AIDAI

Straipsniai
Search
PRENUMERATA
Search
Straipsniai

„Ketvirtojo poliaus” slėpiniai

„Ketvirtuoju Žemės poliumi“ vadinama Marianų įduba – paslaptingiausia ir sunkiausiai pasiekiama mūsų planetos vieta. Ji yra vakarinėje Ramiojo vandenyno dalyje ir tęsiasi 2926 kilometrus, būdama 80 km pločio. 320 km į pietus nuo Guamo salos (Marianų salynas) yra giliausia Marianų įdubos ir visos planetos vieta – 11022 metrai.1960 m. sausio 3 d. du drąsūs vyrai – JAV karinio jūrų laivyno karininkas Donas Valšas ir šveicarų tyrinėtojas Žakas Pikardas – nusprendė mesti iššūkį bedugnei. Apsaugoti 12 centimetrų storio šarvuoto batiskafo „Triest“ sienų, jie sugebėjo nusileisti į 10915 metrų gylį. Panirimas truko apie penkias valandas. Pikaras ir Valšas išbuvo giliausiame taške tik dvidešimtį minučių, o tada suskubo grįžti į paviršių. Trečiasis ir

Skaitykite toliau..

Viduramžių vunderkindas

Vienu viduramžiškų vunderkindų buvo Kristianas Frydrichas Heinekenas, tačiau jis neišgyveno iki penkerių metų. Kristianas jau dešimties mėnesių amžiaus mokėjo kalbėti, o dvejų metų amžiaus žinojo Penkiaknygės siužetus, vėliau išmoko Bibliją, ėmėsi istorijos ir geografijos ir netgi skaitė studentams paskaitas apie istoriją. Auklė, visiškai perėmusi vaiko auklėjimą ir maitinimą, jam duodavo tik košes, manydama, kad jos yra naudingiausios, tačiau vienodas maistas turėjo pražūtingą poveikį ir nužudė šį stebukladarį.Genijus – sunkus krūvis ar Dievo dovana? Mokslininkai iki šiol svarsto, kaip atsiranda stebukladariai, kurie nuo mažens rodo neįtikėtinus sugebėjimus. XVIII a. pradžioje Liubeke gimė Kristianas Frydrichas Heinekenas. Šeima gaudavo vidutines pajamas, nes turėjo nedidelę parduotuvėlę, kurioje pardavinėjo paveikslus ir kitus meno eksponatus. Ja

Skaitykite toliau..

Apsigynusios nuo kirilizacijos

XX amžiaus ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje daugelis neslaviškų tautų kalbų sovietų sąjungoje buvo perkelta į kirilicos raštą (išskyrus Gruziją (Sakartvelą) ir Armėniją). Tačiau Baltijos šalyse – Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje – nieko panašaus neįvyko. Abėcėlės liko lotynų, ir sovietų valdžia, nepaisant visų savo spaudimo galimybių, šios strategijos nepakeitė. Tai nebuvo maskolių „užmaršumas“ ar ypatingas švelnumas Baltijos kultūrų atžvilgiu. Priežastis buvo daug proziškesnė ir tuo pačiu sudėtingesnė: vėlesnis respublikų inkorporavimas į SSRS, kitoks tarptautinis kontekstas, jau susiformavusi rašytinė tradicija, valdymo pragmatizmas ir vidiniai sovietų nacionalinės politikos prieštaravimai. Iš dokumentų ir tyrimų matyti, kad kirilicos įteisinimas Baltijos šalyse galėjo būti ne režimo stiprinimas, o akivaizdus pasipriešinimo generatorius – be jokios pastebimos naudos. (Visą

Skaitykite toliau..

Nefertitės kapo paieškos baigsis sėkme?

Archeologas Zahis Havasas teigia, kad Nefertitės kapas bus netrukus rastas: garsus egiptologas ir buvęs Egipto turizmo ir senienų ministras teigia, kad jis yra „arti“ milžiniško atradimo. Kaip rašo „Daily Mail“, daktaras Havasas drąsiai prognozavo naujame dokumentiniame filme apie savo gyvenimą, pavadintame „Žmogus su skrybėle“. Dokumentiniame filme daktaras Havasas teigia, kad jam pavyko susiaurinti Nefertitės kapo paieškas iki nedidelio ploto rytinėje Karalių slėnio dalyje: „Jei padaryčiau šį atradimą, manau, būčiau laimingas užbaigti savo karjerą, atlikęs svarbiausią atradimą apie žymiausią Egipto karalienę – Nefertitę. Tai mus atves prie didžiausio atradimo šimtmečio.“ (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Karalienė Nefertitė buvo svarbi Egipto karališkosios šeimos narė vienu iš neramiausių senovės civilizacijos laikotarpių, rašoma „Daily Mail“

Skaitykite toliau..

Altiplano plynaukštės paslaptis

XX amžiaus pabaigoje Bolivijos Altiplano aukštikalnių plokščiakalnyje buvo padarytas stulbinantis archeologinis atradimas. Mokslininkai ten aptiko senovės civilizacijos, niekada neminimos istoriniuose dokumentuose, liekanas.1996 m. archeologų grupė, tyrinėdama plato teritoriją, aptiko keistų akmenų sankaupas, ant kurių net laikas neištrynė tobulų darbo įrankių pėdsakus. Tarp akmenų gulėjo supjaustytų ir suskilusių medžių kamienų liekanos. Mokslininkai keletą dienų kruopščiai tyrinėjo paslaptingus radinius ir priartėjo prie išvados, kad tai, kas buvo rasta, yra nežinomos kilmės didelių gyvenviečių, sunaikintų neaiškios jėgos, pėdsakai.Nedelsdami pradėję kasinėjimus, archeologai vis labiau stebėjosi. Daiktai, gulėję po akmenų krūva, buvo tokie technologiškai tobuli, kad galima buvo drąsiai teigti, jog jie priklausė nežinomai „pažangiai“ civilizacijai. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Konsultacijos su geologais leido daryti

Skaitykite toliau..

Karo tarnyba JAV kariuomenėje: Stepono Dariaus prisiminimai (I)

„1917 m. balandžio mėn. 12 d. įstojau į Ilinoiso (valstybės) 1-ojo lauko artilerijos pulko bateriją C; rengiausi stoti į aviaciją. 16 d. pirmoji diena su kariškais drabužiais; gavom ir aprangą. Nuo bal. 16 d. ligi liepos 1 d. kasdien rikiuotė (drilling)“. Taip S. Darius tarnybos dienoraštyje aprašo savo pirmąsias dienas JAV kariuomenėje. Nuo pat pradžios tikėjosi tarnauti aviacijoje. Laiškuose šeimai dažnai užsimena apie karo aviaciją ir bandymą stotį į ją: „buvau nuvykęs į Mineolos aviacijos mokyklą patirti apie galimumą įstoti į ją“, „gausiu progą, įstosiu aviacijos tarnybon ir skraidysiu lėktuvu“. Balandžio 12-ąją S. Darius pasirašė tarnybos sutartį, o birželio 30 d. paskirtas į reguliariąją karo tarnybą, liepos 9 d. atvyko

Skaitykite toliau..

Ugniniai San Chuano paukščiai

Baisūs gaisrai, kurių mastai buvo beprecedenčiai, tapo aktualia problema San Chuano, Puerto Riko sostinės, ir aplinkinių miestų gyventojams XX a. 9-ame dešimtmetyje. Nei miesto valdžia, nei policija, nei ugniagesiai negalėjo rasti kaltininkus ar bent jau paaiškinimą, kodėl taip dažnai kildavo gaisrai, sunaikinantys viską savo kelyje.Liudininkai pasakojo, kad ugnis atsirasdavo iš niekur, tarsi iš dangaus, ir plisdavo nepaprastai greitai. Kai kurie netgi kalbėjo apie tai, kad prieš gaisrą pasirodydavo kažkokie fantastiniai milžiniško dydžio paukščiai su liepsnos liežuviais vietoj plunksnų. Tačiau tokia informacija nebuvo vertinama rimtai. Pasakojimai apie ugninius paukščius buvo laikomi neįtikinamais. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Salvadoras Fercedo, ispanų tyrinėtojas, ėmėsi tirti nepaaiškinamus gaisrus. Kartą jis pats tapo ugninių paukščių skrydžio

Skaitykite toliau..

Generolui leitenantui Pranui Liatukui – 150 metų

Nepilni penki mėnesiai Lietuvos Kariuomenės vado pareigose gali pasirodyti labai trumpas laikas. Nepriklausomybės kovų metu ir toks akimirksnis istorijos tėkmėje palieka gausybę skirtingų įspūdžių. Tiek laiko besikuriančią Lietuvos kariuomenę į priekį vedė generolas leitenantas Pranas Liatukas, kurio 150-ąsias gimimo metines šiandien minime. Džiugias bei įkvepiančias pergales keitė naujai iškylančios kritinės padėtys ir kaip teigė pats vadas: „sunkiausios valandos būdavo prieš ataką – kaip laimėti mūšį ir išsaugoti kuo daugiau dalinio kareivių gyvybių.“ Vis dėlto, pažvelkime, kas lėmė šio žemaičio paskyrimą kariuomenės vadu Lietuvai lemtingoje kovoje. Nueitas kelias carinėje Rusijos imperijoje gana panašus į kitų patriotų Lietuvos karininkų. Jau gimnazijoje Rygoje kovojo už lietuvybę, siekė pamokų lietuvių kalba sau ir tautiečiams.

Skaitykite toliau..

Empatiškoji gorila

1996 m. viename JAV zoologijos sodų įvyko įvykis, kurį iki šiol tiria mokslininkai ir psichologai. Tai nebuvo mokslinis demonstravimas ar iš anksto suplanuotas eksperimentas. Tai buvo įprasta diena, kupina lankytojų balsų, vaikų juoko ir tingaus saulės šilumos. Niekas nesitikėjo, kad būtent tą dieną įprasta tvarka bus sutrikdyta ir atsiskleis kažkas daug gilesnio nei paprasčiausi instinktai. Gorilų voljere gyveno suaugusi patelė vardu Binti Džua. Ji gyveno zoologijos sode daug metų, buvo rami, dėmesinga, o neseniai tapo mažo jauniklio globėja. Jos dienos praėjo ramiai – maitinimas, poilsis, rūpinimasis mažyliu. Viskas vyko kaip įprasta. Ir staiga – klyksmas: keturmetis berniukas, atsidūręs už tvoros, nukrito iš aukštumos tiesiai į aptvarą. Smūgis buvo smarkus. Vaikas prarado sąmonę.

Skaitykite toliau..

Nepabūgęs trijų vandenynų

Magelano planas apkeliauti Žemės rutulį buvo susijęs su didžiule rizika, todėl ekspedicijos nariai buvo laikomi mirtininkais. Tuo metu apie vandenis sklandė įvairūs baisūs gandai: apie jūrų gyvates, kurioms nesunku sutraiškyti laivą, kad upės-vandenyno pakraštyje yra Malstromo sūkurys, kurio išvengti praktiškai neįmanoma, kad jūra užpilta klijais – laivas neišvengiamai patenka į tokius spąstus, ir jo likimas yra liūdnas. Magelanas tikėjo šiais pasakojimais, bet vis tiek svajojo išplaukti pavojingon kelionėn į vakarus, ir atplaukti į tą patį uostą iš rytų pusės. Pasakiški turtai prieskonių salose amžiams užvaldė jo sielą… (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Viskas galėjo susiklostyti kitaip, jei portugalų bajoras Fernandas Magelanas ir tuometinis Portugalijos karalius Manuelis būtų užmezgę gerus santykius, tačiau nesutaikomas Fernandas

Skaitykite toliau..

Nepaprastas paprastų egiptiečių gyvenimas faraonų laikais

Kokios asociacijos mums kyla apie senovės Egiptą? Faraonai, senovės prakeikimai, nesuskaičiuojami lobiai ir, žinoma, didingos piramidės. Tačiau mes labai mažai žinome apie paprastų egiptiečių gyvenimą, kurie akivaizdžiai nepaliko tokio gilaus pėdsako istorijoje kaip jų valdovai. Nors visi pastarųjų pasiekimai buvo padaryti būtent paprastų darbininkų rankomis. Išsiaiškiname, kodėl egiptiečiai mėgo žaisti pomirtinį gyvenimą, kodėl jiems nebuvo leidžiama rūkyti žuvį ir kodėl jų menininkai kentėjo nuo kojų skausmų.Nors paprasto žmogaus gyvenimas anuomet anaiptol nebuvo rožėmis klotas, egiptiečiai rasdavo dvasinių jėgų žaisti pomirtinį gyvenimą ir tapti laimingesniu. Stalo žaidimai – kartais geriausias būdas atsipalaiduoti po sunkios darbo dienos. Taip manome ne tik mes, bet taip manė ir kadaise vargšai egiptiečiai. Sunkios darbo valandos

Skaitykite toliau..

Viduramžiški gardumynai (II)

(Tęsinys, pirmą dalį skaitykite čia.) Tiems, kurie gyveno prie vandens, žuvis buvo ne prabanga, o tikras išsigelbėjimas. Žvejų kaimeliai maitinosi laimikiu, o patyrę žvejai žinojo: kiekviena žuvų rūšis reikalauja ypatingo požiūrio. Menkė su savo tankiu baltu mėsos audiniu gerai laikėsi sūdyta, todėl ją buvo galima vežti toli nuo jūros krantų. Riebi silkė, jei ją protingai paruošti, tapdavo sočiu patiekalu. Lašiša, sugauta kalnų upėse, buvo laikoma ypatingos sėkmės ženklu, o upėtakis iš švarių upelių buvo patiekiamas ant stalo ypač džiugiai. Net plėšri ir dantyta lydeka rasdavo savo vietą virtuvėje. Jos mėsa, nors ir kaulėta, buvo vertinama dėl sodraus skonio. Tačiau tikra prabanga buvo jūros delikatesai: mėsingos midijos, švelnios austrės, rožinės krevetės

Skaitykite toliau..

Gaugamelų mūšis

331 m. pr. m. e. pavasarį makedonai iš Egipto išėjo senuoju keliu per Palestiną į Finikiją ir toliau į Eufratą. Darijus nebandė sustabdyti Aleksandro kariuomenės žygio ir sutrukdyti jai pereiti Eufratą bei Tigrą. Tik kitoje Tigro upės pusėje, senovės Asirijos teritorijoje, netoli Gaugamelų kaimo, įvyko naujas priešininkų susidūrimas. Gaugamelų mūšis 331 m. pr. m. e. rugsėjo mėnesį buvo vienas didžiausių senovės mūšių.Sėkmingas puikus Vidurinės Azijos ir Indijos raitelių puolimas prieš Makedonijos kariuomenės kairįjį sparną nesugebėjo užkirsti kelio Darijaus pralaimėjimui. Persų kariuomenės centras ir šį kartą neišlaikė heterų bei falangos smūgio. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Visa didžiulė persų stovykla su vežimais, drambliais, kupranugariais ir pinigais atiteko nugalėtojui. Pralaimėjimas buvo triuškinantis, lemiamas. Darijus pabėgo

Skaitykite toliau..

Dakai ir Decebalo valstybė

Dunojaus pakrantės regionuose germanai sudarė nežymią mažumą, pagrindinę gyventojų masę čia sudarė daugiausia trakų ir iš dalies keltų gentys. Tarp trakų genčių ypač žinomi buvo getai. Tai buvo žemdirbiai ir gyvulių augintojai, kurie prekiavo su Graikijos miestais Vakarų Juodosios jūros pakrantėje. Jų žemė buvo bendruomenės nuosavybė ir kasmet buvo perskirstoma. Gentims vadovavo genčių vadai, tačiau turtinė nelygybė ir socialinė diferenciacija dar buvo nežymios. Didžiulį vaidmenį getų gyvenime vaidino kariniai reidai. Getų karingumas įėjo į senovės autorių posakius. Svarbiausia iš Dunojaus pakrantės genčių buvo dakų gentis. Po Birebistos mirties jų sąjunga iširo, o romėnai dėjo visas pastangas, kad, sukeldami nesutarimus tarp genčių vadų, sutrukdytų naują dakų susivienijimą. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Marobodas, Vanis,

Skaitykite toliau..

Magiškosios karaliaus Saliamono knygos

Senovės tautų legendos ir istoriniai dokumentai mini paslaptingus Saliamono Mažuosius raktus, kurie yra biblinio karaliaus magiškosios knygos. Jos saugo slaptas žinias apie būties formas ir nebuvo kritikuojamos įvairių amžių mokslininkų. Daugelis religinių veikėjų neneigė rankraščių egzistavimą, o alchemikai ir magijos meistrai juos naudojo savo tikslams. Pirmą kartą žmonės susidomėjo rankraščiais XV a., kai bažnyčia pradėjo prarasti savo įtaką žmonių protams, užleidžiant vietą Renesanso tendencijoms. Nostradamas kartu su Papiusu, grafu Sen-Žermenu ir kitais žinomais asmenimis dažnai rėmėsi jais savo eksperimentų metu, nes „Raktuose“ buvo surinktos žinios apie kitus pasaulius, išskyrus mūsų planetą, su išsamiais būtybių aprašymais ir jų iškvietimo ritualais. Tokie įgūdžiai galėjo suteikti pašvęstiesiems begalines galias, taip pat leido spręsti klausimus,

Skaitykite toliau..

Šiurpūs inkvizitorių darbeliai

Viduramžiuose buvo daug dalykų, nuo kurių šiuolaikiniam žmogui tiesiog kraujas šąla venose. Čia jums ir elementarios higienos stoka, ir nuolatinės tarpusavio nesantaikos, ir, žinoma, raganų medžioklė, kuri truko ne vieną šimtmetį, tiesiog išnaikindama Europoje tūkstančius gražiausių moterų. Pasirodo, viduramžiais, norint būti apkaltinta raganavimu, pakako būti gražia mergina. Kaltinti galėjo bet kurią moterį ir visiškai teisėtai. Raganos buvo laikomos tos, kurios ant savo kūno turėjo ypatingą ženklą – karpą, didžiulį apgamą ar tiesiog mėlynę. Jei su vieniša moterimi gyveno katė, pelėda ar pelė, ji taip pat buvo laikoma ragana. Raganos pasaulio priklausomybės požymis buvo tiek merginos grožis, tiek bet koks kūno defektas. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Pagrindinė priežastis, dėl kurios žmogus

Skaitykite toliau..

Viduramžiška konklava

Romos popiežiaus rinkimai nėra panašūs į jokius kitus vadovų rinkimus, ir savo laiku tai keldavo didelių sunkumų, kai kardinolai negalėdavo susitarti. Kartą tai tapo tikra problema, nes popiežius buvo renkamas beveik trejus metus. Pikti pasauliečiai privertė kardinolus užbaigti „tuščio sosto“ laikotarpį – Sede vacante, užrakindami duris ir apribodami jų maisto atsargas. Taip atsirado konklava su griežtomis taisyklėmis. Pirmieji vyskupo rinkimai, greičiausiai, buvo rengiami Jėzaus Kristaus pasekėjų – apaštalų. Vėliau šią teisę gavo beveik visi žmonės – nuo dvasininkų iki paprastų pasauliečių, o dar vėliau sprendimas liko imperatoriaus rankose. Tačiau neapibrėžtumas kėlė problemų ir atsirado keletas popiežių, su kuriais reikėjo susitvarkyti. Tuo pačiu metu dvasininkai turėjo didelę įtaką politikoje, ir į

Skaitykite toliau..

Mįslingas sovietų imperijos įpėdinio pašalinimas

Praeitin nugrimzdusi sovietija paliko ne vieną neatsakytą klausimą ar mįslingą paslaptį, susijusią su kremlinių bonzų gyvenimu ir stumdymusi dėl valdžios. Ne vakar gimę bei geresnę atmintį turintys puikiai pamena vėlyvuoju sovietmečiu pasklidusį juokelį: „Iššifruok PPP” („piatiletka pyšnych pochoron” – „prabangių laidotuvių penkmetis”, rus.). Po sukriošėlio Leonido Brežnevo (nuotraukų koliažo kairėje) valdžią kuriam laikui buvo perėmęs jo ilgametis artimas sėbras Konstantinas Černenka, trumpai laikė imperijos vairą buvęs KGB šefas Jurijus Andropovas. Iki plepys Michailas Gorbačiovas tapo kompartijos bei sovietijos vadu, ne vienas partinis šulas dairėsi į sovietinės rusijos imperijos – būtent tokia buvo SSRS – sostą.  Visgi, mįslinga anuomet populiaraus Baltarusijos (Gudijos) lyderio Piotro Mašerovo žūtis gerokai priminė kruopščiai suplanuotą pasikėsinimą,

Skaitykite toliau..

Šiurpus „raganos” prakeiksmas ataidi iš praeities

Istorija apie raganą vardu Molė Dajer yra viena iš baisių istorijų, kurias Merilendo valstijoje pasakoja Helovino proga. Nėra tiksliai žinoma, ar ši moteris tikrai gyveno prieš tris šimtus metų, tačiau yra jos vardu pavadintas kelias ir upelis, taip pat vieta į pietus nuo Leonardtauno, kur kažkada tariamai stovėjo jos namas. Ir dar yra jos burtų akmuo. Didelis apvalus akmuo, ant kurio yra tai, ką vadina Molės Dajer delno ir kelių atspaudais, dar 1972 m. buvo padėtas ant vejos prie Leonardtauno miesto teismo pastato. O miško kelyje, atseit, dažnai matomas jos vaiduoklis. Pasak legendų, maždaug prieš tris šimtmečius Molė Dajer gyveno miško trobelėje tarp Leonardtauno ir Redgeito. Ji gyveno labai skurdžiai ir išgyveno

Skaitykite toliau..

Viduramžiški gardumynai (I)

Riteriai, pilys, kryžiaus karai. Taip dažniausiai žmonės įsivaizduoja viduramžius… Tačiau jie paliko turtingą paveldą, ir tai ne tik architektūros šedevrai bei kronikos, bet ir gastronominės tradicijos. Maistas buvo ne tik maistas, bet ir statuso simbolis, tikėjimo atspindys bei politikos įrankis. Šiandienos gurmanams viduramžių virtuvė gali atrodyti keista. Maisto produktų prieinamumas, primityvios technologijos ir kultūriniai papročiai turėjo didelę įtaką mitybai. Viduramžiais socialinė padėtis lėmė mitybą. Garsūs feodalai ir žinomi riteriai dalyvavo prabangiuose pokyliuose. Gausu mėsos, medžiojamų gyvūnų ir šviežios žuvies, aromatingų prieskonių ir egzotinių vaisių. Ant stalų puikavosi kepti povai ir didingos gulbės. Laukiniai šernai, sultingi elniai ir riebios antys viliojo gurmanus. Brangūs prieskoniai buvo vežami iš tolimų kraštų. Aštrus šafranas, aitrus

Skaitykite toliau..

NSO iš vandenyno gelmių

1983 m. JAV laivynas per pratybas Atlanto vandenyne susidūrė su neatpažintais povandeniniais objektais. Kas gi jie buvo?.. Maždaug nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos Žemės gyventojų techniniai prietaisai pradėjo fiksuoti įvairius NSO pasireiškimus. Iš karto pažymėsim, kad NSO – neatpažintas skraidantis objektas – ne visada yra ateivių laivas, bet daugeliu atvejų būtent taip ir yra. 1983 m. Atlanto vandenyne vyko didelio masto JAV ir sąjungininkų pratybos. Jų tikslas buvo pasirengti galimam SSRS povandeninių laivų aptikimui netoli JAV sienų. Pratybos turėjo trukti keturias dienas. Jose dalyvavo apie 35 tūkstančiai karių ir jūreivių. Manevruose taip pat dalyvavo aviacija. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Anksti ryte radarai užfiksavo tris objektus. Visi jie judėjo chaotiškai. Aparatūra negalėjo

Skaitykite toliau..

Paskutinioji deivės Izidės priebėga

Jau XIX a. pabaigoje Egipte archeologai ėmė rasti radinius, kurie kėlė daug klausimų apie technologijas, naudotas statant ir gaminant akmens bei metalo dirbinius. Iš pradžių visa tai buvo priskiriama paslaptingajam Senovės Egiptui. Tik po trejų metų darbo Džosero piramidėje, Antrojo pasaulinio karo metu, mokslininkai suprato, kad visi jų rasti pėdsakai tiesiog priklauso dviem skirtingoms civilizacijoms. Be to, egiptiečiai kurį laiką naudojosi savo pirmtakų pasiekimais, bet laikui bėgant degradavo ir tapo įprasta tauta, niekuo nesiskiriančia nuo aplinkinių senovės valstybių. Per užsienio legiono parašiutininkų kuopos karinę ekspediciją į Uadaną, kurios tikslas buvo surasti dingusius archeologus ir mokslo darbuotojus, nutiko netikėtas antpuolis Mauritanijos miestelyje Šume, esančiame prie sienos su Ispanijos Sachara. Čia dirbo

Skaitykite toliau..

Karolio tilto įdomybės

Akmens tiltas per Vltavos upę buvo pavadintas Karolio tiltu XIX a. pabaigoje. Šis antrasis Prahos akmeninis tiltas buvo ne tik Karališkojo kelio vidurys, bet ir dalis pirminio „Šv. Venceslavo piligrimystės kelio“, vedančio iš Senojo Boleslavo į Prahos pilį, kur buvo vežamas kankinio kūnas. Šv. Venceslavo kelią juosia koplyčios, kurių atstumas vienos nuo kitos yra lygus Karolio tilto ilgiui. Jis prasideda Marijos Ėmimo dangun bažnyčioje ir baigiasi šventojo kapu Šv. Vito bažnyčioje. Kelias kerta Šv. Venceslavo bažnyčią Prosekėje – svarbų romaninės Prahos paminklą. Kelias nuo Boleslavo į Hradą – simbolinis kelias nuo Žemės iki Saulės, nuo smurto apsunkintos vietos iki šventos vietos, nuo žmogaus sūnaus iki Dievo sūnaus. (Visą apybraižą skaitys

Skaitykite toliau..

Senovės žmonių augintiniai

2011 m. archeologai, vykdydami kasinėjimus II a. šiukšlyne netoli senovinio uosto prie Raudonosios jūros, aptiko vėžiu sergančio šuns palaikus, suvyniotus į savadarbį palmių lapų kilimėlį. Per kitą dešimtmetį komanda sugebėjo rasti 585 kačių, šunų, beždžionių ir lapės skeletus maždaug trijų šimtų kvadratinių metrų plote. Daugelis gyvūnų buvo apjuosti antkakliais, taip pat tekstilės ir keramikos dirbiniais. Taip mokslininkai išsiaiškino, kad beveik prieš du tūkstančius metų Berenikos – prekybos punkto Egipte, kuris buvo romėnų valdžioje, gyventojai sukūrė, galbūt, seniausias pasaulyje naminių gyvūnėlių kapines. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Archeologai buvo šokiruoti, sužinoję apie senovinių gyvūnų kapinių egzistavimą, nes tai prieštarauja anksčiau padarytoms išvadoms, kad žmonės praeityje gyvūnus naudojo tik praktiniais tikslais. Tai nėra

Skaitykite toliau..

Plunksnuotosios gyvatės slėpiniai

Paslaptingai apleistas vaiduokliškas miestas Teotiuakanas Meksikoje – patraukli vieta archeologams ir turistams. Tai vienas didžiausių ikikolumbinės civilizacijos miestų, kuriame gyveno daugiau nei 125 tūkstančiai žmonių. Mokslininkai sutaria, kad Teotiuakanas susiformavo II a. pr. m. e. ir egzistavo tik iki VII a. m. e. Kas taip traukia į jį turistus, nuotykių ieškotojus ir tyrinėtojus? Piramidės: monumentalūs praeities paslaptis saugantys statiniai. Didžiausia piramidė mirusiame mieste – Saulės piramidė. Be to, žinomos Mėnulio ir Plunksnuotosios gyvatės piramidės. XXI amžiaus pradžioje Meksikos nacionalinio antropologijos ir istorijos instituto mokslininkų grupė po Plunksnuotosios gyvatės piramide atrado slaptą tunelį, ilgesnį nei šimtas metrų. Tikėdamiesi atrasti slaptą lobyną, mokslininkai tęsė kasinėjimus. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Radiniai juos labai nustebino: nefrito

Skaitykite toliau..

Cezario žudikų lemtis

Cezaris buvo nužudytas 44 m. pr. m. e. kovo „idus’e”. Romoje šiuo žodžiu buvo vadinama mėnesio vidurys (idus – „padalijimas“). Kovo mėnesį tai buvo 15-a diena. Jau kovo 17 d. senatas susirinko į posėdį: reikėjo nuspręsti žudikų likimą – ar laikyti Cezarį tironu, ar pripažinti jį teisėtu valdovu.Pasirinkimas buvo žiaurus: jei diktatorius būtų oficialiai paskelbtas tironu, jo šalininkai taptų piktadario bendrininkais, o sąmokslininkai – herojais. Bet jei Cezaris būtų pripažintas teisėtu valdovu, žudikai taptų nusikaltėliais. Buvo netgi tokių, kurie siūlė „viską nutildyti“, apsimetant, kad tragedija visai neįvyko. Bet kompromisas pasirodė neįmanomas. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Markas AntonijusGaliausiai šalys beveik susitarė: sąmokslininkai nebus garbinami, bet ir nebus persekiojami; Cezario šalininkai paaiškina

Skaitykite toliau..

Mėlynoji bukumo mokykla

Pasakojimuose apie sovietinį laikmetį dažniausiai minima tik viena represinė struktūra – KGB (sovietinis Valstybės saugumo komitetas, „Komitet gosudarstvennoj bezopastnosti”, rus.). Kita, ilgą laiką aktyviai malšinusi tautinį sąmoningumą, o vėliau – gaivius Atgimimo pliūpsnius – jėgos struktūra nepelnytai yra pamirštama. Tikrumoje būtent sovietinė milicija dažniausiai sekė ir represavo pirmąsias masinius tautinio pabudimo apraiškas futbolo bei krepšinio sirgalių tarpe. Kagėbistai imdavosi aktyviausių antisovietinio pasipriešinimo dalyvių, o milicininkai slopino nacionalinę savimonę masiniuose renginiuose: Dainų šventėse, eitynėse po futbolo mačių ar krepšinio rungtynių. Bene žinomiausias sovietinės milicijos žiaurumo pavyzdys – „bananų balius”, kurio metu milicijos ypatingasis dalinys – OMON’as („otdel miliciji osobovo nazmačenija” – „ypatingosios paskirties milicijos skyrius”, rus.) be gailesčio daužė vilniškėje Katedros

Skaitykite toliau..

Karingosios amazonės

Antikinė literatūra pilna pasakojimų apie drąsias moteris kares – amazones. Bet ar jos iš tiesų egzistavo, ir kodėl jos buvo pavadintos būtent taip, o ne kitaip? Apie šio pavadinimo kilmę ginčijamasi nuo seniausių laikų, jam buvo priskirta reikšmė: „vyro neapykanta“ arba „be krūtų“ dėl kūno trūkumo – vienos krūties nebuvimo. Nepriklausomai nuo žodžio „amazonės“ kilmės, moterys-karės tikrai egzistavo, palaikydamos matriarchatą savo kaimuose, o vyrai turėjo tik rūpintis buitimi ir auginti vaikus. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Senovės graikų rašytojai savo kūriniuose paliko atsiminimus apie moteris, kurios užsiiminėjo kovos menais ir dalyvavo karuose. Jos buvo laikomos karo dievo Areso ir grožio deivės Afroditės dukromis, todėl jose susiliejo tėvo drąsa ir motinos grožis. Epe

Skaitykite toliau..

Nepabijojęs abejoti, tirti ir klysti

Jis išėjo tyliai – taip, kaip išeina žmonės, kurie visą gyvenimą žiūrėjo ne į žemę, o į dangų. Erichas von Denikenas nebuvo mokslininkas griežtąja akademine šio žodžio prasme, ir to niekada neslėpė. Jis buvo klausimas, skirtas žmonijai. Klausimas, kurio nebuvo galima ignoruoti. Jis gyveno gyvenimą, kartodamas tą patį – kartą po karto, įvairiomis formomis, įvairiomis kalbomis: „O jei mes ne vieni? O jei praeitis sudėtingesnė, nei mes įpratę manyti?“ Jo knygos nežadėjo ramybės. Jos kėlė nerimą. Jos išmušė iš po kojų tiems, kurie buvo pripratę prie tvarkingai išdėstytų datų, aiškių schemų ir galutinių atsakymų. Būtent todėl jis buvo taip aršiai kritikuojamas – ir taip godžiai skaitomas. Jį buvo galima paneigti, išjuokti, analizuoti

Skaitykite toliau..

Bebaimė ir karinga klajoklių valdovė Tomiris

Garsi masagetų karalienė Tomiris gyveno VI a. pr. m. e., tačiau jos atvaizdas populiarus ir šiandien. Meno kūriniuose ji dažnai vaizduojama kaip tamsiaodė graži moteris karingu charakteriu. Pasak legendos, būtent jos kariai sugebėjo nužudyti legendinį Persijos valdovą Kirą II Didįjį. Ši persams lemtinga kova buvo susijusi su Tomiris asmenine tragedija. Ji – motina, praradusi vienintelį, mylimą sūnų. Ši moteris tikrai įkūnijo motiniškos meilės švelnumą ir neįtikėtiną karės žiaurumą. Yra netgi prielaida, kad senovės graikų mituose amazonių vadė buvo sukurta būtent Tomiris įvaizdžio pagrindu. Koks buvo masagetų valdovės gyvenimas? Ir kokie jo puslapiai buvo svarbiausi klajoklių karalienei? (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Jaunoji paveldėtoja VI a. pr. m. e. šiuolaikinio Kazachstano stepes

Skaitykite toliau..

Kaulinės piksidės pasakojimai

Įsiklausykim į magišką dramblio kaulo gaminio šnabždesį: VI a. piksidė papasakos mums apie antikos saulėlydį Alpėse. Archeologai tiria dramatiškų viduramžių įvykių pėdsakus: Austrijos Iršeno savivaldybėje archeologai padarė stebinantį atradimą, kuris gali atskleisti ankstyvosios krikščionybės ikonografiją ir regiono istoriją. Kalno viršūnėje, kur nuo 2016 m. vyksta kasinėjimai, po apleistos bažnyčios altoriumi buvo rasta marmuro skrynelė, kurios matmenys yra apie 20 x 30 cm. Joje buvo rastos senovinės dramblio kaulo relikvijinės skrynelės, žinomos piksidės pavadinimu, fragmentai. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Archeologų grupės vadovas Geraldas Grabheris pažymėjo, kad toks radinys yra itin retas: „Visame pasaulyje yra apie 40 panašių dramblio kaulo dėžučių. Kiek žinau, paskutinį kartą pikisidė buvo rasta kasinėjimų metu prieš maždaug šimtą metų“.

Skaitykite toliau..

„Geležinės rankos” paslaptis

Gotfridas (Giotcas) von Berlichingenas (1480–1563) – Švabijos riteris, Vokietijos valstiečių karo dalyvis. 1525 m. prieš lemiamą mūšį išdavė valstiečius. Buvo žinomas pravarde „Geležinė ranka“, nes mūšyje neteko vienos rankos ir vėliau vietoj jos dėvėjo geležinį protezą. Už šios trumpos informacijos slepiasi nuostabi žmogaus, kurio gyvenime magija buvo glaudžiai susijusi su realybe, istorija. Ilgą laiką Berlichingeno likimas niekuo nesiskyrė nuo kitų riterių likimų. Nuo jaunystės jis tarnavo kariuomenėje, pereidamas nuo vieno vokiečių kunigaikščio prie kito, mėgo linksmus lėbavimus ir nesibodėjo apiplėšinėti pirklius. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) 1504 m., kovodamas per pietų Vokietijos miesto Landsguto apgultį Bavarijos hercogo Alberto IV pusėje, 23 metų Berlichingenas buvo sužeistas patrankos sviediniu. Yra įvairių nuomonių apie tai,

Skaitykite toliau..

Riebiausias piratų grobis

Kalbant apie piratus, pirmiausia į galvą ateina anglai ir prancūzai, tada kas nors prisimena ir Viduržemio jūros italus bei saracėnus. Tačiau dauguma pamiršta, kad jūrų valdove laikoma buvo ne tik Britanija, kovojusi su savo amžinu priešu – Prancūzija. Bet ir Olandija pasauliui davė nemažai prekybos kelių, atradimų ir laivyno vadų. Taigi tarp jos sūnų buvo ir drąsių vaikinų, užsiimančių jūrų plėšikavimu. Ir labiausiai pagarsėjusiu galima drąsiai laikyti Pitą Pitersoną Hainą (arba Heiną) – XVI–XVII a. jūrininką. Šis kapitonas ir admirolas išgarsėjo daugeliu dalykų, bet visų pirma jam priklauso vienu ypu užvaldyto grobio rekordas. Tokį turtą kiti korsarai nesurinko per visą savo ilgametes „karjeras”. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Būsimasis herojus gimė miestelyje,

Skaitykite toliau..

Stebuklingasis Žanos d’Ark kardas

Daug rašyta apie Prancūzijos nacionalinės didvyrės Žanos d’Ark žygdarbius. Tačiau apie ginklus, kuriais ji kovojo, beveik nieko nežinoma. Ji turėjo kelis kardus. Vieną jai padovanojo Vokulerio komendantas, kitą ji įgijo mūšyje, du kardus ir durklą jai padovanojo grafas de Klermonas. Savo kardą ir šarvus Žana paaukojo Sen Deni abatijai. Tačiau svarbiausias ir labiausiai jos mėgstamas visada buvo kardas, rastas Sent Katrin de Fjerbua bažnyčioje. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Stebuklingas radinys Šventoji Kotryna buvo garbinama kaip savo dangaus globėja. Paslaptingi „balsai“ pasakė Žanai, kad šioje bažnyčioje už altoriaus, ne pernelyg giliai žemėje, yra neįprastas kardas. Kai ji buvo Tūre, ji pasiuntė už jo ginklininką ir parašė tenykščiams prelatais. Žana paprašė, kad

Skaitykite toliau..

„Didžiojo brito” įžvalgos

„Jaunystėje aš nusprendžiau iki pietų negerti nė lašo alkoholio. Dabar, kai jau nebesu jaunas, laikausi taisyklės iki pusryčių negerti nė lašo alkoholio.“Čerčilis tapo vieninteliu Didžiosios Britanijos ministru pirmininku, apdovanotu Nobelio literatūros premija. Skaitydamas jo kūrinius supranti, kad norint tapti puikiu rašytoju nebūtina rašyti ilgas knygas. Ir norint būti tikru filosofu – taip pat. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Štai kelios „Didžiojo brito” įžvalgos:1. Jei einate per pragarą – eikite nesustodami.2. Turite priešų? Gerai. Tai reiškia, kad savo gyvenime kažkada kažką gynėte.3. Bet kokia krizė – tai naujos galimybės.4. Protingas žmogus nepadaro visų klaidų pats – jis suteikia šansą ir kitiems.5. Geriausias argumentas prieš demokratiją – penkių minučių pokalbis su vidutiniu rinkėju.6.

Skaitykite toliau..

Flavijų dinastijos pradininkas

Titas Flavijus Vespasianas (lot. Titus Flavius Vespasianus, 17 m. lapkričio 17 d. – 79 m. birželio 24 d.), į istoriją įėjęs Vespasiano vardu – Romos imperatorius 69–79 m., Flavijų dinastijos įkūrėjas, atėjęs į valdžią po „keturių imperatorių metų“. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Vespasianas tapo pirmuoju Romos valdovu, nepriklausančiu aristokratijai: jis buvo valstiečio anūkas ir raitelio sūnus. Julijų-Klaudijų dinastijos laikais Titas Flavijus padarė karjerą kariuomenėje ir politikoje. Kaligulos valdymo laikotarpiu jis ėjo edilato (manoma, 38 m.) ir pretorijaus (39 arba 40 m.) pareigas, Klaudijaus valdymo laikotarpiu dalyvavo Britanijos užkariavime kaip legiono vadas (43 m.) ir pasiekė konsulo pareigas (51 m.). Nerono valdymo laikotarpiu Vespasianas atsistatydino, bet vėliau buvo paskirtas Afrikos prokonsulu,

Skaitykite toliau..

Žmonijos istorijos aidai

Kiek metų iš tiesų trunka žmonijos civilizacijos istorija? Šis klausimas jaudina tiek mokslininkų, tiek paprastų žmonių protus. Šiuolaikinis mokslas teigia, kad žmonijos, kaip išsivysčiusios civilizacijos, istorija apima tik kelis tūkstantmečius. Viskas, kas yra už šios laiko ribos, priskiriama vadinamajam „tamsiajam laikotarpiui“ akmens amžiuje, kai žmonės gyveno primityviomis sąlygomis, vertėsi medžiokle ir rinkimu, neturėdami sudėtingų socialinių struktūrų. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Tačiau kai kurie atradimai, padaryti per pastaruosius dešimtmečius, privertė mokslininkus persvarstyti savo požiūrį į žmonijos civilizacijos raidos chronologiją. Pavyzdžiui, tokių senovės miestų kaip Jerichonas ir Čatal-Gujukas radiniai leido civilizacijos pradžią atitolinti mažiausiai penkiais tūkstančiais metų. Tačiau net ir šie duomenys gali būti tik ledkalnio viršūnė, nes yra įrodymų, kad žmogaus

Skaitykite toliau..

Rubikas ir kubikas

Ernė Rubikas savo garsųjį kubą sukūrė ne kaip žaislą ir ne kaip galvosūkį. Jis kūrė vaizdinę mokymo priemonę architektūros studentams, kad paaiškintų jiems trimačius erdvinės santykius, ir parodytų, kaip sudėtingos struktūros dalys gali judėti nepriklausomai, nesugriaudamos visumos. Kai prototipas buvo paruoštas ir ant jo kraštų atsirado spalvos, įvyko labai nemalonus dalykas. Rubikas staiga suprato, kad nebegali grąžinti kubą į pradinę padėtį. Jo prisiminimais, jam prireikė maždaug mėnesio vienišiaus darbo, kad pirmą kartą išspręstų savo paties išradimą. Ir net po to jis buvo įsitikinęs, kad komerciškai idėja žlugs, nes galvosūkis atrodo pernelyg sudėtingas daugumai. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) 1974 m. Rubikas dėstė interjero dizainą Budapešte ir buvo tikrai susidomėjęs aprašomąja geometrija.

Skaitykite toliau..

Leonardo da Vinčio CV

Aštri darbo paieškos problema kilo net didiems žmonėms. Jūsų dėmesiui – XV a. parašytas Leonardo da Vinčio gyvenimo aprašymas:„Mano šviesiausias valdove, pamatęs ir pakankamai įvertinęs visų tų, kurie save laiko karo ginklų meistrais ir išradėjais, pastangas ir nusprendęs, kad minėtų ginklų konstrukcija ir veikimas niekuo nesiskiria nuo visuotinai priimtų, aš, nenorėdamas pakenkti kitiems, Jūsų Šviesybei, atskleisdamas jai savo paslaptis ir siūlydamas jas savo nuožiūra, kai leis laikas, sėkmingai įgyvendinti viską, kas trumpai, iš dalies, bus paminėta toliau: …” (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) 1. Moku statyti lengviausius ir tvirčiausius tiltus, kuriuos galima lengvai perkelti ir kuriais galima persekioti priešą, o kartais ir pabėgti nuo jo, taip pat kitus, atsparius ugniai ir

Skaitykite toliau..

Įdomioji Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių vertybė – kino juosta „Klaipėdos atvadavimas 1923 m. sausio mėn.“

1923 m. sausio 10–15 d. Klaipėdos krašto operacija buvo vienas drąsiausių ir sėkmingiausių žingsnių neseniai nepriklausomybę paskelbusios Lietuvos valstybės istorijoje, kuris leido šaliai prieiti prie Baltijos jūros. Minint 103-iąsias šių įvykių metines, pristatome Vytauto Didžiojo karo muziejaus mėnesio top vertybę – Klaipėdos karinės operacijos dalyvio ir vieno iš jos vadų Lietuvos Kariuomenės karo lakūno ltn. Stepono Dariaus (1896-1933) kurtą filmą. Šešiolikos minučių trukmės filme pristatomi  autentiški 1923 m. sausį lietuvių įvykdytos Klaipėdos operacijos epizodai. Pristatomas Klaipėdos krašto „sukilėlių“ štabas, pagrindiniai  imituoto „sukilimo“ veikėjai: Ypatingosios paskirties rinktinės vadas Jonas Polovinskas-Budrys (slapyvardis Hansas Budrys) (1889-1964);  Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto pirmininkas Martynas Jankus (1858-1946); komiteto sekretoriai Jonas Vanagaitis  (1869-1946) bei Vilius Šaulinskis (1893-1935);

Skaitykite toliau..

Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotraukose – Berlyno gatvių protestai prieš sovietų agresiją 1991-ųjų sausį

Prisimenant 1991-ųjų Sausio įvykius, norėtume pasidalinti istorinėmis nuotraukomis iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių. Šios nuotraukos priklausė buvusiam Lietuvos Respublikos gynybos atašė Vokietijai ir Austrijai Kazimierui Arlauskui. Pasaulį apskriejus žiniai apie sovietų karių smurtą ir nusikaltimus Vilniuje, daugelio Vakarų miestų gatvėse kilo solidarumo akcijos ir viena ryškesnių vyko Berlyne. Tuojau po Sausio 13-osios įvykių, Berlyno centre susirinko tūkstantinė minia. Demonstracijoje dalyvavo ne tik Vokietijos lietuviai, latviai ir estai, bet ir nemažai vokiečių, dar neseniai išgyvenusių komunistinės sistemos ir Berlyno sienos griūtį. Gatvėse plazdėjo Baltijos valstybių vėliavos, o plakatuose buvo raginimai nutraukti smurtą, gerbti Baltijos tautų apsisprendimą ir pripažinti nepriklausomas valstybes. Vokiečių spaudoje buvo akcentuojama, kad tai ne vien imigrantų akcija.

Skaitykite toliau..

Senovinių kapaviečių slėpiniai

Persikelkime į praeitį, kelis tūkstantmečius atgal, į Babiloną. Įsivaizduokite, kad esate senovės Ure, klestinčiame karališkame mieste Šumere.Jūs matote, kaip iš miesto išeina didelė procesija, ir vyksta link neseniai mirusio valdovo kapavietės. Dabar ji nusileidžia laiptais į kapavietę, kurios grindis ir sienas puošia kilimai. Viskas čia liudija apie turtingą šumerų kultūrą.Procesiją, karių, tarnų ir moterų procesiją lydi muzikantai. Visi vilki prabangius drabužius. Didikai puikuojasi savo skiriamaisiais ženklais.Šioje procesijoje taip pat matyti vežėjai ant vežimų, kuriuose įkinkyti jaučiai ar asilai. Šalia gyvulių eina tarnai. Visi užima savo vietas, ir muzikos akompanimentui skambant, atliekamos ritualinės apeigos. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Kai muzika nutyla, visi, įskaitant tarnus ir muzikantus, paima mažus molinius, akmeninius ar metalinius

Skaitykite toliau..

Žūtbūtinis civilizacijų mūšis: krikščionys prieš ordą

Norime sudominti jus žilos senovės istorija apie tai, kaip Subedai-Baaturas nugalėjo Henriką Dievobaimingąjį. Mongolų žygis į Vakarus galėjo neįvykti, jei ne chano Ugedėjo išlaidumas. Per kelerius valdymo metus jis visiškai išleido savo tėvo lobius, todėl reikėjo užkariauti naujas žemes. 1236-ais kurultajuje buvo svarstomi įvairūs variantai, ir tik senasis Subedai-Baaturas atkakliai reikalavo pradėti karą su Europa. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Pirmosios kovos ir pirmieji laimėjimai Po to, kai mongolai užkariavo Vakarų Rusiją, dalis kariuomenės grįžo į Mongoliją, o likę 50 tūkstančių (neskaitant sąjungininkų) susiskirstė į dvi grupes. Batu su pagrindiniais tumenais (būriais) per Karpatus nuėjo į Vengriją, o Subedai su nedideliu korpusu žygiavo į Lenkiją ir Vokietiją. Pirmieji kariniai susidūrimai Europoje įvyko 1241

Skaitykite toliau..

Carinis antisemitizmas

Atgrasus ir pasibjaurėtinas šūksnis „bei žydov, spasaj rosiju!” („mušk žydus, gelbėk rusiją!”, rus.) neatsiejamas nuo carinėje, o vėliau – sovietinėje imperijoje vykusių žydų pogromų (žudynių). Antisemitizmas veši ir putininėje „deržavoje”, kurios užsienio reikalų ministras – vienas artimiausių diktatoriaus sėbrų – tepa Ukrainos prezidentą įvairiausiomis nebūtomis nuodėmėmis, nes šis – žydiškos kilmės. Apgailėtinas ir pasišlykštėtinas požiūris, aiškiai liudijantis nykias antisemitizmo „tradicijas”, persmelkusias agresorės liaudį (visuomene jos nepavadinsi – neturi esminių pastarosios bruožų). Tačiau paniekos kitataučiams, ypač žydams, vėžys įsišaknijęs dar nuo carinių laikų, kurie mena Ivano Rūsčiojo (Žiauriojo) valdymo metus. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Ivano IV (Ivano Rūsčiojo / Žiauriojo) valdymo laikotarpiu Maskvos valstybės politika užsieniečių, įskaitant žydus, atžvilgiu buvo itin

Skaitykite toliau..

Sumanusis šnipas, nesugebėjęs apgauti nebent likimą

1925-ųjų lapkričio 5-ą šaltame Maskvos miške netoli Sokolnikų buvo nužudytas žmogus, kurį britai vadino agentu Nr. 1, o sovietai – priešu Nr. 1. Jo vardas buvo Sidnis Džordžas Reilis. Jis buvo šnipas, avantiūristas, žudikas ir, kaip mano daugelis istorikų, vienas Džeimso Bondo prototipų. 1918-ųjų nuosprendis buvo įvykdytas pagal Stalino asmeninius nurodymus. Saugumiečių ataskaitoj trumpai rašoma: „Numeriui 73-am” pasiūlyta pasivaikščioti. Ibrahimas iššovė., Nr. 73 nugriuvo, neišleisdamas nė garso. Syroježkinas dar šovė į krūtinę. Palaukęs dešimt minučių, kol pulsas nustojo plakti, įnešė kūną į mašiną“. Taip baigėsi žmogaus, kuris bandė prekiauti paslaptimis ir valstybių likimais, gyvenimas. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Reilis gimė 1873 m. kovo 24 d. Odesoje, tikriausiai Solomonas Rosenbliumo vardu.

Skaitykite toliau..

Monos Lizos lūpomis

Kiekvieną dieną apie trisdešimt tūkstančių lankytojų plūsta į Luvrą, kad pamatytų mane. Tai beveik dešimt milijonų žmonių per metus. Jie laukia ilgose eilėse, trokšdami nusifotografuoti ar padaryti asmenukę, o jų lūkesčiai yra milžiniški. Galų gale, aš esu žymiausias paveikslas pasaulyje.. Bet kai jie pagaliau mane pamato – tokią mažą, apsuptą gerbėjų jūros – jie dažnai išeina nusivylę. Aš juos suprantu, vargšelius. Jie tiesiog nežino manąją istoriją. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Pirma, aš ne paveikslas, o panelė – tik 77 x 53 cm dydžio topolio medžio panelė. Galbūt tikėjotės ko nors didingesnio? Mano „tėvas“ Leonardas da Vinčis pradėjo mane tapyti Florencijoje 1503 m., pakartotinai panaudodamas panelę kito savo darbo, kurią jis

Skaitykite toliau..

Sausio 13-oji – Lietuvos Laisvės gynėjų diena, 35-tosios metinės

Sausio 13-oji – viena svarbiausių ir jautriausių datų Lietuvos istorijoje. Šiemet minime šios dienos 35-ąsias metines, prisimindami 1991 metų sausio įvykius, kai Lietuvos žmonės taikiai, bet ryžtingai stojo ginti atkurtos valstybės laisvės ir nepriklausomybės. 1991-aisiais Sovietų Sąjungos kariuomenė bandė jėga sustabdyti Lietuvos laisvės siekį, užpuldama svarbiausius strateginius objektus. Lemtingąją sausio naktį Vilniuje žuvo 14 laisvės gynėjų, daugiau nei 600 žmonių buvo sužeisti. Tačiau brutali agresija nepalaužė tautos – Lietuvos žmonės išliko vieningi, drąsūs ir apgynė savo teisę būti laisviems. Minint šią istorinę sukaktį, vakare Telšių Turgaus aikštėje susirinkę miestiečiai dalyvavo tradicinėje „Šviesos eisenoje“. Rankose laikydami simbolines žvakutes ir Lietuvos Respublikos vėliavas, eisenoje dalyviai žygiavo Nepriklausomybės aikštėn, pagerbdami žuvusiųjų atminimą ir

Skaitykite toliau..

Verkiančios vaiduoklės paslaptis

La Jorona – legenda apie vaiduoklišką moterį, kuri naktimis verkia dėl savo vaikų, tapo žinoma po actekų imperijos žlugimo ir ispanų užkariavimo. Ji prakeikta ir pasmerkta amžinai ieškoti jų pomirtiniame gyvenime. Pasak legendos, naktį, per pilnatį, galima išgirsti La Joronos raudą: „O, mano vaikai!“ (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Šeštasis ženklasNauų tradicija sako, kad dešimt metų prieš ispanų konkistadorų atvykimą į Mekiko-Tenočtitlaną, actekų imperijos sostinę, įvyko baisiausias įvykis, kuris buvo laikomas epochos pabaigos ženklu.Ugnies juosta nušvito naktiniame danguje ir smogė į ugnies dievo Ketsalkoatlio namus netrukus po to, kai pradėjo lyti lietus, o karo dievo Huitzilopochtli šventykla staiga užsidegė.Tai buvo aštuonių blogų ženklų („Verkiančioji moteris“ buvo šeštasis ženklas) pradžia, kurie kankins

Skaitykite toliau..

Nepakartojami praėjusių amžių išradimai

Papasakosime apie penkis genialius praeities išradimus, kurių paslaptis iki šiol neatskleista. XXI amžiuje žmonės linkę jausti pranašumą, žvelgdami į praeitį. Tačiau tokiai arogancijai nėra pagrindo. Nepaisant pažangių technologijų ir intensyvios mokslo plėtros nebuvimo, senovėje buvo išrasta nemažai dalykų, kurie pranoksta šiuolaikinį supratimą. Daugelį jų mokslininkai iki šiol negali atkurti. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Stradivarijaus smuikasAntonijus Stradivarijus – muzikos instrumentų kūrėjas, iš kurių žymiausi yra smuikai. Iki mūsų dienų išliko šiek tiek daugiau nei septyni šimtai. Neįtikėtinas garsas, pasižymintis tyrumu ir gilumu, daro kiekvieną Stradivarijaus instrumentą unikaliu. Praėjo beveik trys šimtai metų nuo italų meistro mirties, bet jo kūriniai vis dar gyvi. Be to, smuikai beveik nesusidėvėjo, o jų skambesys nepablogėjo.Mokslininkai iki

Skaitykite toliau..

Pasaulio istoriją pakreipęs falsifikatas

Romos popiežiaus valdžia viduramžių Europoje buvo milžiniška. Romos popiežiai pretendavo į valdžią ne tik visose krikščioniškose bažnyčiose, bet ir krikščioniškose monarchijose, o kurį laiką netgi gana sėkmingai kovojo prieš Šventosios Romos imperijos imperatorius.Tokios didžiulės Romos bažnyčios galios pagrindu buvo dokumentas, žinomas kaip „Konstantino dovana”. Tai raštas, parašytas pirmojo krikščioniško Romos imperatoriaus Konstantino Didžiojo, kuris valdė IV a. pradžioje. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Legenda apie šio dokumento atsiradimą yra tokia: imperatorius Konstantinas mirė nuo raupsų. Mirtinas pagonis ieškojo išgelbėjimo ir tariamai gavo patarimą iš savo burtininkų: apsiplauti nužudytų kūdikių krauju. Šis gydymo būdas imperatorių taip sukrėtė, kad jis nusprendė mirti, bet ne atimti gyvybę nekaltų vaikų. Netrukus po to imperatoriui sapne

Skaitykite toliau..

REKOMENDUOJAM PRENUMERATORIAM:

Turino drobulės slėpiniai

Restauratorių sukurtas stebuklas – didinga Marienburgo (Malborko) pilis (II)

Ramybės, gamtos ir sakralumo darna, prisikėlusi iš nebūties (II)

Restauratorių sukurtas stebuklas – didinga Marienburgo (Malborko) pilis (I)

Ramybės, gamtos ir sakralumo darna, prisikėlusi iš praeities (I)

Šeštojo dešimtmečio baldai: stilingi, šiuolaikiški, tvirti, sunkūs ir brangūs

Cezaris: ne tik politikas ir karvedys, bet ir oratorius bei rašytojas

Rasputinas – fatališkas istorijos personažas

Vaizduotę pranokstanti architektūros didybė

Gdansko rotušės puošmenys

Pirmojo popiežiaus bazilikos didybė

Vatikano muziejaus lobiai ir slėpiniai (II)

Vatikano muziejaus lobiai ir slėpiniai (I)

Sakraliosios Gietšvaldo įdomybės

Stulbinantis senovės meistrų sugebėjimų liudytojas Gdansko rotušėje

Užburianti Gieštvaldo didžiūnės puošyba

„Panem et circences!” („Duonos ir žaidimų!”)

Gintaro stebuklų lobynas Gdansko malūne (II)

Allenšteino aidai Olštyno dabartyje

Prūsiškai lenkiškas Elblongo žavumas

Žavios Milano akimirkos (II)

Panoramų rojus Elblongo bažnyčios bokšte

Milijono verta akimirka, kurią neįamžinau, ir to nesigailiu

Gintaro stebuklų lobynas Gdansko malūne (I)

Svečiuose pas Didįjį kryžiuočių ordino magistrą

Dangų remiančios Elblongo didžiūnės slėpiniai ir grožybės

Sakralumo aidai Olivos altorių šešėlyje

Dangų remianti gotikos gigantė Gdansko širdyje

Svečiuose pas Veličkos druskų kasėjus (II)

Sakralusis Liškiavos perliukas

Svečiuose pas Veličkos druskų kasėjus (I)

Gimęs viduramžiais, bet mano vienmetis – Marienburgo dičkis

Veličkos požemių magija (II)

Šventos Kotrynos didybė ir vargai Gdanske

Iš griuvėsių prikeltas sakralusis feniksas – Malborko pilies bažnyčia

Veličkos požemių magija (I)

Gotikos galiūnės didybė Olštyne

Pasaulio stebuklo „giminaitis” Sopote

Naikintuvų flotilė Milano palubėje

Karališkosios Vavelio didybės aidai (III)

Viduramžius menantys Sforcos pilies rūmai

Karališkosios Vavelio didybės aidai (II)

Sforcos rūmų arsenalas

Karališkosios Vavelio didybės aidai (I)

Brerų rūmų perliukas – Astronomijos muziejus

Kraičio skrynių slėpiniai Arklio muziejuje

Mdinos katedros muziejaus grožybės

Sakralusis Romos perliukas – šv. Petro bazilika

Žavi Jūrmalos pažiba – Kemeriai (II)

Krokuvos praeitis ir senamiesčio grožybės

Krokuvos senamiesčio pažiba – švč. Mergelės Marijos bazilika

Vavelio lobyno grožybės

Balsio apylinkių įdomybės

Vavelio kunstkameros lobiai Krokuvoje

Žavingas Jūrmalos perliukas – Kemeriai

Pasivaikščiojimas spalvingoj Vilniaus praeity XX a. pradžioje

Kerinti gražuolė Tatrų papėdėje – Zakopanė

Svečiuose pas Jo Šventenybę: Jono Pauliaus II vardo muziejus Vavelyje

6000 metų menantis miestas-tvirtovė Mdina (I)

Tūkstantis druskinių be druskos Druskininkuose

Vienuolių giesmės po viduramžių Krokuvos skliautais

Svečiuose pas kardinolą Karolį Voitylą

Sukriošėlis, sovietų imperiją griovęs neveiklumu

Japonijos sodų magija Žemaitijos glėbyje

Atogrąžų tankumynai Kopenhagos sodo oranžerijoje

Naujam gyvenimui prikelta Siesikų galiūnė

Angelo pilies Amžinajame mieste slėpiniai

Svečiuose pas Vavelio smaką Krokuvos urvuose

Piotro Mašerovo žūtis: aplaidumo pasekmė ar klastinga žmogžudystė?

Sovietinės imperijos kurpėjų lemtys

Šlovingų pergalių aidai Vavelio skliautuose

Imperatoriškosios Karakalos pirtys

Kelionė užsienin pro geležinę uždangą

Senesnė už Stounhendžą ir Egipto piramides Džgantija

Tūkstantmečio Tynieco vienuolyno žavesys II

Automobilis sovietmečiu – prabanga ir rūpestis

Margas „gazovikų” namo kontingentas amžiaus pabaigoje

Sakralioji Krokuvos viduramžių puošmena

Sovietinių prekeivių turtai iš puvėsių ir apgavysčių

Vieta, kur sovietmečiu galėjai nusipirkti dešrą!

Nuotykiai traukiniuose prieš trisdešimtį metų

Kraugerė hidra, be gailesčio rijusi ir save

Iškalbingos praeities globėja Krokuvos širdyje

Kūčios be Kalėdų, bet su Naujaisiais

Angelo pilis, saugojusi imperatorius ir popiežius

Tūkstantmečio Tynieco vienuolyno žavesys

Viduramžių aidas karalių mieste

Sakralusis Maltos perliukas – Ta’ Pinu bazilika

Kaip samovaras ir palydovas pralaimėjo varžybas skalbyklei bei šaldytuvui
Žiloje senovėje
Redakcija AIDAI.LT

Baisiausi žmonijos metai

Ar tikrai viduramžių pradžioje buvę 536-ieji buvo baisiausi metai žmonijos istorijoje? Koks laikotarpis buvo blogiausias gyventi? Istorikai mėgsta užduoti šį

Skaitykite toliau..
2026-02-21 Komentarų: 0
Istorijos atgarsiai
Redakcija AIDAI.LT

Sfinksas faraono veidu

Sfinksas yra vienas iš unikalių Gizos laidojimo komplekso statinių. Galbūt jis nėra toks didelis kaip piramidės, tačiau su juo ir

Skaitykite toliau..
2026-02-18 Komentarų: 0
Žiloje senovėje
Redakcija AIDAI.LT

Senovės Romos parfumerija

Paslaptingas ir saldus aromatų pasaulis nepaprastai traukia. Ir šis pasaulis turi savo istoriją, kuri yra neatsiejama nuo žmonijos istorijos.Aistra kvepalams

Skaitykite toliau..
2026-02-18 Komentarų: 0
Būties margumynai
Redakcija AIDAI.LT

Svetinga neištikimybė

Vargu ar iškart patikėsite, tačiau kai kuriose tautose neištikimybė yra svetingumo ženklas. Pasaulio monoteistinėms religijoms sutuoktinio neištikimybė yra sunki nuodėmė.

Skaitykite toliau..
2026-02-17 Komentarų: 0
Istorijos atgarsiai
Redakcija AIDAI.LT

Ledinė vargo buveinė

„Baisiosios mirties sala“: ką darė GULAG’o kaliniai Vaigačo saloje Poliarinė Vaigacho sala, esanti tarp Barenco ir Karsko jūrų, nuo senų

Skaitykite toliau..
2026-02-16 Komentarų: 0
Žiloje senovėje
Redakcija AIDAI.LT

Bizantijos kultūros aidai

XIII–XV a. pabaigos Bizantijos kultūra ir toliau išsaugojo savąjį savitumą. Kaip savotiška reakcija į „lotynų“ įtaką XIII a. kryžiuočių viešpatavimo Bizantijoje

Skaitykite toliau..
2026-02-15 Komentarų: 0
Istorijos atgarsiai
Redakcija AIDAI.LT

Mirtinai pavojinga meilė

Renesanso laikotarpiu meilė buvo garbinama kaip aukščiausias gėris, kelias į dieviškumą ir įkvėpimo šaltinis. Tačiau daugelis to meto mąstytojų matė

Skaitykite toliau..
2026-02-15 Komentarų: 0
Scroll to Top

SUSISIEKITE