčia susimąstyti, kas iš tiesų nutiko. Papasakosime apie įvykius, dėl kurių mokslininkai ir entuziastai vis dar diskutuoja. Laivo „Maria Celeste“ įgulos dingimas: 1872 m. gruodžio 4 d. laivo „Dei Grazia“ kapitonas už keturių šimtų mylių nuo Gibraltaro pastebėjo burlaivį „Maria Celeste“. Jūreiviai pastebėjo, kad brigantina yra tuščia. Laive trūko gelbėjimo valties, denio liukų dangčiai buvo nuimti arba nuplėšti nuo vyrių. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Įgulos daiktai ir krovinys – konjako spiritas – buvo rasti vietoje. Paskutinį įrašą laivo žurnale kapitonas padarė lapkričio 25 d. Komandos dingimas sukėlė daugybę teorijų – nuo piratų užpuolimo ir susidūrimo su

Skaitykite toliau..

Arabiškoji Atlantida

Autoritetingi mokslininkai niekaip nesutaria, kur gi galėjo būti arabų Atlantida – galingiausia senovės valstybė. Išsamus senovės Egipto piramidžių ir kitų grandiozinių statinių tyrimas leidžia daryti prielaidą, kad jos buvo pastatytos daug anksčiau, nei įprasta manyti. Be to, kai kurie archeologai teigia, kad hieroglifai, freskos, simboliai ir piešiniai buvo nupiešti ant pastatų trečiame-antrame tūkstantmečiuose prieš mūsų erą. Tuo tarpu pačių statinių amžius gali siekti apie dvidešimt tūkstančių metų. Tokias išvadas padėjo padaryti vandens ir vėjo erozija, kuri negalėjo susidaryti šiuolaikinėmis klimato sąlygomis. Kadaise Šiaurės Afrikos teritorija buvo klestinti rojaus vieta. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Ten buvo didžiuliai miestai: netiesioginis tai patvirtinimas randamas arabų senovės legendų rinkiniuose. Pavyzdžiui, Libijoje iki 2013 m.

Skaitykite toliau..

Bizantijos kultūra viduramžiais

XIII–XV a. pabaigos Bizantijos kultūra ir toliau išlaikė savo savitumą. Kaip savotiška reakcija į „lotynų“ įtaką XIII a. kryžiuočių viešpatavimo Bizantijoje laikotarpiu, joje sustiprėjo susidomėjimas graikų antika. XIV–XV a. filosofijos srityje vyko nuožmi dviem kryptims: pažangios, racionalistinės srovės ir reakcingos, mistinės, kuri plačiai paplito Bizantijoje paskutiniuoju jos egzistavimo laikotarpiu dėl vidinio nuosmukio ir užsienio politikos nesėkmių. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Mistišką kryptį rėmė vyraujanti bažnyčia ir labiausiai reakcinga feodalinės bajorijos dalis. XIII a. pabaigoje ir XIV a. pradžioje ją atstovavo Grigorijus Palama, kuris skelbė isichizmą, t. y. visišką pasitraukimą iš gyvenimo ir „bendravimą su dievybe“ per specialią maldą, vadinamąją isichiją. Politinė šio mokymo prasmė buvo siekis atitraukti liaudį nuo aktyvios

Skaitykite toliau..

Abejonės darvinizmu stiprėja

Žmogaus kūno sandara yra tokia, kad viena dalis negali funkcionuoti be kitos, o tai reiškia, kad visos sistemos turi būti sukurtos vienu metu. Tačiau tai neatitinka evoliucijos teorijos, pagal kurią organizmas keičiasi palaipsniui. Chirurgas Džozefas Kūnas iš Teksaso valstijos Beilorio universiteto medicinos centro prieš kelis metus paskelbė darbą pavadinimu „Kritikuojant darvinizmą“, kuris iki šiol kelia daug diskusijų. Jame Kūnas abejoja Darvino teorija apie laipsnišką evoliuciją, remdamasis žinomu medicinos dėsniu „Viskas arba nieko“, kuris apibūdina ląstelių reakciją į dirgiklius. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Pagal šį dėsnį ląstelė reaguoja į dirginimą tik tada, kai jis viršija tam tikrą ribą, ir tada šis atsakas bus maksimaliai stiprus, bet iki šios ribos ląstelė nereaguoja

Skaitykite toliau..

1933 m. Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių juostoje – garsiojo Įpilties piliakalnio archeologiniai tyrinėjimai

Lapkričio mėnesį rodėme unikalius devyniasdešimties metų senumo kadrus iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių. Juose užfiksuoti 1931-1932 m. vykę Apuolės – seniausios šaltiniuose paminėtos Lietuvos gyvenvietės – archeologiniai tyrinėjimai. Dvidešimt septynios minutės daugeliui nematytos to meto Lietuvos. Jei dar nematėte, labai rekomenduojame pasižiūrėti. Šiandien kviečiame žiūrėti dar vieną to paties žanro juostą iš muziejaus rinkinių – 1933 m. Senosios Įpilties (Įpilties, Impilties) piliakalnio Kretingos rajone archeologinius tyrinėjimus. Kelionėje laiku užtruksite dvidešimt vieną minutę. Nors juosta parengta 1933 m., tyrinėjimai vyko ir 1934 m. Jų metu buvo ištirtas apie 1000 m² plotas, padarytas skersinis abiejų pylimų pjūvis, tyrinėta pilies aikštelė. Atrasta, jog supiltas gruntas buvo sutvirtintas medžių rąstais, o pylimo paviršius

Skaitykite toliau..

Savąjį šiogūną nukirsdinęs samurajus

Norint tapti žinomu samurajumi, nebūtina būti japonu. Garbė, ištikimybė, drąsa – tai bendražmogiškosios dorybės. Tai įrodė Jaskė, gimęs tolimojoje Afrikoje. Ilgus amžius Japonija buvo izoliuota, iki minimumo sumažindama ryšius su užsienio valstybėmis. Kylančios saulės šalies gyventojus dažnai stebindavo tai, kas europiečiams atrodė visiškai normalu. 1579 m. į Japoniją atvyko jėzuitas Alesandras Valignanas. Šventasis Sostas jį paskyrė misijų inspektoriumi Rytų Afrikoje ir Azijoje, todėl Japonija pateko į jo interesų sferą. Kai kunigas išlipo į krantą, smalsuoliai iš viso uostamiesčio ir apylinkių susirinko pažiūrėti neįtikėtiną keistenybę – „vakarų barbarų” dievo kunigui tarnavo neįprasti žmonės, tarsi „vartęsi anglyse“. Taip Japonijoje pirmą kartą išvysti Afrikos gyventojai. Tarp jų ypač išsiskyrė aukštas vyras, stovėjęs šalia Valignano

Skaitykite toliau..

Žvejo žiedo galia

Tarp ritualų, kurie lydi naujojo popiežiaus išrinkimą ir jo įžengimą į sostą, yra vienas, susijęs su ypatingu žiedu. Šį žiedą ant popiežiaus piršto užmauna kardinolas kamerlingas, o po popiežiaus mirties žiedas turi būti sunaikintas. Žiedas, kurio istorija siekia neatmenamus laikus ir simbolizuoja bažnytinės valdžios tęstinumą, yra nešiojamas ir dabartinio Vatikano valdovo, kuris, tiesa, įnešė keletą pakeitimų į šimtametę tradiciją. Pirmą kartą žiedas buvo paminėtas popiežiaus Klemenso IV ir jo sūnėno Pietro Grosi susirašinėjime. Tai įvyko dar 1265 metais. Iki XIII amžiaus nėra jokių žinių apie šį popiežiaus valdžios atributą. Pagal viduramžių tradicijas kiekvienas, kuris pasirodydavo prieš pontifiką, kaip paklusnumo jam ir katalikų bažnyčiai išraišką, turėjo pabučiuoti žiedą. Šio juvelyrinio dirbinio

Skaitykite toliau..

Auksinio sarkofago paslaptis

1902 m. Kaire pasirodė vyras vardu Teodoras Devisas. Jis buvo nuobodžiaujantis turtuolis, kol vieną dieną susidomėjo egiptologija ir nusprendė tapti Egipto senienų tarnybos rėmėju. Jis buvo jau nebejaunas, bet troško neatrastų paslapčių, todėl širdyje liko jaunatviškas romantikas. Vieną dieną likimas suvedė jį su tikrais archeologais, ir galiausiai jis prisidėjo prie daugelio svarbių atradimų. Žinoma, jie visi nublanko po sensacingo lordo Karnarvono ir Hovardo Karterio atradimo Karalių slėnyje – menkai žinoto jaunojo faraono Tutanchamono kapo. Tačiau vienas kapas ir viena mumija vis dėlto privertė apie save kalbėti daug daugiau nei apie Tutanchamono kapą, prikimštą aukso. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Tai buvo mažai kam žinomas KV55 kapas – taip archeologai paprastai numeruoja

Skaitykite toliau..

REKOMENDUOJAM PRENUMERATORIAM:

Turino drobulės slėpiniai

Restauratorių sukurtas stebuklas – didinga Marienburgo (Malborko) pilis (II)

Ramybės, gamtos ir sakralumo darna, prisikėlusi iš nebūties (II)

Restauratorių sukurtas stebuklas – didinga Marienburgo (Malborko) pilis (I)

Ramybės, gamtos ir sakralumo darna, prisikėlusi iš praeities (I)

Šeštojo dešimtmečio baldai: stilingi, šiuolaikiški, tvirti, sunkūs ir brangūs

Cezaris: ne tik politikas ir karvedys, bet ir oratorius bei rašytojas

Rasputinas – fatališkas istorijos personažas

Vaizduotę pranokstanti architektūros didybė

Gdansko rotušės puošmenys

Pirmojo popiežiaus bazilikos didybė

Vatikano muziejaus lobiai ir slėpiniai (II)

Vatikano muziejaus lobiai ir slėpiniai (I)

Sakraliosios Gietšvaldo įdomybės

Stulbinantis senovės meistrų sugebėjimų liudytojas Gdansko rotušėje

Užburianti Gieštvaldo didžiūnės puošyba

„Panem et circences!” („Duonos ir žaidimų!”)

Gintaro stebuklų lobynas Gdansko malūne (II)

Allenšteino aidai Olštyno dabartyje

Prūsiškai lenkiškas Elblongo žavumas

Žavios Milano akimirkos (II)

Panoramų rojus Elblongo bažnyčios bokšte

Milijono verta akimirka, kurią neįamžinau, ir to nesigailiu

Gintaro stebuklų lobynas Gdansko malūne (I)

Svečiuose pas Didįjį kryžiuočių ordino magistrą

Dangų remiančios Elblongo didžiūnės slėpiniai ir grožybės

Sakralumo aidai Olivos altorių šešėlyje

Dangų remianti gotikos gigantė Gdansko širdyje

Svečiuose pas Veličkos druskų kasėjus (II)

Sakralusis Liškiavos perliukas

Svečiuose pas Veličkos druskų kasėjus (I)

Gimęs viduramžiais, bet mano vienmetis – Marienburgo dičkis

Veličkos požemių magija (II)

Šventos Kotrynos didybė ir vargai Gdanske

Iš griuvėsių prikeltas sakralusis feniksas – Malborko pilies bažnyčia

Veličkos požemių magija (I)

Gotikos galiūnės didybė Olštyne

Pasaulio stebuklo „giminaitis” Sopote

Naikintuvų flotilė Milano palubėje

Karališkosios Vavelio didybės aidai (III)

Viduramžius menantys Sforcos pilies rūmai

Karališkosios Vavelio didybės aidai (II)

Sforcos rūmų arsenalas

Karališkosios Vavelio didybės aidai (I)

Brerų rūmų perliukas – Astronomijos muziejus

Kraičio skrynių slėpiniai Arklio muziejuje

Mdinos katedros muziejaus grožybės

Sakralusis Romos perliukas – šv. Petro bazilika

Žavi Jūrmalos pažiba – Kemeriai (II)

Krokuvos praeitis ir senamiesčio grožybės

Krokuvos senamiesčio pažiba – švč. Mergelės Marijos bazilika

Vavelio lobyno grožybės

Balsio apylinkių įdomybės

Vavelio kunstkameros lobiai Krokuvoje

Žavingas Jūrmalos perliukas – Kemeriai

Pasivaikščiojimas spalvingoj Vilniaus praeity XX a. pradžioje

Kerinti gražuolė Tatrų papėdėje – Zakopanė

Svečiuose pas Jo Šventenybę: Jono Pauliaus II vardo muziejus Vavelyje

6000 metų menantis miestas-tvirtovė Mdina (I)

Tūkstantis druskinių be druskos Druskininkuose

Vienuolių giesmės po viduramžių Krokuvos skliautais

Svečiuose pas kardinolą Karolį Voitylą

Sukriošėlis, sovietų imperiją griovęs neveiklumu

Japonijos sodų magija Žemaitijos glėbyje

Atogrąžų tankumynai Kopenhagos sodo oranžerijoje

Naujam gyvenimui prikelta Siesikų galiūnė

Angelo pilies Amžinajame mieste slėpiniai

Svečiuose pas Vavelio smaką Krokuvos urvuose

Piotro Mašerovo žūtis: aplaidumo pasekmė ar klastinga žmogžudystė?

Sovietinės imperijos kurpėjų lemtys

Šlovingų pergalių aidai Vavelio skliautuose

Imperatoriškosios Karakalos pirtys

Kelionė užsienin pro geležinę uždangą

Senesnė už Stounhendžą ir Egipto piramides Džgantija

Tūkstantmečio Tynieco vienuolyno žavesys II

Automobilis sovietmečiu – prabanga ir rūpestis

Margas „gazovikų” namo kontingentas amžiaus pabaigoje

Sakralioji Krokuvos viduramžių puošmena

Sovietinių prekeivių turtai iš puvėsių ir apgavysčių

Vieta, kur sovietmečiu galėjai nusipirkti dešrą!

Nuotykiai traukiniuose prieš trisdešimtį metų

Kraugerė hidra, be gailesčio rijusi ir save

Iškalbingos praeities globėja Krokuvos širdyje

Kūčios be Kalėdų, bet su Naujaisiais

Angelo pilis, saugojusi imperatorius ir popiežius

Tūkstantmečio Tynieco vienuolyno žavesys

Viduramžių aidas karalių mieste

Sakralusis Maltos perliukas – Ta’ Pinu bazilika

Kaip samovaras ir palydovas pralaimėjo varžybas skalbyklei bei šaldytuvui
Žiloje senovėje
Redakcija AIDAI.LT

Nemirtingosios Homero poemos

Paskutiniuoju II tūkstantmečio prieš Kristų amžiumi Rytų Viduržemio jūros regione vyko dideli genčių migracijos procesai. Dėl šių migracijų žlugo ankstyvosios vergvaldystės

Skaitykite toliau..
2026-02-02 Komentarų: 0
Būties margumynai
Redakcija AIDAI.LT

Raudonojo grafo maklės

Papasakosime jums, kaip Raudonasis grafas apgaudinėjo vaikus ir kodėl jis taip norėjo parašyti literatūrinį Karlo Kolodžio pasakos „Pinokis“ perdirbinį. Įžangoje

Skaitykite toliau..
2026-02-01 Komentarų: 0
Likimų vingiai
Redakcija AIDAI.LT

Viduramžių vunderkindas

Vienu viduramžiškų vunderkindų buvo Kristianas Frydrichas Heinekenas, tačiau jis neišgyveno iki penkerių metų. Kristianas jau dešimties mėnesių amžiaus mokėjo kalbėti,

Skaitykite toliau..
2026-02-01 Komentarų: 0
Istorijos atgarsiai
Redakcija AIDAI.LT

Apsigynusios nuo kirilizacijos

XX amžiaus ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje daugelis neslaviškų tautų kalbų sovietų sąjungoje buvo perkelta į kirilicos raštą (išskyrus Gruziją (Sakartvelą) ir

Skaitykite toliau..
2026-01-31 Komentarų: 0
Svečiose šalyse
Redakcija AIDAI.LT

Altiplano plynaukštės paslaptis

XX amžiaus pabaigoje Bolivijos Altiplano aukštikalnių plokščiakalnyje buvo padarytas stulbinantis archeologinis atradimas. Mokslininkai ten aptiko senovės civilizacijos, niekada neminimos istoriniuose

Skaitykite toliau..
2026-01-30 Komentarų: 0
Būties margumynai
Redakcija AIDAI.LT

Empatiškoji gorila

1996 m. viename JAV zoologijos sodų įvyko įvykis, kurį iki šiol tiria mokslininkai ir psichologai. Tai nebuvo mokslinis demonstravimas ar iš

Skaitykite toliau..
2026-01-26 Komentarų: 0
Žiloje senovėje
Redakcija AIDAI.LT

Gaugamelų mūšis

331 m. pr. m. e. pavasarį makedonai iš Egipto išėjo senuoju keliu per Palestiną į Finikiją ir toliau į Eufratą. Darijus

Skaitykite toliau..
2026-01-25 Komentarų: 0
Scroll to Top

SUSISIEKITE