AIDAI

Straipsniai
Search
PRENUMERATA
Search
Straipsniai

Romėnai ir ateiviai: ar būta susitikimų?

Ar senovės Romos imperija susidūrė su ateiviais? Norėdami išnagrinėti šį klausimą, pirmiausia turime suprasti, ką reiškia kontaktas su nežemiškomis būtybėmis. Šis terminas paprastai reiškia bet kokį bendravimą ar įvykį, susijusį su būtybėmis ar objektais iš už Žemės ribų, pavyzdžiui, neatpažintais skraidančiais objektais (NSO) arba svetimomis gyvybės formomis. Senovės Romos kontekste tai galėtų būti istoriniai aprašymai, mitai ar įrašai, kuriuos galima interpretuoti kaip susijusius su nežemiškais reiškiniais. Romos galimų kontaktų su nežemiškomis civilizacijomis tyrimas turi daugiasluoksnę reikšmę. Pirma, jis leidžia pažvelgti į istorinę žmogaus smalsumo dėl gyvybės už Žemės ribų perspektyvą, parodydamas, kad tokie klausimai žmones domino ne tik naujaisiais laikais, bet ir tūkstantmečius. Be to, tokių įvykių analizė padeda suprasti,

Skaitykite toliau..

Ministrė Dovilė Šakalienė: „Italija skiria pajėgumus NATO Rotacinio oro gynybos modelio įgyvendinimui.”

Vasario 6 dieną krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė susitiko su Lietuvoje viešinčia Italijos gynybos ministerijos valstybės sekretore Isabella Rauti ir aptarė NATO Rotacinio oro gynybos modelio, patvirtinto Vilniuje vykusiame NATO viršūnių susitikime, įgyvendinimą.  „Europos saugumas tiesiogiai priklauso nuo Šiaurės Rytų flango gynybos, todėl esame dėkingi Italijai už reikšmingą indėlį į mūsų regiono saugumą. Italija skiria pajėgumus NATO Rotacinio oro gynybos modelio įgyvendinimui – Lietuvoje dislokuoja netrukus vyksiančioms pratyboms antžemines ilgojo nuotolio oro gynybos sistemas SAMP/T. Šis sprendimas reikšmingai prisideda prie atgrasymo ir gynybos stiprinimo“, – kalbėjo ministrė D. Šakalienė. Vasario mėnesį vyksiančių pratybų metu Šiauliuose bus sinchronizuojama Italijos oro gynybos sistemų SAMP/T, Baltijos oro policijos misijoje dalyvaujančių Italijos ir Prancūzijos naikintuvų, NATO

Skaitykite toliau..

Kodėl gi „Kartagina turėjo būti sunaikinta”?

Frazė „Kartagina turi būti sunaikinta“, arba lotyniškai „Carthago delenda est“, tapo šūkiu. Iš tikrųjų ji skambėjo kiek kitaip: „Ceterum censeo Carthaginem delendam esse“ arba „Ir aš taip pat manau, kad Kartagina turi būti sunaikinta“. Ši frazė priklauso senovės Romos politikui, generolui ir rašytojui Markui Porcijui Katonui, dar žinomam kaip Katonas Vyresnysis. Nuo to laiko kiekviena jo kalba Senate baigdavosi šia fraze. Kuo Kartagina buvo tokia bloga Katonui? Išsiaiškinkime. (Toliau skaityti kviečiame AIDŲ prenumeratorius – kiekvienam užsiprenumeravusiam dovanojame jo pasirinktą knygą iš >1000 leidinių sąrašo.) Roma tris kartus kariavo su Kartagina. Pirmasis karas prasidėjo daugiausia dėl kvailumo ir atsitiktinumo. Roma ir Kartagina buvo sąjungininkės prieš graikų polius ir karalių Pirmą. Tačiau atsitiko taip, kad

Skaitykite toliau..

Agresijos kaina

„Viskas turi savo kainą”. Ne itin taisyklinga, kalbininkų požiūriu, frazė žinoma bemaž kiekvienam. Sumaniusio tvoti ginkluotu kumščiu per stalą diktatoriaus karas Ukrainoje irgi brangiai kainuoja. Ukrainiečiams jis kainuoja prarastas žemes, naudingus išteklius, sugriautus miestus ir gyvenvietes. Skaudžiausia yra kaina daugybės gyvybių, paaukotų ginant šalį. Trejus metus alinantis Ukrainą karas skaudžiai atsiliepia ir agresorei – daugeliu atžvilgių. Bandykim pasidairyti į putininės imperijos ekonomiką bei socialinę būklę, paprognozuoti galimus režimo ateities scenarijus. Sparčiai auginamas karinis kompleksas, gaminantis bergždžią produkciją, nusiurbia ne tik pinigus iš biudžeto, bet ir žmogiškuosius išteklius. Kodėl galima pavadinti daugybę nuo konvejerių nuriedančių tankų ir kovos mašinų bergždžiais? Jokios pridedamosios vertės jie neatneš, nes bus tiesiog sudaužyti kovos lauke,

Skaitykite toliau..

Legendinis Spartakas – kas jis?

Kirkas Douglas jau buvo žymus aktorius, kai suvaidino garsųjį Spartaką 1960-ųjų filme, nes 1958-ais atliko pagrindinio herojaus vaidmenį ne mažiau žinomame filme „Vikingai”. Abi kino juostos, tegul ir labai pavėluotai, buvo rodytos sovietų sąjungos piliečiams, sukeldamos visišką furorą. Kas gi iš tiesų buvo Romos imperiją sudrebinusio vergų sukilimo lyderis Spartakas? Spartako vadovaujamas gladiatorių sukilimas yra vienas garsiausių senovės Romos istorijos įvykių. Nepaisant daugybės tyrimų, šio mįslingo lyderio tapatybė tebėra diskusijų ir spekuliacijų objektas. (Toliau skaityti kviečiame AIDŲ prenumeratorius – kiekvienam užsiprenumeravusiam dovanojame jo pasirinktą knygą iš >1000 leidinių sąrašo.) Trakėnas ar belaisvis? Senovės autoriai nurodo, kad Spartakas buvo kilęs iš Trakijos – dabartinės Bulgarijos, kurioje gyveno karingos gentys. Galbūt romėnai jį paėmė į

Skaitykite toliau..

Petras Bluzma. Ruonių namuose (V)

Skrydis su negyvėliais Pasibaigus ruonių „medžioklei“, pakrantės gyvenvietė greit ištuštėjo, o aš laukiau lėktuvo An-2, kuris artimiausiomis dienomis turėjo skristi į Archangelską. Kad laikas neitų veltui vieną dieną susiruošiau pakeliauti jūros pakrante į pietus. Nuėjęs keliolika kilometrų neaptikau jokių gyvenamų vietų, tik porą varganų medinių trobelių, kuriose vasarą apsistoja žvejai. Gana nykiai atrodė ir toliau nuo pakrantės esantis miškas. Po šios kelionės praėjo dar viena laukimo diena, o dar kitą dieną išskridau … Kol aš ruošiausi į kelionę, nedidelis dvisparnis lėktuvas buvo prikrautas sušalusių nuluptų ruoniukų kūnelių. Vietos čia buvo likę nedaug, – įsitaisiau ant vienintelės laisvos kėdės šalia pilotų kabinos. Skrydis truko apie valandą ir buvo be nuotykių, –

Skaitykite toliau..

Amenchotepo ir Nefertitės meilė

Egipto karalienės Nefertitės (1370-1330 m. pr. m. e.) vardą žino visi paprasti žmonės – net ir tie, kurie yra toli nuo istorijos, nes populiarumu ji varžosi su pačia Kleopatra. Kalbant apie faraoną Amenchotepą IV, Nefertitės vyrą, sprendžiant iš išlikusių skulptūrinių atvaizdų, jis buvo silpnas, nepatrauklaus veido vyras ir aiškiai netinkamas būti vyru tos, kuri buvo laikoma nežemiško grožio idealu. Nepaisant to, jų istorija jaudina mokslininkų ir skaitytojų protus ne mažiau nei skambus Kleopatros ir Cezario romanas. Kuo Nefertitė ir Amenchotepas pelnė ne tik amžininkų, bet ir palikuonių susidomėjimą? Pirma, sutuoktiniai vienas kitam labai prieštaravo išvaizda. Žavioji Nefertitė migdolo formos akimis ir melancholiška šypsena atrodė kaip svajonių princesė, tai atspindėjo ir

Skaitykite toliau..

Klaipėdos Pilies muziejus kviečia minėti Lietuvos valstybės atkūrimo dieną

Vasario 16 d. 13.30 val. Pilies muziejaus konferencijų salėje (Priešpilio g. 2, Klaipėda) bus pristatomi dokumentiniai filmai „Kuršiai, kas jie? Dokumentinė apybraiža“ ir „Runų kalendoriai. Pasakoja etnokosmologas Libertas Klimka“. Po filmų peržiūros vyks gyva diskusija su jų kūrėjais bei kviestiniais ekspertais bandant atsakyti į intriguojantį klausimą – ar galėjo senieji kuršiai, sekdami vikingų pavyzdžiu, sukurti savo valstybę dar iki Mindaugo Lietuvos. Pokalbyje dalyvaus akademikas, archeologas habil. dr. Vladas Žulkus, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius, archeologas dr. Jonas Genys ir gyvosios kuršių istorijos klubo „Pilsots“ lyderis Benas Šimkus. Susitikimą moderuos filmų autorius, multimedijos kūrėjas Augustinas Našlėnas. Šis renginys – puiki proga pažvelgti į kuršių kultūros paveldą ir išvysti jo vietą Baltijos

Skaitykite toliau..

Karakalos sėkmė ir nešlovė

Patyrę keliautojai žino, kad vienas lankytinų objektų Romoje yra imperatoriaus Karakalos pirtys: būtent šiame komplekse, o tikriau – jo griuvėsiuose, įvyko pirmasis trijų nesutaikomų konkurentų ir nuostabių tenorų – Lučijano Pavaročio, Plačido Domingo ir Chosės Karero – koncertas 1990-ais. Pirčių kompleksą jau esame lankę, o kas gi buvo jo statybos iniciatorius, kuo įsiamžino istorijoje? Romos imperatorius Karakala, arba Cezaris Markas Aurelijus Severas Antoninas Augustas, pasižymėjo aštriu humoro jausmu ir ypač mėgo kalambūrus. Mirus jo broliui Getai, Karakalos buvo paklausta, ar mirusiajam turėtų būti suteikta dieviškoji garbė, ir imperatorius atsakė frazę, kurioje buvo kartaus sarkazmo: „Sit divus, dum non sit vivus“ („Tegul jis būna dievas, kol nėra gyvas”, lot). Šis ironiškas

Skaitykite toliau..

Paskutinė priebėga antpuolio atveju ir viduramžių higienos bastionas

Ar esate potencialus kandidatas į ordino Didžiojo magistro postą? Hipotetiškai – tikrai taip, nes naudojatės tik VIP personoms prieinamomis privilegijomis: valgote prabangius patiekalus (pvz. keptą mėsą, o ne ropes) ir naudojatės beveik asmeniniu tualetu. Tokią puikybę kadaise galėjo sau leisti tik ypatingai privilegijuoti asmenys – tas pats kryžiuočių ordino Didysis magistras ar ordino vyriausiasis virėjas (pastarasis irgi turėjo asmeninį tualetą). Higienos reikalai viduramžiais apskritai buvo gana sąlygiški, tad atskiras tualetas – ypatinga, daugumai nepasiekiama prabanga. Tik iškilūs mokslininkai, kaip, antai, Kopernikas, galėjo naudotis privačia sėdykla (pavadinimas sąlyginis, naujadaras, nes tupykla tokius tualetus pavadinti neina). (Toliau skaityti kviečiame AIDŲ prenumeratorius – kiekvienam užsiprenumeravusiam dovanojame jo pasirinktą knygą iš >1000 leidinių sąrašo.) Neabejoju, kad esate

Skaitykite toliau..

Ar tikroviška Homero „Iliada”?

Ar Trojos karas iš tikrųjų vyko, yra vienas iš labiausiai diskutuotinų klausimų Egėjo jūros ir Artimųjų Rytų bronzos amžiaus archeologijoje. Šis klausimas glaudžiai susijęs su kitu: kiek tiksliai „Iliada“ atspindi tikrovę? Ir ar poetas Homeras buvo tikras žmogus? Klasikinėje mokslinėje literatūroje tai vadinama Homero klausimu, o šiame vaizdo įraše trumpai apžvelgiami pagrindiniai argumentai, pateikti bandant atsakyti į šį klausimą. Dėl Homero istoriškumo – ar jis buvo tikras žmogus – diskutuoja šiuolaikiniai senovės Graikijos istorikai, tačiau dėl to buvo ginčijamasi ir antikos laikais. Tradiciškai Homeras laikomas klajojančiu aklu poetu, kuris surinko skirtingas „Iliados“ ir „Odisėjos“ dalis, įsiminė jas ir papasakojo apie Trojos karą. Senovės rašytojai, istorikai ir filosofai manė, kad Homeras

Skaitykite toliau..

Petras Bluzma. Ruonių namuose (IV) N-18

Vilties šviesulys20-o amžiaus pradžioje matant nevaržomą gyvūnų medžioklę bei greitą jų skaičiaus mažėjimą, daugelyje šalių gimė ir plito gamtosaugos idėjos, joms palaikyti ir įgyvendinti kūrėsi visuomeninės organizacijos, vėliau ir valstybinės bei tarptautinės institucijos. Ruonių ir kitų jūros žvėrių medžioklę imta reguliuoti draudimais, kvotomis bei kitomis priemonėmis. Ne visada jos buvo sėkmingos. Pelningu verslu užsiimančios bendrovės bei valstybės dažnai nepaisydavo šių priemonių, rasdavo būdų jas apeiti. Bet metams bėgant gamtosaugos priemonių nauda tapo akivaizdi, – daugelio nykstančių ar pavojingoje būklėje esančių rūšių gausa stabilizavosi, kai kurių rūšių netgi padidėjo. Taip gimė viltis išsaugoti bent dalį niokojamos gyvosios gamtos.Grenlandiniųi ruonių gausumas, kuris prieš 50-60 metų Arktyje ir gretimuose vandenyse buvo gerokai sumažėjęs,

Skaitykite toliau..

Saulė Valanavičienė. Darbų dirvonai

„…Prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei.” Kokie gražūs ir prasmingi žodžiai! Neabejoju, kad jums girdėti – tai seimo nario priesaikos dalis. Tačiau apklausų duomenimis, seimu pasitiki itin menka visuomenės dalis (tikėtina, kad tai partijų nariai ir jų šeimynykščiai). Kaip gi yra, kad rinkdami seimą, menkai pasitikime jo narių pažadais tesėti priesaiką? Gal šioji tėra dailūs, bet tušti žodžiai, savita priedanga asmeninių ambicijų įgyvendinimui savininkiškais tikslais? Pažvelkime giliau į seimo veiklos modelį. Priesaikos esmė – dirbti valstybei. Seimo nariai, nepriklausomai nuo partiškumo ir pažiūrų visumos, turėtų remti visus Lietuvai aktualius teisinius pokyčius. Siūlo juos kairiųjų ar dešiniųjų vyriausybė, Šimonytė, Paluckas ar dar kas kitas

Skaitykite toliau..

Atlantida: istorinis faktas ar Platono vaizduotės vaisius?

Atlantida pirmą kartą paminėta Platono dialoge „Timajus“. Pokalbyje su Sokratu pitagorietis Kritias pasakoja istoriją, kurią girdėjo iš savo tėvo, o šis savo ruožtu perdavė ją Solonui. Šią legendą Solonui papasakojo Egipto šventikai, teigdami, kad įvykiai vyko prieš devynis tūkstančius metų. Tačiau kitame Platono dialoge, Kritijuje, aprašomas atėniečių ir atlantų karas. Problema ta, kad, anot legendos, patį Atėnų miestą apie XIII a. pr. m. e. įkūrė Tesėjas, Egėjo sūnus. Taigi Platono laikais Atėnai gyvavo ne ilgiau kaip devynis šimtmečius, bet ne devynis tūkstančius metų. Kodėl filosofas Atlantidos istoriją nukėlė į tokią gilią senovę? Galimi keli paaiškinimai. Pirma, tokiam kolosaliam laikui bet kokia informacija tampa iškreipta. Iš pradžių Platonas šią istoriją pateikė

Skaitykite toliau..

Stiprinamas Krašto apsaugos ministerijos bendradarbiavimas su priežiūros institucijomis

Siekdama stiprinti korupcijos prevenciją ir užkardymą, Krašto apsaugos ministerija didina bendradarbiavimą su priežiūros institucijomis. Šią savaitę krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė kartu su viceministrais susitiko su Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriumi Linu Pernavu ir Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriumi Dariumi Vedricku. Augant valstybės gynybai skiriamam finansavimui daugiau dėmesio teikiama ir krašto apsaugos sistemos skaidrumo politikai. „Skaidrumas būtinas siekiant užtikrinti visuomenės pasitikėjimą krašto apsaugos sistema, ypač, kai matome, kad šis klausimas išnaudojamas nepasitikėjimui visuomenėje ir abejonėms dėl poreikio stiprinti Lietuvos gynybą kurstyti“, – teigė ministrė D. Šakalienė. Susitikimuose su priežiūros institucijomis buvo sutarta, kad ministerija sistemiškai teiks informaciją apie planuojamus pirkimus ir konsultuosis dėl pirkimų vykdymo efektyvumo bei skaidrumo užtikrinimo. Ministrė pabrėžė, kad

Skaitykite toliau..

Cezario „padėka” jį pagrobusiems piratams

Kilikijos piratai buvo tikra Viduržemio jūros rykštė I a. pr. m. e. Apie jų jėgą ir veiklos mastą sklandė legendos: Plutarcho teigimu, piratų laivyną sudarė iki tūkstančio laivų ir apie trisdešimt tūkstančių jūreivių. Turėdami tokią galią, jie kėlė baimę pakrančių gyventojams, prekybiniams laivams ir net ištisoms valstybėms. Nepaisant Romos pastangų atkurti tvarką, piratų ilgai nepavyko galutinai įveikti. Romėnai, žinoma, bandė kovoti su jūrų plėšikais. 102 m. pr. m. e. romėnų pretorius Markas Antonijus Oratorius vadovavo operacijai prieš piratus Kilikijoje ir pasiekė sėkmę, už kurią buvo pagerbtas triumfu. Vėliau jo sūnus Markas Antonijus Kretietis tęsė tėvo darbą, tačiau kova užsitęsė ir galutinių rezultatų nedavė. Tik 78 m. pr. m. e., kai

Skaitykite toliau..

„Panem et circenses!” („Duonos ir žaidimų!”)

Tikrai nepasakosiu jums apie Koliziejų, kurio nuotrauką matote – didingo statinio (ypač įvertinant jo amžių) aprašymą nesunkiai rasite internete. Vaikštinėdami koliziejuje, kalbėsimės apie senovės Romą ir jos kasdieną. Nors ir keista, tačiau statinio dvasia išsilaikė nepalyginamai geriau, nei jis pats. Penkiskart vykę Romos apiplėšimai – sužinosite apie juos šį savaitgalį – gerokai apniokojo didžiulį statinį, nemažai prisidėjo ir patys romiečiai (nepainiokit su romėnais). Nuotraukoje, kurią matote apybraižos pradžioje, gerai regimi po arena esantys koridoriai, kuriuose buvo laikomi žvėrys ir mechaniniai liftai, netikėtai iškeldavę į areną naujus kovų dalyvius ar plėšrūnus. Smurto, kančios ir žudymo dvasia puikiai išsilaikiusi tūkstantmetyje statinyje, tai ir nestebėtina, pamenant, kad Romos imperija buvo suręsta grobiant ir

Skaitykite toliau..

Petras Bluzma. Ruonių namuose (III) N-18

Ruoniai ir žmonėsRuoniai buvo medžiojami nuo seniausių laikų. Tą rodo ir Lietuvos pajūryje archeologiniuose kasinėjimuose gausiai randami jų kaulai. Bet medžioklė primityviais ginklais didesnės įtakos žvėrių gausai neturėjo. Padėtis greit pakito ėmus medžioti šautuvais, kurie labai palengvino medžioklę. Todėl per pastaruosius 2-3 šimtmečius daugelyje žemės vietų ruonių labai sumažėjo, o kai kurios jų rūšys išnyko. Panaši padėtis yra ir su Baltijos jūros ruoniais, – jeigu prieš šimtą metų jų buvo daugiau kaip 100 tūkstančių, tai per vėlesnius dešimtmečius dėl medžioklės, cheminio vandens užterštumo ir kitų priežasčių ruonių liko tik keletas tūkstančių. Dar vėliau dėka apsaugos visų trijų rūšių ruonių vėl pagausėjo. Dabar gausiausias (apie 50 tūkst.) ir plačiausiai išplitęs yra

Skaitykite toliau..

Brangiausia Romos imperatorių pramoga

Pats žodis „navmachia“ yra kilęs iš graikų kalbos ir reiškia „jūrų mūšį“. Taip romėnai vadino didelio masto gladiatorių kovas, imituojančias mūšius ant vandens. Nors jų esmė buvo panaši į įprastas gladiatorių žaidynes, tokių reginių mastas ir sudėtingumas gerokai viršijo įprastas ribas. Jei tradicinėse kovose dalyvaudavo poros kovotojų arba nedidelės grupės, tai navmachijos dalyvių skaičius siekė tūkstančius. Dėl dirbtinių rezervuarų ir laivų paruošimo šie pasirodymai buvo brangiausia to meto pramoga. (Toliau skaityti kviečiam AIDŲ prenumeratorius – kiekvienam užsiprenumeravusiam metam dovanojame jo pasirinktą knygą iš >1000 leidinių sąrašo.) Tradicijos pradžia: Julijaus Cezario triumfasPirmą kartą navmachija paminėta su Julijaus Cezario triumfu 46 m. pr. m. e. 46 m. pr. m. e. Cezaris, švęsdamas savo pergales Galijoje,

Skaitykite toliau..

Ką žinome apie „kazachų žemę” – Kazachstaną?

Apie Vidurio Azijoje įsikūrusį ir su Rusija besiribojantį Kazachstaną gerokai daugiau išgirdome po karo Ukrainoje pradžios. Siekdami apeiti sankcijas, įvairaus plauko vertelgos suskubo per šią šalį gabenti sankcionuotas prekes į Rusiją (kaip ir per Turkiją). Visgi norisi daugiau sužinoti apie „kazachų žemę” ir įsivertinti turistinės kelionės galimybes. Jūsų dėmesiui – keliolika šalies bruožų. Tikimės, kad jie padės susidėlioti kelionių planus. Kazachstanas yra didžiausia pasaulyje šalis, neturinti išėjimo prie pasaulinio vandenyno, užimanti daugiau kaip 2,7 mln. kvadratinių kilometrų ploto, taigi 9-oji pagal dydį valstybė pasaulyje. Kazachstano sostinė yra Astana, 2022 m. pervadinta iš Nur-Sultano. Ji garsėja futuristine architektūra ir modernia panorama. Kazachstanas buvo paskutinė sovietinė respublika, paskelbusi nepriklausomybę 1991 m., iširus

Skaitykite toliau..

Ką krimto senovės egiptiečiai?

Ar smarkiai skyrėsi meniu faraonui ir paprastiems egiptiečiams? Galbūt nustebsite, bet senovės Egipto gyventojai gyveno itin nesveiką gyvenimo būdą ir jų kulinariniai įpročiai buvo labai nesveiki. Kepti traškučiai iš greitojo maisto restorano atrodys lengvas užkandis, palyginti su tuo, kas patekdavo ant senovės Egipto šventikų pietų stalo. Kaip nesunku atspėti, fiziškai sveiki žmonės senovės Egipte buvo visai ne karaliai ir faraonai, o paprasti valstiečiai. Jiems teko dirbti fizinį darbą ir daug vaikščioti, todėl senovės Egipto valstiečių mityba buvo pati taisyklingiausia. Kaip daržovės buvo auginami agurkai ir ridikėliai, svogūnai ir salotos, o kaip uogos ir vaisiai – arbūzai, melionai, figos, datulės ir vynuogės. Alyvmedžiai ir obelys teikė didžiąją dalį derliaus. (Toliau skaityti kviečiam AIDŲ prenumeratorius –

Skaitykite toliau..

Rimantas Rugertas. „…Jaunas sūnus eis ginti brangiosios tėvynės…” O kuris neis?

„Duokit man galimybę sudaryti kuopą iš elito vaikų, ir karas baisis jau rytoj”. Taip, ar panašiai, yra pasakęs vienas aukšto rango kariškis Rusijos karo Čečėnijoje metu. Pranašiški žodžiai, žinant, kad elito vaikai ir šiandieną neskuba į frontą Ukrainoje. Beje, tarpukariu ginklą rankon ėmė anaiptol ne bajorai ar didžiūnai, o bežemiai ar mažažemiai. Kaizerio kariūnų talkinami, jie sėkmingai išmušė iš Lietuvos įvairaus plauko atėjūnus. Pasaulinių karų laukuose kovėsi ir politinio bei verslo elitų palikuonis. Kažin, kaip būtų šiandieną, jei virš mūsų šalies imtų telktis pavojaus debesys? Įvairiausiais būdais elito atstovai vengia karo lauko Ukrainoje, o ir sūnelius išsukinėja nuo karinės tarnybos. Neskuba mūšin ir agresorės turtingieji bei politikai, apdairiai išsiuntę vaikelius

Skaitykite toliau..

Atlydžio Vilniaus aidai

Pats tas pavadinimas – (chruščiovinis) atlydys/atšilimas – yra gana sąlygiškas: jei lygintume su stalininio įšalo represijomis, tai tikrai būta atlydžio, o jei su civilizuotos šalies santvarka – tai pats tikriausias įšalas. Visgi, po tremčių ir žiaurios ideologinės priespaudos, Chruščiovo atlydys lietuvaičiams pasirodė gaivaus oro gurkšniu, nors „kukurūzninkas” ir ėmėsi aršios ateistinės kampanijos. Kita vertus, įvyko pasaulinis jaunimo festivalis imperijos sostinėje, dažnas pirmąsyk išvydo laisvų šalių jaunimą. Maskvoje surengė parodą Jungtinės Valstijos, apakinusios sovietijos gyventojus techniniais pasiekimais.  Kiek lietuvių nuvyko maskolijon pasižmonėti šioje parodoje, nėra žinoma, tačiau pozityvių permainų būta ir Lietuvoje (pasikartosiu – lyginant su paranojiško diktatoriaus valdymo laikotarpiu). Vilniui 6-as ir 7-as dešimtmečiai – laipsniško lietuvėjimo laikmetis, pirmiausia dėka

Skaitykite toliau..

Geležinės kaukės mįslė

Geležinė kaukė – vienas mįslingiausių Prancūzijos istorijos kalinių, apie kurį šimtmečius sklandė legendos. Žinomas kaip kalinys Nr. 64489001, jis buvo suimtas 1669 arba 1670 m. ir laikomas įvairiuose kalėjimuose, įskaitant Bastilijos ir Pinjerolės kalėjimus. Kalinys mirė 1703 m. lapkričio 19 d. ir buvo palaidotas „Marchioly“ vardu. Jo veidą visada slėpė kaukė: vienais duomenimis, aksominė, kitais – geležinė.Paslaptingojo kalinio sargybiniu 34 metus išliko tas pats žmogus – Benigne’as Dovernas de Saint-Mar. Jis buvo karališkosios kepyklos pareigūno sūnus. 1650 m., būdamas 24 metų, Benigne’as Dovernas buvo paskirtas muškietininku į karališkąją gvardiją, kur, kaip buvo įprasta, prie savo vardo pridėjo pravardę de Saint-Mar. 1664 m. gruodį, rekomendavus kapitonui d’Artanjanui, su kuriuo kartu dalyvavo

Skaitykite toliau..

Petras Bluzma. Ruonių namuose (II)

Pažintis su grenlandiniais ruoniais Šie ruoniai priklauso tikrųjų ruonių (Phocidae) šeimai, kurioje yra šešiolika rūšių. Grenlandiniai ruoniai paplitę Arktyje nuo Kanados rytinės pakrantės ir Grenlandijos iki Karos jūros ties Sibiru. Čia jie yra gausiausia ruonių rūšis. Didžiąją metų dalį ruoniai praleidžia besimaitindami atviruose vandenyse arba ledynų pakraščiais, bet žiemos pabaigoje migruoja į tam tikras vietas ir susibūria į gulyklas ant jau suskilusių jūros ledų kur pasaulį išvysta nauja ruonių karta, kur gimus jaunikliams ruoniai vėl poruojasi. Viena tokių gulyklų yra Baltojoje jūroje. Vaizdas, kurį išvydau atsidūręs šioje gulykloje įsiminė visam gyvenimui. Aplinkui kiek akys užmato plytėjo saulės nutvieksti jūros ledynai. Jie buvo suskilę į gausybę įvairiausio dydžio ledo plotų, – nuo

Skaitykite toliau..

Legiono erelis

Erelio atvaizdas tapo pagrindiniu romėnų legiono etalonu I a. pr. m. e. Jo praradimas mūšyje prilygo amžinai gėdai, kuri buvo baisesnė už mirtį. „Ką Jupiteris nori sunaikinti, iš to atima protą“, – sakoma lotyniškame posakyje, kuris per amžius išliko. Taikydami romėnų karams ir garbės sampratai, galime drąsiai sakyti: „Kam Jupiteris nori padaryti gėdą, iš to atima erelį“. Kai išdidaus ir grėsmingo Olimpo paukščio ženklas į šešėlį nubloškė visus kitus legionų simbolius – gyvūnų galvas, augalus – pareiga saugoti erelį buvo perduota galingiausiai, pirmajai kohortai, kuri valdant Augustui tapo „padvigubinta“. Simbolis buvo stulpas, smailėjantis apačioje, ant kurio buvo pastatyta erelio su pakeltais sparnais skulptūra. Ji buvo liejama iš bronzos arba sidabro,

Skaitykite toliau..

Juozapas Blažiūnas. Apie bulves Vilniuje ir vokišką techniką 1916-1918 metais

Štai istorija apie tas paprastas ir dabartiniam lietuvių stalui tokias įprastas, bulves. Vargiai surastumėte šiose žemėse gyventojų, kurie nėra ragavę bulvių. Bet ne visą laiką čia augintos šios nuostabios daržovės. O ir iki Pirmo pasaulinio karo bulvės dar nebuvo taip smarkiai išplitusios ir tapusios kasdien vartojamu maisto produktu. Vokiečiams turime būti dėkingi dėl įvairesnių veislių sodinimo užkariautose teritorijose Pirmo pasaulinio karo metu. Taip pat vokiečiams turime tarti ačiū už daržininkystės vystymą ir naujų daržovių įvesdinimą į kasdienį vartojimą. Tik tiek, kad tos naujos daržovės sunkiai prigijo ne daržuose, o įprastiniame maisto racione. Bet kai nebuvo ką valgyti, alkiui numalšinti naudotos ir tos kitos, neįprastos daržovės. Bet dabar apie bulves.Trūkstant valgomų

Skaitykite toliau..

Asklepijaus lazda, kaducėjus ir Higėjos taurė: trys „gyvatiški“ gydymo simboliai ir jų skirtumai

Be visame pasaulyje žinomo raudono kryžiaus, yra trys labiausiai atpažįstami medicinos simboliai: Asklepijaus lazda, kaducėjaus lazda ir Higėjos taurė (dar vadinama Hipokrato taure). Įdomu tai, kad visuose trijuose simbolizuojamas tas pats gyvūnas – gyvatė, besisukanti aplink tam tikrą daiktą. Štai kodėl šiuos simbolius lengva supainioti. Pažvelkime į kiekvieno iš jų kilmę ir skirtumus. Apie gyvates ir mediciną Tačiau pirmiausia atsakykime į klausimą: kodėl būtent gyvatė nuo senovės taip glaudžiai susijusi su gydymo pasauliu? Juk šis gyvūnas daugeliu atvejų yra pavojingas žmogui, o staiga jis tapo pagrindiniu medicinos ir farmacijos simboliu, ir jau daugelį šimtmečių niekas gyvatės iš šios garbingos vietos neišstūmė. Šią aplinkybę galima paaiškinti dvejopai. Pirmasis yra paslėptas senovės

Skaitykite toliau..

Ar paims Trampas putlerį už pakarpos?

Nesenai prisiminėme tragiškas, bet kartu ir lemiamas sausio dienas bei naktis. Lietuva atsilaikė prieš kruviną kretančios imperijos kariauną ir smarkiai prisidėjo prie tautų kalėjimo baigties. Nemenkindami Lietuvos indėlio į sovietų sąjungos žlugimą, turėtume prisiminti ir kitus, gerokai svarbesnius SSRS griūties faktorius. Jų būta ne vieno: kariniam kompleksui dirbusi ekonomika, milžiniškų kaštų reikalavusi kariauna, karas Afganistane, stagnuojanti ekonomika, ir – labai svarbu – sumažėjusios pasaulinės naftos kainos. Sąstingio laikmečiu (1964-1982 metais, kai SSRS vadovavo galop nusenęs Leonidas Brežnevas) naftos kainos buvo aukštos, ir sovietų sąjunga gaudavo dideles pajamas iš prekybos „juoduoju auksu”. Komunizmo ir SSRS nekentęs JAV prezidentas Ronaldas Reiganas, kadaise pavadinęs sovietų sąjungą „blogio imperija” (po 1983-ais numušto Pietų Korėjos

Skaitykite toliau..

Kinijos piramidžių paslaptys

„Kai skridau virš Sianio slėnio, mane tiesiog apakino kažkas, kas blizgėjo ant didžiulės piramidės viršūnės. Skrisdamas arčiau pamačiau, kad tai blizgantys brangakmeniai, kurių buvo daugybė. Baltoji piramidė buvo tokia milžiniška, tikriausiai didžiausia mūsų planetoje“. Tai dalis piloto Džeimso Gausmano, 1945 m. skridusio tarp Indijos ir Kinijos ir praskridusio virš Sianio slėnio, pasakojimo. Jis papasakojo žurnalistams apie tai, ką matė, nes tai buvo tikra sensacija. Hausmanas, sakė jis. Jam pavyko aiškiai įžiūrėti paslaptingo akinamai baltos spalvos statinio viršūnę, ryškiai spindinčią dėl ją dengiančių brangakmenių. Be to, tame pačiame slėnyje netoli Sianio stovėjo kitos, mažesnės piramidės, ir ne dvi ir ne trys, o dešimtys. Toliau pateiktoje nuotraukoje, darytoje 1947 m. kovo 28 d.

Skaitykite toliau..

Petras Bluzma. Ruonių namuose (I)

Į aštuntą tolimą, neįprastą kelionę mane paviliojo tur būt smalsumas. Būdamas teriologu tuo metu aš jau gana gerai pažinojau Lietuvos, iš dalies ir kitų kraštų, sausumos žvėris ir žvėrelius, jų gyvenimą. Bet mažai ką žinojau apie jūrų ir vandenynų žinduolius. O labai norėjau juos pamatyti iš arti, kuo daugiau sužinoti apie slaptingą jų gyvenimą. Šis noras dar sustiprėjo susipažinus su kolegomis vykdančiais šių žvėrių tyrimus. Iš jų ir sužinojau apie grenlandinių ruonių gulyklą Baltojoje jūroje, kur kasmet pavasariop jie susiburia ant jau sueižėjusių jūros ledlaukių tam kad atvestų jauniklius ir susiporuotų. Be to, sužinojau, kad tuo metu ruoniai čia yra ir medžiojami. Nors nelengvai, bet man pavyko patekti į ruonių

Skaitykite toliau..

Kodėl graikų pasiuntinys mirė, bėgdamas iš Maratono į Atėnus?

Du garsūs senovės graikų istorikai – Herodotas ir Plutarchas – papasakojo istoriją apie bėgiką, kuris į Atėnų miestą perdavė žinią apie pergalę Maratono mūšyje. Herodotas, gimęs šiek tiek vėliau po mūšio, buvo pirmasis istorikas, kuris galėjo remtis liudininkų pasakojimais. Pasak jo pasakojimo, Fidipidas, specialiai parinktas greitakojis, dieną prieš mūšį buvo pasiųstas į Spartą prašyti pagalbos. Jis turėjo perduoti tokią žinią: „Lakedaemoniečiai! Atėniečiai prašo jūsų pagalbos, kad barbarai nepavergtų seniausio Helaso miesto. Mat Eretrija jau pavergta, o Helas be šio garsaus miesto skursta“. (Toliau skaityti kviečiame AIDŲ prenumeratorius – kiekvienam užsiprenumeravusiam dovanojame jo pasirinktą knygą iš >1000 leidinių sąrašo.) Herodotas nemini, kas nutiko Fidipidui po jo paskyrimo. Tačiau Plutarchas, gyvenęs daug šimtmečių vėliau, apie

Skaitykite toliau..

Sovietmečio valstybinės šventės: kodėl tebeminime kovo 8-ąją?

Vargu, ar šiemet bebus dar šaltuko ir sniego. Pavasaris atskuba devynmyliais žingsniais, tad šiluma ateis ne kovą, o jau vasarį. Nespės kalendorinis pavasaris įsibėgėti, o prekybcentriuose išsirikiuos induose pamerktos tulpės ir kitos gėlės. Kasmet ginčijamės, kad įprotis kovo 8-ąją sveikinti moteris yra susijęs su sovietmečio tradicijomis, bet vargu ar jo atsisakysime. Kodėl taip yra?  Atsakymas bus gana nesudėtingas, jei prisiminsime, kokių „švenčių” apsuptyje anuomet minėta kovo 8-oji. Verta prisiminti, kad tada Lietuva buvo maža sovietinės Rusijos imperijos dalelė, ir savų valstybinių švenčių tiesiog neturėjo, išskyrus sietinas su prievartiniu „įstojimu” į SSRS, o teisybę sakant – su Lietuvos aneksavimu/okupavimu. Šiandieną nuomonės apie valstybines šventes, dovanojančias kiekvienam poilsio dieną, išsiskiria: darbdaviams tų

Skaitykite toliau..

Legendų ir paslapčių rankinės

Šis paslaptingas simbolis iš tikrųjų primena moterišką rankinę. Jis aptinkamas šumerų piešiniuose (Irake), senovinių šventyklų griuvėsiuose Anatolijoje, Naujosios Zelandijos maorių dekoratyviniame mene, Centrinės Amerikos olmekų dirbiniuose… Šį rankinės simbolį galima rasti įvairiose pasaulio kultūrose, nepriklausomai nuo epochos, o pirmosios iki šiol aptiktos rankinės atsirado ledynmečio pabaigoje. Rankinė iš esmės turi apvalų, rankeną primenantį viršų ir stačiakampį dugną kaip pagrindinį korpusą, o ant viršaus – įvairaus laipsnio linijas ar raštus ir kitas detales. Kartais šis vaizdas būna vienišas, kartais jį nešioja žmonės arba dievai. (Toliau skaityti kviečiame AIDŲ prenumeratorius – kiekvienam užsiprenumeravusiam dovanojame jo pasirinktą knygą iš >1000 leidinių sąrašo.) Kokia šio garsaus artefakto reikšmė? Viena iš galimų teorijų yra ta, kad jis paprasčiausiai ir tiesiogiai

Skaitykite toliau..

Senovės Persijos aidai

Senovės Persijos valstybė – Achemenidų imperija – buvo didžiausia to meto imperija. Tačiau ši galybė greitai krito nuo Aleksandro Didžiojo smūgių. Kokia buvo to priežastis? Persijos imperijos istorija prasideda nuo Kyro Didžiojo. Jis nebuvo pirmasis karalius, valdęs iraniečius: prieš jį buvo Midijos karalystė. Kyrui pavyko suvienyti skirtingas persų gentis, kurios gyveno pusiau klajoklišką gyvenimą, ir sukelti jų sukilimą. Midijiečių viešpatavimas baigėsi gana greitai, taip pat ir dėl to, kad kai kurie jų vadai su kariuomene perėjo į persų pusę. Karas baigėsi 550 m. pr. m. e., ir Kyras persikėlė į muselmenų karalių rūmus. Kyras ten nesustojo. Jis užkariavo visą Mažąją Aziją, rytinį Iraną, o vėliau persų puolimui pasidavė ir Babilonas –

Skaitykite toliau..

Donatas Greičiūnas. Apie seniausias Prūsijos tautas. Skitai

1. Skitais buvo laikomi tie, kurie plačiai gyveno į šiaurę nuo Romos ir Graikijos. 2. Iš kur kilo pavadinimas Scythen? 3. Tai buvo sena, bet atšiauri ir žiauri barbarų tauta. 4. Iš kur kilo skitai? Skitų kronika. 5. Prūsai taip pat buvo priskiriami skitams. 1. Kad ir koks neaiškus ir sudėtingas būtų tas klausimas, vis dėlto norėtume maloningajam skaitytojui papasakoti, kiek mums leis Dievo malonė ir kiek galėsime suprasti iš priešingų istorikų nuomonių, kokios tautos senaisiais laikais Prūsijai (priklausė ir joje) tikriausiai gyveno bei kaip jos vadinosi. Ir čia pirmiausia paminėtini skitai, kurie senumu pagrįstai lenkia egiptiečius. Kaip rašo Plinijus, prie jų paprastai priskirdavo pačiose šiauriausiose bei ryčiausiose žemėse gyvenusias tautas, kurių graikai

Skaitykite toliau..

Gintaro stebuklų lobynas Gdansko malūne (II)

Džiugu, kad pirmoji apsilankymo Gdansko gintaro muziejuje dalis jums nepabodo, o ir paties didžiojo malūno istorija neleido nuobodžiauti. Apsilankymą puikiai įrengtame, šiuolaikiškame ir akį žavinčiame, edukuojančiame ir atpalaiduojančiame muziejuje tęsime, prisimindami esminius gintaro istorijos ir dabarties bruožus, kad nebūtume vien vėpsotojai į gausius eksponatus bei dirbinius. Saule tviskantis pusbrangis akmuo žmonijai žinomas jau labai seniai. Jį karoliams gaminti naudojo dar pirmykščiai žmonės, juo prekiavo vikingai, slavai ir rusai. Tačiau, nepaisant to, kai kurios aukso kristalų savybės vis dar lieka neištirtos. Baltijos ir Ukrainos gintaras – tai akmuo, kuris susidarė kietėjant priešistorinio medžio „Pinus succinifera“ (pušies rūšis), augusio paleogeno eroje (40-50 mln. metų prieš mūsų erą), sakams. Todėl oficialus jo pavadinimas yra

Skaitykite toliau..

Slaptoji totorių istorija ir žmogaus atminties atkūrimas

Prieš kelerius metus daugybė žmonių su siaubu stebėjo, kaip iš Paryžiaus Notre-Dame de Paris, XII a. Romos katalikų katedros, veržiasi juodi dūmai. Oranžinės spalvos liepsna persimetė per stogą, ir atrodė, kad istorinis pastatas gali būti prarastas. Užgesinus gaisrą ir ekspertams įvertinus vandens padarytą žalą, kai kurie žmonės galėjo nusiraminti, kad parengtas restauravimo planas. Tačiau sąmokslo teorijų šalininkai, tikintys Totorijos imperija, manė kitaip. Jiems tai buvo tik dar vienas totoriškos architektūros griovimo pavyzdys. (Toliau skaityti kviečiam AIDŲ prenumeratorius – kiekvienam užsiprenumeravusiam metam dovanojam jo pasirinktą knygą iš >1000 leidinių sąrašo.) Vienas painus totorių imperijos sąmokslo aspektas yra tas, kad totoriais ilgą laiką buvo vadinami totoriai ir gyveno totoriai. Kas buvo totorių imperija? Vakarų europiečiai ir rusai Azijos

Skaitykite toliau..

Leonas Petrotas. Karšta gynybos bulviukė

Prezidento iniciatyva gražiai paminėtos 1863-1864 metų sukilimo metinės. Joms skirta ne viena paroda tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje. Pažangioji bajorija ir paprasti valstiečiai kadaise ryžtingai kovėsi su kazokų būriais. Bajorija ginklų niekada nestokojo, o prastuomenei teko kovoti ištiesintais dalgiais ar net šakėmis. Šiandieną ginklai kur kas modernesni, tad nei šakių, nei dalgio neprireiktų. Sukrutę stiprinti šalies gynybą (ir taip pasirodyti prie naująjį Amerikos prezidentą), valstybės lyderiai tik dabar ėmėsi dairytis finansavimo rezervų. Karšta trūkstamų lėšų bulviukė imta mėtyti ir vėtyti. Pirmoji bėda akivaizdi – tragiškai mažas BVP perskirstymas, tesiekiantis ~20-22%, todėl 5 ar 6% BVP išvirsta geru penktadaliu biudžeto. Kodėl gi pajamų pyragas Lietuvoje dalinamas taip menkai, kai valstybės reikmėms tenka

Skaitykite toliau..

Kokia Lietuvą mato užsieniečiai?

Kuriame įvairiausius Lietuvos įvaizdžius – nuo cepelininių „spirgi-spirgi” iki Vilniaus benamių ir chuliganėlių reklamavimo. Kaip gi Lietuvą pavaizduoja užsienio agentūros? Pasidomėkime nesenai soctinkluose pasirodžiusiu mūsų šalies pristatymu 15-os faktų būdu. 1. Lietuva buvo pirmoji sovietinė respublika, 1990 m. paskelbusi nepriklausomybę ir atvėrusi kelią Sovietų Sąjungos žlugimui. 2. Šalyje yra viena seniausių pasaulio kalbų – lietuvių kalba, kuri glaudžiai susijusi su senovės sanskritu ir laikoma viena konservatyviausių indoeuropiečių kalbų. 3. Sostinė Vilnius garsėja vienu didžiausių ir geriausiai išsilaikiusių viduramžių senamiesčių Europoje, kuris yra įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. 4. Lietuvoje yra Kuršių nerija – siaura sausumos juosta, besidriekianti palei Baltijos jūrą ir dėl unikalaus gamtos grožio ir biologinės įvairovės įtraukta

Skaitykite toliau..

Karinių imperijos monstrų aidai (II). Paslėptas uoloje ir niekada nenaudotas „ALSU”

Dar gerokai iki karo Ukrainoje pradžios putininiai kariškiai apsupo šį objektą, pradėtą statyti dar 1977-ais. Tikėtina, kad atnaujinę darbus superslaptame sovietinio laivyno objekte, rusų kariškiai ruošė jo panaudojimą ar agresijai prieš Ukrainą, ar užgrobto Krymo gynybai, ar kovai už amžinuoju priešu – Jungtinėmis Valstijomis. Tiesa, penkiolika metų statytas ir bemaž baigtas objektas buvo apleistas po sovietų sąjungos griūties, ir jame lankytis įniko metalų vagys. Ilgapirščiai anuomet siautėjo ne tik buvusiuose kariniuose objektuose, bet ir užsidariusiose pramonės įmonėse, joms priklausiusiose poilsio bazėse, žlugusių kolūkių administraciniuose pastatuose – visur, kur galėjo nukniaukti metalus. Vogtą metalą noriai supirkinėjo ir Vakarų Europon vežė apsukrūs veikėjai, šiandieną prisistatantys solidžiais verslininkais, nors už prekybą vogtu turėjo

Skaitykite toliau..

Vilniškės halės giminaitė Gdanske

Pavadinimas aiškiai nelietuviškas – halė. Rodos, esama ryšio su žodžiu „holas”, o gal su vokišku „halle”? Vilniškis Halės turgaus pastatas, iškilęs XX amžiaus pradžioje, irgi vertas atskiro pasakojimo, bet taip jau išėjo, kad pirma aplankysim jo giminaitį Gdanske. Tiesa, tasai giminaitis šviesą išvydo dešimčia metų anksčiau, ir ne Gdanske, o laisvame mieste Dancige, tad ir jo šaknys yra vokiškos. Halė (vok. Halle)– stačiakampis vienaukštis visuomeninis pastatas didele vientisa vidaus erdve, retsykiais suskaidyta kolonomis ar stulpais, dengtas šlaitiniu, plokščiu ar skliautuotu stogu. Halės turgaus pastatas labiausiai atitinka bazilikinio statinio struktūrą – trijų navų pastato, turinčio centrinę – platesnę ir aukštesnę – navą. Halės turgus Gdanske pasitiks mus senamiesčio pakraštyje, užėmęs dalį

Skaitykite toliau..

Kodėl nesugriūna putininės „deržavos” ekonomika

Tęsdami ilgaamžes grobikiškas „tradicijas”, putlerio skėriai toliau aršiai skverbiasi į kariauti pavargusios Ukrainos žemes. Kagėbistinės imperijos ekonomika braška per visas siūles, kaista it katilas virš laužo, tačiau niekaip neužbuksuoja. Kodėl? Kas lemia, kad trejus metus agresiją vykdanti „deržava” nepatiria esminius ekonomikos sukrėtimus, karui ryjant milžiniškus resursus ir besibaigiančius žmogiškuosius(?) išteklius. Panagrinėkime. Bandydamas suvaldyti infliaciją (beje, ne itin sėkmingai), agresorės centrinis bankas nuolat kelia palūkanų normą, tad šiandieną būsto hipoteka priartėjusi prie 30 procentų. Įpirkti tokį brangų būstą gali nebent prisivogę putininiai valdininkai, tad nekilnojamojo turto plėtotojai susiduria su labai rimtais sunkumais, bandydami padengti įsiskolinimus bankams: nemaža dalis jau pastatytų būstų stovi nenupirkta, o kreditus bankams plėtotojai turi mokėti. Stoja investicijos

Skaitykite toliau..

Mostaras – tiltas tarp praeities ir dabarties

Mostaro tiltas, taip pat žinomas kaip Stari Most, esantis Mostaro mieste, Bosnijoje ir Hercegovinoje. Tai rekonstruotas Osmanų imperijos XVI a. tiltas, puikus Balkanų islamo architektūros pavyzdys. Suleimanas Didysis įsakė jį pastatyti 1557 m. Mostaro tiltas driekiasi per upę ir pasižymi „kuprota” formos, jo plotis – 4 metrai, ilgis – 30 metrų, o aukštis – 24 metrai. Tiltą saugo du įtvirtinti bokštai, vadinami „tilto sargybiniais“: Halebijos bokštas šiaurės rytuose ir Taros bokštas pietvakariuose. Kasmet liepos pabaigoje vyksta tradicinės nardymo varžybos. Jose dalyvauja miesto jaunuoliai, šokantys nuo tilto į Neretvos upę. Nuo 2015 m. Mostaro tiltas įtrauktas į Red Bull Cliff Diving World Series varžybų maršrutą. Be to, 2019 m. šuolių į vandenį varžybos buvo parodytos

Skaitykite toliau..

„Viešpaties karių” didybė ir nebūtis

Viduramžiai apipinti ne tik stereotipais, legendomis bei interpretacijomis, bet ir išties turtinga istorija, kurioje svarbus vaidmuo atiteko tamplieriams. Tamplieriai (iš prancūziško žodžio templiers, reiškiančio „šventyklų prižiūrėtojai“) – dvasinis ir riterių ordinas, įkurtas 1119 m. Šventojoje Žemėje. Ordino vadovu tapo prancūzų riteris Hugo de Payenas. Jis ir aštuoni jo bendražygiai pasisiūlė lydėti ir saugoti piligrimus, vykstančius į Jeruzalę. Tais laikais keliauti Šventosios Žemės keliais buvo nesaugu. Pirmajame kryžiaus žygyje dalyvavę riteriai laikė savo misiją įvykdyta, paliko Jeruzalės karalystę ir grįžo pas savo šeimas. Kelius, kuriais keliavo piligrimai, užplūdo žudikai ir plėšikai. Nebuvo kam saugoti gausių piligrimų. Šią funkciją savanoriškai ėmėsi atlikti „vargšų riterių“ ordinas, kuriam, be Hugo de Payeno, priklausė Gotfrydas

Skaitykite toliau..

Marius Letuvas. Penktadalis biudžeto – gynybai: kas papurtys kišenę?

Valstybės gynimo tarybos siūlymas (Prezidento iniciatyva?) didinti išlaidas gynybai iki 5,5-6 procentų bendrojo vidaus produkto (BVP) yra savalaikis ir sveikintinas. Verta pasigilinti, kaip šis skaičius atrodo ne tik BVP, bet ir valstybės biudžeto bei dabartinių (perspektyvinių) mokesčių kontekste. Nesigilinančiam į finansines peripetijas ne itin suprantamas skirtumas, ar gynybai bus skiriami 3, ar 4, ar 6 procentai BVP – rodos, tai menki skaičiai. Bendrojo vidaus produkto kontekste – galbūt ir taip, tačiau verta suprasti, koks yra BVP ir biudžeto santykis. Jo kontekste 6 procentai gynybai – milžiniškas, sunkiai įgyvendinamas, tačiau geopolitinės situacijos fone būtinas skaičius. 2023-ųjų BVP buvo ~74 mlrd. eurų, prognozuojamas šiemetis (įvertinant augimą) gali būti ~75,5 mlrd., po kelių

Skaitykite toliau..

Putininės propagandos sovietinė pirmtakė – „Tarptautinė panorama”

Galbūt vieną-kitą ir stulbina putininės propagandos „pasiekimai” kvailinant ir mulkinant „deržavos” gyventojus, tačiau menantys sovietinę ideologinę mašiną neturėtų stebėtis. Įbauginta, apvogta, apmeluota ir nuskurdinta putininės imperijos liaudis – apie visuomenę kalbėti neverta, nes jos tiesiog nėra – tapo manipuliacijų auka dar iki „vladim vladymyčiui” įsiropščiant į sostą. Prieš gerą pusšimtį metų, anuomet dar ne putininės, o sovietinės Rusijos imperijos, gudriai užmaskuotos „sovietų sąjungos” pavadinimu, eteryje pasirodė visus populiarumo rekordus sumušusi propagandinė laida „Meždunarodnaja panorama” („Tarptautinė panorama, rus.). Rodoma sekmadienio vakarais – geriausiu televizijos eterio laiku – „Tarptautinė panorama” pagrįstai galėjo būti vadinama etalonine melagienos, manipuliacijų ir insinuacijų mišraine, gudriai atmiešiama kultūrinėmis naujienomis. Šįsyk leisimės į svečius pas profesionalius sovietinius propagandistus,

Skaitykite toliau..

Karinių imperijos monstrų aidai (I). Požemiuose slėptų povandeninių laivų bazė Balaklavoje

Išmanantys istoriją menkai nustebs, kad putininiams vasalams gana lengvai ėjosi „referendumas” Kryme 2014-ais dėl „savanoriško prisijungimo” prie „deržavos”. Krymas dar nuo carinės imperijos laikų prifarširuotas kariniais objektais dėl strateginės pusiasalio reikšmės. Militarizavimo apogėjus pasiektas sovietmečiu, kai gigantiškus pinigus ginklavimuisi skyrusi sovietija vieną po kito kepė milžiniškus karinius objektus visoje imperijoje, dosniai prifarširuodama jais Krymą. Sovietinio karininko profesija viliojo vos vieną-kitą lietuvaitį, o štai rusai mielai rinkosi kariškio kelią. Tad nenuostabu, jog po sovietinės Rusijos imperijos, kartais vadinamos SSRS, griūties daugybė kariškių liko be darbo, nes Ukrainai (kaip ir Lietuvai) teko spręsti aibę svarbesnių reikalų, nei buvusių sovietijos karinių objektų išlaikymas. Buvę sovietinių armijos ir laivyno karininkai noriai rinkosi prieglaudą „deržavos”

Skaitykite toliau..

„Pragaro vartų” sergėtoja nuo pat viduramžių

Skaitytojų pasiūlymu, pradedame publikacijas naujoje rubrikoje „Žiloje senovėj”: čia sužinosite įdomiausių ne Lietuvoje esančių objektų istorijas, netikėčiausius atradimus ir kitas pasaulio įdomybes. Pirmasis pasakojimas apie Čekijoje esančią Houskos pilį, neretai vadinamą „Pragaro vartų sergėtoja”. Houska pilis – ankstyvosios gotikos pilis Blatcės savivaldybėje Libereco regione Čekijoje. Ji yra apie pusšimtį kilometrų į šiaurę nuo Prahos. Tai viena geriausiai išsilaikiusių ano laikotarpio pilių. Kai kurie žymesni pilies bruožai: vyraujanti gotikinė koplyčia, žalioji salė su vėlyvosios gotikos paveikslais ir riterių salonas. Tautosakoje ši pilis laikoma dengiančia vienus iš vartų į pragarą, pastatytus tam, kad įkalinti žemesniuose aukštuose demonai negalėtų patekti į likusį pasaulį. (Toliau skaityti kviečiame AIDŲ prenumeratorius – kiekvienam užsiprenumeravusiam dovanojame jo pasirinktą knygą iš >1000 leidinių

Skaitykite toliau..

REKOMENDUOJAM PRENUMERATORIAM:

Turino drobulės slėpiniai

Restauratorių sukurtas stebuklas – didinga Marienburgo (Malborko) pilis (II)

Ramybės, gamtos ir sakralumo darna, prisikėlusi iš nebūties (II)

Restauratorių sukurtas stebuklas – didinga Marienburgo (Malborko) pilis (I)

Ramybės, gamtos ir sakralumo darna, prisikėlusi iš praeities (I)

Šeštojo dešimtmečio baldai: stilingi, šiuolaikiški, tvirti, sunkūs ir brangūs

Cezaris: ne tik politikas ir karvedys, bet ir oratorius bei rašytojas

Rasputinas – fatališkas istorijos personažas

Vaizduotę pranokstanti architektūros didybė

Gdansko rotušės puošmenys

Pirmojo popiežiaus bazilikos didybė

Vatikano muziejaus lobiai ir slėpiniai (II)

Vatikano muziejaus lobiai ir slėpiniai (I)

Sakraliosios Gietšvaldo įdomybės

Stulbinantis senovės meistrų sugebėjimų liudytojas Gdansko rotušėje

Užburianti Gieštvaldo didžiūnės puošyba

„Panem et circences!” („Duonos ir žaidimų!”)

Gintaro stebuklų lobynas Gdansko malūne (II)

Allenšteino aidai Olštyno dabartyje

Prūsiškai lenkiškas Elblongo žavumas

Žavios Milano akimirkos (II)

Panoramų rojus Elblongo bažnyčios bokšte

Milijono verta akimirka, kurią neįamžinau, ir to nesigailiu

Gintaro stebuklų lobynas Gdansko malūne (I)

Svečiuose pas Didįjį kryžiuočių ordino magistrą

Dangų remiančios Elblongo didžiūnės slėpiniai ir grožybės

Sakralumo aidai Olivos altorių šešėlyje

Dangų remianti gotikos gigantė Gdansko širdyje

Svečiuose pas Veličkos druskų kasėjus (II)

Sakralusis Liškiavos perliukas

Svečiuose pas Veličkos druskų kasėjus (I)

Gimęs viduramžiais, bet mano vienmetis – Marienburgo dičkis

Veličkos požemių magija (II)

Šventos Kotrynos didybė ir vargai Gdanske

Iš griuvėsių prikeltas sakralusis feniksas – Malborko pilies bažnyčia

Veličkos požemių magija (I)

Gotikos galiūnės didybė Olštyne

Pasaulio stebuklo „giminaitis” Sopote

Naikintuvų flotilė Milano palubėje

Karališkosios Vavelio didybės aidai (III)

Viduramžius menantys Sforcos pilies rūmai

Karališkosios Vavelio didybės aidai (II)

Sforcos rūmų arsenalas

Karališkosios Vavelio didybės aidai (I)

Brerų rūmų perliukas – Astronomijos muziejus

Kraičio skrynių slėpiniai Arklio muziejuje

Mdinos katedros muziejaus grožybės

Sakralusis Romos perliukas – šv. Petro bazilika

Žavi Jūrmalos pažiba – Kemeriai (II)

Krokuvos praeitis ir senamiesčio grožybės

Krokuvos senamiesčio pažiba – švč. Mergelės Marijos bazilika

Vavelio lobyno grožybės

Balsio apylinkių įdomybės

Vavelio kunstkameros lobiai Krokuvoje

Žavingas Jūrmalos perliukas – Kemeriai

Pasivaikščiojimas spalvingoj Vilniaus praeity XX a. pradžioje

Kerinti gražuolė Tatrų papėdėje – Zakopanė

Svečiuose pas Jo Šventenybę: Jono Pauliaus II vardo muziejus Vavelyje

6000 metų menantis miestas-tvirtovė Mdina (I)

Tūkstantis druskinių be druskos Druskininkuose

Vienuolių giesmės po viduramžių Krokuvos skliautais

Svečiuose pas kardinolą Karolį Voitylą

Sukriošėlis, sovietų imperiją griovęs neveiklumu

Japonijos sodų magija Žemaitijos glėbyje

Atogrąžų tankumynai Kopenhagos sodo oranžerijoje

Naujam gyvenimui prikelta Siesikų galiūnė

Angelo pilies Amžinajame mieste slėpiniai

Svečiuose pas Vavelio smaką Krokuvos urvuose

Piotro Mašerovo žūtis: aplaidumo pasekmė ar klastinga žmogžudystė?

Sovietinės imperijos kurpėjų lemtys

Šlovingų pergalių aidai Vavelio skliautuose

Imperatoriškosios Karakalos pirtys

Kelionė užsienin pro geležinę uždangą

Senesnė už Stounhendžą ir Egipto piramides Džgantija

Tūkstantmečio Tynieco vienuolyno žavesys II

Automobilis sovietmečiu – prabanga ir rūpestis

Margas „gazovikų” namo kontingentas amžiaus pabaigoje

Sakralioji Krokuvos viduramžių puošmena

Sovietinių prekeivių turtai iš puvėsių ir apgavysčių

Vieta, kur sovietmečiu galėjai nusipirkti dešrą!

Nuotykiai traukiniuose prieš trisdešimtį metų

Kraugerė hidra, be gailesčio rijusi ir save

Iškalbingos praeities globėja Krokuvos širdyje

Kūčios be Kalėdų, bet su Naujaisiais

Angelo pilis, saugojusi imperatorius ir popiežius

Tūkstantmečio Tynieco vienuolyno žavesys

Viduramžių aidas karalių mieste

Sakralusis Maltos perliukas – Ta’ Pinu bazilika

Kaip samovaras ir palydovas pralaimėjo varžybas skalbyklei bei šaldytuvui
Žiloje senovėje
Redakcija AIDAI.LT

Prieštvaniniai valdovai

Iki Didžiojo tvano valdė aštuoni valdovai: kuo gi sutampa bibliniai ir šumerų tekstai? Sutapimai, rasti Pradžios knygoje (Biblijoje) ir senovės šumerų

Skaitykite toliau..
2025-08-24 Komentarų: 0
Svečiose šalyse
Redakcija AIDAI.LT

Šėtono bokšto pinklės

Šiaurės rytinėje Vajomingo (JAV) dalyje esančioje saugomoje teritorijoje yra keliautojų mėgstama vieta – Velnio bokštas, kuris teisėtai laikomas viena paslaptingiausių

Skaitykite toliau..
2025-08-16 Komentarų: 0
Svečiose šalyse
Redakcija AIDAI.LT

Žizoro pilies slėpiniai

Žizoro pilis – vienas galingiausių, gražiausių ir paslaptingiausių viduramžių Europos statinių. Ji dunkso to paties pavadinimo miesto pakraštyje Normandijoje (kiek

Skaitykite toliau..
2025-08-15 Komentarų: 0
Istorijos atgarsiai
Redakcija AIDAI.LT

Tamplierių „verslo imperija”

Tamplierių ordino „ofšorinė zona“ apėmė didelę dalį Mažosios Azijos. Religingieji kariai nemokėjo mokesčių ir nesidalijo trofėjais su bažnyčia, laisvai disponuodami

Skaitykite toliau..
2025-08-14 Komentarų: 0
Būties margumynai
Redakcija AIDAI.LT

Filosofinio akmens paieškos

Bet kokia informacija apie filosofinį akmenį laikoma legenda. Ir kas gali patikėti, kad egzistuoja tokia medžiaga, kurios naudojimas paprasčiausią metalinį

Skaitykite toliau..
2025-08-13 Komentarų: 0
Likimų vingiai
Redakcija AIDAI.LT

Tikrojo Ato istorija

1643-ųjų gruodžio mėnesį Paryžiaus Pre-o-Klero turgaus rajone įvyko tragedija: žuvo dvidešimt aštuonerių metų amžiaus karališkasis muškietininkas Armanas de Sijegas d’Atas

Skaitykite toliau..
2025-08-12 Komentarų: 0
Scroll to Top

SUSISIEKITE