AIDAI

Straipsniai
Search
PRENUMERATA
Search
Straipsniai

Klastingi kagėbistinių šnipių metodai

Žinoma, kad garsusis šnipas Richardas Zorgė neigiamai atsiliepė apie moteris rezidentes. Jis laikė jas pernelyg sentimentaliomis ir emocingomis, taip pat menkai išmanančiomis karinius ir politinius klausimus. „Net jei jas įtrauksite į šnipinėjimą savųjų vyrų, jos neturės realaus supratimo, apie ką kalba jų vyrai“, – rašė jis. Nepaisant to, KGB aktyviai įtraukė moteris į darbą užsienio žvalgyboje. Su Zorgės nuomone sutiko ir pačios moterys-šnipės. Pavyzdžiui, Galina Fiodorova, dirbusi „šaltojo karo“ metais JAV, sakė, kad moteris yra „jautri, trapi, lengvai pažeidžiama“. Tačiau ji manė, kad šias silpnybes galima paversti galingu įtakos svertu asmeniniuose santykiuose su vyrais. Todėl KGB rimtai domėjosi vilionių galimybėmis. Pasakojama, kad netoli Kazanės buvo speciali mokykla, kurioje studentės ir stažuotojos

Skaitykite toliau..

Niutono keistenybės

Visą savo ilgą gyvenimą Niutonas skubėjo sužinoti, kaip veikia pasaulis. Įsitraukęs į tiksliuosius mokslus, fenomenalus mokslininkas buvo įsitikinęs, kad sugebės išvesti žmogaus laimės formulę. Tačiau, siekdamas atradimų, pats Izaokas liko vienišas. Ar tikrai sėkmingas įstatymų ir teorijų, patvirtinančių žemiškųjų ir dangaus reiškinių racionalumą, kūrėjas veltui ieškojo filosofinio akmens? Kodėl daugelio dalykų pranašas taip ir nesugebėjo numatyti savo vienišos senatvės? Kokia intymi genijaus paslaptis slypi palikuonių nebuvime? Ir kuo čia dėtas obuolys?Vaikystė paliko Izaokui ne visai malonius prisiminimus. Izaokas gimė toks silpnas ir mažas, kad motina neskubėjo jį pakrikštyti. Jos manymu, neišnešiotas kūdikis buvo visai negyvybingas. Kokias emocijas tuo metu jautė jauna moteris, mes niekada nesužinosime. Iš dokumentų žinoma, kad ji

Skaitykite toliau..

Mitai apie senovę

Žmonijos istorija buvo užrašyta žmonių, kurie, nors ir buvo pakankamai raštingi ir išmintingi savo laikmečiui, tačiau vis dėlto buvo žmonės. Dėl įvairių įvykių bei priežasčių ji buvo ne kartą perrašyta, todėl egzistuoja nemažai senovės pasaulio sampratų ir teorijų, kurias istorikai seniai paneigė. Antai, gaisras Aleksandrijos bibliotekoje: apie garsiąją gaisrą garsiausioje pasaulio bibliotekoje žino kiekvienas moksleivis. Pagal oficialią versiją, būtent gaisras po to, kai miestą užėmė romėnai, vadovaujami Julijaus Cezario, sunaikino didžiąją lobyną, tačiau apie ankstesnius įvykius mokyklų vadovėliai dažnai nutyli. Didžiulis gaisras iš tiesų buvo, bet biblioteka buvo ištuštinta daug metų prieš šį liūdną įvykį. Buvo nutrauktas finansavimas, vertingiausi rankraščiai buvo pavogti arba prarasti, todėl iki romėnų atvykimo lobynas jau išgyveno

Skaitykite toliau..

Brežnevinio sąstingio grimasos: kaip iš tiesų veikė sovietinė ekonomika „stabilumo“ laikotarpiu

Laikotarpis, įėjęs į istoriją kaip „stagnacijos era“, šiandieną vatnikų dažnai prisimenamas su nostalgija dėl stabilumo ir pasitikėjimo ateitimi. Tačiau už menamos gerovės ir atlyginimų augimo fasado slėpėsi sudėtingi ekonominiai procesai, iš kurių pagrindinis buvo paslėpta, bet neišvengiama infliacija. Ji lėtai mažino piliečių perkamąja galią, paverčiant nuolatinį prekių trūkumą – deficitą – neatskiriama sovietinio gyvenimo dalimi. Oficialiai SSRS infliacijos nebuvo. Kompartija ir vyriausybė kalbėjo tik apie nuolatinį gerovės augimą, kuris pasireiškė reguliariais darbo užmokesčio padidinimais. Skaičiai tikrai buvo įspūdingi: jei 1960 m. vidutinis mėnesinis darbo užmokestis buvo 81,6 rubliai (po 1961 m. piniginės reformos), tai iki 1980 m. jis išaugo daugiau nei dvigubai – iki 168,9 rublių. Tačiau perkamoji galia smuko kur

Skaitykite toliau..

Adomo ir Ievos vaikai

Adomo ir Ievos istorija – tai ne tik Pradžios Knygos pradžia, bet ir pagrindinis pasakojimas apie žmonijos kilmę abraominėse religijose. Mes įpratę galvoti apie juos kaip apie pirmuosius žmones, kurių sūnūs Kainas ir Abelis tapo dramatiškos biblinės tragedijos herojais, o Sifas – giminės tęsėju. Tačiau kai kyla klausimas tikslaus jų vaikų skaičiaus, Šventojo Rašto tekstas staiga nutyla. Biblija mini tik tris sūnus vardais, užsimindama apie kitus, bet nepateikdama skaičių. Kanoniškas Senojo Testamento tekstas, ypač Pradžios knyga, yra labai lakoniškas. Ketvirtame skyriuje pasakojama apie pirmųjų dviejų sūnų gimimą: „Adomas pažino savo žmoną Ievą, ir ji pastojo ir pagimdė Kainą… Vėliau ji pagimdė jo brolį Abelį“ (Pr. 4, 1–2). Kainas tampa žemdirbiu, Abelis

Skaitykite toliau..

Ispanijos kultūra brandžiaisiais viduramžiais

Pirmaisiais amžiais po arabų užkariavimo Andalūzija tapo vienu ankstyvosios viduramžių kultūros vystymosi centrų. VIII a. pradžioje Ispaniją užkariavę Šiaurės Afrikos arabai ir berberai, daugiausia klajokliai, kultūrinio lygio atžvilgiu nepranoko ispanų-romėnų gyventojų. Tačiau vėliau arabų Ispanija, įėjusi į arabų užkariautų šalių kompleksą, perėmė kultūros pasiekimus, susiformavusius musulmoniškose šalyse, įsisavinusi ir perdirbusi Irano, Vidurinės Azijos, Vakarų Romos ir Bizantijos-Sirijos kultūrų paveldą. Be to, Andalūzijos kultūra nebuvo uždara arabų elito kultūra, bet plėtojosi glaudžiai sąveikaujant su Ispanijos vietinių gyventojų kultūra. Visos šios aplinkybės paaiškina ispanų-arabų kultūros klestėjimą IX–XI a. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Arabų architektūros stilius, kuris pirmiausia įsitvirtino Kordoboje ir Granadoje, buvo paveiktas besiformuojančio vietinio romaninio stiliaus, o vėliau pats paveikė romanines

Skaitykite toliau..

Antspaudo VA243 mįslė

Akadų cilindrinis antspaudas VA243 tapo plačiai žinomas dėl knygoje „Dvyliktoji planeta“ jo panaudojimo pagrindiniu argumentu, patvirtinančiu, kad šumerai žinojo dvylika Saulės sistemos planetų (į kurias jie įtraukė ir Saulę). Pasak tyrėjų hipotezės, šias žinias šumerams perdavė kadaise į Žemę atvykę dvyliktosios planetos – Nibiru – atstovai, kuriuos šumerai laikė dievais. Sensacinga knyga sulaukė tiesiog naikinančios ir, reikia pripažinti, teisingos asirologų ir lingvistų kritikos dėl pernelyg laisvos šumerų-akadų tekstų interpretacijos ir kartais atvirai klaidingo vertimo, siekiant patvirtinti hipotezę apie dvyliktąją planetą. Tiesa, mokslininkai kažkodėl nutyli patį neįprastą piešinį antspaude. Iki mūsų dienų išlikę senovės Mesopotamijos astronomijos ir astrologijos tekstai liudija, kad senovės astronomai žinojo tik apie penkias Saulės sistemos planetas, matomas plika

Skaitykite toliau..

Šiurpi keleivinio lainerio katastrofa sovietinių stuobrių dėka?

Turboreaktyvinių variklių erą pirmoji pradėjo Jungtinė Karalystė, vos po kelių mėnesių pakėlė oran savąjį lainerį Kanada, o sovietų imperijoje pirmasis turboreaktyvinis keleivinis lėktuvas išskrido tik po šešerių metų. Jis buvo karinio bombonešio modifikuota versija, turėjusi aibę technologinių trūkumų. Tiesa, tiek JK, tiek Kanados prototipai irgi skraidė labai permainingai, kartas nuo karto patirdami avarijas, tad keliems metams jų eksploatacija buvo suspenduota. TU-104 taip pat buvo vadinamas itin rizikingu laineriu, tačiau sovietų vadukai nutarė stebinti pasaulį vienvaldžiu turboreaktyvinio lainerio dominavimu. Tai iš tiesų truko bene trejus metus, iki civilizuotų šalių konstruktoriai patobulino savuosius modelius ir pavertė juos gerokai saugesniais bei patikimesniais. Sovietijoje katastrofų nebota, nes piliečiai vertinti atsainiai, tad šimtas-kitas aukų rodėsi

Skaitykite toliau..

Užliejęs šalį žiaurumais pamišėlis

Vienų Ivanu Rūsčiuoju, kitų Ivanu Žiauriuoju vadinamas rusijos caras istorijoje įsiamžino pačiu prasčiausiu būdu – sadistiškais būdais malšindamas menkiausią pasipriešinimą. Rodos, despotas stengėsi suteikti bausmėms savitą „sakralinę” prasmę, išgalvodamas vis naujas įvairias egzekucijų rūšis. Ivanas IV ne kartą buvo istorinis orientyras beširdžiams Rusijos valdovams, tačiau bandymai pakartoti jo „sėkmę“ paprastai nebuvo sėkmingi. Priežastis – supaprastintas jo valdymo esmės supratimas, kuris dažnai redukuojamas iki „baisaus despoto“ šablono. Paviršutiniškai žiūrint, jo valdymo formulė atrodo taip: autokratas, linkęs į spontanišką žiaurumą, efektingus jėgos sprendimus, griežtą spaudimą elitui ir nepakantumą priešams. Atrodo, kad visa tai tarnavo liaudies meilės puoselėjimui ir valdžios išlaikymui. Tačiau pačiam Ivanui Žiauriajam tokie „mužikiški“ tikslai buvo svetimi. Jis niekada nelaikė valdžios

Skaitykite toliau..

Frankų visuomenė ankstyvaisiais viduramžiais

„Sališkosios teisės“ analizė rodo, kad frankų visuomenės raidoje po frankų užkariavimo Galijos teritorijoje didelį vaidmenį suvaidino tiek romėnų, tiek frankų visuomenės tvarka. Viena vertus, frankai užtikrino greitesnį vergovės liekanų sunaikinimą. „Išnyko senovės vergovė, išnyko nuskurdę, vargšai laisvieji, kurie niekino darbą kaip vergų užsiėmimą”, – rašė istorikai, pridurdami: „Tarp romėnų kolonų ir naujų baudžiauninkų stojo laisvas frankų valstietis“.Kita vertus, romėnų visuomenės tvarkos įtakai reikia priskirti ne tik galutinį giminystės santykių frankuose irimą, bet ir greitą bendruomeninės nuosavybės į dirbamą žemę išnykimą. Iki VI a. pabaigos ji jau buvo pasikeitusi iš paveldimos nuosavybės į visišką, laisvai perleidžiamą franko valstiečio žemės nuosavybę (alodą). (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Pats frankų persikėlimas į Romos teritoriją ardė ir negalėjo

Skaitykite toliau..

Grūmoję pasauliui sunaikinimu nenaudėliai

1961 m. spalio 30 d. sovietų sąjunga Naujosios Žemės poligone (Archangelsko srityje Rusijoje) išbandė galingiausią pasaulyje termobranduolinį ginklą – eksperimentinę aviacinę vandenilio bombą, kurios galingumas buvo apie 58 megatonų trotilo ekvivalente („produktą 602”, neoficialus bombos pavadinimas „Cariška bomba“). Termobranduolinis užtaisas buvo numestas iš pertvarkyto strateginio bombonešio Tu-95 ir susprogdintas 3,7 tūkst. m aukštyje virš žemės. Branduolinio (atominio) ginklo pagrindas yra nekontroliuojama sunkiųjų atomų branduolių skilimo grandininė reakcija. Grandininės skilimo reakcijos vykdymui naudojamas uranas-235 arba plutonis-239 (rečiau – uranas-233). Termobranduoliniai ginklai (vandenilio bombos) numato nekontroliuojamos branduolinės sintezės reakcijos energijos panaudojimą, t. y. lengvųjų elementų pavertimą sunkesniais: pavyzdžiui, dviejų „sunkiojo vandenilio“ atomų, deuterio, pavertimą vienu helio atomu. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.)

Skaitykite toliau..

Nemirtingosios Homero poemos

Paskutiniuoju II tūkstantmečio prieš Kristų amžiumi Rytų Viduržemio jūros regione vyko dideli genčių migracijos procesai. Dėl šių migracijų žlugo ankstyvosios vergvaldystės visuomenės Graikijoje, žlugo hetitų valstybė, buvo užkariauta Sirija, Finikija ir net Egiptas. Vienas tokių migracijos procesų buvo dorų migracija. Savo mastu ji buvo žymiai mažesnė už genčių migraciją Mažojoje Azijoje („jūros tautų“ žygiai) ir apėmė tik pietinę Balkanų pusiasalio dalį, tačiau jos reikšmė Graikijos istorijai buvo labai didelė. Per tris paskesnius šimtmečius žemyninė Graikija buvo beveik visiškai izoliuota nuo senovės Rytų šalių. Nustojus statyti didelius pastatus, pavyzdžiui, rūmus, nėra žinių apie didelius ūkius, panašius į tuos, kurie yra užfiksuoti Mikėnų laikotarpio dokumentuose. Akivaizdu, kad anksčiau susiformavusios atskirų vergų visuomenės buvo sunaikintos

Skaitykite toliau..

Skurde iškeliavęs Anapilin genijus

Rembrantas laikomas vienu iškiliausių visų laikų dailininkų. Jis pradėjo mokyti tapybos, kai jam buvo vos dvidešimt dveji metai, bet laikui bėgant vaidmenys pasikeitė: jo mokiniai pasiekė sėkmę, o Rembranto perspektyvos ėmė blogėti, ir dailininkas, kurio stilius pralenkė laiką, mirė visiškai nuskurdęs. Savo kūriniuose jis nuolat eksperimentavo, o techniškai jo paveikslai buvo tokie novatoriški, kad ir šiandien jie laikomi šiuolaikiniais. Rembrantas van Reinas nuo vaikystės buvo smalsus ir troško mokytis. Keletą metų jis mokėsi pas vietinį dailininką Leideno mieste Olandijoje, kur gimė ir užaugo, o vėliau išvyko į Amsterdamą – XVII a. meno plėtros ir klestėjimo centrą. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Ten jis pusę metų mokėsi gyventi globojamas žymaus dailininko Peterio Lastmano.

Skaitykite toliau..

Raudonojo grafo maklės

Papasakosime jums, kaip Raudonasis grafas apgaudinėjo vaikus ir kodėl jis taip norėjo parašyti literatūrinį Karlo Kolodžio pasakos „Pinokis“ perdirbinį. Įžangoje pasakai „Auksinis raktelis, arba Buratino nuotykiai“ Aleksejus Tolstojus rašo, kad, kai buvo mažas, skaitė Karlo Kolodžio knygą „Pinokis, arba Medinės lėlės nuotykiai“. Jis daug kartų pasakojo savo draugams apie medinės lėlės nuotykius, o kadangi knyga buvo pamesta, jis kiekvieną kartą ją perpasakodavo iš naujo. Tai nėra tiesa. Vaikystėje Tolstojus pasakos „Pinokis“ neskaitė. „Pinokis“ į rusų kalbą buvo išverstas, kai Tolstojui buvo jau dvidešimt treji metai. Jis nemokėjo italų kalbos ir negalėjo skaityti „Pinokio“ originalo. Žinoma, jis galėjo skaityti pasaką prancūzų kalba, bet, kaip jis pats prisipažino, namuose nebuvo vaikų literatūros. Tikriausiai Tolstojus

Skaitykite toliau..

„Ketvirtojo poliaus” slėpiniai

„Ketvirtuoju Žemės poliumi“ vadinama Marianų įduba – paslaptingiausia ir sunkiausiai pasiekiama mūsų planetos vieta. Ji yra vakarinėje Ramiojo vandenyno dalyje ir tęsiasi 2926 kilometrus, būdama 80 km pločio. 320 km į pietus nuo Guamo salos (Marianų salynas) yra giliausia Marianų įdubos ir visos planetos vieta – 11022 metrai.1960 m. sausio 3 d. du drąsūs vyrai – JAV karinio jūrų laivyno karininkas Donas Valšas ir šveicarų tyrinėtojas Žakas Pikardas – nusprendė mesti iššūkį bedugnei. Apsaugoti 12 centimetrų storio šarvuoto batiskafo „Triest“ sienų, jie sugebėjo nusileisti į 10915 metrų gylį. Panirimas truko apie penkias valandas. Pikaras ir Valšas išbuvo giliausiame taške tik dvidešimtį minučių, o tada suskubo grįžti į paviršių. Trečiasis ir

Skaitykite toliau..

Viduramžių vunderkindas

Vienu viduramžiškų vunderkindų buvo Kristianas Frydrichas Heinekenas, tačiau jis neišgyveno iki penkerių metų. Kristianas jau dešimties mėnesių amžiaus mokėjo kalbėti, o dvejų metų amžiaus žinojo Penkiaknygės siužetus, vėliau išmoko Bibliją, ėmėsi istorijos ir geografijos ir netgi skaitė studentams paskaitas apie istoriją. Auklė, visiškai perėmusi vaiko auklėjimą ir maitinimą, jam duodavo tik košes, manydama, kad jos yra naudingiausios, tačiau vienodas maistas turėjo pražūtingą poveikį ir nužudė šį stebukladarį.Genijus – sunkus krūvis ar Dievo dovana? Mokslininkai iki šiol svarsto, kaip atsiranda stebukladariai, kurie nuo mažens rodo neįtikėtinus sugebėjimus. XVIII a. pradžioje Liubeke gimė Kristianas Frydrichas Heinekenas. Šeima gaudavo vidutines pajamas, nes turėjo nedidelę parduotuvėlę, kurioje pardavinėjo paveikslus ir kitus meno eksponatus. Ja

Skaitykite toliau..

Apsigynusios nuo kirilizacijos

XX amžiaus ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje daugelis neslaviškų tautų kalbų sovietų sąjungoje buvo perkelta į kirilicos raštą (išskyrus Gruziją (Sakartvelą) ir Armėniją). Tačiau Baltijos šalyse – Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje – nieko panašaus neįvyko. Abėcėlės liko lotynų, ir sovietų valdžia, nepaisant visų savo spaudimo galimybių, šios strategijos nepakeitė. Tai nebuvo maskolių „užmaršumas“ ar ypatingas švelnumas Baltijos kultūrų atžvilgiu. Priežastis buvo daug proziškesnė ir tuo pačiu sudėtingesnė: vėlesnis respublikų inkorporavimas į SSRS, kitoks tarptautinis kontekstas, jau susiformavusi rašytinė tradicija, valdymo pragmatizmas ir vidiniai sovietų nacionalinės politikos prieštaravimai. Iš dokumentų ir tyrimų matyti, kad kirilicos įteisinimas Baltijos šalyse galėjo būti ne režimo stiprinimas, o akivaizdus pasipriešinimo generatorius – be jokios pastebimos naudos. (Visą

Skaitykite toliau..

Nefertitės kapo paieškos baigsis sėkme?

Archeologas Zahis Havasas teigia, kad Nefertitės kapas bus netrukus rastas: garsus egiptologas ir buvęs Egipto turizmo ir senienų ministras teigia, kad jis yra „arti“ milžiniško atradimo. Kaip rašo „Daily Mail“, daktaras Havasas drąsiai prognozavo naujame dokumentiniame filme apie savo gyvenimą, pavadintame „Žmogus su skrybėle“. Dokumentiniame filme daktaras Havasas teigia, kad jam pavyko susiaurinti Nefertitės kapo paieškas iki nedidelio ploto rytinėje Karalių slėnio dalyje: „Jei padaryčiau šį atradimą, manau, būčiau laimingas užbaigti savo karjerą, atlikęs svarbiausią atradimą apie žymiausią Egipto karalienę – Nefertitę. Tai mus atves prie didžiausio atradimo šimtmečio.“ (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Karalienė Nefertitė buvo svarbi Egipto karališkosios šeimos narė vienu iš neramiausių senovės civilizacijos laikotarpių, rašoma „Daily Mail“

Skaitykite toliau..

Altiplano plynaukštės paslaptis

XX amžiaus pabaigoje Bolivijos Altiplano aukštikalnių plokščiakalnyje buvo padarytas stulbinantis archeologinis atradimas. Mokslininkai ten aptiko senovės civilizacijos, niekada neminimos istoriniuose dokumentuose, liekanas.1996 m. archeologų grupė, tyrinėdama plato teritoriją, aptiko keistų akmenų sankaupas, ant kurių net laikas neištrynė tobulų darbo įrankių pėdsakus. Tarp akmenų gulėjo supjaustytų ir suskilusių medžių kamienų liekanos. Mokslininkai keletą dienų kruopščiai tyrinėjo paslaptingus radinius ir priartėjo prie išvados, kad tai, kas buvo rasta, yra nežinomos kilmės didelių gyvenviečių, sunaikintų neaiškios jėgos, pėdsakai.Nedelsdami pradėję kasinėjimus, archeologai vis labiau stebėjosi. Daiktai, gulėję po akmenų krūva, buvo tokie technologiškai tobuli, kad galima buvo drąsiai teigti, jog jie priklausė nežinomai „pažangiai“ civilizacijai. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Konsultacijos su geologais leido daryti

Skaitykite toliau..

Karo tarnyba JAV kariuomenėje: Stepono Dariaus prisiminimai (I)

„1917 m. balandžio mėn. 12 d. įstojau į Ilinoiso (valstybės) 1-ojo lauko artilerijos pulko bateriją C; rengiausi stoti į aviaciją. 16 d. pirmoji diena su kariškais drabužiais; gavom ir aprangą. Nuo bal. 16 d. ligi liepos 1 d. kasdien rikiuotė (drilling)“. Taip S. Darius tarnybos dienoraštyje aprašo savo pirmąsias dienas JAV kariuomenėje. Nuo pat pradžios tikėjosi tarnauti aviacijoje. Laiškuose šeimai dažnai užsimena apie karo aviaciją ir bandymą stotį į ją: „buvau nuvykęs į Mineolos aviacijos mokyklą patirti apie galimumą įstoti į ją“, „gausiu progą, įstosiu aviacijos tarnybon ir skraidysiu lėktuvu“. Balandžio 12-ąją S. Darius pasirašė tarnybos sutartį, o birželio 30 d. paskirtas į reguliariąją karo tarnybą, liepos 9 d. atvyko

Skaitykite toliau..

Ugniniai San Chuano paukščiai

Baisūs gaisrai, kurių mastai buvo beprecedenčiai, tapo aktualia problema San Chuano, Puerto Riko sostinės, ir aplinkinių miestų gyventojams XX a. 9-ame dešimtmetyje. Nei miesto valdžia, nei policija, nei ugniagesiai negalėjo rasti kaltininkus ar bent jau paaiškinimą, kodėl taip dažnai kildavo gaisrai, sunaikinantys viską savo kelyje.Liudininkai pasakojo, kad ugnis atsirasdavo iš niekur, tarsi iš dangaus, ir plisdavo nepaprastai greitai. Kai kurie netgi kalbėjo apie tai, kad prieš gaisrą pasirodydavo kažkokie fantastiniai milžiniško dydžio paukščiai su liepsnos liežuviais vietoj plunksnų. Tačiau tokia informacija nebuvo vertinama rimtai. Pasakojimai apie ugninius paukščius buvo laikomi neįtikinamais. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Salvadoras Fercedo, ispanų tyrinėtojas, ėmėsi tirti nepaaiškinamus gaisrus. Kartą jis pats tapo ugninių paukščių skrydžio

Skaitykite toliau..

Generolui leitenantui Pranui Liatukui – 150 metų

Nepilni penki mėnesiai Lietuvos Kariuomenės vado pareigose gali pasirodyti labai trumpas laikas. Nepriklausomybės kovų metu ir toks akimirksnis istorijos tėkmėje palieka gausybę skirtingų įspūdžių. Tiek laiko besikuriančią Lietuvos kariuomenę į priekį vedė generolas leitenantas Pranas Liatukas, kurio 150-ąsias gimimo metines šiandien minime. Džiugias bei įkvepiančias pergales keitė naujai iškylančios kritinės padėtys ir kaip teigė pats vadas: „sunkiausios valandos būdavo prieš ataką – kaip laimėti mūšį ir išsaugoti kuo daugiau dalinio kareivių gyvybių.“ Vis dėlto, pažvelkime, kas lėmė šio žemaičio paskyrimą kariuomenės vadu Lietuvai lemtingoje kovoje. Nueitas kelias carinėje Rusijos imperijoje gana panašus į kitų patriotų Lietuvos karininkų. Jau gimnazijoje Rygoje kovojo už lietuvybę, siekė pamokų lietuvių kalba sau ir tautiečiams.

Skaitykite toliau..

Empatiškoji gorila

1996 m. viename JAV zoologijos sodų įvyko įvykis, kurį iki šiol tiria mokslininkai ir psichologai. Tai nebuvo mokslinis demonstravimas ar iš anksto suplanuotas eksperimentas. Tai buvo įprasta diena, kupina lankytojų balsų, vaikų juoko ir tingaus saulės šilumos. Niekas nesitikėjo, kad būtent tą dieną įprasta tvarka bus sutrikdyta ir atsiskleis kažkas daug gilesnio nei paprasčiausi instinktai. Gorilų voljere gyveno suaugusi patelė vardu Binti Džua. Ji gyveno zoologijos sode daug metų, buvo rami, dėmesinga, o neseniai tapo mažo jauniklio globėja. Jos dienos praėjo ramiai – maitinimas, poilsis, rūpinimasis mažyliu. Viskas vyko kaip įprasta. Ir staiga – klyksmas: keturmetis berniukas, atsidūręs už tvoros, nukrito iš aukštumos tiesiai į aptvarą. Smūgis buvo smarkus. Vaikas prarado sąmonę.

Skaitykite toliau..

Nepabūgęs trijų vandenynų

Magelano planas apkeliauti Žemės rutulį buvo susijęs su didžiule rizika, todėl ekspedicijos nariai buvo laikomi mirtininkais. Tuo metu apie vandenis sklandė įvairūs baisūs gandai: apie jūrų gyvates, kurioms nesunku sutraiškyti laivą, kad upės-vandenyno pakraštyje yra Malstromo sūkurys, kurio išvengti praktiškai neįmanoma, kad jūra užpilta klijais – laivas neišvengiamai patenka į tokius spąstus, ir jo likimas yra liūdnas. Magelanas tikėjo šiais pasakojimais, bet vis tiek svajojo išplaukti pavojingon kelionėn į vakarus, ir atplaukti į tą patį uostą iš rytų pusės. Pasakiški turtai prieskonių salose amžiams užvaldė jo sielą… (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Viskas galėjo susiklostyti kitaip, jei portugalų bajoras Fernandas Magelanas ir tuometinis Portugalijos karalius Manuelis būtų užmezgę gerus santykius, tačiau nesutaikomas Fernandas

Skaitykite toliau..

Nepaprastas paprastų egiptiečių gyvenimas faraonų laikais

Kokios asociacijos mums kyla apie senovės Egiptą? Faraonai, senovės prakeikimai, nesuskaičiuojami lobiai ir, žinoma, didingos piramidės. Tačiau mes labai mažai žinome apie paprastų egiptiečių gyvenimą, kurie akivaizdžiai nepaliko tokio gilaus pėdsako istorijoje kaip jų valdovai. Nors visi pastarųjų pasiekimai buvo padaryti būtent paprastų darbininkų rankomis. Išsiaiškiname, kodėl egiptiečiai mėgo žaisti pomirtinį gyvenimą, kodėl jiems nebuvo leidžiama rūkyti žuvį ir kodėl jų menininkai kentėjo nuo kojų skausmų.Nors paprasto žmogaus gyvenimas anuomet anaiptol nebuvo rožėmis klotas, egiptiečiai rasdavo dvasinių jėgų žaisti pomirtinį gyvenimą ir tapti laimingesniu. Stalo žaidimai – kartais geriausias būdas atsipalaiduoti po sunkios darbo dienos. Taip manome ne tik mes, bet taip manė ir kadaise vargšai egiptiečiai. Sunkios darbo valandos

Skaitykite toliau..

Viduramžiški gardumynai (II)

(Tęsinys, pirmą dalį skaitykite čia.) Tiems, kurie gyveno prie vandens, žuvis buvo ne prabanga, o tikras išsigelbėjimas. Žvejų kaimeliai maitinosi laimikiu, o patyrę žvejai žinojo: kiekviena žuvų rūšis reikalauja ypatingo požiūrio. Menkė su savo tankiu baltu mėsos audiniu gerai laikėsi sūdyta, todėl ją buvo galima vežti toli nuo jūros krantų. Riebi silkė, jei ją protingai paruošti, tapdavo sočiu patiekalu. Lašiša, sugauta kalnų upėse, buvo laikoma ypatingos sėkmės ženklu, o upėtakis iš švarių upelių buvo patiekiamas ant stalo ypač džiugiai. Net plėšri ir dantyta lydeka rasdavo savo vietą virtuvėje. Jos mėsa, nors ir kaulėta, buvo vertinama dėl sodraus skonio. Tačiau tikra prabanga buvo jūros delikatesai: mėsingos midijos, švelnios austrės, rožinės krevetės

Skaitykite toliau..

Gaugamelų mūšis

331 m. pr. m. e. pavasarį makedonai iš Egipto išėjo senuoju keliu per Palestiną į Finikiją ir toliau į Eufratą. Darijus nebandė sustabdyti Aleksandro kariuomenės žygio ir sutrukdyti jai pereiti Eufratą bei Tigrą. Tik kitoje Tigro upės pusėje, senovės Asirijos teritorijoje, netoli Gaugamelų kaimo, įvyko naujas priešininkų susidūrimas. Gaugamelų mūšis 331 m. pr. m. e. rugsėjo mėnesį buvo vienas didžiausių senovės mūšių.Sėkmingas puikus Vidurinės Azijos ir Indijos raitelių puolimas prieš Makedonijos kariuomenės kairįjį sparną nesugebėjo užkirsti kelio Darijaus pralaimėjimui. Persų kariuomenės centras ir šį kartą neišlaikė heterų bei falangos smūgio. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Visa didžiulė persų stovykla su vežimais, drambliais, kupranugariais ir pinigais atiteko nugalėtojui. Pralaimėjimas buvo triuškinantis, lemiamas. Darijus pabėgo

Skaitykite toliau..

Dakai ir Decebalo valstybė

Dunojaus pakrantės regionuose germanai sudarė nežymią mažumą, pagrindinę gyventojų masę čia sudarė daugiausia trakų ir iš dalies keltų gentys. Tarp trakų genčių ypač žinomi buvo getai. Tai buvo žemdirbiai ir gyvulių augintojai, kurie prekiavo su Graikijos miestais Vakarų Juodosios jūros pakrantėje. Jų žemė buvo bendruomenės nuosavybė ir kasmet buvo perskirstoma. Gentims vadovavo genčių vadai, tačiau turtinė nelygybė ir socialinė diferenciacija dar buvo nežymios. Didžiulį vaidmenį getų gyvenime vaidino kariniai reidai. Getų karingumas įėjo į senovės autorių posakius. Svarbiausia iš Dunojaus pakrantės genčių buvo dakų gentis. Po Birebistos mirties jų sąjunga iširo, o romėnai dėjo visas pastangas, kad, sukeldami nesutarimus tarp genčių vadų, sutrukdytų naują dakų susivienijimą. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Marobodas, Vanis,

Skaitykite toliau..

Magiškosios karaliaus Saliamono knygos

Senovės tautų legendos ir istoriniai dokumentai mini paslaptingus Saliamono Mažuosius raktus, kurie yra biblinio karaliaus magiškosios knygos. Jos saugo slaptas žinias apie būties formas ir nebuvo kritikuojamos įvairių amžių mokslininkų. Daugelis religinių veikėjų neneigė rankraščių egzistavimą, o alchemikai ir magijos meistrai juos naudojo savo tikslams. Pirmą kartą žmonės susidomėjo rankraščiais XV a., kai bažnyčia pradėjo prarasti savo įtaką žmonių protams, užleidžiant vietą Renesanso tendencijoms. Nostradamas kartu su Papiusu, grafu Sen-Žermenu ir kitais žinomais asmenimis dažnai rėmėsi jais savo eksperimentų metu, nes „Raktuose“ buvo surinktos žinios apie kitus pasaulius, išskyrus mūsų planetą, su išsamiais būtybių aprašymais ir jų iškvietimo ritualais. Tokie įgūdžiai galėjo suteikti pašvęstiesiems begalines galias, taip pat leido spręsti klausimus,

Skaitykite toliau..

Šiurpūs inkvizitorių darbeliai

Viduramžiuose buvo daug dalykų, nuo kurių šiuolaikiniam žmogui tiesiog kraujas šąla venose. Čia jums ir elementarios higienos stoka, ir nuolatinės tarpusavio nesantaikos, ir, žinoma, raganų medžioklė, kuri truko ne vieną šimtmetį, tiesiog išnaikindama Europoje tūkstančius gražiausių moterų. Pasirodo, viduramžiais, norint būti apkaltinta raganavimu, pakako būti gražia mergina. Kaltinti galėjo bet kurią moterį ir visiškai teisėtai. Raganos buvo laikomos tos, kurios ant savo kūno turėjo ypatingą ženklą – karpą, didžiulį apgamą ar tiesiog mėlynę. Jei su vieniša moterimi gyveno katė, pelėda ar pelė, ji taip pat buvo laikoma ragana. Raganos pasaulio priklausomybės požymis buvo tiek merginos grožis, tiek bet koks kūno defektas. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Pagrindinė priežastis, dėl kurios žmogus

Skaitykite toliau..

Viduramžiška konklava

Romos popiežiaus rinkimai nėra panašūs į jokius kitus vadovų rinkimus, ir savo laiku tai keldavo didelių sunkumų, kai kardinolai negalėdavo susitarti. Kartą tai tapo tikra problema, nes popiežius buvo renkamas beveik trejus metus. Pikti pasauliečiai privertė kardinolus užbaigti „tuščio sosto“ laikotarpį – Sede vacante, užrakindami duris ir apribodami jų maisto atsargas. Taip atsirado konklava su griežtomis taisyklėmis. Pirmieji vyskupo rinkimai, greičiausiai, buvo rengiami Jėzaus Kristaus pasekėjų – apaštalų. Vėliau šią teisę gavo beveik visi žmonės – nuo dvasininkų iki paprastų pasauliečių, o dar vėliau sprendimas liko imperatoriaus rankose. Tačiau neapibrėžtumas kėlė problemų ir atsirado keletas popiežių, su kuriais reikėjo susitvarkyti. Tuo pačiu metu dvasininkai turėjo didelę įtaką politikoje, ir į

Skaitykite toliau..

Mįslingas sovietų imperijos įpėdinio pašalinimas

Praeitin nugrimzdusi sovietija paliko ne vieną neatsakytą klausimą ar mįslingą paslaptį, susijusią su kremlinių bonzų gyvenimu ir stumdymusi dėl valdžios. Ne vakar gimę bei geresnę atmintį turintys puikiai pamena vėlyvuoju sovietmečiu pasklidusį juokelį: „Iššifruok PPP” („piatiletka pyšnych pochoron” – „prabangių laidotuvių penkmetis”, rus.). Po sukriošėlio Leonido Brežnevo (nuotraukų koliažo kairėje) valdžią kuriam laikui buvo perėmęs jo ilgametis artimas sėbras Konstantinas Černenka, trumpai laikė imperijos vairą buvęs KGB šefas Jurijus Andropovas. Iki plepys Michailas Gorbačiovas tapo kompartijos bei sovietijos vadu, ne vienas partinis šulas dairėsi į sovietinės rusijos imperijos – būtent tokia buvo SSRS – sostą.  Visgi, mįslinga anuomet populiaraus Baltarusijos (Gudijos) lyderio Piotro Mašerovo žūtis gerokai priminė kruopščiai suplanuotą pasikėsinimą,

Skaitykite toliau..

Šiurpus „raganos” prakeiksmas ataidi iš praeities

Istorija apie raganą vardu Molė Dajer yra viena iš baisių istorijų, kurias Merilendo valstijoje pasakoja Helovino proga. Nėra tiksliai žinoma, ar ši moteris tikrai gyveno prieš tris šimtus metų, tačiau yra jos vardu pavadintas kelias ir upelis, taip pat vieta į pietus nuo Leonardtauno, kur kažkada tariamai stovėjo jos namas. Ir dar yra jos burtų akmuo. Didelis apvalus akmuo, ant kurio yra tai, ką vadina Molės Dajer delno ir kelių atspaudais, dar 1972 m. buvo padėtas ant vejos prie Leonardtauno miesto teismo pastato. O miško kelyje, atseit, dažnai matomas jos vaiduoklis. Pasak legendų, maždaug prieš tris šimtmečius Molė Dajer gyveno miško trobelėje tarp Leonardtauno ir Redgeito. Ji gyveno labai skurdžiai ir išgyveno

Skaitykite toliau..

Viduramžiški gardumynai (I)

Riteriai, pilys, kryžiaus karai. Taip dažniausiai žmonės įsivaizduoja viduramžius… Tačiau jie paliko turtingą paveldą, ir tai ne tik architektūros šedevrai bei kronikos, bet ir gastronominės tradicijos. Maistas buvo ne tik maistas, bet ir statuso simbolis, tikėjimo atspindys bei politikos įrankis. Šiandienos gurmanams viduramžių virtuvė gali atrodyti keista. Maisto produktų prieinamumas, primityvios technologijos ir kultūriniai papročiai turėjo didelę įtaką mitybai. Viduramžiais socialinė padėtis lėmė mitybą. Garsūs feodalai ir žinomi riteriai dalyvavo prabangiuose pokyliuose. Gausu mėsos, medžiojamų gyvūnų ir šviežios žuvies, aromatingų prieskonių ir egzotinių vaisių. Ant stalų puikavosi kepti povai ir didingos gulbės. Laukiniai šernai, sultingi elniai ir riebios antys viliojo gurmanus. Brangūs prieskoniai buvo vežami iš tolimų kraštų. Aštrus šafranas, aitrus

Skaitykite toliau..

NSO iš vandenyno gelmių

1983 m. JAV laivynas per pratybas Atlanto vandenyne susidūrė su neatpažintais povandeniniais objektais. Kas gi jie buvo?.. Maždaug nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos Žemės gyventojų techniniai prietaisai pradėjo fiksuoti įvairius NSO pasireiškimus. Iš karto pažymėsim, kad NSO – neatpažintas skraidantis objektas – ne visada yra ateivių laivas, bet daugeliu atvejų būtent taip ir yra. 1983 m. Atlanto vandenyne vyko didelio masto JAV ir sąjungininkų pratybos. Jų tikslas buvo pasirengti galimam SSRS povandeninių laivų aptikimui netoli JAV sienų. Pratybos turėjo trukti keturias dienas. Jose dalyvavo apie 35 tūkstančiai karių ir jūreivių. Manevruose taip pat dalyvavo aviacija. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Anksti ryte radarai užfiksavo tris objektus. Visi jie judėjo chaotiškai. Aparatūra negalėjo

Skaitykite toliau..

Paskutinioji deivės Izidės priebėga

Jau XIX a. pabaigoje Egipte archeologai ėmė rasti radinius, kurie kėlė daug klausimų apie technologijas, naudotas statant ir gaminant akmens bei metalo dirbinius. Iš pradžių visa tai buvo priskiriama paslaptingajam Senovės Egiptui. Tik po trejų metų darbo Džosero piramidėje, Antrojo pasaulinio karo metu, mokslininkai suprato, kad visi jų rasti pėdsakai tiesiog priklauso dviem skirtingoms civilizacijoms. Be to, egiptiečiai kurį laiką naudojosi savo pirmtakų pasiekimais, bet laikui bėgant degradavo ir tapo įprasta tauta, niekuo nesiskiriančia nuo aplinkinių senovės valstybių. Per užsienio legiono parašiutininkų kuopos karinę ekspediciją į Uadaną, kurios tikslas buvo surasti dingusius archeologus ir mokslo darbuotojus, nutiko netikėtas antpuolis Mauritanijos miestelyje Šume, esančiame prie sienos su Ispanijos Sachara. Čia dirbo

Skaitykite toliau..

Karolio tilto įdomybės

Akmens tiltas per Vltavos upę buvo pavadintas Karolio tiltu XIX a. pabaigoje. Šis antrasis Prahos akmeninis tiltas buvo ne tik Karališkojo kelio vidurys, bet ir dalis pirminio „Šv. Venceslavo piligrimystės kelio“, vedančio iš Senojo Boleslavo į Prahos pilį, kur buvo vežamas kankinio kūnas. Šv. Venceslavo kelią juosia koplyčios, kurių atstumas vienos nuo kitos yra lygus Karolio tilto ilgiui. Jis prasideda Marijos Ėmimo dangun bažnyčioje ir baigiasi šventojo kapu Šv. Vito bažnyčioje. Kelias kerta Šv. Venceslavo bažnyčią Prosekėje – svarbų romaninės Prahos paminklą. Kelias nuo Boleslavo į Hradą – simbolinis kelias nuo Žemės iki Saulės, nuo smurto apsunkintos vietos iki šventos vietos, nuo žmogaus sūnaus iki Dievo sūnaus. (Visą apybraižą skaitys

Skaitykite toliau..

Senovės žmonių augintiniai

2011 m. archeologai, vykdydami kasinėjimus II a. šiukšlyne netoli senovinio uosto prie Raudonosios jūros, aptiko vėžiu sergančio šuns palaikus, suvyniotus į savadarbį palmių lapų kilimėlį. Per kitą dešimtmetį komanda sugebėjo rasti 585 kačių, šunų, beždžionių ir lapės skeletus maždaug trijų šimtų kvadratinių metrų plote. Daugelis gyvūnų buvo apjuosti antkakliais, taip pat tekstilės ir keramikos dirbiniais. Taip mokslininkai išsiaiškino, kad beveik prieš du tūkstančius metų Berenikos – prekybos punkto Egipte, kuris buvo romėnų valdžioje, gyventojai sukūrė, galbūt, seniausias pasaulyje naminių gyvūnėlių kapines. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Archeologai buvo šokiruoti, sužinoję apie senovinių gyvūnų kapinių egzistavimą, nes tai prieštarauja anksčiau padarytoms išvadoms, kad žmonės praeityje gyvūnus naudojo tik praktiniais tikslais. Tai nėra

Skaitykite toliau..

Plunksnuotosios gyvatės slėpiniai

Paslaptingai apleistas vaiduokliškas miestas Teotiuakanas Meksikoje – patraukli vieta archeologams ir turistams. Tai vienas didžiausių ikikolumbinės civilizacijos miestų, kuriame gyveno daugiau nei 125 tūkstančiai žmonių. Mokslininkai sutaria, kad Teotiuakanas susiformavo II a. pr. m. e. ir egzistavo tik iki VII a. m. e. Kas taip traukia į jį turistus, nuotykių ieškotojus ir tyrinėtojus? Piramidės: monumentalūs praeities paslaptis saugantys statiniai. Didžiausia piramidė mirusiame mieste – Saulės piramidė. Be to, žinomos Mėnulio ir Plunksnuotosios gyvatės piramidės. XXI amžiaus pradžioje Meksikos nacionalinio antropologijos ir istorijos instituto mokslininkų grupė po Plunksnuotosios gyvatės piramide atrado slaptą tunelį, ilgesnį nei šimtas metrų. Tikėdamiesi atrasti slaptą lobyną, mokslininkai tęsė kasinėjimus. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Radiniai juos labai nustebino: nefrito

Skaitykite toliau..

Cezario žudikų lemtis

Cezaris buvo nužudytas 44 m. pr. m. e. kovo „idus’e”. Romoje šiuo žodžiu buvo vadinama mėnesio vidurys (idus – „padalijimas“). Kovo mėnesį tai buvo 15-a diena. Jau kovo 17 d. senatas susirinko į posėdį: reikėjo nuspręsti žudikų likimą – ar laikyti Cezarį tironu, ar pripažinti jį teisėtu valdovu.Pasirinkimas buvo žiaurus: jei diktatorius būtų oficialiai paskelbtas tironu, jo šalininkai taptų piktadario bendrininkais, o sąmokslininkai – herojais. Bet jei Cezaris būtų pripažintas teisėtu valdovu, žudikai taptų nusikaltėliais. Buvo netgi tokių, kurie siūlė „viską nutildyti“, apsimetant, kad tragedija visai neįvyko. Bet kompromisas pasirodė neįmanomas. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Markas AntonijusGaliausiai šalys beveik susitarė: sąmokslininkai nebus garbinami, bet ir nebus persekiojami; Cezario šalininkai paaiškina

Skaitykite toliau..

Mėlynoji bukumo mokykla

Pasakojimuose apie sovietinį laikmetį dažniausiai minima tik viena represinė struktūra – KGB (sovietinis Valstybės saugumo komitetas, „Komitet gosudarstvennoj bezopastnosti”, rus.). Kita, ilgą laiką aktyviai malšinusi tautinį sąmoningumą, o vėliau – gaivius Atgimimo pliūpsnius – jėgos struktūra nepelnytai yra pamirštama. Tikrumoje būtent sovietinė milicija dažniausiai sekė ir represavo pirmąsias masinius tautinio pabudimo apraiškas futbolo bei krepšinio sirgalių tarpe. Kagėbistai imdavosi aktyviausių antisovietinio pasipriešinimo dalyvių, o milicininkai slopino nacionalinę savimonę masiniuose renginiuose: Dainų šventėse, eitynėse po futbolo mačių ar krepšinio rungtynių. Bene žinomiausias sovietinės milicijos žiaurumo pavyzdys – „bananų balius”, kurio metu milicijos ypatingasis dalinys – OMON’as („otdel miliciji osobovo nazmačenija” – „ypatingosios paskirties milicijos skyrius”, rus.) be gailesčio daužė vilniškėje Katedros

Skaitykite toliau..

Karingosios amazonės

Antikinė literatūra pilna pasakojimų apie drąsias moteris kares – amazones. Bet ar jos iš tiesų egzistavo, ir kodėl jos buvo pavadintos būtent taip, o ne kitaip? Apie šio pavadinimo kilmę ginčijamasi nuo seniausių laikų, jam buvo priskirta reikšmė: „vyro neapykanta“ arba „be krūtų“ dėl kūno trūkumo – vienos krūties nebuvimo. Nepriklausomai nuo žodžio „amazonės“ kilmės, moterys-karės tikrai egzistavo, palaikydamos matriarchatą savo kaimuose, o vyrai turėjo tik rūpintis buitimi ir auginti vaikus. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Senovės graikų rašytojai savo kūriniuose paliko atsiminimus apie moteris, kurios užsiiminėjo kovos menais ir dalyvavo karuose. Jos buvo laikomos karo dievo Areso ir grožio deivės Afroditės dukromis, todėl jose susiliejo tėvo drąsa ir motinos grožis. Epe

Skaitykite toliau..

Nepabijojęs abejoti, tirti ir klysti

Jis išėjo tyliai – taip, kaip išeina žmonės, kurie visą gyvenimą žiūrėjo ne į žemę, o į dangų. Erichas von Denikenas nebuvo mokslininkas griežtąja akademine šio žodžio prasme, ir to niekada neslėpė. Jis buvo klausimas, skirtas žmonijai. Klausimas, kurio nebuvo galima ignoruoti. Jis gyveno gyvenimą, kartodamas tą patį – kartą po karto, įvairiomis formomis, įvairiomis kalbomis: „O jei mes ne vieni? O jei praeitis sudėtingesnė, nei mes įpratę manyti?“ Jo knygos nežadėjo ramybės. Jos kėlė nerimą. Jos išmušė iš po kojų tiems, kurie buvo pripratę prie tvarkingai išdėstytų datų, aiškių schemų ir galutinių atsakymų. Būtent todėl jis buvo taip aršiai kritikuojamas – ir taip godžiai skaitomas. Jį buvo galima paneigti, išjuokti, analizuoti

Skaitykite toliau..

Bebaimė ir karinga klajoklių valdovė Tomiris

Garsi masagetų karalienė Tomiris gyveno VI a. pr. m. e., tačiau jos atvaizdas populiarus ir šiandien. Meno kūriniuose ji dažnai vaizduojama kaip tamsiaodė graži moteris karingu charakteriu. Pasak legendos, būtent jos kariai sugebėjo nužudyti legendinį Persijos valdovą Kirą II Didįjį. Ši persams lemtinga kova buvo susijusi su Tomiris asmenine tragedija. Ji – motina, praradusi vienintelį, mylimą sūnų. Ši moteris tikrai įkūnijo motiniškos meilės švelnumą ir neįtikėtiną karės žiaurumą. Yra netgi prielaida, kad senovės graikų mituose amazonių vadė buvo sukurta būtent Tomiris įvaizdžio pagrindu. Koks buvo masagetų valdovės gyvenimas? Ir kokie jo puslapiai buvo svarbiausi klajoklių karalienei? (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Jaunoji paveldėtoja VI a. pr. m. e. šiuolaikinio Kazachstano stepes

Skaitykite toliau..

Kaulinės piksidės pasakojimai

Įsiklausykim į magišką dramblio kaulo gaminio šnabždesį: VI a. piksidė papasakos mums apie antikos saulėlydį Alpėse. Archeologai tiria dramatiškų viduramžių įvykių pėdsakus: Austrijos Iršeno savivaldybėje archeologai padarė stebinantį atradimą, kuris gali atskleisti ankstyvosios krikščionybės ikonografiją ir regiono istoriją. Kalno viršūnėje, kur nuo 2016 m. vyksta kasinėjimai, po apleistos bažnyčios altoriumi buvo rasta marmuro skrynelė, kurios matmenys yra apie 20 x 30 cm. Joje buvo rastos senovinės dramblio kaulo relikvijinės skrynelės, žinomos piksidės pavadinimu, fragmentai. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Archeologų grupės vadovas Geraldas Grabheris pažymėjo, kad toks radinys yra itin retas: „Visame pasaulyje yra apie 40 panašių dramblio kaulo dėžučių. Kiek žinau, paskutinį kartą pikisidė buvo rasta kasinėjimų metu prieš maždaug šimtą metų“.

Skaitykite toliau..

„Geležinės rankos” paslaptis

Gotfridas (Giotcas) von Berlichingenas (1480–1563) – Švabijos riteris, Vokietijos valstiečių karo dalyvis. 1525 m. prieš lemiamą mūšį išdavė valstiečius. Buvo žinomas pravarde „Geležinė ranka“, nes mūšyje neteko vienos rankos ir vėliau vietoj jos dėvėjo geležinį protezą. Už šios trumpos informacijos slepiasi nuostabi žmogaus, kurio gyvenime magija buvo glaudžiai susijusi su realybe, istorija. Ilgą laiką Berlichingeno likimas niekuo nesiskyrė nuo kitų riterių likimų. Nuo jaunystės jis tarnavo kariuomenėje, pereidamas nuo vieno vokiečių kunigaikščio prie kito, mėgo linksmus lėbavimus ir nesibodėjo apiplėšinėti pirklius. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) 1504 m., kovodamas per pietų Vokietijos miesto Landsguto apgultį Bavarijos hercogo Alberto IV pusėje, 23 metų Berlichingenas buvo sužeistas patrankos sviediniu. Yra įvairių nuomonių apie tai,

Skaitykite toliau..

Riebiausias piratų grobis

Kalbant apie piratus, pirmiausia į galvą ateina anglai ir prancūzai, tada kas nors prisimena ir Viduržemio jūros italus bei saracėnus. Tačiau dauguma pamiršta, kad jūrų valdove laikoma buvo ne tik Britanija, kovojusi su savo amžinu priešu – Prancūzija. Bet ir Olandija pasauliui davė nemažai prekybos kelių, atradimų ir laivyno vadų. Taigi tarp jos sūnų buvo ir drąsių vaikinų, užsiimančių jūrų plėšikavimu. Ir labiausiai pagarsėjusiu galima drąsiai laikyti Pitą Pitersoną Hainą (arba Heiną) – XVI–XVII a. jūrininką. Šis kapitonas ir admirolas išgarsėjo daugeliu dalykų, bet visų pirma jam priklauso vienu ypu užvaldyto grobio rekordas. Tokį turtą kiti korsarai nesurinko per visą savo ilgametes „karjeras”. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Būsimasis herojus gimė miestelyje,

Skaitykite toliau..

Stebuklingasis Žanos d’Ark kardas

Daug rašyta apie Prancūzijos nacionalinės didvyrės Žanos d’Ark žygdarbius. Tačiau apie ginklus, kuriais ji kovojo, beveik nieko nežinoma. Ji turėjo kelis kardus. Vieną jai padovanojo Vokulerio komendantas, kitą ji įgijo mūšyje, du kardus ir durklą jai padovanojo grafas de Klermonas. Savo kardą ir šarvus Žana paaukojo Sen Deni abatijai. Tačiau svarbiausias ir labiausiai jos mėgstamas visada buvo kardas, rastas Sent Katrin de Fjerbua bažnyčioje. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Stebuklingas radinys Šventoji Kotryna buvo garbinama kaip savo dangaus globėja. Paslaptingi „balsai“ pasakė Žanai, kad šioje bažnyčioje už altoriaus, ne pernelyg giliai žemėje, yra neįprastas kardas. Kai ji buvo Tūre, ji pasiuntė už jo ginklininką ir parašė tenykščiams prelatais. Žana paprašė, kad

Skaitykite toliau..

„Didžiojo brito” įžvalgos

„Jaunystėje aš nusprendžiau iki pietų negerti nė lašo alkoholio. Dabar, kai jau nebesu jaunas, laikausi taisyklės iki pusryčių negerti nė lašo alkoholio.“Čerčilis tapo vieninteliu Didžiosios Britanijos ministru pirmininku, apdovanotu Nobelio literatūros premija. Skaitydamas jo kūrinius supranti, kad norint tapti puikiu rašytoju nebūtina rašyti ilgas knygas. Ir norint būti tikru filosofu – taip pat. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Štai kelios „Didžiojo brito” įžvalgos:1. Jei einate per pragarą – eikite nesustodami.2. Turite priešų? Gerai. Tai reiškia, kad savo gyvenime kažkada kažką gynėte.3. Bet kokia krizė – tai naujos galimybės.4. Protingas žmogus nepadaro visų klaidų pats – jis suteikia šansą ir kitiems.5. Geriausias argumentas prieš demokratiją – penkių minučių pokalbis su vidutiniu rinkėju.6.

Skaitykite toliau..

Flavijų dinastijos pradininkas

Titas Flavijus Vespasianas (lot. Titus Flavius Vespasianus, 17 m. lapkričio 17 d. – 79 m. birželio 24 d.), į istoriją įėjęs Vespasiano vardu – Romos imperatorius 69–79 m., Flavijų dinastijos įkūrėjas, atėjęs į valdžią po „keturių imperatorių metų“. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Vespasianas tapo pirmuoju Romos valdovu, nepriklausančiu aristokratijai: jis buvo valstiečio anūkas ir raitelio sūnus. Julijų-Klaudijų dinastijos laikais Titas Flavijus padarė karjerą kariuomenėje ir politikoje. Kaligulos valdymo laikotarpiu jis ėjo edilato (manoma, 38 m.) ir pretorijaus (39 arba 40 m.) pareigas, Klaudijaus valdymo laikotarpiu dalyvavo Britanijos užkariavime kaip legiono vadas (43 m.) ir pasiekė konsulo pareigas (51 m.). Nerono valdymo laikotarpiu Vespasianas atsistatydino, bet vėliau buvo paskirtas Afrikos prokonsulu,

Skaitykite toliau..

REKOMENDUOJAM PRENUMERATORIAM:

Turino drobulės slėpiniai

Restauratorių sukurtas stebuklas – didinga Marienburgo (Malborko) pilis (II)

Ramybės, gamtos ir sakralumo darna, prisikėlusi iš nebūties (II)

Restauratorių sukurtas stebuklas – didinga Marienburgo (Malborko) pilis (I)

Ramybės, gamtos ir sakralumo darna, prisikėlusi iš praeities (I)

Šeštojo dešimtmečio baldai: stilingi, šiuolaikiški, tvirti, sunkūs ir brangūs

Cezaris: ne tik politikas ir karvedys, bet ir oratorius bei rašytojas

Rasputinas – fatališkas istorijos personažas

Vaizduotę pranokstanti architektūros didybė

Gdansko rotušės puošmenys

Pirmojo popiežiaus bazilikos didybė

Vatikano muziejaus lobiai ir slėpiniai (II)

Vatikano muziejaus lobiai ir slėpiniai (I)

Sakraliosios Gietšvaldo įdomybės

Stulbinantis senovės meistrų sugebėjimų liudytojas Gdansko rotušėje

Užburianti Gieštvaldo didžiūnės puošyba

„Panem et circences!” („Duonos ir žaidimų!”)

Gintaro stebuklų lobynas Gdansko malūne (II)

Allenšteino aidai Olštyno dabartyje

Prūsiškai lenkiškas Elblongo žavumas

Žavios Milano akimirkos (II)

Panoramų rojus Elblongo bažnyčios bokšte

Milijono verta akimirka, kurią neįamžinau, ir to nesigailiu

Gintaro stebuklų lobynas Gdansko malūne (I)

Svečiuose pas Didįjį kryžiuočių ordino magistrą

Dangų remiančios Elblongo didžiūnės slėpiniai ir grožybės

Sakralumo aidai Olivos altorių šešėlyje

Dangų remianti gotikos gigantė Gdansko širdyje

Svečiuose pas Veličkos druskų kasėjus (II)

Sakralusis Liškiavos perliukas

Svečiuose pas Veličkos druskų kasėjus (I)

Gimęs viduramžiais, bet mano vienmetis – Marienburgo dičkis

Veličkos požemių magija (II)

Šventos Kotrynos didybė ir vargai Gdanske

Iš griuvėsių prikeltas sakralusis feniksas – Malborko pilies bažnyčia

Veličkos požemių magija (I)

Gotikos galiūnės didybė Olštyne

Pasaulio stebuklo „giminaitis” Sopote

Naikintuvų flotilė Milano palubėje

Karališkosios Vavelio didybės aidai (III)

Viduramžius menantys Sforcos pilies rūmai

Karališkosios Vavelio didybės aidai (II)

Sforcos rūmų arsenalas

Karališkosios Vavelio didybės aidai (I)

Brerų rūmų perliukas – Astronomijos muziejus

Kraičio skrynių slėpiniai Arklio muziejuje

Mdinos katedros muziejaus grožybės

Sakralusis Romos perliukas – šv. Petro bazilika

Žavi Jūrmalos pažiba – Kemeriai (II)

Krokuvos praeitis ir senamiesčio grožybės

Krokuvos senamiesčio pažiba – švč. Mergelės Marijos bazilika

Vavelio lobyno grožybės

Balsio apylinkių įdomybės

Vavelio kunstkameros lobiai Krokuvoje

Žavingas Jūrmalos perliukas – Kemeriai

Pasivaikščiojimas spalvingoj Vilniaus praeity XX a. pradžioje

Kerinti gražuolė Tatrų papėdėje – Zakopanė

Svečiuose pas Jo Šventenybę: Jono Pauliaus II vardo muziejus Vavelyje

6000 metų menantis miestas-tvirtovė Mdina (I)

Tūkstantis druskinių be druskos Druskininkuose

Vienuolių giesmės po viduramžių Krokuvos skliautais

Svečiuose pas kardinolą Karolį Voitylą

Sukriošėlis, sovietų imperiją griovęs neveiklumu

Japonijos sodų magija Žemaitijos glėbyje

Atogrąžų tankumynai Kopenhagos sodo oranžerijoje

Naujam gyvenimui prikelta Siesikų galiūnė

Angelo pilies Amžinajame mieste slėpiniai

Svečiuose pas Vavelio smaką Krokuvos urvuose

Piotro Mašerovo žūtis: aplaidumo pasekmė ar klastinga žmogžudystė?

Sovietinės imperijos kurpėjų lemtys

Šlovingų pergalių aidai Vavelio skliautuose

Imperatoriškosios Karakalos pirtys

Kelionė užsienin pro geležinę uždangą

Senesnė už Stounhendžą ir Egipto piramides Džgantija

Tūkstantmečio Tynieco vienuolyno žavesys II

Automobilis sovietmečiu – prabanga ir rūpestis

Margas „gazovikų” namo kontingentas amžiaus pabaigoje

Sakralioji Krokuvos viduramžių puošmena

Sovietinių prekeivių turtai iš puvėsių ir apgavysčių

Vieta, kur sovietmečiu galėjai nusipirkti dešrą!

Nuotykiai traukiniuose prieš trisdešimtį metų

Kraugerė hidra, be gailesčio rijusi ir save

Iškalbingos praeities globėja Krokuvos širdyje

Kūčios be Kalėdų, bet su Naujaisiais

Angelo pilis, saugojusi imperatorius ir popiežius

Tūkstantmečio Tynieco vienuolyno žavesys

Viduramžių aidas karalių mieste

Sakralusis Maltos perliukas – Ta’ Pinu bazilika

Kaip samovaras ir palydovas pralaimėjo varžybas skalbyklei bei šaldytuvui
Žiloje senovėje
Redakcija AIDAI.LT

Bizantijos kultūros aidai

XIII–XV a. pabaigos Bizantijos kultūra ir toliau išsaugojo savąjį savitumą. Kaip savotiška reakcija į „lotynų“ įtaką XIII a. kryžiuočių viešpatavimo Bizantijoje

Skaitykite toliau..
2026-02-15 Komentarų: 0
Istorijos atgarsiai
Redakcija AIDAI.LT

Mirtinai pavojinga meilė

Renesanso laikotarpiu meilė buvo garbinama kaip aukščiausias gėris, kelias į dieviškumą ir įkvėpimo šaltinis. Tačiau daugelis to meto mąstytojų matė

Skaitykite toliau..
2026-02-15 Komentarų: 0
Būties margumynai
Redakcija AIDAI.LT

Kosminė Žemės kopija

Kitų Žemės gyventojų kartų laukia neįsivaizduojama užduotis – surasti planetas, tinkamas žmonijai gyventi. Šiandien civilizacija stovi ant technologinio proveržio slenksčio,

Skaitykite toliau..
2026-02-14 Komentarų: 0
Žiloje senovėje
Redakcija AIDAI.LT

Seto valdų paslaptys

Dažną istorijos mėgėją domina klausimas, kas gi yra tas Setas – paslaptingiausias egiptiečių dievas nežemiško gyvūno galva?Iš pirmo žvilgsnio senovės

Skaitykite toliau..
2026-02-13 Komentarų: 0
Istorijos atgarsiai
Redakcija AIDAI.LT

Užsimoję valdyti klimatą

Antroje XX a. pusėje sovietų mokslininkai aktyviai dirbo prie keleto grandiozinių gamtos įveikimo projektų. Vienas iš įspūdingiausių, bet, deja, pamirštų

Skaitykite toliau..
2026-02-11 Komentarų: 0
Būties margumynai
Redakcija AIDAI.LT

Bordelis kultūros ministrui

1955 m. vasario mėn. SSRS kompartijos Centrinio komiteto (CK) generaliniam sekretoriui Nikitai Chruščiovui buvo įteiktas anoniminis laiškas. Tūla moteris pranešė,

Skaitykite toliau..
2026-02-10 Komentarų: 0
Istorijos atgarsiai
Redakcija AIDAI.LT

Amžinai alkana imperija

Rusijos – būtų tai carinė, sovietinė ar putininė imperija – grobikiškas siekis turėti neužšąlančius uostus ir įtaką strateginiuose regionuose –

Skaitykite toliau..
2026-02-09 Komentarų: 0
Likimų vingiai
Redakcija AIDAI.LT

Kuklusis matematikos genijus

Jis vadinamas paslaptingiausiu XXI amžiaus genijumi. Žmogumi, kuris išsprendė vieną didžiausių tūkstantmečio uždavinių ir savanoriškai atsisakė visko, ką pasaulis laikytų

Skaitykite toliau..
2026-02-09 Komentarų: 0
Žiloje senovėje
Redakcija AIDAI.LT

Spartos likimas

Kai sakome „spartiečiai“, galvoje iš karto iškyla geležinės falangos, raudonų apsiaustų ir lakoniškų frazių, pavyzdžiui, „su jais arba prieš juos“,

Skaitykite toliau..
2026-02-08 Komentarų: 0
Scroll to Top

SUSISIEKITE